6cc68d0e-be9e-4700-8beb-2df0f7cbd405 · Kauno apygardos teismas

                                                          Civilinė byla Nr. 2A-617-221/2013                                                                          Teisminio proceso Nr. 2-05-3-17891-2011-0                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos: 114.11;121.21  (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU 2013 m. balandžio 24 d.

Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Lozoraitytės (pranešėja) ir RÅ«tos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo P. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo P. M. ieÅ¡kinį atsakovui Lietuvos kÅ«no kultÅ«ros akademijai dėl įraÅ¡ymo į LKKA studentų sÄ raÅ¡us, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu (b. l. 3-8) prašė įpareigoti Lietuvos KÅ«no kultÅ«ros akademijÄ Ä¯raÅ¡yti P. M. į Lietuvos KÅ«no kultÅ«ros akademijos Sporto edukologijos fakulteto antrosios pakopos nuolatinės studijų formos KÅ«no kultÅ«ros studijų programos antro kurso valstybės finansuojamų studijų studentų sÄ raÅ¡Ä ; priteisti iÅ¡ Lietuvos KÅ«no kultÅ«ros akademijos 20 000 Lt turtinės žalos bei 18 000 Lt neturtinės žalos.

IeÅ¡kovas nurodė, kad rektoriaus įsakymu Nr. 370-s buvo paÅ¡alintas iÅ¡ LKKA. Taigi su juo buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta studijų sutartis. 2011 m. spalio 10 d. rektoriaus įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jame nebuvo nurodyta konkreti paÅ¡alinimo priežastis. Tokia abstrakcija kaip bendravimo ir etikos normų nesilaikymas nėra tinkama taikyti tokiÄ griežtÄ drausminę nuobaudÄ kaip paÅ¡alinimas iÅ¡ universiteto. Ä®sakymas neatitinka bendrųjų teisės taikymo aktui nustatytų reikalavimų – nėra nurodyta apskundimo tvarka ir terminai.

Nepagrįstai iÅ¡brauktas iÅ¡ Akademijos sÄ rašų ieÅ¡kovas patyrė turtinę žalÄ . Kadangi buvo valstybės finansuojamoje vietoje, pagal LR mokslo ir studijų įstatymÄ reikės grÄ Å¾inti pusę studijų kainos, t. y. 3600 Lt. Taip pat prarado metus laiko, nes ir įraÅ¡ytas atgal į studentų sÄ raÅ¡Ä nebespės apsiginti magistrinio darbo su visais kitais studentais, todėl jam teks studijų baigimÄ atidėti metams. Esant dabartinėm darbo rinkos sÄ lygoms, neturi objektyvios galimybės įsidarbinti pagal specialybę be magistro laipsnio, todėl metus arba ras nekvalifikuotÄ darbÄ , arba turės stoti į darbo birÅ¾Ä .

Vidutinis Lietuvos piliečio darbo užmokestis yra 1500 Lt per mėnesį. Kadangi dėl atsakovo kaltės prarado metus, praÅ¡o priteisti turtinę žalÄ už Å¡iuos metus, t. y. 18 000 Lt (12 mėn. x 1500 Lt). Remiantis CK 6.251 straipsniu, padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, todėl turtinė žala dėl atsakovo neteisėtų veiksmų sudaro 20 000 Lt. IeÅ¡kovas nurodė, kad dėl atsakovo veiksmų patyrė didelę emocinę traumÄ . Dėl to, kad buvo paÅ¡alintas iÅ¡ LKKA labai iÅ¡gyveno, prasidėjo nemiga.

Kreipėsi į gydytojÄ , buvo iÅ¡raÅ¡yti vaistai. Dėl nemigos sutriko fizinė sveikata – nuolat dreba rankos, sutriko virÅ¡kinimas, beveik nemiega, tapo irzlus ir agresyvus, nusivylė gyvenimu. Patirtas stresas turi dideles pasekmes fizinei sveikatai ir bÅ«klei. Sužinojęs, jog iÅ¡brauktas iÅ¡ studentų sÄ rašų, eidamas namo įkrito į duobę ir susilaužė deÅ¡inės pėdos kaulÄ , vaikščiojo su gipsu. Patirtas stresas, nuovargis, nemiga, susilpninta imuninė sistema trukdo pasveikti.

Esant Å¡ioms aplinkybėms, turi bÅ«ti priteista neturtinė žala dėl sveikatos sužalojimo, kuri sudaro 20 000 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimu (b. l. 161-167) ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nurodė, kad pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų pakanka nustatyti, jog ieÅ¡kovas bandė nesÄ Å¾iningu keliu įgyti magistro laipsnį. Darbo plagiavimas ir pinigų siÅ«lymas dėstytojams už darbų atlikimÄ ar magistrinio darbo paraÅ¡ymÄ , reikalavimas pasiraÅ¡yti egzaminÄ , niekaip nesiderina su studento teisingu, protingu bei sÄ Å¾iningu elgesiu ir laikė, kad tai yra itin Å¡iurkÅ¡tus bendrosios moralės normų arba akademinės etikos pažeidimas.

Teismas pažymėjo, kad studento ir aukÅ¡tosios mokyklos santykiai įforminti studijų sutartimi, kuriÄ kvalifikavo kaip paslaugų sutartį, reglamentuojamÄ specifinių aukÅ¡tojo mokslo santykius reguliuojančių teisės normų. Pagal Å¡iÄ sutartį studentui suteikiama teisė studijuoti pagal atitinkamÄ studijų programÄ , o studentas įgyja pareigÄ tinkamai priimti aukÅ¡tosios mokyklos teikiamÄ studijų paslaugÄ . Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad esminė studento pareiga – sÄ Å¾iningai studijuoti, vadovaujantis aukÅ¡tosios mokyklos nustatyta vidine tvarka.

Vidinės studijų tvarkos ir taisyklių nustatymo diskrecijos teisė įstatymų leidėjo suteikta aukÅ¡tajai mokyklai. Tai – aukÅ¡tosios mokyklos autonomiÅ¡kumo principo iÅ¡raiÅ¡ka. Todėl aukÅ¡toji mokykla turi teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir Å¡alinti studentus, už studento pareigų pažeidimus skirti drausmines nuobaudas. Aptarti aukÅ¡tųjų mokyklų autonomijos principai užtikrina akademinės etikos ir sÄ Å¾iningos konkurencijos, kaip mokslo principų, įgyvendinimÄ .

Atsakovas 2011 m. spalio 10 d. įsakyme dėl studento paÅ¡alinimo iÅ¡ akademijos nurodė, kad paÅ¡alino ieÅ¡kovÄ iÅ¡ studentų sÄ rašų už bendravimo ir etikos taisyklių pažeidimÄ , tačiau nenurodė, kad už „šiurkÅ¡tų“ pažeidimÄ . Teismo nuomone, tai yra formalus pažeidimas, neturintis įtakos nustatytoms faktinėms aplinkybėms. IeÅ¡kovas neprašė Å¡io įsakymo panaikinti, tik prašė įraÅ¡yti jį į studentų sÄ raÅ¡us. Teismas laikė, kad mažai tikėtina, jog  penki iÅ¡ keturių dėstytojų gali turėjo asmeninių priežasčių ar suinteresuotumÄ iÅ¡braukti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ studentų sÄ rašų.

Be to, studentas buvo paÅ¡alintas iÅ¡ pedagoginio universiteto. IÅ¡ visų įrodymų teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas Å¡iurkščiai pažeidė bendravimo ir etikos taisykles ir pagrįstai buvo paÅ¡alintas iÅ¡ studentų sÄ rašų, todėl teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ ir neįrodytÄ . Nustačius, kad nėra pagrindo įraÅ¡yti ieÅ¡kovo į studentų sÄ raÅ¡us, teismas atmetė reikalavimus ir dėl turtinės, ir dėl neturtinės žalos atlyginimo.         III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas P. M. praÅ¡o teismo (b. l. 172-177) Kauno apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas viso proceso metu. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Dėstytojai liudijo ieÅ¡kovo nenaudai, buvo Å¡aliÅ¡ki, kadangi juos su atsakovu sieja darbiniai santykiai ir kitaip jie elgtis negalėjo. Teismas, remdamasis dėstytojų parodymais, kaip svertiniais įrodymais, nesilaikė bendrųjų įstatymo normų. IeÅ¡kovas yra aktyvus, už savo teises ir tinkamÄ studijų procesÄ ieÅ¡kantis teisybės studentas, todėl abejoja ar dėstytojų keitimas, skundų ir praÅ¡ymų tekimas laikytinas prasižengimu. Taip užkertamas kelias reikÅ¡ti pretenzijas dėl studijų kokybės, dėstytojų kvalifikacijos.

2. IeÅ¡kovas paÅ¡alinimo iÅ¡ Akademijos neapskundė, tačiau tas įvyko dėl objektyvių priežasčių: įsakymÄ dėl paÅ¡alinimo P. M. gavo 2011 m. spalio 17 d. ir tÄ pačiÄ dienÄ susilaužė kojÄ , todėl apskųsti negalėjo. ApskundimÄ jis nusiuntė registruotu laiÅ¡ku 2011 m. gruodžio 2 d., LKKA atstovų buvo apkaltintas, kad nusiuntė ne skundÄ , o tuščiÄ lapÄ (nors vėliau buvo įrodyta, kad buvo nusiųstas skundas). Skundas priimtas nebuvo, paaiÅ¡kinant tuo, kad P. M. jau yra iÅ¡brauktas iÅ¡ studentų sÄ rašų.

Ä® Å¡iuos argumentus teismas neatsižvelgė. Liudytojų parodymų keitimas, kad skundo negavo, o vėliau pripažinimas, kad toks ieÅ¡kovo raÅ¡tas pasiekė Ginčų nagrinėjimo komisijÄ , įrodo tÄ faktÄ , jog liudytojai veikė susitardami ir davė tokius parodymus, kuriuos buvo numatę ir kurie neatitinka tikrovės. Todėl yra pagrindas abejoti jų parodymų tikslingumu. Esant pažeistiems pagrindiniams civilinės teisės principams (CK1.5 straipsnis), studento P. M. paÅ¡alinimas iÅ¡ universiteto buvo nepagrįstas, todėl neteisėtas ir privalo bÅ«ti panaikintas.

3. Teismas sprendime mini, kad ieÅ¡kovas paÅ¡alintas iÅ¡ Vilniaus pedagoginio universiteto dėl tokių pačių priežasčių – bendravimo ir etikos normų nesilaikymo. Teismas, vertindamas tik šį teiginį be kitų įrodymų, nes jų nebuvo, priėmė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , apibendrinančiÄ ieÅ¡kovÄ , kaip ne pirmÄ kartÄ neetiÅ¡kai besielgiantį asmenį, kuris vėl paÅ¡alinamas iÅ¡ universiteto. IeÅ¡kovas buvo paÅ¡alintas iÅ¡ Vilniaus pedagoginio universiteto neįvykdęs studijų programos, t. y., kad laiku neiÅ¡silaikė dalykų skolų. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas Lietuvos sporto universitetas (b. l. 202-204) praÅ¡o teismo apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Atmestinas ieškovo argumentas, kad teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais, kadangi apeliaciniame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima abejoti liudytojų parodymais. Vien ta aplinkybė, jog liudytojai dirba Lietuvos sporto universitete, neįrodo jų šališkumo. Duodant parodymus, D. S. nedirbo dekane, o docentės dr. V. V. darbo teisiniai santykiai su atsakovu buvo pasibaigę. Be to, ieškovo netinkamas elgesys buvo nustatytas ne tik liudytojų parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais.

2. IeÅ¡kovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti, kad Kauno miesto apylinkės teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, nustatytas CPK bei kasacinio teismo praktikoje. I. A. teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Kolegija atsisako priimti su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, kadangi jie galėjo bÅ«ti pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nėra duomenų, kad teismas juos bÅ«tų atsisakęs priimti (CPK 314 straipsnis). Byloje nustatyta, jog 2010 m. rugsėjo 23 d. sudaryta ieÅ¡kovo P. M. ir atsakovės Lietuvos kÅ«no kultÅ«ros akademija sutartimi ieÅ¡kovas priimtas studijuoti kÅ«no kultÅ«rÄ valstybės finansuojamoje vietoje (b. l. 11).

Minėta sutartimi atsakovė prisiėmė prievolę visam studijų laikotarpiui užtikrinti studijų pagal pasirinktÄ programÄ kokybę, vykdyti kitus, mokyklos statute ir kituose vidaus tvarkos teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus, o ieÅ¡kovas įsipareigojo vykdyti studijų programÄ , laikytis akademinės drausmės ir vidaus tvarkos taisyklių, vykdyti kitus, mokyklos statute ir kituose vidaus tvarkÄ nustatančiuose teisės aktuose nustatytus, įsipareigojimus (Sutarties 8, 11 punktai). 2011 m. spalio 1 d.

Lietuvos kÅ«no kultÅ«ros akademijos rektoriaus įsakymu R. M. paÅ¡alintas iÅ¡ studentų sÄ rašų už bendravimo ir etikos normų pažeidimÄ (b. l. 31). Apylinkės teismas nustatė, kad P. M. Lietuvos kÅ«no kultÅ«ros akademijos Sporto biomechanikos metodai dalyko asistentei R. S. bandydamas atsiskaityti du darbus atnešė plagiatus; KÅ«no kultÅ«ros ir gimnastikos katedros docento O. B. prašė paraÅ¡yti magistro darbÄ už pinigus, siÅ«lydamas nuo 1 iki 3 tÅ«kstančių litų; Sporto edukologijos dekanei D.

S. pasiÅ«lė už tai, kad jis nesikreiptų į ginčų nagrinėjimo komisijÄ sudaryti jam iÅ¡skirtines sÄ lygas ir leisti laikyti egzaminÄ neatlikus ir neatsiskaičius laboratorinių darbų. Nesutikus su jo siÅ«lymu, grasino, kad tai jai geruoju nesibaigs, į jÄ reguliariai žodžiu ir raÅ¡tu kreipėsi su praÅ¡ymais sudaryti iÅ¡skirtines sÄ lygas studijuoti, pakeisti egzaminų rezultatus, pakeisti dėstytojus; Sveikatos, fizinio ir socialinio ugdymo katedros docentei dr. V. V. nuolat grasino skundais, trikdė dėstytojos veiklÄ , darė psichologinį spaudimÄ .

 Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Akademijos statuto 136 straipsniu, Akademijos studijų reguliamino 3.2.10.1 punkto 6 papunkčiu (b. l. 61, 73), CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus, R. M. padarytus pažeidimus pripažino Å¡iurkščiais ir padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas iÅ¡ studentų sÄ rašų iÅ¡brauktas pagrįstai. Apelianto nuomone, teismas netinkamai vertino liudytojų, kurie yra atsakovės darbuotojai, parodymus bei kitus įrodymus.

Su Å¡iais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Kolegija pritaria apylinkės teismui, jog netikėti apklaustų liudytojų parodymais pagrindo nėra. Vien tai, kad apklausti liudytojai dirba KÅ«no kultÅ«ros akademijoje, kolegijos nuomone, neleidžia abejoti jų neÅ¡aliÅ¡kumu, o parodymus jie davė prieÅ¡ tai prisiekę sakyti tiesÄ apie žinomas aplinkybes. Kaip matyti iÅ¡ liudytojos V. V. apklausos, ji tuo metu, kai buvo apklausiama teisme, jau nebedirbo Akademijoje (b. l. 152-153). Be to, iÅ¡ bylos medžiagos spręstina, kad apylinkės, teismas rėmėsi ne tik liudytojų, apklaustų teismo posėdžio metu, parodymais, bet ir raÅ¡ytiniais įrodymais, patvirtinančiais ieÅ¡kovo nederamÄ elgesį bei atsakovės iÅ¡dėstytas aplinkybes dėl ieÅ¡kovo padarytų etikos ir bendravimo pažeidimų (b. l. 78-83).

Teismas, juos vertindamas, atsižvelgė ir į CK 1.5 straipsnyje nurodytus principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ aiÅ¡kinant teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus atsižvelgiant į aukÅ¡tojo mokslo įstaigų specifikÄ â€“ aukÅ¡tosios mokyklos autonomijÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011).  AukÅ¡tosios mokyklos autonomija suprantama kaip teisė savarankiÅ¡kai nustatyti ir įtvirtinti įstatuose ar statute savo organizacinę ir valdymo struktÅ«rÄ , ryÅ¡ius su kitais partneriais, mokslo ir studijų tvarkÄ , studijų programas, studentų priėmimo tvarkÄ , spręsti kitus su tuo susijusius klausimus, taip pat kad yra tam tikros veiklos sritys, laisvos nuo vykdomosios valdžios kontrolės (Konstitucinio Teismo 1994 m. birželio 27 d., 2002 m. sausio 14 d., 2002 m. vasario 5 d., 2008 m. vasario 20 d., nutarimai, 2009 m. spalio 28 d. sprendimas).

Studento ir aukÅ¡tosios mokyklos santykius  įforminanti studijų sutartis, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis, reglamentuojama specifinių aukÅ¡tojo mokslo santykius reguliuojančių teisės normų. Pagal Å¡iÄ sutartį studentui suteikiama teisė studijuoti pagal atitinkamÄ studijų programÄ , o studentas, be kitų, įgyja pareigÄ tinkamai priimti aukÅ¡tosios mokyklos teikiamÄ studijų paslaugÄ bei laikytis tam tikrų įsipareigojimų; laikytis Mokslo ir studijų įstatymo, aukÅ¡tosios mokyklos statuto, kitų teisės aktų ir vidaus tvarkos taisyklių, studentų etikos kodekso (Mokslo ir studijų įstatymo 55 straipsnio 3 dalies 1-3 punktai).

Esminė studento pareiga, kÄ pažymėjo apylinkės teismas, – sÄ Å¾iningai studijuoti, vadovaujantis aukÅ¡tosios mokyklos nustatyta vidine tvarka. Pažymėtina, kad aukÅ¡toji mokykla turi teisę savo statuto nustatyta tvarka priimti ir Å¡alinti studentus, už studento pareigų pažeidimus skirti studentams drausmines nuobaudas (Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Drausminių nuobaudų skyrimo tvarka konkrečiu atveju numatyta Lietuvos kÅ«no kultÅ«ros akademijos statuto trečiojo skirsnio (b. l.

61) bei Senato patvirtinto Studijų reguliamino (b. l. 76-77).              Kolegija pažymi, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiÅ¡kiantis, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu, tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007, 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).   Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino įrodymus, aiÅ¡kino ir taikė teisingumo ir protingumo principus, susiedamas juos su aukÅ¡tosios mokyklos autonomijos principu, todėl priėmė pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti apeliacinio skundo argumentai sprendimo teisėtumui įtakos neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–326 straipsniais,  n u t a r i a:           I. P. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                              Algimantas Kukalis Virginija Lozoraitytė                                                                                     RÅ«ta Palubinskaitė