6cc536c6-55dc-4835-b2e2-8f4f23097ff2 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2-2393-560/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00743-2017-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.6.1; 3.2.3.8; 3.2.6.4. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. birželio 4 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,sekretoriaujant RÅ«tai Miltinytei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovei advokatei S. K.,atsakovų atstovei advokatei Ž. S.,trečiajam asmeniui A. K.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės bankrutuojančios kredito unijos „Amber“ ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Reklamos vilkai“, P. P. ir A.

P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Teismas n u s t a t ė: IeÅ¡kovė bankrutuojanti kredito unija „Amber“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (1 t., b. l. 1-15), kuriuo praÅ¡o:pripažinti bankrutuojančios kredito unijos „Amber“ ir UAB „Reklamos vilkai“ 2012-11-28 sudarytÄ Paslaugų teikimo sutartį Nr. RV-001 negaliojančia nuo jos sudarymo momento;taikyti restitucijÄ ir priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės 230 434,20 Eur sumÄ ; pripažinti P. P. ir A.

P. subsidiariai atsakingais už UAB „Reklamos vilkai“ prievolę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei 230 434,20 Eur ir subsidiariai iÅ¡ P. P. ir A. P., o jų tarpusavyje solidariai, priteisti ieÅ¡kovės naudai 230 434,20 Eur sumÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai 6 proc. metines palÅ«kanas nuo teismo sprendimu priteistos pinigų sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo;priteisti iÅ¡ atsakovų P. P. ir A. P. ieÅ¡kovės naudai 5 proc. metines palÅ«kanas nuo teismo sprendimu priteistos pinigų sumos už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016-10-10 nutartimi ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R.

J., kuris patikrino ieÅ¡kovės per 36 mėn. laikotarpį sudarytus sandorius ir nustatė, kad ieÅ¡kovė, atstovaujama administracijos direktoriaus A. K., ir atsakovė 2012-11-28 sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. RV-001, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovei Å¡alių suderintas reklamos kÅ«rybos, gamybos bei konsultacijų ir rinkodaros valdymo paslaugas pagal sutarties priede esantį kainoraÅ¡tį, o ieÅ¡kovė už tinkamai suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti 600 000 Lt (173 772,01 Eur) – 250 000 Lt (72 405 Eur) avansÄ sumokant iki 2012-12-31, 350 000 Lt (101 367 Eur) – sumokant per 2013 m.

Atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 dienos pateikti ieÅ¡kovei paslaugų ataskaitÄ už per praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas, nurodant suteiktų paslaugų apraÅ¡ymÄ ir mokėtinas sumas. IeÅ¡kovė, peržiÅ«rėjusi ataskaitÄ , patvirtina visÄ ar dalį nurodytų paslaugų, patvirtintoje paslaugų ataskaitos dalyje atsakovė iÅ¡raÅ¡o ieÅ¡kovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , kuriÄ ieÅ¡kovė per 30 dienų nuo jos gavimo turi apmokėti. Sutarties priede Nr. 1 pateiktas paslaugų kainoraÅ¡tis.

Remiantis ieÅ¡kovės apskaitos dokumentais, ieÅ¡kovė laikotarpiu nuo 2012-11-02 iki 2014-07-04 atsakovei sumokėjo 230 434,20 Eur, tačiau be atsakovės pateiktų sÄ skaitų faktÅ«rų, jokių dokumentų ir duomenų, galinčių patvirtinti faktinį paslaugų suteikimÄ , ataskaitų parengimÄ bei jų patvirtinimÄ , nebuvo rasta. Bankroto administratorius 2017-01-05 iÅ¡siuntė praneÅ¡imÄ , kuriuo prašė iki 2017-01-20 pateikti informacijÄ apie Å¡alių sudarytos sutarties vykdymo eigÄ . 2017-01-09 atsakovės direktorius ir akcininkas A.

P. nurodė, jog UAB „Reklamos vilkai“ jau neveikia. Juridinių asmenų registro duomenimis, A. P. buvo ir yra atsakovės direktorius ir vienintelis akcininkas. Vėliau administratorius jokios informacijos apie su ieÅ¡kovu sudarytÄ sutartį iÅ¡ A. P. negavo. Bankroto administratorius iÅ¡siaiÅ¡kino, jog UAB „Reklamos vilkai“ niekada nevykdė jokios realios veiklos, tÄ patvirtina aplinkybė, kad įmonė, teikianti reklamos paslaugas, neturi internetinio tinklapio, registracijos adresu neturi komercinių patalpų, visÄ sutarties galiojimo laikotarpį UAB „Reklamos vilkai“ dirbo 2 darbuotojai, 2015 m. liko tik vienas.

Minėta įmonė įsteigta 2012-10-25, sutartis tarp Å¡alių sudaryta 2012-11-28, taigi, UAB „Reklamos vilkai“ neturėjo reklamos paslaugų teikimo patirties, todėl abejotina, kad iÅ¡ tokio subjekto bÅ«tų perkamos 600 000 Lt vertės reklamos teikimo paslaugos. Pirmoji sÄ skaita už suteiktas paslaugas iÅ¡raÅ¡yta 2012-10-29, t. y. vos 4 dienos po atsakovės įsteigimo ir prieÅ¡ mėnesį iki sutarties sudarymo. Å ių lėšų pervedimui nebuvo teisinio bei faktinio pagrindo, tai patvirtina sutarties dirbtinumÄ .

Laikotarpiu nuo 2012-11-02 iki 2015-08-05 atsakovei viso sumokėta 230 434,20 Eur (795 643,20 Lt), o tai 56 662,19 Eur daugiau nei sutarta. Sutartimi sutarta paslaugas teikti iki 2013 m., o pagal iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras paslaugos buvo teikiamos iki 2015-08-05, nors Sutarties pakeitimų, dokumentų galinčių pagrįsti sutarties kainos ir termino keitimÄ nėra. Be to, net 184 912,02 Eur iÅ¡ bendros atsakovei sumokėtos sumos buvo sumokėta grynaisiais pinigais. Atsakovės 2012-2014 finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, gyvavo tik iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokėtų piniginių lėšų.

Nuo 2012-10-25 iki 2013-03-28 vieninteliu atsakovės akcininku ir direktoriumi buvo P. P., o nuo 2013-03-28 vieninteliu akcininku ir direktoriumi yra A. P.. Nepagrįsti mokėjimai į atsakovės sÄ skaitÄ buvo vykdomi nuo 2012-11-19 iki 2015-01-01, todėl abu akcininkai (ir vadovai) žinojo apie sutartį ir jos pagrindu gaunamas lėšas. Å ios aplinkybės patvirtina, kad atsakovė buvo įsteigta fiktyviai, iÅ¡imtinai neteisėtu tikslu prisidengiant sutartimi pasisavinti ieÅ¡kovės lėšas. IeÅ¡kovės administracijos direktoriaus A.

K., pasiraÅ¡iusio atsakovės vardu sutartį, atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuriame pareikÅ¡ti įtarimai dėl turto pasisavinimo – įtariama, kad A. K., bÅ«damas ieÅ¡kovės iždo vadovu ir valdęs jo žinioje buvusį ieÅ¡kovės turtÄ , atliko neteisėtas finansines operacijas, dėl kurių ieÅ¡kovė patyrė apie 3 013 275,04 Eur žalÄ . IeÅ¡kovės ir atsakovės sudaryta sutartis bei jos pagrindu pervestos piniginės lėšos sumažino ieÅ¡kovės turto vertę 230 434,20 Eur, taip žymia dalimi prisidedant prie ieÅ¡kovės bankroto, pabloginant jos finansinę padėtį, pažeidžiant kreditorių interesus bei pažeidžiant ieÅ¡kovės veiklos tikslus.

Nurodo, jog sutartis pripažintina negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Vilniaus apygardos teismo 2017-03-03 nutartimi patvirtintas ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡as, bendra patvirtintų kreditorių reikalavimų suma – 20 744 264,08 Eur, taigi, ieÅ¡kovės kreditoriai turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. Sutartis pažeidė ieÅ¡kovės ir jos kreditorių teises, nes sudarius ginčijamÄ sutartį sumažėjo ieÅ¡kovės turto apimtis, t. y. 230 434,20 Eur. Ginčijamos sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo pareigos sudaryti ginčijamÄ sutartį, abi sutarties Å¡alys (jų atstovai) buvo nesÄ Å¾iningos.

Sutartį pasirašęs ieÅ¡kovės administracijos direktorius A. K. veikė iÅ¡imtinai savo, o ne ieÅ¡kovės interesais, todėl ir nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti vertinamas bÅ«tent A. K.. Didelės lėšų sumos be pirminių pagrindžiančių dokumentų A. K. buvo sumokamos iÅ¡ ieÅ¡kovės kasos įvairiems asmenims, taip pat ir atsakovei. Dėl Å¡io atsakovo veiksmų ieÅ¡kovė patyrė 3 013 275,04 Eur žalÄ , taip pat ir dėl ginčo sutarties, todėl A. K. buvo nesÄ Å¾iningas. Net 230 434,20 Eur suma buvo sumokėta atsakovei, tačiau ieÅ¡kovė negavo jokių paslaugų, o tai liudija atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ ir yra pakankamas pagrindas jam konstatuoti.

Atsakovė buvo įkurta tik tam, kad bÅ«tų galima pasisavinti ieÅ¡kovės lėšas. Neabejotina, kad atsakovė suprato, kad elgiasi nesÄ Å¾iningai. Ä®statymo nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. Teigia, kad sutartis taip pat prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovės veiklos tikslams (CK 1.82 straipsnis). IeÅ¡kovė, kaip ir kiekvienas privatus juridinis asmuo savo veikloje pirmiausia siekia pelno, sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė turėjo ir kredito įstaigos statusÄ , todėl ieÅ¡kovė privalėjo maksimaliai siekti iÅ¡ savo veiklos pajamų ir pelno.

Ginčijamas sandoris yra akivaizdžiai žalingas ir nenaudingas ieÅ¡kovei, jos kreditoriams, o jo palikimas galioti prieÅ¡tarautų ieÅ¡kovės veiklos tikslams ir jos kreditorių interesams. Atsakovė neteikė paslaugų, tačiau gavo užmokestį, o tai patvirtina, jog UAB „Reklamos vilkai“ veikė nesÄ Å¾iningai ir žinojo, kad toks veikimas neatitinka ieÅ¡kovės veiklos tikslų. Pagal sutartį nebuvo teikiamos jokios paslaugos ir jų nebuvo ketinama teikti, sutartis buvo tik „priedanga“ pasisavinti ieÅ¡kovės lėšas, todėl sutartis atitinka ir tariamo bei tik dėl akių sudaryto sandorio požymius ir pripažintina negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu.

Pripažinus ginčijamÄ sutartį negaliojančia turi bÅ«ti taikoma restitucija. Pagal sutartį atsakovei sumokėta 230 434,20 Eur, pripažinus sutartį negaliojančia Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovės. CK 2.50 str. 3 d. įtvirtina, kad tuo atveju, jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio atliktų nesÄ Å¾iningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesÄ Å¾iningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesÄ Å¾iningų veiksmų atlikimo.

Å iuo atveju tenkinamos visos UAB „Reklamos vilkai“ buvusio akcininko P. P. ir esamo akcininko A. P. atsakomybei pagal CK 2.50 str. 3 d. taikyti – jie buvo nesÄ Å¾iningi, UAB „Reklamos vilkai“ negalės grÄ Å¾inti neteisėtai gautų sumų, egzistuoja priežastinis. Atsakovai UAB „Reklamos vilkai“, P. P. ir A. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kurį prašė atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (1 t., b. l. 148-159). Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 28 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr. RV-001, kuria atsakovė įsipareigojo suteikti ieÅ¡kovei Å¡alių suderintas reklamos kÅ«rybos, gamybos bei konsultacijų ir rinkodaros valdymo paslaugas pagal sutarties priede Nr. 1 numatytus įkainius, o ieÅ¡kovė įsipareigojo sumokėti atsakovei už paslaugas sutartyje numatyta tvarka.

Atsakovė iki sutarties su ieÅ¡kove sudarymo teikė ieÅ¡kovei vienkartinio pobÅ«džio paslaugas, už kurias ieÅ¡kovė sumokėjo atsakovei 28 962 Eur pagal sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. RV001, RV002. PasiraÅ¡ius sutartį atsakovė ieÅ¡kovei 2012-2014 m. teikė tęstinio pobÅ«džio paslaugas, už kurias ieÅ¡kovė su atsakove atsiskaitė pagal sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. RV003, RV027, RV006, RV009, RV20A, RV027, RV038, RV011, viso pagal sutartį atsakovei sumokėta 156 874,43 Eur. Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant sÄ lygų visetui, o nenustačius bent vienos sÄ lygos - nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu.

Sutartis nepažeidė kitų kreditorių teisių, atsakovai buvo sÄ Å¾iningi sudarydami sutartį. Paslaugos pagal sutartį ieÅ¡kovei buvo teikiamos iki 2014-07-04, kuomet atliktas paskutinis pinigų perdavimas atsakovei. IÅ¡raÅ¡e apie ieÅ¡kovės ir atsakovės tarpusavio atsiskaitymus esantys 2015 m. įraÅ¡ai nebėra susiję su sutarties vykdymu – 2015-03-31 ir 2015-06-30 atsakovė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovės pagal sutartį permokėtas sumas. Sutartyje nebuvo tiksliai apibrėžtas Sutarties galiojimo ir paslaugų teikimo terminas.

Å alims susitarus paslaugų teikimo terminai galėjo bÅ«ti koreguojami, o mokėjimai buvo vykdomi už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas. Apskaičiuojant atsakovei sumokėtÄ sumÄ už suteiktas paslaugas, ieÅ¡kovės nurodoma suma turi bÅ«ti mažinama: (i) 2012-10-29 ir 2012-11-26 sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytomis sumomis (28 962 Eur), nes mokėjimai atlikti už vienkartinio pobÅ«džio atsakovės darbus, (ii) 2015-08-05 Reikalavimų teisės perleidimo sutarties pagrindu perleistos ieÅ¡kovės reikalavimo teisės į atsakovę suma, t. y. 44 597,77 Eur, todėl pagal faktinį paslaugų kiekį, atsakovei sumokėta suma buvo mažesnė, nei numatyta sutartyje.

Paslaugos pagal sutartį realiai suteiktos ieÅ¡kovei, todėl su atsakove teisėtai ir pagrįstai atsiskaityta. Pagal sutartį buvo teikiamos specifinės paslaugos, t. y. kÅ«rybinės, intelektinės, orientuotos į procesÄ , todėl dalis jų objektyviai negali bÅ«ti dokumentuojamos ar pagrindžiamos raÅ¡ytiniais įrodymais, dalies paslaugų suteikimas gali bÅ«ti vertinamas tik kaip proceso rezultatas, taigi, raÅ¡ytinių įrodymų nebuvimas negali bÅ«ti vertinamas kaip paslaugų nesuteikimo įrodymas.

Paslaugų suteikimÄ patvirtina sukurta ir veikianti interneto svetainė, interneto puslapio mobilioji versija, ieÅ¡kovės Facebook puslapis. Atsakovė nebuvo fiktyviai įkurta įmonė, ji realiai vykdė ir vykdo veiklÄ . Ä®statymai neįpareigoja juridinio asmens turėti komercines patalpas bei interneto svetainę. Bendrovės steigimo data nepatvirtina sudarytos sutarties fiktyvumo, esminiai bendrovės veiklos dokumentai sudaryti 2012-10-18, dėl administracinių procedÅ«rų įregistruoti 2012-10-25. Sandorių sudarymas iki juridinio asmens įregistravimo yra galimas.

Ä®statymas nenumato privalomos atlygintinių paslaugų teikimo sutarties formos, todėl toks sandoris galėjo bÅ«ti sudaromas žodžiu. Å ie sandoriai patvirtinti bendrovės valdymo organų jau įregistravus bendrovę. Iki sutarties pasiraÅ¡ymo iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose faktÅ«rose nurodomos intelektinės ir kÅ«rybinės paslaugos, susijusios su rinkodaros strategijos kÅ«rimu, o po sutarties sudarymo – pasirinktÄ strategijÄ Ä¯gyvendinančios paslaugos. Atsakovė pajamas už teikiamas paslaugas gavo ne tik iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Atskirais metais ieÅ¡kovė atsakovei iÅ¡mokėjo didesnes sumas, nei buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaitų, tokia tvarka pasirinkta todėl, kad paslaugų suteikimui atsakovė turėjo pirkti materialines vertybes ir paslaugas iÅ¡ trečiųjų asmenų, tačiau galutinį rezultatÄ ieÅ¡kovei pateikdavo tik vėliau, taigi, buvo atliekami avansiniai mokėjimai, permokų sumas vėliau grÄ Å¾inant. Visi grynieji pinigai, gauti iÅ¡ ieÅ¡kovės, įneÅ¡ti į atsakovės kasÄ , grÄ Å¾inami ieÅ¡kovei arba naudoti atsiskaitymams su trečiaisiais asmenimis.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad nebuvo pažeisti kitų ieÅ¡kovės kreditorių interesai, nes ieÅ¡kovės atsakovei sumokėta suma buvo atlygis už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas. Paslaugos pagal sutartį buvo suteiktos, mokėjimai atsakovei yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo spręsti atsakovus buvus nesÄ Å¾iningais. Grant Thorton Baltic UAB 2016-07-25 ataskaitoje aptariami 2015-2016 ieÅ¡kovo apskaitos registrų duomenys, kai sutartis galiojo ir paslaugos buvo teikiamos iki 2014 m. liepos mėn. Ataskaitos duomenys neįrodo atsakovų nesÄ Å¾iningumo, ji neturėtų bÅ«ti laikoma tinkamu įrodymu.

Minėta įmonė atliko ieÅ¡kovės auditÄ ir 2013, 2014 metais, bet pastabų dėl atsakovės suteiktų paslaugų, kainų neturėjo. Sutartis neprieÅ¡tarauja įmonės veiklos tikslams. Paslaugos pagal sutartį buvo suteiktos. IeÅ¡kovės veiklos tikslas – vykdyti komercinę Å«kinę veiklÄ , todėl jai buvo reikalinga reklama, dalyvavimas vieÅ¡ojoje erdvėje, kitos vieÅ¡inimo priemonės, Å¡iÄ funkcijÄ atsakovė ir atliko. Sudarant sutartį Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos, siekė sutartyje numatytų tikslų ir faktiÅ¡kai jÄ vykdė.

Sutartimi buvo sukurti realūs paslaugų teikimo santykiai tarp ieškovės ir atsakovės, sutartis sukūrė jos šalims teisines pasekmes, buvo realiai vykdoma, taigi, nebuvo sudaryta tik dėl akių ir negali būti panaikinta kaip tariamas sandoris. Ieškovo pozicija dėl bendrovės akcininkų subsidiarios atsakomybės ydinga, CK 2.50 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma. Sutarties su ieškove sudarymas buvo išimtinai bendrovės vadovo kompetencija, todėl A. P. ir P. P. subsidiarioji atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu negali būti taikoma.

IeÅ¡kovė nėra tinkamas subjektas reikÅ¡ti tiesioginius reikalavimus dėl žalos atlyginimo bendrovės vadovams pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, nes bendrovės valdymo organai už savo pareigų vykdymÄ atsako tik pačiam juridiniam asmeniui, t. y. atsakovei. Atsakovų solidarioji prievolė negalėtų bÅ«ti preziumuojama, nes tokia prezumpcija nėra įtvirtinta įstatyme, prievolės dalykas yra dalus, atsakovai buvo bendrovės akcininkais ir vadovais atskirais laikotarpiais, todėl negali bÅ«ti preziumuojami bendri jų veiksmai.

Atsakovai negali bÅ«ti subsidiariai atsakingi ieÅ¡kovei už atsakovės prievoles tuo atveju, jei sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia. Atsakovai, sudarydami ir vykdydami sutarties sÄ lygas, atliko iÅ¡imtinai bendrovės vadovui priskirtinus veiksmus, todėl jų atsakomybė CK 2.50 straipsnio 3 dalies pagrindu nekyla. IeÅ¡kovė pateikė dublikÄ , kuriuo palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus (2 t., b. l. 1-15). Papildomai nurodė, kad administratoriui pateikti dokumentai nepatvirtina paslaugų pagal sutartį suteikimo.

Atsakovė nepateikė jokių paslaugų suteikimÄ patvirtinančių įrodymų, todėl turėtų bÅ«ti laikoma, kad paslaugos pagal sutartį nebuvo teikiamos ir bendra 230 43,20 Eur suma atsakovei buvo pervesta be pagrindo bei turi bÅ«ti grÄ Å¾inama ieÅ¡kovei. Atsakovai neįrodė, kad UAB „Reklamos vilkai“ teikė paslaugas ieÅ¡kovei, atsiliepime iÅ¡dėstyti teiginiai yra tik deklaratyvÅ«s. Jeigu paslaugos bÅ«tų buvusios suteiktos, tokių paslaugų teikimas bÅ«tų užfiksuotas raÅ¡ytiniuose įrodymuose – ieÅ¡kovės užsakymuose, sutikimuose dėl paslaugų iÅ¡ trečiųjų asmenų pirkimo, atsakovų parengtose paslaugų ataskaitose, atsakovų susitarimuose su trečiaisiais asmenimis dėl konkrečių paslaugų pirkimo-pardavimo ir pan.

Iki sutarties sudarymo atsakovė neteikė jokių vienkartinio pobÅ«džio paslaugų ieÅ¡kovei. Atsakovė įsteigta 2012-10-25, sutartis pasiraÅ¡yta 2012-11-28. Dvi PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytos iki sutarties sudarymo, tačiau atsakovai nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų tariamų vienkartinio pobÅ«džio darbų užsakymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovės ir jų suteikimÄ . Atsakovė veikė fiktyviai sutarties ir ieÅ¡kovės atžvilgiu. FiktyvumÄ patvirtina tai, kad tiek atsakovę, tiek ieÅ¡kovę sutarties sudarymo metu atstovavo A.

K.. Atsakovei mokėjimai už tariamas paslaugas galimai buvo vykdomi iki 2015 m., kai sutartis jau buvo pasibaigusi. Atsakovė iki 2016-07-28 turėjo tik vienÄ darbuotojÄ , o nuo 2016-07-28 neturi nė vieno darbuotojo, tačiau ir toliau neva vykdo veiklÄ , tai patvirtina, kad atsakovė 2016 m. veiklos objektyviai vykdyti negalėjo. Teiginiai dėl tariamo negalimumo remtis Grant Thornton Baltic UAB ataskaita yra deklaratyvÅ«s, ji parengta atsakingos audito įmonės, paskirtos Lietuvos banko, jos duomenys nenuginčyti, todėl yra patikimas įrodymas.

Vertinant, kad A. P. ir P. P. su ieÅ¡kove veikė kaip atsakovės vadovai (ne akcininkai), tai nepaneigia bendrosios A. P. ir P. P., kaip atsakovės akcininkams, tekusios pareigos prižiÅ«rėti atsakovės veiklÄ , vykdytÄ jų pačių veiksmais veikiant kaip vadovams, ir, pastebėjus neteisėtÄ ir/ar žalÄ keliančiÄ veiklÄ , imtis atitinkamų veiksmų tokiÄ situacijai iÅ¡taisyti. Tuo atveju, kai žalÄ tretiesiems asmenims lemia tiek bendrovės vadovo, tiek ir jo akcininko neteisėti veiksmai, vadovo ir akcininko veiksmai laikomi kaip bendrai sukėlę žalÄ ir jiems taikoma civilinė atsakomybė, jų tarpusavio atsakomybę laikant solidaria.

Akcininkų ir vadovų atsakomybės solidarumas šiuo konkrečiu atveju reikštų tai, kad solidariai atsakingu būtų tas pats subjektas, t. y. laikotarpiu nuo 2012-10-25 iki 2013-03-28 solidariai (kaip vadovas ir akcininkas) atsakytų P. P., o laikotarpiu nuo 2013-03-28 iki 2014-07-04 – solidariai (kaip vadovas ir akcininkas) atsakytų A. P.. Ieškovės pasirinkimu reikalavimas yra reiškiamas A. P. ir P. P., kaip akcininkams, o ne kaip vadovams. Taigi, jų subsidiari atsakomybė pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį galima.

Atsakovai pateiktu tripliku praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (2 t., b. l. 44-53). Nurodė, kad ieÅ¡kovė formaliai vertina sutarties nuostatas ir bet kokį nukrypimÄ nuo jų laiko sutarties fiktyvumo įrodymu, tačiau tokia pozicija prieÅ¡tarauja sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėms, verslo principams, paslaugų teikimo sutarčių vykdymo praktikai. Didelė dalis su sutartimi susijusių klausimų buvo sprendžiama Å¡alių susitikimų ar telefoninių pokalbių metu, todėl nors ir buvo nukrypstama nuo sutarties sÄ lygų, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad sutartis nebuvo vykdoma, o sutarties Å¡alys negavo to, ko iÅ¡ sutarties buvo tikimasi.

IeÅ¡kovė privalo įrodymais pagrįsti visus savo teiginius, o ne remtis aplinkybe, kad ieÅ¡kovė neturi įrodymų dėl sutarties vykdymo. Visos PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodytos paslaugas patenka į sutarties dalyko apimtį. Å alys paslaugų ataskaitų duomenis perkėlė į PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, kuriose buvo visi pagal sutartį reikalaujami duomenys – trumpas paslaugų apraÅ¡ymas ir mokėtina suma. IeÅ¡kovė apmokėjo visas atsakovės iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas, Å¡iais veiksmais patvirtino tiek suteiktų paslaugų faktÄ , tiek jų tinkamumÄ .

Sutarties raÅ¡ytinių nuostatų ir realaus sutarties vykdymo neatitikimai gali įrodyti tik tai, kad Å¡alys nukrypo nuo raÅ¡ytinio sutarties teksto, bet ne tai, kad sutartis iÅ¡ viso nebuvo vykdoma ar buvo fiktyvi. Ataskaitoje iÅ¡ atsakovės buhalterinės programos nurodytos sumos neprivalo ir negali sutapti su PVM sÄ skaitose faktÅ«rose įraÅ¡ytomis sumomis, nes pateiktos kainos be PVM mokesčio, ieÅ¡kovui buvo pateikiamos ne tik iÅ¡ trečiųjų asmenų pirktos prekės ar paslaugos, tačiau ir parduodamos atsakovės darbuotojų paslaugos Å¡ias prekes derinant su tiekėju, jas užsakant, priimant ir pritaikant ieÅ¡kovui.

Iki sutarties sudarymo ieÅ¡kovei buvo teikiamos vienkartinio pobÅ«džio paslaugos, galimybė sudaryti žodinį susitarimÄ nedraudžiama. Esminės paslaugų teikimo sÄ lygos Å¡alių bendradarbiavimo laikÄ nesikeitė, todėl visose iÅ¡raÅ¡ytose sÄ skaitose naudojami panaÅ¡Å«s paslaugų apibÅ«dinimai, nurodomos panaÅ¡ios kainos ir įkainiai, panaÅ¡ios sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ymo datos. Atsakovė teikė paslaugas tiek sutarties vykdymo laikotarpiu, tiek po jo. IeÅ¡kovės teiginiai, kad sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovę ir atsakovę atstovavo A.

K. neatitinka tikrovės ir klaidina teismÄ , A. K. atsakovės direktoriumi tapo tik 2017-01-03, jam pateikti įtarimai dėl tam tikrų nusikalstamų veikų padarymo nesusiję su Å¡ios bylos dalyku, nes sutarties sudarymo ir vykdymo metu atsakovės vadovais ir vieninteliais akcininkais buvo P. P. ir A. P.. IeÅ¡kinys netenkinamas. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad 2016-10-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi kredito unijai „Amber“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas R. J.. 2012-11-28 tarp kredito unijos „Amber“ ir UAB „Reklamos vilkai“ buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. RV-001 (toliau – Sutartis), kuria UAB „Reklamos vilkai“ įsipareigojo suteikti KU „Amber“ Å¡alių suderintas reklamos kÅ«rybos, gamybos bei konsultacijų ir rinkodaros valdymo paslaugas pagal Sutarties priedÄ Nr. 1, o KU „Amber“ įsipareigojo sumokėti už paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka (1 t., b. l. 16-19).

Sutarties priedu Nr. 1 Å¡alys susitarė dėl darbų kainos (1 t., b. l. 20). Atsiskaitymai už paslaugas buvo vykdomi pavedimais bei grynaisiais pinigais pagal pateiktas sÄ skaitas faktÅ«ras (1 t., b. l. 21-22). 2012-10-29, 2012-11-26, 2013-01-24, 2013-03-26, 2013-04-23, 2014-01-17, 2014-03-21,2014-06-30 UAB „Reklamos vilkai“ teikė KU „Amber“ PVM sÄ skaitas faktÅ«ras už įvairias paslaugas bendrai 623 506,07 Lt (180 579,84 Eur) sumai (1 t., b. l. 23-30). Dalis sumokėtų pinigų buvo grÄ Å¾inti KU „Amber“ (2 t., b. l. 38).

Pateiktas Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinis iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad atsakovas P. P. nuo 2012-10-18 iki 2013-03-27 buvo įmonės UAB „Reklamos vilkai“ akcininkas bei vadovas, nuo 2013-03-28 į Å¡ias pareigas paskirtas A. P., kuris taip pat tapo ir įmonės akcininku. UAB „Reklamos vilkai“ Registrų centre registruota 2012-20-25 (1 t., b. l. 34-35), jos vadovu nuo 2017-01-03 paskirtas A. K., įmonės akcininku tapo ŽŪB „Dagvijara“ (2 t., b. l. 70-72). Ä® bylÄ pateikti aiÅ¡kinamieji raÅ¡tai patvirtina, kad 2013, 2014 metais įmonėje dirbo du darbuotojai, 2015 m. - 1 darbuotojas, o 2016-07-28 apdraustųjų darbuotojų nebuvo (1 t., b. l. 36-59, 2 t., b. l. 16).

IÅ¡ UAB „Reklamos vilkai“ finansinių dokumentų matyti, kad atsakovas gavo pajamas iÅ¡ vykdomos veiklos (1 t., b. l. 60-67, 172-181, 2 t., b. l. 81-87). 2012-11-26 KU „Amber“ valdybos posėdžio protokolas Nr. PP-20121126-01 patvirtina, kad UAB „Reklamos vilkai“ sukÅ«rė ieÅ¡kovei rinkodaros strategijÄ , atliekamų darbų kokybė tenkina kredito unijos reikalavimus, todėl siÅ«lyta sudaryti neterminuotÄ sutartį su UAB „Reklamos vilkai“, ir Å¡iam siÅ«lymui pritarta (3 t., b. l. 52-53).

KU „Amber“ sukurta Facebook paskyra, kurioje buvo skelbiami pranešimai (1 t., b. l. 160, 2 t., b. l. 19-32), taip pat buvo sukurta mobilioji programėlė (2 t., b. l. 69). Medžiagų sandėlio apskaitos kortelės patvirtina, kad UAB „Reklamos vilkai“ iš trečiųjų asmenų įgijo paslaugas ir materialines vertybes, kurios vėliau buvo perduotos ieškovui KU „Amber“ (1 t., b. l. 182-188, 2 t., b. l. 54-60, 61-69). Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu Ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia Sutartį actio Pauliana pagrindu.

IeÅ¡kovei 2016-10-10 Vilniaus apygardos teismo nutartimi iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2016-12-10. Ä®monių bankroto procesÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (Ä®BÄ®), pagal kurio 11 straipsnio 5 dalies 8 punktÄ bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius įmonės bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Taigi, įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Ä®monių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiÅ¡ki sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – prieÅ¡ingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Å io instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ . Siekiant apginti kreditoriaus interesus actio Pauliana institutu, nustatomos sutarties laisvės principo ribos, nes skolininkas, disponuodamas savo turtu, yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditoriaus interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų.

Taigi, faktiÅ¡kai įstatyme įtvirtinta asmens sudaromų sandorių kontrolės galimybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra iÅ¡skyręs tokias bÅ«tinas actio Pauliana taikymo (tenkinimo) sÄ lygas:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Actio Pauliana gali bÅ«ti patenkintas, jeigu egzistuoja įvardytų sÄ lygų visetas. Bent vienos sÄ lygos nebuvimas eliminuoja actio Pauliana patenkinimo galimybę. Dėl to ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį Å¡iuo pagrindu, turi pagrįsti visų anksčiau minėtų sÄ lygų egzistavimÄ (CPK 178 straipsnis). Kai bankrutuojančios įmonės administratorius, atstovaudamas kreditorių interesams, ginčija įmonės sudarytÄ sandorį actio Pauliana pagrindu, nustatant, ar nepraleistas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, taikytinas Ä®monių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas, pagal kurį administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos.

Taigi, Å¡iuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008). Esant svarbioms priežastims, ieÅ¡kinio senaties terminas gali bÅ«ti atnaujintas CK 1.131 straipsnio 2 dalies pagrindu. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, nutartis, kuria ieÅ¡kovei iÅ¡kelta bankroto byla, įsiteisėjo 2016-12-10, ieÅ¡kinys teismui pateiktas 2017-04-07, taigi, ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas nepraleidus įstatymo nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino.

Viena iÅ¡ actio Pauliana taikymo sÄ lygų – kad kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę. Teismui aiÅ¡kinantis, ar kreditorius turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininkÄ siejančios prievolės atsiradimo momentÄ . Tai reikÅ¡minga, nes paprastai kreditoriaus teises ir interesus gali pažeisti tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo: skolininkas negali pažeisti bÅ«simos prievolės, prieÅ¡ingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sÄ lyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Taigi, kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, tačiau ir tai, kad Å¡i jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo. Å i actio Pauliana sÄ lyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinį reiÅ¡kia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepaÅ¡alina ir administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

Pažymėtina, jog bankroto administratorius, įrodinėdamas nurodytos actio Pauliana sÄ lygos buvimÄ , privalo pateikti duomenis apie bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų atsiradimo momentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-378/2016). Tam, kad konstatuoti Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos buvimÄ , bÅ«tina įrodyti, kad nors vienas bankroto byloje patvirtintas kreditoriaus reikalavimas (jo dalis) atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

Jeigu visi bankroto byloje patvirtinti kreditorių reikalavimai atsirado vėliau, nei buvo sudarytas ginčijamas sandoris, tai nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų actio Pauliana negalėtų bÅ«ti taikomas. Å iuo atveju nagrinėjamoje byloje bankroto administratorius nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2017-03-03 nutartimi patvirtintas ieÅ¡kovės kreditorių sÄ raÅ¡as, bendra patvirtintų kreditorių reikalavimų suma – 20 744 264,08 Eur, tačiau nepateikė įrodymų, pagrindžiančių minėtos actio Pauliana sÄ lygos egzistavimÄ , todėl teismas sprendžia, jog Å¡i bÅ«tinoji sandorio pripažinimo negaliojančia sÄ lyga nėra įrodyta.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylÄ pagal actio Pauliana, turi bÅ«ti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiÅ¡kia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

Kita vertus, nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi bÅ«ti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamÄ sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai Å¡ios actio Pauliana taikymo sÄ lygos konstatuoti negalima (pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Kreditorių teisių pažeidimas konstatuotinas pagal tokius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojamus kriterijus: kai nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima bÅ«tų nukreipti kreditoriaus reikalavimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kai skolininko nemokumas iÅ¡lieka toks pats (nedidėja), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015).

Visais Å¡iais atvejais bÅ«tina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Ä®rodyti Å¡ias aplinkybes pareiga tenka ieÅ¡kovui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 56 punktas). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Ä®statymų leidėjas nustatė ne tik įrodinėjimo pareigas, bet ir jų paskirstymo taisykles, kurių bendriausios yra suformuluotos CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose. CPK 178 straipsnis numato, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , nagrinėjamu atveju kaip tik ieÅ¡kovei ir tenka pareiga įrodyti, jog bÅ«tent dėl Å¡alių sudarytos Sutarties sumažėjo ieÅ¡kovės galimybės vykdyti prievoles kreditoriams, įmonė tapo nemokia ar kitaip buvo pažeidžiamos jos teisės. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė ieÅ¡kovei Sutartimi sutartų paslaugų neteikė, atsakovės pateiktos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros apmokėtos nepagrįstai ir tokiu bÅ«du sumažinta ieÅ¡kovės galimybė atsiskaityti su kreditoriais atsakovei sumokėtos sumos dydžiu – 230 434,20 Eur.

Atsakovas su minėta ieÅ¡kovės pozicija nesutinka, nurodo, jog paslaugos ieÅ¡kovei buvo suteiktos. CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės. Sutarties 1.1 punktu Å¡alys susitarė, kad atsakovė teiks ieÅ¡kovei Å¡alių suderintas reklamos kÅ«rybos, gamybos bei konsultacijų ir rinkodaros valdymo paslaugas pagal Sutarties priedÄ Nr. 1, o ieÅ¡kovė mokės už paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Å iame punkte taip pat numatyta, kad konsultacijos ieÅ¡kovei gali bÅ«ti teikiamos tiesioginių susitikimų metu, el. paÅ¡tu, telefonu ar kitomis priemonėmis.

Pagal Sutarties 1.3 punktÄ , jeigu atsakovei tam, kad tinkamai įvykdytų įsipareigojimus pagal Sutartį, bÅ«tina atlikti darbus, neaptartus Sutartyje, tai atskiru Å¡alių sutarimu sudaromas papildomas susitarimas ir nustatoma atskira reikiamų atlikti paslaugų kaina. Toks susitarimas sudaromas raÅ¡tu ir laikomas neatskiriama Sutarties dalimi. Sutarties 3.1 punktas numatė, kad atsakovė teikia ieÅ¡kovei paslaugas pagal ieÅ¡kovės pateiktas užduotis ir per ieÅ¡kovės nustatytus terminus. Užduotys atsakovei teikiamos raÅ¡tu arba elektroniniu paÅ¡tu.

Paslaugų suteikimo terminai gali bÅ«ti pakeisti Å alių susitarimu. Tuo atveju jei atsakovė vėluoja suteikti paslaugas nustatytais terminais, atsakovė už vėlavimÄ Ä¯sipareigoja mokėti ieÅ¡kovei Å¡ioje Sutartyje numatytus delspinigius. Be to, atsakovė privalo pateikti ieÅ¡kovei paslaugų ataskaitÄ už per praėjusį mėnesį suteiktas paslaugas ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 5 (penktos) dienos. Ataskaitoje nurodomas trumpas paslaugų apraÅ¡ymas ir atsakovei mokėtina suma. IeÅ¡kovė per 7 (septynias) dienas, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies sutikdama su ataskaitoje nurodytomis paslaugomis ir mokėtinomis sumomis, raÅ¡tu patvirtina ataskaitÄ visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies.

Patvirtintos ataskaitos daliai atsakovė įgyja teisę iÅ¡raÅ¡yti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . IeÅ¡kovė neturi pareigos atsiskaityti už paslaugas, kurios ieÅ¡kovės nėra patvirtintos (Sutarties 3.2 punktas). Å alys taip pat susitarė, kad ieÅ¡kovė atsakovei už jos teikiamas paslaugas sumokės 600 000 Lt sumÄ , 250 000 Lt avansÄ sumokant iki 2012-12-31, o likusiÄ sumÄ , t. y. 350 000 Lt, per 2013 metus, mokant už suteiktas reklamos kÅ«rybos, gamybos bei konsultacijų ir rinkodaros valdymo paslaugas pagal ieÅ¡kovės patvirtintÄ ataskaitÄ (Sutarties 4.1 punktas).

IeÅ¡kovė sutartimi įsipareigojo mokėti atsakovei komisinį mokestį (Sutarties 4.2 p.). Teismas atkreipia dėmesį, jog Å¡alys sutartyje numatytų ataskaitų, taip pat užsakymų nepateikė. IeÅ¡kovė nurodo, jog Å¡ios aplinkybės patvirtina sutarties ir paslaugų fiktyvumÄ . Pažymėtina, jog į bylÄ pateiktos atsakovės ieÅ¡kovei iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. RV001 bendrai 50 000 Lt sumai, Nr. RV002 – 50 000 Lt sumai, Nr. RV003 – 48 500 Lt sumai, Nr. RV006 – 60 500 Lt sumai, Nr. RV009 – 58 080 Lt sumai, Nr. RV20A – 139 150 Lt sumai, Nr. RV027 – 81 756,07 Lt sumai, Nr. RV038 – 135 520 Lt sumai.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Sutartis tarp Å¡alių sudaryta 2012-11-28, tuo tarpu PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. RV001 pateikta 2012-10-29, o PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. RV002 iÅ¡raÅ¡yta 2012-11-26, taigi, iki sutarties sudarymo, todėl Å¡ias PVM sÄ skaitas faktÅ«ras ieÅ¡kovas nepagrįstai priskyrė sutarties pagrindu pateiktoms sÄ skaitoms faktÅ«roms. Ä®statymas nenumato draudimo suteikti paslaugas žodinio susitarimo pagrindu bei pateikti PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ suteiktų paslaugų apmokėjimui. Å alių į bylÄ pateiktas 2012-11-26 KU „Amber“ valdybos posėdžio protokolas Nr. PP-20121126-01 patvirtina, kad UAB „Reklamos vilkai“ sukÅ«rė ieÅ¡kovei rinkodaros strategijÄ , atliekamų darbų kokybė tenkina kredito unijos reikalavimus, todėl siÅ«lyta sudaryti neterminuotÄ sutartį su UAB „Reklamos vilkai“, Å¡iam siÅ«lymui pritarta.

Å is dokumentas patvirtina atsakovo argumentus bei paslaugų suteikimÄ pagal minėtas iki Sutarties sudarymo iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras Nr. RV001 bei RV002. Ginčo kontekste paminėtina, jog atsakovės ieÅ¡kovui pateiktose PVM sÄ skaitose faktÅ«rose nurodoma ne tik mokėtina suma, tačiau ir suteiktos paslaugos pavadinimas, kiekis, vieneto kaina. Teismo vertinimu minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros savo esme atitinka ne tik sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , tačiau ir ataskaitÄ , numatytÄ Å¡alių sudarytos Sutarties 3.2 punkte.

Tarp Å¡alių ginčo, jog buvo atlikti mokėjimai pagal minėtas sutartis nėra. Taigi, ieÅ¡kovė, gavusi atsakovės jai pateiktas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras su atliktų darbų detalizacija, jas apmokėdavo, taip patvirtindama jose nurodytų paslaugų gavimÄ . IeÅ¡kovė minėtų sÄ skaitų faktÅ«rų neginčijo, į bylÄ nepateikta ieÅ¡kovės galimai teiktų pretenzijų atsakovei dėl netinkamų ar nesuteiktų paslaugų. Be to, kaip minėta, Å¡alių sutartyje numatyta, jog konsultacijos ieÅ¡kovei gali bÅ«ti teikiamos tiesioginių susitikimų metu, el. paÅ¡tu, telefonu ar kitomis priemonėmis.

Teismo vertinimu, aplinkybė, jog šalys Sutartį vykdė ne formaliai, nepatvirtina ieškovės argumentų, jog paslaugos jai nebuvo suteiktos. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtina, jog ieškovei buvo sukurta Facebook paskyra, kurioje buvo skelbiami įrašai, sukurtos interneto svetainė bei mobilioji aplikacija. Ieškovės pateiktas susirašinėjimas dėl apmokėjimo su Siemens arenos (UAB „Universali arena“) atstove taip pat patvirtina, jog ieškovei šioje arenoje buvo teikiamos reklamos paslaugos (2 t., b. l. 33).

Be to, atsakovė pateikė į bylÄ atsakovės medžiagų sandėlio apskaitos korteles, iÅ¡ kurių matyti, kad UAB „Reklamos vilkai“ įsigijo paslaugas, materialines vertybes iÅ¡ trečiųjų asmenų, kurios vėliau buvo perduotos ieÅ¡kovei vykdant tarp Å¡alių sudarytÄ Sutartį. Atsižvelgiant į minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ bei nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, spręsti, kad atsakovė nevykdė sutarties ir/ar pagal PVM sÄ skaitas faktÅ«ras atsakovei nepagrįstai iÅ¡mokėti pinigai, nėra pagrindo, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad paslaugos pagal Sutartį ieÅ¡kovei buvo suteiktos ir ieÅ¡kovės kreditorių interesai minėta Sutartimi pažeisti nebuvo.

Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį, dviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad sÄ Å¾iningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus.

Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip. Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. Ä®rodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iÅ¡ CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijų taikymÄ , sandorį sudariusioms Å¡alims nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta, siekiant paneigti nesÄ Å¾iningumÄ ir apsiginti nuo ieÅ¡kinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2013).

Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). IeÅ¡kovė, įrodinėdama atsakovės bei A.

K., kaip buvusio ieÅ¡kovės atstovo, nesÄ Å¾iningumÄ nurodo, kad paslaugos ieÅ¡kovei suteiktos nebuvo, tačiau dėl Å¡io argumento teismas jau pasisakė aukščiau, todėl papildomai nekartoja. Tai, kad A. K. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai bei jog tarp minėtų asmenų buvo susitarimas veikti nesÄ Å¾iningai. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovės teiginius dėl A. K. nesÄ Å¾iningumo. Juridinių asmenų registro duomenimis A.

K. atsakovės UAB „Reklamos vilkai“ vadovu paskirtas 2017-01-03, kai tuo tarpu Sutartis buvo sudaryta 2012-11-28, o paslaugos teiktos iki 2014 m. liepos mėn. Kaip nesÄ Å¾iningumÄ pagrindžianti aplinkybė nurodoma tai, kad atsakovė įsteigta 2012-10-25, o sutartis sudaryta 2012-11-28. IeÅ¡kovė buvo laisva rinktis su kuo sudaryti sutartį, atsakovė dar iki sutarties sudarymo teikė ieÅ¡kovei paslaugas, byloje nėra duomenų, jog Å¡ios paslaugos buvo suteiktos nekokybiÅ¡kai, nesuteiktos ar kad ieÅ¡kovė turėjo pretenzijas dėl jų kokybės ar neatlikimo, o aplinkybė, kad sutartis sudaryta su neseniai įsteigta įmone savaime nepatvirtina sutarties Å¡alių nesÄ Å¾iningumo.

Atmestini kaip nepagrįsti ir ieÅ¡kovės argumentai dėl atsakovės darbuotojų skaičiaus, komercinių patalpų neturėjimo bei interneto svetainės nebuvimo. Å ios aplinkybės, teismo vertinimu, nėra susijusios su ginčo objektu bei nepatvirtina ieÅ¡kovės įrodinėjamo nesÄ Å¾iningumo. Rinkos dalyviai yra laisvi pasirinkti atsiskaitymo bÅ«dus, grynųjų pinigų operacijų atlikimas nesuponuoja Å¡alių nesÄ Å¾iningumo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieÅ¡kovės atsakovei mokamos grynųjų pinigų sumos buvo įtraukiamos į atsakovės apskaitÄ .

Ä® bylÄ pateikti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai patvirtina, kad atsakovė gavo pajamas ne tik iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal Sutartį, tačiau ir iÅ¡ kitų asmenų, o tai paneigia ieÅ¡kovės teiginius dėl UAB „Reklamos vilkai“ veiklos fiktyvumo. IeÅ¡kovė, įrodinėdama Å¡alių nesÄ Å¾iningumÄ , nepateikė jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo spręsti, jog sudarydamos Sutartį jos Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė neįrodė bÅ«tinų sÄ lygų actio Pauliana instituto taikymui, t. y. neįrodė, jog turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę, jog ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, taip pat neįrodė ir skolininko nesÄ Å¾iningumo. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovės reikalavimas dėl minėto sandorio pripažinimo negaliojančiu Å¡iuo pagrindu negali bÅ«ti tenkintas. Teismas nepasisako dėl kitų ieÅ¡kovės nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų.

Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.86 straipsnio pagrindu PareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė taip pat praÅ¡o pripažinti Sutartį negaliojančia kaip tariamÄ jį sandorį. Tariamojo sandorio negaliojimo pagrindas įtvirtintas CK 1.86 straipsnio 1 dalyje, kurioje numatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Esminis tariamojo sandorio požymis – Å¡alių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdÄ , kad Å¡alių sudaryta sutartis, kurios iÅ¡ tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas.

Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014). Byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumÄ , grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiÅ¡kintis, kokia buvo tikroji sandorio Å¡alių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai.

Esminis tariamo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas. Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamuoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-421/2016). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Sutartis šalių buvo įvykdyta – atsakovė suteikė ieškovei paslaugas, už kurias pastaroji atsiskaitė. Įrodymų, patvirtinančių, jog šalių sudarytos Sutarties tikslas buvo kitoks nei numatytas sutartyje, t. y. paslaugų teikimas, byloje nėra, todėl nėra pagrindo spręsti, jog tikroji šalių valia neatitiko išoriškai deklaruojamų Sutarties tikslų.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieÅ¡kovės argumentai dėl Sutarties pripažinimo tariamuoju sandoriu atmestini kaip nepagrįsti. Dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.82 straipsnio pagrindu IeÅ¡kovė taip pat praÅ¡o pripažinti Sutartį negaliojančia kaip prieÅ¡taraujančiÄ Ä¯monės veiklos tikslams. Sandoris dėl prieÅ¡taravimo juridinio asmens veiklos tikslams gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu Å¡iuo pagrindu tik tuo atveju, jeigu įrodoma, kad kita sandorio Å¡alis buvo nesÄ Å¾ininga, t. y.

žinojo ar turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia to privataus juridinio asmens valdymo organų kompetencijÄ , nustatytÄ jo veiklos dokumentuose, ar prieÅ¡tarauja to juridinio asmens tikslams (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 1.82 straipsnyje nustatyti pagrindai sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai savaime nėra siejami su juridinio asmens sudaromų sandorių komercine nauda; su juridinio asmens teisnumu gali bÅ«ti nesuderinamas tik aiÅ¡kus, akivaizdus sandorio nenaudingumas, kai tokio sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų aiÅ¡kų neteisingumÄ vienai iÅ¡ sandorio Å¡alių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2012; kt.).

Sandoris prieÅ¡tarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir tai sudaro pagrindÄ jį pripažinti negaliojančiu pagal CK 1.82 straipsnio 1 dalį, kai sandoris yra akivaizdžiai žalingas jį sudariusiam juridiniam asmeniui, o kita sandorio Å¡alis žino arba turi žinoti (pasidomėti) to juridinio asmens turtine padėtimi, bendra padėtimi rinkoje ir jos siÅ«lomų paslaugų kainomis, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių paslaugos pagal sandorį yra už didesnę negu rinkos kainÄ , o sudaromas sandoris yra akivaizdžiai nenaudingas juridiniam asmeniui ir juo galimai siekiama kitų nei sandoryje nurodytų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198-684/2016).

Sandorių, kurie nepakankamai naudingi juridiniam asmeniui, jeigu jie nėra akivaizdžiai žalingi, sudarymas ar jų nutraukimas ekonomiÅ¡kai nepalankiomis ar mažiau naudingomis sÄ lygomis (pvz., su didesnėmis palÅ«kanomis, nei kitais atvejais ar su kitais asmenimis, nutraukiant sutartis ekonomiÅ¡kai nepalankiomis sÄ lygomis, sudarant taikos sutartis teikiant pernelyg daug nuolaidų) nereiÅ¡kia neteisėtų veiksmų, nes sandorių sudarymas, prievolių prisiėmimas ir vykdymas, sutarčių nutraukimas, taikos sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali bÅ«ti ekonomiÅ¡kai ne taip naudingi, kaip yra įmanoma toje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008).

Minėta, kad viena iÅ¡ aplinkybių, kurias turi įrodyti ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 straipsnio pagrindu, yra kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovas pagal CK 1.82 straipsnį turi įrodyti, kad kita sandorio Å¡alis veikė tikrai nesÄ Å¾iningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2012). Pagal CK 1.82 straipsnį yra preziumuojama, kad kita sandorio Å¡alis veikė sÄ Å¾iningai, o kitos sandorio Å¡alies nesÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti įrodytas laikantis bendrųjų įrodinėjimo taisyklių civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2012).

Juridinio asmens steigimo dokumentų paskelbimo faktas įrodinėjant, kad kita sandorio Å¡alis veikė tikrai nesÄ Å¾iningai, nėra pakankamas įrodymas (CK 1.82 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovės KU „Amber“ įstatuose numatyti veiklos tikslai – tenkinti savo narių Å«kinius ir socialinius poreikius, teikti savo nariams ir kitiems Å¡iuose įstatuose nurodytiems asmenims kokybiÅ¡kas ir savalaikes finansines paslaugas, užtikrinant unijos finansinį stabilumÄ ir patikimumÄ (3 t., b. l. 13-33). IeÅ¡kovė nepagrindė, kad iÅ¡ atsakovės pirktos paslaugos nebuvo suteiktos, jos nebuvo naudingos, nepritaikomos ieÅ¡kovės versle, pirktos už per didelę kainÄ , taip pat neįrodė, kad praÅ¡omo nuginčyti sandorio palikimas galioti reikÅ¡tų neteisingumÄ ieÅ¡kovės atžvilgiu (CPK 178 str.).

Be to, nėra nustatytas atsakovės nesÄ Å¾iningumas sudarant ir vykdant Sutartį, žalingumas ieÅ¡kovei, todėl reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu kaip prieÅ¡taraujantį įmonės veiklos tikslams atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 str. 1 d. yra nurodyta, jog Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Å iuo atveju ieÅ¡kinio netenkinus, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 98 str.). Atsakovė UAB „Reklamos vilkai“ pateikė teismui įrodymus, jog patyrė 5 720,92 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovas P. P. – 1 250,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, atsakovas A. P. – 1 250,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio, atsakovės UAB „Reklamos vilkai“ atstovei rengiant atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ ir atstovaujant teisme, bylai nesant itin sudėtingai, bendra praÅ¡oma priteisti suma virÅ¡ija maksimalaus rekomendacijų numatyto dydžio, todėl mažintina iki 4 600 Eur.

Atsakovų A. P. bei P. P. patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių dydžių, todėl priteistinos pilna apimtimi. Pažymėtina, kad tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013, 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-618-686/2015).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų. Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str., teismas n u s p r e n d ė: Ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „Amber“ ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovės bankrutuojančios kredito unijos „Amber“ (į. k. 302651151) bankroto administravimo lėšų atsakovo UAB „Reklamos vilkai“ (į. k. 302900617) naudai 4 600 Eur, atsakovo A.

P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 250,10 Eur, atsakovo P. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 250,10 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ . Teisėjas                                                                                            Dainius Rinkevičius