2016-03-30 Nr. AB-6972-3-63-3-02883-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-262-261/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02883-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.2; 63.3.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, prašymą atsakovei L. I. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (toliau – ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, Klaipėdos RATC), (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su prašymu (b. l. 2) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės L. I. 102,18 Eur dydžio nesumokėtą vietinę rinkliavą už turto objektą, adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už laikotarpį nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.

II. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartimi (b. l. 12-13) prašymą atsisakyta priimti, konstatavus, kad prašymas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu yra paduotas neįgalioto vesti bylą asmens.

Teismas pažymėjo, jog 2010 m. kovo 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje A525–471/2010 išnagrinėjęs abstraktų prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, konstatavo, jog tuo atveju, kai savivaldybė nusprendžia pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta galimybe perduoti su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas kitiems subjektams, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30 straipsnio 4 dalyje nustatytos šios teisės realizavimo sąlygos vietos savivaldos institucijoms yra privalomos.

Pastarąją įstatymo nuostatą analizuojant lingvistiniu ir loginiu teisės aiškinimo metodais matyti, jog, skirtingai nei teigia pareiškėjai, įstatymų leidėjas nustatė du alternatyvius aptariamos savivaldybės teisės įgyvendinimo būdus:

– pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai, eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą;

– organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugų operatorių (atliekų tvarkytojų) atrankos konkursą, o tais atvejais, kai yra įvedama vietinė rinkliava iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, – organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo (komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo) paslaugų viešojo pirkimo konkursą.

Šios alternatyvos, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra savarankiškos, todėl reikalavimas organizuoti paslaugų viešojo pirkimo konkursą, kai įvedama minėta vietinė rinkliava, nėra taikomas atvejams, kai savivaldybė pasinaudoja galimybe aptariamas funkcijas pavesti (kaip privalomą užduotį) savivaldybės įsteigtai bendrovei arba kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įstaigai, įmonei ar organizacijai.

Atsižvelgus į tai, kad Klaipėdos RATC, kaip Klaipėdos, Palangos miestų, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Šilutės rajonų bei Neringos savivaldybių bendrai įsteigtai ir kontroliuojamai atliekų tvarkymo bendrovei, koncesijos sutartimi buvo pavesta eksploatuoti Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, konstatuotina, jog aptariamu atveju paslaugų viešojo pirkimo konkursas neturėjo būti organizuojamas.

Taigi, cituojamoje 2010 m. kovo 29 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje konstatuota, kad Klaipėdos miesto savivaldybė nusprendė pasinaudoti įstatymų leidėjo suteikta galimybe perduoti su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas kitiems subjektams ir pavedė (kaip privalomą užduotį) kelių savivaldybių įsteigtai atliekų tvarkymo įmonei eksploatuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą.

Įvertinęs aukščiau išdėstytą, 2003 m. birželio 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. 1-206 „Dėl pritarimo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro akcininkų sutarčiai“, 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartį Nr. J4-831, teismas sprendė, jog akivaizdu, kad Klaipėdos miesto savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai regiono savivaldybių įsteigtai įmonei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui, pastaroji savarankiškai vykdo jai perduotas funkcijas, o tarp Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro šioje srityje nėra susiklostę jokie atstovavimo teisiniai santykiai nei kaip atstovo pagal įstatymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 49 str. 2 d.), nei kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą (ABTĮ 49 str. 3 d.).

Todėl konstatuota, kad prašymas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu dėl vietinės rinkliavos įsiskolinimo priteisimo yra paduodamas neįgalioto vesti bylą asmens, todėl vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu prašymą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 15-16), kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį ir priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teigia, kad pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija, 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija) patvirtintus Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vykdo Vietinės rinkliavos įmokų surinkimo tarpininko funkciją, nes kiekvieną darbo dieną įmokas perveda į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos pervestos Vietinės rinkliavos įmokos yra kaupiamos savivaldybės biudžeto pajamų sąskaitoje. Pagal teisinę prigimtį vietinės rinkliavos įmokos yra netiesioginiai mokesčiai ir įskaitomi į savivaldybės biudžetą. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras yra už Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą atsakinga institucija, turinti Klaipėdos miesto savivaldybės suteiktus įgaliojimus bei pavedimą veikti vietinės rinkliavos administravimo srityje.

Nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartimi Nr. J4-831 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“ pavedė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui būti Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi, įgaliojo Klaipėdos RATC organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos rinkimą bei suteikė teisę kreiptis į teismą dėl vietinės rinkliavos nemokėjimo (Koncesijos sutarties 47 p.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.756 straipsnio 1 dalis numato, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Iš to darytina išvada, kad teismas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad vietinės rinkliavos administravimo srityje tarp UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nėra susiklostę jokie atstovavimo santykiai kaip įgalioto atstovo pagal pavedimą, nes iš aukščiau minėtos koncesijos sutarties (viešai skelbiama www.kratc.lt) turinio aišku, kad UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras nuo 2008 m. liepos 1 d. iki šiol vykdo vietinės rinkliavos administravimą, įskaitant ir teisminį išieškojimą, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pavedimu.

Pažymi, jog iš kartu su atskiruoju skundu teikiamo įgaliojimo akivaizdu, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ne tik koncesijos sutartimi, bet ir atskiru įgaliojimu yra suteikusi teisę Klaipėdos RATC Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu kreiptis į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atitinkami yra įgaliojęs (perįgaliojęs) darbuotojus teikti prašymus teismui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo. Manytina, kad teismas, būdamas aktyvus šios kategorijos bylose ir kilus abejonei dėl prašymą pasirašiusio asmens įgaliojimo atstovauti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl vietinės rinkliavos priteisimo, galėjo ir privalėjo įpareigoti pareiškėją pateikti tai patvirtinančius įrodymus, bet ne atsisakyti priimti prašymą dėl to, kad pateiktas netinkamas įgaliojimas. Manytina, kad po per 8 metus nusistovėjusios administracinių teismų praktikos dėl prašymų priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą apmokestinimo žyminiu mokesčiu netikėto pasikeitimo, skubos pateikti teismui didelį kiekį prašymų priteisti 2010 m. nesumokėtą vietinę rinkliavą dėl suformuotos teismų praktikos taikant senaties terminą pagal Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnį, bei 2015 m. pabaigoje pasikeitus UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro įgaliojimams (perįgaliojimams), Klaipėdos RATC atstovas, pateikęs prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, per klaidą prie prašymo pridėjo ne tą įgaliojimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo atsisakyta priimti, kadangi jis paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi atsisakyti priimti prašymą paneigdamas Klaipėdos RATC teisę teikti skundą (prašymą) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos vardu, iš esmės teigia, kad pagal atitinkamus savivaldybės tarybos sprendimus ir koncesijos sutartį (2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutartis Nr. J4-831) savivaldybei su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimu ir plėtojimu susijusias pareigas perdavus savarankiškai įmonei (Klaipėdos RATC), ši jai perduotas funkcijas vykdo savarankiškai, todėl Klaipėdos RATC veiksmai negali būti įvertinti kaip Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veikimas per atstovą pagal įstatymą (ABTĮ 49 str. 2 d.) ar įgaliojimą (ABTĮ 49 str. 3 d.).

Kitaip tariant, vertinant tikrinamos nutarties turinį yra aiškiai matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės konstatavo, kad, įgyvendindama Vietos savivaldos ir Atliekų tvarkymo įstatymuose bei juos lydinčiuose teisės aktuose numatytas teises bei priimdama atitinkamus sprendimus, Klaipėdos miesto savivaldybė visas su vietinių rinkliavų administravimu susijusias funkcijas perdavė Klaipėdos RATC, taip prarasdama materialinį teisinį suinteresuotumą kreiptis į teismą dėl tokių rinkliavų priteisimo.

Taigi, iš tokių pirmosios instancijos teismo motyvų matyti, jog teismas šiuo atveju iš esmės vertino pareiškėjo suinteresuotumą materialiąja prasme. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką, reikalavimo teisės neturėjimas yra pagrindas pripažinti skundą nepagrįstu, kuomet priimamas sprendimas dėl bylos esmės. Tokia išvada, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, yra negalima. Kiekvienas subjektas turi teisę kreiptis į teismą, kai mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.).

Pagal bendrą principą, skundo priėmimo stadijoje sprendžiami klausimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir sprendžiama, ar teisę kreiptis į teismą asmuo realizuoja laikydamasis ABTĮ nustatytos tvarkos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-140/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog teisė paduoti skundą ir teisė į skunde iškeltų reikalavimų patenkinimą yra dvi skirtingos sąvokos. Skundo priėmimo ir bylos iškėlimo stadijoje nėra ir negali būti patikrinama, ar asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, turi materialiąją teisę į skundą (prašymą), t. y. negalima atsisakyti priimti skundo (prašymo) dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų – materialiosios reikalavimo teisės neturėjimo. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad tikrinamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikti argumentai taip pat negali būti pripažinti pakankamais, siekiant konstatuoti akivaizdų pareiškėjo suinteresuotumo nebuvimą. Priešingai, vertinant savivaldybės teises ir pareigas, susijusias su ginčo vietinės rinkliavos nustatymu bei šios rinkliavos administravimu, pačios rinkliavos paskirtį, jos įskaitymo į savivaldybės biudžetą bei surinktų lėšų disponavimo tvarką, vaidmenį kontroliuojant jos surinkimą (Rinkliavų įstatymo 12 str. 2 d., 16 str. 2 d., Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (2010 m. lapkričio 25 d. sprendimo Nr. T2-330 redakcija)), materialinis pareiškėjo suinteresuotumas, kiek tai susiję su nesumokėtos vietinės rinkliavos surinkimu, negali būti pripažintas neakivaizdžiu (ABTĮ 5 str. 1 d). Vien tai, kad proceso įstatymų, atitinkamų savivaldybės tarybos sprendimų, įskaitant vietinės rinkliavos nuostatus, bei sutarčių pagrindu į administracinį teismą turi teisę kreiptis Klaipėdos RATC, savaime nepaneigia pareiškėjo galimybės kreiptis į administracinius teismus šiais klausimais.

Nagrinėjamu atveju, sprendžiant prašymo priėmimo klausimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad su prašymu priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą į teismą kreipėsi tokios teisės neturintis asmuo. Būtent pareiškėjas yra prašymo priteisti vietinę rinkliavą subjektas (proceso, ginčo šalis), o ne tokį prašymą pasirašęs asmuo. Aptariamu atveju susidarė situacija, kai priėmimo stadijoje nėra prielaidų pripažinti, kad suinteresuotas asmuo (pareiškėjas) akivaizdžiai neturėjo teisės paduoti prašymą teismui. Be to, net jei būtų pripažinta, kad suinteresuoto asmens (pareiškėjo) vardu prašymą (skundą) pateikė tinkamų įgaliojimų neturintis asmuo (atstovas), proceso iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui negali būti varžoma teisė į teismą, todėl tokiu atveju turi būti taikomas prašymo trūkumų šalinimo institutas. Kitaip tariant, teismas turėtų pirmiausia pasiūlyti pateikti papildomų duomenų apie suteiktus įgaliojimus, t. y. ištaisyti skundo trūkumus, o ne iš karto atsisakyti priimti skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-709/2012; 2016 m. sausio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-143/2016).

Atsižvelgiant į šiuos argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens.

Atsižvelgus į tai, kad apeliacinis teismas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negali išspręsti prašymo priėmimo klausimo, kadangi būtina įvertinti, ar jis atitinka kitus ABTĮ prašymui keliamus reikalavimus, prašymo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškėjo prašymo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, atstovaujamos uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro, atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti bei perduoti pareiškėjo prašymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė