2019-10-23 Nr. AB-20183-3-61-3-00053-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1700-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00053-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija: 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Ž. G. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2017 m. kovo 17 d. ir nuo 2017 m. birželio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K. Pareiškėjo teigimu, kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, sanitariniai įrenginiai buvo įskaičiuoti į kameros bendrą plotą, nebuvo sudarytos sąlygos maistui laikyti, žiemos sezono metu kamerose temperatūra būdavo žema, taip pat blogas apšvietimas bei ventiliacija. Patalpose sąlygos buvo antisanitarinės, kadangi nebuvo rūkomųjų patalpų (buvo laikomas su rūkančiais asmenimis), nebuvo karšto vandens. Be to, kamerose sanitarinis mazgas nebuvo atribotas nuo kameros, taip pat nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko. Dėl šių nežmoniškų sąlygų patyrė dvasinius išgyvenimus, jautė pažeminimą, nuolatinį garbės ir orumo pažeidimą.

3. Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu, pro langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

5. Pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K kamerose atitiko įstatymų nustatytus vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje reikalavimus. Teisės aktuose nėra numatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolės jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Lukiškių TI-K kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose higienos norma nenumato. Vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir dušo patalpų įrengimas atitinka higienos normų reikalavimus.

6. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti, kadangi kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Gyvenamosiose kamerose yra įrengti aliarmo signalizacijos mygtukai, leidžiantys iškviesti apsaugos ir priežiūros poste budintį prižiūrėtoją, tačiau yra neretai gadinami. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto, gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

8. Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas dėl žalos atlyginimo.

9. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktus duomenis bei kamerose laikytų asmenų skaičių, nustatė, kad minimalus gyvenamasis plotas pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu atitiko nustatytus reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atmetė pareiškėjo argumentus, kad iš bendro kameros ploto turi būti išskaičiuojamas sanitarinio mazgo užimamas plotas.

10. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus ir teismų praktiką, konstatavo, kad 402 paras pareiškėjas buvo laikomas neužtikrinant jo privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu. Teismas pripažino atsakovo veiksmus neteisėtais.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl drėgmės ir netinkamo apšvietimo. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų Nacionalinio sveikatos centro patikrinimų aktų matyti, kad patikrinimai buvo atliekami periodiškai, tačiau tose kamerose (Nr. 109, 291, 336, 192, 281, 278, 262, 317, 310, 121, 331, 123) ir tuo laikotarpiu, kuriuo buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų, susijusių su apšvietimu, ventiliacija ar temperatūra nenustatyta.

12. Dėl pareiškėjo teiginių, jog kamerose nebuvo vietos maistui laikyti, teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde nedetalizavo savo nusiskundimų dėl vietos maisto produktams stygiaus, t. y. nenurodė, kokiose kamerose bei kokiais laikotarpiais jam trūko vietos, todėl teismas šiuos argumentus vertino kaip abstrakčius ir nekonkretizuotus.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą dėl iškvietimo mygtukų, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir nurodė, jog laisvės atėmimo vietose pareigūno iškvietimo sistema pagal teisės aktus turi būti įrengta. Kadangi Lukiškių TI-K nepateikė konkrečių duomenų dėl iškvietimo sistemos būklės kamerose, kuriose ginčui aktualiu laiku buvo laikomas pareiškėjas, o pareiškėjui teigiant, kad kamerose, kuriose jis buvo laikomas, nebuvo pareigūno iškvietimo mygtuko, šios aplinkybės vertintinos pareiškėjo naudai, todėl teismas padarė išvadą, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į saugią gyvenamąją aplinką. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nepateikė duomenų apie jam pavojingas aplinkybes, kurios jo laikymo metu Lukiškių TI-K vertė pasinaudoti aliarminiu iškvietimu, jis dėl šių aplinkybių su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Dėl šių aplinkybių teismas vertino, kad padarytas pažeidimas – aliarminio iškvietimo mygtuko nebuvimas – nesukėlė pareiškėjui tokių neigiamų padarinių, kurie galėtų lemti neturtinės žalos kilimą.

14. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl laikymo kartu su rūkančiais yra bendro pobūdžio, nekonkretizuoti, iš pareiškėjo teiginių nėra galimybės nustatyti, ar jis pats nerūkantis ir buvo laikomas kartu su rūkančiais, ar visi nerūkantys asmenys laikomi kartu su rūkančiais. Taigi, pareiškėjui nenurodžius šių aplinkybių, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus.

15. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktą, nustatė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Skunde pareiškėjas teigė, kad nebuvo šilto vandens, tačiau teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nedetalizavo savo nusiskundimų, susijusių su šilto vandens trūkumu, nenurodė, kokioje ar kokiose patalpose nebūdavo šilto vandens. Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas jo laikymo Lukiškių TI-K metu su skundais ar prašymais dėl šilto vandens nebuvimo kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją. Atsakovo atstovui tektų neproporcinga pareiga paneigti abstraktaus pobūdžio teiginius apie minėtas aplinkybes, todėl teismas pareiškėjo teiginius, jog Lukiškių TI-K dažnai nebūdavo šilto vandens, atmetė.

16. Įvertinęs tai, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui 402 paras nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.

17. Įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, nenustačius, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 200 Eur ir šią sumą priteisė iš atsakovo.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą visa apimtimi.

19. Pareiškėjo nuomone, sprendžiant dėl asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto kameroje, turi būti išskaičiuotas baldų ir sanitarinio mazgo plotas. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aktualią Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką.

20. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino Lukiškių TI-K paaiškinimus, kad kamerose sanitariniai mazgai yra atitverti ne mažesne nei 1,5 m sienele nuo likusio kameros ploto. Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas kamerose, kuriose tokia sienelė nebuvo įrengta.

21. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo suteikta ne rečiau nei kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu dėl skirtingų grafikų skirtingose kamerose, kai pareiškėjas buvo perkeliamas iš vienos kameros į kitą.

22. Pirmosios instancijos teismas klaidingai vertino aplinkybes, susijusias su kameros vėdinimu. Langus dengia grotos, todėl yra apsunkintos galimybės vėdinti per kamerą, o šaltuoju metų laiku nėra galimybės langų uždaryti, todėl būna šalta.

23. Pareiškėjas jam priteistą neturtinės žalos dydį lygina su sumomis, priteistomis EŽTT bylose. Pareiškėjo nuomone, jam pirmosios instancijos teismo priteista 200 Eur suma yra per maža.

24. Atsakovo atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Lukiškių TI-K nuomone, nagrinėjamu atveju nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – neteisėti valstybinės valdžios institucijos veiksmai. Tam tikri judėjimo apribojimai ir su juo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė. Nenustačius neteisėtų veiksmų, pareiškėjo skundas turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su netinkamomis kalinimo sąlygomis Lukiškių TI-K laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 17 d. iki 2017 m. kovo 17 d. ir nuo 2017 m. birželio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 15 d., atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas 2018 m. kovo 2 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui priteisė 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

28. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėjas, kuris teigia, kad palyginus su EŽTT bylomis jam priteista per mažas neturtinės žalos atlyginimas.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-355/2011).

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo aplinkybes, susijusias su minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, skaičiavimu, taip pat su privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, higienos normų ir iškvietimo mygtukų pažeidimų vertinimu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir aplinkybių vertinimui bei padarytoms išvadoms, todėl papildomai jų nekartoja ir dėl jų nepasisako.

32. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino aplinkybes dėl pasinaudojimo dušu (pareiškėją perkeliant į kitą kamerą, jis negalėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę) bei iškvietimo mygtuku (pareiškėjas susidūrė su grėsme būdamas kamerose su kitais nuteistaisiais). ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame nurodo aplinkybes, kurių nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismo proceso metu, t. y. teigia, kad negalėjo pasinaudoti dušu, kai buvo perkeltas į kitas kameras bei susidūrė su grėsme būdamas kamerose su kitais nuteistaisiais. Pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtukų, o apie tai, kad negalėjo pasinaudoti dušu kartą per savaitę apskritai skunde nenurodė. Nė vienas iš minėtų apeliacinio skundo argumentų ir reikalavimų nebuvo nurodyti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šiuo aspektu skundas nebuvo nagrinėjamas. Atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai ir reikalavimai apeliacinės instancijos teisme nenagrinėtini.

33. Atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, dėl kurių pareiškėjui ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos (nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu 402 paras), konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

34. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-858/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Vadovaujantis EŽTT praktika, laikas, kurį asmuo praleido tomis sąlygomis, yra svarbiausias veiksnys vertinant žalos dydį (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje M. ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12 ir kt.), 2013 m. sausio 8 d. sprendimo byloje T. ir kiti prieš Italiją (pareiškimo Nr. 43517/09 ir kt.) 105 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 172 p.).

35. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 400 Eur.

36. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo dydį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui Ž. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita sprendimo dalis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Ž. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 2 d. sprendimą pakeisti, priteisiant pareiškėjui Ž. G. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius