Legislator Case Law & Legislation
6cbeddce-0848-4dca-b1e4-9e3a3f26f17a AI generated

6cbeddce-0848-4dca-b1e4-9e3a3f26f17a · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 6cbeddce-0848-4dca-b1e4-9e3a3f26f17a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

tenkinti (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti 15,26 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡ V. P.; pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ V. P. 61,75 Eur proceso iÅ¡laidų už psichologo pagalbÄ padedant apklausti nepilnamečius pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir 209,26 Eur proceso iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam M. S..

Legislator headnote

AI generated

6cbeddce-0848-4dca-b1e4-9e3a3f26f17a · Vilniaus apygardos teismas: papildomai apklausti liudytojÄ V. P. dėl ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojo apklausos metu nurodytų aplinkybių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-317-1121/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00733-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4.1; 2.1.3.1; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gegužės 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorei Rūtai Šipkauskienei, išteisintajam V.

P. ir jo gynėjui advokatui RamÅ«nui Mikulskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurorės RÅ«tos Å ipkauskienės (toliau – prokurorė) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. P. iÅ¡teisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, taip pat nuosprendžiu paliktas nenagrinėtinu civilinės ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) 15,26 Eur pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. V. P. buvo kaltinamas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (past. – piktnaudžiavimas) tuo, kad jis 2019 m. sausio 4 d. 14–15 val., eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, t. y. bÅ«damas (duomenys neskelbtini) ir turėdamas vieÅ¡ojo administravimo teises bei pareigas (administracinius įgaliojimus), nereagavo nutraukdamas į 2019 m. sausio 4 d. 14 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, kabinete Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai, ne pagal kompetencijÄ organizuotÄ sau pavaldaus (duomenys neskelbtini) posėdį, kuriame neteisėtai buvo svarstomas keturių (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų auklėtinių elgesys, bei dalyvaudamas Å¡iame posėdyje konflikto su nepilnamečiu (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų auklėtiniu M.

S., gimusiu (duomenys neskelbtini), metu, matant kitiems pavaldiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams, kitiems kviestiniams asmenims, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnį, kuris draudžia žeminti žmogaus orumÄ , žiauriai su juo elgtis, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojo veiklos ir etikos principus – atsakomybės, pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo principus, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 1 ir 3 punktų nuostatas, kad (duomenys neskelbtini) tiesiogiai ir asmeniÅ¡kai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir (duomenys neskelbtini) sprendimų įgyvendinimÄ (duomenys neskelbtini) jo kompetencijai priskirtais klausimais; organizuoja (duomenys neskelbtini) darbÄ <...>, atsako už vidaus administravimÄ (duomenys neskelbtini), taip pat Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiÅ«ros įstatymo 28 straipsnio nuostatas, kad (duomenys neskelbtini): organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomos vaiko minimalios priežiÅ«ros priemonės (duomenys neskelbtini); užtikrina reikalingų paslaugų ir pagalbos vaikui, kuriam paskirta minimalios ar vidutinės priežiÅ«ros ar auklėjamojo poveikio priemonė, ir jo atstovams pagal įstatymÄ teikimÄ , (duomenys neskelbtini) nuostatų 20.1, 20.3, 20.7 punktus, (duomenys neskelbtini) Vaiko gerovės komisijos darbo reglamento nuostatų 7.3, 14, 17–18, 20–22, 27–28, 38 punktus, (duomenys neskelbtini) pareigybės apraÅ¡ymo 5.1–5.3, 5.5, 5.12, 5.14, 5.20 punktus, tyčia, panaudodamas fizinę jėgÄ , suėmė ranka M.

S. už drabužių ties kaklu ir patempė, padarydamas pastarajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį intradermaline (odos) kraujosruva, juosiančia kaklo kairę pusę ir sukeldamas fizinį skausmÄ , taip siekdamas M. S. pažeminti, sumenkinti ir įbauginti. Tokiu bÅ«du, eidamas (duomenys neskelbtini) pareigas, piktnaudžiavo tarnyba nereaguodamas į sau pavaldžių darbuotojų neteisėtus veiksmus ir neteisėtais veiksmais virÅ¡ijo savo įgaliojimus posėdyje svarstomo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų auklėtinio M.

S. atžvilgiu, tuo sumenkindamas (duomenys neskelbtini), jos (duomenys neskelbtini) įvaizdį, sukeldamas rezonansÄ (duomenys neskelbtini) bendruomenėje ir padarydamas nepilnamečiui asmeniui nežymų sveikatos sutrikdymÄ bei sukeldamas jam fizinį skausmÄ , o tuo pačiu sukeldamas jam nepasitikėjimÄ suaugusiais, pažeisdamas jo konstitucines teises, taip padarydamas didelę žalÄ valstybei ir nepilnamečiui fiziniam asmeniui.

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu V. P. iÅ¡teisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ ir įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes bei įrodymų visumÄ , konstatavo, kad neegzistuoja pagrįstas pagrindas iÅ¡vadai, jog dėl V. P. veiksmų buvo padaryta didelė žala valstybei, nebuvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių praÅ¡ymai 3. Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį bei V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 228 straipsnio 1 dalyje, paskiriant 200 MGL dydžio baudÄ . Skundu praÅ¡oma, vadovaujantis BK 681 straipsniu, V. P. kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – viešųjų teisių, t. y. teisės bÅ«ti paskirtam į valstybės ar savivaldybės renkamas ar paskiriamas pareigas atėmimÄ dvejiems metams.

Prokurorė taip pat prašo:

1) tenkinti (duomenys neskelbtini) civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti 15,26 Eur žalos atlyginimÄ iÅ¡ V. P.;

2) pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti iÅ¡ V. P. 61,75 Eur proceso iÅ¡laidų už psichologo pagalbÄ padedant apklausti nepilnamečius pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir 209,26 Eur proceso iÅ¡laidų už antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam M. S..

4. Apeliaciniame skunde prokurorė prašė atlikti dalinį įrodymų tyrimÄ :

1) prijungti prie baudžiamosios bylos apeliaciniame skunde nurodytus papildomus dokumentus:

a) M. S. 2019 m. sausio 7 d. paaiÅ¡kinimÄ ;

b) Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 17 d. nutartį dėl psichologinės ekspertizės paskyrimo nepilnamečiui M. S.; c) (duomenys neskelbtini) publikuotÄ straipsnį „(duomenys neskelbtini)“;

2) papildomai apklausti liudytojÄ V. P. dėl ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) liudytojo apklausos metu nurodytų aplinkybių.

5. Pasak prokurorės, pirmosios instancijos teismo išvados dėl to, kad V. P. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, nebuvo pagrįstos išsamia bylos aplinkybių analize, visapusišku įrodymų ištyrimu ir jų teisingu įvertinimu. Apylinkės teismas netinkamai, neišsamiai ir selektyviai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) formuojamos praktikos tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose.

6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, V. P. ne viso proceso metu neigė savo kaltę dėl smurto panaudojimo prieÅ¡ M. S.. Tai paneigia 2019 m. sausio 4 d. atvykusio į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«no D. K. turėtu vaizdo registratoriumi padarytas vaizdo ir garso įraÅ¡as bei Å¡io įraÅ¡o 2019 m. sausio 14 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuoti duomenys. Ä®raÅ¡e užfiksuota, kad policijos pareigÅ«nui rodant į M. S. kaklÄ ir klausiant „<...> iÅ¡ kur pas jį Å¡itos žymės atsirado čia? <...>“, iÅ¡teisintasis atsakė „<...> aÅ¡ patempiau už megztinio <...>“, taip pat jis vėliau atsiprašė <...> atsipraÅ¡au, kad paliečiau tave ranka <...>“.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kodėl vaizdo ir garso įraÅ¡e užfiksuoto V. P. prisipažinimo tempus M. S. už megztinio nevertina kaip patvirtinančio jo kaltę padarius nukentėjusiajam baudžiamojoje byloje nustatytÄ sužalojimÄ . Apylinkės teismas selektyviai pasirinko tik vienÄ Ä¯raÅ¡o sakinį, kuriuo iÅ¡teisintasis atsipraÅ¡o už savo elgesį, t. y. tai, kÄ V. P. patvirtino apklausiamas teisiamojo posėdžio metu.

7. Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybę, jog išteisintasis 2019 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) vykusio posėdžio metu fiziškai sužalojo nukentėjusįjį, patvirtina:

1) M. S. skambučio Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC) ir šio garso įrašo 2019 m. sausio 14 d. apžiūros protokole užfiksuoti duomenys;

2) BIRT ataskaitos narÅ¡yklės duomenys apie M. S. praneÅ¡imo BPC pagrindu užregistruotÄ Ä¯vykį;

3) į įvykio vietÄ atvykusio policijos pareigÅ«no D. K. turėtu vaizdo registratoriumi 2019 m. sausio 4 d. nuo 15.33.48 val. užfiksuotas 1.13 minutės trukmės M. S. praneÅ¡imas apie tarp jo ir iÅ¡teisintojo įvykusį incidentÄ ;

4) į įvykio vietÄ atvykusio policijos pareigÅ«no D. K. turėtu vaizdo registratoriumi 2019 m. sausio 4 d. nuo 15.37.41 val. užfiksuotas 3.42 minutės trukmės nukentėjusiojo, iÅ¡teisintojo ir policijos pareigÅ«no pokalbis apie 2019 m. sausio 4 d. įvykusį incidentÄ , kurio metu V. P. prisipažįsta tempęs M. S. už megztinio ir tokiu bÅ«du palikęs žymes ant pastarojo kaklo;

5) V. P. 2019 m. sausio 4 d. pareiškime (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodytos aplinkybės;

6) medicininiai dokumentai;

7) liudytojų duoti paaiškinimai.

8. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismui buvo nurodytos aplinkybės, dėl kurių liudytojų V. P., M. M., V. Š., V. K., dalinai V. Š., J. G. duoti parodymai vertintini kritiškai, t. y. dėl jų tiesioginio ir netiesioginio pavaldumo tuometiniam (duomenys neskelbtini) V. P., siekiant jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad minėti asmenys buvo ir yra suinteresuoti 2019 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) suorganizuoto posėdžio metu, kuriame buvo svarstomas netinkamas (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų auklėtinių elgesys, įvykusio incidento tarp išteisintojo ir nukentėjusiojo aplinkybių nuslėpimu.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2019 m. vasario 27 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl galimai pažeistų (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų vaikų teisių ir teisėtų interesų“ nurodytas posėdžio ir jame dalyvavusių asmenų veiksmų neteisėtumas. Visi Å¡ie vaiko teisių apsaugos, paslaugų jiems teikimo srityje funkcijas atliekantys asmenys po ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir pažymos gavimo (duomenys neskelbtini) buvo informuoti, kad organizavo ir dalyvavo neteisėtai surengtame vaikų elgesį svarsčiusiame posėdyje ir asmenys nėra linkę atvirai bei tiksliai papasakoti apie jame įvykusį incidentÄ , jo metu buvusį vaikų ir pačių suaugusiųjų elgesį, t. y. vaikų elgesį hiperbolizuoja, o suaugusiųjų netinkamÄ elgesį slepia bei menkina.

9. Pasak prokurorės, prieÅ¡ingai nei teigiama skundžiamame nuosprendyje, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nesivadovauti liudytojos D. A. parodymais, nes jie atskleidžia tikrÄ sias 2019 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio posėdžio aplinkybes. Å i liudytoja viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad iÅ¡teisintasis visus posėdyje dalyvavusius vaikus iÅ¡vadino „snargliais“, o po įvykusio žodinio konflikto su nukentėjusiuoju, priėjęs prie pastarojo iÅ¡teisintasis sugriebė ranka M. S. už rÅ«bų ties kaklu ir nuvertė jį nuo kėdės. J. G. iÅ¡ karto sureagavo ir pasakė iÅ¡teisintajam baigti taip elgtis, stengėsi nuraminti. Pasak liudytojos, ji matė paraudusį nukentėjusiojo kaklÄ , o smurtauti prieÅ¡ jį nebuvo jokio pagrindo, nes posėdžio metu jis elgėsi normaliai.

10. Apeliaciniame skunde pažymima, kad apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, kad nukentėjusiojo nuvertimo nuo kėdės nenurodė jokie kiti proceso dalyviai, tačiau tai yra tik detalė, nurodanti kaip intensyviai buvo tempiamas M. S., kuris sėdintis ant kėdės buvo patemptas iÅ¡teisintojo už megztinio kapiÅ¡ono taip, kad sujudėjo kėdė. Å iÄ aplinkybę ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu patvirtino liudytoju apklaustas V. P.. Nors Å¡ie duomenys buvo pateikti pirmosios instancijos teismui ir prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos, tačiau skundžiamame nuosprendyje dėl jų pasisakyta nebuvo ir jie nebuvo vertinti. Aplinkybė dėl nukentėjusiojo laikymosi už kėdės yra užfiksuota 2019 m. sausio 4 d. policijos pareigÅ«no D. K. vaizdo registratoriumi užfiksuotuose duomenyse. Liudytoja L. M. viso proceso metu patvirtino iÅ¡teisintojo suėmimo rankų pirÅ¡tais nukentėjusiajam už rÅ«bų ties kairės pusės petimi ir pakėlimo nuo kėdės faktÄ .

11. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad aplinkybę, jog iÅ¡teisintasis sužeidė nukentėjusiajam kaklÄ bÅ«tent 2019 m. sausio 4 d. (duomenys neskelbtini) vykusio posėdžio metu, patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu apklaustas nepilnametis liudytojas P. J., nurodęs, jog jam apie tai nukentėjusysis pasakė globos namuose. Nepilnametis liudytojas R. A. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu nurodė, kad iÅ¡teisintasis juos pavadino „snargliais“, priėjo prie nukentėjusiojo, paėmė už kapiÅ¡ono ir patraukė.

Nukentėjusysis jam siuntė kaklo nuotraukÄ incidento dienos vakare, joje matėsi randas. AnalogiÅ¡kas aplinkybes dėl posėdžio metu įvykusio incidento nurodė ir nepilnametis liudytojas L. B.. Be to, aplinkybę, kad nukentėjusįjį nežymiai sužalojo bÅ«tent iÅ¡teisintasis, patvirtina ir policijos pareigÅ«nų S. V. bei D. K. parodymai. Å ie liudytojai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai parodė, kad jiems, kaip į įvykio vietÄ atvykusiems policijos pareigÅ«nams, M.

S. nurodė, jog jo kaklÄ posėdžio metu sužalojo iÅ¡teisintasis, kuris liudytojams dėl to prisipažino.

12. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad dėl poveikio M. S. duodant parodymus Å¡ioje baudžiamojoje byloje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini). Apylinkės teismui buvo teikiami minėto ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie buvo prijungti prie baudžiamosios bylos medžiagos, tačiau pirmosios instancijos teismas jų visiÅ¡kai nevertino ir kaip patikimais rėmėsi tik nukentėjusiojo 2019 m. sausio 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais. Be to, apylinkės teismas nuosprendyje nepasisakė, kodėl laiko juos patikimais, nors nukentėjusysis 2019 m. sausio 4 d. praneÅ¡ime BPC ir atvykusiems į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams nurodė visiÅ¡kai kitas aplinkybes, kurios, remiantis baudžiamosios bylos duomenimis, laikytinos teisingomis ir patikimomis. 2019 m. sausio 4 d. nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, kad jo kaklÄ posėdžio metu tempdamas už megztinio kapiÅ¡ono sužalojo bÅ«tent iÅ¡teisintasis.

Pažymėtina, kad nukentėjusysis 2019 m. sausio 7 d. paaiškinime vaikų teisėms ir pareiškime policijai nenurodė jokių aplinkybių, kad 2019 m. sausio 4 d. jis buvo sužalotas krepšinio varžybose, kurios vyko (duomenys neskelbtini).

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors iÅ¡ baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos galima teigti, jog svarstomi nepilnamečiai, tarp jų ir nukentėjusysis, posėdyje dalyvaujančių suaugusiųjų atžvilgiu elgėsi nepagarbiai, kas galėtų bÅ«ti laikoma iÅ¡teisintojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau atitinkama suaugusio asmens reakcija elgiantis ir kalbant analogiÅ¡kai nepagarbiai bei nerodant pavyzdžio, kaip tinkamai turi bÅ«ti elgiamasi visuomenėje, vadinant vaikų globos namų auklėtinius „snargliais“, „mažvaikiais“, „neūžaugomis“, sakant, jog jie „neturi smegenų“, yra „durni“, kad jiems reikia „neduoti valgyti“, „per kojas duoti“, panaudojant fizinį smurtÄ nepilnamečio atžvilgiu – tempimas sėdinčio nepilnamečio nuo kėdės už kapiÅ¡ono, jam padarant nežymų sveikatos sutrikdymÄ , ir siÅ«lant jam „eiti pasikalbėti dviese“, prieÅ¡ingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, leidžia pagrįstai tvirtinti, kad svarstomi nepilnamečiai buvo žeminami, iÅ¡ jų tyčiojamasi, vieno iÅ¡ jų atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas.

14. Pasak prokurorės, prieÅ¡ingai nei nurodė apylinkės teismas, įvykio sukeltÄ rezonansÄ patvirtina baudžiamojoje byloje nustatyti duomenys: posėdis vyko (duomenys neskelbtini) patalpose; apie posėdį ir jame vykusį svarstymÄ sužinojo ne tik jame dalyvavę kviestiniai asmenys, bet ir paÅ¡aliniai jame nedalyvavę asmenys, vaiko teisių atstovai (duomenys neskelbtini); M. S. ir P. J. buvo perkelti iÅ¡ vienų globos namų į kitus; įvykis buvo nuÅ¡viestas žiniasklaidoje, t. y. portale (duomenys neskelbtini) publikuotas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iÅ¡teisintasis neturėjo jokios teisės atlikti fizinio smurto veiksmus neteisėtai svarstomo (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų auklėtinio atžvilgiu, todėl jo veiksmai įžeidinėjant nepilnamečius ir smurto prieÅ¡ vienÄ iÅ¡ jų panaudojimas vienareikÅ¡miÅ¡kai reiÅ¡kia įgaliojimų virÅ¡ijimÄ . Vertinant BK 228 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ neturtinės žalos požymį, pažymima, kad V. P. piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi galimai padarė kitÄ nusikalstamÄ veikÄ , t. y. nežymiai sutrikdė socialiai pažeidžiamo nepilnamečio sveikatÄ , todėl konstatavus, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, piktnaudžiaudamas tarnyba, jo veika laikytina sukėlusiÄ didelę žalÄ .

Netinkamas iÅ¡teisintojo elgesys: posėdžio metu žeminantį elgesį patyrė keturi nepilnamečiai, vienas iÅ¡ jų patyrė fizinį smurtÄ , kurį matė tiek iÅ¡teisintajam pavaldÅ«s, tiek nepavaldÅ«s asmenys, diskreditavo, sumenkino Å¡ios pareigybės įvaizdį bei autoritetÄ visuomenėje, sukėlė rezonansÄ (duomenys neskelbtini) bendruomenėje.

16. Pasak prokurorės, V. P. (duomenys neskelbtini) pareigas ėjo ne vienerius metus, todėl žinojo, kad netinkamas vaikų elgesys turi bÅ«ti svarstomas (duomenys neskelbtini), po ko, jis turėjo įgaliojimus pasiraÅ¡yti įsakymus dėl minimalios ar vidutinės priežiÅ«ros priemonių vaikams skyrimo. IÅ¡teisintasis suprato, kad piktnaudžiauja tarnybine padėtimi, nenutraukdamas neteisėtai vykusio posėdžio (duomenys neskelbtini), įžeidinėdamas nepilnamečius, smurtaudamas prieÅ¡ vienÄ iÅ¡ jų, savo veiksmais virÅ¡ijo jam suteiktus įgaliojimus, t. y. veikė nusikalstamai, bei numatė, kad tokiais jo veiksmais gali bÅ«ti padaryta didelė žala tiek (duomenys neskelbtini) kaip institucijai, tiek pačiam nukentėjusiajam.

Ä®vertinus tai, kad iÅ¡teisintasis savitvardÄ prarado spontaniÅ¡kai, kai nukentėjusysis jį „iÅ¡tujino“, manoma, jog V. P. nesiekė padaryti didelės žalos M. S. ir (duomenys neskelbtini), jos autoritetui, tačiau įžeidinėdamas nepilnamečius, po to vienÄ jų tempdamas už kapiÅ¡ono žemyn taip, kad Å¡is nukrito nuo kėdės, ir padarydamas jam odos nubrozdinimÄ kaklo srityje, sÄ moningai leido Å¡iems padariniams atsirasti.

17. Atsiliepimu į prokurorės apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis V. P. praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendį.

18. Pasak iÅ¡teisintojo, prieÅ¡ingai nei nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas trÅ«kumų neturi ir atitinka nurodytus BPK 20 straipsnio reikalavimus. Skunde keliamos nepagrįstos abejonės dėl įrodymų, kuriais rėmėsi apylinkės teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, atitikties įstatymų reikalavimams. Apeliaciniame skunde prokurorė nurodo, kuriais įrodymais reikėtų vadovautis, o kuriuos atmesti, pateikia savo subjektyvų įrodymų vertinimÄ . Prokurorės teiginiai yra deklaratyvÅ«s, nepagrįsti ir neatitinka skundžiamo nuosprendžio turinio. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadas motyvavo vadovaudamasis iÅ¡samiu visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, įrodymus vertino kaip jų visetÄ .

19. Atsiliepime nurodoma, kad iÅ¡teisintasis pripažino faktÄ , jog buvo kontaktas su nukentėjusiuoju, tačiau nepripažino kaltės dėl tariamo fizinio smurto naudojimo. IÅ¡teisintasis kaltės dėl jam pareikÅ¡to kaltinimo nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant teisme. Prokurorė banaliai skunde nurodo, kad iÅ¡teisintojo duoti parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Prokurorė neatskleidė, neargumentavo ir teisiÅ¡kai nepagrindė Å¡io savo teiginio. BPK 20 straipsnio prasme, kaltinamojo ar nuteistojo parodymai, nevertinant iÅ¡imtinai jų specifikos, taip pat yra įrodymai. Norint juos atmesti, nepakanka vien jais netikėti. BÅ«tina nustatyti, kokie kiti patikimi įrodymai paneigia kaltinamojo parodymus, tačiau tokių argumentų prokurorė nepateikė.

20. Atsiliepime teigiama, kad prokurorė selektyviai remiasi keliais iÅ¡ konteksto iÅ¡trauktais žodžiais, t. y. tiek iÅ¡ vaizdo ir garso įraÅ¡o, tiek ir iÅ¡ iÅ¡teisintojo atsipraÅ¡ymo, visiÅ¡kai nevertindama kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duotų parodymų visumos, nes liudytojai nuosekliais paaiÅ¡kinimais patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu detaliai paaiÅ¡kino įvykusiÄ situacijÄ ir iÅ¡teisintojo atliktus veiksmus. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai sutapo su iÅ¡teisintojo duotais paaiÅ¡kinimais.

Nesuprantama prokurorės pozicija vertinti kritiÅ¡kai liudytojų parodymus, kurie davė priesaikÄ . Prokurorė siÅ«lo pažeisti BPK nuostatas ir netinkamai vertinti liudytojų parodymus, t. y. juos atmesti kaip nepatikimus, kurie yra palankÅ«s gynybai. Liudytojai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo apklausti iÅ¡ anksto žinant, kad jie yra (buvo) tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldÅ«s iÅ¡teisintajam, todėl nesivadovauti jų parodymais, nėra teisinio pagrindo. Tokiu bÅ«du siekiant atmesti iÅ¡teisintÄ jį teisinančius įrodymus, iÅ¡ anksto žinant, kad jais prokurorė nesivadovaus, yra imituojamas sÄ Å¾iningas ir teisingas procesas.

IÅ¡lieka tikimybė, kad prokurorė piktnaudžiauja savo įgaliojimais ir siekia neteisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ .

21. Atsiliepime akcentuojama, kad iÅ¡teisintasis neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių kiltų baudžiamoji atsakomybė. Veiksmai buvo teisėti, pagrįsti ir atitiko bendrus moralės principus bei visuomenei priimtinus standartus, elgesio normas, jie buvo nukreipti tiesiog mandagiai papraÅ¡yti nepilnamečio asmens M. S. iÅ¡eiti iÅ¡ vykusio pokalbio, kurio metu nepilnametis tapo nevaldomas ir kėlė psichologinę įtampÄ , įvedė destrukcijÄ , žemino pokalbyje dalyvavusius asmenis, rodė nepagarbÄ aplinkiniams bei kitiems dalyvavusiems pokalbyje asmenims.

IÅ¡teisintasis savo veiksmais nesiekė nukentėjusiajam sukelti fizinio skausmo ar kokių nors kitokių pastarojo sveikatai neigiamų padarinių. Vertinant baudžiamojoje byloje surinktų duomenų (įrodymų) visumÄ , nukentėjusiojo veiksmus ir elgesį, kurie akivaizdžiai provokavo kitus pokalbyje dalyvavusius asmenis, paauglius, veikimÄ tyčia puolant, M. S. kuriamÄ nepakeliamÄ psichologinę įtampÄ , baudžiamosios atsakomybės taikymas iÅ¡teisintajam bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatus, neteisingas ir teisiÅ¡kai nepagrįstas, nes jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos sudėties požymių.

22. Pasak iÅ¡teisintojo, jo veiksmus buvo siekiama kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, o ne pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnį. Jo, kaip kaltinamo asmens, veiksmai turėjo pasireikÅ¡ti iÅ¡ankstine tyčia virÅ¡yti savo įgaliojimus, siekiant sukelti M. S. fizinį skausmÄ , panaudoti fizinę prievartÄ vaiko ar vaikų atžvilgiu. Baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta kokiu tikslu buvo surengtas pokalbis su vaikais, nustatyta kas jį organizavo. Surengto pokalbio tikslas nebuvo virÅ¡yti įgaliojimus vaikų atžvilgiu. Baudžiamajai atsakomybei nėra svarbu administracinė procedÅ«ra rengiant ar organizuojant posėdį. Baudžiamoji atsakomybė kiltų tik tuo atveju, jeigu posėdis ar pokalbis bÅ«tų surengtas, siekiant pamokyti vaikus, smurtauti ir pan. Å iuo atveju nėra svarbu nei pokalbio (ar posėdžio) administracinė forma, nei kas jį rengė.

23. IÅ¡teisintasis kaltinamas tuo, kad virÅ¡ijo savo kompetencijÄ dalyvaudamas neteisėtai surengtame posėdyje, jog nereagavo į sau pavaldžių darbuotojų neteisėtus veiksmus organizuojant posėdį ir jame dalyvaujant. (duomenys neskelbtini) veiksmų teisėtumas yra administracinės, o ne baudžiamosios teisės klausimas. Posėdžio teisėtumas neturi jokio ryÅ¡io su pareikÅ¡tu kaltinimu vaiko atžvilgiu. Nors BK numato atsakomybę už fizinio skausmo sukėlimÄ ar kitus smurtinius veiksmus, tačiau Å¡ioje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nukentėjusiojo atžvilgiu smurtas nebuvo panaudotas.

24. Atsiliepime nurodoma, kad neneigiama, jog iÅ¡teisintasis palietė nukentėjusįjį uždėdamas rankÄ ant peties, kad jis nusiramintų ir nekeltų sumaiÅ¡ties. Å iuo atveju nebuvo analizuojamas iÅ¡teisintojo kaltės klausimas, t. y. nenurodoma, kaip bÅ«tent pasireiÅ¡kė jo tyčinė kaltė, kokie konkretÅ«s veiksmai duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad iÅ¡teisintasis tyčia piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, suvokė savo veiksmų neteisėtumÄ ir norėjo taip veikti, savo tyčiniais veiksmais pažeidė teisės aktus. ProkuratÅ«ra nenurodė, kokie bÅ«tent iÅ¡teisintojo veiksmai, teisės aktų ginami interesai ir kita leido padaryti iÅ¡vadÄ , jog jis veikė tyčia.

25. Prokuratūra nepateikė teisinio vertinimo, dėl ko išteisintojo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Tik teoriniu aspektu buvo išdėstytos BK nuostatos, apsiribota atskirų teiginių citavimu ir formaliu praktikos formuojamų taisyklių taikymu. Taip pat nėra duomenų, kad išteisintasis surengtame pokalbyje veikė kaip (duomenys neskelbtini), vykdė kokias nors funkcijas. Jis dalyvavo kaip kviestinis asmuo, neturėdamas jokių įgalinimų.

26. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti ir iÅ¡teisintojo atžvilgiu priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. IÅ¡teisintas ir jo gynėjas advokatas prašė prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti nepakeistÄ apylinkės teismo iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas 27. Apygardos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu, prokurorės apeliaciniu skundu ir iÅ¡teisintojo V.

P. atsiliepimu, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, sprendžia, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apylinkės teismas tinkamai ir nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų vertino byloje surinktus įrodymų visumÄ , ėmėsi visų galimų procesinių veiksmų kilusioms abejonėms paÅ¡alinti ir dėl to pagrįstai padarė bylos aplinkybes atitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , jog V. P. savo veiksmais nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje.

28. Baudžiamųjų bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumÄ ir teisėtumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis), bei prireikus iÅ¡taisyti bet kurias fakto (teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (teisės taikymo) klaidas, kurias galėjo padaryti pirmosios instancijos teismas, ir užtikrinti, kad iÅ¡nagrinėtoje baudžiamojoje byloje bÅ«tų įvykdytas teisingumas.

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti – nebūtų naikinami ir (ar) keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

29. Apeliacinės instancijos teismo kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas yra subjektyvus loginis procesas, pasireiÅ¡kiantis BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai bylos duomenys ir loginės taisyklės. Teisėjai kiekvienu nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindÄ , t. y. jis turi bÅ«ti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena iÅ¡ svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, jog turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015, 2K-93-788/2017).

IÅ¡samus bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas suponuoja reikalavimÄ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams indukuoti į šį procesÄ visas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes, tinkamai iÅ¡naudojant baudžiamojo proceso numatytas priemones joms gauti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015). Abejones vertinti iÅ¡imtinai kaltinamojo naudai galima tik ėmusis visų įstatyme numatytų priemonių abejonėms paÅ¡alinti, bet nepavykus to padaryti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432-139/2015).

Ä®statymas imperatyviai nenustato, kokiais duomenimis gali bÅ«ti įrodinėjamos reikÅ¡mingos bylai aplinkybės. Svarbu, kad tie duomenys patvirtintų bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2013, 2K-421/2013).

30. V. P. kaltinimas buvo pareikÅ¡tas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (piktnaudžiavimo pagrindinė sudėtis). Vadovaujantis BK 228 straipsnio 1 dalimi: „Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, Europos SÄ junga, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.“ Prokurorės teigimu, apylinkės teismas netinkamai, neiÅ¡samiai ir selektyviai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai konstatavo, kad iÅ¡teisintasis V.

P. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje. Pasak prokurorės, V. P. veiksmai, įžeidinėjant nepilnamečius ir smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį panaudojimas patvirtina jam suteiktų įgaliojimų virÅ¡ijimÄ . IÅ¡teisintasis piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi galimai padarė nusikalstamÄ veikÄ , atitinkančiÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl jo veiksmai laikytini sukėlę didelę žalÄ .

31. BK 228 straipsnyje numatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų virÅ¡ijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Kaltinime (2 t., b. l. 149) piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėtis grindžiama kumuliatyvia veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir įgaliojimų virÅ¡ijimu, kurie sukėlė padarinius – didelę žalÄ valstybei ir bei fiziniam asmeniui.

Susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamuoju aktu matyti, kad V. P. kaltinimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį buvo suformuluotas, nurodant, jog jis 2019 m. sausio 4 d. 14–15 val., bÅ«damas (duomenys neskelbtini) ir turėdamas vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas, nereagavo nutraukdamas į 2019 m. sausio 4 d. 14 val. (duomenys neskelbtini) neteisėtai, ne pagal kompetencijÄ organizuotÄ sau pavaldaus (duomenys neskelbtini) posėdį, kuriame konflikto su M. S. metu, pastarajam tyčia, panaudodamas fizinę jėgÄ , ranka suėmė už drabužių ties kaklu ir patempė, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

32. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi teismų praktikoje suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-1/2014). Įgaliojimų viršijamas – įstatymais ir kitais teisės aktais valstybės tarnautojui arba jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.

BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyto piktnaudžiavimo objektyvieji požymiai pasireiškia: pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; pavojingais padariniais – nurodytos didelės žalos kilimu; priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-7-84-489/2018). Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas aktyviais veiksmais, t. y. vienais atvejais šis nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais ar kompetencija, kitais atvejais nusikalstama veika padaroma darant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje, arba neveikimu (past.

– neatlikimu veiksmų, kurie, tinkamai atliekant savo pareigas ir įgaliojimus, buvo būtini). Piktnaudžiavimo, kaip nusikaltimo, esmė ta, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23-1073/2020).

33. Pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimÄ kaip nusikalstamÄ veikÄ nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra vertinamojo pobÅ«džio padarinių požymis – didelė žala. Kiekvienu konkrečiu nagrinėjamu atveju apie žalos dydį sprendžia baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobÅ«dį (past.

– ar padaryti formaliai teisėti ar aiÅ¡kiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigÅ«no padarytÄ veikÄ , nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ ir padarytos veikos įtakÄ valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui, ir kitas aplinkybes. Neturtinio pobÅ«džio žala pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, jeigu sumenkinamas valstybės ar kitų institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas.

Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013, 2K-100/2014, 2K-102-699/2015, 2K-361-895/2016).

34. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra konstatuota piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties požymių. Spręstina, kad neegzistuoja pagrindas iÅ¡vadai bei to nepatvirtina jokie abejonių nekeliantys objektyvÅ«s baudžiamojoje byloje esantys įrodymai ar duomenys, kad dėl V. P. veiksmų bÅ«tų padaryta didelė žala valstybei ar nepilnamečiui M. S.. Baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad iÅ¡teisintasis savo veiksmais bÅ«tų sukėlęs rezonansÄ visuomenėje, nukentėjusiuoju pripažintas M.

S. dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų V. P. veiksmų (past. – su kurių vertinimu sutinka ir prokurorės apeliacinį skundÄ iÅ¡nagrinėjusi apygardos teismo teisėjų kolegija) neturi jokių pretenzijų, iÅ¡teisintasis nepakenkė valstybės, (duomenys neskelbtini) ar valstybės tarnybos autoritetui, taip pat nekilo kiti žalingi ir nusikalstami padariniai. Pažymėtina, kad dėl baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio nebuvo padarytas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, nes nėra neginčijamai nustatyta, kad V.

P. M. S. atžvilgiu bÅ«tų atlikęs smurtinius veiksmus (past. – sužalojęs jam kaklÄ ) ar žeminęs bei menkinęs nepilnamečio nukentėjusiojo garbę ir orumÄ .

35. Faktas, kad prokurorė nesutinka su iÅ¡samiu apylinkės teismo įrodymų ir duomenų vertinimu bei nustatytomis bylai svarbiomis aplinkybėmis ir padarytomis argumentuotomis iÅ¡vadomis, nepaneigia to, jog V. P. veiksmai nagrinėjamu atveju nebuvo nusikalstami. Visos apygardos teismo teisėjų kolegijos nagrinėto prokurorės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos ne selektyviai vertinant baudžiamosios bylos įrodymus, tačiau juos lyginant tarpusavyje ir atsižvelgiant į jų visumÄ , argumentuotai nurodant, kodėl vienais įrodymais, priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį V.

P. atžvilgiu, buvo remtasi, o kiti atmesti kaip nepagrįsti. SkundÄ iÅ¡nagrinėjusi apygardos teismo kolegija su jų vertinimu sutinka. Pažymėtina ir tai, kad apylinkės teismas, nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, jas tinkamai įvertino BK 228 straipsnio 1 dalies atžvilgiu ir teisingai nustatė, kad V. P. veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

36. Apygardos teismo teisėjų kolegija susipažinusi su baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais ir duomenimis, konstatuoja, kad 2019 m. sausio 7 d. medicininių dokumentų apžiÅ«ros protokolu M. S. buvo nustatyta intradermalinė (odos) kraujosruva, juosianti kaklo kairę pusę (1 t., b. l. 125). Pažymėtina, kad sužalojimai minėtoje M. S. kÅ«no dalyje buvo užfiksuoti ir 2019 m. sausio 4 d. apžiÅ«ros, vykusios iÅ¡ karto po byloje nagrinėjamo posėdžio, metu (1 t., b. l. 115–121). Tačiau susipažinus ir įvertinus visÄ baudžiamosios bylos įrodymų ir duomenų visumÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, negalima neginčijamai konstatuoti, jog minėtas sužalojimas nukentėjusiajam buvo padarytas bÅ«tent iÅ¡teisintojo veiksmais.

37. V. P. viso proceso metu nuosekliai nurodė, kad jokio smurto prieÅ¡ M. S. nenaudojo. 2020 m. sausio 21 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu iÅ¡teisintasis patvirtino, jog buvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir padėjęs rankÄ ant jo peties bei paprašęs iÅ¡eiti iÅ¡ posėdžio (3 t., b. l. 90–91). Å iÄ V. P. nurodytÄ aplinkybę patvirtina, t. y. dalyje dėl iÅ¡teisintojo fizinio sÄ lyčio su nukentėjusiuoju, ir pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ liudytojais apklausti nepilnamečiai R. A. ir L.

B., liudytojas J. G. (past. – minėti asmenys patvirtino aplinkybę, kad V. P. buvo priėjęs prie nukentėjusiojo ir jį lietė), liudytojai V. P., V. Å ., L. M. (past. – ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iÅ¡teisintasis suėmęs rankų pirÅ¡tais M. S. už rÅ«bų ties kairės pusės petimi jį pakėlė nuo kėdės) bei V. Å . (past. – minėti proceso dalyviai patvirtino tik tÄ aplinkybę, jog iÅ¡teisintasis buvo priėjęs prie M. S. ir liepė iÅ¡eiti). Å ie proceso dalyviai taip pat vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino, kad iÅ¡teisintasis V.

P. nenaudojo smurto M. S. atžvilgiu. Nors, kaip teisingai nurodoma prokurorės apeliaciniame skunde, V. P., M. M., V. Å ., V. K., V. Å ., J. G. ir V. P. Å¡ioje byloje nagrinėjamo įvykio metu siejo pavaldumo santykiai, tačiau nėra jokio pagrindo netikėti Å¡ių proceso dalyvių duotų paaiÅ¡kinimų patikimumu, nes jie viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, vieni kitiems neprieÅ¡taraujantys, kuriuos patvirtino su jais pavaldumo santykiais nesiejama liudytoja L. M., ir iÅ¡ dalies nepilnamečiai liudytojai apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ .

38. Svarbu ir tai, kad prokurorės apeliaciniame skunde nurodomas pareigÅ«no D. K. darytas vaizdo įraÅ¡as, kuriame V. P. paaiÅ¡kino, kad patempė už džemperio nukentėjusįjį ir atsipraÅ¡o dėl to, jog jį palietė ranka, negali bÅ«ti neginčijamai smurtinius iÅ¡teisintojo veiksmus konstatuojantis įrodymas. Vaizdo įraÅ¡e V. P. nenurodė, jog naudojo smurtÄ nepilnamečio atžvilgiu ar bÅ«tų žeminęs jo garbę bei orumÄ (past. – tÄ jis nuosekliai tvirtino ir vėliau vykusio viso proceso metu). Å iuo atveju, asmuo tik pripažino, kad buvo fizinis sÄ lytis su M. S., kas teisėjų kolegijos vertinimu, negali bÅ«ti laikoma smurtu prieÅ¡ nukentėjusįjį ir aplinkybės, neginčijamai patvirtinančios, jog bÅ«tent V. P. savo veiksmais sukėlė nepilnamečiui nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

39. PrieÅ¡ingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje motyvuotai nurodė, kodėl nesivadovavo liudytojos D. A. parodymais, kad V. P. priėjo prie M. S., griebė viena ranka jam už megztinio ir nuvertė jį nuo kėdės ant grindų. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad liudytojos parodymų (past. – dalyje dėl iÅ¡teisintojo priėjimo prie nukentėjusiojo, suėmimo už megztinio ir nuvertimo nuo kėdės ant grindų) nepatvirtina jokie kiti byloje esantys objektyvÅ«s įrodymai ar duomenys.

Aplinkybės, kad M. S. buvo nuverstas nuo kėdės nepatvirtino ir posėdyje dalyvavę iÅ¡teisintasis, pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ liudytojais apklausti nepilnamečiai P. J., R. A. ir L. B., liudytojai V. P., M. M., V. Å ., L. M., V. K., V. Å ., J. G.. Å ių aplinkybių nenurodė ir į iÅ¡kvietimÄ atvykę policijos pareigÅ«nai S. V. ir D. K. (past. – Å¡ie liudytojai nenurodė, kad jiems atvykus į įvykio vietÄ ir apie smurtÄ jo atžvilgiu pranešęs M. S. bÅ«tų nurodęs Å¡iÄ aplinkybę).

Svarbu ir tai, kad ir pats nukentėjusysis tiek paskambinęs BPC, tiek atvykus policijos pareigÅ«nams ir jį apklausiant, tiek apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu nenurodė, jog jį iÅ¡teisintasis bÅ«tų nuvertęs nuo kėdės dėl prieÅ¡ jį panaudoto smurto.

40. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste, sprendžiant, ar iÅ¡teisintasis naudojo smurtÄ M. S. atžvilgiu ir jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , svarbÅ«s nukentėjusiojo 2019 m. sausio 10 d. vykusios apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ duoti paaiÅ¡kinimai. PrieÅ¡ingai nei teigia prokurorė, Å¡iuo atveju nėra pagrindo nesivadovauti Å¡iais parodymais. Minėtos apklausos metu M. S. aiÅ¡kiai nurodė, kad iÅ¡teisintasis prieÅ¡ jį smurto nenaudojo, o sužeidimas ant jo kaklo atsirado dar iki 2019 m. sausio 4 d. 14–15 val. (duomenys neskelbtini) vykusio posėdžio, t. y. 2019 m. sausio 4 d. ryte, kai žaidė krepÅ¡inį (duomenys neskelbtini) mokykloje ir rungtynių metu nukrito bei susižalojo kaklÄ .

Aplinkybę, kad nukentėjusysis jo nurodytu laiku ir vietoje iÅ¡ tiesų žaidė krepÅ¡inį bei rungtynių metu buvo nukritęs patvirtino ir 2019 m. sausio 18 d. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ liudytoju apklaustas nepilnametis L. B., kurio duotais paaiÅ¡kinimais apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti.

41. Be to, M. S. nuosekliai paaiÅ¡kino, kodėl 2019 m. sausio 4 d. paskambinęs BPC ir atvykusiems policijos pareigÅ«nams nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes, kad iÅ¡teisintasis prieÅ¡ jį smurtavo, t. y. dėl pykčio už tai, jog iÅ¡teisintojo buvo iÅ¡vadintas „snargliumi“. Aplinkybę, jog M. S. melavo policijos pareigÅ«nams apie smurto prieÅ¡ jį panaudojimÄ , patvirtino ir liudytojas V. P., kuris nurodė, kad kitÄ dienÄ (past. – 2019 m. sausio 5 d.) kalbėjosi su nukentėjusiuoju, kuris pripažino, jog pasikarščiavo ir, kad posėdžio metu nieko neįvyko, tada jie abu nuvažiavo į policijÄ paraÅ¡yti pareiÅ¡kimo, jog nebuvo jokio smurto prieÅ¡ nepilnametį nukentėjusįjį.

Nors prokurorė akcentuoja, kad M. S. buvo daromas poveikis pakeisti duotus pirminius paaiškinimus dėl posėdyje įvykusių įvykių ir šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau vien šio fakto (past. – pradėto ikiteisminio tyrimo) nepakanka objektyviai ir jokių abejonių nekeliančiai išvadai, jog iš tiesų buvo daromas poveikis M. S.. Pažymėtina, kad minėtas ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, baudžiamosios bylos medžiaga su kaltinamuoju aktu nėra perduota teismui, taip pat nėra priimtas įsiteisėjęs ir konkrečias faktines aplinkybes neginčijamai konstatuojantis apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis.

42. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste akcentuotina ir tai, kad ne iÅ¡teisintasis suorganizavo 2019 m. sausio 4 d. 14 val. (duomenys neskelbtini) vykusį posėdį, kurio metu buvo svarstomas keturių (duomenys neskelbtini) vaikų globos namų auklėtinių elgesys. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta, jog minėtu posėdžiu bÅ«tų siekiama pažeminti nepilnamečių asmenų garbę ir orumÄ , amoraliai su jais elgtis ar prieÅ¡ juos smurtauti. Nors nepilnamečiai nukentėjusysis ir liudytojai P. J., R.

A. bei L. B., apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nurodė, kad iÅ¡teisintasis juos vadino „snargliais“, tačiau jie dėl Å¡ių iÅ¡sakytų žodžių nesijautė žeminami ar, jog iÅ¡ jų bÅ«tų vieÅ¡ai tyčiojamasi patalpoje esant kitiems asmenims. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog 2019 m. sausio 4 d. vykusio susitikimo metu iÅ¡teisintasis bÅ«tų žeminęs nepilnamečius, menkinęs jų garbę ir orumÄ ar kitaip vertęs juos pasijausti socialiai neapsaugotais.

43. Prokurorė taip pat atkreipia dėmesį, kad 2019 m. sausio 4 d. organizuotas susitikimas ir jame įvykęs konfliktas tarp iÅ¡teisintojo ir nukentėjusiojo sukėlė rezonansÄ (duomenys neskelbtini) bendruomenėje. Su apeliaciniu skundu, siekiant patvirtinti Å¡iÄ aplinkybę, pridėtas ir (duomenys neskelbtini) publikuotas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau iÅ¡ kartu su apeliaciniu skundu pridėto straipsnio turinio matyti, kad jame dėmesys kreipiamas ne į patį įvykusį susirinkimÄ ar jo metu tariamai panaudoto smurto faktÄ bei pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , tačiau į nepilnamečių nederamÄ elgesį (past. – narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, galimų vagysčių ir kito amoralaus elgesio).

44. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti prokurorės apeliacinį skundÄ ir V. P. atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, todėl prokurorės skundas atmestinas. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurorės RÅ«tos Å ipkauskienės apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Teisėjai Gintaras Dzedulionis Daiva Kazlauskienė Paulius VerÅ¡ekys