6cbe7b48-981a-468c-a990-e57bb7049d98 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Pranešėjas L Baudžiamoji byla Nr. 1-1266-369/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54904-2019-7 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.5.4.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 13 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, dalyvaujant prokurorei Ritai Sabaitei, kaltinamajam K. D., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei, nukentėjusiajai J. A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Teismas n u s t a t ė : K. D. 2019 m. gruodžio 26 d. apie 19.40 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,3 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buitinio konflikto su sugyventine J.

A. metu, automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, esančioje prie parduotuvės MAXIMA, (duomenys neskelbtini), nukreipęs atsuktuvÄ Ä¯ J. A., bėgo jai iÅ¡ paskos bei grasino nužudyti, dėl ko nukentėjusiajai J. A. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å iais veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis K. D. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiÅ¡kai. Parodė, kad po 2019 m. vasaros jis apie tris mėnesius pragyveno kartu su J.

A., pradėjo gerti. J. A. nebenorėjo su juo draugauti, sudėjo jo daiktus ir jį iÅ¡vežė namo. 2019 m. gruodžio 26 d. 11.00 val. jis buvo pas tėvus, susitiko su draugais, iÅ¡gėrė, vakare atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) g. „Maxima“ parduotuvės susitikti su J. A. pakalbėti, pasiimti savo daiktų - į jos automobilį sumontuotÄ jo pirktÄ garso aparatÅ«rÄ , diskus. Pradėjo kalbėtis, dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio, įvyko konfliktas, pradėjo vartoti necenzÅ«rinius žodžius.

Negali pasakyti, kodėl J. A. pradėjo nuo jo bėgti. Kai kalbėjo, jis bandė jai spirti, jam neišėjo, tada J. A. pradėjo bėgti. Jis turėjo su savimi atsuktuvus, skirtus atsukti nuo sėdynės garso stiprintuvÄ . VienÄ atsuktuvÄ laikė rankoje, kitÄ turėjo kiÅ¡enėje, pradėjo bėgti J. A. iÅ¡ paskos, bėgdamas pagrasino: „stok, nužudysiu“. Jis neturėjo minčių jos nužudyti, tik norėjo išėmęs atsuktuvÄ J. A. pagÄ sdinti. Daug nepabėgo, pasirodė kažkoks vaikinas ir papurÅ¡kė jam dujų.

Sutinka atlyginti nukentėjusiajai žalÄ , uždirba apie 1000 eurų per mėnesį (b.l. 141-142). Asmuo, kuris praÅ¡o leisti bÅ«ti laiduotoju, R. K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad K. D. yra jo posÅ«nis. Jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini) km. nuo tol laiko, kai posÅ«niui buvo 5 metai. Jis nuo 2004 m. dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Tarp jo ir K. D. namuose konfliktų nebÅ«na, jie randa bendrÄ kalbÄ . Nukentėjusiosios nepažinojo, nėra jos matęs, nes posÅ«nis tuo metu pas juos negyveno, gyveno pas draugę (duomenys neskelbtini).

Su jais gyventi K. D. grįžo iÅ¡ karto po Kalėdų. PosÅ«nis namuose nevartoja alkoholio, vartoja tik su draugais, bet kiekvienÄ dienÄ negeria, nes jis to netoleruotų. Jis bendravo su kaltinamuoju apie įvykį, sutinka priimti jį atsakomybėn laidavimo laikotarpiu, nori tuo laikotarpiu paveikti jį, nuvesti į tinkamÄ keliÄ . Jis kontroliuos kaltinamÄ jį (b.l. 166). Nukentėjusioji teismo posėdyje prašė priteisti jai likusiÄ neatlygintÄ neturtinės žalos dalį (b.l. 167). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Be visiÅ¡ko kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.). K. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad jis su J. A. pragyveno kartu 3 mėn., tačiau susipažino prieÅ¡ 6 mėn. Jie gyveno kartu pas J. tėvus. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 11.00 val. J. jį iÅ¡vežė pas jo tėvus į (duomenys neskelbtini) raj., nes nusprendė nutraukti jų bendravimÄ . Jai nepatinka, kad jis per Kalėdas prisigėrė. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 18.00 val. jis jai paskambino ir paprašė grÄ Å¾inti jam jo asmeninius daiktus.

Buvo sutarta, kad J. atvažiuos po 20 min. prie parduotuvės MAXIMA, (duomenys neskelbtini) ir grÄ Å¾ins jam visus jo daiktus, t.y. jis norėjo paimti padangas ir audio aparatÅ«rÄ iÅ¡ jos automobilio, todėl jis ir paėmė su savimi du atsuktuvus. 2019 m. gruodžio 26 d., apie 19.40 val., t.y. kai stovėjimo aikÅ¡telėje pasirodė J., ji iÅ¡lipo iÅ¡ savo automobilio, o jis tuo metu stovėjo nuo jos apie 3 m atstumu, tuo metu priėjo prie jo jos giminaitis A.. Kai jis pamatė J., tai pradėjo eiti į jos pusę, laikydamas deÅ¡inėje rankoje atsuktuvÄ , nes norėjo atsukti iÅ¡ jos automobilio audio aparatÅ«rÄ .

Jis jai garsiai pasakė, kad nori pakalbėti, tačiau tuo metu jos giminaitis pradėjo kažkÄ jam sakyti. Tuo metu J. pradėjo bėgti nuo jo, o jis norėdamas su J. pakalbėti pradėjo bėgti jai iÅ¡ paskos, rėkdamas: "stok", o jos giminaičiui vardu A. pasakė: "nelįsk, nes užmuÅ¡iu, nes ne tavo reikalas". Tuo metu kažkas, nežino kas, jam papurÅ¡kė į veidÄ dujų, jis nuo skausmo nugriuvo ir tuo metu A. pradėjo jį spardyti į galvÄ . Po ko atvyko policijos pareigÅ«nai ir jį sulaikė.

Jis labai gailėjosi, kad padarė minėtÄ nusikaltimÄ , tačiau nori patikslinti, kad jis J. nenorėjo sužaloti ir jai asmeniÅ¡kai negrasino, t.y. nenorėjo jos sužaloti. (b.l. 89). Nukentėjusioji J. A. tyrimo metu parodė, kad prieÅ¡ maždaug 6 mėnesius ji susipažino su K. D.. Nuo to laiko ji su juo pradėjo draugauti. K. D. jiems besusitikinėjant laikas nuo laiko vartojo alkoholinius gėrimus. Jis jai minėjo, kad turėjo problemų su alkoholiu, todėl "kodavosi". PrieÅ¡ tris mėnesius K.

D. jai pasipirÅ¡o ir jie pradėjo kartu gyventi jos tėvų namuose adresu (duomenys neskelbtini). Jie turėjo atskirÄ kambarį, kur kartu vedė bendrÄ gyvenimÄ . 2019 m. gruodžio 23 d. sėdint prie Kūčių stalo jie visi simboliÅ¡kai vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau jos draugas kelias dienas toliau vienas vartojo alkoholinius gėrimus, o bÅ«damas neblaivus konfliktavo su ja. 2019 m. gruodžio 26 d. apie 10.00 val. atsikėlęs jos draugas, dar bÅ«damas neblaivus, vėl pradėjo be priežasties prie jos kabinėtis, konfliktuoti.

Ji supykusi dėl jo elgesio, jam pasakė, kad nenori jo matyti. Apie 13.00 val. ji surinko jo daiktus ir įsodinusi jį į automobilį iÅ¡vežė pas jo tėvus adresu (duomenys neskelbtini), o pati iÅ¡važiavo namo. BÅ«nant namuose jos draugas jai skambinėjo, prašė atleidimo, vėliau skambino ir grasino, kad ji negyvens. Vakare jis jai pasakė, kad ji turi jam dar atiduoti jam priklausančiÄ Å¾emų dažnių kolonėlę su stiprintuvu, kurie buvo jos automobilyje. Ji jam pasakė, kad gali susitikti ir jam atiduos jo daiktus.

Jos draugas pasakė, kad ji atvažiuotų į (duomenys neskelbtini) į aikštelę prie parduotuvės "Maxima", kur jis paims savo daiktus. Ji bijodama savo draugo, kadangi jis prieš tai jai grasino, paėmė kartu savo pusbrolį A. J.. Apie 19.40 val. ji kartu su pusbroliu savo automobiliu Audi A3 atvažiavo į "Maxima" aikštelę, kur jos jau laukė jos draugas. Ji išlipo iš savo mašinos, priėjo prie savo draugo ir pasakė, kad jis gali paimti savo daiktus iš jos mašinos. Draugas pradėjo konfliktuoti ir agresyviai nusiteikęs spyrė iš dešinės kojos į pilvo sritį, tačiau ji atsitraukė ir jis nepataikė.

Tai pamatęs jos pusbrolis, jos draugÄ paėmė už rankos ir pradėjo jo klausti, kÄ jis daro, tačiau jos draugas buvo labai agresyviai nusiteikęs ir pusbrolio neklausė. Pusbrolis laikydamas jos draugui už rankos staiga jai suÅ¡uko, kad ji bėgtų, kadangi jis turi peilį. Ji iÅ¡sigandusi pradėjo bėgti, o jos draugas iÅ¡trÅ«kęs iÅ¡ jos pusbrolio, pradėjo jÄ vytis grasindamas, kad jÄ užmuÅ¡. Jai bėgant, jos draugas jÄ prisivijęs bandė durti į nugaros sritį su kažkokiu daiktu, kurio ji nematė, tačiau tik spėjo perbraukti juo jai per liemenę.

Ji bėgdama Å¡aukė pagalbos ir staiga kažkoks nepažįstamas vaikinas, kurio ji duomenų nežino, pribėgęs papurÅ¡kė jos draugui į akis dujų. Draugas gavęs dujų nukrito ant žemės, o ji tuo metu paskambino į policijÄ . Belaukiant policijos ji pamatė, kaip jos pusbrolis priėjęs prie jos draugo su koja paspyrė du atsuktuvus su mėlynomis rankenomis, kurie gulėjo Å¡alia jos draugo. Atsuktuvus ji galės atpažinti. Tai pirmas kartas, kai jos draugas grasino jÄ nužudyti. Ji mano, kad jos draugas galėjo savo grasinimus įvykdyti, kadangi buvo neprognozuojamas.

Ji bijo savo draugo, bijo dėl savo ir jos artimųjų sveikatos ir net gyvybės. (b.l. 31) 2020 m. vasario 27 d. apklausta papildomai J. A. parodė, kad pasilieka prie savo anksčiau 2019 m. gruodžio 26 d. duotų parodymų. Patikslina, kad K. D. nėra jos sugyventinis, jie kartu pragyveno pas jos tėvus iki įvykio, t.y. iki 2019 m. gruodžio 26 d. tik 1,5 mėn., t. y. nuo 2019 m. spalio mėn. pabaigos. Jokio bendro ūkio jie neturėjo. Ji nuo 2019 m. gruodžio 26 d. K. D. nematė, tik jis parašė vėliau SMS su atsiprašymais, bet jai jis negrasino.

Kaip ji suprato, tai jis nori taikytis su ja, tačiau ji kategoriškai atsisako. 2019 m. gruodžio 26 d. jis jai tikrai žodžiu grasino: "jeigu aš su tavim negyvensiu, tai tu negyvensi šitame pasaulyje", tai buvo kai 2019 m. gruodžio 26 d., apie 11.00 val., kai jie važiavo jos automobiliu iš Rudaminos km. link pas jo tėvus. Tai pat jis žodžiu grasino su ja fiziškai susidoroti, jau apie 19.50 val., kai ji jau buvo (duomenys neskelbtini), t. y. kai jis pradėjo bėgti jai iš paskos su atsuktuvu, tai pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais jos atžvilgiu bei rėkti: "suka, kurva, bliad, prostitutė, tu vis tiek negyvensi, pasivysiu, ir tu negyvensi".

Ji labai iÅ¡sigando, nes suprato iÅ¡ jo žodžių, kad jis jÄ nužudys. Dujų jam papurÅ¡kė kažkas iÅ¡ praeivių, kas toks, ji nežino, atpažinti negali. Kodėl ji, kai skambino antrÄ kartÄ Ä¯ 112, pasakė, kad jos pusbrolis jam papurÅ¡kė į veidÄ , nežino, gal labai iÅ¡sigando ir todėl taip pasakė. Ji matė, jau po įvykio, kai pareigÅ«nai apžiÅ«rėjo įvykio vietÄ , tai paėmė du atsuktuvus ir tvirtina, kad su minėtais atsuktuvais K. D. norėjo jÄ sužaloti.

Ji dėl minėto įvykio patyrė moralinę žalÄ - 1000 Eur ir dėl Å¡ios sumos reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį. PraÅ¡o pripažinti jÄ civiliniu ieÅ¡kovu. Taikytis su K. D. atsisako. (b.l.

43) Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 17.00 val. jam būnant namuose pas jį atvažiavo jo pusseserė J. A.. Atvykusi pusseserė jam pasakė, kad susipyko su savo būsimu vyru K. D., su kuriuo jie kartu gyveno jau apie tris mėnesius. Jiems besikalbant, daug kartų jo pusseserei skambino jos draugas, kuris jai grasino. Jis grasinimus girdėjo, kai jo pusseserė buvo įjungusi garsiakalbį savo mobiliajame telefone. Vėliau jo pusseserė išvažiavo. Apie 19.00 val. jam paskambino jo pusseserė, kuri paprašė jo kartu nuvažiuoti ir atiduoti jos draugui priklausančius daiktus, kadangi ji po draugo grasinimų labai jo bijo.

Jis sutiko ir jie su pusseserės automobiliu nuvažiavo į aikštelę adresu (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės "Maxima". Jis su savo pussesere išlipo iš automobilio ir priėjo prie K. D., kuris tuo metu jau laukė jų. Jiems priėjus staiga K. D. būdamas agresyviai nusiteikęs su dešine ranka bandė trenkti jo pusseserei į pilvo sritį. Jis jam to neleido padaryti sugriebęs už rankos. Tada K. D. bandė spirti su koja jo pusseserei taip pat į pilvo sritį, tačiau nepataikė. Jam belaikant K.

D. už rankos, jis pamatė, kad jis laiko kažkokį blizgų daiktÄ , panašų į peilį, rankoje, su kuria norėjo trenkti jo pusseserei į pilvo sritį. Jis suÅ¡uko savo pusseserei, kad jis turi peilį ir kad jo pusseserė bėgtų. Jo pusseserė pradėjo bėgti, taip pat pradėjo bėgti ir jis, kadangi nežinojo, kas K. D. Å¡aus į galvÄ . K. D. pradėjo vytis jo pusseserę grasindamas, kad nužudys. Netrukus kažkoks praeivis vaikinas, kurio duomenų nežino, pribėgęs papurÅ¡kė į akis K.

D. dujų. Gavęs dujų K. D. nukrito ant žemės. Jis pribėgęs prie jo pamatė, kad jis rankoje laiko atsuktuvÄ mėlynos spalvos rankena. Jis atsuktuvÄ iÅ¡mušė iÅ¡ jo rankos ir paspyrė atokiau, bei pasakė savo pusseserei, kad jį skambintų 112. Belaukiant atvykstant policijos, kažkas iÅ¡ praeivių, kurie tuo metu buvo priėję prie jų, pasakė, kad K. D. iÅ¡traukė iÅ¡ rankovės dar vienÄ atsuktuvÄ , kurį kažkas iÅ¡ praeivių taip pat iÅ¡mušė jam iÅ¡ rankos.

Netrukus atvyko policija, kuri sulaikė K. D.. Jis mano, kad K. D. savo grasinimus galėjo įvykdyti. Atpažinti atsuktuvus su kuriais K. D. norėjo smogti jo pusseserei jis galės (b.l. 52). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, 2019 m. gruodžio 26 d. 19.48 val. užfiksuota, kad J. A. kviečia pagalbÄ , nes jos buvęs vaikinas „Maxima“ aikÅ¡telėje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu grasino jai peiliu. Grasinimai buvo realÅ«s, kadangi K. D. jai bandė su atsuktuvu smogti į nugaros sritį (b.l. 4-7). 2020 m. vasario 26 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokole perklausyti ir apraÅ¡yti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įraÅ¡ai dėl įvykio 2019 m. gruodžio 26 d. 1-as iÅ¡kvietimas buvo 2019 m. gruodžio 26 d., 19:46:34, garso įraÅ¡o trukmė -00:01:13 min.

Kalba J. A., praÅ¡o iÅ¡kviesti policijÄ dėl to, kad prie p/c MAXIMA, (duomenys neskelbtini) užpuolė su peiliu buvęs vaikinas. Kalba labai susijaudinusi. Pasakė, kad greitosios pagalbos nereikia. 2-as iÅ¡kvietimas buvo 2019 m. gruodžio 26 d., 19:50:20, garso įraÅ¡o trukmė-00:00:48 min. J. A. klausė, kada atvažiuos policijÄ , taip pat pasakė, kad buvęs vaikinas guli, ir kad jam "dujų papurÅ¡kė jos pusbrolis" (b.l. 57). Nukentėjusioji J. A. pateikė pareiÅ¡kimÄ policijai, kuriame nurodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d. apie 19.45 val. susitiko su buvusiu vaikinu K.

D. adresu (duomenys neskelbtini). Atvežė jo daiktus. IÅ¡lipus iÅ¡ maÅ¡inos jis bandė jai suduoti smÅ«gius kojomis. Tada pusbrolis liepė jai bėgti, o K. D. iÅ¡sitraukė atsuktuvÄ ir pradėjo jÄ vytis. IÅ¡ parduotuvės išėjęs vyras užpurÅ¡kė jam dujų į akis. PraÅ¡o pradėti ikiteisminį tyrimÄ (b.l. 9-10). 2019 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos ir vietovės apžiÅ«ros protokolu apžiÅ«rėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, esanti (duomenys neskelbtini).

ApžiÅ«rėta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė yra neaptverta, ties pastatu su iÅ¡kaba "Maxima". Minėtas pastatas yra pažymėtas Nr. 112. Ant pastato sienų yra vaizdo stebėjimo kameros. AikÅ¡telė yra pažymėta juostomis, joje stovi įvairÅ«s automobiliai. Ties pastato kampu ant gatvės, kuri yra pažymėta geltona juosta, baloje guli juodos spalvos plastikinis laikiklis. Ant laikiklio vienos pusės yra užraÅ¡as "Stalwart", o ant kitos užraÅ¡ai "2 atsuktuvų rinkinys". Plastikinis laikiklis yra paimtas ir supakuotas į vokÄ nr.

1. Ä®vykio vietoje daugiau reikÅ¡mingų tyrimui objektų nėra. Pridėtos fotonuotraukos (b.l. 14-19). Vilniaus AVPK VieÅ¡osios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos 3 bÅ«rio vyriausiasis patrulis T. B. 2019 m. gruodžio 26 d. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė, kad 2019 m. gruodžio 26 d., 19.50 val. gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini), buvęs draugas grasina peiliu. Nuvykus minėtu adresu rado sėdintį ant žemės K. D., kurio veidas buvo kruvinas. Jis paaiÅ¡kino, kad kažkas jam papurÅ¡kė dujų.

Šalia jo rado du atsuktuvus. Vėliau priėjo J. A., kuri paaiškino, kad tai jos buvęs draugas, kuris konflikto metu grasino jai atsuktuvu, bet jai pavyko pabėgti. Pridėti du atsuktuvai (b.l. 22). 2019 m. gruodžio 27 d. daiktų apžiūros protokolu apžiūrėti du atsuktuvai. Vienas atsuktuvas yra su 22 cm bendro ilgio (rankena plastikinė, juodos mėlynos spalvos 12 cm ilgio, ant jos yra užrašai "STALWART PH2X100 MM"). Antras atsuktuvas yra su 22 cm bendro ilgio (rankena plastikinė, juodos mėlynos spalvos 12 cm ilgio, ant jos yra užrašai "STALWART 6X100 MM").

Pridėtos fotonuotraukos. (b.l. 23-27). IÅ¡ alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN -0217 kvito matyti, kad 2019 m. gruodžio 26 d. 20.24 val. K. D. buvo nustatytas 1, 30 promilių girtumas (b. l. 70). Duomenų vertinimas ir veikos kvalifikavimas BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ .

Pagal teismų praktikÄ grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Ä®statymas nenustato, kokiomis priemonėmis turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas, taigi jis gali bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiamas įvairiomis formomis, pvz., žodžiu, raÅ¡tu, pasitelkiant elektronines ryÅ¡io priemones, konkliudentiniais veiksmais. Grasinimas – tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas; grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015, 2K-139-511/2020).

Grasinimas turi bÅ«ti realus. Sprendžiant klausimÄ apie grasinimo realumÄ , paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Å ios nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia. Tai reiÅ¡kia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimÄ iÅ¡sako ar iÅ¡reiÅ¡kia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo bÅ«senos.

Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali bÅ«ti įvairÅ«s (kerÅ¡tas, chuliganiÅ¡kos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikÅ¡mės neturi. Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog K. D. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Vertindamas byloje surinktus duomenis, teismas pirmiausia pažymi, kad nustatytos Å¡ios faktinės aplinkybės: 2019 m. gruodžio 26 d. apie 19.40 val. automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie parduotuvės „Maxima“, (duomenys neskelbtini) gatvėje susitiko kaltinamasis K.

D. ir nukentėjusioji J. A., kurie prieÅ¡ tai kurį laikÄ gyveno kartu, bet iÅ¡siskyrė dėl tol, kad kaltinamasis pradėjo sistemingai vartoti alkoholį, su tikslu, kad nukentėjusioji perduos kaltinamajam priklausančius daiktus. Susitikus tarp jų įvyko konfliktinė situacija. Å i aplinkybė neabejotinai nustatyta kaltinamojo, nukentėjusiosios ir liudytojo A. J. parodymais. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo ir kaltinamasis duodamas parodymus teisme vienodai nurodė, kad konflikto metu K. D. pradėjo J.

A. atžvilgiu vartoti necenzÅ«rinius žodžius, bandė jai spirti. Dėl to nukentėjusioji pradėjo nuo kaltinamojo bėgti. K. D. vijosi nukentėjusiÄ jÄ rankoje laikydamas atsuktuvÄ , bėgdamas iÅ¡ paskos jai grasino užmuÅ¡ti. Kaltinamasis teismo posėdyje neneigė vydamasis nukentėjusiajai iÅ¡sakęs grasinimÄ užmuÅ¡ti, pripažino, kad jis iÅ¡sitraukė atsuktuvÄ ir rankoje jį laikė vydamasis J. A. su tikslu jÄ iÅ¡gÄ sdinti. Taigi teismas vertina, kad Å¡iuo veiksmu jis sÄ moningai siekė bauginamojo efekto.

Nustačius, kad K. D. iÅ¡sakė grasinimus nukentėjusiajai, kad jÄ nužudys, siekiant veikÄ kvalifikuoti pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, bÅ«tina nustatyti, ar buvo pakankamas pagrindas manyti, kad iÅ¡sakytas grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Teismas pirmiausia pažymi, kad Å¡iuo aspektu yra reikÅ¡minga tai, kaip nurodytÄ grasinimÄ suvokė nukentėjusioji, t. y. J. A.. K. D. pasakyti grasinimai jÄ nužudyti sudarė pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įgyvendintas.

TokiÄ iÅ¡vadÄ pagrindžia pati veikos situacija- K. D. šį grasinimÄ iÅ¡sakė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, agresyviai nusiteikęs, vydamasis bėgančiÄ nukentėjusiÄ jÄ rankoje laikė atsuktuvÄ , taip pat prieÅ¡ tai jau atlikęs jos atžvilgiu fizinio smurto veiksmÄ â€“ bandymÄ spirti nukentėjusiajai į pilvÄ . Vertinant Å¡io grasinimo įvykdymo realumÄ pažymėtina, kad nukentėjusioji teigė, jau anksčiau K. D. telefonu ir važiuojant maÅ¡inoje jai grasino, kad ji negyvens, jei jį paliks, todėl ji bijojo viena su juo susitikti ir kartu pasiėmė į susitikimÄ pusbrolį A.

J.. Å ių aplinkybių visuma sudarė pagrindÄ nukentėjusiajai manyti, kad K. D. gali įvykdyti savo grasinimÄ jÄ nužudyti. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir tai, kad situacijÄ kaip grėsmingÄ suvokė ir paÅ¡alinis asmuo, kuris pripuolęs prie kaltinamojo, papurÅ¡kė jam į akis dujų. Tai, kad kaltinamasis nenorėjo nužudyti J. A., teigė tik norėjęs jÄ pagÄ sdinti, jo veikos kvalifikacijos nekeičia, kadangi nustačius K. D. siekį nužudyti J. A., jo veika bÅ«tų kvalifikuojama ne kaip grasinimas nužudyti, bet kaip pasikėsinimas nužudyti.

Taigi atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nurodytomis aplinkybėmis nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji (tiesioginė tyčia) nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, požymiai K. D. veikoje, todėl K. D. pripažintinas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas praÅ¡ymas atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant jį jo patėvio R.

K. atsakomybėn (b.l. 153). BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ su užstatu arba be jo, jeigu asmuo:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ir 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , ir 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis K. D. yra jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis (b.l. 37), neteistas, bet 2015 m. jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl savavaldžiavimo BK 38 straipsnio pagrindu susitaikius su nukentėjusiuoju (b.l. 103), per pastaruosius penkerius metus baustas tik administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus:

KET pažeidimus, važiavimÄ keleivine kelių transporto priemone be bilieto, vieÅ¡osios tvarkos ir rimties pažeidimus (b. l. 99-102), psichiatrinėse gydymo įstaigose negydytas (b.l. 106-110), kas jį charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad jo padaryta tokio pobÅ«džio nusikalstama veika buvo vienkartinė (b. l. 46). Jis pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , priskiriamÄ nesunkių nusikaltimų kategorijai, numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje. Pagal teismų praktikÄ laikoma, kad asmuo nusikalto pirmÄ kartÄ , kai jis yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir nėra duomenų, kad jis per vienerius metus bÅ«tų padaręs nusikalstamÄ veikÄ arba be pateisinamų priežasčių bÅ«tų nevykdęs teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sÄ lygų (LAT nutartys 2K-P-85/2008, 2K-239/2008).

Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme K. D. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Kaltinamojo veiksmais fizinė žala nukentėjusiajai ar turtinė žala svetimam turtui nepadaryta, pusė nukentėjusiosios nurodytos neturtinės žalos (500 Eur) kaltinamasis jau atlygino, teismo posėdyje nurodė galintis atlyginti visÄ neturtinę žalÄ , nes dirba. Ä®vertinus kaltinamojo charakterizuojančių duomenų visumÄ â€“jauno amžiaus, kuriame požiÅ«ris į visuomenės normas ir visuotines vertybės dar formuojasi ir yra paveikiamas teigiama linkme, turintis nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , dirbantis, kaltinamojo teigimu, nusikalstamÄ veikÄ padarė alkoholio įtakoje, jokių ketinimų kaip nors pakenkti nukentėjusiajai neturėjo, ir kaltinamojo požiÅ«rį į jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis K.

D. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sÄ lygos. Dėl to, kad formaliai Å¡iuo atveju yra visos BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos, teismo posėdžio metu sutiko ir prokurorė, ji neprieÅ¡taravo kaltinamojo atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Pagal įstatymÄ , laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo patėvį R. K.. Bylos duomenimis, R. K. yra brandaus amžiaus asmuo, dirbantis, savo darbe (duomenys neskelbtini) charakterizuojamas teigiamai kaip atsakingas, nekonfliktiškas, pareigingas darbuotojas, konfliktines situacijas sprendžiantis abiem pusėms priimtinu būdu (b.l. 163); jis nėra teistas, praeityje nebaustas administracine tvarka. Jis gyvena kartu su posūniu K. D., nurodo, kad santykiai tarp jų labai artimi, grįsti stipriu emociniu ryšiu, tarpusavio pasitikėjimu, tarp jų nėra buvę konfliktinių situacijų.

R. K. asmenybė tiek pagal jÄ apibÅ«dinančias savybes, tiek pagal gyvenimo patirtį nesudaro pagrindo jÄ vertinti prieÅ¡taringai ar nepalankiai. Visos Å¡ios aplinkybės sudaro laiduotojui galimybę daryti nuolatinę bei teigimÄ Ä¯takÄ kaltininko elgesiui. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad R. K. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris darys teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam K. D. jiems kartu gyvenant Å¡eimoje bei artimai bendraujant, palaikant kaltinamÄ jį, o tuo pačiu ir turint galimybę K.

D. stebėti bei kontroliuoti jo veiksmus, daryti įtakÄ jo sprendimams. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam K. D. turėjo pakankamÄ auklėjamÄ jį poveikį, leido jam kritiÅ¡kai įvertinti savo veiksmus ir paskatino jį ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo bÅ«klę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, tuo pačiu nesukeliant jam sunkių teisinių pasekmių, kylančių dėl pritaikytos baudžiamosios atsakomybė, teismas sprendžia, kad kaltinamasis K.

D. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu 1 metams be užstato. Teismo vertinimu nėra tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemones, nes K. D. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, yra jauno amžiaus. Atleidus kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis). Dėl civilinio ieÅ¡kinio Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J.

A. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydama, kad dėl kaltinamojo veiksmų, Å¡iam atsuktuvu grasinant jÄ nužudyti, ji labai iÅ¡sigando ir iki Å¡iol yra iÅ¡sigandusi (b. l. 46). Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pateikė 2020 m. liepos 9 d. Swedbank mokėjimo nurodymÄ , iÅ¡ kurio matyti, jog jis atlygino nukentėjusiajai 500 Eur neturtinės žalos (b.l. 164). Nukentėjusioji J. A. prašė tenkinti jos ieÅ¡kinį dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos dalies – 500 Eur.

Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalimi, kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalÄ padariusių asmenų turtinę padėtį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylos aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusiosios J. A. civilinis ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iÅ¡ dalies. Žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais. Nustatydamas nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad naudotas psichinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ â€“ jos vijimasis grasinant nužudyti truko labai trumpai, kaltinamojo veiksmai praktiÅ¡kai iÅ¡ karto buvo nutraukti, panaudojant prieÅ¡ jį savigynos priemonę – dujas.

Nukentėjusiajai dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas tik iÅ¡gÄ stis, taip pat ji vieÅ¡oje vietoje patyrė pažeminimÄ ir nemalonumÄ , priversta bėgti nuo jÄ persekiojančio kaltinamojo, aplinkui esant žmonėms. Byloje nėra pateikta duomenų, kad minėtas įvykis bÅ«tų sukėlęs nukentėjusiajai ilgalaikes psichinio pobÅ«džio pasekmes: iÅ¡sivysčiusį nesaugumo jausmÄ , patirtÄ psichinę traumÄ , ji Å¡ias pasekmes bÅ«tų Å¡alinusi medikamentais. Taip pat teismas atsižvelgia į K.

D. turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis jauno amžiaus, dirba, jis jau atlygino ženkliÄ sumÄ â€“ pusę praÅ¡omos neturtinės žalos sumos. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ (kasacinė byla Nr. 2K-551/2010). Neturtinės žalos atlyginimas negali bÅ«ti praturtėjimo Å¡altiniu ir turi bÅ«ti pagrįstas sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Atsižvelgiant į Å¡ias nustatytas aplinkybes, kad nemalonÅ«s pojūčiai nukentėjusiajai truko labai trumpai, J. A. naudai be jau atlygintos 500 Eur sumos priteistina 200 eurų neturtinei žalai atlyginti iÅ¡ K. D.. Teismo vertinimu, pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose, bÅ«tent tokia suma labiausiai atitiks sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, užtikrins pusiausvyrÄ tarp nukentėjusiosios ir kaltosios pusių. Kiti klausimai. K. D. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, įpareigojant nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su nukentėjusiÄ ja J.

A., draudžiant lankytis jos gyvenamojoje vietoje (b. l. 74), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 26 d. 20.05 val. iki 2019 m. gruodžio 27 d. 12.18 val. (b.l. 69, 73). Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini: vokas Nr. 1, kuriame yra juodos spalvos plastikinis laikiklis (2019 m. gruodžio 31 d. kvitas B Ser. BBB Nr. 2PK004060 b.l. 21), vokas kuriame yra du atsuktuvai (2019 m. gruodžio 31 d. kvitas B Ser.

BBB Nr. 2PK004061), saugomi centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje BuivydiÅ¡kių g. 19, Vilniuje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : K. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimÄ R.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato. BaudžiamÄ jÄ bylÄ K. D. atžvilgiu nutraukti. K. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, panaikinti, pradėjus bausmės vykdymÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti: vokÄ Nr. 1, kuriame yra juodos spalvos plastikinis laikiklis (2019 m. gruodžio 31 d. kvitas B Ser.

BBB Nr. 2PK004060 b.l. 21), vokÄ kuriame yra du atsuktuvai (2019 m. gruodžio 31 d. kvitas B Ser. BBB Nr. 2PK004061), saugomus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje BuivydiÅ¡kių g. 19, Vilniuje. Nukentėjusiosios J. A. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies - priteisti iÅ¡ kaltinamojo K. D. 200 (du Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios J. A. naudai. IÅ¡aiÅ¡kinti K. D., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 7 dalis); jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padaro naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 8 dalis).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Ovidijus Ramanauskas