6cbdb05a-8a81-4aa3-a2ef-a334bf6050ea · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-390-460/2014Teisėjas Darius Kurpavičius                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-06368-2013-0)            Procesinio sprendimo kategorija (S) 128.19; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 15 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-8192-792/2013 pagal pareiÅ¡kėjos R.

D. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K., ir suinteresuoto asmens A. G. (apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2013-05-31 pateikė pareiÅ¡kimÄ , juo prašė atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti po jos tėvo A.

U. mirties. Nurodo, jog tėvai A. U. ir J. U. 1992-07-16 privatizavo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Butas buvo privatizuotas motinos J. U. vardu. A. ir J. U. 1993-06-19 santuokÄ nutraukė, tačiau jų santuokoje įgytas turtas (butas) nebuvo padalytas. 1999 metais motina J. U. butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), testamentu paliko savo vaikaitei A. D. (G.), kuri yra jos – pareiÅ¡kėjos dukra. Apie sudarytÄ testamentÄ nieko nežinojo.     2004-09-15 motina J. U. mirė, o 2012-08-07 mirė ir tėvas A.

Ū. Nurodo, jog yra vienintelė savo tėvų duktė. Todėl po tėvo A. U. mirties pradėjo domėtis palikimu. Praėjus dviem mėnesiams po tėvo A. Ū. mirties sužinojo, kad motina J. U. visÄ butÄ testamentu paliko jos dukrai A. D. (G.). Su tuo nesutiko, manė, kad ir jai turi priklausyti bent dalis tėvų buto. Teigia, jog iÅ¡kart po tėvo mirties rÅ«pinosi palikimu, bet buvo suklaidinta to, kad butas buvo įregistruotas motinos vardu, o ji visÄ butÄ testamentu paliko jos dukrai. Be to, teisininkai, teikdami jai konsultacijas, suklydo, dėl to ji per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė dėl palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo (b. l. 20–21).

Suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime su pareiÅ¡kimu nesutiko (b. l. 34–38). Pažymėjo, jog prieÅ¡ingai, nei nurodo pareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime, tai, kad pareiÅ¡kėjos motina J. U. visÄ butÄ testamentu paliko jai, pareiÅ¡kėjai tapo žinoma ne po tėvo A. Ū. mirties, bet nuo to momento, kai 2004-09-15 mirus senelei J. U., nepraleisdama įstatyme nustatyto termino, ji kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo pagal testamentÄ . Jau tuo metu pareiÅ¡kėja nesutiko su testamentu, tačiau testamento neginčijo įstatymo nustatyta tvarka, taip pat pareiÅ¡kėja, bÅ«dama įpėdinė pagal įstatymÄ , po motinos J.

U. mirties per įstatymo nustatytÄ terminÄ nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ . Tokie pareiÅ¡kėjos veiksmai sudaro pagrindÄ teigti, kad pareiÅ¡kėja jau po motinos J. U. mirties neturėjo noro ir apsisprendimo priimti palikimÄ palikimo atsiradimo metu. Taip pat mano, kad pareiÅ¡kėjos nurodyta aplinkybė, kad ji buvo „suklaidinta“ teisininkų, negali bÅ«ti teismo vertinama kaip pakankamai svarbi praleistam įstatyme įtvirtintam terminui atnaujinti, kadangi, kaip jau buvo minėta, teisinė situacija, susijusi su aptariamu butu bei jos sprendimo bÅ«du, taip pat palikimo priėmimo procedÅ«ra pareiÅ¡kėjai buvo žinoma nuo motinos J.

U. mirties momento (t. y. nuo 2004 m. rugsėjo mėnesio). Tačiau nepaisant to, pareiÅ¡kėja ir po tėvo A. Ū. mirties, kaip ir po motinos J. U. mirties, tinkamai neįgyvendino savo teisių į palikimÄ , t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos neatliko CK 5.50 str. 2 d. iÅ¡vardytų palikimo priėmimo veiksmų.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-10-28 sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino visiÅ¡kai; nusprendė atnaujinti R. D. įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti po tėvo A.

U. mirties kaip praleistÄ dėl svarbių priežasčių ir jį pratęsti trims mėnesiams. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja po tėvo mirties, nepraleidusi įstatymo numatyto termino, kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo, 2012-10-19 priimtas sprendimas Nr. (1.31)-TPA-1652-12 dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, kuriame nurodyta, jog pareiÅ¡kėja praÅ¡o suteikti antrinę teisinę pagalbÄ civilinėje byloje dėl termino palikimui, atsiradusiam po J. U. mirties, priimti pratęsimo.

PareiÅ¡kėja iÅ¡kart po tėvo mirties pradėjo rÅ«pintis paveldėjimo klausimais, neturėdama teisinio iÅ¡silavinimo bei teisinių žinių, kreipėsi dėl kvalifikuotos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau netinkamai suformulavus reikalavimus buvo suteikta netinkama teisinė pagalba. Pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjai įstatymo nustatytais terminais kreiptis dėl palikimo priėmimo sutrukdė ir jos sveikatos bÅ«klė. Atsižvelgė į Å¡ias aplinkybes ir konstatavo, kad neturi pagrindo manyti, jog pareiÅ¡kėja elgėsi nesÄ Å¾iningai, o procesinį terminÄ praleido dėl savo pačios aplaidumo.Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinio netenkinti.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėja 7 metus po motinos mirties neįgyvendino savo teisių į palikimÄ . Pirmosios instancijos teismas formaliai įvertino pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus dėl tariamos jos sveikatos bÅ«klės ir nepagrįstai nusprendė, kad pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klė yra laikytina svarbia priežastimi. Tikina, kad patenkinus pareiÅ¡kimÄ negali bÅ«ti įgyvendinta testatorės J. U. valia – butÄ palikti vaikaitei A. G..Atsiliepimu pareiÅ¡kėja praÅ¡o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-10-28 sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, jog apylinkės teismas teisingai nustatė, kad ji po tėvo mirties iÅ¡kart pradėjo rÅ«pintis palikimu. Teigia, jog testamento, kuriuo ginčo butÄ paliko anÅ«kei, po motinos mirties neginčijo, kadangi gerbė motinos valiÄ . Tikina, kad darbas ir sveikatos bÅ«klė yra pagrindinės priežastys, dėl kurių tarp pirmojo ir antrojo jos kreipimosi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ praėjo 5 mėnesiai. Apeliacinis skundas tenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad R. D. (U.) yra A. U. ir J. U. duktė (b. l. 7). A. U. ir J. U. santuokos metu įgijo (privatizavo) butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), butas buvo privatizuotas motinos J. U. vardu (b. l. 13). A. U. ir J. U. santuokÄ nutraukė 1993-06-19, butas padalytas nebuvo (b. l. 10). 1999-04-28 testamentu J. U. butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), testamentu paliko vaikaitei A.

D. (G.) (b. l. 39). J. U. mirė 2004-09-15 (b. l. 11), A. U. mirė 2012-08-07 (b. l. 12). Bylos duomenys patvirtina tai, kad pareiÅ¡kėjos motina ir tėvas ginčo bute gyveno iki pat mirties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Å¡ios bylos teisingam iÅ¡sprendimui lemiamÄ Ä¯takÄ turintį teisinį reguliavimÄ ir ypatingai svarbiÄ pareiÅ¡kėjos tėvo pozicijÄ po jo buvusios sutuoktinės – pareiÅ¡kėjos motinos mirties. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Kaip jau buvo minėta, po santuokos nutraukimo pareiÅ¡kėjos motina        1999-04-28 testamentu visÄ ginčo butÄ , ne dalį, paliko vaikaitei A.

G.. Po pareiÅ¡kėjos motinos mirties testamentas ginčytas nebuvo (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ypač svarbus testamento turinys, jo 1 punkte yra aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta testatorės – pareiÅ¡kėjos motinos pozicija dėl buto, t. y. 1 punkte ji nurodė: „man priklausantį butÄ , <...> palieku vaikaitei A. D....>“; 2 punkte įraÅ¡yta, „įpareigoju A. D. leisti Å¡iame bute iki gyvos galvos be nuomos mokesčio gyventi mano buvusiam sutuoktiniui A. U.“. IÅ¡ minėto testamento turinio akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjos motina ginčo butu disponavo ir juo naudojosi kaip daiktu, kuris jai priklauso asmeninės nuosavybės teise.

TokiÄ logikÄ patvirtina po jos mirties pareiÅ¡kėjos tėvo pozicija. Jis testamento neginčijo, tai reiÅ¡kia, kad tėvas sutiko su testatorės nurodyta valia ir nustatyta paliekamo buto visa apimtimi. Kitaip tariant pareiÅ¡kėjos tėvas jokių pretenzijų į jam galbÅ«t priklausančiÄ turto dalį nereiÅ¡kė, su tuo, kad palikėja visÄ ginčo butÄ kaip jai (palikėjai) asmeninės nuosavybės teise priklausantį objektÄ palieka vaikaitei, sutiko. Tokia pareiÅ¡kėjos tėvo valios iÅ¡raiÅ¡ka atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ , t. y. pareiÅ¡kėjos tėvas galbÅ«t dėl jam priklausančios turto dalies, kaip jau minėta ir dar kartÄ akcentuotina, pretenzijų nereiÅ¡kė.

Visas anksčiau iÅ¡vardytas aplinkybes patvirtina suinteresuotam asmeniui – apeliantei 2008-02-11 iÅ¡duotas liudijimas į visÄ ginčo butÄ , t. y. apeliantei buvo iÅ¡duotas nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, jis nebuvo ginčytas ir yra galiojantis.Vertinant aptartÄ teisinį reguliavimÄ bei Å¡alių veiksmus, nėra teisinio pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja „iÅ¡kart po tėvo mirties rÅ«pinosi palikimu <...>“ ir „teismas neturi pagrindo netikėti pareiÅ¡kėjos teiginiais“.

Pažymėtina, kad ne pareiÅ¡kėja, o suinteresuotas asmuo A. G. po seneles J. U. mirties 2004-09-15 pradėjo rÅ«pintis butu, t. y. tvarkė, prižiÅ«rėjo butÄ , o nuo A. Ū. mirties momento A. G., bÅ«dama palikėjo A. Ū. vaikaitė, bÅ«dama antros eilės įpėdinė pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), perėmė ir iki Å¡iol faktiÅ¡kai valdo butÄ â€“ tvarko, prižiÅ«ri (atlieka Å«kio, namų priežiÅ«ros darbus), sumoka mokesčius už komunalines paslaugas. Å ias aplinkybes neginčijamai patvirtina byloje esantys raÅ¡tiniai įrodymai, t. y. sÄ skaitos už dujas, vandenį, UAB „Žardės bÅ«stas“ suteiktas paslaugas (b. l. 42–55), iÅ¡duotas J.

U. vardu. Å ios aplinkybės, turinčios svarbiÄ reikÅ¡mę ginčo klausimo iÅ¡sprendimui, skundžiamame sprendime yra nutylimos. Taigi, anksčiau nurodytos aplinkybės neabejotinai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjos termino, pradedant jį skaičiuoti nuo jos motinos mirties, praleidimÄ lėmė ne objektyviai pateisinamos, bet subjektyvaus pareiÅ¡kėjos pasyvumo, neatidumo sÄ lygotos aplinkybės, kurios negali bÅ«ti vertinamos kaip pakankamai svarbios praleistam įstatyme įtvirtintam terminui atnaujinti.

Kitas svarbus aspektas yra tas, kad pareiÅ¡kimo dėl praleisto termino palikimui priimti po jos tėvo A. U. mirties atnaujinimo patenkinimas jai nesukeltų jokių teisinių padarinių, kadangi jau yra įgyvendinta testatorės J. U. valia – butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), palikti vaikaitei A. G.. Vertinant nagrinėjamos bylos duomenis, jos nagrinėjimo eigÄ , apskųsto procesinio sprendimo turinį, darytina iÅ¡vada, kad bylÄ nagrinėjęs apylinkės teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių.

Teismo iÅ¡vados neatitinka byloje surinktų įrodymų, nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir tai sudaro teisinį pagrindÄ su jomis nesutikti. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad teismas, neįvertinęs įrodymų visumos, t. y. neiÅ¡siaiÅ¡kinęs ir nenustatęs visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, kad „terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių“, ir dėl to nuspręsti pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ patenkinti.

Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai iÅ¡analizavo faktines bylos aplinkybes, ne iki galo tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir pareiÅ¡kimo reikalavimÄ tenkino neteisėtai ir nepagrįstai, todėl apeliantės apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo laikytinas pagrįstu, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiÅ¡kimas netenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsižvelgiant į tai, kad Å¡ioje byloje pareiÅ¡kimas netenkintinas, perskaičiuotinos bylinėjimosi iÅ¡laidos. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad tenkinus apeliantės apeliacinį skundÄ procesinis sprendimas priimtas jos naudai – visas pareiÅ¡kimas netenkintinas.

Atsižvelgiant į nurodytÄ reglamentavimÄ iÅ¡ pareiÅ¡kėjos suinteresuotam asmeniui priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos – 144 Lt suinteresuoto asmens sumokėto žyminio mokesčio (b. l. 93) (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. sprendimÄ panaikinti. Priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kėjos R. D. pareiÅ¡kimo dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys A.

G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarė V. K., netenkinti. Suinteresuotam asmeniui A. G. priteisti 144 Lt bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjos R. D.. Kolegijos pirmininkė                                                                         Aušra Maškevičienė Kolegijos teisėjos                                                                                                   Erinija Kazlauskienė         Virginija Nijolė Griškevičienė