Legislator Case Law & Legislation
6cbd9df0-2a30-4a91-8f4e-96ba450f96c0 AI generated

6cbd9df0-2a30-4a91-8f4e-96ba450f96c0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 6cbd9df0-2a30-4a91-8f4e-96ba450f96c0
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas, atsakovas) 2019 m. sausio 21 d. sprendimÄ Nr. 5-S-578 (toliau – ir Sprendimas);  įpareigoti Policijos departamentÄ perduoti atlikti papildomÄ nelaimingo atsitikimo tyrimÄ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskr. VPK) Panevėžio policijos komisariatui bei susigrÄ Å¾inti E. T. iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas;

Legislator headnote

AI generated

6cbd9df0-2a30-4a91-8f4e-96ba450f96c0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: AnalogiÅ¡kas teisinis reguliavimas, kiek tai susiję su papildomo tyrimo atlikimu, numatytas ir Å¡iuo metu galiojančiame teisės akte, reguliuojančiame nelaimingų atsitikimų tyrimÄ â€“ ApraÅ¡o Nr. 1V-55 41–42 punktuose, nesudarantis sÄ lygų atlikti papildomo nelaimingo atsitikimo tyrimo bet kuriuo metu po pirmojo tokio tyrimo. PrieÅ¡ingu atveju tai ne tik sÄ lygotų teisinį netikrumÄ ir neapibrėžtumÄ , bet ir iÅ¡ esmės bÅ«tų neteisinga nelaimingÄ atsitikimÄ patyrusio asmens atžvilgiu. 2.2.

Keywords

AI generated
supplementary criminal investigation right to an effective investigation supplementary medical evaluation inadequate psychiatric report newly discovered evidence prior investigation
AI generated
386c6497-4f9b-4eed-89e9-81d93d23cbed
E., gim. 1985-04-28T. T. rajono apylinkės teismo 2008-05-15 nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 3 d., vienerių metų trijų mėnesių (1 m. 3 mėn.) laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 75b str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p., bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams Å¡eÅ¡iems mėnesiams (1 m. 6 mėn.)įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
2a961703-d2ff-4c75-9690-062a8e4c249a
rajono apylinkės teismo teisėja Gražina Gudžiūnienė, nedalyvaujant pažeidėjai A.
69499946-b1fc-46fb-b1c9-ee76ad2e24d3
NUTARIMASAdministracinės bylos Nr.
7dac6ef8-6b41-493a-bb15-19ab4e93acf7
Baudžiamoji byla Nr. N1-161-233/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30959-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.4; 1.1.8.6.2; 1.1.8.10.1; 1.2.22.9; 1.2.23.1; 2.1.8; 2.1.16.1.10; 2.10.1.4     ROKIÅ KIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 7 d.RokiÅ¡kis RokiÅ¡kio rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stulgienė , iÅ¡nagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Dianos Suvaizdytės – MakÅ¡imienės pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30959-16 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių iÅ¡silavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, nevedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje.
0a929e49-d54c-4041-bd91-3856e74d840b
Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Administracinė byla Nr. I-2528-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00758-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Astos Adamonytės-Å ipkauskienės, RÅ«tos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. J., atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei D. G., trečiajam suinteresuotam asmeniui E. T., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. T. ir Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas R. J. pateikė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o:

1) panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas, atsakovas) 2019 m. sausio 21 d. sprendimÄ Nr. 5-S-578 (toliau – ir Sprendimas);

2)  įpareigoti Policijos departamentÄ perduoti atlikti papildomÄ nelaimingo atsitikimo tyrimÄ Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio apskr. VPK) Panevėžio policijos komisariatui bei susigrÄ Å¾inti E. T. iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas;

3) priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. Skunde paaiÅ¡kina (b. l. 1–5), kad su 2018 m. gruodžio 18 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi į generalinį komisarÄ , praÅ¡ydamas po atlikto nelaimingo atsitikimo tyrimo ir piniginių lėšų pareigÅ«nui E. T. iÅ¡mokėjimo, paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, jog E. T. kairį keliÄ buvo susižalojęs buityje dar gerokai iki 2012 m. kovo 12 d. įvykio, susigrÄ Å¾inti iÅ¡ E. T. jam be pagrindo iÅ¡mokėtas lėšas, panaikinti 2012 m. birželio 11 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo Nr. 50-47-IL-73 iÅ¡vadÄ Nr. 50-1S6-8.

Policijos departamentas 2019 m. sausio 21 d. raÅ¡te nurodė, kad neturi teisės vertinti vidaus reikalų įstaigų vadovų patvirtintų nelaimingų atsitikimų tyrimo iÅ¡vadų teisėtumo, pažymėdamas, kad papildomas tyrimas gali bÅ«ti atliekamas tik iki nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vados patvirtinimo. 1.2. Mano, kad skundžiamas Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi bÅ«ti panaikintas. Atsakovas nesivadovavo galiojančiu Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų pakeliui į tarnybÄ ar iÅ¡ tarnybos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu bei profesinių ligų tyrimo ir apskaitos tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu 2019 m. sausio 15 d.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-55 (toliau – ApraÅ¡as Nr. 1V-55), kurio 41 punkte nustatyta, kad jeigu statutinės įstaigos vadovas nustato, kad įvykis iÅ¡tirtas neiÅ¡samiai, ar paaiÅ¡kėja naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos įvykio tyrimo metu, jis nedelsdamas paveda Nelaimingų atsitikimų tyrimo komisijai per 20 darbo dienų atlikti papildomÄ Ä¯vykio tyrimÄ . 1.3. Nurodo, kad L. J. ir R. J. 2017 m. birželio mėnesį, susipažinus su E. T. ligos istorija (asmens sveikatos istorija), kuri buvo pateikta nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-481-586/2017 Panevėžio miesto apylinkės teisme, paaiÅ¡kėjo, kad E. T. buvo susižalojęs ir gydėsi kairį kelį daug anksčiau nei byloje konstatuota įvykdyta nuteistųjų nusikalstama veika, t. y. daug anksčiau nei 2012 m. kovo 12 d.

E. T. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje užfiksuotas (2010 m. lapkričio 22 d. įrašo lapas Nr.

86) E. T. paaiÅ¡kinimas gydančiam gydytojui: (duomenys neskelbtini). Gydytojo nustatyta diagnozė M.23 – kelio sÄ nario vidiniai pažeidimai. 2011 m. spalio 5 d. įraÅ¡as ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje, jog E. T. skundžiasi dėl kairio kelio skausmo. PareiÅ¡kėjo teigimu, paaiÅ¡kėjo naujos aplinkybės, kurios nebuvo surinktos ir iÅ¡tirtos atliekant tarnybinį patikrinimÄ , tiriant nelaimingÄ atsitikimÄ tarnyboje, Å¡ios aplinkybės nebuvo surinktos ir iÅ¡tirtos tyrimo metu. PareiÅ¡kėjas daro iÅ¡vadÄ , jog E. T. patirti ir negydyti kairio kelio sužalojimai 2010 m. spalio 1 d. turėjo įtakos jo 2012 m. kovo 12 d. patirtos traumos padariniams ir pareiÅ¡kėjas negali bÅ«ti atsakingas už E. T. kitomis aplinkybėmis, galimai jo paties patirtus, sužalojimus. 1.4.

Pažymi, kad baudžiamojoje byloje Å¡ie duomenys nebuvo surinkti ikiteisminio tyrimo metu ir nebuvo pateikti teismui vertinti. Å ias aplinkybes konstatavo ir generalinis prokuroras 2018 m. birželio 1 d. nutarime atnaujinti procesÄ . Nutarime nurodyta, kad iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, teismo medicinos ekspertas G. S. dėl E. T. sužalojimų yra pateikęs dvi specialisto iÅ¡vadas: specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G 336/12(05), kurioje konstatavo, kad E. T. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas sumuÅ¡ant kairiojo kelio minkÅ¡tuosius audinius, ir specialisto iÅ¡vadÄ Nr. pG 336/12(05), kurioje nurodė, kad E. T. buvo padarytas kairio kelio minkÅ¡tųjų audinių sumuÅ¡imas, kairio kelio sÄ nario vidinio menisko ir raiščių plyÅ¡imas bei patempimas, t. y. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaip matyti iÅ¡ asmens sveikatos istorijos kopijos, prokuratÅ«rai ir teismo medicinos ekspertui G. S. buvo pateikta tik dalis asmens sveikatos istorijos, kurioje yra duomenys tik apie 2012 m. kovo mėnesį patirtÄ traumÄ ir jos gydymÄ . Todėl mano, kad Policijos departamentas, kaip suinteresuotas asmuo, iÅ¡mokėjęs lėšas pareigÅ«nui, turėjo įpareigoti Panevėžio apskrities VPK atlikti papildomÄ tyrimÄ visoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms nustatyti. 1.5. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti, remdamasis jame iÅ¡dėstytais argumentais.

2. Atsakovas Policijos departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . 2.1. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 70–71) paaiÅ¡kina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos, taip pat nelaimingų atsitikimų profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos apraÅ¡o (aktas, galiojęs nelaimingo atsitikimo tyrimo metu) (toliau – ApraÅ¡as Nr. 1V-418) 25 ir 26 punktais sprendimas dėl papildomo tyrimo , nustatytas ApraÅ¡o Nr. 1V-418 25 punkte, galėjo bÅ«ti priimtas iki iÅ¡vados patvirtinimo.

AnalogiÅ¡kas teisinis reguliavimas, kiek tai susiję su papildomo tyrimo atlikimu, numatytas ir Å¡iuo metu galiojančiame teisės akte, reguliuojančiame nelaimingų atsitikimų tyrimÄ â€“ ApraÅ¡o Nr. 1V-55 41–42 punktuose, nesudarantis sÄ lygų atlikti papildomo nelaimingo atsitikimo tyrimo bet kuriuo metu po pirmojo tokio tyrimo. PrieÅ¡ingu atveju tai ne tik sÄ lygotų teisinį netikrumÄ ir neapibrėžtumÄ , bet ir iÅ¡ esmės bÅ«tų neteisinga nelaimingÄ atsitikimÄ patyrusio asmens atžvilgiu. 2.2.

Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek pagal anksčiau galiojusį, tiek Å¡iuo metu galiojantį ApraÅ¡Ä vidaus reikalų įstaiga, statutine įstaiga, pripažįstama vidaus reikalų statutinė įstaiga, kurioje eina pareigas nelaimingo atsitikimo metu nukentėjęs pareigÅ«nas arba atlieka praktikÄ ar mokosi nelaimingo atsitikimo metu nukentėjęs kursantas. Todėl ir nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vadÄ bei nelaimingo atsitikimo tyrimo aktÄ tvirtina, kaip ir turi kitas, ApraÅ¡e numatytas teises, tos statutinės įstaigos, kurioje pareigÅ«nas eina pareigas, vadovas.

Nelaimingos atsitikimo, kurio metu trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. patyrė sveikatos sutrikdymÄ , tyrimo iÅ¡vadÄ 2012 m. birželio 11  d. įsakymu Nr. 50-1S6-8 patvirtino Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininkas R. B., t. y. darbdavys – Panevėžio apskrities vyriausiasis komisariatas, kuris per teisės aktais nustatytÄ terminÄ ir nustatyta tvarka galėjo inicijuoti papildomÄ tyrimÄ . Dėl to. SprendimÄ , kuriuo atsisakyta atlikti papildomÄ tyrimÄ ar perduoti tyrimÄ atlikti Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, laiko pagrįstu. 2.3.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir remdamasi jais prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

3. Trečiasis suinteresuotas asmuo Panevėžio apskr. VPK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . 3.1. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 65–66) paaiÅ¡kina, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas dėl pareigÅ«no E. T. sveikatos sutrikdymo buvo pradėtas 2012 metais, vadovaujantis tuo metu galiojančiu teisės aktu – ApraÅ¡u Nr. 1V-418. ApraÅ¡e Nr. 1V-55, kuriuo remiasi pareiÅ¡kėjas, aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai pažymėta, kad: „procedÅ«ros, pradėtos iki Å¡io įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki Å¡io įsakymo įsigaliojimo galiojusiÄ tvarkÄ â€œ.

Pažymėtina, kad konkrečiu atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi lex retro non agit principu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad norminiuose teisės aktuose įtvirtintos teisės normos nebÅ«tų taikomos juridiniams faktams ir teisinėms pasekmėms, įvykusioms iki konkretaus akto įsigaliojimo. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iÅ¡ jų yra tikimÄ si, reikalaujama, ir turi bÅ«ti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. 3.2.

Atsižvelgiant į tai, kad teisė vertinti vidaus reikalų įstaigų vadovų patvirtintų nelaimingų atsitikimų tyrimo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo klausimÄ Ä¯statymu nustatyta tvarka suteikta teismams, mano, kad Policijos departamentas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl tarnybinio patikrinimo atnaujinimo. 3.3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio apskr. VPK atstovas nedalyvavo.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. T. atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė, teismo posėdyje prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti, palaikė atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Panevėžio apskr. VPK pozicijÄ . Teismas k o n s t a t u o j a:

5. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Policijos departamento 2019 m. sausio 21 d. sprendimo Nr. 5-S-578 „Dėl 2018-12-18 pareiškimo), kuriame atsakovas nurodė, jog papildomas tyrimas nebus atliekamas nesant tam teisinio pagrindo, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 9 d. sprendimu (sprendimas įsiteisėjo Panevėžio apygardos teismui 2018 m. vasario 15 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-165-425/2018) yra iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ Nr. 2-481-589/2017 (teisminio proceso Nr. 2-08-3-01061-2015-9) pagal ieÅ¡kovų Policijos departamento ir E. T. ieÅ¡kinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų – Panevėžio apskr. VPK dėl nuostolių ir žalos atlyginimo, kurioje inter alia (be kita ko) pasisakyta dėl 2012 m. birželio 11d. nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vados Nr. 50-1S6- 8 bei Panevėžio apskr. VPK 2012 m. birželio 12 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo akto Nr. 50-4-NA1- 4.

7. Nepaisant to, pareiÅ¡kėjas 2019 m. birželio 10 d. padavė teismui patikslintÄ skundÄ (b. l. 103–109), kuriame prašė:

1) panaikinti Policijos departamento 2019 m. sausio 21 d. sprendimÄ Nr. 5-S-578 ir įpareigoti Policijos departamentÄ perduoti atlikti papildomÄ nelaimingo atsitikimo tyrimÄ Panevėžio apskr. VPK Panevėžio policijos komisariatui bei susigrÄ Å¾inti E. T. iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas;

2) panaikinti Panevėžio apskr. VPK 2012 m. birželio 11d. nelaimingo atsitikimo, kurio metu Panevėžio m. PK VieÅ¡osios tvarkos skyriaus vyresnysis postinis E. T. patyrė sveikatos sutrikdymÄ , tyrimo iÅ¡vadÄ Nr. 50-1S6-8, 2012 m. birželio 12 d. priimtÄ Panevėžio apskr. VPK nelaimingo atsitikimo tyrimo aktÄ Nr. 50-4-NA1-4. PatikslintÄ skundÄ Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 17 d. nutartimi atsisakė priimti (b. l. 110–112).

8. Taigi, Å¡is ginčas vyksta tik dėl pareiÅ¡kėjo pirminiame skunde pareikÅ¡tų reikalavimų ir teismui svarbu nustatyti, ar atsakovas Policijos departamentas pagrįstai ir teisėtai atsisakė atlikti papildomÄ tyrimÄ dėl Panevėžio apskrities VPK 2012 m. birželio 11 d. Nelaimingo atsitikimo, kurio metu Panevėžio apskr. VPK Panevėžio m. PK VieÅ¡osios tvarkos skyriaus vyresnysis postinis E. T. patyrė sveikatos sutrikdymÄ , tyrimo iÅ¡vados Nr. 50-IS6-8 (b. l. 52–55, 79–83).

9. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2018 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į Policijos departamentÄ prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su pareiÅ¡kimu, kuriuo prašė panaikinti Panevėžio apskrities VPK 2012 m. birželio 11 d. (pareiÅ¡kėjo nurodyta 2013 m. kovo 12 d. data vertintina kaip raÅ¡ymo apsirikimas) iÅ¡vadÄ Nr. 50-IS6-8 dėl Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto policijos komisariato VieÅ¡osios tvarkos skyriaus vyresniojo postinio E. T. sveikatos sutrikdymo, atnaujinti ir atlikti tarnybinį patikrinimÄ , dėl naujai paaiÅ¡kėjusių pareigÅ«no sveikatos sutrikdymui galimai įtakos turėjusių aplinkybių bei iÅ¡mokėtų lėšų teisėtumo. Atsakovas Policijos departamentas pateikė pareiÅ¡kėjui 2019 m. sausio 21 d. atsakymÄ Nr. 5-S-578, kuriame nurodė, kad nesant tam teisinio pagrindo papildomas tyrimas nebus atliekamas.

10. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktų negaliojimo į praeitį (lex retro non agit) principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 7 straipsnio 2  dalyje, pagal kuriÄ galioja tik paskelbti įstatymai. Å i nuostata aiÅ¡kintina, kaip apimanti ne tik įstatymo galiÄ turinčius, bet ir kitus teisės aktus (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiÅ¡kindamas Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalį, savo aktuose yra konstatavęs, kad įstatymai negalioja ir negali bÅ«ti taikomi, jei jie nėra oficialiai paskelbti (Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 27 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai).

Lex retro non agit principas reiÅ¡kia, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu bÅ«tų suÅ¡velninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebÅ«tų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit); negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius; iÅ¡ konstitucinių teisinio tikrumo, teisinio saugumo, teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principų kyla draudimas nustatyti ankstesnę teisės akto įsigaliojimo datÄ , nei tas teisės aktas paskelbiamas (Konstitucinio Teismo 2014  m. gruodžio 19 d. nutarimas).

11. Pažymėtina, kad nelaimingo atsitikimo tyrimas dėl pareigÅ«no E. T. sveikatos sutrikdymo (patvirtintas 2012 m. birželio 11 d. iÅ¡vada Nr. 50-IS6-8) buvo pradėtas dar 2012 metais, todėl pagrįstai vadovautasi tuo metu galiojančiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007  m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintu Nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybÄ ar grįžtant iÅ¡ jos, taip pat nelaimingų atsitikimų, profesinio ar įvadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos apraÅ¡u. Tuo tarpu ApraÅ¡o nuostatos, patvirtintos 2019 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-55, nagrinėjamu atveju negalėjo bÅ«ti taikomos, nes Å¡io įsakymo 2.1  punkte reglamentuota, kad procedÅ«ros, pradėtos iki Å¡io įsakymo įsigaliojimo, tęsiamos ir baigiamos pagal iki Å¡io įsakymo įsigaliojimo galiojusiÄ tvarkÄ .

12. ApraÅ¡o Nr. 1V-418 22 punkte nustatyta, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas, gavęs nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagÄ su nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vada ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo Å¡ių dokumentų gavimo dienos paraÅ¡u ir vidaus reikalų įstaigos antspaudu patvirtina nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vadÄ ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktÄ . Å io tvarkos apraÅ¡o 25–28 punktuose, kai nelaimingas atsitikimas iÅ¡tirtas neiÅ¡samiai, numatyta galimybė atlikti papildomÄ tyrimÄ , o bÅ«tent, kai vidaus reikalų įstaigos vadovas nustato, kad nelaimingas atsitikimas iÅ¡tirtas neiÅ¡samiai, ar paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos ankstesnio tyrimo metu, jis nedelsdamas paveda komisijai ar darbuotojui per 20 darbo dienų nuo nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagos su nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vada ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktu gavimo dienos atlikti papildomÄ tyrimÄ (ApraÅ¡o 25 punktas).

Apie papildomo tyrimo pradėjimÄ informuojamas nukentėjęs pareigÅ«nas ar kursantas, ar jų įgalioti asmenys, ar jiems atstovaujantys asmenys. Atlikus papildomÄ tyrimÄ , patvirtinama ankstesnio tyrimo metu suraÅ¡yta iÅ¡vada ir aktas, arba suraÅ¡oma papildomo tyrimo iÅ¡vada ir aktas, pripažįstantis negaliojančiais ankstesnio nelaimingo atsitikimo tyrimo metu suraÅ¡ytÄ tyrimo iÅ¡vadÄ ir aktÄ (ApraÅ¡o 27 punktas). Tokiu atveju visa procedÅ«ra baigiama atlikus papildomÄ tyrimÄ ir teisines pasekmes sukelia dokumentas, kuriuo ApraÅ¡o nustatyta tvarka įforminamas papildomas tyrimas.

13. IÅ¡ nustatyto teisinio reguliavimo seka, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vadÄ ir nelaimingo atsitikimo tyrimo aktÄ tvirtina, kaip ir turi kitas, ApraÅ¡e Nr. 1V-418 bei Å¡iuo metu galiojančiame ApraÅ¡e Nr. 1V-55 nustatytas teises, tos statutinės įstaigos, kurioje pareigÅ«nas eina pareigas, vadovas, nagrinėjamu atveju – Panevėžio apskr. VPK virÅ¡ininkas. Vadinasi tik darbdavys – Panevėžio apskrities vyriausiasis komisariatas, per teisės aktais nustatytÄ terminÄ , t. y. iki vidaus reikalų įstaigos vadovo nelaimingo atsitikimo tyrimo iÅ¡vados ir nelaimingo atsitikimo tyrimo akto patvirtinimo, ir nustatyta tvarka galėjo inicijuoti papildomÄ tyrimÄ .

14. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad savo teises pareiÅ¡kėjas galėjo ginti tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje, kuriose buvo remiamasi minėta Nelaimingo atsitikimo tyrimo 2012 m. birželio 11 d. iÅ¡vada Nr. 50-IS6-8. Be to, byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, iÅ¡nagrinėjęs 2018 m. kovo 30 d. pareiÅ¡kėjo R. J. pareiÅ¡kimÄ , 2018 m. balandžio 18 d. nutarimu atsisakė pradėti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių.

Tenkindamas nuteistojo R. J. 2018 m. gegužės 4 d. skundÄ , kuriame jis tvirtino, kad duomenys apie E. T. 2010 m. patirtÄ kairio kelio sužalojimÄ ikiteisminio tyrimo metu teismo medicinos specialistui nebuvo pateikti, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojas Ž. R. 2018 m. birželio 1 d. nutarimu panaikino Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2018 m. balandžio 18 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje Nr. 45-1-00211-12 ir pradėjo procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių.

Generalinio prokuroro pavaduotojo nutarime konstatuota, kad, siekiant paÅ¡alinti pareiÅ¡kime ir skunde keliamas abejones dėl E. T. nustatyto kÅ«no sužalojimo sutrikdymo masto, vadovaujantis BPK 444 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu pradėtinas procesas dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių, kurio metu surinktini visi duomenys apie E. T. kairio kelio sužalojimus, patirtus ne tik 2012 m., bet ir galimai 2010 m., paskirtina teismo medicinos ekspertizė arba pavestina pateikti specialisto iÅ¡vadÄ , siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti 2012 m. kovo 12 d.

E. T. padaryto sveikatos sutrikdymo mastÄ , pateikiant teismo medicinos ekspertams visus reikiamus medicininius duomenis. Organizuoti atnaujintÄ procesÄ dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių buvo pavesta Panevėžio apygardos prokuratÅ«ros Panevėžio apylinkės prokuratÅ«rai. Panevėžio apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras 2018  m. rugpjūčio 2 d., atlikęs papildomÄ tyrimÄ , konstatavo, kad, kaip matyti iÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto G. S. iÅ¡vados Nr. pG 927/2018(05), įvertinus E. T. galimai 2010 m. spalio 1 d. patirtÄ kairio kelio traumÄ , jam 2012 m. kovo 12 d. traumos metu nustatyti kairio kelio sÄ nario sužalojimai kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. sveikatos sutrikdymo mastas nepasikeitė.

Taigi skundžiamame Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 26 d. nuosprendyje nukentėjusiajam E. T. nusikalstamais R. J. veiksmais padarytas sveikatos sutrikdymo mastas buvo nustatytas tinkamai, todėl procesas dėl naujai paaiÅ¡kėjusių aplinkybių pagal R. J. praÅ¡ymÄ ir skundÄ Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2018 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu nutrauktas (b. l. 12–14).

15. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia (be kita ko) reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais.

VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje (LVAT administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016) yra konstatavęs, kad VAÄ® 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

16. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovas Policijos departamentas iÅ¡ esmės teisingai taikė teisės normas, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo faktines bylos aplinkybes, ginčijamas sprendimas, kuriuo atsisakyta atlikti papildomÄ tyrimÄ nesant tam teisinio pagrindo, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti ar keisti skunde iÅ¡dėstytais argumentais, taip pat nėra pagrindo įpareigoti perduoti atlikti papildomÄ tyrimÄ Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1  punktas).

17. Teismui atmetus pareiÅ¡kėjo skundÄ , nėra pagrindo priteisti teismo iÅ¡laidų, todėl praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas netenkinamas.

18. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieÅ¡ Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieÅ¡ SuomijÄ ; administracinė byla Nr. A-3555-261/2011). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1  dalimi, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo R. J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Netenkinti pareiÅ¡kėjo R. J. praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Asta Adamonytė-Å ipkauskienė RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas