6cbd9760-3f67-4ec2-8048-ff32143ca87b · Vilniaus apygardos administracinis teismas

N U T A R T I SAdministracinė byla Nr. I-6442-596/2014Proceso Nr. 3-61-3-00394-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8; 73 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2015 m. sausio 22 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, susipažinusi su B. B. skundu,                                                       n u s t a t ė: Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-01-19 (pašto įstaigai įteiktas 2015-01-15) gautas B.

B. skundas, kuriame praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį – 2 353,74 Eurus, susidariusiÄ per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-04-01. PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o atnaujinti terminÄ skundui paduoti. Nurodo, kad terminas skundui dėl valstybinės pensijos nepriemokos paduoti turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo. PareiÅ¡kėjas buvo įsitikinęs, kad įstatymai, kuriais remiantis jam buvo perskaičiuojama pensija, neprieÅ¡tarauja Konstitucijai, kad pensijos mažinimas yra laikinas ir praėjus sunkmečiui, jos bus atstatytos, o praradimai - kompensuoti.

Tik Konstituciniam Teismui priėmus ir paskelbus nutarimÄ suprato, kad pensijos buvo sumažintos nepagrįstai ir pažeidžiant konstitucinius principus. Mano, kad termino paduoti skundÄ dėl pensijos nepriemokos nepraleido, tačiau jeigu teismas vertintų, kad terminas praleistas, praÅ¡o jį atnaujinti dėl nurodytų objektyvių ir svarbių aplinkybių. PraÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ terminÄ netenkinamas, skundÄ priimti atsisakoma.Kaip matyti iÅ¡ skundo turinio, pareiÅ¡kėjas kelia ginÄÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2012-04-01, priteisimo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi (2013 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 ir 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013), jog kreipimuisi į administracinį teismÄ su skundu dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos taikytinas 3 metų procesinis terminas.

O pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Å iuo atveju, kaip skunde nurodo pats pareiÅ¡kėjas, jam valstybinė pensija buvo ribojama nuo 2010-01-01 įsigaliojus Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas), o pirmÄ jÄ sumažintÄ valstybinę pensijÄ pareiÅ¡kėjas gavo 2010 m. vasario mėn. už 2010 m. sausio mėn.Atsižvelgiant į minėtÄ administracinių teismų praktikÄ bei byloje nustatytas aplinkybes ? kad pareiÅ¡kėjas apie jo teises pažeidžiančius veiksmus sužinojo (turėjo sužinoti) ne vėliau kaip 2010 m. vasario mėn., t. y., kai jam buvo iÅ¡mokėta pirmoji sumažinta pensija už 2010 m. sausio mėn., tačiau skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡siuntė tik 2015-01-15, t. y. pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi praleidęs terminÄ tokio pobÅ«džio reikalavimams pareikÅ¡ti.Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d. nustato, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu administracinis teismas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų Å¡io įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 2 d., praÅ¡yme atnaujinti terminÄ nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundÄ jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminÄ praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliÅ«tis laiku paduoti praÅ¡ymÄ bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovÄ arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti Å¡iÄ teisinę situacijÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumÄ , todėl praleistas terminas gali bÅ«ti atnaujinamas tik iÅ¡skirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ (2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014), iÅ¡imtis iÅ¡ bendros taisyklės turėtų bÅ«ti daroma tuomet, kai siekdami apginti savo galbÅ«t pažeistas teises ir teisėtus interesus į administracinį teismÄ kreipiasi valstybinių pensijų gavėjai, praÅ¡ydami paÅ¡alinti su įstatymų leidėjo veiksmais tiesiogiai susijusių pažeidimų sukeltas turtinio pobÅ«džio pasekmes.

Tokiais atvejais vertintina tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi Lietuvos Respublikos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, 2013 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 pripažino, kad įstatymų leidėjas nesureguliavęs pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų.

Minėtuose teisės aktuose nėra numatyti ir kompetentingos institucijos, įgaliotos mokėti pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ , veiksmų apskundimo terminai. Taigi ABTÄ® 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo expressis verbis nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl pareiÅ¡kėjas, gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje (ABTÄ® 13 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, darytina iÅ¡vada, kad asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2010 m. birželio 29 d. nutarimu ir 2012 m. vasario 6 d. nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiÅ¡kėjas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus jam kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.Pažymėtina, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis).

Tačiau Å¡i asmens teisė nėra absoliuti – ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžiÄ , pirmiausia pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjai negali laukti neribotÄ laikÄ iki kreipimosi į teismÄ . Jie privalo įrodyti tam tikrÄ apdairumÄ ir nedelsdami pateikti skundÄ . IÅ¡ tiesų viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkÅ«rimo inicijavimas.

Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimÄ ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbÅ«t pažeistų teisių gynybÄ . Ä®statyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje taip pat ne kartÄ pabrėžta, kad administraciniame procese taikomi sÄ Å¾iningumo, rÅ«pestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo.

Å io reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Greta Å¡ių reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiÅ¡kimas atnaujinti praleistÄ terminÄ paduotas per protingÄ laiko tarpÄ nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, iÅ¡nykimo. Nepagrįstas delsimas laikytinas kliÅ«timi atnaujinti praleistÄ terminÄ . IÅ¡plėstine teisėjų kolegija 2014-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-602-1145/2014 neprotingu laiko tarpu pripažino skundo padavimÄ teismui 2014 m. rugsėjo mėnesį, atkreipdama dėmesį į tai, kad procesinis terminas kreiptis dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo buvo nurodytas LVAT 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013, tačiau net ir skaičiuojant nuo LVAT 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013, kurioje buvo toliau plėtojama teismų praktika kreipimosi dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo klausimais, pareiÅ¡kėjo skundas pirmosios instancijos teismui paduotas praėjus daugiau nei 10 mėnesių.

AnalogiÅ¡ki vertinimai pateikti kitose LVAT nutartyse, kuriose faktinės aplinkybės panaÅ¡ios (2014-11-21 nutartis adm. byloje Nr. AS-525-924/2014; 2014-12-10 Nr. AS-756-1281/2014; 2014-10-17 Nr. AS 822-1163/2014 ir kt.).PareiÅ¡kėjas praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ paduoti skundÄ grindžia iÅ¡ esmės tuo, kad tik Konstituciniam Teismui paskelbus 2012-02-06 nutarimÄ , t. y. 2012-09-21, jam tapo žinoma, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis jam buvo perskaičiuojama valstybinė pensija, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, tuo tarpu objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido terminÄ paduoti skundÄ , nenurodo.

PareiÅ¡kėjo žinojimas apie pensijos sumažinimÄ , tačiau delsimas kreiptis į teismÄ , laikytinas pareiÅ¡kėjo nerÅ«pestingumu, aplaidumu ginant savo pažeistas teises. PareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ paduoti skundÄ , negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminÄ paduoti skundÄ . Jokių objektyvių ir nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl kurių jis praleido terminÄ paduoti skundÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiÅ¡kėjas nenurodė.

Å iuo atveju terminas pareikÅ¡ti reikalavimui priteisti pareiÅ¡kėjui valstybinės pensijos nepriemokÄ buvo praleistas dėl subjektyvių, nuo pareiÅ¡kėjo valios priklausiusių priežasčių. Pažymėtina ir tai, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo – 2012-02-06, taip pat ir nuo jo paskelbimo – 2012-09-21, praėjo daugiau nei 2 metai, t. y. pakankamai laiko, kad pareiÅ¡kėjas galėtų suvokti galimÄ savo teisių pažeidimÄ ; taip pat praėjo daugiau nei pusantrų metų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-12 nutarties administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, kurioje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad asmuo dėl valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ turi kreiptis per 3 metų terminÄ ; daugiau nei 1 metai po 2013-11-07 nutarties administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, kurioje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, nuo kurio momento skaičiuojamas minėtas terminas, galutinai suformuota teismų praktikÄ dėl termino kreiptis į teismÄ tokio pobÅ«džio bylose, paskelbimo.

Per nurodytus laikotarpius pareiÅ¡kėjas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų savo pažeistų teisių gynimui. Toks delsimas laikytinas nepateisinamai ilgu, todėl pareiÅ¡kėjui nepateikus jokių objektyvių ir individualių termino praleidimÄ pateisinančių įrodymų ir aplinkybių, praÅ¡ymo dėl termino atnaujinimo patenkinimas neatitiktų protingumo principo, lemtų teisinių santykių apibrėžtumo ir stabilumo pažeidimÄ . Minėta, kad Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas, žinodamas (turėdamas žinoti) apie jam taikomÄ procesinį terminÄ kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, privalėjo elgtis rÅ«pestingai ir siekti skundÄ teismui paduoti kuo operatyviau, tačiau skundÄ teismui pateikė tik 2015-01-15 (paÅ¡to žyma ant voko).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p. nustatyta, kad teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundÄ (praÅ¡ymÄ ), jeigu praleistas skundo (praÅ¡ymo) padavimo terminas ir pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį praÅ¡ymÄ . Kadangi praÅ¡ymas atnaujinti praleistÄ terminÄ paduoti skundÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos netenkinamas, pareiÅ¡kėjo skundÄ atsisakoma priimti.Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 8 p., 149 str., n u t a r i a:

PareiÅ¡kėjo B. B. praÅ¡ymo atnaujinti praleistÄ terminÄ paduoti skundÄ netenkinti.Atsisakyti priimti B. B. skundÄ .Nutarčiai įsiteisėjus, skundÄ su priedais grÄ Å¾inti B. B..Dėl nutarties per 7 dienas nuo jos nuoraÅ¡o gavimo dienos gali bÅ«ti paduotas atskirasis skundas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                               Jolita Rasiukevičienė