6cbcbd5c-8dc0-49b3-a3bc-1eae8bb3e89f · Alytaus apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2YT-108-780/2018;Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00810-2017-3;Procesinio sprendimo kategorijos:2.2.1.4; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.5.5. (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 15 d.Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėjas RamÅ«nas Å arka,sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovei Rimai Å ukienei, suinteresuoto asmens J.

A. D. atstovui advokatui J. Zenevičiui,suinteresuotam asmeniui VieÅ¡osios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro direktorei Jolantai Marcinkienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl teismo sprendimo, kuriuo J. A. D. buvo pripa­Å¾in­tas neveiksniu, peržiÅ«rėjimo pagal pareiÅ¡kėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus pareiÅ¡kimÄ , suinteresuoti asmenys J. A. D., VieÅ¡osios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centras. Teismas n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o peržiÅ«rėti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-72-393/2015, kuriuo J. A. D. pripažintas neveiksniu, ir pripažinti jį neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.PareiÅ¡kimo reikalavimas grindžiamas Å¡iais argumentais. Neveiksniu pripažinto J. A. D. sveikata nepagerėjo, jam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis dėl ryÅ¡kaus nekintamo asmenybės defekto, pagal UAB „Lazdijų sveikatos centro“ psichiatro pažymÄ jis negeba tvarkytis visuose turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad J. A. D. nekalba ir atsisako bendrauti, į klausimus visiÅ¡kai nereaguoja. Savo pajamomis nedisponuoja, nes nesuvokia tokio poreikio, nesuvokia sutarčių informacijos, negeba savarankiÅ¡kai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo. Jis niekur nesilanko, patiria stresÄ norinti jį kur nors iÅ¡sivesti, gyvenamosios aplinkos priežiÅ«ra nesirÅ«pina ir tokio poreikio nesuvokia, savo higiena nesirÅ«pina, naudoja sauskelnes. Valgio pats pasigaminti nesugebėtų, o valgo tik tada, kai lieka vienas.

Savo sveikatos būklės nesuvokia, medikų nurodymų savarankiškai vykdyti nesugeba. Suinteresuotas asmuo Viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro direktorė Jolanta Marcinkienė su pareiškėjo prašymu sutinka. Ji patvirtino, kad globojamasis J. A. D. nuolat guli, nenori keltis, nekalba ir atsisako bendrauti. Jam 2017 m. gruodžio mėnesį buvo nustatytas ilgalaikės globos poreikis, jis dėl savo būklės savarankiškai gyventi negalėtų, todėl prašo pripažinti jį neveiksniu visose srityse.

Suinteresuoto asmens J. A. D. atstovas advokatas J. Zenevičius sutinka su pareiškėjo prašymu ir prašo pripažinti J. A. D. neveiksniu visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jo atstovaujamasis savarankiškai negali priimti jokių sprendimų nei vienoje srityje, jo sveikatos būklė negerėja, o priešingai – blogėja. Suinteresuotas asmuo J. A. D. posėdyje nebuvo išklausytas, nes jis nekalba ir iš globos įstaigos atsisako išvykti, o 2015 m. vasario 18 d. – kovo 16 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad šaukti jį į teismo posėdį nerekomenduojama (e. b.

T 3, b. l. 13-15). Teismas K o n s t a t u o j a :              Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-72-393/2015 J. A. D. pripažintas neveiksniu (e. b. T 3, b. l. 23-24). Nagrinėjant minėtÄ civilinę bylÄ J. A. D. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei bÅ«klei nustatyti. IÅ¡ civilinėje byloje Nr. e2-72-393/2015 esančio Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad J. A. D. psichikos sutrikimas F20.0 Paranoidinė Å¡izofrenija, kuris egzistuoja nuolat, J.

A. D. konstatuoti pakitimai yra negrįžtamojo pobūdžio, progresuojantys, ir jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (e. b. T 3, b. l. 13-15). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismÄ turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas. Jei per vienerius metus nuo Å¡io įstatymo įsigaliojimo dienos Å¡ioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiÅ«rėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismÄ turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimÄ , įvertinus tai, kad globėjas per vienerius metus nesikreipė į teismÄ dėl teismo sprendimo, kuriuo jo globotinis J. A. D. buvo pripažintas neveiksniu, peržiÅ«rėjimo, pareiÅ¡kėjas pagrįstai kreipėsi į teismÄ , siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose J. A. D. yra neveiksnus.Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos bÅ«klė ir dėl Å¡io sveikatos pagerėjimo jis gali visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ar juos valdyti, bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimÄ panaikinti pirmiau priimtÄ savo sprendimÄ ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimÄ neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimÄ ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Teismas, nagrinėdamas Å¡iame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimÄ , kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.             Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad J. A. D. yra abejingas aplinkai, prasmingas verbalinis kontaktas minimalus, pagal prasmę atako tik į elementariausius klausimus, dezorientuotas laike, emocijos blankios, asmenybė regresavusi, netekusi įgÅ«džių, yra socialinėje atskirtyje, interesais minimalÅ«s, mÄ stymas žemo produktyvumo, lėtas, silpna dėmesio koncentracija, pažeista tiek ilgalaikė, tiek fiksacinė atmintis, psichiatro įkaitoje yra nuo 1966 m., daug kartų gydytas psichiatrinio profilio stacionare, konstatuotas paranoidinės Å¡izofrenijos progresuojantis defektas.

Ekspertizės metu jam konstatuotas psichikos sutrikimas F20.0 Paranoidinė šizofrenija, dėl kurios konstatuoti pakitimai yra negrįžtamojo pobūdžio, progresuojantys, ir dėl kurių J. A. D. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (e. b. T 3, b. l. 13-15).              Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog J. A. D. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo. Jo globėjo atstovė patvirtino, kad J. A. D. sveikatos būklė negerėja.

Byloje pateiktas 2017-09-28 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad J. A. D. psichiatro įskaitoje yra nuo 1958 m., jam nustatyta diagnozė - paranoidinė šizofrenija, jis turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose tvarkytis negeba (e. b. T 3, b. l. 27). Liudytoja apklausta Viešosios įstaigos Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja N. S. patvirtino, kad su Jonu A. D. dirba nuo 2014 metų ir jo būklė nuo pripažinimo neveiksniu iki šios dienos ne tik nepagerėjo, bet ir pablogėjo.

Liudytoja patvirtino, kad dabartinu metu jis visiÅ¡kai atsisako bendrauti ir su niekuo nekalba, niekuo nesidomi, iÅ¡ patalpų iÅ¡eiti nenori ir nėra buvęs gryname ore už įstaigos sienų nuo jo pripažinimo neveiksniu, o norint jį kur nors iÅ¡vesti reikėtų panaudoti fizinę jėgÄ . J. A. D. bijo bet kokių pokyčių. Jis nesuvokia, kad norint valgyti maistÄ reikia jį iÅ¡sipakuoti, todėl pavyzdžiui neatidaryto jogurto ar neiÅ¡vynioto saldainio jis nevalgo kol jie neiÅ¡pakuojami. Taip pat nesuvokia, kad reikia rÅ«pintis savo higiena, nesiprausia, nesiskuta, vaikÅ¡to su sauskelnėmis.

Pinigų poreikio jis nesuvokia, savo sveikatos taip pat nesuvokia ir vaistų gerti nenori, nesuvokia, kad reikia jų dėl ligos. Jis negalėtų savarankiÅ¡kai priimti sprendimų jokioje srityje.Nesant jokių duomenų apie neveiksniu pripažinto J. A. D. sveikatos bÅ«klės pagerėjimÄ teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės iÅ¡vada, pateikta Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-72-393/2015 (CPK 469 str. 1 d.).IÅ¡ byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo matyti, kad J.

A. D. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (e. b. T 3, b. l. 22). Ä® bylÄ pateikta 2017-10-26 VÅ¡Ä® Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo iÅ¡vada Nr. VI-41 dėl J. A. D. gebėjimo pasirÅ«pinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, iÅ¡ kurios matyti, kad jis nekalba ir atsisako bendrauti, į klausimus visiÅ¡kai nereaguoja. Savo pajamomis nedisponuoja, nes nesuvokia tokio poreikio, nesuvokia sutarčių informacijos, negeba savarankiÅ¡kai įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, jis niekur nesilanko, patiria stresÄ norinti jį kur nors iÅ¡sivesti, gyvenamosios aplinkos priežiÅ«ra nesirÅ«pina ir tokio poreikio nesuvokia, savo higiena nesirÅ«pina, naudoja sauskelnes, valgio pats pasigaminti nesugebėtų, o valgo tik tada, kai lieka vienas, savo sveikatos bÅ«klės nesuvokia, medikų nurodymų savarankiÅ¡kai vykdyti nesugeba (e. b.

T 3, b. l. 28-33). Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksniu pripažinto J. A. D. sveiktos bÅ«klė nepagerėjo, o prieÅ¡ingai – pablogėjo, todėl pripažinti jį nei ribotai veiksniu, nei juo labiau visiÅ¡kai veiksniu turtinėse ir jam aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jo interesų, jis nesugebėtų gyventi savarankiÅ¡kai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinkÄ ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti sau.

Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimÄ priimamų sprendimų rizikÄ , ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, J. A. D. dėl savo sveikatos bÅ«klės savo veiksmų reikÅ¡mės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiÅ¡kai, nes nesugebant adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, jis gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdamas neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus. Atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimÄ , teismo sprendimas pripažinti J.

A. D. neveiksniu keistinas ir jis pripažintinas neveiksniu tik atitinkamose srityse, nes visiÅ¡kas neveiksnumas pagal naujÄ teisinį reguliavimÄ negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi bÅ«ti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumÄ visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi bÅ«ti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir bÅ«ti iÅ¡rinktiems, t. y. asmenų veiksnumas Å¡iose srityse apskritai neturi bÅ«ti ribojamas.

Taip pat nurodoma, kad neturi bÅ«ti ribojama asmenų teisė į Å¡eimÄ , teisė sudaryti santuokÄ . Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip Å¡eimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali bÅ«ti pripažįstamas tik iÅ¡imtiniais atvejais.

Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiÅ¡kia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutÄ yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovÄ . Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos bÅ«klės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali bÅ«ti įgyvendintos per atstovÄ , ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuokÄ , rinkimų teisė), jos ir neturėtų bÅ«ti ribojamos.

Kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, kad nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad J. A. D. psichikos sutrikimas egzistuoja nuolat ir yra progresuojantis, o jo sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jis yra visiškai apatiškas bet kokiai veiklai ir bijo pokyčių, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti jis iš esmės negali dėl psichikos sutrikimo pobūdžio ir vidinės demotyvacijos.

Todėl pripažinti jį neveiksniu Å¡ioje srityje, kuri jam nėra aktuali, ir kurioje jam nekyla jokių pavojų nepripažinus jo neveiksniu, nėra bÅ«tinybės. Tuo tarpu riboti J. A. D. veiksnumÄ Å¡eimos ir politinių santykių srityse prieÅ¡tarautų Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali bÅ«ti įgyvendintos per atstovÄ â€“ globėjÄ . Taip pat nėra prasmės riboti J. A. D. veiksnumÄ gebėjimo bÅ«ti globėju (rÅ«pintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad Å¡ioje srityje jis galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jos veiksnumas nebÅ«tų apribotas.

Asmens tinkamumÄ eiti globėjo ar rÅ«pintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad J. A. D. pagal savo sveiktos bÅ«klę galėtų bÅ«ti paskirtas kito asmens globėju (rÅ«pintoju) ar notaro patvirtina sutartimi bÅ«tų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze. Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse jis pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų reikÅ¡mės ir negalėdamas jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių.

Dėl savo psichikos sutrikimų J. A. D. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nesuvokia, kad jo priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jam pačiam.

Todėl kitose srityse J. A. D. pripažintinas neveiksniu. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiÅ«rint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų bÅ«ti peržiÅ«rimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiÅ«rėjimÄ reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiÅ«rėjus teismo sprendimÄ savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rÅ«pyba. PeržiÅ«rėjus teismo sprendimÄ , kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naujÄ sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sÄ raÅ¡Ä , anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau iÅ¡lieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nuÅ¡alinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Å ioje byloje nebuvo pareikÅ¡tas reikalavimas nuÅ¡alinti ar atleisti J. A. D. globėjÄ nuo Å¡ių pareigų, jokių pagrindų tokiam nuÅ¡alinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa iÅ¡lieka nepakeista, o globėjas turi vykdyti savo pareigas toliau. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-72-393/2015, kuriuo J. A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu, ir pripažinti J.

A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu tik šiose srityse:- turtinių santykių srityse:

1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais;

2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;

3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo;

5) paveldėjimo teisiniai santykiai;

6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;- asmeninių neturtinių santykių srityse:

1) savitvarkos įgūdžių sritis;

2) sveikatos priežiÅ«ros sritis. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundÄ paduodant per Alytaus apylinkės teismÄ Lazdijų rÅ«mus. Teisėjas                                                                                          RamÅ«nas Å arka