6cbc6aca-c79b-4494-92cf-bc890548024e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-4177-1100/2019 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03409-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.1; 16.9.7.1; 16.9.10 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2019 m. rugpjūčio 7 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Laimai Avižienytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. S. (B. S.), vertėjaujant Irinai Pikčilingienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje B.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 423 straipsnio 1 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė : I. Teismo nustatytos aplinkybės B. S. 2019 m. balandžio 28 d. apie 0.29 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Opel Astra, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kai atimta teisė vairuoti, neįregistravęs jo nustatyta tvarka, važiuodamas pro stovintį automobilį KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo neatidus, nepaliko saugaus tarpo iÅ¡ Å¡ono, į jį atsitrenkė. Tęsdamas manevrÄ , važiavo toliau ir atsitrenkė į automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. IÅ¡ eismo įvykio vietos iÅ¡važiavo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus, kai įvykio metu padaryta žala nevirÅ¡ijo penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

B. S. šiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 14, 126 ir 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. II. Byloje surinkti įrodymai B. S. teismo posėdžio metu pripažino kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo. Paaiškino, kad administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Astra, nes jo brolis buvo pastatęs transporto priemonę ant važiuojamosios dalies.

B. S., norėdamas perstatyti automobilį, važiavo transporto priemone, tačiau kliudė automobilį, po to automobilio galu – kitÄ transporto priemonę. Pajutęs, kad kliudė automobilį, jis iÅ¡sigando, nes neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl iÅ¡važiavo. Kieme buvo kitų žmonių, tačiau nematė, kad kažkas jį stabdytų. Automobilis, kurį vairavo, nebuvo registruotas jo vardu, transporto priemonė buvo konfiskuota, nors tuo metu automobilis buvo jo žinioje. Jo brolis J.

M. (J. M.) taip pat vairuodavo automobilį Opel Astra. Nežino, kodėl jis raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodė, kad nevairavo automobilio. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmos kuopos Ketvirtojo bÅ«rio vyriausiojo patrulio M. S. 2019 m. balandžio 28 d. tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota, kad Å¡iÄ dienÄ patruliuodamas kartu su kolega apie 0.50 val. gavo budėtojo nurodymÄ nuvykti į eismo įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuvykus juos pasitiko K. L., kuri paaiÅ¡kino, kad 2019 m. balandžio 28 d. apie 0.20 val. akivaizdžiai neblaivus vairuotojas iÅ¡lipo ir atgal įsėdo į juodos spalvos automobilį Opel Astra, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) o iÅ¡važiuodamas iÅ¡ kiemo apgadino jai priklausantį automobilį KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir dar du automobilius: Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį E. K., automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį V. S. (V. S.), ir pasiÅ¡alino nežinoma kryptimi (b. l. 3). K. L. 2019 m. balandžio 28 raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad Å¡iÄ dienÄ apie 0.20 val. matė, kaip akivaizdžiai neblaivus vairuotojas, iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, svirduliavo, įsėdęs į automobilį Opel Astra, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡važiuodamas iÅ¡ (duomenys neskelbtini) apgadino tris automobilius: automobiliui Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino galinį deÅ¡inės pusės bamperį, automobiliui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino galinį deÅ¡inės pusės bamperį, o automobiliui Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – galinį kairės pusės žibintÄ ir bamperį. Ji Å¡aukė bandydama sustabdyti automobilį, bet jis nesustojo ir iÅ¡važiavo iÅ¡ eismo įvykio vietos.

Automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas buvo atvykęs ir užėjęs į (duomenys neskelbtini) namÄ , galimai lankėsi pas kažkÄ (b. l. 17). VÄ® „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). E. K. 2019 m. balandžio 28 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime nurodyta, kad Å¡iÄ dienÄ apie 1.30 val. iÅ¡girdo pro langÄ garsus (duomenys neskelbtini) kieme, todėl išėjo pasiaiÅ¡kinti.

Tada pamatė, kad buvo apgadintas jos automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kairės pusės bamperis ir žibintas. Kaimynai, buvę kieme, paaiÅ¡kino, kad jos automobilį apgadino Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas pasiÅ¡alino (b. l. 19). E. A. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime iÅ¡dėstė, kad 2019 m. balandžio 28 d. apie 0.27 val. pastebėjo akivaizdžiai neblaivų vyrÄ , iÅ¡lipantį iÅ¡ automobilio Opel Astra, todėl paskambino Bendruoju pagalbos telefonu 112 praneÅ¡damas, kad girtas asmuo iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo į namo laiptinę.

Apie 0.34 val. Å¡is vyras sėdo į minėtÄ automobilį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga kliudydamas du automobilius. IÅ¡bėgęs į laukÄ pamatė nuvažiuojantį automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kiti eismo įvykį matę asmenys nurodė, kad taip pat buvo kliudytas automobilis Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykį sukėlęs vyras buvo akivaizdžiai girtas, 175–180 cm Å«gio, smulkaus kÅ«no sudėjimo, tamsiai apsirengęs, buvo užėjęs į (duomenys neskelbtini) butų laiptinę (b. l. 20).

M. R. 2019 m. balandžio 28 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime užfiksuota, kad Å¡iÄ dienÄ apie 0.35 val. stovėdamas prie laiptinės kieme iÅ¡girdo moters riksmÄ â€žnevažiuok, girtas sudaužysi visas maÅ¡inas“. Išėjęs į atviresnę vietÄ , pamatė automobilį, manevruojantį atbuline eiga. Tai pastebėjęs, jis ėmė bėgti automobilio link, kad įsidėmėtų automobilio numerius. Bėgdamas iÅ¡girdo trenksmÄ , tuo metu automobilis kliudė automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Pribėgęs prie bandančio išvažiuoti automobilio, įsidėmėjo, kad tai buvo automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jį pamatęs šio automobilio vairuotojas padidino greitį ir išvažiavo iš kiemo (b. l. 21). Byloje esančiose nuotraukose užfiksuoti automobilių Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai (b. l. 7–13). Iš 2019 m. balandžio 28 d. eismo įvykio schemos matyti, kad eismo įvykyje buvo apgadinti automobiliai:

Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadintas galinis bamperis) ir Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (apgadintas galinis bamperis ir galinis dešinės pusės žibintas) (b. l. 4–6). Iš (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai kainavo 247,10 Eur (b. l. 36–37). (duomenys neskelbtini) išraše užfiksuota, kad automobilio KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bendra remonto suma yra 195,24 Eur (b. l. 38–39). 2019 m. kovo 2 d. 19.27 val. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad A.

U. (A. U.) pardavė automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) B. S. (b. l. 23). VÄ® „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas–savininkas yra A. U. (b. l. 24). G. U. 2019 m. gegužės 10 d. raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime yra nurodyta, kad automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas jos vyro A. U. vardu. Transporto priemonė kovo 2 dienÄ buvo parduota, pardavime dalyvavo ir ji. Automobilis buvo parduotas B. S., kuris buvo atvykęs iÅ¡ Ukrainos (b. l. 25).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus Paieškos poskyrio specialistės S. K. 2019 m. liepos 4 d. tarnybiniame pranešime nustatyta, kad B. S. nurodė, jog jis nevairuoja automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o transporto priemonę nenaudojama stovi kieme. Vėliau B. S. teigė, kad automobilis buvo nutemptas jam nebūnant namuose, kur yra automobilis, jis nežino (b. l. 40). J. M. 2019 m. gegužės 20 d. rašytiniame paaiškinime yra užfiksuota, kad jis nuo 2019 m. balandžio 28 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. nebuvo Lietuvoje ir apie eismo įvykį nieko nežino (b. l. 29–30).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamoje byloje Nr. 1-1292-270/2019 B. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.) už tai, kad jis vairavo kelių transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio: B. S. 2019 m. kovo 3 d. apie 0.20 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pr., (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) g. žiedinėje sankryžoje, pažeisdamas KET 14 punkto draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Opel Astra, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,33 promilės etilo alkoholio). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, Å¡is teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 23 d. III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai ANK 415 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę, be kita ko, už transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) vairavimÄ .

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų padarytÄ KET pažeidimÄ , kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimÄ (apgadinimÄ ). Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn už pasitraukimÄ iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala nevirÅ¡ija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

Teismas, iÅ¡tyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad B. S. padarė jam inkriminuotus administracinius nusižengimus. Tokia iÅ¡vada darytina įvertinus paties B. S. paaiÅ¡kinimus, duotus teismo posėdžio metu, taip pat byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus: tiesioginiai nagrinėjamÄ Ä¯vykį stebėjusių K. L., E. A. ir M. R. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kitų asmenų (E. K. ir G.

U.) raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, policijos pareigÅ«no M. S. 2019 m. balandžio 28 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , 2019 m. balandžio 28 d. eismo įvykio schemÄ , byloje esančias nuotraukas, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateiktus duomenis. KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, be kita ko, neturintiems Å¡ios teisės. KET 126 punkte nurodyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Byloje nustatyta, kad B. S. bylai reikÅ¡mingu laiku ir vietoje vairavo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas Å¡ios teisės, be to, važiuodamas buvo neatidus, nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovinčius automobilius KIA Ceed, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), bei Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir juos apgadino. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino Å¡io administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Be to, K. L., E. A. ir M. R. buvo tiesioginiai nagrinėjamo įvykio liudytojai, t. y. jie betarpiÅ¡kai matė B. S. automobilio Opel Astra vairavimo ir eismo įvykio sukėlimo jo veiksmais faktus. Be to, eismo įvykį matęs E. A. apibÅ«dino Opel Astra vairuotojo iÅ¡vaizdÄ , kuri atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį.

Minėti asmenys savo raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose detaliai nurodė aplinkybes, kurios tarpusavyje sutampa ir viena kitÄ papildo. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių Å¡ie asmenys bÅ«tų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar apkalbėti B. S.. Tiesiogiai nagrinėjamÄ Ä¯vykį stebėjusių K. L., E. A. ir M. R. nurodytas aplinkybes netiesiogiai patvirtina policijos pareigÅ«no M. S. 2019 m. balandžio 28 d. tarnybinis praneÅ¡imas, E. K. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas, 2019 m. balandžio 28 d. eismo įvykio vietos schema ir byloje esančios nuotraukos.

Policijos pareigÅ«nas M. S., atvykęs į įvykio vietÄ , bendravo su K. L., E. A. ir M. R., kurie jam nurodė tokias pačias aplinkybes, kurios užfiksuotos jų raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose. E. K. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas papildo minėtų asmenų nurodytas aplinkybes dėl eismo įvykio. Byloje esančiose nuotraukose ant automobilių KIA Ceed ir Opel Zafira aiÅ¡kiai matyti apgadinimai. Analizuojant nuotraukas, 2019 m. balandžio 28 d. eismo įvykio vietos schemos duomenis, pagal kuriuos objektyviai nustatyti automobilių apgadinimų mechanizmas ir jų lokalizacija, nekyla abejonių, kad automobilis Opel Astra kontaktavo su automobiliais KIA Ceed ir Opel Zafira.

Tai, kad automobiliams KIA Ceed ir Opel Zafira buvo padaryta reali turtinė žala, patvirtina (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys dėl automobilių taisymo darbų. B. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad eismo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. TokiÄ aplinkybę taip pat patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. teismo baudžiamasis įsakymas. Visa tai neleidžia abejoti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais pažeidė KET 9, 14 ir 126 punktų reikalavimus, todėl pripažintina, kad jis padarė ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ administracinį nusižengimÄ .

KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas praneÅ¡ti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pasitraukimas iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumÄ , prieÅ¡ingumÄ KET, t. y. nori taip elgtis.

Toks asmuo, suvokdamas savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje, Å¡iÄ pareigÄ sÄ moningai ignoruoja, t. y. pasiÅ¡alina iÅ¡ įvykio vietos paprastai siekdamas iÅ¡vengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytÄ Å¾alÄ , nuslėpti savo neblaivumÄ , paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigÄ pasilikti eismo įvykio vietoje ir jÄ ignoruodamas pasiÅ¡alino.

Eismo įvykį sukėlusio ir iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagÄ vertinant visas reikÅ¡mingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi bÅ«ti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobÅ«dis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018).

B. S. teismo posėdžio metu pripažino, kad jis, vairuodamas automobilį Opel Astra, pajuto kliudęs kitus automobilius, tačiau išvažiavo iš eismo įvykio vietos, nes neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad K. L., tiesiogiai matydama, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo veiksmais sukelia eismo įvykį, šaukė bandydama, kad šis sustabdytų automobilį, o M. R. buvo pribėgęs prie B. S. vairuojamos transporto priemonės. Kita vertus, jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos nepasilikdamas ir niekam nepranešdamas apie jį.

Byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad automobiliams KIA Ceed ir Opel Zafira padaryti apgadinimai yra akivaizdÅ«s, taigi žymÅ«s. Tai, kad B. S. juto vairuojamu automobiliu atsitrenkęs į kitas transporto priemones, be kita ko, patvirtina M. R. ir E. A. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodyta aplinkybė, kad jie girdėjo transporto priemonių kontakto garsÄ . Taigi tiesiogiai nagrinėjamÄ Ä¯vykį stebėjusių asmenų raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytos aplinkybės, transporto priemonių apgadinimų pobÅ«dis ir lokalizacija neleidžia abejoti tuo, kad B.

S. suvokė sukėlęs eismo įvykį, padaręs apgadinimus kitoms transporto priemonėms, kai jų visi savininkai tuo metu nebuvo eismo įvykio vietoje, ir, užuot kvietęs policijos pareigūnus, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad B. S. šiais savo veiksmais siekė išvengti atsakomybės už padarytus neteisėtus veiksmus, nes teismo posėdžio metu nurodė, kad pasišalino iš eismo įvykio vietos bijodamas atsakomybės, nes neturėjo teisės vairuoti transporto priemones.

Teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sÄ moningai pažeidė KET 222 punkto reikalavimÄ . (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡e užfiksuota, kad automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas kainavo 247,10 Eur. Pagal (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡Ä , automobilio KIA Ceed, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai kainavo 195,24 Eur. Taigi, bendra padaryta žala automobiliams – 442,34 Eur, kuri nesiekia penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (750 Eur).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, B. S. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarymas. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad B. S., įsigijęs automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neįregistravo jo nustatyta tvarka ir jį vairavo. B. S. pripažino Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ teismo posėdžio metu. Tokias aplinkybes taip pat patvirtina 2019 m. kovo 2 d. 19.27 val. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, kurioje užfiksuota, kad A.

U. pardavė minėtÄ automobilį B. S., ir G. U. raÅ¡ytinis paaiÅ¡kinimas. Pagal VÄ® „Regitra“ duomenis, aptariamas automobilis nebuvo perregistruotas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vardu pasikeitus automobilio savininkui. Esant Å¡ioms aplinkybėms teismas daro iÅ¡vadÄ , kad B. S. pažeidė ANK 415 straipsnio 2 dalies nuostatas. IV. Administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonės skyrimo motyvai ANK 415 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ vairuotojams nuo trisdeÅ¡imt iki keturiasdeÅ¡imt eurų.

ANK 423 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ nuo trijų Å¡imtų iki penkių Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų. ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudÄ neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims nuo aÅ¡tuonių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt iki dviejų tÅ«kstančių eurų. ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai.

Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimÄ padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 35 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų Å¡io kodekso 36 straipsnyje, ir kitų Å¡ioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

B. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinius nusižengimus, tačiau tai nevertintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, kad, tiriant administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, B.

S. apskritai neigė nagrinėjamo įvykio dienÄ vairavęs automobilį Opel Astra, o nurodė, kad tai galėjo daryti J. M. (b. l. 27–28, 40). Kita vertus, Å¡is asmuo paneigė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens keltÄ versijÄ (b. l. 29–30, 33). Å iuo atveju B. S. teismo posėdžio metu pripažino savo kaltę, kai administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusi institucija surinko pakankamai įrodymų dėl jo kaltės padarius administracinius nusižengimus. Taigi nėra pagrindo teigti, kad B.

S. pripažino savo kaltę savanoriÅ¡kai, o ne dėl byloje surinktų įrodymų visumos. Tokio kaltės pripažinimo negalima laikyti nuoÅ¡irdžiu gailesčiu. B. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, skirdamas B. S. administracines nuobaudas, atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobÅ«dį (administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių Å«kiu), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ , taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę apibÅ«dinančius duomenis: dirba, nebaustas administracine tvarka (b. l. 2).

Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, B. S. teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d.). Teismas, įvertinęs visas administracinės nuobaudos skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju administracinių nuobaudų paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta B. S. paskyrus už ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 423 straipsnio 1 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių nusižengimų padarymÄ baudas, kurių dydžiai lygÅ«s sankcijų vidurkiams (atitinkamai 35 Eur, 430 Eur ir 1425 Eur).

Paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje nustatyta tvarka. ANK taip pat įtvirtina galimybę už ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymÄ skirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis). Pagal teismų praktikÄ , specialios teisės atėmimas gali bÅ«ti taikomas ir asmenims, kurie tokios teisės neturėjo (nebuvo įgiję) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018).

B. S., pasiÅ¡alindamas iÅ¡ eismo įvykio, kurį pats sukėlė, po to kai apgadino kelis automobilius, Å¡iurkščiai pažeidė KET reikalavimus. Sprendžiant, ar yra pagrindas taikyti Å¡iÄ administracinio poveikio priemonę, atsižvelgtina į tai, kad nagrinėjamo įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo teisės vairuoti transporto priemones. Å i specialioji teisė jam buvo atimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamoje byloje Nr. 1-1292-270/2019.

Atkreiptinas dėmesys, kad aptariamas teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 23 d., o B. S. nepraėjus nė vienai savaitei be jokios svarbios objektyvios priežasties vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones jam atimta. Tai rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sÄ moningai vengia laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių. ReikÅ¡minga ir tai, kad byloje nustatyta, jog jis pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio, su kuriuo susijęs vietos, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, nes iÅ¡ B.

S. jau anksčiau teismo sprendimu buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo padarė administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ ANK 426 straipsnio 1 dalyje, piktybiÅ¡kai, jo KET 222 punkto nesilaikymas nebuvo atsitiktinis. Teismas, atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, nutaria B. S. skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ vieniems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. IÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, Å¡ios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones atėmimÄ . ANK 426 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta, kad už Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ administracinį nusižengimÄ neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims gali bÅ«ti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo konfiskuotas dėl B.

S. padarytos nusikalstamos veikos, o Å¡is teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. balandžio 23 d. Taigi nagrinėjamu atveju nėra tikslinga spręsti klausimÄ dėl transporto priemonės konfiskavimo, nes jis iÅ¡spręstas minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes ir į tai, kad įstatyme yra nustatyta teismo teisė, o ne pareiga konfiskuoti transporto priemonę, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra skiriamas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 28 straipsniu, 34 straipsniu, 38 straipsniu, 415 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

B. S. (B. S.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 35 Eur (trisdeÅ¡imt penkių eurų) dydžio baudÄ . B. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 430 Eur (keturių Å¡imtų trisdeÅ¡imties eurų) dydžio baudÄ B. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1425 Eur (tÅ«kstančio keturių Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių eurų) dydžio baudÄ .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, B. S. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudÄ â€“ 1425 Eur (tÅ«kstančio keturių Å¡imtų dvideÅ¡imt penkių eurų) dydžio baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 7 dalimi, B. S. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per keturiasdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos. Bauda mokama į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ : LT74 4010 0510 0132 4763, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančiÄ AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančiÄ banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančiÄ AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančiÄ AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančiÄ Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančiÄ AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtÄ baudÄ mokėjimo pavedime bÅ«tina nurodyti lėšų gavėjÄ Valstybinę mokesčių inspekcijÄ prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodÄ 188659752, įmokos kodÄ 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodÄ (ROIK) – 19103048971. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis). IÅ¡aiÅ¡kinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo iÅ¡dėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Darius Lukaitis