2023-05-03 Nr. AB-9374-3-61-3-02122-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-643-629/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02122-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 26

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. L. skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. gegužės 27 d. raštą Nr. 2R-2709 (2.13.Mr) (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Inspekciją pateikti visą pareiškėjo prašomą informaciją per E. pristatymo informacinę sistemą.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad į jį 2021 m. gegužės 20 d. raštu kreipėsi Inspekcija dėl pareiškėjo galbūt neteisėtai atliekamo J. D. asmens duomenų tvarkymo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. gegužės 27 d., 10.00 val. kviečiamas atvykti į Inspekciją duoti paaiškinimų dėl minėto asmens skundo. Pareiškėjui nerimaujant dėl savo sveikatos ir gyvybės bei Inspekcijai nenurodžius, kodėl šiuo atveju nėra galimybės konkrečius tyrimo veiksmus atlikti nuotoliniu būdu (kaip to reikalavo karantino metu galioję teisės aktai), pareiškėjas 2021 m. gegužės 21 d. kreipėsi į Inspekciją ir kitas įstaigas raštu. Pareiškėjas atsakovo prašė pateikti Inspekcijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 1T-116 (1.12.), taip pat siekė daugiau sužinoti apie tyrimo / skundo nagrinėjimo dalyką ir pagrindą, susipažinti su tyrimo medžiaga. Pareiškėjas visą su tyrimu susijusią medžiagą prašė pateikti per E. pristatymo informacinę sistemą.

2.2. Inspekcija pareiškėjui atsakė 2021 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 2R-2663 (2.13.Mr), tačiau pridėjo tik dalį tyrimo medžiagos. Inspekcija nepateikė tyrimo / skundo informacijos, įskaitant J. D. skundą. Inspekcija nurodė, kad su skundu pareiškėjas bus supažindintas atvykus į Inspekciją. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 26 d. raštu pakartotinai kreipėsi į Inspekciją. Pareiškėjui skundžiamu Raštu buvo atsisakyta pateikti su tyrimu susijusią medžiagą. Inspekcija savo atsisakymą argumentavo tuo, kad su skundo nagrinėjimo (tyrimo) medžiaga – asmens skundu, pareiškėjas galbūt būtų supažindintas atvykęs į Inspekciją, tačiau, pareiškėjo teigimu, teisės aktai nenustatė tokios išimties, o skundžiamas asmuo turi teisę gauti prašomus dokumentus. Tokią teisę nustatė Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) 17 straipsnio 3 dalis. Pareiškėjas pasirinko korespondencijos įteikimo būdą – per E. pristatymą, tačiau Inspekcija atsisakė informaciją pateikti.

2.3. Pareiškėjas teigė, kad J. D. galbūt skundėsi dėl balso įrašo, nes Inspekcija atsisakė jį pateikti. Kadangi minėtas asmuo pareiškėjui skambino kaip juridinis asmuo, o pareiškėjas balso įrašą tvarkė tik asmeniniais tikslais (turėti sutartį su paslaugų teikėju bei, esant būtinybei, ginti savo teises), 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) šiuo atveju netaikytinas, o Inspekcija neturi įgaliojimų vertinti skundų, kurie nepatenka į BDAR reglamentavimą.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Inspekcija neatsisakė įgyvendinti pareiškėjo teisių, numatytų ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Atsakovas tik atsisakė jas įgyvendinti pareiškėjo prašomu būdu ir laiku. Inspekcija yra nepriklausoma institucija, kuri savo nuožiūra renkasi priemones ir būdus, kuriais vadovaujantis renkama ir tikrinama tyrimui aktuali informacija, šios tvarkos buvo laikomasi ir šį kartą. Pareiškėjui iš anksto žinant visus duomenis galėjo būti pakenkta Inspekcijoje gauto skundo nagrinėjimui. Pareiškėjas žodinių paaiškinimų Inspekcijoje metu, jau būdamas supažindintas su skundo medžiaga, pateikė paaiškinimus ne į visus Inspekcijos klausimus, teikdamas informaciją painiojosi, kėlė klausimus dėl jam užduodamų klausimų. Inspekcijos nuomone, iš anksto žinant tyrimo medžiagą galėjo būti daroma įtaka skundą padavusiam asmeniui. Be to, pareiškėjas dar iki žodinių paaiškinimų davimo Inspekcijoje kreipėsi į J. D. jos darbiniu elektroniniu paštu, kuriuo buvo siekiama, kad asmuo skundą atsiimtų.

4.2. Visa medžiaga pareiškėjui buvo pateikta jam atvykus į Inspekciją duoti žodinius paaiškinimus, todėl jo teisė būti supažindintam su tyrimo medžiaga buvo įgyvendinta.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad:

6.1. Inspekcijoje 2021 m. balandžio 29 d. buvo gautas J. D. 2021 m. balandžio 20 d. skundas dėl galbūt neteisėtai atliekamo jos asmens duomenų tvarkymo.

6.2. Inspekcija 2021 m. gegužės 12 d. raštu Nr. 2R-2411(2.13.Mr) nurodė pareiškėjui 2021 m. gegužės 20 d., 10.00 val., atvykti į Inspekciją duoti paaiškinimų dėl skundo. Pareiškėjas nurodytu laiku į Inspekciją neatvyko, todėl Inspekcija 2021 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 1R-3628(2.13.Mr) pareiškėjui pakartotinai nurodė 2021 m. gegužės 27 d., 10.00 val., atvykti į Inspekciją.

6.3. Inspekcijoje 2021 m. gegužės 24 d. buvo gautas pareiškėjo el. laiškas, kuriame pareiškėjas nurodė, kad pageidauja gauti visą tyrimo medžiagą per E. pristatymo informacinę sistemą. Inspekcijos 2021 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 2R-2663(2.13.) pareiškėjui buvo paaiškinta, kad su skundu jis bus supažindintas jam atvykus į Inspekciją.

6.4. Inspekcijoje 2021 m. gegužės 27 d. buvo gautas pareiškėjo raštas, kuriuo pareiškėjas dar kartą reikalavo pateikti jam visą tyrimo medžiagą.

6.5. Inspekcija skundžiamu Raštu pareiškėjui paaiškino, kad, atsižvelgiant į skundo turinį ir pobūdį, Inspekcijos pasirinktą taktiką, taip pat siekiant gauti skundo nagrinėjimui reikalingą objektyvią informaciją, su skundo medžiaga pareiškėjas bus supažindintas jam atvykus į Inspekciją.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, ADTAĮ 17 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui pateikus prašymą su skundu susijusią medžiagą pateikti per E. pristatymą, medžiaga, jo pageidaujamu būdu, nebuvo pateikta. Pareiškėjas su Inspekcijoje gautu J. D. skundu ir su juo susijusia medžiaga buvo supažindintas jam atvykus į Inspekciją duoti žodinius paaiškinimus. Teismas nurodė, kad byloje svarbu įvertinti, ar Inspekcija, atsisakydama pareiškėjui pateikti jo prašomą medžiagą jo nurodytu būdu (per E. pristatymą), tačiau pasirinkdama kitą susipažinimo su medžiaga būdą, tinkamai užtikrino pareiškėjo teisę būti supažindintam su tyrimo medžiaga.

8. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punktu, sprendė, kad Inspekcijai, kuri, be kita ko, kontroliuoja ir siekia tinkamo BDAR reikalavimų vykdymo, paliekama diskrecijos teisė, atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo pobūdį, apimtį, turinį, nuspręsti ir parinkti subjektui tinkamiausią būdą susipažinti su tyrimo medžiaga. Administracinė diskrecija, teismo teigimu, turėtų būti suprantama kaip tam tikra teise disponuojančio valstybės subjekto teisė pasirinkti kokiu būdu jis veiks, tačiau jo pasirinkimo ribas nustato įstatymas.

9. Teismas pažymėjo, kad priešingai, nei nurodė pareiškėjas, jo teisė susipažinti su tyrimo medžiaga nebuvo apribota, tačiau buvo atsisakyta medžiagą pateikti jo prašomu būdu, kadangi Inspekcija nurodė, jog pareiškėjas su prašoma informacija galėtų susipažinti (būti supažindintas) Inspekcijoje. Teismas sprendė, kad viena iš Inspekcijos prioritetinių funkcijų – tinkamas skundo išnagrinėjimas, todėl, siekiant objektyvaus įrodymų surinkimo, Inspekcija turėjo teisę nuspręsti dėl kitokio, nei prašė pareiškėjas, susipažinimo su tyrimo medžiaga būdo. Inspekcijos nurodytas būdas nėra draudžiamas ADTAĮ, o priemonių įrodymams surinkti parinkimas yra Inspekcijos diskrecija. Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo veiksmus po to, kai šis gavo pranešimą apie gautą skundą, galėjo nuspręsti dėl pareiškėjo susipažinimo su tyrimo medžiaga laiko ir formos (pareiškėjui iš anksto žinant visus duomenis, kaip nurodė Inspekcija, galėjo būti pakenkta skundo nagrinėjimui). Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad Inspekcijos veiksmai nepažeidė nei ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto, nei šio straipsnio 3 dalies nuostatų. Inspekcijos nurodytas susipažinimo su medžiaga būdas, teismo teigimu, nelaikytinas ribojančiu pareiškėjo teisę susipažinti su tyrimo medžiaga, be to, šia teise pareiškėjas pasinaudojo.

10. Dėl kitų pareiškėjo argumentų teismas nurodė, kad jie yra nesusiję su ginčo dalyku, todėl plačiau dėl jų nepasisakė. Raštą pripažinus teisėtu, teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Inspekciją atlikti veiksmus.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam 11,25 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.

12. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:

12.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad visa pareiškėjo prašoma medžiaga jam buvo pateikta atvykus į Inspekciją, kadangi pareiškėjui buvo pateiktas tik išrašas.

12.2. Pareiškėjas vertina, kad ginčas yra kilęs dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus, tokio pobūdžio ginčai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl jo sumokėtas žyminis mokestis privalo būti grąžintas.

12.3. Pirmosios instancijos teismas sutiko, kad pareiškėjas turi teisę gauti tyrimo medžiagą, jeigu nėra ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytų išimčių. Pareiškėjo teigimu, tokių išimčių nebuvo nurodyta nei Rašte, nei teismo sprendime. Be to, teismas, vertindamas tyrimo operatyvumą, pasisakė dėl Rašte nenurodytų argumentų.

12.4. Teismas nepagrįstai vertino, kad įstatymas nenustato, kokiu būdu asmuo turėtų gauti informaciją, kadangi tuo atveju, kai asmuo nori gauti tyrimo medžiagą (naudojasi ADTAĮ 17 str. 2 d. 4 p. teise), jis gali naudotis ir ADTAĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta teise – Inspekcijai teikti prašymą, nurodant, kokiu būdu (korespondencijos adresu, įskaitant ir asmens elektroninių siuntų pristatymo adresą) gauti prašomą informaciją. Todėl atsakovui Rašte nenurodžius pagrįstų priežasčių (išimčių), nustatytų ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte, atsakovas privalėjo pateikti prašomą informaciją nurodytu korespondencijos adresu per 20 darbo dienų, kartu su Raštu.

12.5. Aplinkybė, kad pareiškėjas galėtų susipažinti su skundu anksčiau, nei duotų paaiškinimus, nereiškia, kad pareiškėjas teiktų neteisingą informaciją. Nors Inspekcija turi teisę reikalauti atvykti duoti paaiškinimus, tačiau ginčo laikotarpiu galiojo su Covid-19 susiję ribojimai, todėl atsakovas galėjo pareiškėją apklausti ir prašomą medžiagą pateikti nuotoliniu būdu. Anksčiau minėta teisė (ADTAĮ 14 str.) nepaneigia ir asmens teisių, nustatytų ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 17 straipsnio 3 dalyje. Tai, kad Inspekcija galbūt pateiks tyrimo medžiagą ar ją pateikė, nepaneigia asmens teisės gauti prašomą informaciją jo nurodytu korespondencijos adresu, nepažeidžiant 20 darbo dienų termino. Todėl, pareiškėjo manymu, abu būdai gauti tyrimo medžiagą yra galimi, neatsižvelgiant į tai, ar kuris nors būdas buvo ar bus panaudotas ateityje. Pareiškėjas pabrėžia, kad asmuo gali naudotis savo teise gauti naujausią tyrimo medžiagą bet kada, neatsižvelgus į apsilankymus Inspekcijoje.

12.6. Pareiškėjo teisė gauti tyrimo medžiagą buvo apribota, nes po prašymo ją gauti (2021 m. gegužės 24 d. ir pakartotinai 2021 m. gegužės 27 d.), per 20 darbo dienų pareiškėjas jos negavo.

12.7. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad Inspekcija turi diskrecijos teisę riboti ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto ir 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, vienašališkai nustatant tyrimo medžiagos pateikimo būdą ir laiką, sudaro sąlygas atsakovui tuo piktnaudžiauti ir nustatyti neapibrėžtą terminą, kada būtų galima susipažinti su tyrimo medžiaga.

13. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir atmesti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

14. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:

14.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjui turėjo būti užtikrinamos veiksmingos jo teisių gynimo priemonės ir tinkamas procesas, tačiau šio proceso / konkretaus būdo įstatymas nereglamentuoja. Inspekcija neatsisakė įgyvendinti pareiškėjo teisių, numatytų ADTAĮ, o atsisakė jas įgyvendinti pareiškėjo prašomu būdu ir laiku, tačiau skundžiamame rašte (taip pat ir Inspekcijos 2021 m. gegužės 25 d. rašte Nr. 2R-2663(2.13.) pareiškėjui buvo nurodyta, kad jis su skundu bus supažindintas jam atvykus į Inspekciją.

14.2. Sprendimas nepateikti skundo medžiagos pareiškėjui jo prašomu būdu ir laiku buvo priimtas dėl šių priežasčių: 1) Inspekcija yra nepriklausoma institucija, kuri savo nuožiūra renkasi priemones ir būdus, kuriais vadovaujantis renkama ir tikrinama skundų tyrimui aktuali informacija bei savarankiškai, objektyviai ir išsamiai nagrinėja pareiškėjų skundus dėl galimų asmens duomenų tvarkymo pažeidimų. Inspekcijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui iš anksto (iki atvykimo į Inspekciją pateikti žodinius paaiškinimus) žinant visus duomenis galėjo būti pakenkta skundo tyrimo sėkmei dėl netikslių ir (ar) melagingų duomenų pateikimo galimybės. Inspekcijos vertinimu, ši aplinkybė pasitvirtino, kadangi pareiškėjas žodinių paaiškinimų Inspekcijoje teikimo metu, jau būdamas supažindintas su visa skundo tyrimo medžiaga, pateikė paaiškinimus ne į visus Inspekcijos pateiktus klausimus, teikdamas informaciją painiojosi, reikėjo tikslinti jo pateikiamus atsakymus, paaiškinimų metu taip pat kėlė klausimus (kodėl jis laikomas duomenų valdytoju ir pan.) dėl jam užduodamų klausimų; 2) iš anksto žinant visus skundo duomenis galėjo būti daroma įtaka skundą padavusiam asmeniui. Inspekcijos vertinimu, ši aplinkybė taip pat pasitvirtino net Inspekcijai nepateikus pareiškėjui fizinio asmens skundo iki pareiškėjo atvykimo į Inspekciją duoti žodinių paaiškinimų. Pareiškėjas, gavęs informaciją apie tai, kad Inspekcijoje nagrinėjamas konkretaus asmens skundas, kreipėsi į ją jos darbiniu elektroniniu paštu.

14.3. Pareiškėjui visa skundo medžiaga buvo pateikta 2021 m. liepos 2 d. atvykus į Inspekcija duoti žodinius paaiškinimus. Pareiškėjui buvo suteikta pakankamai laiko (daugiau nei 15 min.) susipažinti su skundo medžiaga, todėl pareiškėjo teisė susipažinti su skundo medžiaga, numatyta ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte, buvo įgyvendinta.

14.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ neužkirto kelio Inspekcijai, užtikrinus valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, kviesti duomenų valdytojus ar jų atstovus atvykti duoti paaiškinimų į Inspekciją, atvykti administracinių nusižengimų protokolų surašymui ir pan. (minėto nutarimo 2.2.1 p.). Be to, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius pažymoje Nr. 4D-2020/1-915, be kita ko, nurodyta, jog „Seimo kontrolierius akcentuoja, kad tyrimo metu VDAI pateiktuose paaiškinimuose nurodytos priežastys (Inspekcijos pastaba: karantino laikotarpis) neatleidžia VDAI nuo pareigos, nagrinėjant asmenų skundus, tinkamai ir laiku informuoti asmenis apie jų skundų tyrimo eigą, skundų nagrinėjimo VDAI tyrimo pratęsimą (tais atvejais, kai skundo tyrimą būtina pratęsti), taip pat laikytis ADTAĮ įtvirtintų skundų nagrinėjimo terminų ir siekti, kad skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta be nepagrįsto delsimo per įmanomai trumpiausią laiką, kaip tai reglamentuojama ADTAĮ 30 straipsnio 2 dalyje.“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas tinkamai vertino teisės aktus reguliuojančius ginčo santykius bei faktines ginčo aplinkybes, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą (Raštą). Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.

17. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

18. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Taip pat patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo.

19. Nagrinėjamu atveju, ginčo teisinius santykius reglamentuoja Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, taip pat Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

20. Vadovaujantis ADTAĮ 7 straipsniu, Inspekcija stebi, kaip taikomas BDAR ir šis įstatymas, ir užtikrina, kad šie teisės aktai būtų taikomi, išskyrus šio įstatymo straipsnius, kurių taikymas pagal šio straipsnio 2 dalį yra žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencija. ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad priežiūros institucija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka.

21. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis tiek Inspekcijos veiklą tiesiogiai reglamentuojančiais teisės aktais, tiek gero administravimo principu, savo praktikoje yra pažymėjęs, jog Inspekcija privalo nuodugniai ir išsamiai ištirti gautus nusiskundimus. Pagal ADTAĮ 23 straipsnio 1 dalį Inspekcija nagrinėja skundus dėl BDAR, šio įstatymo ir kitų įstatymų, reglamentuojančių asmens duomenų ir (ar) privatumo apsaugą, pažeidimų šių teisės aktų ir priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Pastarosios pareigos vykdymo kontekste Inspekcija, be kita ko, privalo pasinaudoti visomis įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad skundą padavęs asmuo gautų objektyvų, išsamų ir visapusišką nurodytų aplinkybių įvertinimą, o taip pat imtųsi poveikio priemonių, jeigu pažeidimai būtų nustatyti. Taigi Inspekcija turi pareigą patikrinti jai pateiktame skunde nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir realumą, naudodamasi jai teisės aktais suteiktomis priemonėmis bei instrumentais įrodymų surinkimui, aplinkybių nustatymui ir užfiksavimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1826-629/2021).

22. Vadovaujantis ADTAĮ 17 straipsnio nuostatomis, tikrinamas asmuo, kai Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo iniciatyva atlieka tyrimą ir (ar) patikrinimą, pareiškėjas ir skundžiamas asmuo, kai priežiūros institucija nagrinėja skundą, taip pat administracinės baudos skyrimo procedūros metu pažeidimo padarymu įtariamas asmuo turi Reglamente (ES) 2016/679 ir šiame įstatyme nurodytas teises ir pareigas (1 d.); tikrinamas asmuo, pareiškėjas, skundžiamas asmuo ir pažeidimo padarymu įtariamas asmuo taip pat turi teisę: 1) gauti paaiškinimus apie tyrimo ir (ar) patikrinimo arba skundo nagrinėjimo dalyką ir pagrindą; 2) savo iniciatyva pateikti papildomus paaiškinimus ir (ar) informaciją, susijusią su tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimu arba skundo nagrinėjimu; 3) apskųsti priežiūros institucijos veiksmus ar neveikimą; 4) susipažinti su tyrimo ir (ar) patikrinimo atlikimo, skundo nagrinėjimo ir administracinės baudos skyrimo medžiaga, išskyrus valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę ar kitą įstatymų saugomą paslaptį sudarančią informaciją (2 d.).

23. Byloje nėra ginčo, kad Inspekcija netenkino pareiškėjo prašymo gauti visą, su jo atžvilgiu pateiktu skundu, susijusią medžiagą bei patį skundą elektroniniu būdu, tačiau įpareigojo pareiškėją atvykti į institucijos patalpas ir būtent jose susipažinus su aktualia informacija bei duoti paaiškinimus dėl nagrinėjamo skundo. Atsisakymą pateikti skundą bei su juo susijusią medžiagą pareiškėjo pageidaujamu būdu Inspekcija argumentavo nagrinėjamo skundo pobūdžiu bei turiniu, taip pat kitomis su pareiškėjo veiksmais susijusiomis aplinkybėmis, t. y., jog pareiškėjas dar iki žodinių paaiškinimų davimo Inspekcijoje el. paštu kreipėsi į skundą padavusį asmenį J. D. su raginimu skundą atsiimti, kurį būtų galima vertinti kaip įtakos skundą padavusiam asmeniui darymą.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, atsakovas neapribojo pareiškėjo teisės susipažinti su tyrimo medžiaga, tačiau pasinaudojęs jam suteikta diskrecija nuspręsti dėl tinkamiausios skundo tyrimo taktikos bei priemonių įrodymams surinkti, tą padarė kitu, nei pageidavo pareiškėjas, būdu.

25. Pažymėtina, kad pagal ADTAĮ 14 straipsnį juridiniai ir fiziniai asmenys privalo vykdyti priežiūros institucijos reikalavimus (įskaitant reikalavimą atvykti į priežiūros institucijos patalpas duoti paaiškinimų, bet tuo neapsiribojant), nedelsdami pateikti informaciją ir (ar) paaiškinimus, dokumentų kopijas ir nuorašus, duomenų kopijas, sudaryti sąlygas susipažinti su visais duomenimis ir (ar) įranga, susijusiais su asmens duomenų tvarkymu, ir dokumentais, reikalingais priežiūros institucijos funkcijoms atlikti, todėl atvykti į Inspekciją duoti paaiškinimų yra pareiškėjo pareiga, o ne teisė.

26. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, vadovaujantis išdėstytu aktualiu nagrinėjamam ginčui teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis, kad atsižvelgiant į tai, kad viena iš Inspekcijos prioritetinių funkcijų – tinkamas skundo išnagrinėjimas, siekdama objektyvaus įrodymų apie galimą pažeidimą surinkimo, Inspekcija turėjo teisę nuspręsti dėl pareiškėjo susipažinimo su tyrimo medžiaga kitokio, nei prašo pareiškėjas, būdo. Inspekcijos nurodytas susipažinimo su medžiaga būdas – priežiūros institucijos patalpose, jau aptartų argumentų kontekste (būtent institucijos diskrecija turėtų padėti užtikrinti efektyvų institucijai priskirtų funkcijų įgyvendinimą), nelaikytinas ribojančiu pareiškėjo teisę susipažinti su tyrimo medžiaga, juo labiau, kad šia teise pareiškėjas pasinaudojo, todėl pagrįstai ir teisėtai Inspekcijos veiksmuose nei ADTAĮ 17 straipsnio 2 dalies 4 punkto, nei šio straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo nenustatyta.

27. Įvertinus kitus apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad jais arba kartojami skunde pirmosios instancijos teismui išdėstyti argumentai, dėl kurių tikrinamame teismo sprendime motyvuotai atsakyta, arba reiškiamas abstraktus nesutikimas su pirmosios instancijos teismo motyvais ir jo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, iš esmės nenurodant, kokie konkretūs įrodymų vertinimo ir (arba) teisės normų aiškinimo ir taikymo pažeidimai buvo padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tokio pobūdžio apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

28. Taip pat pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste, todėl pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėjus visas bylai reikšmingas esmines aplinkybes ir detaliai atsakius į pagrindinius šalių argumentus, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo Didžiosios kolegijos 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Didžiosios kolegijos 2004 m. gruodžio 12 d. sprendimą byloje Perez prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 47287/99); taip pat žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1410-442/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-934-756/2020; ir kt.). Proceso šalies netenkinantys, ar, jos manymu, neišsamūs, netinkami teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai, o teismo sprendimas neatitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnio reikalavimų.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

30. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo argumentus, kad jis nagrinėjamoje byloje nepagrįstai sumokėjo žyminį mokestį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 35 straipsnio 1 dalį administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. To paties straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodytus skundus (prašymus, pareiškimus) ir jų priedus paduodant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat išreiškus pageidavimą procesinius dokumentus gauti tik šiomis priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą skundą (prašymą, pareiškimą) mokėtinos žyminio mokesčio sumos. Pareiškėjas byloje prašė panaikinti Inspekcijos Raštą ir įpareigoti pateikti jo prašomą informaciją, todėl nagrinėjamas ginčas nepatenka į ABTĮ 36 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą išimtį (žyminiu mokesčiu neapmokestinami skundai dėl viešojo administravimo subjektų vilkinimo atlikti veiksmus). Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė