2013-06-19 Nr. AB-2945-3-65-3-00082-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS662-581/2013

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00082-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas G. K. kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam žalą, padarytą, jo nuomone, neteisėtais Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio apskrities VPK) pareigūnų veiksmais (neveikimu): D. N., G. K., S. P., A. M., S. P. 2013 m. vasario 14 d. įvykusio konflikto su policijos pareigūnu A. Z. metu neužkardė neteisėtų A. Z. veiksmų, neapsaugojo pareiškėjo nuo A. Z. įžeidinėjimo, laiku, t. y. įvykio dieną nesurašė tarnybinių pranešimų, vėliau surašė neteisingus tarnybinius pranešimus; pareigūnas A. Z. savo tarnybiniame pranešime nurodė neteisingus faktus, policijos komisariatas nepaėmė iš pareiškėjo pasiaiškinimo dėl 2013 m. vasario 14 d. įvykių, neišsaugojo filmuotos medžiagos.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti G. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Panevėžio apskrities VPK, dėl žalos atlyginimo ir išaiškino pareiškėjui, kad su tokiu skundu jis turi kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 ir 2 dalis. Nustatė, jog iš Panevėžio apskrities VPK pateikto 2013 m. balandžio 4 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad G. K. pateikė skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus specialisto A. Z. veiksmų, nurodydamas, kad šis pareigūnas padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnyje, Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyryje pagal G. K. pateiktą skundą buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nebuvo nustatyta jokių A. Z. bei kitų pareigūnų įvykdytų teisės aktų pažeidimų ar tarnybinės drausmės nusižengimų. Minėtame nutarime nurodyta, kad dėl G. K. neleistinų veiksmų prieš A. Z. 2013 m. kovo 28 d. Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyryje buvo pradėtas ikiteisminis turimas Nr. 45-1-00318. Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos R. K. 2013 m. balandžio 4 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal G. K. skundą dėl A. Z. veiksmų buvo atsisakyta pradėti, nesant jokio nusikaltimo bei baudžiamojo nusižengimo požymių. Pareiškėjo skunde nurodyti veiksmai (neveikimas) iš esmės sietini su gauto pranešimo informacijos patikrinimu, tarp jų ir įvertinant pareiškėjo nurodytų asmenų tarnybinius pranešimus bei filmuotos medžiagos saugojimą, sprendžiant, ar buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. K. skundą dėl 2013 m. vasario 14 d. įvykių. Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarką bei ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų (ar priimtų procesinių dokumentų) apskundimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) IV dalies nuostatos. BPK 168 straipsnio nustatyta nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarka, pagal šią teisės normą tokio nutarimo pagrįstumas gali būti patikrinamas kelių institucijų (prokuratūros bei atitinkamų instancijų teismų).

Teismas pažymėjo, jog G. K. paduoto skundo esmė – žalos, padarytos policijos, kaip ikiteisminio tyrimo įstaigos, pareigūnų veiksmais, renkant ir teikiant duomenis pagal pareiškėjo paduotą skundą pradėti ikiteisminį tyrimą A. Z. atžvilgiu. Šiuo atveju policijos komisariatas veikia ne kaip viešojo administravimo, o kaip baudžiamojo proceso subjektas. Taigi pareiškėjo keliamas ginčas nepriskirtinas tai ginčų dėl žalos atlyginimo kategorijai, kuriuos pagal įstatymuose įtvirtintas rūšinio teismingumo taisykles nagrinėja administraciniai teismai. Toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Nurodė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

II. Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį.

Atskirajame skunde teigia, jog teismas ignoravo jo prašymo apimtį ir pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui pateiktus argumentus. Mano, jog jo skundą turi nagrinėti administracinis teismas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas G. K. atskiruoju skundu ginčija Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundo nepriimti dėl to, kad skundas nepriskirtinas tam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22-24, 32-33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-448/2012).

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas prašo priteisti jam padarytą žalą, kurią kildina iš Panevėžio apskrities VPK pareigūnų veiksmų konflikto su pareigūnu A. Z. metu.

Ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir pagal bendrą taisyklę jie yra priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 22 str. 1 d., 25 str.). Tačiau administracinis teismas nagrinėja ginčus dėl žalos atlyginimo, numatytus ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Pažymėtina, jog ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme (Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis byloje Nr. T-87/2009). Tačiau ginčus dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, nagrinėja administraciniai teismai, jeigu šių pareigūnų skundžiami veiksmai buvo susiję su viešuoju administravimu arba atlikti pagal administracinių bylų teiseną reglamentuojančias procesines normas (Specialiosios teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 22 d. nutartis byloje Nr. T-69/2010). Pastebėtina, jog toks teismų kompetencijų atskyrimas yra siejamas, be kita ko, su tuo, kad pagal ABTĮ 16 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su bylų tyrimu, todėl atitinkamai administraciniam teismui nepriskirtina ir nagrinėti ginčų dėl žalos, siejamos su tokių veiksmų netinkamu atlikimu ar/ir neatlikimu, atlyginimo.

Taigi teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-96/2008), tačiau tik tuo atveju, kai pareiškėjo skunde nurodyti reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo patikra priskirtina administracinių teismų kompetencijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-374/2012).

Bylos duomenys patvirtina, jog G. K. pateikė skundą dėl Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės ir konvojaus skyriaus specialisto A. Z. veiksmų, nurodydamas, kad šis pareigūnas padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnyje, Panevėžio apskrities VPK Vidaus tyrimų poskyryje pagal G. K. pateiktą skundą buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nebuvo nustatyta jokių A. Z. bei kitų pareigūnų įvykdytų teisės aktų pažeidimų ar tarnybinės drausmės nusižengimų. Kaip matyti iš Panevėžio apskrities VPK pateikto 2013 m. balandžio 4 d. nutarimo (b. l. 8-9), Panevėžio apskrities VPK Imuniteto skyriaus vyresniosios tyrėjos R. K. 2013 m. balandžio 4 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą pagal G. K. skundą dėl A. Z. veiksmų buvo atsisakyta pradėti, nesant jokio nusikaltimo bei baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui galima daryti išvadą, jog pareiškėjo skunde nurodyti veiksmai (neveikimas) iš esmės sietini su gauto pranešimo informacijos patikrinimu, tarp jų ir įvertinant pareiškėjo nurodytų asmenų tarnybinius pranešimus bei filmuotos medžiagos saugojimą (įvykio dieną nesurašė tarnybinių pranešimų, vėliau surašė neteisingus tarnybinius pranešimus; pareigūnas A. Z. savo tarnybiniame pranešime nurodė neteisingus faktus, policijos komisariatas nepaėmė iš pareiškėjo pasiaiškinimo dėl 2013 m. vasario 14 d. įvykių, neišsaugojo filmuotos medžiagos), sprendžiant, ar buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal G. K. skundą dėl 2013 m. vasario 14 d. įvykių. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarką bei ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų (ar priimtų procesinių dokumentų) apskundimo tvarką reglamentuoja BPK IV dalies nuostatos, o BPK 168 straipsnio nustatyta nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo argumentus, veiksmus, iš kurių jis kildina žalą, pažymi, jog pareiškėjo keliamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo nėra grindžiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmais Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme, todėl keliamas ginčas nepatenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją. Pastebėtina, jog žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtais veiksmais, atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 str. 1 d., ABTĮ 16 str. 2 d.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad ginčas dėl šio pareiškėjo reikalavimo nagrinėjimo nepriklauso administracinių teismų kompetencijai, ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą CPK nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, laikytina pagrįsta ir teisėta, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Anatolijus Baranovas Irmantas Jarukaitis