2021-01-27 Nr. AB-2066-2-10-3-01264-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-713-415/2021

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01264-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 18.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. Š., A. Š. ir N. A. (teisių perėmėjai – V. A. ir G. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. Š., A. Š. ir N. A. prašymą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Palangos miesto savivaldybės administracijai ir uždarajai akcinei bendrovei sveikatos centrui „Energetikas“ dėl praleisto termino paduoti prašymą nuosavybės teisėms atkurti atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai R. Š., A. Š. ir N. A. (toliau – ir pareiškėjai) 2017 m. gruodžio 28 d. su prašymu, įvardytu pareiškimu, kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į O. Š. ir A. Š., M. M. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę – paduoti.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad jų senelis M. Š. nuosavybės teise valdė 3,38 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai 2001 m. gegužės 22 d. A. Š. vardu padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į M. Š. nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymu priimtais sprendimais visiems pretendentams buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant natūra 1,4207 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu šie administraciniai aktai buvo panaikinti, nustačius, kad 1940 metais vykusios nacionalizacijos metu M. Š. žemės sklypo nuosavybės teise nevaldė, nes mirė 1936 metais, o jo turto paveldėtojai nenustatyti. Pareiškėjai teigė, kad jų 2001 m. gegužės 22 d. prašymas atkurti nuosavybės teises galėtų būti laikomas tinkamu prašymu atkurti nuosavybės teises ir kad jie atliko visus veiksmus, kuriuos buvo nurodyta atlikti, todėl terminai būtinoms procedūroms atlikti bei dokumentams pateikti praleisti dėl svarbių priežasčių. Po 2009 m. lapkričio 23 d. teismo sprendimo pareiškėjai buvo aktyvūs, siekė apginti savo teises, nes prašė atnaujinti procesą administracinėje byloje, iškėlė bylą dėl žalos atlyginimo priteisimo, kreipėsi į kitas institucijas.

3. Teismo posėdyje pareiškėjai ir jų atstovas papildomai paaiškino, kad termino praleidimui turėjo įtakos nuosavybės atkūrimą vykdžiusios įstaigos veiksmai, nes ji, priėmusi prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neteisėtai atkūrė nuosavybės teises į M. Š. nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą ir tokiais veiksmais juos suklaidino, todėl pareiškėjai praleido terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į paveldėtojų tikrųjų savininkų turtą.

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjų prašymą prašė šį prašymą atmesti.

5. Aptarusi faktines bylos aplinkybes, susijusias su prašymo atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M. Š. iki nacionalizacijos valdytas žemes (duomenys neskelbtini) kaime pateikimu ir dėl to priimtais sprendimais, bei aktualų teisinį reguliavimą, Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjai nepateikė pirminio prašymo atkurti nuosavybės teises į buvusių žemės savininkų O. Š., A. Š. ir M. Š. M. iki nacionalizacijos valdytą žemę Palangos mieste ar Kretingos rajone įstatyme nustatytais terminais. Nežinojimas apie teisę pretenduoti į išlikusį nekilnojamąjį turtą gali būti vertinamas kaip termino atnaujinimo pagrindas, jeigu pareiškėjai būtų siekę, tačiau nebūtų gavę reikalingos ir teisingos informacijos dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių, tačiau jie nepateikė tokių duomenų. Aplinkybė, jog A. Š. 2001 m. gegužės 22 d. prašymas atkurti nuosavybės teises į 3,38 ha ploto M. Š. valdytą žemę buvo netinkamas, buvo konstatuota Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-29-386/2009. Nuo sužinojimo momento praėjo daugiau nei 9 metai, o pareiškėjai nenurodė objektyvių priežasčių, nepriklausiusių nuo jų valios, bei aplinkybių, dėl kurių praleido įstatymuose nustatytą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti.

6. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjų prašymą prašė jį atmesti.

7. Administracija akcentavo, kad terminas nurodytam prašymui paduoti buvo praleistas daugiau nei 15 metų. Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2004 m. lapkričio 19 d. sprendimo pareiškėjai turėjo suvokti, jog, esant neaiškiam žemės savininkui, nėra aišku ir tai, ar asmuo tinkamai kreipėsi dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Vėliausiai nuo 2010 m. lapkričio 2 d., kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą, pareiškėjai turėjo suvokti, kad teoriškai turi galimybę patys pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises, nors tokios teisės ir žemės buvimo vieta buvo labai abejotinos. Taigi, net terminus skaičiuojant nuo 2010 m. lapkričio 2 d. teismo nutarties priėmimo, pareiškėjai terminą praleido daugiau nei 8 metais.

8. Suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) sveikatos centras „Energetikas“ (toliau – ir Bendrovė) atsiliepime į pareiškėjų prašymą prašė jį atmesti.

9. Bendrovės nuomone, pareiškėjai nenurodė svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti. Pareiškėjai nepagrįstai nurodė, jog terminą prašymui pateikti praleido dėl teisminio ginčo, inicijuoto UAB sveikatos centro „Energetikas“. Bendrovė pabrėžė, kad teisminis procesas baigtas 2010 m. lapkričio 2 d., Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-1503/2010, o pareiškėjų prašymas teismui buvo pateiktas tik 2017 m. gruodžio 27 d. Tai reiškia, kad 7 metus pareiškėjai buvo pasyvūs. Jie nenurodė kitų priežasčių, kodėl į teismą dėl termino prašymui paduoti atnaujinimo nesikreipė anksčiau.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu atmetė pareiškėjų R. Š., A. Š. ir N. A. prašymą atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į O. Š., A. Š. ir M. M. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą.

11. Teismas pažymėjo, kad administracinės bylos dalykas yra nustatymas, ar pareiškėjai R. Š., A. Š., N. A. ir M. M. (mirusi po bylos iškėlimo 2018 m. vasario 28 d., jos procesinių teisių perėmėjas yra A. Š.) praleido terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio M. Š. paveldėtojų O. Š. ir A. Š., M. M. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę – dėl svarbių priežasčių, ir ar jų prašymas atnaujinti terminą paduoti prašymą dėl šios priežasties yra pagrįstas. Teismas nurodė, kad nenustatinėja, ar yra teisinis pagrindas pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet vertina, ar pareiškėjai terminą prašymui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių.

12. Pacitavęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) 10 straipsnio 1 dalies nuostatą ir aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas nurodė, kad nustatyti terminai prašymams (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) ir kitiems dokumentams (iki 2003 m. gruodžio 31 d.) pateikti reiškia, jog gali būti atnaujinti tik šie terminai, o tai lemia, kad svarbios priežastys, dėl kurių buvo praleisti minėti terminai, turėjo egzistuoti iki šių terminų pasibaigimo; priežastys, kurios atsirado po minėtų terminų pasibaigimo, neturi įtakos terminų praleidimui. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tokios aplinkybės, kurios asmeniui sudaro kliūtis laiku įgyvendinti savo valią atlikti tam tikrus veiksmus. Teismų praktikoje toks terminas atnaujinamas tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatyme nustatyto termino.

13. Atsižvelgęs į nustatytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas, spręsdamas dėl pareiškėjų prašymo pagrįstumo, vertino tik iki termino pabaigos (2001 m. gruodžio 31 d.) buvusias aplinkybes ir siekė nustatyti, ar jos turėjo įtakos termino praleidimui.

14. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos A. Š. savo ir kitų pareiškėjų vardu Klaipėdos apskrities viršininko administracijai 2001 m. gegužės 22 d. padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko M. Š. iki nacionalizacijos valdytas žemes (duomenys neskelbtini) kaime ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. 4-6038-(1.3) ir sprendimais Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849 bei Nr. 1850 A. Š., A. A. Š., N. A. ir R. Š. buvo atkurtos nuosavybės teisės. Administraciniais aktais nuosavybės teisės buvo atkurtos į M. Š. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą, perduodant natūra laisvą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-29-386/2009 panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 4-6038-(1.3), 2007 m. spalio 18 d. sprendimus Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849 ir Nr. 1850 bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. Al-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1503/2010 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad piliečio, turinčio teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, prašyme atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti nurodomas išlikusio nekilnojamojo turto savininko vardas ir pavardė, turto rūšis, dydis, buvimo vieta ir kita, bei nustatė, kad nepakanka dokumentų pripažinti, jog M. Š. žemės sklypą valdė iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, nes nėra tikslių duomenų, kada jis mirė bei kas paveldėjo jo turėtą nekilnojamąjį turtą, nebuvo nustatyta žemės sklypo buvimo vieta, nes toje teritorijoje buvo rėžinė sistema, todėl pareiškėjai pagal Atkūrimo įstatymą neturi teisės į nuosavybės atkūrimą, grąžinant M. Š. žemę.

15. Teismas pastebėjo, kad, panaikinus administracinius aktus, pareiškėjai nepadavė prašymo atkurti nuosavybės teises į M. Š. paveldėtojų turtą. Pareiškėjai buvo aktyvūs, nes, teismui panaikinus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, siekdami ginti savo galbūt pažeistas teises, jie kreipėsi į įvairias institucijas, tačiau visus nurodytus veiksmus jie atliko pasibaigus terminui paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises, todėl šis pareiškėjų aktyvumas, vertinat termino praleidimo priežastis, neturėjo reikšmės.

16. Teismas pažymėjo, kad teigdami, jog jų 2001 m. gegužės 22 d. prašymas atkurti nuosavybės teises į M. Š. nacionalizuotą nekilnojamąjį turtą turėtų būti laikomas paduotu tinkamu laiku ir į buvusio savininko paveldėtojų turtą, teismui paduotu prašymu atnaujinti praleistą terminą paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į M. Š. paveldėtojų O. Š. A. Š., M. M. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą žemę, pareiškėjai pripažįsta, kad yra praleidę terminą prašymui paduoti. Pareiškėjų prašymas atkurti nuosavybės teises į M. Š. žemę negalėjo būti vertinamas plečiamai, t. y. jame nurodytas konkretus asmuo – M. Š., į kurio turtą pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises.

17. Vertindamas pareiškėjų argumentus dėl nuosavybės atkūrimo metu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos padarytų klaidų, teismas sprendė, kad žemėtvarkos skyrių išvados ir sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į M. Š. žemę buvo parengti bei priimti pasibaigus prašymų padavimų terminui (2002–2007 metais), todėl negalėjo būti laikomi svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėjai nepadavė prašymo atkurti nuosavybės teises į M. Š. paveldėtojų turtą. Teismas nenustatė pagrindo išvadai, kad prašymo padavimo metu nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusi valstybės institucija juos suklaidino ir dėl to pareiškėjai netinkamai įgyvendino teisę įstatyme nustatytu laiku paduoti prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko paveldėtojų turtą.

18. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikoje 1991 metais buvo pradėti žemės reforma ir nuosavybės teisių į žemę bei kitą išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesas. Pretendentai prašymus įstatyme nustatyta tvarka galėjo paduoti nuo 1991 m. liepos 31 d. iki 2001 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjai prašymą atkurti nuosavybės teises į M. Š. turėtą turtą padavė baigiantis prašymų padavimo terminui. Jie nenurodė, kad neturėjo objektyvios galimybės per visą šį laikotarpį surinkti tikslią informaciją apie valdytą žemę, jos savininkus, kad kreipėsi į valstybės institucijas, archyvus ir kad negavo iš jų informacijos, susijusios su nacionalizuotos žemės valdymu. Pareiškėjai turėjo bendro pobūdžio informaciją, jog jų seneliui M. Š. nuosavybės teise iki nacionalizacijos priklausė žemė, tačiau nerinko tikslios informacijos apie žemės savininkus ir kita. Tokį pareiškėjų elgesį teismas vertino kaip jų pačių pasirinktą netinkamą teisių į nuosavybės atkūrimą įgyvendinimo būdą. Pareiškėjai nenurodė, kad jų išsilavinimas, amžius ar kitos priežastys turėjo įtakos termino praleidimui, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, asmenų, prašančių atnaujinti įstatymu nustatytą terminą, išsilavinimo lygis, amžius bei sveikatos būklės nėra veiksniai, savaime pripažįstami svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kadangi asmenys savo teises gali įgyvendinti ir per atstovus.

19. Įvertinęs nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, teismas sprendė, kad nebuvo nustatyta, jog įstatyme nustatytu terminu pareiškėjai savo valios veiksmais siekė nuosavybės teisių atkūrimo ir ėmėsi priemonių gauti informaciją apie išlikusį nekilnojamąjį turtą, jo savininkus, tačiau reikalingos ir teisingos informacijos negavo dėl nuo jų valios nepriklausiusių priežasčių. Pareiškėjai teisės aktų nuostatas atitinkančio prašymo atkurti nuosavybės teises nepateikė iki Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigos ne dėl objektyvių priežasčių ir nuo asmenų valios nepriklausiusių aplinkybių, todėl teismui nebuvo pagrindo šį praleistą terminą atnaujinti.

III. 20. Pareiškėjai R. Š., A. Š. ir N. A. (mirė 2019 m. balandžio 30 d., jos teisių perėmėjai – V. A. ir G. A.) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjams R. Š., A. Š. ir N. A. atnaujinti įstatyme nustatytą terminą pateikti prašymą atkurti nuosavybės teises į O. Š. ir A. Š., M. M. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę.

21. Pareiškėjų nuomone, teismo nurodytas termino praleidimo priežasčių vertinimas neatitinka įstatymo reikalavimų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Vienas iš pareiškėjų – A. Š. – Kretingos žemėtvarkos skyriui 2001 m. gegužės 22 d. pateikė prašymą grąžinti M. Š. žemę. Prie prašymo buvo pridėti nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinantys įrodymai.

22. Pareiškėjai pažymi, kad pagal Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo bei kitų šiame įstatyme nurodytų dokumentų parengimo dienos. Jeigu institucija būtų tinkamai atlikusi jai priskirtas pareigas dar iki termino pateikti prašymus pabaigos, t. y. iki 2001 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas A. Š. būtų buvęs informuotas, kad nėra galimybės atkurti nuosavybės teises į M. Š. žemę, tačiau institucija, atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą, įstatymo nustatyta tvarka ne tik, kad tinkamai neinformavo pareiškėjų apie tai, tačiau daugelį metų po to dar ir klaidino juos, net atkūrė nuosavybės teises pagal minėtą prašymą.

23. Pareiškėjai akcentuoja, kad, priešingai nei vertino teismas, termino pateikti prašymą praleidimo priežastimi buvo netinkamas institucijos, atsakingos už nuosavybės teisių atkūrimą, veikimas, t. y. neinformavimas laiku, jog nėra galimybių atkurti nuosavybės teises į M. Š. žemę. Prašymas buvo pateiktas laiku, t. y. 2001 m. gegužės 22 d., todėl institucija, atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, pagal įstatymo reikalavimus vėliausiai iki 2001 m. lapkričio 22 d., t. y. dar iki prašymų pateikimo termino pabaigos, privalėjo pareiškėjus informuoti apie negalimumą atkurti nuosavybės teises. Tai padarius, pareiškėjai dar būtų turėję galimybę pateikti prašymą ir nurodyti tinkamą žemės savininką. Pareiškėjų teigimu, šios aplinkybės yra esminės terminui atnaujinti.

24. Pareiškėjai mano, kad, vertindamas jų elgesį, teismas netinkamai vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kurie yra neatsiejami nuo jų atžvilgiu susidariusios neteisingos teisinės situacijos. A. Š., Kretingos žemėtvarkos skyriui 2001 m. gegužės 22 d. pateikdamas prašymą grąžinti M. Š. žemę, aktyviais veiksmais išreiškė valią, kad minėta žemė jam būtų grąžinta. Aplinkybė, kad žemės savininku nacionalizacijos momentu buvo nurodytas ne tas savininkas, tik parodo, kad tokioje teisinėje situacijoje pareiškėjas sąžiningai suklydo, tai lėmė žinių ir kompetencijos trūkumas. Tai, kad suklydimas buvo sąžiningas, patvirtina aplinkybė, jog toks prašymas buvo išnagrinėtas ir patenkintas – 2007 m. spalio 18 d. sprendimais Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1840 ir Nr. 1850 pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į žemę, grąžinant nuosavybėn natūra 1,4207 ha žemės. Pareiškėjai tvirtina, jog, vertindamas jų elgesį, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad net institucija, atsakinga už nuosavybės teisių atkūrimą, žemės savininku iki nacionalizacijos laikė M. Š., todėl pareiškėjams nėra suprantama, kaip A. Š., neturėdamas teisinio išsilavinimo, galėjo suvokti kitaip.

25. Pareiškėjai akcentuoja, kad nagrinėdami panašios kategorijos bylas, teismai yra pažymėję, jog įstatymuose nustatyti apribojimai neturi pažeisti pačios teisės esmės. Tokie apribojimai teismo yra pateisinami tik būtinais atvejais ir jie negali būti formalūs. Pareiškėjų nuomone, atsisakius atnaujinti praleistą terminą, būtų apribota viena iš esminių teisių – teisė į nuosavybę. Remdamiesi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pareiškėjai nurodo, kad spręsdamas termino atnaujinimo klausimus panašiais atvejais, teismas turėtų atsižvelgti į faktą, jog šie klausimai yra labai aktualūs didelei visuomenės daliai (asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teises) ir vis tik netaikyti per griežtų standartų, vertinant termino praleidimo priežastis. Be to, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo procese visada buvo aktyvūs (kreipėsi į teismus, skundė priimtus sprendimus, siekė proceso atnaujinimo, kreipėsi į kitas valstybės institucijas) ir siekė apginti savo teises būdais, kurie jiems tuo metu atrodė tinkami.

26. Pareiškėjai nesutinka, kad A. Š. pateiktas 2001 m. gegužės 22 d. prašymas negali būti vertinamas plečiamai. Teigia, kad prašymo turiniui keliamų reikalavimų analizė leidžia daryti išvadą, jog pagrindiniai duomenys, būtini pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, yra buvusio savininko asmens duomenys, nacionalizuoto žemės sklypo buvimo vieta ir plotas, pretendento asmens duomenys bei jo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. A. Š. 2001 m. gegužės 22 d. prašyme buvusiu savininku yra nurodytas Š. M., prašyme taip pat nurodyti jo sutuoktinė Š. A. bei įpėdiniai, tarp kurių – Š. A.. Kadangi M. Š. mirė iki nacionalizacijos, o jo žemės savininkais tapo ir nacionalizacijos metu buvo jo sutuoktinė A. Š. bei vaikai (taip pat A. Š.), šis prašymas gali būti laikomas tinkamai paduotu ir dėl M. Š. įpėdinių turėtos žemės. Pareiškėjų nuomone, toks minėto prašymo traktavimas atitiktų teisingumo ir protingumo principus, nes paduodamas prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjas nebuvo tiek teisiškai išsilavinęs, kad nurodytų tinkamus žemės savininkus nacionalizacijos momentu, tačiau jis nurodė visus tikėtinus šio menamo žemės savininko įpėdinius, o tai turėtų būti laikoma tinkamu pareiškimu ir dėl šių įpėdinių paveldėtos tos pačios žemės.

27. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Tarnybos įsitikinimu, teismas tinkamai pritaikė nuosavybės teisių atkūrimą reguliuojančias teisės normas, nešališkai išnagrinėjo byloje pateiktus rašytinius įrodymus, tinkamai ir tiksliai pritaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Suinteresuotas asmuo savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti atsiliepime į pareiškėjų prašymą. Pažymi, kad, panaikinus administracinius aktus, kuriais pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės, darytina išvada, jog pareiškėjai nepadavė prašymo atkurti nuosavybės teises į M. Š. paveldėtojų nekilnojamąjį turtą.

29. Tarnyba akcentuoja, kad priežasčių, nepriklausiusių nuo pareiškėjų valios, dėl kurių buvo praleistas terminas pirminiam prašymui į M. Š. įpėdinių valdytą žemę paduoti, teismui nebuvo pateikta, o pareiškėjų įvardytos priežastys – nežinojimas ir informacijos trūkumas – nėra pripažįstamos svarbiomis priežastimis. Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo klausimus, privalo vadovautis Atkūrimo įstatymu ir kitais teisės aktais. Niekas pareiškėjams netrukdė Atkūrimo įstatyme nustatytais terminais tinkamai įgyvendinti nuosavybės teisių atkūrimą per atstovus.

30. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Administracija mano, kad teismo sprendimas yra pagristas, teisingas ir atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad laikosi pozicijos, nurodytos jo atsiliepime į pareiškėjų prašymą.

32. Suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo šį apeliacinį skundą atmesti.

33. Bendrovės nuomone, teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, sprendžiant dėl pagrindo atnaujinti praleistą terminą prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kuris įstatyme buvo nustatytas iki 2001 m. gruodžio 31 d., paduoti, turi būti vertinamos aplinkybės, atsiradusios ar egzistavusios iki šio termino pabaigos. Remdamasis tuo, teismas konstatavo, kad pareiškėjai nenurodė ir neįrodinėjo jokių aplinkybių, įvykusių iki 2001 m. gruodžio 31 d., kurios būtų sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatyme nustatyto termino. Pareiškėjai neginčija šių išvadų, o tik nurodo, kad su prašymu dėl nuosavybės teisės atkūrimo į M. Š. turėtą žemę pareiškėjas A. Š. kreipėsi 2001 m. gegužės 22 d. Byloje nėra ginčo, kad nacionalizacijos metu žemė nuosavybės teise nepriklausė M. Š., todėl toks pareiškėjo prašymas negalėjo būti patenkintas, tačiau pareiškėjai nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių, kokių priemonių ėmėsi tam, jog nustatytų tikrąjį žemės, į kurią siekia atkurti nuosavybės teises, savininką, ir su kokiomis kliūtimis susidūrė. Bendrovė teigia, jog pareiškėjai administracinėje byloje iš esmės neįrodė pagrindo atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą terminą, o jų tiek prašyme, tiek apeliaciniame skunde nurodyti 2005–2017 metais pateikti skundai ar atlikti kiti veiksmai negali būti vertinami kaip pagrindas praleistam terminui atnaujinti.

34. Bendrovė pažymi, kad papildomą pagrindą atmesti pareiškėjų prašymą sudaro teismuose jau išnagrinėti ginčai, juose priimti sprendimai ir nustatyti prejudiciniai faktai, kurie užkerta galimybę pareiškėjams atkurti nuosavybės teises net tuo atveju, jeigu jų prašymas dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo būtų patenkintas. Taigi, net jeigu pareiškėjų prašymas būtų patenkintas, tai negalėtų sukurti jokių materialinių teisinių pasekmių ir jis negali būti siejamas su pareiškėjų tariamų teisių ar teisėtų interesų gynimu, kadangi įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose yra nustatyti du esminiai faktai: 1) pareiškėjų tėvui A. Š. neatsirado nuosavybės teisė į ginčo žemę; 2) žemė, į kurios nuosavybės teisių atkūrimą pretenduoja pareiškėjai, yra užstatyta, priskiriama valstybės išperkamai žemei ir į ją negali būti atkuriamos nuosavybės teisės.

35. Suinteresuotas asmuo 2020 m. spalio 28 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) 10 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001 m. gruodžio 31 d. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

37. Šiuo atveju Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-29-386/2009 panaikino Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 4-6038-(1.3), 2007 m. spalio 18 d. sprendimus Nr. 1847, Nr. 1848, Nr. 1849 ir Nr. 1850 bei Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. Al-865 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-261-1503/2010 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą inter alia konstatavęs, kad nepakanka dokumentų pripažinti, jog M. Š. žemės sklypą valdė iki 1940 m. liepos 22 d. nacionalizacijos, nes nėra tikslių duomenų, kada jis mirė bei kas paveldėjo jo turėtą nekilnojamąjį turtą, nebuvo nustatyta žemės sklypo buvimo vieta, nes toje teritorijoje buvo rėžinė sistema, todėl pareiškėjai pagal Atkūrimo įstatymą neturi teisės į nuosavybės atkūrimą, grąžinant M. Š. žemę.

38. Nurodytų teismų sprendimų kontekste vertintini apeliacinio skundo argumentai dėl A. Š. pateikto 2001 m. gegužės 22 d. prašymo teisinių padarinių.

39. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės:

1) teismo sprendimo privalomumas;

2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia;

3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 14 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 96 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas.

ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.

40. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus teisinius argumentus, prieina prie išvados, kad įsiteisėjęs Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimas turi prejudicinę reikšmę šioje byloje, todėl A. Š. pateikto 2001 m. gegužės 22 d. prašymo pagrindu pareiškėjai nepripažintini įgyvendinę pareikštinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

41. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl prašymo atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į O. Š. ir A. Š., M. M. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – žemę – paduoti prieina prie išvados, kad nepagrįstai ilgas delsimas šią teisę įgyvendinti, praėjęs po Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 23 d. sprendimo įsiteisėjimo, yra lemiantis argumentas, kuriuo remiantis toks prašymas yra atmetamas. Jeigu pareiškėjai su prašymu atnaujinti praleistą terminą prašymui atkurti nuosavybės teises paduoti būtų kreipęsi į teismą nedelsiant po nurodyto teismo sprendimo, akivaizdu, teisė, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, liudijančias netinkamai atliktus viešojo administravimo veiksmus, būtų ginama.

42. Šios Nutarties 15 ir 19 punktuose nurodyti pirmosios instancijos teismo argumentai yra pagrįsti ir teisėjų kolegijos vertintini, kaip pagrindžiantys išvadą, kad byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų teisinis pagrindas pareiškėjų prašymą patenkinti.

43. Pažymėtina, kad nepateisinamas delsimas įgyvendinti savo teisę įstatymo nustatyta tvarka, juo labiau, kai dėl jos įgyvendinimui reikšmingų, esminių sąlygų yra priimtas teismo sprendimas, niekaip nedera su atsakingo ir rūpestingo elgesio standartais. Todėl atsisakymas ginti teisę, kurios įgyvendinimo procese nesilaikyta tokių standartų, nepažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principų.

44. Dėl nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

45. Suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašo iš pareiškėjų priteisti atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidas – 363 Eur. Atmetus pareiškėjų apeliacinį skundą, suinteresuotas asmuo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į UAB sveikatos centras „Energetikas“ prašomų priteisti apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų patyrimo (mokėjimo) momentą (2019 m. birželio 28 d.), 2018 metų IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), darytina išvada, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-58 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytą dydį (Rekomendacijų 7 ir 8.11 p.). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, prašoma priteisti suma mažintina atsižvelgus į Rekomendacijose nurodytas aplinkybes, tai, kad byla nebuvo sudėtinga, o praktika bylose dėl praleisto termino paduoti prašymą nuosavybės teisėms atkurti atnaujinimo iš esmės yra suformuota. Įvertinus minėtas aplinkybes, konstatuotina, kad 150 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą laikytinos atitinkančiomis Rekomendacijų 2 punkte nurodytas aplinkybes bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus. Bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjų priteistinos lygiomis dalimis po 50Eur.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. Š., A. Š. ir N. A. teisių perėmėjų – V. A. ir G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei sveikatos centrui „Energetikas“ iš pareiškėjo R. Š. 50 Eur (penkiasdešimt eurų), iš pareiškėjo A. Š. 50 Eur (penkiasdešimt eurų), iš pareiškėjos N. A. teisių perėmėjų – V. A. ir G. A. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys