2020-10-07 Nr. AB-18780-3-61-3-02762-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4797-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02762-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 22.1; 22.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba, VST) pareiškėjui neišmokėtą 835,24 Eur darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d.; 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad:

1.1. Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 10 d. iki 2018 m. vasario 22 d. jis dirbo Tarnybos (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas – Tarnybos pareigūnas, kurio darbas priskirtas prie pamaininio darbo. Užimamos pareigos – Tarnybos (duomenys neskelbtini) – pateko į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą (neteko galios 2016 m. liepos 1 d.). Pareiškėjo darbo pamainos trukmė ženkliai viršijo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir darbo grafike žymimą darbo laiką. Faktinės pamainos trukmės viršijimo priežastys – vykimas laivu į darbo vietą, t. y. plaukiojančiąją suskystintųjų gamtinių dujų saugyklą „Independence“, instruktavimas, postų keitimas, ginklų išdavimas (pridavimas). Dėl šios priežasties pareigūnų pamainos pabaiga buvo pratęsiama bent 2 val.

1.2. Kartu su kitais Tarnybos pareigūnais pareiškėjas jau kreipėsi dėl jam neišmokėtų viršvalandžių ir Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6766-790/2016 iš dalies tenkino skundą. Teismas nutarė priteisti pareiškėjui iš atsakovo Tarnybos 1 125,30 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą švenčių dienomis laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d. Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. gruodžio 31 d.) (toliau – ir VTĮ) 261 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjui turėjo būti mokama už atliktą viršvalandinį darbą ne mažiau kaip pusantro pareiginės algos su nustatytais priedais dydžio, o tais atvejais, kai viršvalandinis darbas buvo atliekamas švenčių dienomis, pareiškėjui turėjo būti apmokama už tokį darbą ne mažiau kaip dvigubai.

2. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu (atsiliepimu į patikslintą skundą) prašė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, priteisiant pareiškėjui 26, 08 Eur neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, o kitą skundo dalį atmesti. Atsakovas nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjo skundas surašytas abstrakčiai, t. y. pareiškėjas pateikė deklaratyvaus pobūdžio reikalavimą, jo nepagrįsdamas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, neindividualizuodamas ir nedetalizuodamas aplinkybių, neapibrėždamas jų laike ir konkrečioje situacijoje.

2.2. Pareiškėjas nenurodė kada, kurios sargybos pamainos metu ir kiek galbūt viršvalandžių jis dirbo. Pareiškėjas pateikė abstrakčius teiginius dėl galbūt dirbto viršvalandinio darbo, pagrįsdamas juo subjektyviomis nuomonėmis ir emocijomis. Pareiškėjas nenurodė detalių aplinkybių šiuo aspektu. Todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neindividualizavo skundo dalyko pagrįsdamas jį objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis.

2.3. Sutiktina, kad visą ginčo laikotarpį laikas, skirtas apsiginkluoti ir nusiginkluoti, įskaitomas į darbo laiką. Taip pat laikas, skirtas apsiginkluoti ir nusiginkluoti, laikomas darbo laiku bei apmokamas (pradedant tarnybą, pareiškėjui buvo išduodamas tarnybinis ginklas (toliau – ir apsiginklavimas), o pasibaigus pamainai, pareiškėjas ginklą grąžindavo (toliau – ir nusiginklavimas).

2.4. Nebuvo Tarnybos (kaip darbdavio) pavedimo pareiškėjui vykdyti darbo funkcijas prieš pamainos pradžios laiką ir po pamainos darbo laiko. Su pareiškėju ginčo laikotarpiu visiškai atsiskaityta jam išmokėjus darbo užmokestį. Pareiškėjui išmokėtas darbo užmokestis už tarnybą pamainose (taip pat už apsiginklavimą ir nusiginklavimą). Tarnybos organizavimo dokumentuose nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų dirbęs faktiškai daugiau laiko, nei tęsėsi tarnybos laikas 12 val. ir 24 val. trukmės pamainose.

2.5. Pareiškėjas per nagrinėjamą laikotarpį nesikreipė į savo tiesioginį vadovą ar Tarnybos vadovus, neinformavo, kad galbūt neteisingai užpildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, nepateikė skundų, prašymų dėl jo teisių galimo pažeidimo. Profesinė sąjunga, atstovaujanti pareiškėją byloje, neteikė informacijos apie tariamai dirbamus viršvalandžius laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m.

2.6. Pamainos metu buvo skiriamas laikas pertraukoms (pavalgyti ir poilsiui). Sudėjus pamainos metu apsaugos pamainos posto žiniaraštyje numatytu laiku faktiškai dirbtą laiką, vykdant tarnybines pareigas, ir protingumo kriterijus atitinkantį skirtą pertraukoms laiką, kiekvienos 24 darbo valandų pamainos metu pareiškėjas faktiškai dirbo mažiau nei nustatyta 24 val. pamainos trukmė. Tarnyba, pareiškėjui suteikusi pertraukas pailsėti ir pavalgyti, kurias pareiškėjas galėjo naudoti savo nuožiūra ir šiuo laiku galėjo palikti darbo vietą, faktiškai pareiškėjui sumokėjo daugiau, nei privalėjo, nes buvo siekiama sudaryti kuo geresnes ir patrauklesnes tarnybos, poilsio ir darbo užmokesčio mokėjimo už tarnybą sąlygas. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėtas visas pareiškėjo tarnyboje faktiškai būtas laikas (už faktiškai dirbtą laiką) ir nebuvo pažeista pareiškėjo teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, pareiškėjui realiai nebuvo pavesta dirbti ilgesnes nei 24 val. ar 12 val. pamainas.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 835,24 Eur neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d. dirbtus viršvalandžius ir 80 Eur teismo išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

4. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 16 d. nutartimi atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą tenkino iš dalies – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

5. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą.

6. Pareiškėjas padavė patikslintą skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Tarnybos 7 142,16 Eur už Lietuvos Respublikos darbo kodekso pažeidimus ir dirbtus viršvalandžius. Pareiškėjas nurodė, kad:

6.1. Jis 2016 m. balandį dirbo daugiau nei 48 val. per savaitę, todėl susidarė 16 val. viršvalandžių. Tai matosi iš Tarnybos (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaito žiniaraščio už 2016 m. balandžio mėn. 2016 m. buvo iš viso 54 val. 40 min. neapskaitytų viršvalandžių. Todėl susidaro mokėtina 267,32 Eur suma. Tuo metu galiojusio Darbo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 158 straipsnis numatė, kad yra suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Atkreiptinas dėmesys, kad šį reikalavimą Tarnyba pažeidė 13 kartų. Todėl iš Tarnybos priteistina suma, kuri kompensuotų ir pareiškėjo patirtus nepatogumus. Už nesuteiktą laiku pietų pertrauką prašytina priteisti visos dienos darbo užmokestį, t. y. iš viso 1 525,68 Eur. Galutinė suma, susidariusi už pažeidimus, yra 1 793 Eur.

6.2. 2017 m. tarnyba prasidėdavo 9 val. ryto ir baigdavosi kitos dienos 10 val. Todėl nepertraukiamai tarnyba tęsdavosi 25 val. Be to, pareiškėjas tarnybos metu turėjo pertraukas, kurias Tarnyba žymėdavo raide „L“ (L – pertrauka (neįskaitoma į daro laiką) ir už šią pertrauką pareiškėjas negaudavo darbo užmokesčio. Atsižvelgus į viską, per vieną tarnybos dieną susidarydavo apie 1,20 val. viršvalandžių, už kuriuos pareiškėjas negaudavo jokio darbo užmokesčio. Todėl šiuo atveju priteistina 467,04 Eur suma. Šį reikalavimą Tarnyba pažeidė 23 kartus. Todėl prašytina iš Tarnybos priteisti sumą, kuri kompensuotų pareiškėjo patirtus nepatogumus. Pareiškėjui už nesuteiktą laiku pietų pertrauką priteistinas visas dienos darbo užmokestis, t. y. iš viso priteistina 3 069,12 Eur.

6.3. 2018 m. tarnyba prasidėdavo 9 val. ryto ir baigdavosi kitos dienos 10 val. Taigi nepertraukiamai tarnyba tęsdavosi 25 val. Be to, pareiškėjas tarnybos metu turėjo pertraukas, kurias Tarnyba žymėdavo raide „L“ (L – pertrauka (neįskaitoma į daro laiką) ir už šią pertrauką pareiškėjas negaudavo darbo užmokesčio. Atsižvelgus į viską, per vieną tarnybos dieną, susidarydavo apie 1 val. 20 min. viršvalandžių, už kuriuos pareiškėjas negaudavo jokio darbo užmokesčio. Todėl šiuo atveju pareiškėjui priteistina 100,88 Eur suma. Šį reikalavimą Tarnyba pažeidė 7 kartus. Todėl iš Tarnybos priteistina suma, kuri kompensuotų jo patirtus nepatogumus. Pareiškėjui už nesuteiktą laiku pietų pertrauką priteistinas visos tos dienos darbo užmokestis, t. y. iš viso 977,76 Eur.

7. Atsakovas atsiliepimu į patikslintą skundą ir patikslintu atsiliepimu į patikslintą skundą prašė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies, priteisiant pareiškėjui 26,08 Eur neišmokėto darbo užmokesčio, o kitą patikslinto skundo dalį atmetant kaip nepagrįstą. Taip pat prašė netenkinti pareiškėjo prašymo priteisti atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad:

7.1. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad per kiekvieną darbo pamainą susidarydavo apie 1,20 val. viršvalandžių, už kuriuos pareiškėjas negaudavo jokio darbo užmokesčio, nes faktinė kiekvienos pamainos trukmės viršijimo priežastis buvo plaukimas laivu į darbo vietą, t. y. plaukiojančiąją suskystintųjų gamtinių dujų saugyklą „Independence“. Minėtas pareiškėjo teiginys neatitinka faktinių objektyvių aplinkybių, kurios yra fiksuotos posto žiniaraščiuose, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, AB „Klaipėdos nafta“ įeigos skaitmeninės kontrolės išklotinėse, liudininkų parodymuose. Iš posto žiniaraščių akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas atskirų pamainų metu dirbdavo skirtingose pozicijose, o pareiškėjui buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita. Laikotarpiu 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d. pareiškėjui dirbant pamainomis, faktinio darbo trukmė neviršydavo 24 val. Pareiškėjui pamainų metu buvo suteikiamos ir pertraukos pailsėti, pavalgyti. Teismui pateikti išmokėto darbo užmokesčio paskaičiavimai patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d. buvo mokama už faktiškai dirbtą laiką, viršvalandinį darbą, už naktines ir šventines valandas, o įrodymų, kad pareiškėjui sumokėta nepakankamai, jis nepateikė.

7.2. Nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad kai kurių darbo pamainų metu jam nebuvo savalaikiai (ne vėliau kaip po 4–5 darbo val. nuo darbo pradžios) suteiktos pertraukos pavalgyti: i) šis pareiškėjo teiginys neatitinka faktinių aplinkybių; ii) pareiškėjo pateikti duomenys prieštaringi, o jo daromos išvados nepagrįstos: pareiškėjas nurodo, kad pertrauka buvo suteikta laiku (po 4 ar 5 val. nuo pamainos pradžios 9 val., o kartais anksčiau), bet vėliau pareiškėjas konstatuoja jog suteikta pavėluotai; iii) pertraukos buvo savalaikiai suteiktos, nepažeidžiant nustatytų reikalavimų. Todėl pareiškėjo išdėstyti teiginiai, kad jam nebuvo savalaikiai suteikiamos pertraukos, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nepagrindė reikalaujamos kompensacijos sumos apskaičiavimo, nurodydamas, kad už neva pavėluotai suteiktą pertrauką jis patyrė nepatogumus, todėl reikalauja priteisti už patirtus nepatogumus visą dienos darbo užmokestį. Pareiškėjas nepagrindė, kokiu teisiniu pagrindu prašoma priteisti visą dienos darbo užmokestį.

7.3. Pareiškėjas patikslinto skundo reikalavimus grindžia apibendrintomis aplinkybėmis, kurios prieštarauja faktinėms dokumentuotoms aplinkybėms. Todėl manytina, kad pareiškėjas, nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes, galbūt siekia suklaidinti teismą. Kompetentingos institucijos nėra nustačiusios, kad Tarnyba netinkamai vykdė darbo laiko apskaitos reikalavimus, padarė įstatymo nuostatų pažeidimus.

7.4. Tarnyba nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. organizavo 24 val. apsaugos pamainų darbą detaliai reglamentuodama veiksmų apsaugoje algoritmą, laikantis įstatymo reikalavimų. Sargybos veiksmai buvo atliekami ir pertraukos suteikiamos pagal nustatytą pamainos grafiką. Tarnyba turėjo pareigą fiksuoti pareiškėjo faktiškai dirbtą darbo laiką pamainomis vykdant suskystinų gamtinių dujų terminalo apsaugą, o pareiškėjui faktiškai dirbant viršijus darbo laiko trukmę fiksuoti viršvalandžius ir, kadangi darbo užmokestis yra atlyginimas už atliekamą darbą, priskaičiuoti atlygį už faktiškai dirbtą viršvalandinį darbą. Apsaugą vykdantiems pareigūnams draudžiama poste miegoti, valgyti, atlikinėti bet kokius veiksmus, nesusijusius su tarnybinių pareigų vykdymu. Todėl apsaugą vykdžiusiam pareiškėjui buvo suteikiamos pertraukos pailsėti ir (ar) pavalgyti (L), neįskaitomos į darbo laiko apskaitą, ir pertraukos (P), įskaitomos į darbo laiko apskaitą. Taigi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo pažymėtas visas pareiškėjo tarnyboje faktiškai dirbtas laikas ir nebuvo pažeista pareiškėjo teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Pareiškėjui realiai nebuvo pavesta dirbti ilgesnes nei 24 val. faktinio darbo pamainas, išskyrus viršvalandžius, kurie susidarė 7 dienų laikotarpiu 2016 m. balandžio mėn. – 5,20 val.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 1 389,09 Eur neišmokėtą darbo užmokesčio dalį iš atsakovo Tarnybos nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d.; kitą skundo dalį atmetė.

9. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo išmokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį (už viršvalandžius) ir Darbo kodekso pažeidimus kurie, jo teigimu, susidarė laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 1 d. dirbo Tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigose, ir pagrindinės jo funkcijos buvo saugoti AB „Klaipėdos nafta“ suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Pareiškėjo teigimu, nepertraukiamai pamaina tęsdavosi 25 val., per vieną pamainą susidarydavo apie 1,20 val. viršvalandžių, už kuriuos jis negaudavo jokio darbo užmokesčio; nors pamainų metu pareiškėjas turėjo pertraukas, kurias Tarnyba žymėdavo raide „L“ (L – pertrauka neįskaitoma į darbo laiką), tačiau už šią pertrauką jis negaudavo darbo užmokesčio; kiekvienos pamainos 1,20 val. viršvalandinio darbo trukmė susidarė pareiškėjui vykstant laivu į darbo vietą – plaukiojančiąją suskystintųjų gamtinių dujų saugyklą „Independence“, jį instruktuojant, keičiant postus, išduodant (atiduodant) ginklus, t. y. jam tiesiogiai vykdant tarnybos funkcijas, tačiau šis laikas nebuvo fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir už jį jam nebuvo sumokėta, o Tarnybos vadovybė į tai nereagavo ir susidariusios situacijos nesiėmė keisti, todėl atsakovas privalo jam kompensuoti už viršvalandinį darbą.

11. Teismas pažymėjo, kad byloje pateikti posto žiniaraščiai (tarnybos grafikai) patvirtina, jog žiniaraščiuose pertrauka, pažymėta raide „P“, skirta pietų pertraukai. Kaip paaiškino teismo posėdyje Tarnybos atstovas, pertraukos žymėjimas raidėmis „L/T“ reiškia pertrauką krantinėje, kuomet pareigūnai galėjo ją naudoti savo nuožiūra, už šį laiką darbo užmokestis nebuvo mokamas. Tačiau pareiškėjas teigė, kad per šią pertrauką, pažymėtą raidėmis „L/T“, jis negalėjo pavalgyti, esant kažkokiam įvykiui, privalėjo į jį reaguoti, be to, net ir pietų pertraukos metu niekas nenuginkluodavo, negalėdavo palikti tarnybos (kuri buvo atliekama laive), todėl ją faktiškai atlikdavo. Atsakovo teiginys, kad per pertrauką (pažymėtą raide „L“) pareiškėjas galėjo pavalgyti, neatitinka tikrovės, be to, apsaugą vykdantiems pareigūnams draudžiama poste miegoti, valgyti, atlikinėti bet kokius veiksmus, nesusijusius su tarnybinių pareigų vykdymu. Pareiškėjas būdavo atidžiai stebimas, tarnybos metu nebuvo galima atlikti nieko, kas nesusiję su tarnyba, net pažiūrėti į mobilų telefoną, juo labiau valgyti. Todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negali būti pertraukų, neįskaitomų į darbo laiką. Visos pertraukos turi būti apmokamos. Posto žiniaraščiuose pertraukos žymėjimas raide „L“ sutampa su raide „T“, kuri reiškia tarnybą, tačiau šis laikas neatsispindi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Taigi ši aplinkybė aiškiai patvirtina, kad pertraukos metu pareigūnai buvo tarnyboje, esant kokiam nors įvykiui turėjo reaguoti. Šie žiniaraščiai patvirtina pareigūnų budėjimą pamainomis (24 val.). Liudytojas S. S. teigė, kad Tarnyba neteisingai vedė darbo laiko apskaitą. Be to, atsakovo atstovas teismo posėdyje patvirtino, kad posto žiniaraščiuose žymimos raide „L“ pertraukos nebuvo įskaitomos į pareigūnų darbo laiką ir už šį laiką nebuvo mokamas darbo užmokestis.

12. Teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog poilsiui (žiniaraščiuose pažymėta raidėmis „L/T“) numatytą laiką pareiškėjas turėjo teisę naudoti savo nuožiūra. Tai, kad, kaip teigia atsakovas, pareiškėjas teoriškai turėjo teisę palikti darbo vietą, nustatyta tvarka tam tikroje vietoje palikęs ginklą (sargybinėje esančiame seife) ir gavęs sargybos viršininko leidimą, nepatvirtina to, kad iš tikrųjų tokia teisė pareiškėjui buvo suteikta. Atsakovas dėl to nepateikė įrodymų ir nenurodė, kada tai buvo leista padaryti pareiškėjui. Be to, atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad pareigūnai, kurie ėjo pareigas krantinėje, galėjo poilsio pertraukas naudoti savo nuožiūra, tačiau turėjo būti budėjimo režime, iškilus pavojui reaguoti, atsižvelgiant ir į tarnybos (pareiškėjų vykdytų apsaugos funkcijų) specifiką. Todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, kad pareiškėjas turėjo galimybę laiką, skirtą pailsėti ir pavalgyti, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtą raidėmis „L/T“, naudoti savo nuožiūra, palikti darbo vietą.

13. Teismo vertinimu, nors atsakovo atstovas teismo posėdyje teigė, kad pareiškėjo pamainos metu tam tikra dalis laiko, posto žiniaraščiuose pažymėta raide „L“, buvo skiriama poilsiui, tačiau ši nurodyta aplinkybė nepaneigia išvados, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose neužfiksuotas pareiškėjo dirbto darbo laikas, už kurį nebuvo apmokėta. Darbo laiko struktūrą reglamentuoja Darbo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. birželio 30 d.) 143 straipsnis, kuris numato, kad į darbo laiką įeina, be kita ko, pertraukos darbe, pagal norminius teisės aktus įskaitomos į darbo laiką, kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai, o į darbo laiką neįeina pertraukos pailsėti ir pavalgyti, kiti norminių teisės aktų nustatyti laikotarpiai. Iš atsakovo į bylą pateiktų posto žiniaraščių matyti, kad tam tikras pamainos laikas buvo skiriamas pareigūnų poilsiui, tačiau teismas neturėjo pagrindo vertinti, kad toks laikas neįskaitytinas į pareigūnų darbo laiką. Liudytojo E. K. parodymai patvirtina, kad pareigūnai poilsio metu privalėjo būti tarnybos vietoje, jie nenusiginkluodavo ir, esant reikalui, privalėdavo reaguoti į atitinkamas situacijas. Taigi poilsiui numatytą laiką pareiškėjas neturėjo teisės naudoti savo nuožiūra. Kita vertus, atsakovas, pildydamas darbo laiko apskaitos žiniaraščius, laiką, pamainų metu skirtą poilsiui, pažymėtą raide „P“, priskyrė pareigūnų darbo laikui ir už jį apmokėjo, tačiau pamainų metu skirtą laiką poilsiui, pažymėtą raide „L“, į pareiškėjo darbo laiką neįskaitydavo, už jį darbo užmokesčio nemokėdavo, nors posto žiniaraščiuose žymėdavo, kad pareiškėjas atlieka tarnybą. Nustačius tokias aplinkybes, teismas sprendė, kad yra pagrindas atsakovo minimą pareigūnų poilsio laiką, pažymėtą raide „L“, įskaityti į darbo laiką ir už jį turi būti apmokėta.

14. Teismas nustatė, kad iš pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, posto žiniaraščių analizės matyti, kad pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. liepos 29 d. dirbo 12 val. pamainą, pertraukos poilsiui raide „L“ pažymėtos nebuvo. Nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pareiškėjas dirbo 24 val. pamainą ir pareiškėjui buvo suteikiamos dvi pertraukos poilsiui po 40 min., pažymėtos raide „L“, jos sudaro 28 val. Pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 9 d. iki 2017 m. gruodžio 25 d. dirbo 24 val. pamainą ir jam buvo suteikiamos viena arba dvi pertraukos poilsiui po 40 min., pažymėtos raide „L“, kurios sudaro 32 val. Pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 4 d. iki 2018 m. vasario 21 d. dirbo 24 val. pamainą ir jam buvo suteikiamos viena arba dvi pertraukos poilsiui po 40 min., pažymėtos raide „L“, kurios sudaro 9,3 val. Vadovaujantis Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. pažyma apie pareigūno darbo užmokestį, valandinis pareiškėjo atlygis (pareiginė alga su priedais) 2016 m. buvo 4,89 Eur, 2017 m. – 5,56 Eur, 2018 m. – 5,82 Eur. Už 2016 m. apskaičiuotinas 143,27 Eur (28 x 1,20 val. x 4,89 Eur) darbo užmokestis už neįskaitytas į darbo laiką ir neapmokėtas pertraukas, pažymėtas raide „L“, už 2017 m. – 200,16 Eur (36 x 1,20 val. x 5,56 Eur) darbo užmokestis už neapmokėtas pertraukas, pažymėtas raide „L“, už 2018 m. – 54,12 Eur (7 x 1,20 val. x 5,82 Eur) darbo užmokestis už neapmokėtas pertraukas, pažymėtas raidėmis „L/T“. Iš viso pareiškėjui priteistinas 397,55 Eur darbo užmokestis už neįskaitytas į darbo laiką ir neapmokėtas pertraukas, pažymėtas raide „L“.

15. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčui aktualiu metu galiojusio Darbo kodekso nuostatos numatė, jog yra suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti. Ši pertrauka paprastai suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos) laiko, bet ne vėliau kaip po keturių darbo valandų. Pareiškėjo teigimu, pietų pertrauka, pažymėta raide „P“, jam buvo suteikiama pavėluotai, tačiau teismas konstatavo, kad nors kartais pietų pertrauka pareiškėjui galėjo būti suteikiama pavėluotai, ir tai pareiškėjui galėjo sukelti nepatogumų, bet pareiškėjas dėl pažeidimų niekur nesikreipė ir jam už tą laiką buvo tinkamai mokamas darbo atlyginimas.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. buvo nustatytas 12 val. darbas, o nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d., kuomet jis vykdė aptariamo objekto (plaukiojančios suskystintųjų gamtinių dujų saugyklos „Independence“) apsaugos funkciją, buvo nustatytas darbas pamainomis (24 val. pamainos trukmė). Iš minėtų grafikų matyti, kad nustatyta pamainos pradžia numatyta nuo 9–10 val., o pamainos pabaiga – kitą parą, 9–10 val. Pareiškėjo darbo laikas, nurodytas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, sutampa su darbo laiku, nurodytu tarnybos grafikuose, išskyrus laiką, pažymėtą raidėmis „L/T“.

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose atsakovas viršvalandini darbą kai kur yra pažymėjęs, tačiau ne visą. Svarbu pažymėti, kad į pamainos trukmę įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apsiginkluoti ir atsiskaityti už tarnybos rezultatus. Pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų parodymai teismo posėdyje, Tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusio E. K. 2015 m. lapkričio 9 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad suskystintųjų gamtinių dujų saugyklos „Independence“ saugančių pareigūnų pamainos pasikeitimas ginčo laikotarpiu vykdavo tokiu būdu, kad pareigūnai privalėdavo atvykti į tarnybą 8.45 val., nuo 8.45 val. iki 8.55 val. vykdavo pareigūnų apsiginklavimas, nuo 8.55 val. iki 9 val. pareigūnai būdavo instruktuojami, nuo 9 val. iki 9.10 val. buvo užtaisomi ginklai, nuo 9.15 val. iki 9.35 val. pareigūnai vykdavo į postus, nuo 9.35 val. iki 9.45 val. vykdavo sargybų postų keitimasis.

Atitinkamai kitos paros rytą pareigūnai, pasikeitus postų sargyboms, nuo 9.45 val. iki 10.05 val. vykdavo iš postų, nuo 10.05 val. iki 10.25 val. būdavo ištaisomi ginklai ir ginklai bei spec. priemonės būdavo priduodamos, nuo 10.25 val. iki 10.30 val. būdavo atsiskaitoma už tarnybos rezultatus. Šias aplinkybes papildomai patvirtina laivų, kuriais pareigūnai buvo gabenami į saugomą objektą, žurnalų įrašai. Atsakovas šių faktinių aplinkybių neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Todėl teismas vertino kaip įrodytą aplinkybę, kad atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose netinkamai žymėjo pareiškėjo faktiškai dirbtą darbo laiką, nes juose kaip darbo laiko nežymėjo viso laiko, kuris pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) nuostatas privalėjo būti įskaitomas į tarnybos laiką, t. y. darbo laiko, pradedant pareigūnų instruktavimu, apsiginklavimu, baigiant pareigūnų nusiginklavimu, ginklų, kitų materialinių vertybių perdavimu ir atsiskaitymu už tarnybos rezultatus.

Tad faktiškai pareigūnų pamainos laikas prasidėdavo 8.45 val. ir baigdavosi kitą parą, apie 9.30 val., dėl to vertintina, kad pareigūnų pamaina viršydavo 24 val. trukmę, o darbo laikas per savaitę (7 dienas) viršydavo 48 val. darbo laiko normą. Taigi šią trukmę viršijantis darbo laikas privalėjo būti žymimas kaip viršvalandinis. Be to, posto žiniaraščiai aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas dirbo viršvalandinį darbą, nes juose nurodyta, kad pamaina prasidėdavo 9–10 val., baigdavosi kitos paros 9–10 val. Todėl, vadovaujantis VTĮ 261 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjui turėjo būti mokama už atliktą viršvalandinį darbą ne mažiau kaip pusantro pareiginės algos su nustatytais priedais dydžio, o tais atvejais, kai viršvalandinis darbas būdavo atliekamas švenčių dienomis, pareiškėjui turėjo būti apmokama už tokį darbą ne mažiau kaip dvigubai.

17. Teismas nesutiko su atsakovo atsiliepime į skundą išdėstytais argumentais, kad teisės aktai nenustato specialaus apmokėjimo Tarnybos pareigūnams už pasirengimą tarnybai. Laikas, kuris įskaičiuotinas į vidaus reikalų statutinių įstaigų, įskaitant Tarnybos pareigūnų darbo laiką, tiesiogiai nurodytas Statuto nuostatose. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d., 2009 m. gruodžio 11 d. ir kituose nutarimuose yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, yra prielaida įgyvendinti daugelį kitų konstitucinių teisių, inter alia (liet. be kita ko), viena svarbiausių prielaidų įgyvendinti Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintą nuosavybės teisę; pagal Konstituciją negali būti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestą darbą, už šį darbą nebūtų mokama, būtų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau, negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis išleistus kitus teisės aktus. Taigi atsakovui darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėjus viso pareiškėjo tarnyboje faktiškai dirbto laiko, be kita ko, ir to, kurį darbo laikui tiesiogiai priskiria įstatymo nuostatos, buvo pažeista pareiškėjo teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą.

18. Teismas iš pareiškėjo paaiškinimų, pateiktų skaičiavimų, kitų byloje nustatytų aplinkybių, be kita ko, ir laivų, kuriais pareigūnai buvo gabenami į saugomą objektą, žurnalų įrašų, kuriuose užfiksuotas pareigūnų parvykimo iš postų laikas, ženkliai vėlesnis nei 10.05 val., sprendė, kad kai kuriomis dienomis pareiškėjo darbo laikas faktiškai baigdavosi ženkliai vėliau nei 9 val. ar 9.30 val. dėl vėlesnio pareigūnų parvykimo iš postų. Kadangi atsakovas tinkamai neįvykdė pareigos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose užfiksuoti tikslaus pareiškėjo kiekvieną dieną dirbto darbo laiko ir tikslaus pareiškėjo dirbto viršvalandinio darbo laiko apskaičiavimo teismui nepateikė, todėl teismas vadovavosi kaip atitinkančia teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad per vieną pamainą pareiškėjo dirbtas viršvalandinis darbas sudarė iki 1,2 val.

Pareiškėjas su patikslintu skundu pateikė jo dirbto viršvalandinio darbo skaičiavimus. Teismas, sulyginęs šių apskaičiavimų duomenis su duomenimis, nurodytais darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir laivo plaukimo grafikuose, darė išvadą, kad pareiškėjo pateiktuose skaičiavimuose iš esmės teisingai apskaičiuota viršvalandinio darbo trukmė. Palyginus darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir plaukimo grafikų duomenis, matyti kad pareiškėjui dirbant paros pamainą, atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nenurodydavo 1,20 val. pareiškėjo faktiškai dirbto laiko.

Dirbant ne visą parą (12 val.) pareiškėjo faktiškai dirbto laiko trukmė viršydavo 48 val. per savaitę. Posto žiniaraštis patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. balandžio ir gegužės mėnesiais dirbo daugiau nei 48 val. per savaitę. Iš pateiktų posto žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių analizės matyti, kad pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 2 d. iki 2016 m. liepos 29 d. dirbo 12 val. pamainą, o nuo 2016 m. rugpjūčio 5 d. iki 2018 m. vasario 22 d. dirbo 24 val. pamainą. Per 2016 m. pareiškėjas dirbo 87.30 val. viršvalandžių.

Per 2017 m. pareiškėjas dirbo 85 val. viršvalandžių. Per 2018 m. pareiškėjas dirbo 15,90 val. viršvalandžių. Remiantis Tarnybos 2018 m. rugpjūčio 30 d. pažyma apie pareigūno darbo užmokestį, valandinis pareiškėjo atlygis (pareiginė alga su priedais) 2016 m. buvo 4,89 Eur, 2017 m. – 5,56 Eur, 2018 m. – 5,82 Eur. Už 2016 m. dirbtą 87,30 val. viršvalandinį darbą apskaičiuotina 426,90 Eur (87.30×4,89 Eur), už 2017 m. dirbtą 85 val. viršvalandinį darbą – 472,60 Eur (85×5,56 Eur), už 2018 m. dirbtą 17,20 val. viršvalandinį darbą – 93,65 Eur (15,90×5,89 Eur).

Iš viso pareiškėjui priteistinas 991,54 Eur (426,90+472,60+93,65) darbo užmokestis už viršvalandinį darbą.

III. 19. Atsakovas Tarnyba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų atmestas kaip nepagrįstas, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintus įrodymų vertinimui keliamus reikalavimus, kartu ir nešališkumo, šalių lygybės, teisinio aiškumo principus, nes neįvertino visų byloje pateiktų įrodymų, neaptarė klausimų, reikšmingų svarbioms bylai aplinkybėms nustatyti, šališkai darydamas akivaizdžiai nepagrįstas išvadas dėl bylos faktų, klaidingai nustatė iš esmės visas bylos aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, prieštaraujantį suformuotai teismų praktikai.

19.2. Teismas nepagrįstai išplėtė skundo dalyką ir sprendė ginčą dėl atsakovo veiksmų, kurių pareiškėjas neskundė. Kaip matyti iš pareiškėjo 2020 m. balandžio 24 d. patikslinto skundo turinio, pareiškėjas reikalavimą priteisti kompensaciją už nepatogumus kildino iš neva pavėluotai suteiktų pertraukų pailsėti ir pavalgyti, kurios Darbo kodekso (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 30 d.) 158 straipsnio 2 dalies pagrindu nebuvo įskaitomos į darbo laiką, bet nereikalavo, kaip spendime nurodė teismas, priteisti darbo užmokestį už pamainos metu (24 val.) suteiktas pertraukas, kurios darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo žymimos raide „L“. Pareiškėjas pirminiame skunde faktine pamainos trukmės viršijimo priežastimi nurodė vykimą į tarnybos vietą laivu, instruktavimą, postų keitimą, ginklų išdavimą ir perdavimą, dėl ko pareiškėjo pamainos pabaiga buvo neva pratęsiama bent 2 val. Pareiškėjas 2020 m. balandžio 24 d. patikslintame skunde pakeitė ir patikslino pamainos trukmės viršijimo, t. y. viršvalandžių susidarymo, faktinę priežastį, todėl šiuo atveju teismas skundžiamame sprendime turėjo nagrinėti bylą pareiškėjo skundo dalyko ribose. Be to, pareiškėjas 2020 m. balandžio 24 d. patikslino skundą, o ne jį papildė, t. y. pareiškėjas ne tik nurodė naujas faktines aplinkybes, bet ir iš esmės pakeitė materialųjį pagrindą, kuriuo grindžia viršvalandžius, neva susidariusius už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d. (t. y. pirminio skundo pagrindu nurodytas VTĮ 261 straipsnis, o patikslinto skundo pagrindu nurodytas Darbo kodekso 158 straipsnis). Teismas skundžiamo sprendimo 37–47 punktuose, vertindamas pirminiame skunde, o ne 2020 m. balandžio 24 d. patikslintame skunde nurodytas aplinkybes, sprendė ginčą dėl veiksmų, kurių pareiškėjas 2020 m. balandžio 24 d. patikslintame skunde neskundė, tokiu būdu neteisėtai išplėsdamas skundo dalyką.

19.3. Teismas, priteisdamas pareiškėjui ir 397,55 Eur darbo užmokesčio už neįskaitomas į darbo laiką ir neapmokėtas pertraukas, pažymėtas raide „L“, ir priteisdamas 991,54 Eur darbo užmokesčio už viršvalandinį darbą, nepagrįstai dukart priteisė darbo užmokestį už tą pačią apsaugos pamainos trukmę. Pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo 13 ir 38 punktuose nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-6766-790/2016, kuriuo pareiškėjui priteistas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., nagrinėjamoje byloje neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi paminėtos ir šios bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl aukštesnės instancijos teismo suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės minėtoje byloje nėra aktualios bei reikšmingos nagrinėjamai bylai – Tarnyba iš esmės pakeitė darbo laiką ir poilsį reglamentuojančius vidinius teisės aktus bei tarnybos organizavimą. Teismas taip pat rėmėsi E. K. teiktais duomenimis, kurie nėra reikšmingi šiam ginčui aktualiam laikotarpiui, o ne apsaugos plano prieduose pateikta imperatyvia pamainos dienotvarke.

19.4. Teismas netinkamai vertino įrodymus, susijusius su aplinkybe, ar ginčo laikas (t. y. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose raide „L“ žymima pertrauka pailsėti ir pavalgyti suteikiama Darbo kodekso 158 straipsnio 2 dalies pagrindu) yra laikytinas darbo laiku. Teismas skundžiamo sprendimo 28 punkte konstatuodamas, kad negali būti pertraukų, neįskaitomų į darbo laiką, netinkamai taikė Darbo kodekso 158 straipsnio 2 dalies normą, net nevertino ir nenustatinėjo, ar ginčo atveju buvo visos trys būtinos sąlygos tam, kad konkretus laikotarpis būtų laikomas darbo laiku Darbo kodekso prasme, t. y. pirma, ar raide „L“ žymimos pertraukos metu pareiškėjas turėjo būti darbo vietoje; antra, ar raide „L“ žymimos pertraukos metu pareiškėjas turėjo būti darbdavio žinioje; trečia, ar raide „L“ žymimos pertraukos metu pareiškėjas turėjo atlikti funkcijas. Teismas skundžiamo sprendimo 28 punkte konstatuodamas, kad visos pertraukos turi būti apmokamos, net nevertino reikšmingų faktinių bylos aplinkybių. Teismas skundžiamo sprendimo 32 punkte darydamas išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog poilsiui numatytą laiką pareiškėjas turėjo teisę naudoti savo nuožiūra, netinkamai vertino įrodymus, suteikė didesnę įrodomąją galią pareiškėjo parodymams, dėl to padarė nemotyvuotą išvadą. Tokią teismo išvadą paneigia liudytojų parodymai. Iš skundžiamo teismo sprendimo 27 punkte nurodytų liudytojo D. M. parodymų matyti, kad liudytojas patvirtino, jog laikotarpis, kuomet sargybinis priduodavo ginklą ir galėdavo išeiti į miestą su uniforma, nebuvo įskaitomas į darbo laiką. Teismas akivaizdžiai ignoruoja įstatymuose ir Tarnybos teisės aktuose nurodytų ir privalomai suteikiamų pertraukų pailsėti ir pavalgyti (neįskaitomų į faktinį darbo laiką) bei pertraukų pavalgyti (įskaitomų į faktinį darbo laiką) faktorių. Teismui netinkamai aiškinant ir taikant materialiąsias teisės normas, priimtas neteisėtas sprendimas.

19.5. Teismo priimtas sprendimas prieštarauja objektyvioms faktinėms aplinkybėms, nes iš 108 skundžiamų pareiškėjo darbo pamainoje atvejų tik 46 jų atitinka pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes. Priešingai nei teigia pareiškėjas, 25 atvejais dirbdamas III pozicijoje (posto žiniaraščio 8 ir 9 eilutes), jis į Dujų apskaitos stotį, kurioje vykdė tarnybą visą pamainą, ir esančią sausumoje už 12 km nuo kranto, laivu nevyko ir šiuo atveju sargybą keisdavo nauja sargyba 3–8 min. laikotarpiu (įeigos skaitmeninės kontrolės duomenys). Pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu 37 atvejais dirbdamas pamainos metu II pozicijoje (posto žiniaraščio 5, 6 ir 7 eilutes) pamainą baigdavo krantinėje, atvykus naujai pamainai būdavo iš karto pakeičiamas ir laivu negrįždavo. Teismas, priimdamas sprendimą, visus pareiškėjo darbo pamainoje atvejus nagrinėjamu laikotarpiu vertino kaip atitinkančius skunde nurodytas aplinkybes. Tai prieštarauja byloje esantiems duomenims (kurie nustatytini iš posto žiniaraščių, darbo laiko apskaitos žiniaraščių, įeigos skaitmeninės kontrolės ataskaitų, dalinio vado įsakymų, sargybos viršininkų tarnybinių pranešimų, liudininkų parodymų). Teismas nustatė juridinius faktus, neturinčius jokio objektyvaus pagrindo ir prieštaraujančius objektyviai tikrovei.

19.6. Teismas priteisė pareiškėjui neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už 2016 m. balandžio mėn. – 2018 vasario mėn., sprendimą grįsdamas ir 48 val. savaitinės normos viršijimo pagrindu. Tačiau tai prieštarauja objektyvioms faktinėms aplinkybėms, apie kurias liudija byloje esantys duomenys. Objektyvios faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas tik 2016 m. balandžio 11–17 d. dirbo 4 pamainas viršijant nustatytą pamaininio darbo 48 val. savaitinę normą 5,20 val., kitomis mėnesio savaitėmis jis dirbo viso nagrinėjamo laikotarpio metu neviršijant nustatytos pamaininio darbo 48 val. savaitinės normos. Akivaizdu, kad skundžiamas teismo sprendimas yra dviprasmiškas ir netikslus. Skundžiamas teismo sprendimas akivaizdžiai prieštarauja suformuotai teismų praktikai. Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2019 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-323-208/2019 atmetė skundą kaip nepagrįstą, vertindamas Tarnybos apsaugos pamainų darbo organizavimą, konstatavo, kad pareigūnų dirbta pamaina neviršydavo 24 val. trukmės, o darbo laikas per savaitę (7 dienas) neviršydavo 48 val. darbo laiko normos, todėl jis neturėjo būti žymimas kaip viršvalandinis.

19.7. Skundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimas padarytų neigiamą įtaką teismų praktikai, sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, nes darbuotojas, kuriam nustatyta 40 val. darbo savaitė (5 darbo dienų režimu), t. y. 8 faktinio darbo valandos per dieną ir 1 val. pertrauka pailsėti ir pavalgyti, galės kreiptis į teismą su reikalavimais priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, nes jo darbo dienos formalioji trukmė buvo 9 val. Teismai, remdamiesi tokia praktika, privalės priimti neteisėtus sprendimus, tenkinant pareiškėjų reikalavimus, priteisiant neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už faktiškai nedirbtą ir savo nuožiūra naudotą pertraukų pailsėti ir pavalgyti laiką.

20. Pareiškėjas atsiliepimu prašo atsakovo Tarnybos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

20.1. Atsakovas neteisingai nurodo, kad teismas nepagrįstai išplėtė skundo dalyką ir sprendė ginčą dėl Tarnybos veiksmų, kurių pareiškėjas neskundė.

20.2. Nors atsakovas nurodo, kad pareiškėjas, dirbdamas II ir III pozicijose, viršvalandžių neišdirbo, tačiau šių aplinkybių nepagrindė. Pareiškėjas savo tarnybines funkcijas vykdė nepertraukiamai. Iš atsakovo pildytų 2016 m. rugpjūčio – 2018 m. vasario mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad juose yra pažymėtas pareiškėjo dirbtas darbo laikas nuo 9–10 val. iki kitos paros 9–10 val., iš viso – 24 val., t. y. darbo laikas, nurodytas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nesutampa su darbo laiku, nurodytu tarnybos grafikuose (posto žiniaraščiuose).

Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose Tarnyba nėra pažymėjusi pareiškėjui suteiktų pertraukų, pažymėtų raide „L“, šio laiko neįskaitė į darbo laiką, nemokėjo darbo užmokesčio. Byloje pateikti posto žiniaraščiai (tarnybos grafikai) patvirtina, kad žiniaraščiuose yra pažymėtos pietų pertraukos raide „P“ ir raidėmis „L/T“. Per pietų pertrauką, pažymėtą raide „L/T“, pareiškėjas negalėjo pavalgyti, esant kažkokiam įvykiui, privalėjo į jį reaguoti, be to, net ir pietų pertraukos metu niekas nenuginkluodavo, negalėdavo palikti tarnybos (kuri buvo atliekama laive).

Atsakovo teiginys, kad per pertrauką, pažymėtą raide „L“, pareiškėjas galėjo pavalgyti, neatitinka tikrovės. Be to, pagal teisinį reglamentavimą apsaugą vykdantiems pareigūnams draudžiama poste miegoti, valgyti, atlikinėti bet kokius veiksmus, nesusijusius su tarnybinių pareigų vykdymu. Taip pat pareiškėjas būdavo atidžiai stebimas, tarnybos metu nebuvo galima atlikti nieko, kas nesusiję su tarnyba, net pažiūrėti į mobilų telefoną, juo labiau valgyti. Todėl negali būti pertraukų, neįskaitomų į darbo laiką. Visos pertraukos, kurios nesusijusios su realiu laisvu laiku, turi būti apmokamos.

Atkreiptinas dėmesys, kad posto žiniaraščiuose pertraukos žymėjimas raide „L“ sutampa su raide „T“, kuris reiškia tarnybą, tačiau šis laikas neatsispindi darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Taigi ši aplinkybė aiškiai patvirtina, kad pertraukos metu pareiškėjas buvo tarnyboje ir esant kokiam nors įvykiui turėjo reaguoti. Šie žiniaraščiai patvirtina pareigūnų budėjimą pamainomis (24 val.). Be to, liudytojas S. S. teismo posėdyje teigė, kad atsakovas neteisingai vedė darbo laiko apskaitą. Atsakovo atstovas teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad posto žiniaraščiuose žymimos raide „L“ pertraukos nebuvo įskaitomos į pareigūnų darbo laiką ir už šį laiką nebuvo mokamas darbo užmokestis.

20.3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas neginčijo, kad pareiškėjui buvo suteikiamos dviejų rūšių pertraukos: pertraukos pavalgyti, žymimos raide „P“ ir įtraukiamos į darbo laiko apskaitą, nes pareigūnas negali palikti darbo vietos, už kurias buvo mokamas darbo užmokestis, ir pertraukos pailsėti ir pavalgyti, žymimo raidėmis „L/T“ ir neįtraukiamos į darbo laiko apskaitą, nes pareigūnas gali jas naudoti savo nuožiūra, už kurias nebuvo mokamas darbo užmokestis. Tačiau kyla klausimas kaip per pertraukas, žymimas raidėmis „L/T“, pailsėti ir pavalgyti, nenusiginkluojant ir nepaliekant tarnybos, iškart reaguojant į įvykį. Nors atsakovas teigė, kad pareiškėjas teoriškai turėjo teisę palikti darbo vietą, nustatyta tvarka tam tikroje vietoje palikęs ginklą (sargybinėje esančiame seife) ir gavęs sargybos viršininko leidimą, nepatvirtino to, kad iš tiesų tokia teisė jam buvo suteikta. Atsakovas dėl to nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė, kada tai buvo leista pareiškėjui padaryti.

20.4. Tarnyba, pildydama darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pamainų metu skirtą laiką poilsiui pažymėdama raide „L“, į pareiškėjo darbo laiką neįskaitydavo, už jį darbo užmokesčio nemokėdavo, nors posto žiniaraščiuose žymėdavo, kad jis atliko tarnybą. Iš viso teismas priteisė 397,55 Eur (143,27+200,16+54,12) darbo užmokesčio už neįskaitomas į darbo laiką ir neapmokėtas pertraukas, pažymėtas raide „L“.

20.5. Atsakovas nesutiko su aplinkybe, kad nepertraukiamai pamaina tęsdavosi 25 val., kad per vieną pamainą susidarydavo apie 1,20 val. viršvalandžių, už kuriuos pareiškėjas negaudavo jokio darbo užmokesčio. Kiekvienos pamainos 1,20 val. viršvalandinio darbo trukmė susidarė pareiškėjui vykstant laivu į darbo vietą – į plaukiojančiąją suskystintųjų gamtinių dujų saugyklą „Independence“, pareiškėją instruktuojant, keičiant postus, išduodant (atiduodant) ginklus, t. y. pareiškėjui tiesiogiai vykdant tarnybines funkcijas, tačiau šis laikas nebuvo fiksuojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir už jį nebuvo sumokėta.

Pareiškėjo paaiškinimai, liudytojų parodymai teismo posėdyje, Tarnybos (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusio E. K. 2015 m. lapkričio 9 d. tarnybinis pranešimas patvirtina, kad AB „Klaipėdos nafta“ suskystintųjų gamtinių dujų terminalą saugančių pareigūnų pamainos pasikeitimas ginčo laikotarpiu vykdavo tokiu būdu, kad pareigūnai privalėdavo atvykti į tarnybą 8.45 val., nuo 8.45 val. iki 8.55 val. vykdavo pareigūnų apsiginklavimas, nuo 8.55 val. iki 9 val. pareigūnai būdavo instruktuojami, nuo 9 val. iki 9.10 val. buvo užtaisomi ginklai, nuo 9.15 val. iki 9.35 val. pareigūnai vykdavo į postus, nuo 9.35 val. iki 9.45 val. vykdavo sargybų postų keitimasis.

Atitinkamai kitos paros rytą pareigūnai, pasikeitus postų sargyboms, nuo 9.45 val. iki 10.05 val. vykdavo iš postų, nuo 10.05 val. iki 10.25 val. būdavo ištaisomi ginklai ir ginklai bei spec. priemonės būdavo priduodamos, nuo 10.25 val. iki 10.30 val. būdavo atsiskaitoma už tarnybos rezultatus. Šias aplinkybes papildomai patvirtina laivų, kuriais pareigūnai buvo gabenami į saugomą objektą, žurnalų įrašai. Atsakovas šių faktinių aplinkybių neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes. Todėl teismas vertino kaip įrodytą aplinkybę, kad atsakovas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose netinkamai žymėjo pareiškėjo faktiškai dirbtą darbo laiką, nes juose kaip darbo laiko nežymėjo viso laiko, kuris privalėjo būti įskaitomas į tarnybos laiką, t. y. darbo laiko, pradedant pareigūnų instruktavimu, apsiginklavimu, baigiant pareigūnų nusiginklavimu, ginklų, kitų materialinių vertybių perdavimu ir atsiskaitymu už tarnybos rezultatus.

Taigi faktiškai pareigūnų pamainos laikas prasidėdavo 8.45 val. ir baigdavosi kitą parą, apie 9.30 val., dėl vertintina, kad pareigūnų pamaina viršydavo 24 val. trukmę, o darbo laikas per savaitę (7 dienas) viršydavo 48 val. darbo laiko normą. Šią trukmę viršijantis darbo laikas privalėjo būti žymimas kaip viršvalandinis. Be to, posto žiniaraščiai aiškiai patvirtina, kad pareiškėjas dirbo viršvalandžius, nes juose nurodyta, kad pamaina prasidėdavo 9–10 val., o baigdavosi kitą parą, 9–10 val. Pareiškėjas, tikslindamas skundą, pateikė ir dirbto viršvalandinio darbo skaičiavimus.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktuose skaičiavimuose iš esmės teisingai apskaičiuota viršvalandinio darbo trukmė. Iš viso teismas priteisė 991,54 Eur darbo užmokestį už viršvalandinį darbą.

20.6. Atsakovas, siekdamas pagrįsti savo apeliacinį skundą, remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėta administracine byla Nr. I-323-208/2019, nurodydamas, kad šioje byloje Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė skundą kaip nepagrįstą, įvertinęs Tarnybos apsaugos pamainų darbo organizavimą, konstatavęs, kad pareigūnų dirbta pamaina neviršydavo nustatytos darbo trukmės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtos ir šios administracinės bylos faktinės aplinkybės skiriasi, todėl teismo suformuluotos teisės aiškinimo taisyklės atsakovo apeliaciniame skunde paminėtoje byloje nėra aktualios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyku yra pareiškėjo Tarnybos pareigūno reikalavimo priteisti darbo užmokestį už visą realiai tarnyboje dirbtą laiką per laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d. teisėtumas ir pagrįstumas.

22. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, priteisė jam iš atsakovo 397,55 Eur darbo užmokesčio už neįskaitytas į darbo laiką ir neapmokėtas pertraukas, bei 991,54 Eur už dirbtą viršvalandinį laiką, kurio atsakovas nefiksavo darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad teismas išnagrinėjo bylą neatsižvelgdamas į pareiškėjo skunde ir patikslintame skunde nurodytas ginčo ribas, nepagrįstai du kartus priteisė už tą pačią viršytą pamainos trukmę, netinkamai vertino aplinkybes byloje, be pagrindo rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6766-790/2016, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovas yra naujai vidiniais teisės aktais reglamentavęs darbo ir poilsio laiką bei tarnybos organizavimą; pažymėjo, kad iš 108 skundžiamų atvejų tik 46 atvejais į pamainos poziciją pareiškėjas vyko laivu, kitais atvejais (pozicijos III ir II) pamainos pasikeitimas vyko 3–8 minutes, todėl teismo nurodytos aplinkybės prieštarauja objektyviems faktams.

Dėl pareiškėjo skundo dalyko

24. Pareiškėjas skundu dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo kreipėsi į teismą 2018 m. rugpjūčio 20 d., prašydamas priteisti neišmokėtą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. vasario 22 d., sumą nurodė patikslinsiąs, kai bus gauti iš atsakovo dokumentai – posto žiniaraščiai, pažyma apie vidutinį darbo užmokestį, dalinio vado darbo laiko apsaugos plano instrukciją. Pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas – VST pareigūnas, Vidaus tarnybos vyresnysis puskarininkis, kurio pareigos (duomenys neskelbtini) pateko į Lietuvos Respublikos vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą. Pareiškėjas nurodė, kad jo darbo pamainos trukmė ženkliai viršijo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir darbo grafike žymimą darbo laiką, faktinė pamainos trukmės viršijimo priežastis – vykimas laivu į darbo vietą, t. y. plaukiojančią suskystintų gamtinių dujų saugyklą „Independence“, instruktavimas, postų keitimas, ginklų išdavimas (pridavimas); dėl šių priežasčių pamainos trukmė užsitęsdavo bent 2 valandas. Patikslintu skundu, pateiktu teismui 2019 m. vasario 12 d., pareiškėjas, palyginęs postų žiniaraščius ir laivo plaukimo grafikus, nurodė, kad VST žiniaraštyje nebuvo žymima po 1 val. 20 min jo faktiškai dirbto laiko, todėl prašė iš atsakovo priteisti 835,24 Eur neišmokėto darbo užmokesčio už dirbtus viršvalandžius. Dar kartą patikslintu skundu, pateiktu teismui 2020 m. balandžio 24 d., pareiškėjas nurodė, kad tarnybos metu VST žymėdavo pertraukas „L“, už kurias jam nebuvo mokamas darbo užmokestis, per dieną susidarydavo po 1 val. 20 min. viršvalandžių, pietų pertrauka būdavo suteikiama pavėluotai, todėl prašė iš atsakovo priteisti 7 142,16 Eur: 835,24 Eur už dirbtus viršvalandžius bei 5 572,56 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio kompensaciją už kiekvieną kartą pavėluotai suteiktą pertrauką pavalgyti ir pailsėti.

25. Pareiškėjo skundas ir jo patikslinimai patvirtina, kad pareiškėjo reikalavimo (skundo dalyko) esmė – nesumokėtos darbo užmokesčio dalies už faktiškai tarnyboje dirbtą laiką bei su tarnybos sąlygomis susijusios kompensacijos priteisimas. Savo reikalavimus pareiškėjas grindė skunde nurodytomis aplinkybėmis – teigė, kad jo darbo pamainos trukmė ženkliai viršijo darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir darbo grafike žymimą darbo laiką, nurodė to priežastis, taip pat teigė, kad atsakovas postų žiniaraštyje nepagrįstai žymėjo pertraukas kaip laisvą laiką „L“, kurių nepagrįstai neįskaitydavo į darbo laiką. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu nuosekliai palaikė savo reikalavimus, juos grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, skundas buvo tikslinamas atsakovui pateikus darbo laiko apskaitos duomenis ir vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino visus pareiškėjo nurodytus duomenis, susijusius su darbo laiko apskaita ir tarnybos organizavimo ypatumais, tarp jų ir pertraukų „L“, neįskaitomų į darbo laiką, žymėjimą postų žiniaraštyje. Aptariamu aspektu apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėjamo skundo ribas, laikytini nepagrįstais, nes, minėta, teismas vertino tas faktines aplinkybes, kurias buvo pareiškėjas nurodęs, gi teisinio pagrindimo vertinimas, atsižvelgiant į ginčo teisinių santykių pobūdį, galiojantį aktualų teisinį reglamentavimą, yra teismo prerogatyva, jo nesaisto pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl materialiosios teisės taikymo.

Dėl pertraukų pavalgyti ir pailsėti apmokėjimo

26. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs darbo laiko apskaitos ir postų žiniaraščių duomenis, pareiškėjo paaiškinimus, pareigūnų tarnybos reglamentavimą, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog poilsiui (žiniaraščiuose pažymėta raidėmis „L/T“) numatytu laiku pareiškėjas turėjo teisę naudotis savo nuožiūra; pažymėjo, kad praktiškai tokia teisė pareiškėjui nebuvo suteikta. Įvertinęs neapmokėtų tarnybos valandų skaičių, teismas už neįskaitytas į darbo laiką ir neapmokėtas pertraukas pareiškėjui priteisė vidutinį darbo užmokestį – 397,55 Eur.

27. Sprendžiant dėl minėtų pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kad 2016 m. balandžio – 2016 m. liepos mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėtas pareiškėjo dirbtas 12 valandų darbo laikas, sutampa su darbo laiku, nurodytu tarnybos grafikuose, pareiškėjas reikalavimų dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo šiuo laikotarpiu nereiškė, todėl ginčui reikšminga Lietuvos respublikos vidaus tarnybos statuto redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d.

28. Statuto (šeštojo skirsnio „Pareigūnų darbo laikas ir atostogos“ 37 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) nustatė, kad pareigūnų darbo laiko trukmė negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Vidaus reikalų įstaigos vadovas gali šio statuto 38 straipsnyje nurodytais atvejais pavesti pareigūnui dirbti iki 8 valandų viršvalandžių per savaitę. Maksimalus darbo laikas per savaitę, įskaitant viršvalandžius, negali viršyti 48 valandų. Viršvalandžiai per metus negali viršyti 180 valandų. Nustatytas funkcijas nepertraukiamai atliekantiems tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų vidutinis darbo laikas per 7 dienų laikotarpį, įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų laikas privalo būti ne trumpesnis kaip 24 valandos. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.

29. Statuto (šeštojo skirsnio „Pareigūnų darbo laiką ir atostogas“ 37 straipsnis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) po pakeitimų nustatė, kad vidaus reikalų įstaigos vadovas ar jo įgalioti asmenys gali šio statuto 38 straipsnyje nurodytais atvejais pavesti pareigūnui dirbti iki 8 valandų viršvalandžių per savaitę (7 dienų laikotarpį), o jeigu pareigūnas sutinka, – iki 24 valandų viršvalandžių per savaitę (7 dienų laikotarpį). Šioje dalyje nurodyti pareigūno dirbti viršvalandžiai per kalendorinius metus negali viršyti 250 valandų. Tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems ne ilgesnėmis kaip 24 valandų trukmės pamainomis, gali būti taikoma suminė darbo laiko apskaita. Šių pareigūnų pamainos trukmė kartu su viršvalandžiais negali būti ilgesnė kaip 26 valandos, vidutinis darbo laikas per savaitę (7 dienų laikotarpį), įskaitant viršvalandžius, neturi viršyti 48 valandų, o nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) laikas, kai pamaina ilgesnė kaip 12 valandų, privalo būti ne trumpesnis kaip iki nepertraukiamo poilsio buvusios pamainos kartu su viršvalandžiais trukmė. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė negu 4 mėnesiai. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą tvirtina vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Nuostata įstatyme, kad į darbo laiką įskaičiuojamas laikas, skirtas pareigūnams instruktuoti, apginkluoti ar pamainai perduoti (priimti), išliko visą ginčo laikotarpį.

30. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 157 straipsnio nuostatas, galiojusias iki 2017 m. liepos 1 d., darbuotojams suteikiama ne ilgesnė kaip dviejų valandų ir ne trumpesnė kaip pusės valandos pertrauka pailsėti ir pavalgyti, kurią darbuotojas naudoja savo nuožiūra, gali palikti darbo vietą, ši pertrauka neįskaitoma į darbo laiką, darbo užmokestis nemokamas. Naujojo DK 122 straipsnio nuostatos numato analogišką situaciją, kai darbuotojams suteikiama pietų pertrauka, darbuotojas gali palikti darbovietę, pertraukų trukmę, jų pradžią, pabaigą ir kitas sąlygas nustato darbo teisės normos ir darbo dienos (pamainų) grafikai.

31. Atsakovas, atsikirsdamas į pareiškėjos reikalavimus, nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui buvo taikoma suminė darbo laiko apskaita, ir faktinė pamainos trukmė neviršydavo 24 val. Darbo ir poilsio ypatumus bei apskaitą reglamentavo Tarnybos vado įsakymais patvirtinti tvarkos aprašai: 2016 m. balandžio 20 d. įsakymas Nr. 47V-325 „Dėl darbo ir poilsio laiko apskaitos organizavimo Tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“; 2016 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 47V-560 „Dėl Tarnybos vado 2016 m. balandžio 20 įsakymo Nr. 47V-325 pakeitimo“, 2016 m. gruodžio 29 įsakymas Nr. 47V-1064 „Dėl Tarnybos vado 2016 m. balandžio 20 įsakymo Nr. 47V-325 pakeitimo, taip pat Tarnybos dalinio vado patvirtinti apsaugos planai instrukcijos, apsaugos planai.

32. Atsakovas, teigdamas, kad postų žiniaraščiuose nurodytas laisvo laiko žymėjimas „L“ reiškė pareigūno galimybę šiuo laiku disponuoti savo nuožiūra, nenurodė konkrečių darbo ir poilsio laiko apskaitos organizavimo Tarnyboje tvarkos aprašo nuostatų, kurios reglamentuotų tokią galimybę, taigi minėti teiginiai laikytini neturinčiais teisinio pagrindimo. Faktines aplinkybes vertinęs pirmosios instancijos teismas rėmėsi pareiškėjo paaiškinimais, pareigūnų tarnybos reglamentavimu ir konstatavo, kad per tarnybos laikotarpius, žymimus „L“, pareiškėjas neturėjo galimybės šiuo laiku disponuoti savo nuožiūra, nusiginkluoti, palikti posto ir pan., nes apsaugą vykdantiems pareigūnams draudžiama poste miegoti, valgyti, atlikinėti bet kokius veiksmus nesusijusius su tarnybinių pareigų vykdymu. Pareiškėjas būdavo atidžiai stebimas, tarnybos metu nebuvo galima atlikti nieko, kas nesusiję su tarnyba, pažiūrėti į mobilų telefoną, valgyti.

33. Atsakovas, nesutikdamas su šiuo vertinimu, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareigūnams buvo suteikiama reali galimybė postų žiniaraščiuose „L“ žymimais laikotarpiais pailsėti: nenurodė konkrečios tvarkos, kaip turi būti suteikiamas šis laisvas laikas, registruojamas ginklo perdavimas (grąžinimas), išvykimas į miestą (grįžimas); nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pareigūnai naudojosi faktiškai tokia tvarka; taip pat nepateikė įrodymų, kad pareigūnai minėtų pertraukų metu turėjo galimybę nevykdyti savo pareigų ir turėjo sąlygas pailsėti neišvykdami iš posto. Atsakovo argumentai, kad tuo metu (beje, ne visais atvejais) tarnybos funkcijas atlikdavo kitas pareigūnas, neįrodo aplinkybės, kad pareiškėjas turėjo galimybę ir sąlygas tuo metu pailsėti ir nevykdyti jam pavestų funkcijų. Statutinei tarnybai būdingas griežtas reglamentavimas, todėl šios aplinkybės turi būti grindžiamos vidaus administravimo sprendimais (atitinkamais įsakymais), nustatančiais tokio pobūdžio pertraukų suteikimo tvarką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-879-492/2017).

34. Liudytoju apklaustas D. M. nurodė aplinkybę, kad sargybinis galėdavo priduoti ginklą ir išeiti į miestą su uniforma, tačiau jo parodymai nėra pakankami padaryti išvadai, kad pareigūnai kiekvienos pamainos metu realiai galėjo pasinaudoti galimybe „L“ pažymėtų pertraukų metu palikti tarnybos vietą ir pailsėti. Liudytojas E. K. parodė, kad pareigūnai poilsio metu faktiškai privalėjo būti tarnybos vietoje, jie nenusiginkluodavo ir, esant reikalui, privalėdavo reaguoti į atitinkamas situacijas. Apibendrinusi byloje surinktų duomenų visumą, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad „L“ žymimų poilsiui numatytomis pertraukoms pareiškėjas neturėjo teisės naudotis savo nuožiūra, negalėjo palikti tarnybos vietos, turėjo reaguoti į įvykius, t. y. iš esmės turėjo vykdyti tarnybos pareigas; pažymi, kad nepakanka postų žiniaraščiuose formaliai nurodyti laisvo laiko valandas, pareigūnams turi būti suteikiama reali galimybė nevykdyti tarnybos pareigų ir pailsėti, todėl šis tarnybos laikas turėjo būti apmokėtas, vidutinis darbo užmokestis už jį priteistas pagrįstai.

Dėl viršvalandinio darbo apmokėjimo

35. Be minėtų postų žiniaraščiuose „L“ žymimų pertraukų nepagrįsto neapmokėjimo, pareiškėjas teismui buvo nurodęs, kad pamainos trukmė buvo ilgesnė ir dėl tos priežasties, kad į ją nebuvo įtraukiamas laikas prieš pamainą, skirtas pareigūnų apsiginklavimui, instruktavimui, vykimui į postus, bei laikas pasibaigus pamainai, kai būdavo ištaisomi ginklai bei priduodamos spec. priemonės. Nustatydamas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas rėmėsi VST (duomenys neskelbtini) pareigas ėjusio E. K. 2015 m. lapkričio 9 d. tarnybiniu pranešimu, kuris patvirtina, kad AB „Klaipėdos nafta“ suskystintųjų gamtinių dujų terminalą saugančių pareigūnų pamainos pasikeitimas vykdavo tokiu būdu: kad pareigūnai privalėdavo atvykti į tarnybą 8.45 val., nuo 8.45 val. iki 8.55 val. vykdavo pareigūnų apsiginklavimas, nuo 8.55 val. iki 9 val. pareigūnai būdavo instruktuojami, nuo 9 val. iki 9.10 val. buvo užtaisomi ginklai, nuo 9.15 val. iki 9.35 val. pareigūnai vykdavo į postus, nuo 9.35 val. iki 9.45 val. vykdavo sargybų postų keitimasis. Atitinkamai kitos paros rytą pareigūnai, pasikeitus posto sargyboms, nuo 9.45 val. iki 10.05 val. vykdavo iš posto, nuo 10.05 val. iki 10.25 val. būdavo ištaisomi ginklai ir ginklai bei spec. priemonės būdavo priduodamos, nuo 10.25 val. iki 10.30 val. būdavo atsiskaitoma už tarnybos rezultatus. Šias aplinkybes papildomai patvirtina laivų, kuriais pareigūnai buvo gabenami į saugomą objektą, žurnalų įrašai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas šių faktinių aplinkybių neginčijo, nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių šias aplinkybes.

36. Apeliaciniame skunde Tarnyba, nesutikdama su pirmosios instancijos įrodymų vertinimu, teigė, kad teismas nepagrįstai rėmėsi kitoje Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI-6766-790/2016 nustatytomis aplinkybėmis, kurioje 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjui buvo priteistas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 31 d., nes po to pasikeitė tarnybos laiką ir poilsį reglamentuojantys vidiniai teisės aktai bei tarnybos organizavimas (žr. nutarties 32 p.). Nesutikdama su šiais apelianto argumentais, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo išvadų dėl faktinių tarnybos organizavimo aplinkybių (pamainos pradžios ir pasibaigimo) negali paneigti atsakovo nurodomi vidiniai teisės aktai, nes įrodinėjimo dalyku yra realios tarnybos trukmės nustatymas – nuo momento, kai pareigūnas atvyksta į tarnybą, iki momento, kai pasibaigus visoms su tarnyba susijusioms funkcijoms, tarp jų instruktavimui, apginklavimui bei pamainos perdavimui, ją baigia.

37. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad AB „Klaipėdos nafta“ suskystintųjų gamtinių dujų terminalą saugančių pareigūnų faktinis tarnybos pamainos organizavimas pasikeitė, t. y., kad pareigūnai pradeda tarnybą ir ją baigia kitu laiku, negu nurodyta E. K. 2015 m. lapkričio 9 d. tarnybiniame pranešime; neginčijo duomenų laivų žurnaluose, todėl laikytina įrodyta aplinkybė, kad pareiškėjo tarnybos laiko pradžia buvo 8.45 val., pabaiga 10.30 val., ir tai sudaro vidutiniškai apie 45 min. neapskaityto bei neapmokėto darbo laiko kiekvieną tarnybos pamainą, kai pareiškėjas vykdavo laivu į paskirtą tarnybos vietą – plaukiojančią suskystintų dujų saugyklą „Independence“. Atsakovas pateikė teismui duomenis, kad tokių atvejų, kai pareiškėjo tarnyba faktiškai atitiko nurodomas aplinkybes, buvo 45 (lentelės pozicijos 31 ir 35 dubliuoja tuos pačius duomenis). Atitinkamai tai sudaro, pagal atsakovo pateiktus duomenis, 2018 m. – 7 atvejus, 5,25 val. x 5,82 Eur (vidutinis darbo užmokestis), viso – 30,56 Eur; 2017 m. – 23 atvejus, 17,25 val. x 5,56 Eur, viso –95,91 Eur; 2016 m. – 15 atvejų, 11,25 val. x 4,89 Eur, viso – 55,01 Eur, per ginčo laikotarpį iš viso – 181,48 Eur nesumokėto darbo užmokesčio už dirbtus viršvalandžius. Kitais atvejais, remiantis atsakovo pateiktais duomenimis, pareiškėjo tarnybos laikas iš esmės neviršydavo postų žiniaraščiuose nurodyto (nuo 9.00 val. iki kitos dienos 10 val.) laiko ribų, todėl skaičiuoti viršvalandžius papildomai nėra pagrindo.

38. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visų ginčo laikotarpiu dirbtų pamainų atvejais konstatavo, kad darbo trukmė viršijo nurodytą postų žiniaraščiuose 1 val. 20 min. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad pamainos trukmė buvo viršijama 45 min ir tik tais atvejais, kai pareiškėjo tarnyba prasidėdavo krantinėje ir baigdavosi plaukiojančioje suskystintų gamtinių dujų saugykloje, todėl, atsižvelgiant į atsakovo pateiktus duomenis, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjui buvo priteista 991,54 Eur vidutinio darbo užmokesčio už tarnybos laiką, neapskaitytą darbo laiko ir postų žiniaraščiuose, tenkinant iš dalies apeliacinį skundą, pakeistina ir priteista suma sumažintina iki 181,48 Eur.

39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad, vadovaujantis ginčo laikotarpiu aktualios Statuto redakcijos 48 straipsniu, pareigūnams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą mokama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyta tvarka. Remiantis VTĮ 261 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjui turėjo būti mokama už atliktą viršvalandinį darbą ne mažiau kaip pusantro pareiginės algos su nustatytais priedais dydžio, o tais atvejais, kai viršvalandinis darbas būdavo atliekamas švenčių dienomis, pareiškėjui turėjo būti apmokama už tokį darbą ne mažiau kaip dvigubai. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjas turi teisę gauti apmokėjimą už dirbtus viršvalandžius, šios nuostatos netaikė ir priteisė tik vidutinį darbo užmokestį. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aktyvų teismo vaidmenį tarnybinių ginčų bylose, pareigą tinkamai taikyti galiojančią materialiąją teisę, priteistą apmokėjimą už viršvalandinį darbą padidina 50 procentų, tai sudaro (397,55 Eur + 181,48 Eur) x 50 proc.) viso – 868,55 Eur. Be to, viršvalandinis darbas buvo atliekamas ir šventinėmis dienomis pagal atsakovo pateiktus suvestinius duomenis 2016 m. rugpjūčio 15 d. – 1 val., 2017 m. sausio 1 d. – 1 val. 45 min., balandžio 16 d. – 1 val., birželio 4 d. – 1 val., gruodžio 26 d. – 1 val.; už šias dienas papildomai priskaičiuotina 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (2016 m. 1 val. x 4,89 Eur x 50 proc. – 2,45 Eur, 2017 m. 4,75 val. x 5,56 Eur x 50 proc. –13,21 Eur), t. y. 15,66 Eur. Visa pareiškėjui už dirbtus viršvalandžius iš atsakovo priteistina suma sudaro 884,21 Eur.

40. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas dalį faktinių aplinkybių byloje įvertino netinkamai, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui ir tais atvejais, kai jo tarnyba buvo atliekama Dujų apskaitos stotyje sausumoje 12 km atstumu nuo kranto, bei tais atvejais, kai pamainą baigdavo krantinėje II pozicijoje, ir laivu grįžti nereikėjo, darbo laiko apskaitos ir postų žiniaraščiuose buvo nepažymėtas visas tarnybai skirtas laikas, todėl dalį pareiškėjo reikalavimų patenkino nepagrįstai. Be to, teismas netinkamai pritaikė viršvalandinį bei darbą švenčių dienomis reglamentuojančias VTĮ 261 straipsnio nuostatas, todėl buvo netinkamai apskaičiuota priteistina suma. Atsižvelgdama į šias išvadas, teisėjų kolegija iš dalies tenkindama Tarnybos apeliacinė skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, pareiškėjui priteistą sumą sumažina iki 884,21 Eur (ABTĮ 146 str. 1 d., 147 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą pakeisti, pareiškėjui A. G. iš atsakovo Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos priteistą apmokėjimą už dirbtus viršvalandžius sumažinti iki 884,21 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 21 ct.)

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė