2023-01-18 Nr. AB-1650-3-62-3-02123-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-22-1188/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02123-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.17

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys – A. S., T. I., E. N., V. S., V. S., A. B., S. B., L. B., A. P.) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 21R1-107 (AG1-16/11-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. T-563 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. T-396 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo pakeistas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. T-396 „Dėl Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašo patvirtinimo“, 1.3 papunktį, papildytą nauju 90 punktu, kuriame pareiškėjo nuosavybės teise valdomas rūsys adresu: (duomenys neskelbtini), Kaunas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Rūsys), yra įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašą (toliau – ir 2019 m. sąrašas); 3) įpareigoti Tarybą išbraukti pareiškėjo nuosavybės teise valdomą Rūsį iš 2019 m. sąrašo; 4) įpareigoti Tarybą išbraukti pareiškėją iš asmenų, kurie privalo mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu 3 procentų tarifu, sąrašo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė ir pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, jog skundžiamas Sprendimas neatitinka faktinių aplinkybių ir yra neteisėtas. Gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), Kaune, pareiškėjas nuosavybės teise valdo Rūsį, kuris yra be langų, žemiau žemės paviršiaus. 2019 m. spalio 7 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-268 (toliau – ir Aktas) nustatyta statinio (pastato), o ne pareiškėjui priklausančių Rūsio patalpų techninė būklė, todėl atsakomybė kyla iš statinio techninės priežiūros ir naudojimo tvarkos pažeidimų, bet ne iš statinyje esančių patalpų nepriežiūros. Pareiškėjo nuosavybės teise valdomas Rūsys nėra statinys, kuriam turėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau – ir NTMĮ). Pareiškėjas yra statinio – daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendraturtis, name valdantis Rūsį, esantį po daugiabučiu namu, žemiau žemės paviršiaus. Skundžiamu Sprendimu nustatytas nekilnojamojo turto mokestis padidintu 3 procentų tarifu prieštarauja Įstatymui.

3. Pareiškėjas teigia, kad jam nuosavybės teise priklausančios patalpos išoriškai vizualiai pagal techninę būklę yra geros būklės, turi tik kosmetinių menkų defektų, kurie nelemia teisėto pagrindo įtraukti Rūsio patalpas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą vien dėl to, kad prie Rūsio yra palikta medinė paletė, matyti žaliųjų atliekų, plytų duženų ir plastiko šiukšlių. Pareiškėjas negali būti atsakingas už viso namo techninę būklę. Pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso devyniems savininkams, pareiškėjas yra tik vienas iš jų, valdantis žemiau žemės paviršiaus esančias Rūsio negyvenamąsias patalpas. Rūsio patalpų techninė būklė niekaip negali grėsti aplinkinių žmonių sveikatai ar gyvybei, be to, Rūsio patalpų vidus yra geros būklės. Pastato remontui reikalingas visų namo bendraturčių pritarimas, kad būtų keičiama ir gerinama namo techninė būklė. Pareiškėjui priklausančios Rūsio patalpos yra prižiūrimos ir grėsmės dėl techninės būklės niekam nekelia. Viso namo priežiūros našta jam perduota nepagrįstai, todėl neprivalo mokėti didesnio nei nustatyta nekilnojamojo turto mokesčio – 3 proc. tarifu.

4. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti.

5. Atsakovas atsiliepime ir jo atstovė pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas kreipėsi į Komisiją su skundu, kuriuo prašė panaikinti Tarybos Sprendimo 90 punktą. Pareiškėjas skundo reikalavimą panaikinti Tarybos Sprendimo dalį grindė dviem argumentais: pirma – jog pareiškėjo nuosavybės teise valdoma negyvenamoji patalpa Rūsys į 2019 m. sąrašą įtrauktas nepagrįstai, kadangi Centro seniūnijos fiksuoti defektai yra mažareikšmiai ir neesminiai, o jokių rimtų pažeidimų nėra; antra, jog į 2019 m. sąrašą įtrauktas tik pareiškėjui priklausantis turtas, nors gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Kaune, valdo iš viso 9 savininkai. Komisijos 2020 m. liepos 21 d. sprendimu pareiškėjo skundas atmestas. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu, savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo skunde Komisijai. Pareiškėjas pažymi, kad Komisija padarė nepagrįstą išvadą, jog Tarybos Sprendimas yra teisėtas, kadangi pareiškėjas nėra atsakingas už pastato (statinio) būklę vienas, o pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis rūsys yra geros būklės, turintis tik kosmetinių menkų defektų, kurie negali duoti pagrindo įtraukti šią patalpą į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą.

6. Atsakovas, vadovaudamasis NTMĮ 2 straipsnio 1 dalimi, 4 straipsniu, 6 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu, nurodė, kad Taryba 2018 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. T-246 „Dėl 2019 metų nekilnojamojo turto mokesčio tarifų nustatymo“ 5 punktu nustatė, kad nekilnojamojo turto mokesčio už nekilnojamąjį turtą, įtrauktą į 2019 metų sąrašą, tarifas – 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės. Nagrinėjamu atveju yra aktualus Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. T-169 (toliau – ir Aprašas), 4 punkte įtvirtintas reglamentavimas.

7. Atsakovas teigė, kad tai, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune, ir jame esantis Rūsys atitinka Aprašo 4 punkte nurodytus kriterijus, užfiksuota fotonuotraukose ir Akte. Rūsys Nekilnojamojo turto registre registruotas kaip negyvenamoji patalpa – rūsys. Rūsys nepatenka į NTMĮ 4 ir 7 straipsniuose išvardytų nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamų objektų sąrašą. Taryba tinkamai įvykdė pareigą pagrįsti Rūsio patalpos nepriežiūros faktą, pagrįstai Rūsio patalpą įtraukė į 2019 m. sąrašą Aprašo 4 punkto nustatytų kriterijų pagrindu. Prievolė apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti nekilnojamojo turto mokestį, vadovaujantis NTMĮ 12 straipsnio 1 punktu, nagrinėjamu atveju tenka pareiškėjui. Todėl neturi reikšmės pareiškėjo skundo motyvai dėl kitų gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, bendraturčių teisių ir pareigų.

8. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Tarybos Sprendimo dalis dėl ginčo pastato įtraukimo į 2019 m. sąrašą buvo priimta nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus ir neprieštarauja teisės aktų reikalavimams. Nesant pagrindo panaikinti skundžiamą Sprendimo dalį, atmestinas ir skundo išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti prašomus veiksmus.

II. 9. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino Komisijos sprendimą bei Tarybos Sprendimo 1.3 papunktį, papildytą nauju 90 punktu, kuriame pareiškėjo nuosavybės teise valdomas Rūsys yra įtrauktas į 2019 m. sąrašą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

10. Teismas, apžvelgęs Aprašo 4 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą, akcentavo, kad į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą gali būti įrašytas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantis nekilnojamasis turtas tik esant vienai iš sąlygų – kai apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto objekto būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. 2019 m. spalio 7 d. akte nurodyta ir fotonuotraukose vizualiai užfiksuota Rūsio patalpų išorinė būklė iš esmės neatitinka Aprašo 4 punkte nurodytų kriterijų. Akte nurodyta, jog Rūsio patalpų vidaus nebuvo galimybės apžiūrėti, tačiau įėjimo į rūsį atraminės sienelės tinkas sutrūkinėjęs, ant laiptų palikta medinė paletė, yra žaliųjų atliekų, plytų, plastiko šiukšlių, iš kiemo pusės rūsio šviesduobė uždengta skardos lakštais. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja V. L. negalėjo patvirtinti, jog šviesduobė yra pareiškėjo Rūsio patalpose. Pareiškėjas neigė, jog jo Rūsyje yra šviesduobė.

11. Teismas nurodė, kad iš Akto ir byloje esančių fotonuotraukų negalima nustatyti, jog įėjimo į Rūsį atraminės sienelės tinkas sutrūkinėjęs taip, jog dėl to Rūsys ir gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra tinkamos techninės būklės ir negali būti objektyviai laikomas saugiu aplinkai bei jame ar šalia jo esantiems asmenims. Techninės būklės defektų, dėl kurių Rūsys kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, negalėjo detalizuoti ir nurodyti liudytoja V. L.. Teismas vertino, kad Akte nurodytos ir fotonuotraukose vizualiai užfiksuotos aplinkybės, jog ant Rūsio laiptų padėta medinė paletė, matyti pavienių žaliųjų atliekų, plytų, plastiko šiukšlių, nepatvirtina, jog Rūsio patalpos nėra tinkamos techninės būklės ir kelia realų pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nuosavybės teise valdomų Rūsio patalpų nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo įrašyti į 2019 m. sąrašą.

12. Teismas, vadovaudamasis NTMĮ 4 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalimi, nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji Rūsio patalpa (patalpos: R-1; R-2; R-3; R-8; R-10; R-11; R-12), esanti pastate – gyvenamajame name (trijų ir daugiau butų daugiabučiame pastate) (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas nesinaudoja kitomis gyvenamojo namo patalpomis ir nėra jų, kaip ir viso gyvenamojo namo, savininku. Pareiškėjui neatsiranda pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu tarifu dėl kitų pastato – gyvenamojo namo būklės defektų, kurie nesusiję su pareiškėjo nuosavybės teise valdomomis Rūsio patalpomis.

13. Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad pagal NTMĮ 4 straipsnyje numatytas išimtis ir 7 straipsnyje numatytas lengvatas nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys gyvenamosios paskirties statiniai (patalpos), ir todėl pareiškėjui, nuosavybės teise valdančiam negyvenamąsias Rūsio patalpas, tenka pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu tarifu, proporcingu jo valdomų patalpų dydžiui.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nustatė gyvenamosios paskirties daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame yra tik pareiškėjui priklausančios Rūsio patalpos, defektus, kurie iš esmės nėra susiję su pareiškėjo negyvenamųjų Rūsio patalpų būkle, ir tai patvirtina Akto duomenys apie statinio – gyvenamojo namo balkonų, stogo, medinių langų, sienų, priestato būklę, dėl kurios pareiškėjo Rūsio patalpos įtrauktos į 2019 m. sąrašą. Atsakovo nurodytos NTMĮ 4 straipsnyje numatytos išimtys ir 7 straipsnyje numatytos lengvatos gyvenamųjų statinių ir patalpų savininkams nesukuria atsakomybės naštos ir pareigos pareiškėjui, negyvenamųjų patalpų savininkui, už viso statinio – gyvenamojo namo ir gyvenamųjų patalpų nepriežiūrą mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu tarifu.

15. Teismas akcentavo, kad atsakovas pagal Aprašo 4 punkto nuostatas turi diskrecijos teisę, bet ne pareigą įrašyti į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą fiziniams ir juridiniams asmenims priklausantį apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Todėl atsakovas kiekvienu konkrečiu atveju privalo vertinti, ar pastato būklė yra tokia, jog dėl jo apleistumo ar nepriežiūros kyla pavojus Aprašo 4 punkte nurodytai aplinkai.

16. Teismas nenustatė aplinkybių, jog pareiškėjo nuosavybės teise valdomos Rūsio patalpos dėl savo būklės keltų pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

17. Teismas VSĮ 4 straipsnio ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 ir 8 straipsnių kontekste nurodė, kad atsakovo sprendimas dėl didesnio nekilnojamojo turto mokesčio taikymo pareiškėjui, susijęs iš esmės su sankcijos taikymu, privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės motyvuotos.

18. Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamo Sprendimo dalis dėl pareiškėjo Rūsio patalpų įrašymo į 2019 m. sąrašą priimta nesilaikant Aprašo 4 punkte įtvirtintų reikalavimų. Skundžiamas Sprendimas nepagrįstas, pažeidžia gero administravimo principą bei VAĮ 8 straipsnio reikalavimus individualiam administraciniam aktui, kadangi atsakovas neužtikrino objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei nepagrįstai taikė neteisingą ir neproporcingą poveikio priemonę pareiškėjui, nesant teisinių pagrindų neteisėtai įtraukė pareiškėjo Rūsio patalpas į 2019 m. sąrašą. Nustatytos faktinės aplinkybės ir nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai sudaro neabejotiną teisinį pagrindą skundžiamo Sprendimo dalį dėl pareiškėjo Rūsio patalpų įtraukimo į 2019 m. sąrašą panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Tais pačiais pagrindais ir argumentais naikintinas ir Komisijos sprendimas.

19. Teismas, panaikinęs Sprendimo dalį, kitus pareiškėjo skundo reikalavimus laikė pertekliniais, kurie savarankiškai nesukuria pareiškėjui teisinių pasekmių.

III. 20. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą, palikti galioti Komisijos sprendimą, pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovas apeliaciniame skunde dėsto ginčo faktines aplinkybes, nurodo teisinį reglamentavimą ir akcentuoja, kad Akte ir fotonuotraukose užfiksuotos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad Rūsio patalpų išorinė būklė iš esmės neatitinka Aprašo 4 punkte nurodytą kriterijų. Teismas nepasisakė dėl viso namo būklės, buvusios patikrinimo metu, nepagrįstai apsiribojo tik pareiškėjo patalpų vertinimu, nes vertinimo objektu šio tipo bylose yra ne atskiros patalpos, o visas statinys. Be to aktualu tai, kad kiti namo gyventojai ir patalpų savininkai sutinka su Akte užfiksuotais defektais, todėl pareiškėjo teiginiai ir teismo išvados, kad bloga statinio būklė nebuvo įrodyta, yra nepagrįsti. Vien tai, kad pareiškėjas nenori mokėti padidinto nekilnojamojo turto mokesčio, nėra pagrindas naikinti skundžiamą Sprendimo dalį.

22. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir DNBĮ) 2 straipsnio 4 dalimi, 2 straipsnio 15 punktu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2013, nesutinka su teismo išvada, kad vien tai, jog pareiškėjas nesinaudoja kitomis gyvenamojo namo patalpomis ir nėra jų, kaip ir viso gyvenamojo namo, savininku, jam neatsiranda pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu tarifu dėl kitų gyvenamojo namo būklės defektų, kurie nesusiję su pareiškėjo nuosavybes teise valdomomis Rūsio patalpomis. Atsakovas pabrėžia, kad daugiabučių namų bendrųjų objektų bendraturčiai yra tiek butų, tiek kitų, tarp jų – gyvenamajame name esančių negyvenamosios paskirties, patalpų savininkai. Akivaizdu, kad pareiškėjas yra daugiabučio gyvenamojo namo bendraturtis. Jo, kaip savininko, pareigų negali pakeisti ar eliminuoti nei bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Todėl pareiškėjo argumentai, kad dėl namo priežiūros yra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl dėl namo defektų turėtų atsakyti jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo A. S., nesudaro pagrindo naikinti Sprendimo dalies dėl pareiškėjo Rūsio įtraukimo į 2019 m. sąrašą.

23. Atsakovo teigimu, teismas neteisingai aiškino NTMĮ nuostatas. Pabrėžia, kad Akte fiksuoti viso namo trūkumai ir todėl buvo vertinama viso namo būklė, o ne atskirų patalpų būklė. Kadangi pastate yra dauguma gyvenamosios paskirties patalpų, jos į 2019 m. sąrašą negalėjo būti traukiamos, tačiau nustačius pastato priežiūros defektus, į 2019 m. sąrašą buvo įtrauktos visos negyvenamosios patalpos (išskyrus esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, kurioms 2019 m. liepos 11 d. buvo išduotas statybos leidimas), tame tarpe ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomos Rūsio patalpos. Aktualu tai, kad STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo“ (toliau – ir STR 1.07.03:2017) įpareigoja atlikti būtent statinio, o ne atskirų patalpų priežiūros patikrinimus. Akte nustatyti viso namo defektai turi įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms. Svarbu tai, kad pareiškėjui tenka pareiga mokėti nekilnojamojo turto mokestį padidintu tarifu, proporcingu tik jo valdomos patalpos dydžiui, nes jis kaip namo bendraturtis turi pareigą prisidėti prie bendrojo namo naudojimo objektų išlaikymo, taigi ir prie namo defektų taisymo ir inicijuoti vienokių ar kitokių sprendimų priėmimą.

24. Atsakovas akcentuoja, kad tam, jog pastatas būtų įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, jis neprivalo atitikti visų ar konkretaus skaičiaus Aprašo 4 punkte išvardytų kriterijų, taip siekiant maksimaliai sumažinti galimas rizikas ir išvengti nelaimingų atsitikimų. Nagrinėjamu atveju pažeidimai užfiksuoti Akte ir būtent tai įrodo, kad į 2019 m. sąrašą apleistame statinyje pareiškėjui priklausantis nekilnojamojo turto objektas yra įtrauktas pagrįstai.

25. Atsakovas pabrėžia Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir pažymi, kad teismas, panaikindamas Komisijos sprendimą, to priežastimi nurodė tik iš esmės neteisingą NTMĮ traktavimą. Teismui nepateikus kitų Komisijos sprendimo neteisėtumo faktą patvirtinančių motyvų, negalima sutikti, kad Komisija netinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir todėl priėmė neteisėtą sprendimą.

26. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neskundė Centro seniūnijos rašto, kuriuo buvo atsisakyta išbraukti jo rūsio patalpas iš 2019 m. sąrašo, todėl vertinama, kad su rašto išvadomis ir motyvais jis sutinka. Byloje ginčo dėl netinkamo pareiškėjo informavimo nekilo, rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas gavo įspėjimą apie galimą Rūsio įtraukimą į 2019 m. sąrašą.

27. Atsakovo nuomone, palikus galioti teismo sprendimą, būtų formuojama neteisinga teismų praktika.

28. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas bei pridėti prie bylos įrodymus dėl pareiškėjo siųstų raštų namo (duomenys neskelbtini), Kaune, įgaliotinei A. S..

29. Pareiškėjas, pritardamas pirmosios instancijos teismo vertinimui ir išvadoms, akcentuoja, jog nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad pareiškėjas neskundė Seniūnijos rašto, kuriuo buvo atsisakyta išbraukti jo rūsio patalpas iš 2019 m. sąrašo. Nurodo, kad į Seniūniją kreipėsi su 2020 m. vasario 26 d. raštu, išdėstydamas reikšmingus argumentus bei kartu pateikdamas Rūsio patalpos prieigos fotonuotraukas, tačiau jo skundo Seniūnija netenkino ir nevykdė pakartotinės Rūsio prieigos apžiūros.

30. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas netinkamai interpretuoja materialinės teisės normas dėl savininko pareigų, klaidina teismą, vadovaudamasis CK 4.82 straipsnio 1 dalimi. Pažymi, kad daug kartų kreipėsi į namo pagal jungtinės veiklos sutartį prižiūrinčią A. S., siūlydamas šaukti visuotinį namo gyventojų susirinkimą ir remontuoti namą, tačiau į tai nebuvo reaguojama.

31. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas atsisako prisidėti prie namo remonto. Be to, bylos esmė yra nustatyti, ar pagrįstai Rūsys įtrauktas į 2019 m. sąrašą, t. y. ar Rūsys patenka į Aprašo 4 punkte išvardytą kriterijų sąrašą.

32. Pareiškėjas pabrėžia, kad gyvenamasis pastatas adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune, priklauso 9 savininkams, jis yra vienas iš bendrasavininkų, šiame pastate valdantis Rūsio patalpas, esančias po daugiabučiu namu. Pareiškėjas negali būti atsakingas už viso pastato būklę vienas, nes visam statiniui reikalingas visų daugiabučio namo bendraturčių pritarimas ir balsavimas, kad būtų keičiama ir gerinama namo techninė būklė. Namas valdomas pagal jungtinės veiklos sutartį įgalioto asmens A. S., kuri įgaliota rūpintis šio namo technine būkle bei aplinkos priežiūra. Be to, Akte buvo fiksuota ir nustatyta gyvenamojo namo, o ne pareiškėjui priklausančių Rūsio patalpų techninė būklė. Todėl pareiškėjo Rūsio patalpos buvo nepagrįstai įtrauktos į 2019 m. sąrašą. Aktualu taip pat yra tai, kad patikrinime dalyvavo tik viena suinteresuota pusė – Centro seniūnijos atstovė V. L., patikrinimo aktas dėl viso gyvenamojo namo surašytas vienašališkai, nedalyvaujant namo savininkams bei jų įgaliotai atstovei, veikiančiai pagal jungtinės veiklos sutartį.

33. Pareiškėjo teigimu, Akto turinys nepatvirtina, kad Rūsys yra netinkamos būklės ir negali būti objektyviai laikomas saugiu aplinkai bei jame ar šalia esantiems asmenims, t. y. neatitinka Aprašo 4 punkte nurodytų kriterijų. Patikrinimo metu rastos plastiko šiukšlės, kurias atneša kieme įsikūrusio baro klientai, negali būti priežastimi įtraukti Rūsį į 2019 m. sąrašą. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas fiksuotus viso daugiabučio gyvenamojo namo defektus ir juos tapatindamas su pareiškėjo Rūsio patalpomis.

34. Pareiškėjas sutinka su teismo pagrįstai nustatytu pareiškėjo rūpestingumu dėl Rūsio patalpų prieigos ir nustatyta aplinkybe dėl pareiškėjo kreipimosi į namo įgaliotinę su raginimu spręsti su namu susijusius remonto klausimus. Pritaria, kad Akte nurodytos ir fotonuotraukoje vizualiai užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina, jog Rūsio patalpos nėra tinkamos techninės būklės ir kelia realų pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Šios išvados, pareiškėjo teigimu, nepaneigia ir teismo apklaustos liudytojos V. L. paaiškinimai. Akcentuoja, kad atsakovo nuotrauka, kurioje matyti skardos lakštas ant šaligatvio plytelių, yra ne prie pareiškėjo Rūsio prieigos, o prie V. S. negyvenamųjų patalpų durų įėjimo. Sutinka su teismo išvada, kad skundžiama sprendimo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 35. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo 1.3 papunkčio, kuriuo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimu patvirtintas Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašas, papildytas nauju 90 punktu, kuriuo pareiškėjo nuosavybės teise valdomas Rūsys įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2019 metų sąrašą.

36. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsiliepimą į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir panaikino Komisijos sprendimą bei skundžiamo Tarybos 2019 m. gruodžio 17 d. sprendimo dalį, nuspręsdamas, kad atsakovo nustatyti gyvenamosios paskirties daugiabučio gyvenamojo namo, kuriame yra pareiškėjui priklausančios Rūsio patalpos, defektai iš esmės nėra susiję su pareiškėjo negyvenamųjų Rūsio patalpų būkle, atsakovui neužtikrinus objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei taikius neteisingą ir neproporcingą poveikio priemonę pareiškėjui, nesant nustatytų pareiškėjo nuosavybės teise valdomų Rūsio patalpų būklės galimai keliamo pavojaus name ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai aplinkybių, kuriomis negali būti įėjimo į Rūsį atraminės sienelės tinko sutrūkinėjimas, medinės paletės palikimas ant laiptų, žaliųjų atliekų ir plytų bei plastiko šiukšlių buvimas, iš kiemo pusės rūsio šviesduobės uždengimas skardos lakštais.

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, taip pat nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

38. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

39. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje pažymima, kad mokesčiais reguliuojami valstybėje vykstantys ekonominiai, socialiniai procesai, skatinamos ir remiamos naudingos ūkinės pastangos, pritraukiamas kapitalas, investicijos arba priešingai – stabdomos nepageidautinos socialinės-ekonominės raidos tendencijos (žr., 1997 m. liepos 10 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. nutarime pažymėta, kad nuosavybė įpareigoja ir šia nuostata išreiškiama nuosavybės socialinė funkcija; kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (apmokėti išlaidas, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų priežiūra, remontu, tvarkymu ir kt.).

40. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentais, kad pareiškėjas negali būti atsakingas už viso gyvenamojo pastato, kuris priklauso 9 savininkams, techninę būklę kaip vienas bendrasavininkis, nes visam statiniui reikalingas visų daugiabučio namo bendraturčių pritarimas ir balsavimas, kad būtų keičiama ir gerinama namo techninė būklė.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.). Buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka (CK 4.83 str. 3 d.). Nei vieno iš Pastato butų ir kitų negyvenamųjų patalpų savininkų pareiga, susijusi su bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama prižiūra, remontu ar kitokiu tvarkymu, negali būti suabsoliutinama ir NTMĮ numatytos priemonės už apleistą ar neprižiūrimą nekilnojamąjį turtą taikymo kontekste, t. y. tokia priemonė gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei yra sąlygos ją taikyti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3175-624/2021; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byla Nr. eA-423-789/2022).

42. Pareiškėjas skunde teigia, kad pastato remontui reikalingas visų namo bendraturčių pritarimas, kad būtų keičiama ir gerinama namo techninė būklė. Pareiškėjas nurodo, kad jam priklausančios Rūsio patalpos yra prižiūrimos ir grėsmės dėl techninės būklės niekam nekelia. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nesant visų pastato bendrasavininkių bendro sutarimo, pareiškėjas neturi teisės pradėti remonto darbus, reikalaujamus Patikrinimo akte.

43. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad tam, jog pastatas būtų įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, jis neprivalo atitikti visų ar konkretaus skaičiaus Aprašo 4 punkte išvardytų kriterijų, taip siekiant maksimaliai sumažinti galimas rizikas ir išvengti nelaimingų atsitikimų. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad esminį nagrinėjamo ginčo aspektą sudaro ir galutinę procesinę bylos baigtį lemia daugiabučio namo bendrasavininkių situacijos specifika ir jos kontekste pagal įstatyme įtvirtintus grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai kriterijus tinkamai neįvertintas pareiškėjo nuosavybės teise valdomų Rūsio patalpų būklės (įėjimo į pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio rūsį atraminės sienelės tinko sutrūkinėjimas, taip pat medinės paletės palikimas ant laiptų, žaliųjų atliekų ir plytų bei plastiko šiukšlių buvimas, iš kiemo pusės rūsio šviesduobės uždengimas skardos lakštais) galimai keliamas pavojus name ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Toks neįvertinimas minėtos situacijos specifikos kontekste nulėmė neteisingą ir neproporcingą poveikio priemonės pareiškėjui taikymą.

44. Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Taip pat galutinei procesinei bylos baigčiai neturi reikšmės pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą suformuluotas prašymas pridėti prie bylos įrodymus ir atlikti jų vertinimą, todėl teisėjų kolegija tokio prašymo netenkina.

45. Dėl nurodytų argumentų atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

46. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl šis prašymas netenkintinas (ABTĮ 41 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis