2022-04-27 Nr. AB-10434-3-62-3-03392-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1973-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03392-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. K. (toliau – ir pareiškėjas, prieglobsčio prašytojas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S32761 (toliau – ir Sprendimas) ir Departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau –ir Komisija) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 6K-2096 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini). Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Šį Sprendimą pareiškėjas skundė nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija jo skundą atmetė.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis prašė užtikrinti jo teisę būti išklausytam, teisingai išnagrinėti jo skundą, tačiau atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

4. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo argumentais, kad nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, pagal kurią (duomenys neskelbtini). Tai, kad jis negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Paminėtos aplinkybės patvirtina realią grėsmę jo gyvybei ir sveikatai, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą. Komisija nepasisakė dėl pareiškėjo išdėstytų motyvų, kiek tai yra susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos ir draudimu atvykti, tik iš esmės argumentavo tuo, jog sprendimai yra teisėti, o pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sieną, neturi ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjo teigimu, vien toks pareiškėjo veiksmas neturėtų sukelti didžiausių sankcijų, nes sienos kirtimas įvyko siekiant pasiprašyti prieglobsčio, t. y. atlikti teisėtus veiksmus.

5. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamentas sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjas teigė, jog iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjo pasakojimas nebuvo pagrįstas jokiais objektyviais duomenis ir buvo nenuoseklus, neišsamus, netikslus, jo teikiami paaiškinimai buvo prieštaringi bei keliantys pagrįstų abejonių. Pareiškėjas iš pradžių abstrakčiai teigė, jog (duomenys neskelbtini), o vėliau pasakojo, kad (duomenys neskelbtini), tačiau jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjas taip pat teigė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo pasakyti, kas, kada ir kur (duomenys neskelbtini).

7. Atsakovas pažymėjo, kad tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija pareiškėjo pasakojimo taip pat nepagrindžia, t. y. nebuvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas ir nurodė, kad kilmės valstybės informacija patvirtina, jog „(duomenys neskelbtini) yra persekiojimai“, tačiau šių teiginių nepatvirtina jokia kilmės valstybės informacija. Pareiškėjo istorija nebuvo nei pagrįsta kitais (be pasakojimo) įrodymais, nei savaime sklandi, visiškai abstrakti, dėl to nėra tikėtina. Vertinant pareiškėjo pasakojimą kartu su tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, kurie buvo abstraktūs, nedetalūs ir migloti, jo pasakojimas apie jam kilusią grėsmę kilmės šalyje pagrįstai buvo vertinamas kritiškai bei savaime nelaikytas patikimu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo nurodytų faktų tikrumą. Taip pat nebuvo nustatyta, kad šiuo metu pareiškėjo kilmės valstybėje yra vykdomi sistemingi Tamilų tigrų šeimos narių persekiojimai. Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

8. Atsakovas nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 222 punktu, žodinis bylos nagrinėjimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai skundą nagrinėjanti komisija nusprendžia, jog tai yra reikalinga. Šiuo atveju pareiškėjo skundą nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pareiškėjas.

9. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikytas pareigūnų. Todėl yra tikėtina, jog, atsisakius suteikti prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Šias aplinkybes paneigiančių argumentų pareiškėjas skunde nepateikė. Be to, pareiškėjas turi teisę pateikti Departamentui ar Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Jei pareiškėjas pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas. Remiantis Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, priėmus sprendimus išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

10. Atsakovas akcentavo, kad, nors pareiškėjas iš savo kilmės šalies atvyko į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Šie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 7 d. sprendimu pareiškėjo P. K. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį; kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

12. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, nustatė, kad:

12.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) raštu pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Prašyme nurodė, kad (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apklausos metu pareiškėjas nurodė, jog (duomenys neskelbtini).

12.2. Atsakovas, įvertinęs faktines aplinkybes, Sprendimu nusprendė pareiškėjui nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos atvykti į Lietuvos Respubliką, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, jį skundė ikiteismine tvarka, tačiau Komisija jo skundą atmetė.

13. Teismas nurodė, kad Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados.

14. Teismas pažymėjo, kad iš pateiktos medžiagos, (duomenys neskelbtini) apklausos garso įrašo yra akivaizdu, jog pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktaus pobūdžio, atsakinėdamas į papildomus klausimus pareiškėjas apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Taip pat kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės.

15. Įvertinęs sprendime nurodytų aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumus, atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, teismas darė išvadą, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Pareiškėjo deklaruojamą baimę grįžti į kilmės šalį teismas vertino kaip hipotetinio pobūdžio ir nelaikė visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas konstatavo, kad Departamentas pagrįstai Sprendimu pareiškėjui nesuteikė pabėgėlio statuso, o, neatitikus Įstatymo 87 straipsnio reikalavimų – ir papildomos apsaugos.

16. Įvertinęs 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 1, 4 dalių, Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 33 punkto nuostatas, tai, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 28 d. ir buvo sulaikytas pareigūnų, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas, teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta.

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nustatytas 5 metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui, todėl šį terminą sutrumpino iki 2 metų. Kadangi Departamento Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpinta iki 2 metų, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpinant šį terminą iki 2 metų.

18. Dėl žodinio skundo nagrinėjimo teismas pažymėjo, kad, remiantis Tvarkos aprašo 222 punktu, Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

19. Teismas nurodė, kad, nepatenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį ir papildomos apsaugos panaikinimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

III. 20. Pareiškėjas P. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – (duomenys neskelbtini) piliečio P. K. skundą patenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklaustas.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjo teigimu, teismo sprendimas priimtas neįsigilinus į pareiškėjo nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes, patvirtinančias realią individualaus persekiojimo grėsmę.

22. Pareiškėjas pažymi, kad jis negali pasilikti kilmės šalyje, nes (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija sutampa su pareiškėjo pasakojimu, kad (duomenys neskelbtini). Dėl minėto persekiojimo pareiškėjui kyla grėsmė prarasti laisvę, sveikatą ar net gyvybę, todėl yra pagrindas patenkinti prieglobsčio prašymą. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro nustatytus reikalavimus, priimant sprendimą dėl prieglobsčio turi būti atsižvelgta į padidintos rizikos asmenų grupes. Šiuo atveju pareiškėjas yra priskirtinas padidintos rizikos grupei, nes yra persekiojamas (duomenys neskelbtini) pagrindu.

23. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam atliko paviršutiniškai, t. y. apsiribojant bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertinant asmeninių pareiškėjo savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojant nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrinant įrodymų visapusiško ištyrimo. Atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, rinkti aktualią ir naujausią informaciją apie kilmės valstybę, pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje ir išvykus iš jos. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Panaikinus atsakovo sprendimus dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo, naikintini ir išvestiniai atsakovo sprendimai išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką.

24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, papildomai akcentuoja, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, kadangi tiek iš Departamento, tiek iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pasakojimas buvo atmestas dėl patikimumo stokos, o tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija pareiškėjo pasakojimo taip pat nepagrindė, ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojui suteikimo poreikį. Europos sąjungos prieglobsčio agentūra (ESPA) (anksčiau buvo Europos prieglobsčio paramos biuras) išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti, priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo (duomenys neskelbtini) piliečiams, tačiau pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl pareiškėjo minimi ESPA išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjo atveju nėra aktualūs ir netaikytini. Pareiškėjas nepateikė jokios informacijos, kad ESPA išskiria kokius nors padidintos rizikos asmenų profilius (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21S32761 ir Komisijos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 6K-2096 teisėtumo ir pagrįstumo bei su tuo susijusio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta kitų motyvų, kuriais yra grindžiama būtinybė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

28. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinės bylos medžiagą, nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Dėl aptartų priežasčių pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl teismas minėtą terminą sutrumpino iki 2 metų, atitinkamai sutrumpino terminą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, taip pat pakeitė šią Komisijos sprendimo dalį.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

33. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

34. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

35. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

36. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

37. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

38. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) prašyme suteikti prieglobstį nurodė, jog (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) apklausoje pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) (žr. taip pat nutarties 2, 12.1, 22 p.).

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, sutinka su vertinimu, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra gana abstraktus ir nedetalus, ne konkretizuojantis asmeniui kylančią realią individualaus pobūdžio grėsmę, o pristatantis tik bendrą situaciją kilmės valstybėje. Nors pareiškėjas baimę būti persekiojamam grindė aplinkybėmis, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nedetalizavo (duomenys neskelbtini), nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas, pasakodamas apie (duomenys neskelbtini), taip pat apsiribojo tik bendro pobūdžio teiginiais, nepateikdamas konkrečių detalių, kurios galėtų būti patikrintos. Tokio pobūdžio pasakojimas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl „visiškai pagrįstos baimės“ bei individualaus persekiojimo pobūdžio standarto, todėl pareiškėjo nurodomais pagrindais prieglobsčio prašymas negalėjo būti tenkinamas.

40. Priešingai nei teigia pareiškėjas, Departamentas, priimdamas Sprendimą, surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, informacija surinka iš įvairių tarptautinių šaltinių, šią informaciją Departamentas įvertino kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apklausos metu apie jo individualią situaciją. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė naujesnės informacijos apie kilmės valstybę bei nenurodė jokių pagrįstų duomenų, kurie paneigtų Departamento padarytas išvadas ir kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kilmės valstybėje gali būti persekiojamas ar kiltų kokia nors grėsmė.

41. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Departamento surinkta informacija, kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio, vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

42. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento Sprendimas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos yra teisėtas ir pagrįstas.

43. Kadangi pareiškėjas nenurodo savarankiškų teisinių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kuria pakeistas Departamento Sprendimas ir Komisijos sprendimas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šia apimtimi nepasisako.

44. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiami Departamento sprendimai yra iš dalies pagrįsti ir teisėti, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė