6caff73d-e3e2-4dda-a400-5504e67fa3ba · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-965-621/2017Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00290-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.; 55.1.3. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 11 d.Å iauliaiÅ iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Žanas Kubeckas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas V. V. (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į teismÄ su skundu (2-6, 48-51 b. l., 1 t., 2-3 b. l., 2 t.), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Atsakovas, TelÅ¡ių aps. VPK) 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-11-19 11.30 val. iki 2015-11-20 14.30 val. buvo laikomas TelÅ¡ių aps. VPK areÅ¡tinėje, kur buvo laikomas vienoje kameroje su kitu asmeniu vardu Jonas, kurio statusas – laikinai sulaikytas, o pareiÅ¡kėjo statusas buvo – suimtasis.

Jam buvo pažeistas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas, t. y. jam teko mažiau, nei 3,6 kv. m. kameros ploto. Kameroje buvę baldai ir sanitarinis mazgas jį dar labiau sumažino. PareiÅ¡kėjas mano, kad jam turėjo tekti ne mažiau, nei 4 kv. m. kameros ploto, atėmus sanitarinio mazgo ir baldų plotÄ . Nebuvo užtikrinta galimybė nuoÅ¡aliai pasinaudoti tualetu. Sanitarinis mazgas nebuvo tinkamai įrengtas, nebuvo klozeto, o tik padėklas grindyse, todėl pareiÅ¡kėjui dėl sveikatos bÅ«klės buvo apsunkintas naudojimasis tualetu.

Nebuvo ventiliacijos, natÅ«ralios Å¡viesos, buvo nepakankama Å¡iluma. Dėl drėgmės ir Å¡alčio buvo priverstas kameroje bÅ«ti ir miegoti su virÅ¡utiniais rÅ«bais. Nebuvo signalizacijos mygtuko. Nebuvo galimybės pasivaikščioti gryname ore. Kameroje nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, lentynėlės. PareiÅ¡kėjui reikėjo 6 kartus per parÄ gerti vaistus užsigeriant verdančiu vandeniu, tačiau verdančio vandens jis gavo tik tris kartus, todėl negalėjo iÅ¡gerti vaistų.PareiÅ¡kėjui dėl erdvės ir oro trÅ«kumo paÅ«mėjo ligos – lėtinė obstrukcinė plaučių liga, Å¡irdies nepakankamumas, stenokardija, iÅ¡eminė smegenų liga, dėl to jam nustatytas 40 procentų darbingumo lygis.

Buvo paveikta pareiÅ¡kėjo emocinė bÅ«sena. PareiÅ¡kėjas patyrė ne tik fizinę kančiÄ , bet ir psichologinį, emocinį, dvasinį sukrėtimÄ , kurių pasekmes jaučia ir dabar. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo TelÅ¡ių apskrities VPK atsiliepime (22-25, 63-66 b. l., 1 t.) nurodoma, jog atsakovas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodė, kad Turimais duomenimis pareiÅ¡kėjas TelÅ¡ių aps. VPK OVS ilgalaikio sulaikymo patalpose nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2016 m. birželio mėnesio 26 d. buvo patalpintas du kartus, tai yra 2015 m. spalio 2 d. nuo 9.40 val. iki 10.50 val. ir 2015 m. lapkričio mėnesį nuo 19 d 11.30 val. iki 20 d. 14.30 val.Pagal Policijos areÅ¡tinių ir sulaikymo patalpų modulio registrų, kurio duomenys pateikiami, matyti, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose nurodytais laikotarpiais, pareiÅ¡kėjas buvo vienas (pagal duomenyse nurodytÄ pristatymo pagrindÄ , asmenys kurie yra pristatomi protokolams, aktams, praneÅ¡imams suraÅ¡yti yra patalpinami į trumpalaikio sulaikymo patalpas), o pareiÅ¡kėjas nurodo, kad kameroje buvo dviese ir antro sulaikyto asmens vardas buvo Jonas (nurodomu laikotarpiu į TelÅ¡ių aps.

VPK net nebuvo pristatyta nei vieno asmens, kurio vardas bÅ«tų Jonas), kas neatitinka tikrovės.PareiÅ¡kėjas teigia, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose jam nebuvo užtikrintos minimalios kamerų gyvenamojo ploto normos. PareiÅ¡kėjas patikslintame skunde cituoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymÄ Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, kur nurodyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 m2, bet TelÅ¡ių aps.

VPK OVS ilgalaikio sulaikymo patalpos įrengtos, laikantis Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d. įsakymų Nr. 5-V-263 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. spalio 11 d. įsakymo Nr. V492 „Dėl teritorinių policijos įstaigų budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo (aktuali redakcija) (toliau – Reikalavimai patalpoms) 33.1 p., kur nurodyta, kad vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 m2 (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

TelÅ¡ių aps. VPK OVS yra trys ilgalaikio sulaikymo patalpos iÅ¡ kurių dvi yra dvivietės ir viena vienvietė, jų plotai, pagal VÄ® Registrų centro TelÅ¡ių filialo sudarytÄ TelÅ¡ių aps. VPK nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylÄ atitinkamai yra: kamera Nr. l (dvivietė): bendras plotas – 11,82 m3, sanitarinis mazgas - 1,6 m2, gyvenamas plotas – 10,22 m2 (11,82 – 1,6=10,22); kamera Nr. 2 (dvivietė): bendras plotas – 12,5 m2, sanitarinis mazgas – 1,6 m2, gyvenamas plotas – 10,9 m2; kamera Nr. 3 (vienvietė): bendras plotas – 8,79 m2, sanitarinis mazgas – 1,6 m2, gyvenamas plotas – 9,19 m2.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas buvo ilgalaikio sulaikymo patalpose vienas, jam teko nuo 9,19 m2 iki 10,22 m2 kameros ploto (Policijos areÅ¡tinių ir sulaikymo patalpų modulio registras nefiksuoja į kokiÄ kamerÄ yra talpinamas asmuo) ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.Baldai visose kamerose yra sumontuoti vienodi ir baldų užimamas plotas dvivietėje kameroje yra 2,03 m2 (lova – 1,4 m2, stalas – 0,2 m3, spintelė – 0,25 m2, kėdė – 0,09 m2, kėdė – 0,09 m2), vienvietėje kameroje baldų plotas yra 1,94 m2 (lova – 1,4 m2, stalas – 0,2 m2, spintelė – 0,25 m2, kėdė – 0,09 m2).TelÅ¡ių aps.

VPK OVS ilgalaikio sutaikymo patalpose yra įrengti tupimieji unitazai ir metalinės praustuvės su 120 cm atskiriamÄ ja pertvara, kas atitinka Reikalavimams patalpoms 33.6 p., kur nurodyta, kad patalpoje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas su 120 – 130 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas. Sanitarinio mazgo sienos ir grindys turi bÅ«ti padengtos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcinėms medžiagoms bei mechaniniams pažeidimams atsparia danga.Reikalavimai patalpoms 33.15 p. nurodoma, kad uždarytų asmenų elgesiui stebėti įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros ir pamainos pareigÅ«nams sudaromos sÄ lygos nuolat stebėti uždarytų asmenų elgesį.

Vaizdo stebėjimo kameros turi būti apsaugotos nuo tyčinio sugadinimo. Vaizdo stebėjimo kameros neturi fiksuoti sanitarinio mazgo teritorijos žemiau kaip 150 cm nuo grindų. (papildyta 2012-06-26 Įsakymu Nr. 5- V-490), pridedamose foto lentelėse užfiksuoti kamerų vaizdo stebėjimo kamerų matomų vaizdų nuotraukos, kuriose aiškiai matosi, kad sanitarinio mazgo zona yra juodai užmaskuota ir policijos pareigūnai negali stebėti, kaip uždaryti asmenys atlieka gamtinius reikalus.Pareiškėjo patikslintame skunde nurodyti teiginiai, kad kameroje Šalta, naktį trūksta šilumos, vaistus turėjo užgerti šaltu vandeniu, neatitinka tikrovės, nes Telšių aps.

VPK OVS ilgalaikio sulaikymo patalpose yra įrengta nepertraukiama šalto ir šilto vandens tiekimo sistema, kamerose įrengtas grindinis šildymas elektra su automatinio valdymo sistema.Pareiškėjo patikslintame skunde minimi teiginiai, kad nėra kuo kvėpuoti, trūksta natūralios šviesos, nieko nepagrįsti, ir tai patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Telšių departamento atlikti 2016-06-17 ir 2016-08-08 patikrinimai ir surašyti patikrinimo aktai. Tiesiogiai su pareiškėju bei jo kalinimo laikotarpiu patikrinimo aktai nesietini, nes pareiškėjas patikrinimo metu nebuvo laikomas Telšių aps.

VPK OVS ilgalaikio sulaikymo patalpose.Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos TelÅ¡ių departamento 2016-06-17 patikrinimo akte Nr. PAB-7S (25.14.3.8.12) raÅ¡oma, kad areÅ¡tantų apgyvendinimui yra 3 kameros. Viso 5 vietos, Kamerose yra įrengtas sanitarinis mazgas (unitazas, praustuvė), Å¡alto ir Å¡ilto vandens tiekimo sistema. Sanitarinis mazgas atskirtas 1,2 metro aukščio pertvara. Kamerose yra baldai: lovos, spintelės, stalas, suolas (HN 134:2015 13 p.). Sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas/kameras (vėdinamos per langus ir veikiančiÄ mechaninę patalpų vėdinimo sistemÄ ) (HN 134:2015 17 p.).

Tikrinimo metu kameros, bendro naudojimo patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius švarūs. Valomos policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka, kuri patvirtinta Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014-10-24 įsakymu Nr. B6-V-724 „Dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ilgalaikio sulaikymo patalpų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“. Jas valo UAB „Valymo ir priežiūros centras“. Tam su minėta įstaiga sudaryta (2015-05-15 Nr. CP062024) sutartis (HN 134:2015 34 p.).

Kamerose buitinės Å¡iukÅ¡lės surenkamos į tam skirtas talpas. Å alinamos policijos areÅ¡tinės vadovo nustatyta tvarka – vienÄ kartÄ per dienÄ (HN 134:2015 38 p.).Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos TelÅ¡ių departamento 2016-08-08 patikrinimo akte Nr. PA8-101 (25.14.3.8.12) suraÅ¡yta patikrinimo iÅ¡vada, kurioje teigiama, kad TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus TelÅ¡ių sulaikytų ir nuteistų asmenų ilgalaikio sulaikymo patalpos, esančios Karaliaus Mindaugo g. 1, TelÅ¡iai, atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.Pažymi, kad pareiÅ¡kėjo skundų dėl laikymo sÄ lygų, TelÅ¡ių aps.

VPK nebuvo gauta.PareiÅ¡kėjo V. V. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas V. V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti jam neturtinės 50 Eur žalos atlyginimÄ . Neturtinę žalÄ pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sÄ lygų TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ilgalaikio sulaikymo patalpose (toliau – ilgalaikio sulaikymo patalpos) laikotarpiu nuo 2015-11-19 11.30 val. iki 2015-11-20 14.30 val.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis buvo laikomas kameroje, kurioje jam nebuvo užtikrintas ne mažesnis, kaip 4 kv. m. minimalus plotas tenkantis vienam asmeniui.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d.

įsakymu Nr.5-V-263 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų 33.1 punkte numatyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose vienam laikomam asmeniui gyvenamasis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).IÅ¡ pažymos (162 b.l., 1 t.) matyti, kad pareiÅ¡kėjo buvimo ilgalaikio sulaikymo patalpose laikotarpiu nuo 2015-11-19 11.30 val. iki 2015-11-20 14.30 val., be pareiÅ¡kėjo į TelÅ¡ių aps.

VPK buvo pristatytas dar vienas asmuo, tačiau atsakovo atstovas nurodo, kad kitas pristatytas asmuo buvo patalpintas į trumpalaikio sulaikymo patalpas. Todėl konstatuotina, kad neįrodyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu vienoje kameroje buvo laikomas su kitu asmeniu. IÅ¡ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos (155-158 b.l., 1 t.) matyti, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose yra trys kameros, kurių plotas yra 8,79 kv. m., 12,50 kv. m. ir 11,82 kv. m. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad kamerose esančio sanitarinio mazgo plotas yra 1,6 kv. m., todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui teko ne mažiau nei 7,19 kv. m. kameros ploto atėmus sanitarinio mazgo plotÄ .

Teismas taip pat atsižvelgia, kad kameroje dalis ploto buvo užimta baldais, tačiau pareiÅ¡kėjui buvo pakankamai vietos judėti, todėl konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo laikomas sÄ lygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytÄ kameros plotÄ vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje teko ne mažiau kaip 5 kv. m. ploto. Be to, pažymėtina, kad pats pareiÅ¡kėjas nurodo, jog tam, kad jo teisės nebÅ«tų pažeistos, jam turėjo bÅ«ti užtikrintas ne mažesnis nei 4 kv. m. kameros plotas.PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose tualetas yra atviras, neužtikrinamas pareiÅ¡kėjo privatumas naudojantis tualetu.Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. kovo 31 d.

įsakymo Nr.5-V-263 „Dėl teritorinių policijos budėtojų padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ 33.6 punkte yra nurodyta, kad „patalpoje turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiama metalinė praustuvė ir grindyse montuojamas unitazas.“Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais.

Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo akcentuota, kad reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumÄ sÄ lygomis, pažeidimÄ (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013). Å i administracinių teismų praktikos kryptis, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, aiÅ¡kinančia Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio turinį.

Privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas buvo viena iÅ¡ aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimÄ Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ byloje (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02, 81-82 paragrafus). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų.

Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema 1,2 m aukščio sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 97 paragrafÄ ; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafÄ , ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafÄ , ECHR 2002-VI).Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Taip pat darytina iÅ¡vada, kad TelÅ¡ių apskrities VPK nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punkto, numatančio, kad „kaliniai turi turėti greitÄ priėjimÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“.Teismui pateiktose ilgalaikio sulaikymo patalpų nuotraukose (159-160 b.l., 1 t.) matyti, kad sanitarinio mazgo erdvė nėra visiÅ¡kai atitverta, įrengta sienelė atitveria tik dalį sanitarinio mazgo, todėl jis yra matomas kitiems kartu laikomiems asmenims, policijos pareigÅ«nams.

IÅ¡ sanitarinio mazgo pozicijos ilgalaikio sulaikymo patalpoje, sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcijų darytina iÅ¡vada, jog nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė naudotis privatumÄ užtikrinančiais sanitariniais įrenginiais.Teismas atmeta pareiÅ¡kėjo argumentus dėl jo teisių pažeidimo nesudarant galimybės pasivaikščioti gryname ore. Teisės aktai nenumato pasivaikščiojimo kiemelių, elektros rozečių įrengimo ilgalaikio sulaikymo patalpose, todėl atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.PareiÅ¡kėjas nurodė, jog patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų, trÅ«ko inventoriaus (spintelių, veidrodžio), sanitariniame mazge nebuvo unitazo.

Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta 2015-08-03 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-908, kuri įsigaliojo nuo 2015-11-01 (toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 1 punkte numatyta, kad Å¡i higienos norma nustato tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areÅ¡tinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių (toliau – laisvės atėmimo vietų), teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių (toliau – policijos areÅ¡tinės) visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.

HN 134:2015 2 punkte numatyta, kad higienos norma netaikoma laikinojo sulaikymo patalpoms (laikinojo sulaikymo, paskirstymo kameros). Iš šių teisės normų matyti, kad ši higienos norma ilgalaikio sulaikymo patalpoms netaikoma.Reikalavimai ilgalaikio sulaikymo patalpoms nustatyti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-10-11 įsakymu Nr. V-492 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010-03-31 įsakymo Nr. 5-V-263 redakcija) patvirtintų „Teritorinių policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų“ (toliau – Reikalavimai) 33 punkte (16-23 b.l., 2 t.).

Reikalavimuose numatyta, kad ilgalaikio sulaikymo patalpose turi būti lova (vieno arba dviejų aukštų), prie sienų pritvirtinamos pakabos drabužiams. Atsižvelgiant į vietų skaičių, prie kiekvienos lovos turi būti spintelė be stalčių, suolas arba taburetės ir vienas stalas. Baldai, esantys ilgalaikio sulaikymo patalpoje, tvirtinami prie grindų ar sienų (33.7. punktas); užtikrinama dirbtinio apšvietimo norma (33.10.1. punktas); langai (įrengti neprivaloma) (33.12. punktas). Iš atsakovo atsiliepimo matyti, kad kiekvienoje ilgalaikio sulaikymo kameroje yra skaidraus stiklo langai, kurie atsidaro ir yra veikianti ventiliacija.

Å ias aplinkybės patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos TelÅ¡ių departamento patikrinimo aktai (150-154 b.l., 1 t.), kuriuose nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus ir veikiančiÄ mechaninę patalpų vėdinimo sistemÄ , sanitariniame mazge yra unitazas, kamerose yra baldai: lovos, spintelės, stalas, suolas. Teisės aktai nenumato veidrodžio, signalizacijos mygtuko įrengimo. Ä®vertinus paminėtas aplinkybes konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl kamerų netinkamo įrengimo ar atitikimo higienos normų reikalavimams atmestini, kaip nepagrįsti.PareiÅ¡kėjo argumentai dėl galimybės pasivaikščioti gryname ore atmestini, kaip nepagrįsti, kadangi teisės aktai to nenumato.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis negavo Å¡eÅ¡is kartus per parÄ verdančio vandens (gavo tik tris kartus).

Å ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų teikęs praÅ¡ymus dėl verdančio vandens ir jo praÅ¡ymas nebÅ«tų patenkintas. PareiÅ¡kėjas neteikė skundų dėl jo teisių pažeidimo nesudarant galimybės gauti verdančio vandens. Teismas pažymi, kad pagal EŽTT jurisprudencijÄ , teismo pareiga motyvuoti priimtÄ spendimÄ nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ pareiÅ¡kėjo argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieÅ¡ Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle prieÅ¡ SuomijÄ ir kt.).

Tokiai praktikai pritaria ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., LVAT 2014-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1352/2014 ir kt.).LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.Dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ .

Tačiau Å¡is pažeidimas buvo vienkartinis, trumpalaikis, pareiÅ¡kėjui jokių sveikatos sutrikimų nenustatyta.Kaip minėta, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.).

CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2162/2014, 2017 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-964-520/2017 ir kt.).

Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais pripažintina, kad pareiÅ¡kėjo teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista, o pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo V. V. teisė į tinkamas kalinimo sÄ lygas TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista.PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti 50 Eur neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos TelÅ¡ių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti.Spendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                                              Žanas Kubeckas