N-438-1308-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N438-1308/2012

Teisminio proceso Nr. 4-07-3-00021-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija 53 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. nutarties A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. A. J. 2010 m. sausio 11 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nubaustas 3000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi A. J. apeliacinis skundas atmestas, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11d. nutarimas palinktas nepakeistas.

Šiaulių miesto apylinkės teisme 2012 m. spalio 2 d. buvo gautas A. J. prašymas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Prašyme A. J. nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga ieškantis darbo, turi sodybą Kelmės r., kurią reikia prižiūrėti.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartimi A. J. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo sutrumpinimo netenkintino.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis, reglamentuojantis specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindus ir tvarką, nustato šias teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygas, kurios yra būtinos visos vienu metu: 1) asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo; 2) turi būti praėję ne mažiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko; 3) kai teisė vairuoti transporto priemones atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, turi būti pateikta ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pagal byloje pateiktą pažymą apie asmens baustumą matyti, kad A. J. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. A2.6.-2386- 771/2011 buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 14 d. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai tokia teisė yra atimta. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, akivaizdu, kad vienas iš administracinės nuobaudos tikslų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje, siekis, kad pažeidėjai nedarytų naujų teisės pažeidimų, A. J. atžvilgiu nebuvo pasiektas, nes jis administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, galiojimo laikotarpiu padarė naują teisės pažeidimą.

II. Apeliaciniu skundu A. J. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 15 d. nutartį.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra labai reikalinga ieškantis geriau apmokamo darbo (apeliantas pažymi, jog dirba apsaugininku ir gauna minimalų atlyginimą). Apeliantas akcentuoja, kad jo sūnus R. J. pirmus metus gyvena vienas centrinėje miesto dalyje ir mokosi Šiaulių profesinio rengimo centre. Bendravimui palaikyti, priežiūrai (mokslo ir buities), tenka dažnai jį lankyti. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad apelianto tėvas, Albertas – J. J. serga akių glaukoma, jo regėjimas yra labai silpnas, padarytos kelios akių operacijos, todėl dažnai ji tenka lydėti į Respublikinę Šiaulių ligoninę. Uošvė V. M. (našlė), gyvena viena ir serga Wilsono ir Parkinsono ligomis, jai paskirta slauga, todėl tenka ją dažnai nuvežti pas gydytojus, nuvykti ją prižiūrėti: supirkti maistą, lydėti pasivaikščiojimuose. A. J. akcentuoja, kad jo mirusios mamos ir senelių kapai yra Tytuvėnų miestelyje, juos prižiūrėti gali tik jis, nes yra vienturtis sūnus (mama mirė, kai jam buvo penkeri metai). Apeliantas pažymi, kad turi sodybą Kelmės raj. Vaiguvos sen.. Pikelių km., kurią turi prižiūrėti ne tik dėl laisvalaikio, bet ir dėl sodybos saugumo bei materialinės paramos šeimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. ATPK 329 straipsnyje (2010 m. gruodžio 14 d. įstatymo Nr. XI-1223 redakcija) nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. N444-1587/2007), paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas (naujų pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarymas, darbdavio tarpininkavimas ir Vyriausybės įgaliotos institucijos pažyma apie kursų išklausymą) bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Be to, sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti, ar pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai (bylos Nr. N444-2128/2006, N575-3843/2009).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. J. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – 2008 m. gruodžio 3 d. sukėlė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir iš eismo įvykio vietos pasišalino (b. l. 55). Bylos duomenimis (b. l. 19) taip pat nustatyta, kad ir anksčiau A. J. buvo ne kartą baustas administracine tvarka, vieną kartą baustas ir po Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarimo, kuriuo jam buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones, priėmimo b. l. 93 – 95). Tokios aplinkybės patvirtina, jog pažeidėjui taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles.

Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje iš esmės nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nagrinėjamu atveju buvo pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes įvertino teisingai. Teisėjų kolegijos nuomone, kitos A. J. nurodomos aplinkybės (dėl geriau apmokamo darbo paieškos, būtinybės išlaikyti mažametį vaiką, sergančius tėvus ir sodybą ir pan.) nelaikytinos išimtinėmis (specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nekliudo apeliantui užsiimti bet kuria kita teisėta profesine veikla), todėl nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnį.

Išdėstytų aplinkybių ir motyvų pagrindu darytina išvada, kad A. J. prašymas pagrįstai nebuvo patenkintas, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

A. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė