6caae1bd-8fb3-41bc-bb11-de851b3caeda · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generated                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Albino AntanaiÄio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teisÄjų RamÅ«no AntanaviÄiaus, Algirdo Remeikos,sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, Rimantei LitvinaviÄiÅ«tei,dalyvaujant prokurorei R.
Legislator headnote
AI generated6caae1bd-8fb3-41bc-bb11-de851b3caeda · Kauno apygardos teismas: J., jį partrenkÄ ir padarÄ jam kÅ«no sužalojimÄ , sukÄlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kas apylinkÄs teismo vertinimu, iÅ¡ esmÄs atitinka nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudÄties požymių visumÄ . Å iai iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja ir apeliacinį skundÄ pateikÄs nukentÄjusysis G. J., o, atsižvelgiant į tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleisto D. U. skundas dÄl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nÄra gautas, D.
Full text
                                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-482-594/2016                                                             Proceso Nr. 1-01-1-26694-2015-8                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                              2016 m. rugsÄjo 15 d.
                                                                         Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Albino AntanaiÄio (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), teisÄjų RamÅ«no AntanaviÄiaus, Algirdo Remeikos,sekretoriaujant Evelinai Dzenytei, Rimantei LitvinaviÄiÅ«tei,dalyvaujant prokurorei R.
J.,asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybÄs â D. U.,jo gynÄjai advokatei Angelei Fominienei,nukentÄjusiesiems G. J. ir A. J., nukentÄjusiojo atstovei advokatei Reginai AtkoÄaitienei,vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiojo G. J. (toliau â G. J.) apeliacinį skundÄ dÄl 2016 m. gegužÄs 2 d. Kauno apylinkÄs teismo nuosprendžio, kuriuo D. U. (toliau â D. U.) dÄl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , baudžiamoji byla nutraukta.
D. U. paskirta kardomoji priemonÄ â raÅ¡ytinis pasižadÄjimas neiÅ¡vykti â iki nuosprendžio įsiteisÄjimo dienos palikta nepakeista, nuosprendžiui įsiteisÄjus, panaikintina. NukentÄjusiojo G. J. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dÄl turtinÄs žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies â iÅ¡ D. U. priteista 100 (vienas Å¡imtas) eurų, dalyje dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, civilinis ieÅ¡kinys atmestas.NukentÄjusiosios A. J. (toliau â A. J.) civilinis ieÅ¡kinys dÄl turtinÄs žalos atlyginimo patenkintas iÅ¡ dalies â iÅ¡ D.
U. priteista 200 (du Å¡imtai) eurų, dalyje dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, civilinis ieÅ¡kinys atmestas.TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : D. U. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ dÄl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 17 dienÄ , apie 14.50 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį âRenault Lagunaâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus, važiuodamas atbulas nedavÄ kelio pÄsÄiajam V.
J., jį partrenkÄ ir padarÄ kÅ«no sužalojimÄ , sukÄlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .2016 m. gegužÄs 2 d. Kauno apylinkÄs teismo nuosprendžiu D. U. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal BK 281 str. 1 d. buvo atleistas pagal laidavimÄ , pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliaciniu skundu nukentÄjusysis G. J. praÅ¡o pakeisti 2016 m. gegužÄs 2 d. Kauno apylinkÄs teismo nuosprendį ir D. U. atžvilgiu priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį â pripažinti jį kaltu padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nusikalstamÄ veikÄ , skiriant straipsnio sankcijoje numatytÄ bausmÄ; iÅ¡ D.
U. G. J. naudai priteisti 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų neturtinÄs žalos atlyginimui.3.1. Apelianto teigimu, D. U. nuo baudžiamosios atsakomybÄs buvo atleistas be pagrindo. Nors skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad jis neteistas, taÄiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. U. praeityje buvo teistas, tik jo teistumas iÅ¡nykÄs. Be to, už įvairaus pobÅ«džio administracinius teisÄs pažeidimus jis ne kartÄ buvo baustas administracine tvarka, kas, nukentÄjusiojo įsitikinimu, leidžia pagrįstai manyti, kad pagrindo iÅ¡vadai, jog ateityje D.
U. laikysis įstatymų ir nenusikals, nebuvo. D. U. po G. J. tÄvo V. J. sužalojimo nerodÄ jokių pastangų bent iÅ¡ dalies paÅ¡alinti nusikalstamos veikos pasekmes â pagalbos jis neiÅ¡kvietÄ, o iÅ¡ jo automobilio iÅ¡lipusi mergina dar ir spardÄ sužalotÄ , ant žemÄs gulintį, V. J.. 3.2. Nesutinkant su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis teigiama, kad iÅ¡ pradžių D. U. savo kaltÄ jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme pripažino tik iÅ¡ dalies, dÄl sukeltos avarijos kaltino V.
J.. Tik vÄliau savo kaltÄ jis pripažino visiÅ¡kai, tokiu bÅ«du siekdamas suÅ¡velninti savo teisinÄ padÄtį, kas, pasak apelianto, leidžia pagrįstai teigti, jog D. U. gailÄjimasis buvo tik formalus.3.3. PabrÄžiama ir tai, kad, sutinkamai su vieningai Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika, padarytÄ Å¾alÄ kaltininkas turi atlyginti ar paÅ¡alinti savo noru, bet ne tuomet, kai tai padaryti jį įpareigoja teismas, priimdamas nuosprendį. NagrinÄjamu atveju D. U. V. J. neatsipraÅ¡Ä, net nebandÄ atlyginti jam padarytos žalos, nesidomÄjo V.
J. sveikata, todÄl taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatų, nebuvo jokio teisinio pagrindo.3.4. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetÄ ir jo reikalavimÄ atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ . Motyvuodamas šį savo teiginį G. J. nurodo, kad dÄl neteisÄtų D. U. veiksmų tiek jis, tiek ir V. J. neabejotinai patyrÄ dvasinius iÅ¡gyvenimus, fizinį skausmÄ , pažeminimÄ , nepatogumus, emocinÄ depresijÄ bei bendravimo galimybių sumažÄjimÄ . G. J. neteko savo tÄvo, kurį labai mylÄjo, V.
J. nuolat juo rÅ«pinosi, padÄjo jam materialiai. Tuo tarpu po D. U. padarytų sužalojimų V. J., pastarojo sveikata nuolat blogÄjo, jis negalÄjo vaikÅ¡Äioti, vartojo daug vaistų, kurie pablogino jo sveikatÄ , dÄl ko jis mirÄ. NagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posÄdyje nukentÄjusieji A. J. bei G. J. ir jo atstovÄ advokatÄ R. AtkoÄaitienÄ pritarÄ G. J. apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytiems praÅ¡ymams bei argumentams, nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleistas D. U. bei jo gynÄja advokatÄ A.
FominienÄ, prokurorÄ, nepritardami apeliacinio skundo motyvams, praÅ¡Ä nukentÄjusiojo G. J. apeliacinį skundÄ atmesti. NukentÄjusiojo G. J. apeliacinis skundas atmetamas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatyta, kad D. U. 2014 m. gruodžio 17 dienÄ , apie 14.50 val., vairuodamas automobilį âRenault Lagunaâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidÄ Kelių eismo taisyklių 114 punkto reikalavimus, o bÅ«tent, važiuodamas atbulas nedavÄ kelio pÄsÄiajam V.
J., jį partrenkÄ ir padarÄ jam kÅ«no sužalojimÄ , sukÄlusį nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , kas apylinkÄs teismo vertinimu, iÅ¡ esmÄs atitinka nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 281 straipsnio 1 dalyje, sudÄties požymių visumÄ . Å iai iÅ¡vadai neprieÅ¡tarauja ir apeliacinį skundÄ pateikÄs nukentÄjusysis G. J., o, atsižvelgiant į tai, kad nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleisto D. U. skundas dÄl jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nÄra gautas, D.
U. kaltÄs klausimas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, remiantis kuriomis, apeliacinÄs instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniais skundais, neanalizuojamas. Apeliaciniu skundu nukentÄjusysis G. J., neginÄydamas D. U. veiksmų kvalifikacijos, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino D. U. asmenybÄ charakterizuojanÄias aplinkybes, jo požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , dÄl ko nepagrįstai, pažeidžiant BK 40 straipsnio nuostatas, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ .
Tokiam teismo sprendimui, apelianto įsitikinimu, nebuvo BK 40 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintų sÄ lygų, dÄl ko baudžiamasis įstatymas Å¡ioje byloje buvo pritaikytas netinkamai.Vertinant tokius apelianto argumentus, visų pirma pažymÄtina, kad pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padarÄs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyÄinį nusikaltimÄ , gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikÄjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ ir tik esant įstatyme nustatytų bÅ«tinų sÄ lygų, apibÅ«dinanÄių nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokiÄ veikÄ visumai.7.1.
BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , jei:
1) jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ ;
2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltÄ ir gailisi padarÄs nusikalstamÄ veikÄ ;
3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;
4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Å ių sÄ lygų, leidžianÄių nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui taikyti atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , konstatavimas turi bÅ«ti grindžiamas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų bylos faktinių aplinkybių vertinimu.Kaip numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte, asmuo gali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybÄs, jeigu jis pirmÄ kartÄ padarÄ nusikalstamÄ veikÄ .
Tiesa, asmens, pirmÄ kartÄ padariusio nusikalstam veikÄ , sÄ voka Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme nepateikiama, taÄiau detalus jos paaiÅ¡kinimas randamas Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo, formuojanÄio vienodÄ bendrosios kompetencijos Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ , jurisprudencijoje, remiantis kuria, svarstant klausimÄ , ar asmuo nusikalto pirmÄ kartÄ , bÅ«tina turÄti galvoje, jog ankstesnÄs nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybÄmis praranda savo teisinÄ reikÅ¡mÄ ir leidžia teigti, kad asmuo, vÄliau padarÄs kitÄ veikÄ , nusikalto pirmÄ kartÄ .
Tokia iÅ¡vada galima, kai dÄl ankstesnÄs nusikalstamos veikos kilÄs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiÅ¡kai pasibaigÄs, pvz.: nors asmuo padarÄ dvi pakartotines veikas, taÄiau dÄl pirmosios suÄjo patraukimo baudžiamojon atsakomybÄn senaties terminas; asmuo už anksÄiau padarytÄ nusikaltimÄ buvo nuteistas, taÄiau teistumas yra iÅ¡nykÄs ar panaikintas; asmuo anksÄiau buvo nuteistas už baudžiamojo nusižengimo padarymÄ ir atliko paskirtÄ bausmÄ; asmuo anksÄiau buvo nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ ir nors bausmÄs neatliko, taÄiau suÄjo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas; asmuo atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmÄs pritaikius jam amnestijÄ arba suteikus malonÄ; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs už ankstesnÄ veikÄ BK 36, 37, 39, 39-1, 93 straipsnių numatytais pagrindais; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs BK 38 straipsnio pagrindu ir nÄra duomenų, kad jis per vienerius metus padarytų nusikalstamÄ veikÄ ar be pateisinamų priežasÄių nevykdytų teismo patvirtinto susitarimo dÄl žalos atlyginimo sÄ lygų bei tvarkos; asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybÄs BK 40 straipsnio pagrindu ir nÄra duomenų, kad jis laidavimo metu bÅ«tų padarÄs naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , ir pan. (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008 ir kt.). 8.1.
Aptarto teisinio iÅ¡aiÅ¡kinimo kontekste analizuojant nagrinÄjamos baudžiamosios bylos medžiagÄ matyti, kad D. U. 2011 m. rugsÄjo 9 d. Jurbarko rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu iÅ¡ tiesų buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 6 (Å¡eÅ¡ių) mÄnesių laisvÄs apribojimo bausme, įpareigojant jį per 2 (du) mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo atlyginti padarytÄ turtinÄ Å¾alÄ (b. t. 1., b. l. 39-40, 43-49). Nuosprendis įsiteisÄjo 2011 m. rugsÄjo 30 d..
Å iuo nuosprendžiu D. U. inkriminuotas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), todÄl, sutinkamai su BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunkÄio nuostatomis, tokį nusikaltimÄ padarÄs asmuo laikomas turinÄiu teistumÄ bausmÄs atlikimo laikotarpiu ir trejus metus po bausmÄs atlikimo. Svarbu pažymÄti, kad nusikalstamos veikos, už kuriÄ D. U. buvo pripažintas kaltu 2011 m. rugsÄjo 9 d. Jurbarko rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu, padarymo metu jis buvo nepilnametis, kÄ Ä¯vertinus aukÅ¡Äiau aptartų duomenų visumoje ir vadovaujantis BK 97 straipsnio 4 dalimi, galima pagrįstai teigti, jog skundžiamu Kauno apylinkÄs teismo nuosprendžiu D.
U. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jo teistumas pagal 2011 m. rugsÄjo 9 d. Jurbarko rajono apylinkÄs teismo nuosprendį jau buvo iÅ¡nykÄs, todÄl, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama G. J. apeliaciniame skunde, skundžiamo Kauno apylinkÄs teismo nuosprendžiu D. U. visiÅ¡kai pagrįstai buvo laikomas asmeniu pirmÄ kartÄ padariusiu nusikalstamÄ veikÄ . Abejonių D. U. nuoÅ¡irdžiu gailesÄiu dÄl įvykdyto nusikaltimo aukÅ¡tesniajam teismui taip pat nekyla. Sutinkamai su vieningai Å¡iuo klausimu formuojama teismų praktika, nuoÅ¡irdus gailÄjimasis dÄl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , bet kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dÄl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti padarytos veikos padarinius (kasacinÄs nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.).9.1.
NagrinÄjamos baudžiamosios bylos duomenimis neginÄytinai nustatyta, kad D. U. tiek ikiteisminio, tiek teisminio bylos nagrinÄjimo metu savo kaltÄ pagal jam pareikÅ¡tÄ kaltinimÄ pripažino visiÅ¡kai, paaiÅ¡kino, kad analizuojamo įvykio metu vairuodamas transporto priemonÄ jis nebuvo pakankamai atidus, dÄl ko kliudÄ nukentÄjusįjį, tokiais savo veiksmais padarydamas jam nustatytus sužalojimus. Nuo baudžiamosios atsakomybÄs atleisto D. U. teigimu, po susidÅ«rimo su nukentÄjusiuoju, jis norÄjo jam padÄti, padavÄ rankÄ , taÄiau nukentÄjusiajam papraÅ¡ius pinigų už tai, kad Å¡is niekam nepraneÅ¡tų apie eismo įvykį, į eismo įvykio vietÄ iÅ¡kvietÄ policijos pareigÅ«nus bei greitosios pagalbos medikus, kÄ ikiteisminio tyrimo metu betarpiÅ¡kai patvirtino kartu su D.
U. įvykio metu buvusi U. S.. Nors remiantis nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje esanÄia informacija iÅ¡ Bendrojo pagalbos centro, apie įvykį jiems praneÅ¡Ä V. J. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. t. 1, b. l. 9-12), taÄiau Å¡ie duomenys nesudaro pagrindo netikÄti D. U. parodymais. Versija apie tai, kad į BendrÄ jį pagalbos centrÄ D. U. galÄjo paskambinti ir po V. J. skambuÄio, nagrinÄjamos baudžiamosios bylos duomenimis taip ir liko nepaneigta, todÄl įvertinus tai, kad visos abejonÄs, kurių neįmanoma paÅ¡alinti bylos nagrinÄjimo metu, aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, aptariami duomenys nelaikytini pagrindu abejoti ir D.
U. nuoÅ¡irdžiu gailesÄiu dÄl įvykdyto nusikaltimo. AnalogiÅ¡kai pasisakytina ir vertinant nukentÄjusiojo apeliacinio skundo teiginius, jog V. J. gulint ant žemÄs, kojomis jį spardÄ Ä¯vykio metu kartu su D. U. automobilyje buvusi mergina. PažymÄtina, kad D. U. ar kartu su juo važiavusiai merginai jokie kaltinimai dÄl tokių veiksmų pareikÅ¡ti nebuvo, todÄl negali bÅ«ti pagrindu iÅ¡vadai, jog D. U. nesigaili dÄl veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. padarymo.9.2. IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kai vertintini ir G.
J. teiginiai dÄl D. U. prisipažinimo įvykdžius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nors, jo teigimu, savo kaltÄ ikiteisminio tyrimo metu ir teisme D. U. pripažino tik iÅ¡ dalies, dÄl sukelto eismo įvykio kaltindamas V. J., taÄiau, kaip matyti iÅ¡ pirminio â 2014 m. gruodžio 17 d. â, D. U. raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, jame jis nuosekliai iÅ¡dÄstÄ analizuojamo eismo įvykio aplinkybes, pabrÄždamas ir tai, kad dÄl padaryto jis labai gailisi (b. t. 1, b. l. 13). Kiek detalizuodamas Å¡iuos parodymus D.
U. iÅ¡ esmÄs patvirtino ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu (b. t. 1, b. l. 53-54). Ir nors Å¡ios apklausos metu D. U. nurodÄ nemanantis, kad analizuojamo įvykio metu jis užkabino V. J. kojÄ , dÄl ko Å¡is patyrÄ jam nustatytus sužalojimus, vis tik atkreiptinas apelianto dÄmesys į tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teismo posÄdžio metu jis patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo apklausos metu analizuojamo eismo įvykio aplinkybes jis aiÅ¡kino taip, kaip jam atrodÄ, taÄiau sužinojÄs, kad V.
J. lūžo koja, neneigÄ, jog tai įvyko dÄl jo kaltų veiksmų â nepakankamo atidumo vairuojant transporto priemonÄ atbuline eiga. Teismų praktikoje Å¡iuo klausimu laikomasi vieningos pozicijos, jog tam tikri mažareikÅ¡miai neatitikimai kaltininko parodymuose ar savo nuomonÄs iÅ¡reiÅ¡kimas (pvz. mano, jog nekliudÄ asmens, bet bylos duomenimis nustatyta prieÅ¡ingai) nelaikyti pagrindu abejoti kaltininko prisipažinimu padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ . Tokiu bÅ«du, abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dÄl D.
U. prisipažinimo padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , teisinio pagrindo nÄra. Nors apeliaciniu skundu teigiama, kad nagrinÄjamu atveju D. U. neatitinka ir BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ sÄ lygos â asmuo bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, taÄiau įvertinus analizuojamos baudžiamosios bylos medžiagÄ Å¡ie nukentÄjusiojo apeliacinio skundo argumentai vÄlgi atmestini kaip deklaratyvÅ«s. Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pažymÄtina, kad atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ pakanka, kad kaltininkas bent iÅ¡ dalies atlygintų ar paÅ¡alintų padarytÄ Å¾alÄ .
Ä®statymas Å¡iuo atveju nereikalauja visiÅ¡ko žalos atlyginimo bei nenumato, kokia žalos dalis turi bÅ«ti paÅ¡alinta ar atlyginta, todÄl bÅ«tent teismas, atsižvelgdamas į visas konkreÄios bylos aplinkybes, nustato, kokios atlygintos ar paÅ¡alintos žalos dalies pakanka, kad asmenį galima bÅ«tų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybÄs BK 40 straipsnio pagrindu. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste pažymÄtina ir tai, kad pagal BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje gali bÅ«ti ne vien kaltinamasis, t. y. civiliniais atsakovais gali bÅ«ti tÄvai, globÄjai, rÅ«pintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonÄs, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytÄ Å¾alÄ .
Materialiai atsakingu asmeniu Å¡ioje baudžiamojoje byloje buvo pripažinta draudimo įmonÄ â AAS âG. B.â, kuri transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutarties su D. U. pagrindu privalo atlyginti žalÄ esant draudiminiam įvykiui. 10.1. Bylos duomenimis nustatyta, kad AAS âG. B.â 2016 m. kovo 4 d A. J. iÅ¡mokÄjo 1095 eurus, G. J. - 1095 eurus neturtinÄs žalos atlyginimo (b. t. 1, b. l. 121), 2016 m. vasario 15 d. - 1837,47 eurus valstybinei ligonių kasai (b. t. 1, b. l. 109, 120, 121, 122, 123, 124), jų patirtos žalos atlyginimui.
Esant Å¡iems duomenims, įvertinus juos aukÅ¡Äiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgiant į BPK 111 straipsnio 1 dalies nuostatas, teigti, kad toks žalos atlyginimas nÄra tinkamas asmens atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , teisinio pagrindo nÄra. Tai, kad nagrinÄjamu atveju žala buvo atlyginta ne paties kaltininko, bet jo draudimo bendrovÄs, su kuria Å¡is buvo sudarÄs transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo sutartį, pagal kuriÄ draudimo bendrovÄ privalo atlyginti žalÄ esant draudiminiam įvykiui, prieÅ¡ingai nei teigiama G.
J. apeliaciniame skunde, nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad D. U. neatitinka BK 40 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs sÄ lygos. AukÅ¡Äiau aptartų aplinkybių visumoje įvertinus D. U. asmenybÄ â psichikos sveikatos narkologinÄje ir psichikos ligų įskaitoje neregistruotas (b. t. 1, b. l. 35), nors praeityje ir buvo baustas administracine tvarka, taÄiau jo padaryti teisÄs pažeidimai nepasižymÄjo ypatingu Å¡iurkÅ¡tumu, be to ir baustas jis buvo vos du kartus (b. t. 1, b. l. 37-38), darbdavio charakterizuojamas itin teigiamai (b. t. 1, b. l. 50), jo požiÅ«rį į padarytÄ nusikaltimÄ â prisipažino padarÄs jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi dÄl jos įvykdymo, jo elgesį iki analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir po jos, nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje D.
U. laikysis įstatymų ir nenusikals, pagrindo taip pat nÄra. Tokiu bÅ«du įvertinus aptartų duomenų visumÄ konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas BK 40 straipsnio nuostatas aiÅ¡kino ir taikÄ netinkamai, nÄra jokio objektyvaus pagrindo. ApylinkÄs teismo sprendimas atleisti D. U. nuo baudžiamosios atsakomybÄs pagal laidavimÄ , yra motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybÄmis, tiek D. U. asmenybÄ, tiek jo požiÅ«ris į padarytÄ nusikaltimÄ bei jo įvykdymo aplinkybÄs visiÅ¡kai atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybÄs sÄ lygų visumÄ .
Kaip matyti iÅ¡ nukentÄjusiojo G. J. apeliacinio skundo, juo nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti jo civilinį ieÅ¡kinį dalyje dÄl neturtinÄs žalos priteisimo, todÄl apeliacinÄs instancijos teismas, pasisako tik dÄl Å¡ios skundžiamo nuosprendžio dalies. 13.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinÄ Å¾ala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrÄtimas, emocinÄ depresija, pažeminimas, reputacijos pablogÄjimas, bendravimo galimybių sumažinimas ir pan., teismo įvertinti piniginiu ekvivalentu.
NeturtinÄs žalos dydį ieÅ¡kinyje nurodo fizinis asmuo, kuriam padaryta žala, arba tokio asmens atstovas, taÄiau galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Teismas, nustatydamas neturtinÄs žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltÄ, jo turtinÄ padÄtį ir kitas turinÄias reikÅ¡mÄs bylai aplinkybes. 13.2. Å iuo aspektu analizuojant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį matyti, kad apylinkÄs teismas, sprÄsdamas nukentÄjusiajam â G.
J. priteistino neturtinÄs žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgÄ Ä¯ tai, jog V. J. atžvilgiu buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, dÄl atleisto nuo baudžiamosios atsakomybÄs nusikalstamų veiksmų V. J. neabejotinai patyrÄ fizinį skausmÄ , ilgÄ laikÄ gulÄjo ligoninÄje, dÄl ko jo artimieji, įskaitant ir G. J., taip pat patyrÄ didelį stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus bei neigiamas psichologines pasekmes. Akivaizdu ir neginÄytina, kad Å¡ios aplinkybÄs, sprendžiant nukentÄjusiajam priteistinos neturtinÄs žalos dydžio klausimÄ , yra reikÅ¡mingos, kÄ pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
TaÄiau, įvertinus nukentÄjusiajam G. J. draudimo bendrovÄs atlygintos žalos dydį â 1095 eurai, atsižvelgiant į tai, kad analogiÅ¡ka pinigų suma buvo atlyginta ir V. J. sutuoktinei A. J. (nagrinÄjamoje baudžiamojoje byloje taip pat pripažinta nukentÄjusiÄ ja), daroma iÅ¡vada, kad tokios sumos pilnai pakanka patirtų dvasinių iÅ¡gyvenimų atlyginimui. 13.3 Konstatuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymÄtina, kad nukentÄjusiojo G. J. patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir psichologiniai sunkumai, susijÄ su tÄvo patirtais sužalojimais neturÄtų bÅ«ti suabsoliutinami, kadangi G.
J. tiesiogiai eismo įvykyje nenukentÄjo, tuo tarpu jo reikalavimo teisÄ iÅ¡ esmÄs kyla tik paveldÄjimo teisÄs pagrindu. Å iame kontekste neabejotinai įvertintini ir paties V. J. veiksmai analizuojamo eismo įvykio metu. Bylos duomenimis neginÄytinai nustatyta, kad iÅ¡ karto po įvykio V. J. buvo nustatytas vidutinis â 2.19 promilių girtumas (b. t. 1, b. l. 18), įvykio metu jis iÅ¡ esmÄs Äjo važiuojamÄ ja dalimi, t. y. pravažiavimu tarp dviejų kiemų, kas, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai galÄjo turÄti įtakos analizuojamo eismo įvykio bei jo metu V.
J. padarytų sužalojimų kilimui. Be to, V. J. nustatyti sužalojimai nebuvo pavojingi gyvybei ir nors apeliaciniu skundu neturtinÄs žalos atsiradimas G. J. siejamas su jo tÄvo â V. J. mirtimi, taÄiau bylos duomenimis neginÄytinai nustatyta, kad V. J. mirtis nebuvo susijusi su analizuojamo eismo įvykio metu patirtais sužalojimais â V. J. mirties priežastis mirties liudijime įraÅ¡yta kodu C 22.0 (b. t. 1, b. l. 98), kas reiÅ¡kia kepenų lÄ stelių karcinomÄ (b. t. 1, b. l. 103). Byloje nenustatyta, kad Å¡i liga iÅ¡sivystÄ nuo V.
J. po patirtos traumos paskirtų vaistų ar netinkamo, laiku nesuteikto gydymo, todÄl jo mirtis Å¡iuo atveju negali bÅ«ti siejama su G. J. patirta neturtine žala. Ir nors apeliantas, grįsdamas jam priteistinos neturtinÄs žalos dydį, ypatingÄ reikÅ¡mÄ teikia savo tÄvo gydymuisi, taÄiau Å¡ios aplinkybÄs įvertinimas, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, svarbus kvalifikuojant kaltininko veiksmus, todÄl negali bÅ«ti ypaÄ sureikÅ¡minamas dar kartÄ nustatant ir nukentÄjusiajam priteistinos neturtinÄs žalos dydį.
PažymÄtina ir tai, kad pats tiesiogiai eismo įvykyje nukentÄjÄs asmuo iki savo mirties jokio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kÄs nebuvo. Esant aukÅ¡Äiau aptartoms aplinkybÄms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dalyje dÄl G. J. pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo, teisinio pagrindo nÄra. Byloje gauta Kauno valstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos pažyma, jog nagrinÄjamoje byloje antrinÄs teisinÄs pagalbos, teikiamos D. U., iki 2016 m. liepos 5 d. sudaro 26,06 eurus (b. t. 2, b. l. 18). 14.1.
BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinÄjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posÄdyje dalyvauja prokuroras ir gynÄjas. Å i nuostata reiÅ¡kia įstatymų leidÄjÄ numaÄius, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , privalomai dalyvauja ir kaltinimo, ir gynybos pusÄs. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį numatytas ir gynybos, ir kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinÄmis bei jų priteisimas iÅ¡ iÅ¡teisintojo ir nuteistųjų nesuderinamas su jų teise į gynybÄ .
Tokia nuostata susiformavo ir teismų praktikoje. Pagal jÄ , tais atvejais, kai byloje gynÄjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, ValstybÄs garantuojamos teisinÄs pagalbos tarnybos praÅ¡ymai atlyginti antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas netenkinami (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014 ir kt.). Taigi ir Å¡iuo atveju nÄra jokio pagrindo iÅ¡ieÅ¡koti antrinÄs teisinÄs pagalbos iÅ¡laidas, susidariusiais organizuojant D.
U. teisių gynimÄ apeliacinÄs instancijos teisme.Kolegija, įvertinusi aukÅ¡Äiau aptartas aplinkybes daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamas nuosprendis yra teisÄtas ir pagrįstas, todÄl Kauno apylinkÄs teismo 2016 m. gegužÄs 2 d. paliekamas nepakeistas, o nukentÄjusiojo G. J. apeliacinis skundas atmetamas. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nukentÄjusiojo G. J. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos.
TeisÄjai                                                                                               Albinas Antanaitis               RamÅ«nas AntanaviÄius                                    Algirdas Remeika