2020-03-25 Nr. AB-5989-3-63-3-01713-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-17-968/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01713-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. kovo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1403-602/2020 pagal atsakovės J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei J. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės J. K. (toliau – ir atsakovė) 48,72 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nesumokėjo vietinės rinkliavos už turto objektą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Vietinė rinkliava skaičiuojama remiantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d. sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais, kurie yra privalomi visiems Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Atsakovei kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovė per ginčo laikotarpį vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino ir priteisė pareiškėjui iš atsakovės 48,72 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.

4. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 patvirtintais Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurie nauja redakcija išdėstyti Tarybos 2017 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. T2-140 (toliau – ir 2017 m. Nuostatai), įsigaliojusia nuo 2017 m. liepos 1 d.

5. Teismas nurodė, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, jog butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovei, kuri, remiantis Nuostatų 3 punktu, 2017 m. Nuostatų 4 punktu, laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja, todėl privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą Nuostatų 14 punkte, 2017 m. Nuostatų 11, 19 punktuose nustatyta tvarka. Pareiškėjo pateikta 2019 m. rugpjūčio 6 d. pažyma patvirtina, kad atsakovė ginčo laikotarpiu nesumokėjo 48,72 Eur vietinės rinkliavos. Pareiškėjas apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovę informavo pranešimu.

6. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, jog ši rinkliava vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka, ji nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir negali būti vertinama kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme.

7. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovės per ginčo laikotarpį susidariusį rinkliavos įsiskolinimą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinamas.

III. 8. Atsakovė J. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodė, kad:

8.1. Apie šios bylos nagrinėjimą nebuvo informuota, jai nebuvo atsiųstas pareiškėjo prašymas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo. Pirmas dokumentas, kurį gavo, buvo teismo sprendimas. Dėl šių priežasčių buvo pažeista atsakovės teisė pateikti teismui prieštaravimus, atsiliepimą, pateikti įrodymus, turėti atstovą. Todėl rašytinius įrodymus prideda prie apeliacinio skundo.

8.2. Nuo 2003 m. iki 2017 m. gegužės 17 d. pareiškėja gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė yra nustatyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-2243-162/2016. Gyvendama sodyboje, vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjo Skuodo rajono savivaldybei. Po 2017 m. gegužės 17 d. atsakovė paguldyta į slaugos ligoninę, kurioje išbuvo 2,5 mėnesių, vėliau giminės apgyvendino ją savo sodo namelyje, (duomenys neskelbtini), kur ji išbuvo iki 2018 m. pradžios. Apie tai, kad visus 2017 metus ji negyveno bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), liudija pridedamos pažymos iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Ignitis“, iš kurių matyti, kad vandeniu, gamtinėmis dujomis ir elektra nebuvo naudojamasi. Butas buvo tuščias ir jokios atliekos jame nesusidarė. 2017 m. Nuostatų prasme atsakovė nebuvo „atliekų turėtoja“, atitinkamai – ir vietinės rinkliavos mokėtoja. Todėl vietinės rinkliavos už butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), skaičiavimas 2017 metais yra nepagrįstas. Teismas neturėjo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo už 2017 metus. Nuo 2018 metų pradžios atsakovė gyveno bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini). Už 2018 metus pareiškėjas jau galėtų skaičiuoti jai vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

9. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl prašymo atsisakymo ir bylos nutraukimo (gautas 2019 m. gruodžio 3 d.), kuriame nurodė, kad atsakovė sumokėjo vietinės rinkliavos įsiskolinimą ir prašė bylą nutraukti, panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą.

10. Apeliacinės instancijos teisme 2019 m. gruodžio 10 d. gautas pareiškėjo atsisakymas prašymo dėl prašymo atsisakymo ir bylos nutraukimo, kuriame nurodyta, kad atsakovė 2019 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į jį, prašydama 2019 m. lapkričio 28 d. atliktą mokėjimą įskaityti kaip atsiskaitymą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atsakovė nesutiko su reikalavimu apmokėti vietinės rinkliavos įsiskolinimą už 2017 m. II pusmetį, nes tuo metu bute negyveno. Pareiškėjas tenkino rinkliavos mokėtojos prašymą ir jos atliktą mokėjimą įskaitė kaip atsiskaitymą už 2018 m. ir 2019 m., tokiu būdu liko nesumokėta vietinė rinkliava už 2017 m. II pusmetį, dėl kurios priteisimo buvo kreiptasi į teismą. Įvertinęs naujai paaiškėjusius duomenis, pareiškėjas atsisakė prašymo dėl prašymo atsisakymo ir atsisakė prašymo administracinę bylą nutraukti ir panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą. Prašė palikti 2019 m. gruodžio 3 d. prašymą dėl prašymo atsisakymo ir bylos nutraukimo nenagrinėtą.

IV. 11. LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą pakeitė. Panaikino Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovės nuspręsta priteisti 13,51 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Atmetė pareiškėjo prašymo dalį dėl 13,51 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovės. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

12. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad apie šios bylos nagrinėjimą ji nebuvo informuota, pažymėjo, jog atsakovė buvo tinkamai informuota apie teismo posėdį, todėl nėra pagrindo manyti, kad jai nebuvo sudaryta galimybė pateikti teismui prieštaravimus, atsiliepimą, pateikti įrodymus, turėti atstovą. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad teismo posėdis byloje buvo paskirtas 2019 m. rugsėjo 30 d. 10.20 val. Pirmosios instancijos teismas patikrino atsakovės duomenis apie paskutinę gyvenamąją vietą ir Registrų centro Gyventojų registro departamento duomenimis nustatė, kad atsakovės deklaruotas paskutinės gyvenamosios vietos adresas yra (duomenys neskelbtini). Atsakovei minėtu adresu buvo išsiųsti teismo procesiniai dokumentai, taip pat ir dokumentai, informuojantys apie teismo posėdžio vietą ir laiką. Šie dokumentai grįžo į teismą su pašto žyma „Neatsiėmė pašte“. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad atsakovei siųsti procesiniai dokumentai pareiškėjo nurodytu ir atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu neįteikti, atsakovė nedirba, nutarė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei procesinių dokumentų įteikimą atsakovę informuoti viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame internetiniame tinklapyje.

13. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra svarbi aplinkybė, jog atsakovė teismui pateiktame apeliaciniame skunde nurodė tokį savo adresą, kuriuo teismas jai ir siuntė procesinius dokumentus. Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad į teismo posėdį šalys neatvyko, teismas dokumentus įteikė viešo paskelbimo būdu bei tokiu būdu pranešė atsakovei apie teismo posėdžio laiką ir vietą, todėl teismas bylą teisėtai ir pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (bylos šalims nedalyvaujant).

14. Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių reikalavimo priteisti rinkliavą nepagrįstumu, teisėjų kolegija pažymėjo, kad Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje vietinė rinkliava apibrėžta kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas suteikia teisę savivaldybės tarybai jos teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai taip pat numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

15. Pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos 2017 m. Nuostatus, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai, Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje nuosavybės ar kita teise valdantys vietine rinkliava apmokestinamą nekilnojamąjį turtą, išskyrus Lietuvos banką bei įmones, turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus ar taršos leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

16. LVAT remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatė, kad ginčui reikšmingu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., atsakovė nuosavybės teise valdė butą, (duomenys neskelbtini), todėl ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja 2017 m. Nuostatų prasme. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad visus 2017 metus ji negyveno bute, (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina pridedamos pažymos iš AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Ignitis“, iš kurių matyti, kad vandeniu, gamtinėmis dujomis ir elektra nebuvo naudojamasi. Butas buvo tuščias ir jokios atliekos jame nesusidarė. Atsakovė teigė, kad po 2017 m. gegužės 17 d. buvo paguldyta į slaugos ligoninę, kurioje išbuvo 2,5 mėnesius. Po to giminės apgyvendino ją savo sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), kur ji išbuvo iki 2018 m. pradžios. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad nuo 2018 metų pradžios jau gyveno ginčo bute, (duomenys neskelbtini).

17. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad LVAT praktikoje pripažįstama, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, jog fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro ir negali susidaryti, toks asmuo negali būti pripažintas „komunalinių atliekų turėtoju“ ir, atitinkamai, savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014), tačiau LVAT taip pat laikosi nuostatos, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

18. Atsakovė prie apeliacinio skundo pridėjo pažymas iš AB „Klaipėdos vanduo“ ir UAB „Ignitis“ apie sunaudotą elektros energijos, vandens ir gamtinių dujų kiekį nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., taip pat medicininių dokumentų išrašus iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės, apibūdinančius atsakovės sveikatos būklę. Bylą nagrinėjant iš esmės nustatyta, jog šie įrodymai tenkina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalyje nurodytas priimtinumo sąlygas, šie įrodymai reikšmingi vertinant pareiškėjo reikalavimo priteisti ginčo sumas (jų dalį) pagrįstumą bei svarbūs tinkamai ir teisingai išspręsti šioje byloje nagrinėjamą ginčą. Todėl aptariami dokumentai priimtini kaip įrodymai ir pagal nustatytas proceso taisykles į juos atsižvelgtina vertinant (kvalifikuojant) ginčo teisinius santykius.

19. LVAT, susipažinęs su atsakovės, kuriai šiuo atveju tenka įrodinėjimo našta, argumentais, pateiktais paaiškinimais bei duomenimis (ABTĮ 56 str. 6 d.), įvertinęs, kad atsakovė nuosavybės teise valdo butą, sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra surinkta pakankamai duomenų (pateikta įrodymų), kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ginčo nekilnojamasis turto objektas nebuvo naudojamas, juo disponuojant (plačiąja prasme) komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti. Atitinkamai nagrinėjamu atveju pripažino, kad atsakovei neatsirado pareiga mokėti pareiškėjo apskaičiuotą 13,51 Eur vietinę rinkliavą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. Tačiau byloje surinkti įrodymai, juos, be kita ko, vertinant pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje nustatytas taisykles, neleidžia pripažinti, kad kitu ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. atsakovės komunalinės atliekos nebuvo tvarkomos savivaldybės organizuotoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Todėl ši pareiškėjo reikalavimo dalis (t. y. dėl 35,21 Eur rinkliavos priteisimo už ginčo laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) pripažintina pagrįsta ir turi būti tenkinama.

V. 20. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Jo prašymas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Nagrinėjant administracinę bylą apeliacine tvarka buvo padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas, kadangi nebuvo atsižvelgta į tai, jog bylos ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo 2017 m. Nuostatai, kuriuose įtvirtinta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Klaipėdos mieste. LVAT išvada, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ginčo nekilnojamasis turto objektas buvo nenaudojamas, juo disponuojant komunalinės atliekos nesusidarė ir negalėjo susidaryti, todėl atsakovei neatsirado pareiga mokėti pareiškėjo apskaičiuotą 13,51 Eur vietinę rinkliavą nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., prieštarauja galiojantiems teisės aktams, reglamentuojantiems pareigą mokėti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą pastoviąją dalį. Atsakovė apmokestinta vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdos mieste, vadovaujantis 2017 m. Nuostatais. Pagal juose įtvirtintą teisinį reguliavimą vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, tai yra pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti ginčo vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu. Vietinės rinkliavos dydį sudaro pastovioji ir kintamoji vietinės rinkliavos dedamosios (2017 m. Nuostatų 10 p.). Pastoviąją dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai (2017 m. Nuostatų 23 p.). Kintamąją įmokos dalį moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga. Kintamosios įmokos dedamosios nemoka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka deklaravę, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu (2017 m. Nuostatų 24 p.). Atsakovei 2018 m. gegužės 8 d. išsiųstame mokėjimo pranešime Nr. K181225105 nurodyta 13,51 Eur mokėtina vietinės rinkliavos pastovioji dalis.

20.2. Iš LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutarties motyvuojamosios dalies dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą, apskaičiuotą už 2017 m. II pusmetį, teismas įvertino tik suformuotą teisminę praktiką pagal vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, kurie galiojo iki dvinarės vietinės rinkliavos įvedimo. Tokiu būdu teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, nes netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius pareigą visiems rinkliavos mokėtojams mokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI. 21. LVAT jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė procedūra, taikoma tik ypatingais atvejais bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, kai siekiama pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis, todėl bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas tik griežtai laikantis ABTĮ IV dalies I skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 156 str. 1 d.). Proceso atnaujinimas negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-55-552/2018). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo, taip pat yra pažymėjęs, kad bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., EŽTT 2002 m. liepos 25 d. sprendimą byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą (pareiškimo Nr. 48553/99), 2007 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Sypchenko prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 38368/04), 2007 m. kovo 15 d. sprendimą byloje Volkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 8564/02).

22. Sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., LVAT 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-86-492/2019).

23. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, vadovaudamasis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu (šiuo pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai pateikiami akivaizdūs įrodymai, jog yra padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį). Šį prašymą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad baigtoje administracinėje byloje (1) buvo netinkamai taikytos teisės normos, reglamentuojančios pareigą visiems rinkliavos mokėtojams mokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį, (2) buvo įvertinta tik suformuota teismo praktika pagal vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus, kurie galiojo iki dvinarės vietinės rinkliavos įvedimo.

24. Vertinant šiuos prašyme atnaujinti procesą išdėstytus motyvus, pirmiausiai pabrėžtina, kad, prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P502-165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-119/2011, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-49/2014, 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-82-438/2015, 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-23-756/2016, 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016). Aptariamo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, o tai reiškia, kad prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017).

25. Atsakant į prašyme atnaujinti procesą argumentus, pirmiausiai pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi Rinkliavų įstatyme ir 2017 m. Nuostatuose įtvirtintu ginčui aktualios redakcijos teisiniu reguliavimu (žr. LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutarties 26, 27 p.). Iš LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutarties turinio (žr. jos 26–33 p.) matyti, kad pareiškėjo prašymo dalis dėl 13,51 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., priteisimo iš atsakovės, atmesta iš esmės nustačius, kad tuo laikotarpiu, pagal surinktus įrodymus, atsakovė negalėjo būti pripažinta „komunalinių atliekų turėtoja“, todėl ji neatitiko 2017 m. Nuostatų 4 dalyje (joje expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nustatyta, kad „Vietinės rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys arba jų įgalioti asmenys – komunalinių atliekų turėtojai <...>“) įtvirtintos „vietinės rinkliavos mokėtojo“ sąvokos ir jai apskritai vietinė rinkliava (t. y. nei pastovioji, nei kintama jos dalis) negalėjo būti skaičiuojama. Šią poziciją 2020 m. sausio 8 d. nutartį priėmusi teisėjų kolegija, be kita ko, grindė ankstesne LVAT praktiką. Tai konstatavęs, LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartyje nevertino nei ginčo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (13,51 Eur), nei atskirų jos dalių (pastoviosios ir kintamosios) paskaičiavimo pagrįstumo, taip pat nenustatinėjo, ar buvo pagrindas Klaipėdos miesto savivaldybei atleisti atsakovę nuo ginčo vietinės rinkliavos, ar jos dalies sumokėjimo.

26. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad tiek iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo, tiek ir iš pažymų apie atsiskaitymą už vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nėra aišku, kokią gi pareiškėjo prašomos priteisti vietinės rinkliavos sumos dalį sudaro pastovioji, o kokią – kintamoji – dalys. Argumentas, kad laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. atsakovei priskaičiuotą 13,51 Eur vietinę rinkliavą sudaro tik šios rinkliavos pastovioji dalis, nurodytas tik pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą. Šis argumentas nebuvo žinomas nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei LVAT teisėjų kolegijai, priėmusiai 2020 m. sausio 8 d. nutartį. Byloje nėra ir paminėtą pareiškėjo teiginį patvirtinančių įrodymų.

27. Atsižvelgiant į Nutarties 25 ir 26 punktuose išdėstytus argumentus, proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjanti teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog 2020 m. sausio 8 d. nutartį priėmusi LVAT teisėjų kolegija padarė akivaizdų esminį materialiosios teisės normų pažeidimą, galėjusį nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl galbūt netinkamo paminėtų materialiųjų teisės normų taikymo atmetami, o prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1403-602/2020 netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1403-602/2020.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė