2013-11-27 Nr. AB-9062-3-61-3-02982-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS261-675/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02982-2012-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 61.2.; 63.3.8.; 70.6.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos-Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Litgenas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos-Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Litgenas“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant G. G., valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, dėl sprendimo ir įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas Lietuvos-Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „Litgenas“ (toliau – ir pareiškėjas, Lietuvos-Vokietijos UAB „Litgenas, UAB „Litgenas“) skundu (I t., b. l. 1-5) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 52/19653, Kauno apskrities viršininko 2005 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 02-05-7811 ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymą Nr. 02-05-11732.

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti (II t., b. l. 53-57).

Šiame prašyme nurodė, jog visuma oficialių dokumentų, gautų per 7 metų laikotarpį iš skirtingų valstybės įstaigų, taip pat konkliudentiniai valstybės veiksmai, tvirtinant deklaracijas ir priimant nuomos mokesčius 2005-2011 metais, patvirtina, kad Lietuvos-Vokietijos UAB „Litgenas“ buvo nuosekliai klaidinama dėl žemės sklypo teisinės ir faktinės būklės. Savivaldybė elgėsi su UAB „Litgenas“ kaip su faktiniu 0,702 ha (o ne 0,28 ha) sklypo valdytoju (nuomininku). Tai yra, nuosekliais valstybės institucijų pranešimais buvo suformuota „iliuzija“, kad žemės sklypas po statiniais yra nesuformuotas ir dėl to – laisvas, o UAB „Litgenas“ yra faktinis sklypo nuomininkas iš savivaldybės. Atitinkamai, per 7 metus nuo statinių įsigijimo, UAB „Litgenas“ susiformavo teisinis lūkestis dėl esamos situacijos bei ateities. Dėl šios priežasties, gavus (2012 m. balandžio 25 d.) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) 2012 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 75D-1021 (I t., b. l. 49) su jame pateiktomis nuorodomis į 2005 m. liepos 29 d. sprendimą ir informaciją apie po UAB „Litgenas“ statiniais seniai suformuotus sklypus, pareiškėjas buvo šokiruotas ir nusprendė, kad tai yra elementari klaida. Šiame rašte pateikta informacija prieštaravo per 7 metus suformuotai nuosekliai pozicijai, kad sklypo nėra. Reaguodama į šį faktinį neatitikimą, UAB „Litgenas“ pateikė skundą su prašymu iš naujo įvertinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 20 d. rašte minimas aplinkybes (I t., b. l. 59-60).

Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 75D-1021 pareiškėjas gavo 2012 m. balandžio 25 d., todėl vieno mėnesio terminas skundui paduoti suėjo 2012 m. gegužės 25 d. Skundas teismui pateiktas 2012 m. lapkričio 21 d. Vertinant, ar terminas pradelstas daug ar ne, būtina įvertinti ne tik kalendorinę trukmę, tačiau ir asmens veiksmų visumą nuo termino pradžios iki skundo padavimo, laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes. Įvertinęs 7 metų santykių istoriją ir radikaliai iš jos išsiskyrusį NŽT 2012 m. balandžio 20 d. raštą, pareiškėjas pirmiausiai suabejojo pastarojo pagrįstumu. Dėl to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas 2012 m. gegužės 17 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai (I t., b. l. 59-60), kad ši peržiūrėtų teritorinio skyriaus veiksmus. Pateiktas skundas buvo ištirtas ir į jį išsamiai atsakyta tik NŽT 2012 m. spalio 22 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-1979 (I t., b. l. 61-63), po kurio visiškai tapo aišku, kad daugiau kaip 7 metus valstybės įstaigų teikta oficiali informacija yra klaidinga, ir, kad skųsti reikia ne NŽT 2012 m. balandžio 20 d. raštą, o ydingą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati NŽT 2012 m. rugpjūčio 17 d. raštu Nr. PAST-20 informavo pareiškėją, kad jis yra įtrauktas į pretendentų pirkti ar nuomoti valstybinę žemę eilę ir, kad Domeikavos k. v. yra formuojami žemės sklypai, esantys po nuosavybės teise priklausančiais statiniais (I t., b. l. 41). Tai pakartotinai patvirtino daugiau kaip 7 metus valstybės įstaigų poziciją, kad sklypo po UAB „Litgenas“ statiniais nėra, ir kad tikėtina, jog NŽT 2012 m. balandžio 20 d. raštas Nr. 7SD-1021 buvo klaidingas. Taigi, pareiškėjas visą laiką elgėsi aktyviai, naudojosi savo įstatymo suteiktomis teisėmis, nevilkino proceso.

Nuosavybės atkūrimo procesas buvo pradėtas dar 1999 m. kovo 16 d., o daugiau kaip 7 metus pareiškėjui buvo teikiami oficialūs rašytiniai dokumentai su absoliučiai klaidinga informacija. Vertinant šias aplinkybes ir atsižvelgiant į faktinius UAB „Litgenas“ veiksmus savo teisių atžvilgiu, net ir 5 mėnesių vėlavimas yra santykinai nežymus, neviršijantis protingumo principo ribų ir objektyviai pateisinamas. Visuotinai žinoma, jog nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesai trunka ilgai ir yra itin komplikuoti. Teisinė šių santykių bazė nėra pastovi – nuolatos keičiami ar papildomi teisės aktai, šių procesų apimtis yra dažniausiai labai didelė ir paini. Atitinkamai, tai gali tapti objektyvia kliūtimi tinkamai realizuoti savo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-430/2011). Iš NŽT 2012 m. balandžio 20 d. rašto ar vien tik nekilnojamojo turto registro išrašų neįmanoma buvo padaryti išvados apie pažeistas pareiškėjo teises. Vien iš šių dokumentų pareiškėjas negalėjo įvertinti visos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, viešinimo ar individualaus informavimo priemonių, kurių ėmėsi tuometinė Kauno apskrities viršininko administracija tam, kad informuotų pareiškėją apie atkuriamą nuosavybę. Vien iš NŽT 2012 m. balandžio 20 d. rašto ar pateiktų atskirų nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų nematyti, ar pareiškėjas buvo kviestas ar kitaip informuotas apie vykstančias nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, ar ne. Pareiškėjas galėjo nepastebėti skelbimo laikraštyje ar neatsiimti siunčiamos korespondencijos, ir panašiai. Iš suinteresuoto asmens nurodomų dokumentų taip pat nematyti, ar Sprendimą ir Įsakymą priėmusi institucija įvykdė kitas savo procedūrines pareigas. Pakankamai duomenų apie teisės pažeidimą pareiškėjas gavo tik tada, kai išsamiai ir visą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą įvertino ir išvadas pateikė NŽT 2012 m. spalio 22 d. raštu (I t., b. l. 61-63).

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjo prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti nesutiko ir prašė jo neatnaujinti, o bylą nutraukti (II t., b. l. 60-62).

Nurodė, kad NŽT Kauno rajono skyrius 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 7SD-1021 informavo pareiškėją, jog Kauno apskrities viršininko administracija 2005 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 52/19653 G. M. atkūrė nuosavybės teises į 0,28 ha žemės sklypą, kuriame yra pareiškėjo nuosavybės teise valdomi pastatai ir kiti statiniai. Taip pat rašte buvo pasiūlyta dėl žemės naudojimo po pareiškėjo nuosavybės teise priklausančias pastatais ir statiniais, esančiais privačiame sklype, kreiptis į žemės sklypo savininką G. G. Nors pareiškėjas nurodė, jog patyrė objektyviai būtinas laiko sąnaudas pažeidimui išsiaiškinti ir skundui parengti, tačiau su prašymu pateikti po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) žemės savininkų nuosavybės dokumentų ir planų kopijas pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. spalio 11 d. Ginčijamus 2005 m. liepos 29 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 52/19653, Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 02-05-11732 bei 2005 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 02-05-7811 pareiškėjas gavo 2012 m. spalio 16 d. Anot pareiškėjo, jis nagrinėjamą skundą pateikė per Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytą 1 mėnesio terminą nuo 2012 m. rugpjūčio 17 d. rašto Nr. PAST-20 gavimo, kuriuo buvo išsamiai ištirta ir atsakyta į visus pareiškėjui kilusius klausimus. Tačiau pareiškėjas skundą pateikė 2012 m. lapkričio 21 d., t. y. po 2 mėnesių nuo pareiškėjo nurodytos 2012 m. rugpjūčio 17 d. datos, todėl teiginys, jog skundas pateiktas per ABTĮ nustatytą 1 mėnesį, yra nepagrįstas.

NŽT nuomone, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme, tam tikrų įrodymų nebuvimas nėra kliūtis paduoti teismui skundą, kadangi, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl terminas neatnaujintinas ir byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. G. atsiliepime su pareiškėjo prašymu atnaujinti terminą skundui paduoti nesutiko ir prašė jo neatnaujinti, o bylą nutraukti (I t., b. l. 175-181).

Nurodė, jog pareiškėjas savo sužinojimą apie ginčijamus aktus grindžia Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. spalio 22 d. raštu. Tačiau byloje yra įrodymų, jog atitinkamus skundžiamus aktus ir informaciją apie juos pareiškėjas gavo iki atitinkamo rašto gavimo. Pareiškėjas nenurodė, iš kur ir kokiomis aplinkybėmis gavo byloje kaip priedus pateiktus skundžiamus aktus. Tačiau kaip matyti iš žymų ant šių aktų apie kopijų patvirtinimą, visas į bylą pateiktas dokumentų kopijas patvirtino NŽT Kauno rajono skyriaus vyr. specialistė G. J. Be to, atitinkamos kopijos patvirtintos 2012 m. spalio 16 d., t. y. iki 2012 m. spalio 22 d. rašto surašymo dienos. Todėl vėliausiai būtent nuo šios dienos turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, todėl skaičiuojant nuo šios dienos, terminas skundui paduoti yra praleistas. Aplinkybę, jog terminas skundui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012 m. spalio 16 d., pareiškėjas grindžia ir tuo, jog jis vėliausiai 2012 m. spalio 11 d. kreipėsi į advokatus, kurie gali naudotis viešų registrų duomenimis. Šios aplinkybės atsispindi iš nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo, registro Nr. 20/197243 (skundo priedas Nr. 1), iš kurio matyti, jog atitinkamas registro išrašas advokato Pauliaus Astromskio buvo atspausdintas 2012 m. spalio 11 d. Taigi, pareiškėjo atstovai turėjo visas galimybes sužinoti apie skundžiamus aktus. Trečiasis suinteresuotas asmuo prie atsiliepimo pridėjo ir VĮ Registrų centras pateiktą informaciją, kas ir kada per paskutinius 12 mėnesių domėjosi apie G. G. priklausantį žemės sklypą, ant kurio stovi pareiškėjui priklausantys pastatai. Kaip matyti iš pateikiamos informacijos, advokatas Paulius Astromskis žemės sklypo centrinio duomenų banko išrašą pirmą kartą ištraukė 2012 m. spalio 17 d., t. y. iškart, kai buvo patvirtintos skundžiamų dokumentų kopijos. Ši aplinkybė taip pat leidžia teigti, kad terminas skundui paduoti yra praleistas.

Be to, iš dabar byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėjas vėliausiai 2012 m. balandžio 20 d. buvo informuotas apie skundžiamą 2005 m. liepos 29 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 52/19653, todėl terminas skųsti šį sprendimą skaičiuotinas nuo 2012 m. balandžio 20 d. Taip pat manė, kad pareiškėjas sąžiningai pasidomėjęs apie informaciją, registruotą nekilnojamojo turto registre, bei pasidomėjęs, kokiu pagrindu priimtas 2005 m. liepos 29 d. įsakymas, būtų gavęs informaciją ir apie likusius, šioje byloje ginčijamus sprendimus. Taip pat manė, kad pareiškėjas apie nuosavybės teisių atkūrimą į žemės sklypą po jam priklausančiais statiniais sužinojo kur kas anksčiau ir iš Kauno rajono savivaldybės, į kurią kreipėsi dėl teritorijų planavimo dokumento rengimo pradėjimo (skundo priedas Nr. 14). G. G. atstovas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę dėl informacijos apie tai, kokie raštai pareiškėjui buvo pateikti, tačiau šiuo metu atitinkamų duomenų dar neturi, bet juos pateiks vėliau. Be to, G. G. dar 2012 m. pavasarį kreipėsi į UAB „Kaunas real estate“, jog pastaroji tarpininkautų parduodant jam priklausantį žemės sklypą, ir tuo tikslu susisiektų ir suderintų galimas pardavimo sąlygas kartu su pareiškėjui priklausančiu turtu. UAB „Kauno real estate“ darbuotojas A. S. G. G. vardu su pareiškėjo direktoriumi buvo susiekęs dar 2012 m. kovo mėnesį ir siūlė pastarajam parduoti turtą kartu. Tuo metu pareiškėjo vadovui buvo žinoma visa informacija apie nuosavybės teisių atkūrimą. Aplinkybę, kad 2012 m. kovo mėnesį pareiškėjui buvo žinomos aplinkybės gali patvirtinti minėtas A. S., dirbantis UAB „Kaunas real estate“, todėl jis apklaustinas teisme liudytoju.

II. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartimi (II t., b. l. 84-91) netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti. Administracinė byla Nr. I-359-505/2013 pagal pareiškėjo Lietuvos-Vokietijos UAB „Litgenas“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 52/19653, Kauno apskrities viršininko 2005 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 02-05-7811 ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 02-05-11732 panaikinimo nutraukta. Atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 52/19653 dalies dėl 2,59 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 0,28 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), suteikimo G. M., Kauno apskrities viršininko 2005 m. liepos 29 įsakymo Nr. 02-05-7811 dalies dėl 2,59 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 0,28 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), suteikimo G. M., ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 02-05-11732 dalies dėl 2,59 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir 0,28 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), suteikimo G. M. panaikinimo.

Teismas rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies, 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010, 2011 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-467/2011, 2011 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-753/2011), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. gegužės 25 d. konsultaciją Nr. A3-45, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenį „Teismų praktika“ Nr. 15, 449-450 p.) ir nusprendė, kad kadangi skundžiami teisės aktai yra priimti ne dėl pareiškėjo, todėl skundo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo apie skundžiamus aktus dienos.

Teismas nustatė, kad Kauno apskrities viršininkas 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 02-05-7811 bei 2005 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 52/19653 atkūrė nuosavybės teises G. M. į buvusio žemės savininko P. M. nuosavybės teise valdytą žemę, grąžinant natūra 7,37 ha (4,50 ha skl. Nr. (duomenys neskelbtini), 2,59 ha skl. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,28 ha skl. Nr.(duomenys neskelbtini)). Tiek Įsakyme, tiek Sprendime 0,28 ha sklypui buvo nustatytas servitutas – teisė naudotis žemės sklypu pastatų savininkams. Atsižvelgiant į tai, kad 4,50 ha žemės sklypas buvo suformuotas ant UAB „Karneta“ išnuomoto 1,5175 ha žemės sklypo, Kauno apskrities viršininkas 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 02-05-11732 papildė Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 52/19653 ir įsakymą Nr. 02-05-7811, įrašydamas, kad teisės ir pareigos pagal valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1995 m. kovo 29 d. sutartį Nr. 52/95-0047 pereina žemės savininkui, jei šalys nesusitaria kitaip, bei pakeitė minėto įsakymo 2 priedą, išdėstydamas natūra grąžinamą žemę 4 sklypais (1,5175 ha skl. Nr. (duomenys neskelbtini), 2,98 ha skl. Nr. (duomenys neskelbtini), 2,59 Ik skl. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,28 ha skl. Nr. (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 64-78, prijungta nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. 787).

Pareiškėjas 2012 m. kovo 23 d. NŽT Kauno skyriui pateikė prašymą Nr. 12 – 15 dėl 0,702 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimo ir išpirkimo (I t., b. l. 51-52). NŽT Kauno skyrius 2012 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 75D-1021 pareiškėjui nurodė, jog prie pastatų ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) (nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis tai yra pareiškėjo nuosavybės teise valdomi anksčiau minėti statiniai (I t., b. l. 6-20)) buvo suformuotas 0,28 ha žemės sklypas minėtiems statiniams eksploatuoti (I t., b. l. 49, 50). Taip pat šiame sprendime nurodė, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2005 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 52/19653 G. M. atkūrė nuosavybės teises į 0,28 ha žemės sklypą, kuriame yra pareiškėjo nuosavybės teise valdomi pastatai ir kiti statiniai, ir kadangi pareiškėjas nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties, dėl žemės naudojimo ir nuomos mokesčio po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir kitais statiniais, esančiais privačiame 0,28 ha žemės sklype, pasiūlė kreiptis į žemės sklypo savininką G. G. bei informavo, kad pareiškėjas išbrauktas iš mokesčių mokėtojų sąrašų už 0,7020 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsniu, išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, šį NŽT Kauno skyriaus sprendimą apskundė 2012 m. gegužės 17 d. skundu Nr. 12-31 NŽT (I t., b. l. 59, 60). NŽT 2012 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. 1SS-(7.5)-1979 nurodė, kad Kauno apskrities viršininkas 2005 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 52/19653 atkūrė nuosavybės teises G. M. į nuosavybės teise valdytą žemę, grąžinant natūra 7,37 ha (4,50 ha skl. Nr. (duomenys neskelbtini), 2,59 ha skl. Nr. (duomenys neskelbtini), 0,28 ha skl. Nr. (duomenys neskelbtini)). Minėto sprendimo 3 punktu 0,28 ha sklypui buvo nustatytas servitutas – teisė naudotis žemės sklypu pastatų savininkams. Taip pat nurodė, kad 0,28 ha žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, sudaryto 2005 m. liepos 18 d., 5 punkte yra nurodyta, kad žemės sklype yra pastatytas tvartas, priklausantis UAB „Litgenas“ ir žemės sklypo naudotojas yra UAB „Litgenas“ ir, esant šioms aplinkybėms, Kauno apskrities viršininkas, iki atkurdamas G. M. nuosavybės teises į suprojektuotą 0,28 ha žemės sklypą, privalėjo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su UAB „Litgenas“ bei pasiūlė dėl nuomos sutarties kreiptis į minėto žemės sklypo savininką G. G., kuris žemės pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo minėtus žemės sklypus, į kuriuos buvo atkurtos nuosavybės teisės (I t., b. l. 61-63).

Pareiškėjas skunde nurodė, jog skundžiami administraciniai aktai yra naikintini, nes buvo priimti pažeidžiant imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir pareiškėjo teises, bei žemėje, į kurią atkurtos nuosavybės teisės natūra, yra veislininkystės įmonės statiniai, todėl žemė negalėjo būti nuosavybės teisės atkūrimo objektas. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog Kauno apskrities viršininkas privalėjo su pareiškėju sudaryti 0,702 ha žemės sklypo nuomos sutartį. Ginčijamus įsakymus ir sprendimus pareiškėjas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus gavo 2012 m. spalio 16 d. (prijungta nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. 787, b. l. 1, II t., b. l. 36, 37), tokiu būdu, pareiškėjui tapo žinoma apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas, tačiau jo teigimu, tik gavus NŽT 2012 m. spalio 22 d. raštą Nr. 1-SS-(7.5)-1979 paaiškėjo, t. y. gavo pakankamai duomenų, jog jo teisės minėtais ginčijamais aktais yra pažeistos, t. y. žemėje, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra, yra veislininkystės įmonės statiniai – pastatas-laboratorija, pastatas-kiaulidė, pastatas-stoginė, kiemo statiniai (I t., b. l. 6-20), ir todėl žemė negalėjo būti nuosavybės teisių atkūrimo objektu (I t., b. l. 61-63).

Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas pripažino, jog pareiškėjas apie tai, jog Kauno apskrities viršininko 2005 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 52/19653 dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. M. į buvusio žemės savininko P. M. nuosavybės teise valdytą žemę, ją grąžinant natūra (0,28 ha) ir nurodymas sprendime, jog 0,28 ha sklypui buvo nustatytas servitutas – teisė naudotis žemės sklypu pastatų savininkams, galimai pažeidžia pareiškėjo teisę dėl 0,7020 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), būtino veislininkystės įmonės pastatams eksploatuotuoti, pirkimo sužinojo 2012 m. balandžio 20 d. ir skundą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 52/19653, Kauno apskrities viršininko 2005 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 02-05-7811 ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 02-05-11732 panaikinimo turėjo ir galėjo paduoti iki 2012 m. gegužės 21 d. (gegužės 20 d. buvo ne darbo diena, o duomenų apie tai, kad NŽT Kauno skyriaus sprendimą pareiškėjas gavo 2012 m. gegužės 25 d., nepateikta), tačiau į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. lapkričio 23 d. (I t., b. l. 1-5, 112, 113), t. y. praleidęs skundo padavimo terminą, ką jis ir pats pripažįsta.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nuo 2012 m. balandžio 20 d. žinojo apie nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam asmeniui G. M. proceso sprendimus, nuosavybės perleidimą trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G. Taigi pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, žinodamas apie galimą jo, kaip pastatų savininko, teisių pažeidimą, galėjo ir turėjo domėtis šio proceso metu priimtais sprendimais, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog pareiškėjas buvo atidus ir ėmėsi kokių nors veiksmų, kad gautų dokumentus ar kitą informaciją galimai pažeistų teisių gynimui. Šiuo atveju bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas pirmą kartą dėl skundžiamų aktų gavimo į NŽT Kauno rajono skyrių kreipėsi tik 2012 m. spalio 11 d. (2010 m. spalio 11 d. rašymo apsirikimas) (prijungta nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. 787, b. l. 1), kuomet pareiškėją atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir Astromskis advokatas Paulius Astromskis (I t., b. l. 107) 2012 m. spalio 11 d. gavo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis apie nekilnojamąjį turtą (I t., b. l. 6-20), ir kuris tik 2012 m. lapkričio 19 d. gavo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis apie ginčo žemės sklypus (I t., b. l. 81-84, II t., b. l. 19), t. y. pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes.

Atsižvelgęs į tai, teismas pripažino, jog byloje nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nežinojo ar negalėjo sužinoti apie skundžiamus aktus iki 2012 m. spalio 16 d. (kuomet gavo skundžiamus administracinius aktus) (Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš savivaldybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas).

Remdamasis ABTĮ 5 straipsnio, 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinių teismų praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-561/2011), teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo pripažintinos subjektyviomis (nepakankamas rūpestingumas ir pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas) ir negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis atnaujinti skundo reikalavimų dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo padavimo terminą, nes būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-84/2011, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1350/2011, 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-37/2013), todėl administracinė byla pagal pareiškėjo Lietuvos-Vokietijos UAB „Litgenas“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 52/19653, Kauno apskrities viršininko 2005 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 02-05-7811 ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 02-05-11732 panaikinimo nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu.

Atsižvelgęs į tai, kad terminas skundui paduoti neatnaujintas dėl minėtų argumentų ir byla nutraukta, teismas nusprendė ir pareiškėjo patikslintą skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 52/19653 dalį dėl 2,59 ha ploto žemės sklypo (Nr. duomenys neskelbtini) ir 0,28 ha ploto žemės sklypo (Nr. duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), suteikimo G. M., Kauno apskrities viršininko 2005 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 02-05-7811 dalį dėl 2,59 ha ploto žemės sklypo (Nr. duomenys neskelbtini) ir 0,28 ha ploto žemės sklypo (Nr. duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), suteikimo G. M., ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 02-05-11732 dalį dėl 2,59 ha ploto žemės sklypo (Nr. duomenys neskelbtini) ir 0,28 ha ploto žemės sklypo (Nr. duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), suteikimo G. M. (II t., b. l. 81), atsisakyti priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas Lietuvos-Vokietijos uždaroji akcinė bendrovė „Litgenas“ pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 95-101), kuriuo prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, pripažįstant, kad terminas skundui paduoti yra nepraleistas, o nustačius, kad jis praleistas, patenkinti pareiškėjo prašymą ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Nurodo, kad terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, kadangi apie savo teisių pažeidimą pareiškėjas sužinojo tik 2012 m. spalio 22 d., gavęs atsakovo raštą Nr. lSS-(7.5)-1979. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, termino skundui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų apie galimai neteisėtus aktus, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti ir kai pareiškėjui tampa suvokiama apie galimai neteisėtą aktą atsižvelgiant į tai, kuris momentas atsiranda anksčiau (žr., pvz., 2011 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-673/2011; 2011 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-120/2011; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009; 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2008 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-390/2008 ir kt.).

Todėl nagrinėjamu atveju pakankamai duomenų apie pažeistas teises buvo surinkta tik gavus 2012 m. spalio 22 d. NŽT raštą Nr. lSS-(7.5)-1979 (I t., b. l. 61-63). Vien tik iš 2012 m. balandžio 20 d. NŽT rašto Nr. 75D-1021 pareiškėjas negalėjo padaryti išvados apie pažeistas teises. Skundžiamų administracinių aktų neteisėtumas yra kildinamas iš to, kad juos priimant, buvo pažeistos pagrindinės procedūros. Vien tik iš abstraktaus pobūdžio 2012 m. balandžio 20 d. NŽT rašte Nr. 75D-1021 nurodytų aplinkybių apie nuosavybės teisių atkūrimo galutinį rezultatą, pareiškėjas neturėjo visiškai jokios galimybės spręsti apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų teisėtumą.

Pareiškėjas negalėjo įvertinti visos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, viešinimo ar individualaus informavimo priemonių, kurių ėmėsi tuometinė Kauno apskrities viršininko administracija tam, kad informuotų pareiškėją apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Vien iš 2012 m. balandžio 20 d. NŽT rašto Nr. 75D-1021 ir jame nurodytų aplinkybių nematyti, ar pareiškėjas buvo kviestas ar kitaip informuotas apie vykstančias nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, ar ne. Pareiškėjas galėjo nepastebėti skelbimo laikraštyje ar neatsiimti siunčiamos korespondencijos, ar pan.

Atitinkamai, spręsti apie šių procedūrų įvykdymą ar neįvykdymą bei savo teisių pažeidimą ar nepažeidimą pareiškėjas objektyviai negalėjo, nes trūko duomenų. Pakankamai duomenų apie teisės pažeidimą pareiškėjas gavo tik tada, kai visą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą išsamiai įvertino ir išvadas pateikė NŽT 2012 m. spalio 22 d. raštu Nr. lSS-(7.5)-1979. Pažymi ir tai, jog pareiškėjas iš skirtingų institucijų (VĮ Registrų centras, savivaldos institucijų) gavo prieštaringą informaciją, dėl sklypo po pareiškėjo pastatais suformavimo fakto.

Dar 2012 m. kovo 15 d. VĮ „Registrų centras“ teikė pažymas, kad po pareiškėjo pastatais nėra suformuoto jokio žemės sklypo (I t., b. l. 35-37). Apeliantas laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2012 m. ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas dėl žemės sklypo prie jam priklausančių pastatų suformavimo, tačiau nuolat gaudavo atsakymus, jog sklypai dar nesuformuoti. Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2011 m. Kauno miesto savivaldybė tvirtino pareiškėjo teikiamas 0,702 ha valstybinės žemės nuomos deklaracijas, priėmė žemės nuomos mokesčius, t. y. elgėsi su pareiškėju kaip su faktiniu 0,702 ha (o ne 0,28 ha) sklypo valdytoju (nuomininku) (I t., b. l. 30-38).

Taigi, 2012 m. balandžio 20 d. NŽT raštas Nr. 75D-1021 pareiškėjui tik sukėlė abejonių, ar atsakovas pateikė tikslią informaciją. Net ir paaiškėjus, kad ši informacija buvo teisinga, pareiškėjui iš šio rašto tapo žinomas tik nuosavybės teisių atkūrimo faktas.

Nurodo, kad nustatęs, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad tariamo praleidimo priežastis buvo ilgą laiką valstybės institucijų teikta klaidinga informacija. Pirmos instancijos teismas visiškai nesuteikė reikšmės aplinkybėms, susijusioms su valstybės valdžios institucijų ilgą laiką teikta klaidinančia informacija. Tokiu būdu buvo nukrypta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, jog termino praleidimo priežasčių objektyvumą ir jų svarbą teismas turi nustatyti vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą jų atsiradimo momentą, trukmę, įtaką pareiškėjo realioms galimybėms atlikti atitinkamus veiksmus iki įstatymu nustatyto termino pabaigos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-31/2010).

Šioje byloje prašomi panaikinti teisės aktai buvo priimti 2005 m. liepos 29 d. bei 2006 m. lapkričio 2 d., o nuosavybės teisių atkūrimo procedūros pradėtos dar 1999 m. kovo 16 d. Neatsižvelgiant į tai, kad pati nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija – tuometinė Kauno apskrities viršininko administracija, bei kitos valstybės valdžios funkcijas vykdančios institucijos aktyviai ir ilgą laiką iš esmės klaidino pareiškėją dėl 0,7020 ha sklypo po jo statiniais, kurio planas buvo parengtas ir patvirtintas dar 2003 m. gegužės 5 d. (I t., b. l. 29), teisinės ir faktinės būklės: a) 2005 m. balandžio 25 d.

Kauno apskrities viršininko administracija išdavė sutikimą Nr. 10-620 „Dėl žemės nuomos teisės perleidimo“, kuriuo sutiko, kad nuomos teisė į žemės sklypą po pastatais būtų perleista naujajam savininkui (t. y. UAB „Litgenas“) (I t., b. l. 26); 2005 m. liepos 13 d. UAB „Litgenas“ raštu prašė suformuoti žemės sklypą po jiems priklausančiais statiniais, aiškiai išreiškė ketinimus įsigyti šį sklypą (atsakymas negautas) (I t., b. l. 45);

c) nuo 2005 m. rugsėjo 26 d. iki 2011 m. spalio 6 d. UAB „Litgenas“ deklaravo ir mokėjo, o Kauno rajono savivaldybė – priimdavo be jokių pastabų tiek deklaracijas, tiek nuompinigius už 0,7020 ha žemės sklypo nuomą po UAB „Litgenas“ pastatais (I t., b. l. 30-36, 38); d) 2008 m. liepos 1 d. UAB „Litgenas“ raštu Nr. 08-38 pakartotinai prašė suformuoti žemės sklypą po jiems priklausančiais statiniais (atsakymas negautas) (I t., b. l. 44); e) 2009 m. lapkričio 2 d. Kauno apskrities viršininko administracija raštu Nr. S6-3035 (atsakydama į 2009 m. spalio 2 d. pareiškėjo prašymą), informavo, kad sklypas po UAB „Litgenas“ esančiais pastatais bus suformuotas, patvirtintas ir po to bus sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis (I t., b. l. 42, 43); f) 2011 m. spalio 12 d.

Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. 78D-2367 apskaičiavo ir pateikė UAB „Litgenas“ pažymą apie jo nuomojamo 0,7020 ha žemės sklypo vertę (I t., b. l. 39-40); g) 2012 m. kovo 15 d. VĮ Registrų centras pateikė pažymas, kad žemės sklypas po UAB „Litgenas“ pastatais Nekilnojamojo turto registre nėra suformuotas ir įregistruotas (I t., b. l. 53-57). Šie duomenys neatitiko 2012 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 7SD-1021 nurodytų aplinkybių, todėl UAB „Litgenas“ nežinojo kuriais duomenimis ir dokumentais reikėtų tikėti, ar oficialia VĮ Registrų centras pozicija apie registre esančius duomenis ar valstybės tarnautojų pranešimus, kurie nuosekliai tvirtino, kad sklypas nėra suformuotas; h) 2012 m. rugpjūčio 17 d.

Nacionalinė žemės tarnyba raštu Nr. PAST-20 informavo UAB „Litgenas“ kad ši yra įtraukta į pretendentų pirkti ar nuomoti valstybinę žemę Domeikavos k. v. eilę ir, kad šioje k. v. yra formuojami žemės sklypai, esantys po nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir statiniais (I t., b. l. 41). Atkreiptinas dėmesys, kad šis pranešimas pateiktas tos pačios NŽT praėjus 4 mėnesiams nuo 2012 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 7SD-1021, nuo kurio teismas nusprendė skaičiuoti skundo padavimo terminą;

i) Be šių raštų, dėl po statiniais esančio žemės sklypo nuomos ar įsigijimo pareiškėjas nuolatos bendraudavo su savivaldybės ir jos įstaigų darbuotojais telefonu, susitikimuose, tačiau visur buvo teikiama informacija, kad sklypai yra dar nesuformuoti, priklauso valstybei ir reikia tik laukti. Taigi, gavus 2012 m. balandžio 20 d. NŽT raštą Nr. 75D-1021 su jame pateiktomis nuorodomis į 2005 m. liepos 29 d. sprendimą ir informaciją apie po pareiškėjo statiniais seniai suformuotus sklypus, bendrovė buvo šokiruota ir nusprendė, kad tai yra elementari klaida. Šiame rašte pateikta informacija prieštaravo per 7 metus suformuotai nuosekliai pozicijai, kad tokio sklypo nėra ir jis vis dar priklauso valstybei. Reaguodamas į šį faktinį neatitikimą, pareiškėjas pateikė skundą su prašymu iš naujo įvertinti 2012 m. balandžio 20 d. NŽT rašte minimas aplinkybes (I t., b. l. 59-60). Atitinkamai, tai tapo pareiškėjui objektyvia kliūtimi tinkamai realizuoti savo teises.

Nurodo, kad nustatęs, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, teismas visiškai neįvertino aplinkybės, kad terminas praleistas nežymiai, o skundo pagrindą sudaro pažeista ilgalaikė ir komplikuota nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, kas tapo objektyvia kliūtimi pareiškėjui realizuoti savo teises. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog vertinant, ar terminas pradelstas daug ar ne, būtina įvertinti ne tik kalendorinę trukmę, tačiau ir asmens veiksmų visumą nuo termino pradžios iki skundo padavimo.

Vertindami praleisto termino trukmę, teismai privalo nustatyti, ar pareiškimas paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo, taip pat kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1014/2009). Kaip jau minėta, įvertinęs 7 metų santykių istoriją ir radikaliai iš jos išsiskyrusį 2012 m. balandžio 20 d. NŽT raštą pareiškėjas pirmiausiai suabejojo pastarojo pagrįstumu. Dėl to, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio nuostatomis, pareiškėjas 2012 m. gegužės 17 d. pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai (I t., b. l. 59-60), kad ši peržiūrėtų teritorinio skyriaus veiksmus. 2012 m. gegužės 17 d. skundas buvo ištirtas ir į jį išsamiai atsakyta tik 2012 m. spalio 22 d.

NŽT raštu Nr. lSS-(7.5)-1979, po kurio galutinai tapo aišku, kad daugiau kaip 7 metus valstybės įstaigų teikta oficiali informacija yra klaidinga, ir, kad skųsti reikia ne 2012 m. balandžio 20 d. NŽT raštą, o ydingą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Pažymi, kad vertinant termino praleidimo aplinkybes, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodoma vertinti ir teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, sudėtingumą. Visuotinai žinoma ir tai, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procesai trunka ilgai ir yra itin komplikuoti.

Teisinė šių santykių bazė nėra pastovi — nuolatos keičiami ar papildomi teisės aktai, šių procesų apimtis yra dažniausiai labai didelė ir paini. Tai gali tapti objektyvia kliūtimi tinkamai realizuoti savo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-430/2011). Šis ginčas ir kyla iš užsitęsusio ir itin komplikuoto nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo proceso, kuris pradėtas dar 1999 m. kovo 16 d. ir tęsėsi iki pat 2006 m.

Papildant sudėtingą procesą, po nuosavybės teises atkuriančių įsakymų ir/ar sprendimų, iki pat 2012 m. pareiškėjas buvo klaidinamas ir visiškai neturėjo jokios informacijos apie vykstančius (įvykusius) nuosavybės teisių atkūrimo faktus. Pati Nacionalinė žemės tarnyba vėlavo išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. gegužės 17 d. skundą net 4 mėnesius, o tai rodo, kad iš tiesų situacija ir susiklostę santykiai buvo ypač sudėtingi. Taigi, pareiškėjas visą laiką, elgėsi aktyviai, naudojosi savo įstatymo suteiktomis teisėmis, nevilkino proceso.

Vertinant šia aplinkybes ir atsižvelgiant į faktinius pareiškėjo veiksmus savo teisių atžvilgiu, net ir 5 mėnesių vėlavimas yra santykinai nežymus, neviršijantis protingumo principo ribų ir objektyviai pateisinamas.

Nurodo, kad nustatęs, jog terminas skundui paduoti yra praleistas, teismas klaidingai įvertino aktyvų ir sąžiningą pareiškėjo elgesį, o neatnaujinęs termino skundui paduoti, teismas neproporcingai suvaržė pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į visumą minėtų aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė objektyviai būtinas laiko sąnaudas pažeidimui išsiaiškinti ir skundui parengti, o santykinai nežymus ir pateisinamas vėlavimas (net ir nustačius termino praleidimo faktą) negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas teise. Remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 p.), turint omeny teismo pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), gero viešo administravimo praktikos taikymą, pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo turi būti patenkintas (ABTĮ 34 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas itin formaliai vertino normas, reglamentuojančias skundo priimtinumo žingsnius ir procesinius terminus, paduodant skundą, bei neužtikrino tinkamo teisingumo vykdymą. Skundžiama teismo nutartis yra visiškai nesuderinama su teisinio apibrėžtumo principu ir nepagrįstai užkerta kelią pareiškėjui pasinaudoti teisminės gynybos priemone. Pareiškėjo nuomone, tai yra akivaizdžiai neproporcingas jo teisių suvaržymas.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nurodo, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-642/2012).

Taigi, skundo padavimo administraciniam teismui termino pradžios skaičiavimas nesiejamas su diena, kaip teigia pareiškėjas, kurią asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 7SD-1021 informavo pareiškėją, jog Kauno apskrities viršininko administracija 2005 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 52/19653 G. M. atkūrė nuosavybės teises į 0,28 ha žemės sklypą, kuriame yra pareiškėjo nuosavybės teise valdomi pastatai ir kiti statiniai. Taip pat rašte buvo pasiūlyta dėl žemės naudojimo po pareiškėjo nuosavybės teise priklausančias pastatais ir statiniais, esančiais privačiame sklype, kreiptis į žemės sklypo savininką G.

G. Nors pareiškėjas teigia, jog patyrė objektyviai būtinas laiko sąnaudas pažeidimui išsiaiškinti ir skundui parengti, tačiau su prašymu pateikti po pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), žemės savininkų nuosavybės dokumentų ir planų kopijas pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. spalio 11 d. Ginčijamus 2005 m. liepos 29 d. Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą Nr. 52/19653, Kauno apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 2 d. įsakymą Nr. 02-05-11732, 2005 m. liepos 29 d.

įsakymą Nr. 02-05-7811 pareiškėjas gavo 2012 m. spalio 16 d. Sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą ginčo atveju teisiškai reikšminga yra ir ta aplinkybė, kurią pažymėjimo ir Kauno apygardos administracinis teismas ginčijamoje nutartyje, jog pareiškėją atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir Astromskis advokatas Paulius Astromskis 2012 m. spalio 11 d. gavo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis apie nekilnojamąjį turtą. Taigi, Kauno apygardos administracinis teismas, tinkamai išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, jog byloje nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas nežinojo ar negalėjo sužinoti apie skundžiamus aktus iki 2012 m. spalio 16 d., o pareiškėjo argumentai, jog terminas skundui paduoti ginčo atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012 m. spalio 22 d. rašto Nr. lSS-(7.5)-1979 gavimo prieštarauja ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam skundo padavimo administraciniam teismui eigos skaičiavimui.

Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme tam tikrų įrodymų nebuvimas nėra kliūtis paduoti teismui skundą. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes, todėl Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui paduoti, pagrįstai pripažino subjektyviomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Atskiruoju skundu skundžiama 2013 m. birželio 11 d. nutartimi Kauno apygardos administracinis teismas nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, nutraukti administracinę bylą ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto pagrindu – paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o teismas atmetė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, ir atsisakyti priimti pareiškėjo patikslintą skundą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog termino skundui dėl Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 52/19653 dalies, Kauno apskrities viršininko 2005 m. liepos 29 įsakymo Nr. 02-05-7811 dalies ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 2 d. įsakymo Nr. 02-05-11732 dalies panaikinimo paduoti nepraleido, nes apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo ne gavęs Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. balandžio 20 d. raštą Nr. 75D-1021, tačiau tik 2012 m. spalio 22 d., gavęs Nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. lSS-(7.5)-1979, kai NŽT išsamiai įvertino visą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą ir pateikė savo išvadas. Be to, jei terminas ir laikytinas praleistu, tai jis praleistas nežymiai, vertinant ilgą laiką trukusį valstybės institucijų elgesį pareiškėjo atžvilgiu, taip pat dėl objektyvių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių.

Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Skirtingai nei nurodo pareiškėjas, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme sprendimų, kurie neturėjo būti įteikti skundą teismui padavusiam asmeniui, apskundimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. pvz. 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Pažymėtina, jog pareiškėjo nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2011 m. liepos 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-673/2011; 2011 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-120/2011; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1410/2009; 2009 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1164/2009; 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008; 2008 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-390/2008 ir kt.), pagal kurią termino skundui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų apie galimai neteisėtus aktus, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti ir kai pareiškėjui tampa suvokiama apie galimai neteisėtą aktą, šiuo atveju nesiremtina, kadangi minėtos taisyklės taikomos tiems asmenims, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir kitų asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 56 str.), o ne asmeniui, kuris gina savo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos faktinėmis aplinkybėmis, teisingai nustatė, kad kreipimosi į teismą termino eigos pradžia šiuo atveju laikytina diena, kai pareiškėjas susipažino su Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 75D-1021, iš kurio pareiškėjas sužinojo apie tai, jog Kauno apskrities viršininko 2005 m. liepos 29 d. sprendimas Nr. 52/19653 dėl nuosavybės teisių atkūrimo G. M. į buvusio žemės savininko P. M. nuosavybės teise valdytą žemę, ją grąžinant natūra (0,28 ha) ir nurodymas sprendime, jog 0,28 ha sklypui buvo nustatytas servitutas – teisė naudotis žemės sklypu pastatų savininkams, galimai pažeidžia jo teisę pirkti 0,7020 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), būtiną veislininkystės įmonės pastatams eksploatuotuoti. Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. balandžio 20 d. rašte Nr. 75D-1021 pakankamai aiškiai buvo nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko administracijos 2005 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 52/19653 nuosavybės teisės į 0,28 ha žemės sklypą, kuriame yra pareiškėjui priklausantys pastatai ir kiti statiniai, buvo atkurtos pretendentės G. M. vardu, o šiuo metu šio žemės sklypo savininkas yra G. G. Taip pat, kadangi pareiškėjas nėra sudaręs valstybinės žemės nuomos sutarties dėl po jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir kitais statiniais esančio žemės sklypo naudojimo, pasiūlyta pareiškėjui susitarti su 0,28 ha žemės sklypo savininku. Informuota, kad pareiškėjas nuo 2006 m. išbrauktas iš mokesčių mokėtojų sąrašų už 0,7020 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini) ir jam bus sugrąžinti jo sumokėti mokesčiai.

Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog iš minėto Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 75D-1021 turinio pareiškėjui tapo žinomas subjektas, priėmęs vieną iš skundžiamų aktų, jo priėmimo data bei turinys. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas nuo 2012 m. balandžio 20 d. žinojo apie nuosavybės teisių atkūrimo trečiajam asmeniui G. M. proceso sprendimus, nuosavybės perleidimą trečiajam suinteresuotam asmeniui G. G. Todėl pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, žinodamas apie galimą jo, kaip pastatų savininko, teisių pažeidimą, galėjo ir turėjo domėtis šio proceso metu priimtais sprendimais. Kaip teisingai pažymėjo teismas, pareiškėjas nebuvo atidus ir nesiėmė kokių nors veiksmų, kad gautų dokumentus ar kitą informaciją galimai pažeistų teisių gynimui, o pirmą kartą dėl skundžiamų aktų gavimo į NŽT Kauno rajono skyrių kreipėsi tik 2012 m. spalio 11 d. (2010 m. spalio 11 d. rašymo apsirikimas) (prijungta nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. 787, b. l. 1), kuomet pareiškėją atstovaujančios advokatų profesinės bendrijos Viliušis ir Astromskis advokatas Paulius Astromskis (I t., b. l. 107) 2012 m. spalio 11 d. gavo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis apie nekilnojamąjį turtą (I t., b. l. 6-20), ir kuris tik 2012 m. lapkričio 19 d. gavo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenis apie ginčo žemės sklypus (I t., b. l. 81-84, II t., b. l. 19), t. y. pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią ginčo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentas, kad vien iš Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 75D-1021 turinio jis negalėjo įvertinti visos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, viešinimo ar individualaus informavimo priemonių, kurių ėmėsi tuometinė Kauno apskrities viršininko administracija tam, kad informuotų pareiškėją apie nuosavybės teisių atkūrimo procedūras, laikytinas nepagrįstu, kadangi klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo procedūros teisėtumo ar neteisėtumo sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą ir todėl išsamiai įvertinti visą nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Taigi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, susipažinęs su 2012 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 75D-1021, skundą teismui turėjo ir galėjo paduoti iki 2012 m. gegužės 21 d., tačiau į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. lapkričio 23 d. (I t., b. l. 1-5, 112, 113), t. y. praleidęs ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą.

Spręsdamas klausimą dėl praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl termino praleidimo pripažintinos subjektyviomis (nepakankamas rūpestingumas ir pareiškėjo pasirinktas elgesio variantas) ir negali būti pripažintos svarbiomis priežastimis atnaujinti skundo reikalavimų dėl įsakymo ir sprendimų panaikinimo padavimo terminą, nes būtų aiškiai pažeisti teisinio tikrumo, teisinių santykių stabilumo principai. Pažymėtina, jog ilgą laiką valstybės institucijų teikta, anot pareiškėjo, klaidinga informacija apie ginčo žemės sklypo teisinę padėtį negali būti pripažinta svarbia skundo padavimo termino atnaujinimo priežastimi, kadangi, tai buvo aplinkybė, egzistavusi iki pareiškėjo susipažinimo su NŽT 2012 m. balandžio 20 d. rašto Nr. 75D-1021 turiniu. Taip pat ir kitos, pareiškėjo nurodomos objektyvios, su neteisėtais valstybės institucijų ir kitų asmenų veiksmais susijusios aplinkybės, šiuo atveju nėra svarbios skundo padavimo terminui atnaujinti, kadangi, jos egzistavo ilgą laiką dar iki to laiko, kai pareiškėjas sužinojo apie galimai jo teises pažeidusius skundžiamus Kauno apskrities viršininko sprendimus. Tačiau ir sužinojęs apie nuosavybės teisių į žemės sklypą, ant kurio yra pareiškėjui priklausantys pastatai ir kiti statiniai, atkūrimo trečiajam asmeniui faktą, pareiškėjas pats nesiėmė veiksmų, siekdamas operatyviai gauti dokumentus ar kitą informaciją galimai pažeistų savo teisių gynimui, t. y. pirmą kartą dėl skundžiamų aktų gavimo į NŽT Kauno rajono skyrių kreipėsi tik 2012 m. spalio 11 d. (prijungta nuosavybės teisės atkūrimo byla Nr. 787, b. l. 1). Turėdamas skundžiamus dokumentus ir susipažinęs su jų turiniu pareiškėjas vis tiek per ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą nesikreipė į teismą, o skundą teismui padavė tik 2012 m. lapkričio 23 d. Taigi, skundo padavimo termino praleidimą lėmė subjektyvios, nuo pareiškėjo valios priklausiusios aplinkybės, todėl šis terminas pirmosios instancijos teismo pagrįstai nebuvo atnaujintas.

Atsižvelgus į tai, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl skundo padavimo termino pradžios nustatymo bei jo atnaujinimo pripažinta teisėta ir pagrįsta, likusi skundžiamos nutarties dalis dėl pareiškėjo patikslinto skundo priėmimo klausimo taip pat laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl dėl jos plačiau nepasisakoma.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, įvertino faktines bylos aplinkybes bei laikėsi administracinių teismų praktikos, suformuotos iš esmės analogiškose bylose, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo Lietuvos-Vokietijos uždarosios akcinės bendrovės „Litgenas“ atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dalia Višinskienė