6ca92e12-1f16-4fe2-afd1-e361ad9a6ae0 · Klaipėdos apylinkės teismas

?Administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-222-729/2020 Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00016-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1; 21.9.10 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R I M A S 2020 m. liepos 10 d. Gargždai Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų teisėja Jurgita Grigonienė, sekretoriaujant AuÅ¡rai Jokubauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. A., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Aliui Galminui, institucijos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Dianai Ulčinskienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ , iÅ¡keltÄ pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R.

A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), dirbantis Å«kininku, administracine tvarka baustas. Teismas n u s t a t ė : 2020 m. sausio 28 d. administracinio nusižengimo protokolas R. A. suraÅ¡ytas už tai, kad jis, asmuo vykdantis individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , bÅ«damas darbdaviu, neužtikrino, kad Ukrainos piliečiai N. S. ir S. L. R. A. pienininkystės Å«kyje adresu (duomenys neskelbtini), fermos darbininkais 2019 m. gruodžio 5 d. dirbtų tik apie jų priėmimÄ Ä¯ darbÄ teisės aktų nustatyta tvarka praneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ir pasiraÅ¡ius su jais raÅ¡ytinę darbo sutartį.

Tokiais savo veiksmais R. A. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimÄ numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: 2020 m. sausio 27 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0983 - 0578 (b. l. 3–4), 2019 m. gruodžio 5 d. N. S. paaiÅ¡kinimas (b. l. 9, 29, 30–31), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos iÅ¡raÅ¡ai (b. l. 10, 11, 12), fotonuotraukos (b. l. 13–21), VÄ® „Regitra iÅ¡raÅ¡ai (b. l. 23 reversinė pusė, 24 reversinė pusė), VÄ® „Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centras“ raÅ¡tas dėl informacijos pateikimo (b. l. 25), vaizdo-garso įraÅ¡as iÅ¡ įvykio vietos (b. l.

27) ir kiti administracinėje byloje esantys įrodymai. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. A. nepripažino padaręs jam inkriminuotÄ nusižengimÄ ir parodė, kad 2019 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI prie SADM) inspektorės atvažiavo ne į jo Å«kį, o į greta esantį Å«kį, tačiau nustatė neva jo padarytus pažeidimus. Ūkyje yra keturi Å«kininkai, jo pastatas yra gretimas tam, kuriame buvo sutikta N. S..

N. S. pasiaiÅ¡kinime taip pat parašė, kad su juo nekalbėjo ir nesiderėjo, o viskÄ derinosi, dėl darbo tarėsi su A. L.. N. S. ir S. L. pas jį Å«kyje nedirbo, taip pat ir anksčiau nėra dirbę; kaip jis suprato, jiedu buvo pakviesti pas jį dirbusio darbuotojo S. R. padėti jam tÄ dienÄ ir apskritai Å«kyje jų neturėjo bÅ«ti. Vėliau jis prašė, kad dėl tokio elgesio S. R. paraÅ¡ytų pasiaiÅ¡kinimÄ . Pagal bylos medžiagÄ matyti, kad patikrinimÄ buvo atvykta atlikti pas A. L., kadangi pas jį dirbęs darbuotojas neteisingai pateikė informacijÄ , o tikrinami buvo visai ne A.

L. priklausantys pastatai. Inspektorės skambino A. L., kurį bandė iÅ¡sikviesti, tačiau R. A. vienintelis iÅ¡ keturių Å«kininkų atvažiavo ir buvo apkaltintas nelegaliu įdarbinimu. R. A. taip pat sakė, kad N. S. ir S. L. atvažiavo pas A. L. derintis dėl darbo Å«kyje, tačiau neįsidarbino; dėl to tÄ dienÄ S. R. pakvietė N. S. ir S. L. dirbti jo Å«kyje. VDI prie SADM pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad jie plovė verÅ¡elio girdyklÄ , kuri yra ne jo, valė fermos langus, kuri taip pat yra ne jo, važiavo ne su jam priklausančiu traktoriumi.

S. R. kvietė atlikti jo darbus, tačiau tokių darbų, kuriuos jis priskiria savo Å«kiui, jie neatliko. Jis pats neturėjo siekio juos įdarbinti, dėl to nebuvo pradėjęs tartis. Ten kur VDI prie SADM inspektorės sutiko N. S. ir S. L. yra I. R. ir I. R. Å«kis, jis su broliu perpus nuomojasi kitÄ tame pačiame sklype esančiÄ G. R. priklausančiÄ fermÄ ir laiko joje gyvulius. Raktų nuo I. R. pastatų R. A. neturi, į pastatÄ patikrinimo metu atėjo, nes ten buvo inspektorės; tos dienos rytÄ jis fermoje nebuvo.

R. A. pripažino, kad patikrinimo metu N. S. ir S. L. davė automobilį, su kuriuo jie pasiÅ¡alino iÅ¡ patikrinimo vietos, nes jiedu buvo iÅ¡sigandę, apimti panikos; S. R. jam viskÄ paaiÅ¡kino, todėl jis ir leido iÅ¡važiuoti automobiliu, kuriuo jie nuvyko pas S. R.. Nežino, kas iÅ¡nuomojo N. S. ir S. L. patalpas. Jo paties Å«kyje dirba 2–3 darbuotojai, kurių užtenka pagrindiniams darbams. N. S. ir S. L. buvo matęs, bet bendravo su jais tik kai buvo atvykęs pas S. R. į gyvenamÄ jÄ vietÄ . A.

L. ūkis yra (duomenys neskelbtini), t. y. apie 3 km nuo jo ūkio. R. A. nurodė, kad nežino, kam priklauso krautuvas, esantis ūkyje; jis yra paliktas prieš tai veikusios įmonės, jis asmeniškai juo nesirūpina. Iš vaizdinės medžiagos matyti, kad N. S. ir S. L. tikriausiai dirbo I. R. ūkyje, o S. R. dirbo kitam pastate bei laukuose. Kiekvienas ūkininkas šiame sklype turi savo patalpas gyvuliams laikyti, jie nėra laikomi bendrai, jo ir brolio gyvuliai laikomi kitame pastate. Jis pats, pasitraukęs nuo darbo inspekcijos pareigūnių, nuėjo ne į savo, o į I.

R. pastatÄ , nes tame pastate Å¡ilta, o jo ferma yra sena, be Å¡ildytuvų, langų ir tarnybinių patalpų žmonėms. S. R. pas I. R. nedirba. Kodėl jis laikė savo asmens dokumentÄ I. R. pastate nežino, jis turėjo laikyti jį užrakintÄ automobilyje. Darbuotojai atvažiuoja su darbo rÅ«bais, prausiasi I. R. pastate. Institucijos VDI prie SADM atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole iÅ¡dėstytas aplinkybes ir parodė, kad patikrinimÄ atliko, Inspekcijai gavus anoniminį praneÅ¡imÄ dėl nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini); buvo manoma, kad nelegalus darbas vykdomas A.

L. Å«kyje. Ūkio vieta jiems buvo žinoma. Atvyko į Å«kį, rado dirbančius ukrainiečius. Paklausus N. S., su kuo tarėsi dėl darbo, ji nurodė, kad tarėsi su A. ir R.. N. S. ir S. L. žodžiu nurodė, kad patalpas jiems gyventi taip pat iÅ¡nuomojo R. ir A. (R. A. ir A. L.). BesiaiÅ¡kinant aplinkybes, ji suprato, kad daugiau prie Å¡io nelegalaus įdarbinimo yra prisidėjęs R. A., nes N. S. nurodė, kad jiedu su vyru atvažiavo įsidarbinti pagal kvietimÄ ten, kur dirba jų draugas S. R., o patikrinimo dienos rytÄ atvykus į darbo vietÄ , R. parodė kokius konkrečius darbus dirbti tÄ dienÄ .

Tikrinant Sodros duomenų bazę, D.Ulčinskienė nustatė, kad S. R. įdarbintas pas R. A., vykdantį individualiÄ veiklÄ . Ä®tarusios nelegalų užsieniečių įdarbinimÄ , ji su kolege kvietėsi pareigÅ«nus iÅ¡ Migracijos tarnybos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos. Siekdamos užtikrinti, kad nelegaliai dirbantys asmenys nepasiÅ¡alintų iÅ¡ teritorijos nebaigus patikrinimo, pareigÅ«nės užstatė iÅ¡važiavimÄ savo tarnybiniu automobiliu. Ji paskambino A. L., kuris paaiÅ¡kino, kad jo Å«kis registruotas ne toje vietoje, jis niekaip su tuo nesusijęs. Tada ji paprašė ukrainiečių, kad paskambintų tam asmeniui, su kuo tarėsi dėl darbo, kad atvyktų; jie kažkam paskambino ir tada atvažiavo R.

A., o kartu su juo - S. R.. R. A. pripažino, kad ukrainiečiai yra atvykę pas jo darbuotojÄ S. R., kuris leido jiems užeiti į patalpas, ir kad jam dėl to iÅ¡raÅ¡ys drausminę nuobaudÄ , o tuo pat metu R. A. padėjo pasiÅ¡alinti N. S. ir S. L. iÅ¡ įvykio vietos, leisdamas jiems iÅ¡vykti tuo automobiliu, kuriuo buvo atvažiavęs pats. R. A. po Å«kį vaikščiojo kaip Å¡eimininkas, užėjo į patalpas, matėsi, kad jaučiasi čia Å¡eimininku. Ä® šį Å«kį inspektoriai ne kartÄ vyko, ir pagal aplinkybes mato, kad Å«kiu naudojamasi bendrai, yra sunku atriboti kuriam Å«kininkui kas priklauso.

Krautuvas priklauso agrocentrui, kuris darbuotojų Lietuvoje neturi. Su A. L. apie N. S. ir S. L. įdarbinimÄ daugiau nebuvo bendrauta, nes Å«kis tuo adresu jo vardu neregistruotas. Kad Å«kis priklauso ir kitiems asmenims, R. A. neminėjo, raÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ Å¡ios aplinkybės nebuvo žinomos. N. S. pati parodė, kur ir kokius atliko darbus, o S. L. krautuvu kieme vežė talpas su vandeniu verÅ¡eliams ir karvėms. Tame pastate, kuris priklauso I. R., nebuvo karvių, jos buvo pastate su iÅ¡kaba „R.

A. pienininkystės Å«kis“. N. S. paaiÅ¡kinimÄ rašė pati, ji nežinojo, kam tiksliai priklauso Å«kis; vaizdo-garso medžiagoje girdėti, kaip N. S. nurodo, kad dėl darbo ji tarėsi su R. Liudytoju teismo posėdyje apklaustas A. L. parodė, kad R. A. yra jo draugas, kolega. A. L. žinojo, kad turi bÅ«ti patikrinimas jo paties Å«kyje, tačiau VDI prie SADM inspektoriai atvyko ne pas jį, patikrinimÄ darė ne jo Å«kyje. Jo Å«kis yra tame pačiame kaime, už 200 metrų nuo tos vietos, kur buvo atliktas patikrinimas, gruodžio mėnesį ir jis dar laikė gyvulius, o taip pat – dirbo ir iki Å¡iol dirba Å«kyje pas I.

R.. Ferma, kurioje buvo rasti ukrainiečiai, priklauso A. R., bet ja panaudos pagrindu naudojasi I. R. ir I. R., kurie ten laiko karves. Ūkio darbams buvo samdoma fermos darbuotoja G. Z., jis pats dirba darbų vadovu bei pamainomis su I. R. prižiÅ«ri gyvulius. Jam I. R. yra pavedusi samdyti darbuotojus iÅ¡ Ukrainos. N. S. ir S. L. 2019 m. gruodžio mėnesį nei jis, nei I. R. nesamdė, apie jų ukrainiečių buvimÄ pienininkystės Å«kyje A. L. žino tik tiek, kad jie atvyko pas R. A. darbuotojÄ S. R. – galbÅ«t ten vartojo alkoholį (I.

R. fermoje yra kameros, įraÅ¡e matė, kad ukrainiečiai vartojo alkoholį) o ar padėjo jam dirbti - jis negali pasakyti, matė, kad vaikščiojo su vandens kibirais, bet jokios darbinės funkcijos jiems nebuvo pavestos. A. L. parodė, kad turėjo net konfliktÄ su R. A., kam jis leido I. R. fermoje apsistoti, darbuotis, persirengti, pavalgyti savo samdomam darbuotojui, tačiau žino, kad paties R. A. fermoje sÄ lygos žmonėms yra prastos, matyt, todėl jie ateina į I. R. pastatÄ persirengti, pavalgyti, pasiÅ¡ildyti.

Liudytoja I. R. teismo posėdžio metu parodė, kad pažįsta R. A., jis yra jos kolega ūkininkas, sutaria gerai. Tikslios datos nežino, bet iš A. L. yra girdėjusi, kad R. A. darbuotojas buvo pasikvietęs draugų ir buvo atvykę VDI prie SADM inspektoriai. R. A. ir jos pastatai su gyvuliais yra tame pačiame sklype, kiemas yra bendras, pastatais naudojasi atskirai. Ant R. A. nuomojamo ir naudojamo pastato yra užrašyta, kad tai jo ferma, o lentelės su jos vardu ir pavarde galbūt ir nėra ant jos pastato.

Tarp jos ir R. A. buvo sutarimas, kad jo darbuotojai gali ateiti į jos fermÄ nusiplauti rankas, atsigerti vandens. Anksčiau darbui su traktoriumi buvo samdžiusi ukrainietį darbuotojÄ , jo vardo ir pavardės tiksliai nepamena, bet dėl sveikatos priežasčių jis dirbo tik apie mėnesį. 2019 m. gruodžio mėnesį pas jÄ fermoje buvo laikomi galvijai. Juos prižiÅ«ri nuolatinė darbuotoja G., A. ir jos brolis I. R.. Ferma robotizuota, daug darbuotojų nereikia. Pas jÄ vandens vežti traktoriumi nereikia, nes pas jÄ vanduo pajungtas tiesiogiai, yra girdyklos, o kaip yra R.

A. fermoje, ji nežino. Pas R. A. yra vieta indų ir prietaisų plovimui, bet nėra mačiusi, kad darbininkai ten kÄ plautų. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, kad byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad N. S. ir S. L. bÅ«tų dirbę nelegaliai R. A. pienininkystės Å«kyje. Aplinkybės buvo aiÅ¡kinamos ir tiriamos aplaidžiai, neiÅ¡siaiÅ¡kintos visos aplinkybės. PaaiÅ¡kinime pažymėta, kad buvo tartasi su A. L., o protokolas suraÅ¡ytas R. A.. Asmenys buvo rasti I.

R. patalpose, o ne R. A. priklausančiose patalpose. Nėra įrodymų, kad Å¡ie asmenys veikė R. A. ar jo Å«kio naudai. 2019 m. gruodžio 5 d. VDI prie SADM inspektoriai važiavo tikrinti ne R. A. Å«kio, o A. L. Å«kio. PraÅ¡o nutraukti administracinio nusižengimo teisenÄ R. A. atžvilgiu. Teismas konstatuoja: ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbÄ darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Å i teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios Å¡alies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad darbdavys nelaikomas pažeidusiu Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , jeigu, įdarbindamas trečiosios Å¡alies pilietį, įvykdo Å¡ias sÄ lygas: ne vėliau kaip prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę bÅ«ti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymÄ â€žDėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios Å¡alies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimÄ dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pranešė Užimtumo tarnybai apie trečiosios Å¡alies piliečio įdarbinimÄ jo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, nurodytu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11 straipsnio 2–5 dalyse, kai jo profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintÄ profesijų, kurių darbuotojų trÅ«ksta Lietuvos Respublikoje, sÄ raÅ¡Ä pagal ekonominės veiklos rÅ«Å¡is (1 punktas); darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo Å¡io straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai Å¡io įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu (2 punktas).

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali bÅ«ti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos RespublikÄ . Nagrinėjamu atveju reikÅ¡mingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai Å¡alys susitaria dėl bÅ«tinųjų darbo sutarties sÄ lygų (DK 34 straipsnis).

Pažymėtina, jog darbo sutartis turi bÅ«ti sudaryta raÅ¡tu (DK 43 straipsnis). Nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria Å¡is nepadaro to, kÄ privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiÅ¡kia nepakankama darbdavio kontrole Å¡ioje srityje, o tai sudaro pagrindÄ administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016).

Kvalifikuojant asmens veikÄ pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbÄ pripažįstant nelegaliu, bÅ«tina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius:

1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019).

Nagrinėjamu atveju iÅ¡ vaizdo-garso įraÅ¡o, N. S. paaiÅ¡kinimo ir nelegalaus darbo tyrimo akto nustatyta, kad Ukrainos piliečiai N. S. ir S. L. atliko darbo funkcijas, t. y. N. S. plovė duris, langus, girdyklas verÅ¡eliams, o S. L. važinėjo su traktoriumi, sėmė vandenį gyvuliams girdyti, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2019 m. gruodžio 5 d. N. S. ir S. L. buvo pradėję dirbti realiai. Nors paaiÅ¡kinime, pateiktame įvykio vietoje VDI prie SADM darbuotojoms, N. S. nurodė, kad dėl darbo buvo susitarusi su A.

L., byloje esančiame vaizdo-garso įraÅ¡e matyti (girdėti), kad N. S. joms sakė, kad dėl darbo tarėsi su R. (A.); tai teismo posėdžio metu patvirtino ir įvykio vietoje buvusi ir apklaususi N. S. VDI prie SADM atstovė. Kad R. A. buvo tas asmuo (arba vienas iÅ¡ tų asmenų), kuris (kurie) nelegaliai įdarbino N. S. ir S. L., patvirtina ir visų byloje surinktų įrodymų visuma, aprėpianti jau minėtus liudijimus, faktÄ , kad į įvykio vietÄ N. S. paskambinus asmeniui, su kuriuo tarėsi dėl darbo, atvažiavo bÅ«tent R.

A., S. L. vežiojo vandenį gyvuliams, kas buvo reikalinga tik R. A. pienininkystės Å«kyje ir kt.; visa tai detaliau aptariama ir toliau. R. A., ginčydamas buvus jo susitarimÄ dėl darbo su N. S. ir S. L., nurodo, kad N. S. ir S. L. nebuvo priimti į darbÄ , o tik atvyko padėti savo pažįstamam pas R. A. dirbusiam S. R. ar iÅ¡vis neleistinai lankėsi pas šį asmenį jo darbo vietoje, tačiau Å¡i jo versija nebuvo patvirtinta byloje surinktų įrodymų, o prieÅ¡ingai – jų paneigia:

1) liudytoju teismo posėdyje apklausto A. L. parodymus apie tai teismas vertina kritiÅ¡kai, nes Å¡is asmuo ir pats nurodė, kad su R. A. yra draugai bei kolegos, ir kad jam buvo žinoma apie galimÄ VDI patikrinimÄ jo paties Å«kyje; iÅ¡ N. S. paaiÅ¡kinimų, užfiksuotų vaizdo įraÅ¡e, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios ukrainiečių poros nelegaliu įdarbinimu rÅ«pinosi ir R. A., ir A. L., kuris ir netoliese turėjo savo Å«kį, ir dirbo I. R. Å«kyje darbų vadovu, todėl, turint omenyje visų Å¡ių Å«kininkų veiklos persipynimÄ , aiÅ¡kaus atribojimo (greičiausiai – net sÄ moningÄ ) nebuvimÄ , natÅ«ralu, kad pats nebÅ«damas traukiamas atsakomybėn už nelegalų įdarbinimÄ , A.

L. rÅ«pinasi padėti iÅ¡vengti Å¡ios atsakomybės ir savo draugui, teikdamas niekuo nepagrįstas versijas. Jo nurodytas kaip esantis vaizdo įraÅ¡as, kad S. R. Å¡ioje fermoje vartojo alkoholį su N. S. ir S. L., teismui nebuvo pateiktas, galiausiai jis ir pats maiÅ¡osi duodamas parodymus, kad matė Å¡iuos asmenis vaikÅ¡tant po fermos teritorijÄ su vandens kibirais.

2) byloje nustatyta, kad S. R. 2019 metų gruodžio mėnesį buvo oficialiai įdarbintas R. A. pienininkystės Å«kyje, taigi legaliai buvo Lietuvoje ir, kaip matyti iÅ¡ vaizdo medžiagos – buvo atvykęs su R. A., kai Å¡is N. S. ir S.L. buvo telefonu iÅ¡sikviestas aiÅ¡kintis aplinkybių, tačiau į bylÄ nei Å¡io asmens paaiÅ¡kinimas, nei praÅ¡ymas apklausti jį liudytoju nebuvo pateiktas, duomenys apie tai, kad jam iÅ¡ties bÅ«tų buvusi paskirta nuobauda už paÅ¡alinių asmenų įsileidimÄ Ä¯ darbo vietÄ , taip pat nebuvo pateikti.

3) paties R. A. parodymai Å¡iuo klausimu viso tyrimo metu skiriasi; vos atvykęs į patikrinimo vietÄ , jis skubiai pasirÅ«pina N. S. ir S. L. dingimu iÅ¡ jos, suteikdamas tam netgi savo automobilį; teigia skirsiÄ s už jų pasikvietimÄ S. R. drausminę nuobaudÄ , greta to aiÅ¡kindamas, kad jie turbÅ«t dirbo pas kitÄ Å«kininkÄ (I. R.) ir kt.

4) IÅ¡ N. S. paaiÅ¡kinimų ir vaizdo medžiagos, kurioje ji užfiksuota, kaip dabar žinome, I. R. fermoje atliekanti darbines pienininkystės Å«kio darbininkės funkcijas, o V.L. – vežiojantis kieme vandenį galvijams, akivaizdu, kad Å¡ie asmenys Å¡ioje vietoje ne lankėsi pas draugÄ , svečiavosi ar linksminosi (beje, paties S. R. tuo metu fermoje iÅ¡vis nebuvo, jiedu sakėsi jį pakeitę), o dirbo, kaip patys sakė, pirmÄ dienÄ , praktikavosi ir todėl dar neturėjo nei darbo sutarčių, nei aiÅ¡kių žinių apie tai, kokį gaus atlyginimÄ .

N. S. nurodė, kad R. (su A.) jiems ir butÄ kur gyventi iÅ¡nuomojo, ir darbo vietÄ bei funkcijas parodė. N. S. parodymai visiÅ¡kai atitinka visas byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas neturi jokio pagrindo laikyti juos melagingais ar Å¡meižiančiais R. A. Pažymėtina ir tai, kad situacijos, kai darbdaviui žinant jo darbuotojas pasikviečia asmenį padėti dirbti teismų praktikoje vertinamos kaip darbdavio susitarimas (žiÅ«rėti, pavyzdžiui, Utenos apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-309-844/2019).

Atsižvelgiant į visa, tai darytina iÅ¡vada, kad darbas buvo dirbamas R. A. susitarus su N. S. ir S. L.. Antra, N. S. dirbo gyvulių prižiÅ«rėtojos - valytojos profesijai bÅ«dingus darbus, S. L. dirbo traktorininko ir gyvulių šėriko profesijoms bÅ«dingus darbus. N. S. ir S. L. dirbo R. A. nurodytoje vietoje, buvo aprÅ«pinti gyvenamuoju plotu Priekulėje bei darbiniu telefonu, jiems buvo sudarytos sÄ lygos naudotis Å«kinėmis patalpomis bei Å«kyje esančiomis transporto priemonėmis (jiems perduoti raktai nuo Å«kinių patalpų bei Å«kyje stovėjusio automobilio).

Ta aplinkybė, kad N. S. ir S. L. patikrinimo metu naudojosi I. R., o ne R. A. pastatu, neturi esminės reikÅ¡mės, nes iÅ¡ I. R. parodymų nustatyta, kad tarp jos ir R. A. buvo sutarimas, kad jo darbuotojai gali ateiti į jos fermÄ nusiplauti rankas, atsigerti vandens; tai posėdžio metu patvirtino ir pats administracinėn traukiamas asmuo. Kaip nurodė administracinio nusižengimo protokolÄ suraÅ¡iusios institucijos atstovė, tame pastate tuo metu net karvių, kurias reikėtų prižiÅ«rėti, nebuvo, o R.

A. nuomojamoje fermoje jų buvo. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tÄ aplinkybę, kad S. L. vežė vandenį galvijams girdyti, o I. R. nurodė, kad jos fermoje vandens padavimas yra automatizuotas ir jo traktoriumi ar krautuvu atvežti nereikia, tuo tarpu R. A. ferma yra senesnė ir ne tokia moderni. Tai, kad I. R., A. L. ir R. A. veiklos sritys ir interesai Å¡ioje teritorijoje yra persipynę ir sunkiai atskiriami, teismo vertinama ne kaip R. A. nekaltumo įrodymas, o kaip sÄ moningas siekimas sudaryti sÄ lygas nuslėpti pažeidimų darymÄ ir iÅ¡vengti už tai atsakomybės. Akivaizdu, kad pasikviesdamas Å¡iuos du asmenis atvykti dirbti į savo pienininkystės Å«kį, pasirÅ«pindamas, kad jie turėtų kur gyventi, atveždamas juos į darbo vietÄ ir aprodydamas, kur ir kÄ reikės dirbti, kaip paaiÅ¡kino N. S., R.

A. siekė jam naudingos Å¡ių asmenų veiklos ir jos rezultatų, o už tai ir yra numatyta atsakomybė ANK 95 straipsnyje. Dėl atlygintinumo už darbÄ požymio kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad net tai, jog darbdavys su dirbančiuoju susitarė, kad už darbÄ nebus mokama, arba faktiÅ¡kai už darbÄ yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų buvimo. Nustatant atlygintinumo faktÄ nėra bÅ«tinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį.

Atlygintinumas gali bÅ«ti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobÅ«dį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimÄ , nepanaikina atlygintinumo fakto. FaktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebÅ«tinas veikÄ kvalifikuojant kaip nelegalų darbÄ ; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbÄ atlyginama: pinigais, natÅ«ra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieÅ¡ vienÄ darbo dienÄ iki numatytos darbo pradžios praneÅ¡ti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžiÄ , ir pabrėžiama, kad faktiÅ¡kai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).

Byloje nustatyta, kad N. S. ir S. L. atliko funkcijas už kurias paprastai mokamas atlyginimas, jiems, kaip faktiÅ¡kai dirbantiems asmenims, minimalus atlyginimas buvo garantuojamas įstatymo. IÅ¡ N. S. paaiÅ¡kinimo matyti, kad nagrinėjamu atveju tarp jos, S. L. ir R. A. susiklosčiusius santykius jie vertina kaip darbo santykius, todėl turėjo teisėtÄ lÅ«kestį gauti atlyginimÄ . Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , byloje nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad N. S. ir S. L. dirbo atlygintinai.

Galiausiai, nustatyta, jog buvo nesilaikyta darbo sutarties sudarymo su trečiosios Å¡alies piliečiais taisyklių. Visų pirma pažymėtina, kad R. A. inkriminuotas nelegalus darbas dviejų ukrainiečių N. S. ir S. L. (b. l. 2, 13–16), kurie atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtus asmenis, t. y. jie nėra Europos SÄ jungos piliečiai, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos SÄ jungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmenys, kurie pagal Europos SÄ jungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve.

Todėl įdarbinant Å¡iuos asmenis privalu laikytis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Todėl N. S. ir S. L. įdarbinimo teisėtumas Å¡ioje byloje turi bÅ«ti vertinamas pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, o ne pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole. IÅ¡ N. S. vizos kopijos nustatyta, kad N. S. iÅ¡duota nacionalinė viza (D) Lenkijos Respublikoje laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 14).

Iš S. L. vizos kopijos nustatyta, kad S. L. išduota nacionalinė viza (D) Lenkijos Respublikoje laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 16). Tačiau, duomenų, kad N. S. ar S. L. turėtų leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje (ar kitus dokumentus, suteikiančius teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje) byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad R. A. gavo N. S. ir S. L. leidimus dirbti Lietuvos Respublikoje ir kad tokius dokumentus būtų pateikęs VDI prie SADM. Taigi, įdarbindamas trečiosios šalies piliečius, R.

A. neįvykdė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sÄ lygų, todėl Å¡ioje dalyje įtvirtina iÅ¡imtis jam netaikoma. Atsižvelgiant į tai, R. A. laikomas pažeidusiu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ . Taip pat pažymėtina, kad su N. S. ir S. L. nebuvo sudarytos raÅ¡ytinės darbo sutartys, todėl buvo pažeistos DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatos. IÅ¡tyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti visi nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyvieji požymiai, todėl konstatuotina, kad R.

A., vykdantis individualiÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ , bÅ«damas darbdaviu, esant darbo sutarties požymiams, 2019 m. gruodžio 5 d. leido N. S. ir S. L. dirbti, t. y. juos įdarbino R. A. pienininkystės Å«kyje, adresu (duomenys neskelbtini), nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų Å¡alių piliečių įdarbinimÄ , nustatytos tvarkos. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) R. A. pažeidė DK 42 straipsnio 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimÄ , numatytÄ ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobÅ«dį, jo pavojingumÄ , atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). Vertinant nelegalaus darbo reikÅ¡mę ir pavojingumÄ , bÅ«tina atsižvelgti į padarytÄ materialinę žalÄ , jos dydį, į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ , turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių.

Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudÄ pažeidimÄ darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetÄ , įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro santykinai didelę lėšų dalį, palyginti su darbuotojui iÅ¡mokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ nedarbo atveju, iÅ¡kreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sÄ lygas atsirasti nesÄ Å¾iningai konkurencijai.

Tačiau, individualizuojant nuobaudÄ , svarbu įvertinti ir konkretaus pažeidimo aplinkybes (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. vasario 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-29-531/2018, Å iaulių apygardos teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-9-519/2017). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nelegalus darbas truko neilgÄ laiko tarpÄ â€“ vienÄ dienÄ (b. l. 3–4, 30–31), todėl mokesčiai, kurių iÅ¡vengta mokėti į biudžetÄ , taip pat nebuvo dideli.

Pažymėtina, kad nelegaliai įdarbinti buvo du darbuotojai, jiems suteiktos tokios darbo sÄ lygos kaip bÅ«stas, darbo telefonai susisiekimui, suteiktas priėjimas į pastatÄ , kuriame galėjo pasiÅ¡ildyti, persirengti ir nusiprausti (b. l. 3–4, 27, 30–31). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vaizdo-garso įraÅ¡e matyti kaip R. A. atvykęs į Å«kio teritorijÄ padėjo N. S. ir S. L. pasiÅ¡alinti iÅ¡ įvykio vietos jiems perduodamas vairuoti automobilį. Å iÄ aplinkybę teismo posėdyje patvirtino VDI prie SADM atstovė, duodamas parodymus to neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Toks R. A. elgesys teismo vertinamas kaip bandymas iÅ¡vengti atsakomybės, todėl neigiamai charakterizuoja R. A. asmenybę. R. A. baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 5–7). Nors ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusižengimÄ padarė turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau už analogiÅ¡kÄ nusižengimÄ nebuvo baustas, t. y. jo Å«kyje anksčiau nebuvo nustatyti nelegalaus darbo atvejai. R. A. nepripažino padaręs jam inkriminuotÄ nusižengimÄ .

Jo atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Ä®vertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. A. paskyrus sankcijoje numatytÄ nuobaudÄ â€“ vidurkį atitinkančiÄ baudÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a: pripažinti R. A. kaltu padarius administracinį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 2500 Eur (dviejų tÅ«kstančių penkių Å¡imtų eurų) baudÄ .

DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės administracinio nusižengimo tyrimui ir bylos nagrinėjimui – kompaktinį diskÄ su vaizdo įraÅ¡u iÅ¡ įvykio vietos – nutarimui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos. Informuoti R. A., kad bauda turi bÅ«ti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudÄ iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo jam dienos, o apskundus nutarimÄ skirti baudÄ , – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos.

BaudÄ sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ , nurodant ROIK numerį 20110138557, įmokos kodÄ 1001. Nutarimas per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus. Teisėja Jurgita Grigonienė