Legislator Case Law & Legislation
2017-02-08 Nr. AB-3104-3-61-3-05602-2015-4 AI generated

2017-02-08 Nr. AB-3104-3-61-3-05602-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2017-02-08 Nr. AB-3104-3-61-3-05602-2015-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. V. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir V. V. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Legislator headnote

AI generated

2017-02-08 Nr. AB-3104-3-61-3-05602-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu (I t., b. l. 134–144) pareiškėjų A. V. ir V. V. skundus atmetė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. AS-181-624/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05602-2015-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. vasario 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. V. ir V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. V. ir V. V. skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 31 d. sprendimu (I t., b. l. 134–144) pareiškėjų A. V. ir V. V. skundus atmetė.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartimi (II t., b. l. 14–17) trečiojo suinteresuoto asmens Palangos kredito unijos prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė iš A. V. ir V. V. Palangos kredito unijos naudai 961,67 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėjai A. V. ir V. V. 2016 m. gruodžio 19 d. (pagal spaudą ant voko) pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti arba sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas; atidėti arba atleisti žyminio mokesčio sumokėjimą; sustabdyti arba panaikinti teismo vykdomąjį raštą Nr. I-1884-142/2016, kol bus išnagrinėtas pareiškėjų atskirasis skundas; atnaujinti praleistą terminą paduoti atskirajam skundui (II t., b. l. 65–67).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi (II t., b. l. 83–84) nutarė atsisakyti priimti V. V. ir A. V. atskirąjį skundą ir nutarčiai įsiteisėjus, atskirąjį skundą (su priedais) grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 152 straipsnio 3 dalimi. Nustatė, kad 2016 m. rugsėjo 15 d. teismo nutarties patvirtinta kopija 2016 m. rugsėjo 16 d. buvo išsiųsta pareiškėjams ir jų atstovui jų nurodytais adresais registruotomis pašto siuntomis, naudojantis AB Lietuvos pašto paslaugomis. AB Lietuvos pašto siuntų paieškos duomenimis nustatyta, kad siunta (Nr. (duomenys neskelbtini)) įteikta pareiškėjui 2016 m. rugsėjo 21 d. Atsižvelgiant į tai, ir vadovaujantis ABTĮ 152 straipsnio 3 dalimi, konstatuotina, kad paskutinė diena pateikti atskirąjį skundą dėl minėtos teismo nutarties buvo 2016 m. rugsėjo 28 d. Atskirasis skundas paduotas teismui 2016 m. gruodžio 19 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą nutarties apskundimo terminą.

Teismas vadovavosi ABTĮ 151 straipsniu, 132 straipsnio 2 dalimi. Pareiškėjai prašo atnaujinti atskirojo skundo padavimo terminą, nurodydami, kad minėtą nutartį iš teismo gavo tik 2016 m. gruodžio 10 d., todėl iš esmės termino nėra praleidę. Pareiškėjai V. V. ir pareiškėjų atstovui siųsta teismo nutartis ne kartą grįžo teismui su pašto žyma „neatsiėmė pašte“, tačiau pareiškėjas A. V., kaip minėta, nutartį gavo dar 2016 m. rugsėjo 21 d. Skundo padavimo termino atnaujinimo klausimu taip pat reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-1145/2014, kurioje akcentuota, jog administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai. Šių reikalavimų, neatitinka pareiškėjų pasyvumas, tarpusavio nebendradarbiavimas ir nepagrįstas procesinis delsimas. Atskirojo skundo padavimas beveik po 3 mėnesių nuo dienos, kurią pareiškėjas sužinojo apie teismo nutartį, neatitinka sąžiningumo, rūpestingumo imperatyvų, taip pat ir teisingumo bei protingumo kriterijų. Toks pareiškėjų elgesys leidžia daryti išvadą, kad konkrečiu atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirąjį skundą atsisakyta priimti.

III. Pareiškėjai A. V. ir V. V. pateikė atskirąjį skundą ir prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį panaikinti arba sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas; atidėti arba atleisti žyminio mokesčio sumokėjimą; sustabdyti arba panaikinti teismo vykdomąjį raštą Nr. I-1884-142/2016, kol bus išnagrinėtas pareiškėjų atskirasis skundas; atnaujinti praleistą terminą paduoti atskirajam skundui.

Teigia, kad nei vienas pareiškėjas ir atstovas negavo teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties. Jiems nebuvo įteikti ir pranešimai, kad nutartį galėtų atsiimti pašte. 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis buvo gauta tik 2016 m. gruodžio 10 d., todėl tik gavę nutartį galėjo ją skųsti atskiruoju skundu. Mano, kad teismo nutarties galimas neišsiuntimas ir pareiškėjų ir atstovo nutarties negavimas yra svarbi priežastis atnaujinti terminą dėl atskirojo skundo padavimo. Pareiškėjas ir atstovas nėra teisininkai. Jie elgėsi sąžiningai ir laukė nutarties.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti V. V. ir A. V. atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjai 2016 m. gruodžio 19 d. (pagal spaudą ant voko) išsiuntė Vilniaus apygardos administraciniam teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties. Pareiškėjai teigia, kad skundžiamą teismo nutartį gavo tik 2016 m. gruodžio 10 d., bet taip pat prašo atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti.

ABTĮ 152 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 3 dalį, jeigu skundžiama nutartis, įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą proceso šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias kalendorines dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos (nuorašo) įteikimo dienos.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis tą pačią dieną buvo išsiųsta pareiškėjams V. V. ir A. V. bei jų atstovui E. P. (II t., b. l. 19–21). Nors pareiškėjai teigia, kad nei vienas jų iki 2016 m. gruodžio 10 d. jokios nutarties ar pašto pranešimo negavo, Lietuvos pašto siuntų paieškos duomenimis A. V. išsiųsta siunta buvo įteikta gavėjui 2016 m. rugsėjo 21 d. (II t., b. l. 25), o V. V. ir E. P. siųstos siuntos buvo grąžintos neįteiktos (II t., b. l. 26–27). Pareiškėjų su atskiruoju skundu pateikti vokai patvirtina, kad tiek A. V., tiek V. V. 2016 m. gruodžio 10 d. gavo jiems kartu su 2016 m. gruodžio 5 d. lydraščiu išsiųstą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį (II t., b. l. 73–74).

Kadangi V. V. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartis buvo įteikta 2016 m. gruodžio 10 d., o anksčiau siųsti laiškai su teismo nutartimi grąžinti neįteikti, V. V., atskirąjį skundą išsiuntusi 2016 m. gruodžio 19 d., termino atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties panaikinimo paduoti nepraleido, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jos atskirąjį skundą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties.

A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties, kuri jam buvo įteikta 2016 m. rugsėjo 21 d., 2016 m. gruodžio 19 d. pateikė jau praleidęs terminą atskirajam skundui paduoti.

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pažymėtina, kad svarbiomis termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012, kt.). Pastebėtina, jog termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, suformuotą teismų praktiką (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-53/2012, 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje TA822-89/2012).

Kaip minėta, Lietuvos pašto siuntų paieška patvirtina, kad A. V. išsiųsta siunta buvo įteikta gavėjui 2016 m. rugsėjo 21 d. Nors pareiškėjas A. V. ir teigia, kad siuntos tuo metu negavo, tačiau jokių įrodymų, paneigiančių byloje surinktus duomenis, nepateikė. Taigi, pareiškėjas nagrinėjamu atveju pats pasirinko savo elgesio variantą (delsė paduoti atskirąjį skundą), todėl atskirojo skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos svarbiomis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies taikymo kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių kitų objektyvių priežasčių, kurios sutrukdė jam atskirąjį skundą pateikti laiku. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs turimus duomenis, pagrįstai netenkino A. V. prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jo atskirąjį skundą.

Kiti pareiškėjų prašymai nėra (panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį arba sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas; atidėti arba atleisti žyminio mokesčio sumokėjimą; sustabdyti arba panaikinti teismo vykdomąjį raštą Nr. I-1884-142/2016, kol bus išnagrinėtas pareiškėjų atskirasis skundas) nėra bylos dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties teisėtumo dalykas, todėl dėl jų nėra pasisakoma.

Tačiau kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo sprendimai, nuosprendžiai, nutartys, nutarimai ir įsakymai vykdomi po to, kai jie įsiteisėja, išskyrus atvejus, kai teismas nutaria juos vykdyti skubiai (Civilinio proceso kodekso 588 str. 1 d.), todėl pareiškėjai, rūpindamiesi savo intersų apsauga, turėtų informuoti antstolį apie priimtus procesinius sprendimus.

Remiantis išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą tenkina iš dalies – panaikina pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. V. atskirąjį skundą ir šioje dalyje atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 ir 3 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų A. V. ir V. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį, kuria atsisakė priimti V. V. atskirąjį skundą, panaikinti ir perduoti pareiškėjos V. V. atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė