6ca52b5a-3687-46ef-bce0-2f2f74520ef5 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2-454-524/2021 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00302-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.6 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 31 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika MisiÅ«nienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovui advokato padėjėjui V. P., atsakovės atstovui A. P. (A. P.), vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Eko žaliavos“ ieÅ¡kinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl valstybinio žemės sklypo pardavimo kainos nustatymo.

Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Eko žaliavos“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainÄ , lygiÄ 45 000 Eur, ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių už tokiÄ kainÄ Å¡Ä¯ žemės sklypÄ parduoti ieÅ¡kovei. 2. 2020 m. gegužės 10 d. ieÅ¡kovė šį reikalavimÄ patikslino, praÅ¡ydama nustatyti žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo kainÄ , lygiÄ 45 500 Eur.

3. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad, vadovaujantis 2014 m. gegužės 2 d. įvykusio žemės sklypo nuomos aukciono, kurį laimėjo ieÅ¡kovė UAB „Eko žaliavos“, rezultatais, su ieÅ¡kove 2014 m. liepos 3 d. buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 13SŽN-(14.13.55.)-l47 (toliau – ir Sutartis), pagal jÄ Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovė) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus (toliau – ir NŽT KN skyrius), iÅ¡nuomojo ieÅ¡kovei 0,0336 ha ploto žemės sklypÄ (toliau – ir Žemės sklypas), kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Sutarties 1 punktas), 99 metų laikotarpiui (Sutarties 2 punktas).

Sutartyje numatyta, kad žemės sklype statyti naujus statinius ar įrenginius ir rekonstruoti esamus galima, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui (Sutarties 4.1 punktas). Žemės nuomos mokesčio dydis metams – 21 600 Lt (Sutarties 10 punktas).

4. IeÅ¡kinyje teigiama, jog ieÅ¡kovė, vadovaudamasi toje teritorijoje galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, iÅ¡duotu statybos leidimu ir 2017 m. gegužės 12 d. pažyma apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-60-170512-00520 (Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o 10.1 punktas), su atsakovės pritarimu Žemės sklype suformavo pastatÄ â€“ svečių namus, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o 2.2 punktas).

IeÅ¡kovė 2018 m. kovo 28 d. kreipėsi į NŽT su praÅ¡ymu parduoti Žemės sklypÄ , tačiau gavo neigiamÄ atsakymÄ Nr. (13SD-909-(14.13.104.) ir jį apskundė teismui. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-7623-618/2018 ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, panaikinti NŽT KN skyriaus 2018 m. balandžio 24 d. raÅ¡tÄ Nr. 13SD-909-(14.13.104.) ir įpareigoti NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieÅ¡kove valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.

Šį Klaipėdos apylinkės teismo sprendimÄ NŽT apskundė Klaipėdos apygardos teismui, tačiau teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-497-826-2019 atmetė NŽT apeliacinį skundÄ ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimÄ paliko galioti nepakeistÄ .

5. IeÅ¡kinyje nurodoma, kad teismai pripažino, kad NŽT KN skyrius 2018 m. balandžio 24 d. neteisėtai atsisakė parduoti Žemės sklypÄ , o tai reiÅ¡kia, kad nuo Å¡ios datos ieÅ¡kovė įgijo teisę Žemės sklypÄ Ä¯gyti nuosavybės teise. NežiÅ«rint to atsakovė iki Å¡iol vengia Žemės sklypÄ parduoti ir nuolat iÅ¡galvoja įvairių priežasčių – iÅ¡simokėtinai pirkti neleidžia, nes įkeista bankui Žemės sklypo nuomos teisė, o kai ieÅ¡kovė nurodė, kad sutinka sumokėti viskÄ iÅ¡ karto, tada absoliučiai nieko nedarė, kol ieÅ¡kovė nesikreipė į teismÄ ir nepareikalavo, kad teismas iÅ¡duotų vykdomÄ jį raÅ¡tÄ .

Tik po to, kai antstoliui buvo perduota vykdyti byla dėl įpareigojimo parduoti ieÅ¡kovei Žemės sklypÄ , NŽT pradėjo veikti, t. y. atliko turto vertinimÄ ir pateikė sutarties projektÄ , kuriame pardavimo kaina nurodyta 73 000 Eur. IeÅ¡kovė nesutiko su tokia didele kaina ir ėmė teirautis, kodėl tokia didelė Žemės sklypo vertė. PaaiÅ¡kėjo, kad NŽT užsakė turto vertinimÄ dabartinėmis kainomis, o ne 2018 metų, kai NŽT neteisėtai atsisakė parduoti Žemės sklypÄ .

Ieškovė su tokia kaina nesutinka, o apklausus turto vertintojus, jie preliminariai nurodė, kad tokio Žemės sklypo vertė dabar yra ne daugiau nei 50 000 Eur, o 2018 m. ji galėjo būti apie 45 000 Eur.

6. IeÅ¡kinyje teigiama, jog ieÅ¡kovė siekia, kad Žemės sklypo kaina, dėl kurios ir kyla Å¡is ginčas, bÅ«tų nustatyta objektyviai teisme pagal praÅ¡ymo (2018 m.) parduoti Žemės sklypÄ padavimo NŽT metu buvusiÄ vertę, nes, ieÅ¡kovės įsitikinimu, ji negali bÅ«ti didesnė nei 45 000 Eur. Jei NŽT su tokia kaina nesutiks, ieÅ¡kovė praÅ¡ys teismo paskirti teismo ekspertizę objektyviai Žemės sklypo kainai nustatyti.

7. Atsakovės NŽT KN skyrius atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti.

8. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodoma, kad ieÅ¡kovė pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ neturi tokios reikalavimo teisės. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnį valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir vieÅ¡osios teisės principais. Taigi, valstybinės žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo ja teisiniai santykiai yra vieÅ¡osios teisės reguliavimo dalykas.

VieÅ¡ajai teisei yra bÅ«dingas imperatyvusis reguliavimo metodas, kurio principas – viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. VieÅ¡ojo santykio dalyviams neleidžiami nukrypimai nuo teisinių imperatyvų. Valstybinė žemė parduodama vadovaujantis imperatyviomis teisės aktų nuostatomis. Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ Lietuvos Respublikoje pirmiausia reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas. Valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotÄ Å¾emę ir ja disponuoja Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka bei sÄ lygomis visuomeninei naudai.

9. Atsiliepime į ieÅ¡kinį teigiama, jog Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodyti atvejai, kada valstybinės žemės sklypai parduodami lengvatinėmis sÄ lygomis be aukciono. Å io straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybinės žemės pardavimo be aukciono tvarkÄ detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas).

NŽT KN skyrius turi teisę parduoti valstybinės žemės sklypus vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, tarp jų ir Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Nutarimu (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 2 punkte nurodyti atvejai, kada asmenys gali įsigyti nuosavybėn valstybinius žemės sklypus. UAB „Eko žaliavos“ 2020 m. birželio 17 d. pateikė naujÄ praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo įsigijimo. Gavus šį praÅ¡ymÄ buvo pradėta valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedÅ«ra, nes iÅ¡ praÅ¡ymo dokumentų buvo matyti, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas yra pasirengęs sumokėti visÄ sandorio kainÄ .

NŽT 2020 m. birželio 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrÄ dėl valstybinės žemės sklypo individualaus vertinimo paslaugos užsakymo (pagal Taisyklių 16.3 punktÄ NŽT Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytais atvejais užsako parduodamų žemės sklypų individualų vertinimÄ ). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ 5.5 punktas numato, kad kitų parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, iÅ¡skyrus Å¡io nutarimo 2.1.2 punkte nurodytus žemės sklypus, vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimÄ .

NŽT KN skyriuje 2020 m. liepos 16 d. buvo gauta valstybinės žemės sklypo vertės vertinimo ataskaita. 2020 m. liepos 17 d. paruoÅ¡tas ir pasiraÅ¡ytas pirkimo–pardavimo sutarties projektas bei praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡kotojui sumokėti už žemės sklypo vertinimÄ . Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas bei praÅ¡ymas sumokėti už žemės sklypo vertinimÄ pateikti UAB „Eko žaliavos“, tačiau bÅ«simas pirkėjas sutarties projekto iki Å¡iol nėra pasirašęs bei nėra sumokėjęs už žemės sklypo įvertinimÄ .

Visa tai parodo, kad NŽT atliko visus pardavėjo veiksmus, kurios numato teisės aktai, ir pasirašė sutarties projektÄ . Visi NŽT veiksmai buvo paremti teisės aktų nuostatomis, o ieÅ¡kovės nurodomas kainos nustatymo bÅ«das nėra įvardytas teisės aktuose.

10. IeÅ¡kovė UAB „Eko žaliavos“ dubliku nurodo, kad ji į teismÄ kreipėsi bÅ«tent dėl to, kad atsakovė atsisako vadovautis jos atsiliepime nurodytais teisės aktais. Atsakovė savo atsiliepime teigia, kad UAB „Eko žaliavos“ 2020 m. birželio 17 d. pateikė naujÄ praÅ¡ymÄ dėl Žemės sklypo įsigijimo ir nuo to momento buvo pradėta valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedÅ«ra, nes iÅ¡ praÅ¡ymo dokumentų buvo matyti, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas yra pasirengęs sumokėti visÄ sandorio kainÄ .

Tačiau tai tik atsakovės gynybinė pozicija ir tai matyti iÅ¡ jos prieduose pridėto UAB „Eko žaliavos“ 2020 m. birželio 17 d. atstovo praÅ¡ymo skubiai priimti sprendimÄ dėl Žemės sklypo pardavimo, ir jame labai aiÅ¡kiai nurodyta, kad atsakovė nepagrįstai nevykdo teismų priimtų sprendimų. Kad tai ne naujas praÅ¡ymas, labai aiÅ¡kiai pabrėžiama paties praÅ¡ymo dalyke: „Pakartotinai reikalaujame skubos tvarka sudaryti su UAB „Eko žaliavos“ <...>.“ Å iame praÅ¡yme, skirtingai, nei teigia atsakovė, nėra nurodyta, kad iÅ¡ieÅ¡kotojas yra pasirengęs sumokėti visÄ sandorio kainÄ ar dalimis iÅ¡simokėti.

Å is praÅ¡ymas atsirado tik po to, kai atsakovė visaip vengė priimti sprendimÄ dėl Žemės sklypo pardavimo. Tik įsikiÅ¡us į šį ginÄÄ ieÅ¡kovės atstovui ir antstoliui, atsakovė atliko tam tikrus veiksmus, tačiau neaiÅ¡ku, kodėl nustatė tokiÄ didelę Žemės sklypo vertę ir kodėl jÄ nustatė pagal Å¡ios dienos vertę, o ne to laiko, kai buvo paduotas praÅ¡ymas parduoti ginčo sklypÄ , t. y. 2018 m.

11. Dublike teigiama, jog atsakovė nurodo, kad 2020 m. liepos 16 d. NŽT Klaipėdos teritoriniame padalinyje buvo gauta jos užsakymu atlikta valstybinės žemės sklypo vertės vertinimo ataskaita ir pagal jÄ 2020 m. liepos 17 d. paruoÅ¡tas ir pasiraÅ¡ytas pirkimo–pardavimo sutarties projektas bei praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡kotojui sumokėti už žemės sklypo vertinimÄ , tačiau atsakovė atsisakė ieÅ¡kovei pateikti susipažinti Å¡iÄ ataskaitÄ . Savo 2020 m. rugsėjo 9 d. atsisakyme Nr. 13SD-2370-(14.13.134 E.) atsakovė nurodė:

„<...> užsakovas, atlikti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), turto vertinimÄ yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos ir Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita yra užsakovo nuosavybė. Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, sumokėjus už individualų turto vertinimÄ , Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2020-07-17 raÅ¡te Nr. 13SD-1821-(14.13.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo individualaus turto vertinimo“ nurodytÄ sumÄ , Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius pateiks valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ .“ Savo 2020 m. rugsėjo 9 d. atsisakyme Nr. 13SD-2370-(14.13.134 E.) atsakovė nurodė, kad sutarties projektÄ siuntė tiek ieÅ¡kovei, tiek jos atstovui, tačiau pati atsakovė pripažino, kad kita Å¡alis tos sutarties projekto negavo, o pasiskambinti ir paklausti, kur atsiųsti dokumentus, atsakovės atstovai nesugebėjo, nors telefono numerius jie žinojo.

Taigi, ieškovei iš telefoninių pokalbių su atsakovės atstovais buvo žinoma tik tiek, kad toje sutartyje kaina buvo nurodyta 73 000 Eur ir su šia kaina ieškovė nesutinka.

12. Dublike nurodoma, kad visa tai rodo, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kurio konstitucinė pareiga tarnauti žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), daro įvairias kliÅ«tis, kad žmonės negalėtų įgyvendinti savo teisių į nuosavybę, nors turėtų kooperuotis ir bendradarbiaujant priimti pačius geriausius, efektyviausius ir protingiausius sprendimus, kurie bÅ«tų ir pakankamai motyvuoti, kad žmonėms suprastų, kodėl buvo priimtas vienoks ar kitoks sprendimas. Atsakovė griežtai atsisako pateikti ginčo sklypo vertinimo ataskaitÄ ir tai kelia įtarimÄ , kad ji iki Å¡iol nepadaryta. IeÅ¡kovė mano, kad ji Å¡ioje byloje ir nebÅ«tina, nes ji praÅ¡o teismo paskirti teismo ekspertÄ , kuris nustatytų ginčo sklypo vidutinę rinkos vertę, buvusiÄ tuo metu, kai atsakovė privalėjo priimti sprendimÄ parduoti ieÅ¡kovei Žemės sklypÄ , t. y. 2018 m. balandžio 30 d.

13. Atsakovės NŽT KN skyrius tripliku prašo ieškinį atmesti.

14. Triplike nurodoma, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių teisinių argumentų, patvirtinančių jos reikalavimus, nenurodo nė vieno argumento, kokie veiksmai buvo atlikti pažeidžiant valstybinės žemės pardavimo tvarkÄ . Dublikas yra visiÅ¡kai nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė nepagrindė savo teiginio argumentais. IeÅ¡kovė dubliko 3 punkte nurodė, kad 2020 m. birželio 17 d. praÅ¡yme nenurodė, kad pasirengusi sumokėti visÄ sandorio kainÄ ar dalimis iÅ¡simokėti. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė patvirtina, kad jokios valios kaip pirkėja 2020 m. birželio 17 d. praÅ¡ymu neiÅ¡reiÅ¡kė.

Nutarimo 2.2 punkte yra numatyta, kad valstybinės žemės sklypai pagal taisykles parduodami arba iÅ¡nuomojami atsižvelgiant į praÅ¡yme iÅ¡reikÅ¡tÄ asmens, turinčio teisę pirkti arba iÅ¡sinuomoti žemės sklypÄ , valiÄ pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypÄ . Taisyklių 12.1 punktas numato, kad praÅ¡yme turi bÅ«ti nurodyti statinių ir įrenginių, esančių praÅ¡omame parduoti naudojamame žemės sklype, unikalÅ«s numeriai ir atsiskaitymo su valstybe už perkamÄ Å¾emės sklypÄ bÅ«das – iÅ¡ karto ar iÅ¡simokėtinai.

Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus dublike yra pagrindas manyti, kad ieÅ¡kovė tinkamai iki Å¡iol yra neiÅ¡reiÅ¡kusi valios dėl žemės sklypo pirkimo atsiskaitant iÅ¡ karto. Taigi NŽT, galbÅ«t neteisingai įvertinusi ieÅ¡kovės valiÄ , nepagrįstai pradėjo valstybinės žemės pardavimo procesÄ .

15. Triplike teigiama, jog ieÅ¡kovės valia pirkti žemės sklypÄ iÅ¡simokėtinai (2019 m. birželio 12 d. praÅ¡ymas) buvo įvertinta ir priimtas sprendimas 2019 m. liepos 11 d. raÅ¡tu Nr. 13SD-1608-(14.13.104), kuriuo NŽT informavo iÅ¡ieÅ¡kotojÄ , kad pardavimas iÅ¡simokėtinai negalimas, nes yra įkeista turtinė teisė (įregistravimo pagrindas – 2019 m. vasario 26 d. Hipotekos registro praneÅ¡imas apie įkeitimo įregistravimÄ ). Tai prieÅ¡tarautų Taisyklių 24 punktui, kuris numato, kad tais atvejais, kai žemės sklypas perkamas iÅ¡simokėtinai, paskesnis įkeisto žemės sklypo įkeitimas neleidžiamas.

IeÅ¡kovei buvo pasiÅ«lyta galimybė įsigyti žemės sklypÄ sumokėjus visÄ sklypo kainÄ . Kito praÅ¡ymo ieÅ¡kovė neteikė iki 2020 m. birželio 17 d. IeÅ¡kovės atstovas 2020 m. birželio 17 d. kreipėsi į NŽT su praÅ¡ymu sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka. Prie praÅ¡ymo buvo pridėtas Å iaulių banko 2020 m. birželio 11 d. raÅ¡tas Nr. 20-08163 „Dėl valstybinio žemės sklypo įsigijimo“, kuriame įmonei buvo nurodytos žemės sklypo įsigijimo iÅ¡ valstybės sÄ lygos: klientas pardavėjui sumoka visÄ pardavimo kainÄ iÅ¡ karto;

įsigytas žemės sklypas bankui pagal kredito sutartį bus įkeistas per 30 dienų nuo nuosavybės kliento vardu įregistravimo; iki žemės sklypo įkeitimo pateikti bankui žemės sklypo vertinimÄ .

16. Triplike nurodoma, kad tik 2020 m. birželio 17 d. ieÅ¡kovė pateikė duomenis apie Žemės sklypo įsigijimÄ iÅ¡ karto. Gavus šį praÅ¡ymÄ buvo pradėta valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedÅ«ra ir iki Å¡ios dienos ji nėra įvykdyta dėl įmonės kaltės, kuri nuo 2020 m. liepos 17 d. nederina pirkimo–pardavimo sutarties projekto ir nesumoka už žemės sklypo individualų įvertinimÄ . IeÅ¡kovė 2018 m. kovo 28 d. jau buvo pateikusi praÅ¡ymÄ Ä¯sigyti žemės sklypÄ iÅ¡simokėtinai.

NŽT KN skyrius 2018 m. balandžio 24 d. raÅ¡tu Nr. 13SD-909-(l4.13.104.) atsisakė parduoti, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu buvo įpareigotas sudaryti žemės pirkimo sutartį per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo. Å is sprendimas buvo įvykdytas, kadangi pagal ieÅ¡kovės 2019 m. birželio 12 d. praÅ¡ymÄ sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį iÅ¡simokėtinai nebuvo pagrindo. Tai patvirtina NŽT KN skyriaus 2019 m. liepos 11 d. atsakymas Nr. 13SD-1608-(14.13.104.).

ValiÄ dėl pirkimo sumokant visÄ sumÄ iÅ¡ karto ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė tik 2020 m. birželio 17 d. raÅ¡tu. Atsižvelgdamas į tai, NŽT KN skyrius įvertinimÄ užsakė bÅ«tent tada, kai ieÅ¡kovė iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl pirkimo iÅ¡ karto, tačiau dublike ieÅ¡kovė nurodė, kad tokios valios neiÅ¡reiÅ¡kė. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, manytina, jog ieÅ¡kovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį be jokio teisino pagrindo.

17. Triplike teigiama, jog nesuprantamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl ekspertizės užsakymo, kadangi valstybinės žemės pardavimÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato pirkėjui galimybės užsakyti savo vertinimÄ . Nepagrįstai teigiama, kad atsakovė atsisako pateikti sklypo vertinimo ataskaitÄ . Su žemės sklypo vertinimo ataskaita yra susipažinęs ieÅ¡kovės direktorius, o 2020 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡te Nr. 13SD-2370-(14.13.134E) aiÅ¡kiai yra nurodyta, kad, sumokėjus už individualų turto vertinimÄ NŽT KN skyriaus 2020 m. liepos 17 d. raÅ¡te Nr. 13SD-1821-(14.13.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo individualaus turto vertinimo“ nurodytÄ sumÄ (108 Eur), NŽT KN skyrius pateiks Žemės sklypo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ .

Tačiau ieÅ¡kovė pasirengusi už ekspertizę sumokėti 550 Eur, nors atsisako apmokėti vertinimo ataskaitos parengimo iÅ¡laidas (108 Eur) ir kelia nepagrįstas abejones dėl turto vertinimo ataskaitos. Tokiais veiksmais ieÅ¡kovės atstovas tiesiog manipuliuoja faktinėmis aplinkybėmis nurodydamas, kad ataskaita neteikiama, bet nutylima, kad už jÄ nėra sumokėta, taip pat nurodo, kad neparduodamas žemės sklypas, tačiau nenurodo, kad iki Å¡iol nepasiraÅ¡o pirkimo–pardavimo sutarties projekto.

18. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas ieÅ¡kinį ir dublikÄ palaikė ir prašė ieÅ¡kinį tenkinti juose iÅ¡dėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. PaaiÅ¡kino, kad 2018 m. balandžio mėnesį buvo praÅ¡oma parduoti šį sklypÄ , tada prasidėjo teisminiai ginčai, kurie baigėsi ieÅ¡kovės naudai. Buvo praÅ¡oma šį sklypÄ parduoti iÅ¡simokėtinai, tačiau Å¡io sklypo nuomos teisė buvo įkeista bankui. Atsakovė pasiÅ«lė sklypÄ pirkti už 73 000 eurų, tačiau ieÅ¡kovė nesutiko ir kreipėsi į ekspertus. Ekspertizės akte Å¡i kaina yra reali rinkos kaina 2018 m. balandžio mėnesį.

19. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir triplikÄ ir prašė ieÅ¡kinį atmesti juose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovė parduodamo sklypo kainÄ nustato pagal 2018 metų kainas, tačiau valstybinės žemės pardavimas vyksta nustatyta tvarka. 2018m. kovo 28 d. ieÅ¡kovė prašė praduoti šį sklypÄ iÅ¡simokėtinai ir pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ atsakovė buvo įpareigota parduoti iÅ¡simokėtinai.

IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu įkeitė ginčo žemės sklypo nuomos teisę. 2020 m. birželio mėnesį ieÅ¡kovė pateikė praÅ¡ymÄ parduoti šį sklypÄ ir pažymÄ apie nuomos teisės įkeitimÄ . Tik gavus šį praÅ¡ymÄ buvo pradėtos pirkimo procedÅ«ros, užsakytas individualus vertinimas. 2020 m. liepos 1d. ieÅ¡kovė pradėjo vykdymo veiksmus, anstolis kreipėsi dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, tačiau teismas atmetė šį praÅ¡ymÄ . 2020 m. liepos 17 d. buvo paruoÅ¡tas pirkimo–pardavimo sutarties projektas.

Teismas konstatuoja: IeÅ¡kinys atmestinas. II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės 20. IeÅ¡kovė 2018 m. kovo 28 d. kreipėsi į atsakovę su praÅ¡ymu iÅ¡simokėtinai parduoti ginčo žemės sklypÄ , tačiau gavo neigiamÄ atsakymÄ Nr. (13SD-909-(14.13.104.), kurį apskundė teismui (b. l. 43).

21. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimas įrodo, jog ieÅ¡kovė 2019 m. vasario 26 d. įregistravo žemės sklypo nuomos teisės įkeitimÄ (b. l. 5).

22. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 10 d. priėmė sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-7623-618/2018 ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti, panaikinti atsakovės 2018 m. balandžio 24 d. raÅ¡tÄ Nr. 13SD-909-(14.13.104.) ir įpareigoti NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieÅ¡kove valstybinės žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.

23. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-497-826-2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ .

24. IÅ¡ LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2VP-10263-769/2020 Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi atmetė pareiÅ¡kėjo antstolio A. S. pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimų, įpareigojančių skolininkÄ atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo. 25. 2019-06-12 ieÅ¡kovė pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo įsigijimo iÅ¡simokėtinai. 26. 2019-07-11 raÅ¡tu Nr. 13SD-1608-(l4.13.104) atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad pardavimas iÅ¡simokėtinai negalimas, nes yra įkeista turtinė teisė; iÅ¡ieÅ¡kotojai pasiÅ«lyta galimybė įsigyti žemės sklypÄ sumokėjus visÄ sklypo kainÄ ; pagal teismo sprendimÄ iki 2019-07-30 (b. l. 41).

27. IeÅ¡kovė 2020 m. birželio 17 d. pateikė praÅ¡ymÄ dėl žemės sklypo įsigijimo, prie jo pridėtas Å iaulių banko raÅ¡tas, jog ieÅ¡kovė pirkimo kainÄ sumokės iÅ¡ karto (b. l. 14).

28. Gavus šį praÅ¡ymÄ buvo pradėta valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo procedÅ«ra ir atsakovė 2020 m. birželio 30 d. kreipėsi į VĮ Registrų centrÄ dėl valstybinės žemės sklypo individualaus vertinimo paslaugos užsakymo. 29. 2020 m. rugsėjo 9 d. raÅ¡te Nr. 13SD-2370-(14.13.134E) atsakovės yra nurodyta, kad, sumokėjus už individualų turto vertinimÄ atsakovės 2020 m. liepos 17 d. raÅ¡te Nr. 13SD-1821-(14.13.104.) „Dėl valstybinės žemės sklypo individualaus turto vertinimo“ nurodytÄ sumÄ (108 Eur), atsakovė ieÅ¡kovei pateiks Žemės sklypo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitÄ (b. l. 32). 30. 2020-07-16 atsakovė gavo valstybinės žemės sklypo vertės vertinimo ataskaitÄ .

31. IeÅ¡kovė už vertinimo ataskaitÄ nesumokėjo, pirkimo–pardavimo sutarties nepasirašė (b. l. 20–21). 32. 2020 m. liepos 17 d. ieÅ¡kovei paruoÅ¡tas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektas, kuriame numatyta parduodamo žemės sklypo kaina – 73 000 Eur (b. l. 21).

33. Teismo ekspertizės aktas įrodo, jog ginčo žemės sklypo rinkos vertė 2018 m balandžio 30 d. galėjo bÅ«ti 45 500 Eur (b. l. 99). III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas 34. Å ioje byloje pasisakytina, ar ieÅ¡kovė turi subjektinę teisę valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje reikalauti nustatyti perkamo žemės sklypo kainÄ , nustatytÄ pagal 2018 balandžio 30 d. rinkos vertę, pagal 2018 m. kovo 28 d. praÅ¡ymÄ , nurodžiusi, jog praÅ¡o parduoti žemės sklypÄ iÅ¡simokėtinai, tačiau 2019 m. vasario 26 d. įregistravusi žemės sklypo nuomos teisės įkeitimÄ (b. l. 5).

35. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 str. 7 d. nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė. Pardavimo ne aukciono būdu kainos už valstybinę žemę dydžio apskaičiavimui yra reikšmingi du Vyriausybės nutarimai – Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 (2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1671 redakcija) ,,Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ patvirtinta Žemės įvertinimo metodika ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260.

36. Ginčo esmė yra klausimai, susiję su perkamo valstybinės žemės sklypo kainos dydžiu, susijusiu su praÅ¡ymo pirkti valstybinį žemės sklypÄ padavimo data ir žemės sklypo individualaus įvertinimo data. Nekilnojamojo daikto, taip pat ir valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis yra civilinis sandoris, kurio viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų yra parduodamo nekilnojamojo daikto kaina (CK 6.397 straipsnio 1 dalis). Tarp Å¡alių Å¡iuo atveju yra kilęs ginčas dėl vienos iÅ¡ siekiamo sudaryti sandorio bÅ«tinųjų sÄ lygų – perkamo nekilnojamojo daikto kainos. Be to, ginčas kyla iÅ¡ teisinių santykių, susijusių su valstybinės žemės pardavimu, paduodant praÅ¡ymÄ , kuriame nurodomas kainos mokėjimo bÅ«das, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai) tvarkos įgyvendinimu.

37. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės bÅ«dingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).

38. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė bÅ«tų naudojama pagal nustatytÄ pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudÄ . Žemės santykiai turi bÅ«ti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, bÅ«tinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus.

39. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2009; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2010; kt.).

40. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 12.1 p. nustatyta, kad praÅ¡yme turi bÅ«ti nurodyti statinių ir įrenginių, esančių praÅ¡omame parduoti naudojamame žemės sklype, unikalÅ«s numeriai ir atsiskaitymo su valstybe už perkamÄ Å¾emės sklypÄ bÅ«das – iÅ¡ karto ar iÅ¡simokėtinai, todėl Å¡ioje byloje yra reikÅ¡minga praÅ¡yme nurodyto apmokėjimo bÅ«das. PraÅ¡ymo padavimas ir jame nurodytas pirkimo kainos sumokėjimo bÅ«das sudaro prielaidas atlikti atsakovei kitus veiksmus, numatytus paminėtame nutarime.

41. Bylos medžiaga įrodo, jog ieÅ¡kovė pradinį praÅ¡ymÄ pateikė atsakovei 2018 m. kovo 28 d. ir prašė iÅ¡simokėtinai parduoti ginčo žemės sklypÄ . IeÅ¡kovės teisė pirkti šį sklypÄ jos nurodytu bÅ«du nebuvo realizuota dėl iÅ¡kelto teisminio ginčo, kuris baigėsi Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-497-826-2019.

42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.7 p. nustatyta, kad išsimokėtinai parduoto valstybinės žemės sklypo priverstinės hipotekos nustatymas ir įregistravimas Lietuvos Respublikos hipotekos registre apmokamas pirkėjo lėšomis.

43. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė 2019 m. vasario 26 d. įregistravo žemės sklypo nuomos teisės įkeitimÄ (b. l. 5), todėl įrodyta, kad ieÅ¡kovės pakartotinis 2019-06-12 praÅ¡ymas, pateiktas po teismo sprendimo įsiteisėjimo, pirkti jos nuomojamÄ Å¾emės sklypÄ iÅ¡simokėtinai negalėjo bÅ«ti realizuotas. Tai byloje įrodo, kad atsakovė neturėjo pareigos užsakyti parduodamo žemės sklypo individualų įvertinimÄ nei 2018 m. balandžio mėn., nei 2019 m. vasario mėn.

44. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 16.3 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatytais atvejais atsakovė užsako parduodamų žemės sklypų individualų vertinimÄ .

45. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.14 punktÄ , kai parduodamų ar iÅ¡nuomojamų valstybinės žemės sklypų vertei apskaičiuoti taikomas individualus turto vertinimas pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymÄ , žemės sklypų individualų vertinimÄ organizuoja ir vertinimo iÅ¡laidas apmoka institucijos, parduodančios ar iÅ¡nuomojančios Å¡iuos žemės sklypus. Å ias iÅ¡laidas žemės sklypÄ parduodančiai ar iÅ¡nuomojančiai institucijai kompensuoja valstybinės žemės pirkėjas arba nuomininkas iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties ar valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo.

46. Byloje įrodyta, kad ieÅ¡kovės 2018 m. kovo 28 d. praÅ¡ymas nebuvo realizuotas dėl iÅ¡kelto ginčo teisme, todėl ieÅ¡kovė subjektinę teisę pirkti valstybinį žemės sklypÄ ne aukciono bÅ«du įgijo tik Klaipėdos apygardos teismui priėmus 2019 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-497-826-2019.

47. Teismų praktikoje taip pat iÅ¡aiÅ¡kina, kad subjektinė teisė įgyti valstybinės žemės sklypÄ Ä¯gyvendinama pasikreipus ir sudarius valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį ir tokios sutarties pagrindu įgytas daiktines teises įregistravus vieÅ¡ajame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513-969/2018; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-552-616/2014).

48. Byloje įrodyta, jog ieÅ¡kovės pateiktas atsakovei 2018 m. kovo 28 d. praÅ¡ymas iÅ¡simokėtinai įsigyti valstybei priklausantį žemės sklypÄ negali bÅ«ti realizuotas dėl jo įkeitimo, todėl ir praÅ¡oma nustatyti valstybinio žemės sklypo pardavimo kaina, nustatyta 2018 m. balandžio mėnesį, negali bÅ«ti laikoma pardavimo kaina, apskaičiuota pagal Å¡io sprendimo 35 punkte nurodytus teisės aktus.

49. Nuosavybės teisei į perkamÄ valstybinę žemę įgyti buvo bÅ«tina juridinių faktų visuma, iÅ¡ jų ir subjektinės teisės pirkti valstybinę žemę turėjimas, apskrities valdytojo sprendimas leisti parduoti arba kitaip perleisti žemės sklypÄ , atitinkamų institucijų priimti administraciniai aktai dėl privatizuojamo valstybinės žemės sklypo dydžio ir ribų. Pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ sprendimÄ parduoti valstybinės žemės sklypÄ priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

50. Šioje byloje įrodyta, kad ieškovei teisė sudaryti valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį buvo konstatuota įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo buvo panaikintas atsakovės 2018-04-24 raštas Nr. (13SD-909-(14.13.104.) ir atsakovė įpareigota per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ieškove valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka.

51. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandoriai gali būti vienašaliai, dvišaliai ir daugiašaliai (CK 1.63 straipsnio 2 dalis). Vienašaliu laikomas sandoris, kuriam sudaryti būtina ir pakanka vienos šalies valios (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 straipsnio 1 dalis). Pirkimo–pardavimo sandoris laikytinas dvišaliu sandoriu, todėl šiuo atveju vien ieškovės valios jam sudaryti nepakanka.

52. IeÅ¡kovės 2018 m. kovo 28 d praÅ¡ymas tik sudarė procesines prielaidas žemės sklypui įsigyti, tačiau pagal paminėtus teisės aktus nenustatė atsakovei pareigos užsakyti individualaus ketinamo pirkti sklypo įvertinimo, siekiant nustatyti praÅ¡ymo padavimo dienÄ buvusiÄ vertę, nes atsakovė tokiÄ ieÅ¡kovės teisę ginčijo, o vėliau Å¡is bei vėlesnis pakartotinis 2019-06-12 praÅ¡ymas negalėjo bÅ«ti realizuotas dėl ieÅ¡kovės žemės nuomos teisės įkeitimo.

53. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, priimto 1999 m. vasario 24 d, 5.5 p. kitų parduodamų be aukciono valstybinės žemės sklypų, iÅ¡skyrus Å¡io nutarimo 2.1.2 punkte nurodytus žemės sklypus, vertė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu atliekant individualų turto vertinimÄ .

54. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.14 punktÄ , parduodant ar iÅ¡nuomojant valstybinės žemės sklypus, žemės vertinimo ataskaitoje nurodyta nustatyta žemės vertė taikoma 12 mėnesių nuo Å¡ios ataskaitos parengimo datos, todėl teisės akte nenumatyta galimybė nustatyti žemės sklypo vertinimÄ retrospektyviuoju metodu.

55. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 str. yra nustatyta, kad rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kuriÄ galėtų bÅ«ti parduotas turtas vertinimo dienÄ , sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtÄ parduoti ir norinčių turtÄ pirkti asmenų.

56. Å ioje byloje atsakovė pagrįstai užsakė individualų parduodamo žemės sklypo vertinimo ataskaitÄ , gavusi ieÅ¡kovės 2020 m. birželio 17 d. praÅ¡ymÄ , nes Å¡io praÅ¡ymo padavimo metu buvo juridinių faktų visuma – dėl ieÅ¡kovės subjektinės teisės pirkti valstybinę žemę buvo baigtas teisminis ginčas ir ieÅ¡kovės 2020 m. birželio 17 d. praÅ¡ymo priede nurodytas bÅ«simos kainos mokėjimo bÅ«das nebuvo susijęs su iÅ¡simokėjimu (b. l. 14).

57. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovės 2019-06-12 pateiktame prašyme po teismo sprendimo įsiteisėjimo buvo nurodytas kainos mokėjimo būdas – išsimokėtinai, tačiau dėl nuomos teisės įkeitimo ieškovei šis būdas negalimas pagal paminėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.7 p.

58. Remiantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, masinis turto vertinimas – vienarÅ«Å¡io turto (rÅ«Å¡iniais požymiais apibÅ«dintų daiktų) vienu metu vertinimas, atsižvelgiant į Å¡io turto bÅ«klę tam tikrÄ dienÄ , pagal atitinkamÄ turto vertinimo metodÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo bÅ«du, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panaÅ¡ių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes.

Individualaus vertinimo iÅ¡vados, kuriose matyti specifinės konkretaus turto savybės, rinkos kainų pokyčiai ir panaÅ¡ios turto vertei turinčios įtakos aplinkybės, yra laikomos tikslesniais turto vertės įrodymais už Nekilnojamojo turto registro duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Taigi, negalima teigti, kad VÄ® Registrų centro nurodytos vidutinės įkeisto turto rinkos vertės, kai vertė nustatoma masinio vertinimo metu, atspindi realiÄ individualaus turto vertę.

Todėl nėra pagrindo remtis ieškovės paaiškinimu teismo posėdyje, kad ši vertė artima ekspertės nustatytai vertei.

59. Byloje ekspertizės aktu nustatyta ieÅ¡kovės nurodoma 45 500 Eur ginčo sklypo rinkos vertė 2018 m. balandžio 30 dienÄ , kai ieÅ¡kovės subjektinė teisė pirkti valstybinį žemės sklypÄ be aukciono buvo ginčijama teisme, o vėliau jos turima turtinė žemės nuomos teisė buvo įkeista, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas nustatyti valstybinio žemės sklypo pardavimo kainÄ neatitinka paminėto teisinio reglamentavimo, sudarant sutartis dėl valstybinio žemės sklypo pirkimo–pardavimo.

60. Dėl sprendime nurodyto valstybinių žemės sklypų perleidimo sandoriams nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Å¡alys privalo valstybinės žemės pardavimo kainÄ nustatyti ir apskaičiuoti laikydamosi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir nei bendru sutarimu, nei vienaÅ¡aliÅ¡kai negali nuo jos nukrypti. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 61. Å ioje byloje ieÅ¡kovė teismo posėdžio dienÄ â€“ 2021 m. gegužės 10 pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo padidino ieÅ¡kinio reikalavimÄ 500 Eur, tačiau neprimokėjo žyminio mokesčio.

62. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015).

Kuo vėlesnėje proceso stadijoje teismui bylÄ nagrinėjant pirmojoje instancijoje ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo klausimas iÅ¡kyla, tuo griežčiau teismas turėtų vertinti, ar ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas nepažeis proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismas, priėmęs ieÅ¡kinį ir tik vėliau pastebėjęs jo turinio trÅ«kumus, gali jį palikti nenagrinėtÄ tik tuo atveju, kai dėl tų trÅ«kumų negalima iÅ¡nagrinėti bylos iÅ¡ esmės. TrÅ«kumų Å¡alinimo instituto taikymas siejamas su trÅ«kumų esmingumo kriterijumi, t. y. trÅ«kumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ .

IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotÄ ir ekonomiÅ¡kÄ teismo procesÄ , o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. IeÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimÄ reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347–393).

63. Pagal paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ 15 eurų nesumokėto žyminio mokesčio suma paduodant patikslintÄ ieÅ¡kinį priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovės valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, nusprendžia: IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ UAB ,,Eko žaliavos“ valstybei 15 Eur žyminio mokesčio, mokėtino paduodant patikslintÄ ieÅ¡kinį. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismÄ . Teisėja Erika MisiÅ«nienė