2020-02-12 Nr. AB-3309-3-64-3-03481-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. AS-142-552/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03481-2019-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl įsakymo panaikinimo ir termino atnaujinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2019 m. gruodžio 23 d. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau – ir atsakovas, Šiaulių skyrius) vedėjo 2019 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 31VĮ-1893-(14.31.2.) „Dėl asmeninio ūkio žemės naudojimo teisės nutraukimo V. P.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nutraukta Šiaulių apylinkės tarybos 1993 m. kovo 29 d. sprendimu V. P. suteikta asmeninio ūkio žemės naudojimo teisė į 2.4283 ha žemės sklypą (projektinis Nr. 654-1, kadastro Nr. 9132/0007:572), esantį Dainų k., Šiaulių kaimiškojoje seniūnijoje, Šiaulių r.

Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymą gavo 2019 m. lapkričio 11 d., jį atsiėmė asmeniškai. Pažymėjo, jog dėl neišsilavinimo (baigęs 8 klases) ir teisinių žinių trūkumo, nežinojo, į kur kreiptis, todėl praleido terminą skundui paduoti. Prašė atnaujinti terminą skundui paduoti, nes terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. praleistas nežymiai, nebuvo išsamiai paaiškinta, kokius veiksmus reikalinga atlikti.

Teismas 2020 m. sausio 2 d. nutartimi įpareigojo atsakovą Šiaulių skyrių pateikti nuomonę dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Šiaulių skyrius nurodė, kad pareiškėjas yra praleidęs vieno mėnesio terminą skundui paduoti ir nepateikė svarbių termino praleidimo priežasčių. Pažymėjo, kad skundžiamas aktas pareiškėjui buvo įteiktas 2019 m. lapkričio 11 d. Šiaulių skyriaus vyriausiosios specialistės J. M., kuri paaiškino Įsakymo priėmimo aplinkybes ir apskundimo tvarką, be to Įsakymo apskundimo tvarka buvo nurodyta ir pačiame skundžiamame Įsakyme, todėl terminas Įsakymui apskųsti baigėsi 2019 m. gruodžio 12 d.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjo V. V. skundą atsisakė priimti, netenkinę prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti.

Teismas vertino, kad apie skundžiamą Įsakymą pareiškėjas sužinojo 2019 m. lapkričio 11 d., kai Įsakymas pareiškėjui buvo įteiktas asmeniškai. Pažymėjo, kad Įsakyme nurodyta, kad jis per vieną mėnesį nuo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams (Dvaro g. 80, Šiauliai) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka, todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo argumentą, kad nesutikdamas su Įsakymu nežinojo, kur reikia kreiptis.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjui atsakovas Šiaulių skyriaus 2019 m. gruodžio 5 d. Nr. 31SD-8732 (14.31.53) raštu „Dėl asmeninio ūkio žemės“ (toliau – ir Raštas) atsakė į pareiškėjo 2019 m. lapkričio 11 d. prašymą, taip pat dar kartą išaiškino, kaip ir kur galėtų ginti savo pažeistas teises, todėl pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą iki 2019 m. gruodžio 11 d., t. y. per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto įteikimo dienos (įteikta 2019 m. lapkričio 11 d.), tačiau to nepadaręs, pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota praktika, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu ir bylos faktinėmis aplinkybėmis, darė išvadą, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai operatyvus.

Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyta subjektyvi priežastis, jo paties manymas, kad nėra nurodyta, kaip turėtų būti skundžiamas individualus administracinis aktas, ar tinkamo atstovo neradimas, negalėjo būti praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjas jokių kitų svarbių, nuo jo valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių nenurodė.

III. Pareiškėjas V. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartį ir atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pateiktus argumentus dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo. Paaiškina, jog nėra pakankamai išsilavinęs, nesupranta teisinių terminų, todėl kreipėsi į Šiaulių skyrių, prašė paaiškinti tolimesnius veiksmus, kadangi buvo sunerimęs dėl žemės sklypo paėmimo.

Pareiškėjas pažymi, kad tik 2019 m. gruodžio 5 d. gavo iš Šiaulių skyriaus Raštą, kuriame buvo nurodyta Įsakymo priėmimo aplinkybės ir apskundimo tvarka. Iki to laiko pareiškėjas nežinojo, į kur turi kreiptis ir kokius veiksmus privalo atlikti, todėl ir terminą praleido nežymiai.

Atsakovas Šiaulių skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šiaulių skyriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė faktines aplinkybes, tinkamai taikė formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl terminų skundui paduoti atnaujinimo ir pagrįstai sprendė, kad svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios asmens galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas per nustatytą vieno mėnesio terminą Įsakymui apskųsti nepadavė skundo dėl nuo pareiškėjo paties priklausančių priežasčių (neveikimo, neoperatyvumo).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-367-525/2019).

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 29 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 8 d. nutartimi, nustatęs, kad pareiškėjas praleido Įsakymo apskundimo terminą be svarbių priežasčių, jo neatnaujino ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apie skundžiamą Įsakymą ir jo apskundimo tvarką pareiškėjas sužinojo 2019 m. lapkričio 11 d., kai jam Įsakymas buvo įteiktas asmeniškai atvykus į Šiaulių skyrių (b. l. 26), taigi Įsakymas per vieną mėnesį nuo jo įteikimo dienos galėjo būti skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams, t. y. pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į teismą iki 2019 m. gruodžio 11 d., o skundą dėl šio Įsakymo pareiškėjas teismui pateikė 2019 m. gruodžio 23 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad terminą skundui paduoti praleido nežymiai dėl nežinojimo, kur reikia kreiptis. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas visą laiką siekė savo pažeistų teisių gynybos (ieškojo tinkamo advokato), prašo praleistą terminą atnaujinti.

Įvertinusi pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012, 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų praktikoje teisinių žinių trūkumas ar bendrojo išsilavinimo stoka savaime įprastai nėra laikoma aplinkybe, sudarančia pagrindą pripažinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių. Tokiu atveju laikoma, kad pareiškėjas, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus, gali kreiptis pagalbos į teisines paslaugas teikiančius asmenis ar naudotis valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos institutu (žr., pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-586/2011). Pareiškėjas galėjo ir turėjo atsižvelgti į tai, kad įstatymas reikalauja savo teisių gynybos imtis gana operatyviai (institucijų aktams ginčyti, kaip minėta, įtvirtintas 1 mėnesio terminas). Pats pareiškėjas nurodo, kad 2019 m. lapkričio 11 d., t.y. tą pačią dieną, kai Įsakymas jam buvo įteiktas, jis kreipėsi į atsakovą. Iš šio kreipimosi turinio matyti, kad jis neprašė informacijos apie Įsakymo apskundimo tvarką ar jo priėmimo aplinkybes, o tiesiog išreiškė nesutikimą su Įsakymu. Tai rodo, kad pareiškėjas pats pasirinko tokį elgesio modelį, kuris nenumatytas teisės aktuose ir negalėjo tinkamai apginti jo galimai pažeistų teisių. 2019 m. gruodžio 5 d. pareiškėjas gavo iš Šiaulių skyriaus Raštą, kuriame buvo paaiškintos Įsakymo priėmimo aplinkybės ir dar kartą nurodyta šio akto apskundimo tvarka. Tuo metu terminas skundui paduoti dar nebuvo praleistas. Tačiau iš byloje esančių dokumentų matyti, kad teisinės pagalbos pareiškėjas kreipėsi tik 2019 m. gruodžio 20 d., t. y. jau praleidęs nustatytą terminą kreiptis į teismą.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Gintaras Kryževičius