6ca434bb-0880-49aa-b0b5-549d3fa56eb7 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. e2A-609-555/2018Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00505-2017-4Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.2.5.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1.;(S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. balandžio 12 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų RÅ«tos Palubinskaitės, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus TamaÅ¡ausko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės S. M. apeliacinį skundÄ dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-672-393/2017 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį atsakovei S. M. dėl statybos pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo, ir atsakovės S. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo panaikinimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentas.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : Ginčo esmė IeÅ¡kovė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos kreipėsi į tesimÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama įpareigoti atsakovę S. M. per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius: nugriauti 5,70 m. x 4,60 m dydžio, 4,05 m aukščio pavėsinę, esančiÄ Å¾emės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o jei Å¡io įpareigojimo atsakovė teismo nustatytu terminu neįvykdys, suteikti teisę ieÅ¡kovei atlikti Å¡iuos veiksmus iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės; jei per nustatytÄ terminÄ neįvykdys nustatytų įpareigojimų, įpareigoti atsakovę mokėti 30,00 Eur baudÄ Ä¯ ieÅ¡kovės sÄ skaitÄ už kiekvienÄ uždelstÄ Ä¯pareigojimo neįvykdymo dienÄ , skaičiuojant nuo termino per kurį turės bÅ«ti paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padariniai, pasibaigimo.IeÅ¡kovė nurodė, kad atliko patikrinimÄ ir 2016 m. lapkričio 17 d. surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundÄ , aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame nurodė, kad atsakovė 2013-2014 metais žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pastatė pavėsinę, kurios matmenys yra 5,70 m x 4,60 m dydžio, 4,05 m aukščio.

Pavėsinė pastatyta ant liepto dalies, esančios krante, (duomenys neskelbtini) pakrantės apsaugos juostoje. Žemės sklypas kuriame yra pavėsinė nuosavybės teise priklauso atsakovei. 2016 m. lapkričio 18 d. buvo suraÅ¡ytas privalomas nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo iÅ¡ atsakovės buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 18 d. savo lėšomis paÅ¡alinti pavėsinę. 2017 m. gegužės 31 d. patikrinęs specialistas nurodymo įvykdymÄ nustatė, kad atsakovė nurodymo neįvykdė – pavėsinės nenugriovė.

Pavėsinė priskirtina I grupės nesudėtingiems statiniams pagal STR1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 93 lentelės 4.2 punktas). Pavėsinės statybai leidimas nereikalingas, tačiau bet kokiu atveju statiniai privalo būti statomi laikantis teisės aktų reikalavimų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Pavėsinė pastatyta žemės sklype kurio naudojimosi paskirtis – žemės ūkio. Žemės sklypo paskirtis nepakeista.

Be to, statinys pastatytas (duomenys neskelbtini) apsaugos juostoje, todėl be Statybos įstatymo reikalavimų ginčo statiniui taikytinas ir Saugomų teritorijų įstatymas. Å iame įstatyme numatyta kokie statiniai galimi statyti pakrantės apsaugos juostoje, todėl pavėsinių statyba negalima. Pavėsinės statyba pažeidžia minėtų įstatymų reikalavimus, todėl jos statyba negalima ir ieÅ¡kinys tenkintinas.Atsakovė S. M. kreipėsi į teismÄ su prieÅ¡ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus skyriaus 2016 m. lapkričio 18 d. privalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) Atsakovė nurodė, kad prieÅ¡ pradedant liepto rekonstrukcijÄ kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybÄ .

Atstovė sakė, kad leidimas nereikalingas, nes jis jau buvo iÅ¡duotas liepto statybai. Liepto dalis yra krante, o kita dalis vandenyje. FaktiÅ¡kai pastatyto liepto ilgis ir užstatymo plotas yra netgi mažesni nei nustatyta projekte. Atsakovė lieptÄ sumažino ir sutrumpino, uždėjo stogelį. Statinys yra ne naujas, o tik ant seno pagrindo uždėtas stogelis. Žemės sklypo projekto nedarė, žemės sklypo paskirtis yra – žemės Å«kio. Å iuo metu statinys yra vandens telkinio apsaugos juostoje.

Lieptas anksčiau buvo ant vandens, nes ežere kaitaliojasi vandens lygis. KrÅ«mus iÅ¡valė, paplovė krantÄ , metras atsiranda virÅ¡ vandens. Liepto vieta nesikeitė. Jis seniau buvo virÅ¡ vandens ir nebuvo apsaugos juostoje. Nusipirkus žemės sklypÄ liepto matmenų nekeitė, uždėjo stogÄ . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies: įpareigojo atsakovę per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis likviduoti statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinius: nugriauti pavėsinę, esančiÄ (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, o jei Å¡io įpareigojimas teismo nustatytu terminu nebus įvykdytas, suteikė teisę ieÅ¡kovei atlikti Å¡iuos veiksmus iÅ¡ieÅ¡kant patirtas iÅ¡laidas iÅ¡ atsakovės, likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas pažymėjo, jog norint statyti atsakovės žemės sklype stovintį statinį Å¡iuo metu pagal galiojančius teisės aktus nereikalingas joks statybÄ leidžiantis dokumentas, kurį atsakovei reikėtų gauti norint jį įteisinti, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog statiniai, kuriems nereikalingas statybÄ leidžiantis dokumentas, gali stovėti bet kur ir be jokių apribojimų.

Teismas nurodė, kad pagal tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ lentelės 4.2 punktÄ , pavėsinė buvo priskiriama prie I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių. Atsakovės atliktų statybos darbų metu Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų 126.1 punktas pakrantės apsaugos juostose draudė statyti statinius, iÅ¡skyrus LR saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus, kurios 20 straipsnio 5 dalis numatė, kad pavirÅ¡inių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir iÅ¡leidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplÅ«dimių įrangÄ , jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.Teismas atkreipė dėmesį, kad pavėsinė pastatyta žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės Å«kio.

Nors atsakovės pavėsinė stovi Lazdijų rajono savivaldybės bendrajame plane numatytoje rekreacinių vietovių zonoje, tačiau teismas nesutiko, kad ji turėjo teisę statyti pavėsinę ant liepto buvusios dalies, vadovaujantis vien tik Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi. Atsakovė savo žemės ūkio paskirties sklype galėjo vykdyti tik statybas, susijusias su ūkininkų sodybų bei žemės ūkio veiklai skirtų ūkinių pastatų statyba ar rekonstrukcija, bet ne su rekreacinių žemės sklypų naudojimo tikslais susijusius statinius (Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

Be to, atsakovės pastatyta pavėsinė yra statinys, o ne lieptas, todėl Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalis neleido statyti tokio statinio kokį pastatė atsakovė. Dėl to, atsakovės statinys teismo nebuvo pripažintas teisėtu statiniu net ir pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį. Teismas, įvertinęs tai, jog tenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys ir suteikta jai teisė įvykdyti teismo sprendimÄ atsakovės lėšomis, t. y. nenugriovus statinio pačiai atsakovei, jį galėtų nugriauti ieÅ¡kovė, laikė, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl baudos skyrimo yra perteklinis.

Dėl atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio. Teismas laikė, jog atsakovė atliko ne liepto kapitalinį remontÄ ar rekonstravimÄ , o naujo statinio – pavėsinės statybÄ . Be to, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl nurodymo panaikinimo yra susijęs su vieÅ¡o administravimo sritimi, todėl teismas taip pat laikė jį administracinio teisinio pobÅ«džio. Pažymėjo, kad atsakovei skundžiamas nurodymas buvo įteiktas 2016 m. lapkričio 23 d., jame buvo nurodytas vieno mėnesio apskundimo terminas, tačiau atsakovė jo nustatytu terminu neginčijo.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė praleido senaties terminÄ prieÅ¡ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. Teismas taip pat sprendė, jog Å¡iuo atveju nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismÄ , kaip to reikalavo atsakovė. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovė S. M. praÅ¡o panaikinti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys buvo patenkintas ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, kreiptis į Konstitucinį teismÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl esminio ginčo byloje (statinio rÅ«Å¡ies – jog tai yra pavėsinės statyba) yra nemotyvuota, todėl tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Teismo iÅ¡vada, kad ginčo objektas yra pavėsinė (kaip nurodė ieÅ¡kovė), o ne liepto dalis (kaip nurodė atsakovė), nėra motyvuota ir pagrįsta. Byloje yra ginčas dėl aplinkybės, kuriai nesudėtingų statinių grupei turi bÅ«ti priskirtas ginčo statinys, t. y.

II grupei (lieptui) ar I grupei (pavėsinei). Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės aktų galiojimo laike taisyklę, t. y. tiek klausimÄ dėl statybos darbų teisėtumo, tiek ir dėl ginčo statinio nugriovimo sprendė pagal statybos darbų atlikimo metu galiojusius teisės aktus, nors pirmasis klausimas turėjo bÅ«ti vertinamas pagal statybos darbų atlikimo metu galiojusius teisės aktus, o klausimas dėl ginčo statinio nugriovimo pagal teismo sprendimo priėmimo metu galiojančias teisės aktus.

Pirmosios instancijos teismo daroma iÅ¡vada, kad pavėsinė negali bÅ«ti statoma žemės Å«kio paskirties žemės sklype yra nepagrįsta. Teismas ignoravo atsakovės pateiktÄ Lazdijų rajono savivaldybės administracijos 2011 m. liepos 1 d. statybos leidimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) 1, t. y. prima facie galiÄ turintį įrodymÄ â€“ suteikiantį atsakovei teisę vykdyti liepto statybos darbus jai priklausančiame žemės sklype; netaikė Žemės įstatymo ir Ūkininko Å«kio įstatymo nuostatų, taip pat Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių nuostatų, kurios patvirtina, kad atsakovė savo žemės Å«kio paskirties sklype (kurio naudojimo paskirtis – žemės Å«kio) gali vykdyti tiek pavėsinės, tiek liepto statybos darbus.Ginčo statinį vertinant kaip liepto dalį, tai toks statinys pakrantės apsaugos juostoje buvo galimas tiek 2013 metais, tiek bylos nagrinėjimo metu.

Tuo tarpu ginčo statinį vertinant kaip pavėsinę, tai nagrinėjant ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl jos nugriovimo bÅ«tina vadovautis Å¡iuo metu galiojančia įstatymo redakcija, o ne galiojusia statybos darbų atlikimo metu. Nors ir nemotyvuotai nusprendęs, kad ginčo statinys yra pavėsinė, teismas privalėjo įvertinti, ar pavėsinės statyba atitinka Å¡iuo metu galiojančiÄ Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatÄ , kurios turinys nėra aiÅ¡kus, nes Aplinkos ministerija iki Å¡iol nėra parengusi paminėtoje įstatymo normoje nustatyto nesudėtingų statinių sÄ raÅ¡o, todėl turėjo bÅ«ti konstatuota teisės spraga.

Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ginčo statybos darbus vertinti kaip naujÄ statybÄ , atsižvelgiant į ginčo santykius reglamentuojančiÄ Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį ir Konstitucinio Teismo praktikÄ bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 163 straipsnio 7 punktu, 166 straipsnio 1 dalies 6 punktu yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies tiek, kiek joje nėra nustatyti pakrantės apsaugos juostoje leidžiami statyti nesudėtingi paplÅ«dimio statiniai, prieÅ¡taravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.IeÅ¡kovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantės argumentas, kad „teismas neatsakė į pagrindinį (esminį) bylos faktinį ir teisinį aspektÄ (statybos darbų rūšį)“ sietinas ne su sprendimo motyvų nebuvimu, bet su apeliantės teiktų įrodymų nepakankamumu bei atitinkamu teismo atliktu įrodymų vertinimu.Pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, t. y. ieÅ¡kovės atsakovei suraÅ¡ytais administraciniais aktais, kurie nėra panaikinti ir galiojantys.

Be to, ieÅ¡kovės iÅ¡duoti administraciniai teisės aktai laikomi oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ , o juose nurodytos aplinkybės nėra paneigtos kitais byloje raÅ¡ytiniais įrodymais. Atsakovės pozicija, jog ginčo statinį vertinant kaip liepto dalį, toks statinys pakrantės apsaugos juostoje buvo galimas tiek 2013 metais, tiek bylos nagrinėjimo metu, yra nepagrįsta jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, prieÅ¡ingai, Å¡i pozicija prieÅ¡tarauja byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų visumai.

Nors atsakovė liepto statybai turėjo statybÄ leidžiantį dokumentÄ , tačiau neteisėtai ant liepto pastačius naujÄ statinį, ta pati institucija, kuri suderino liepto projektÄ , pranešė ieÅ¡kovei apie galimai neteisėtai pastatytÄ statinį (pavėsinę). Pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovė ant liepto pastatė pavėsinę, ir nesutiktina su atsakovės pozicija, jog esminis ginčas Å¡ioje byloje yra statybos darbų rÅ«Å¡is, prieÅ¡ingai – bylos esmė yra statybos teisėtumo klausimas.

Å iuo atveju nei liepto rekonstravimas nėra galimas, nei pavėsinės kaip naujo statinio statyba nėra galima žemės sklype, todėl statybos darbų rÅ«Å¡ies įvardijimas nenulemia bylos baigties ir statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių Å¡alinimo bÅ«do parinkimo, nes Å¡iuo atveju galimas vienintelis padarinių Å¡alinimo bÅ«das – ginčo statinio paÅ¡alinimas iÅ¡ žemės sklypo.Teismas bylos nagrinėjimo metu tyrė ir vertino apeliantės pateiktÄ 2014 m. balandžio mėnesį parengtÄ kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ .

Atsakovės pastatyta pavėsinė nepatenka į 2014 m. balandžio mėnesį parengtame kaimo plėtros žemėtvarkos projekte numatytÄ Å«kininko sodybos statinių ir (ar) žemės Å«kio veiklai reikalingų kitos paskirties statinių statybos zonÄ , tačiau net ir negalėtų patekti, nes kaimo plėtros žemėtvarkos projektai negali prieÅ¡tarauti Saugomų teritorijų įstatymui, Statybos įstatymui, Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygoms, PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡ui.

Inspekcijos turimais duomenimis Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje paminėto sÄ raÅ¡o („nesudėtingų paplÅ«dimių statinių, kurių sÄ raÅ¡Ä nustato Vyriausybės įgaliota institucija“) patvirtinto nėra, tačiau Å¡i aplinkybė (klausimo dėl Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies prieÅ¡taravimo LR Konstitucijai iÅ¡sprendimas) neįtakoja Å¡ios bylos baigties. Nagrinėjamu atveju Å¡is argumentas teisinės įtakos bylos baigčiai neturi, nes atsakovė pastatė pavėsinę žemės sklype, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės Å«kio.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl ginčo esmės Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių  likvidavimo – statinio nugriovimo.Byloje nustatyta, kad apeliantė S. M. ant liepto dalies, esančios ežero (duomenys neskelbtini), pakrantės apsaugos juostoje 2013-2014 m. pastatė pavėsinę, 5,70 m x 4,60 m dydžio, 4,05 m aukščio. Nekilnojamojo turto registro ir centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad apeliantės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės Å«kio, iÅ¡raÅ¡e įraÅ¡ytos Å¡ios specialiosios žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygos: pavirÅ¡inio vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (10000 ha), pavirÅ¡inio vandens telkinių pakrantės apsaugos zonos, miÅ¡ko naudojimo apribojimai (0,0736 ha).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus skyrius 2016 m. lapkričio 17 d. surašė statybos patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 18 d. surašė privalomÄ jį nurodymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo iÅ¡ atsakovės pareikalavo ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 18 d. savo lėšomis paÅ¡alinti šį statinį, kurį įvardija kaip pavėsinę. Privalomieji nurodymai argumentuojami tuo, jog statinys pažeidžia Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. 2017 m. gegužės 31 d. patikrinus nurodymo įvykdymÄ buvo nustatyta, kad atsakovė nurodymo neįvykdė – pavėsinės nenugriovė.Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino statinio, kurį įpareigojo nugriauti, pastatymo aplinkybių, o priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , vadovavosi statinio pastatymo metu negaliojusiais teisės aktais.

Be to teigiama, kad teismo sprendimo dalis dėl esminio ginčo byloje (statinio rÅ«Å¡ies – jog tai yra pavėsinės statyba) yra nemotyvuota ir tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindÄ . Su tokiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Pirmosios instancijos teismas nustatinėjo ginčo statinio pastatymo aplinkybes, vertino tiek apeliantės valdomo nuosavybės teise žemės sklypo paskirtį, tiek jam taikomus apribojimus, be to, skundžiamame sprendime taip pat buvo įvertintas ir atsakovei iÅ¡duoto statybos leidimo statyti statinį turinys.Pastato ir inžinerinio statinio paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato normatyviniai statybos techniniai dokumentai.

Statinio statybos metu galiojusio STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812, 5.3 punktas stoginę apibrėžė kaip inžinerinį statinį, stogÄ ant stulpų žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, kuris gali bÅ«ti atskiras statinys ar priestatas prie kito statinio. IÅ¡ byloje pateiktų fotonuotraukų, schemos matyti, jog ant liepto į ežerÄ pastatytas stogas ant stulpų, todėl statinys gali bÅ«ti naudojamas žmonėms ar daiktams pridengti nuo saulės ar kritulių, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nemotyvavo ir nepagrindė sprendimo konstatavęs, kad ginčo objektas yra pavėsinė, yra nepagrįsti.Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d.

įsakymu Nr. D1-812, 2 lentelę ginčo statinys priskiriamas I grupės nesudėtingam statiniui, kurio statybai projekto rengti nebuvo privaloma, tačiau jis turėjo bÅ«ti statomas laikantis teisės aktų reikalavimų (Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pagal Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalį, pakrantės apsaugos juostoje, kuri nagrinėjamu atveju yra ne mažesnė nei 10 metrų (LR aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. D1-98 5 p.), leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir iÅ¡leidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose –paplÅ«dimių įrangÄ , jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius.

Pažymėtina, kad atsakovės pastatytas statinys nesiejamas su veikla, pritaikyta intensyviam lankymui ir visuomenės reikmėm, jis tenkina asmeninius atsakovės poreikius. Kadangi ginčo statinys pastatytas pažeidžiant Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies (redakcija nuo 2011 m. gruodžio 28 d.) nuostatas, vadovaudamasis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „StatybÄ leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. SavavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas.

Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro Statybos inspekcijos Alytaus skyrius 2016 m. lapkričio 17 d. statybos patikrinimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016 m. lapkričio 18 d. privalomuoju nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareikalavo, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2017 m. gegužės 18 d. savo lėšomis paÅ¡alintų pavėsinę.

Kadangi atsakovės ginčo statinys nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies numatytų leistinų statinių ir įrenginių sÄ raÅ¡Ä , pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡analizavęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į galiojusius teisės aktus tiek ginčo statinio statybos metu, tiek ir neteisėtos statybos nustatymo metu, o taip pat iÅ¡analizavęs įrenginio sÄ vokas, teisėjų kolegijos nuomone, pagrįstai sprendė, kad atsakovė tiek statybos, tiek dabartiniu metu, negalėjo ir negali statyti ginčo statinio ežero pakrantės apsaugos juostoje, todėl nėra jokių galimybių šį statinį įteisinti bei įpareigojo atsakovę paÅ¡alinti šį statinį iÅ¡ ežero apsaugos juostos.

Dėl apeliantės praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų bÅ«ti taikomi konkrečioje byloje, gali prieÅ¡tarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį, praÅ¡ydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka KonstitucijÄ ar įstatymus.

Taigi teisė spręsti dėl bÅ«tinybės kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymÄ tenka bylÄ nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį TeismÄ tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylÄ nagrinėjantis teismas savarankiÅ¡kai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

Å i teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar Å¡alys pateikė praÅ¡ymÄ ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ , ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus praÅ¡ymÄ , kuriuo praÅ¡oma teismo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , bylÄ nagrinėjantis teismas privalo šį praÅ¡ymÄ patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, nes pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylÄ gali bÅ«ti konkrečiÄ bylÄ nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡ios bylos teisinius ir faktinius aspektus, kilusio ginčo pobÅ«dį, taikytinų įstatymų nuostatas, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo manyti, jog apeliantės iÅ¡keltos abejonės dėl Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies (ta apimtimi, kiek joje nėra nustatyti pakrantės apsaugos juostoje leidžiami statyti nesudėtingi paplÅ«dimio statiniai) neatitikties Konstitucijoje įtvirtintiems principams ir reglamentavimui sudarytų pagrindÄ tenkinti tokį jos praÅ¡ymÄ .

Taigi, esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o atsakovės S. M. apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ , yra pagrindas ieÅ¡kovės naudai priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovė iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nėra pateikus praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų siuntimo (paÅ¡to) apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos sudaro mažesnę, nei 3,00 Eur sumÄ , todėl valstybei Å¡ios bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :             Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Rūta Palubinskaitė Albina Rimdeikaitė Egidijus Tamašauskas