6ca2fb69-7092-4750-90fc-d7ff34075498 · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1A-517-478/2017Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00001-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7. (S)                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. liepos 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų JÅ«ratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Algirdo Remeikos, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo P. V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 285 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžiÄ nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : P. V. nuteistas už tai, kad jis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 27 d., apie 17.55 val., iÅ¡ įstaigoje esančio taksofono aparato Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai pranešė apie valstybinės reikÅ¡mės objektui – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams gresiantį pavojų, paskambindamas bendrojo pagalbos centro operatoriui Nr. 112 bei praneÅ¡damas, jog užminuotas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų pastatas, ir reikalaudamas surinkti 40 000 Eur per dvi valandas, prieÅ¡ingu atveju, grasindamas susprogdinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų pastatÄ , dėl ko, reaguojant į gautÄ praneÅ¡imÄ , buvo iÅ¡kviesti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigÅ«nai.Apeliaciniame skunde nuteistasis P. V. praÅ¡o suÅ¡velninti jam Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę, nes teismas neatsižvelgė į jo jaunÄ amžių.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Ketvirtojo skyriaus prokurorė G.

R. praÅ¡o P. V. skundÄ atmesti ir palikti galioti teisėtÄ bei pagrįstÄ Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendį.Nuteistojo P. V. apeliacinis skundas atmetamas.Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme. Nuteistojo P. V. vertinimu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė per griežta, neproporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumui, todėl praÅ¡oma, atsižvelgiant į jo jaunÄ amžių, Å¡iÄ bausmę Å¡velninti.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apibrėžiančiomis apeliacinio proceso ribas, bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Ä®vertinus visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, motyvuotai parenkama Å¡velnesnė ar griežtesnė bausmės rÅ«Å¡is, taip pat skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.Skiriant bausmę taip pat turi bÅ«ti vadovaujamasi teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais.

Kaltininkui turi bÅ«ti paskirta teisinga bausmė, kuriÄ paskyrus bÅ«tų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebÅ«tų per griežta ar per Å¡velni. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai nustatoma, jog paskirta aiÅ¡kiai per griežta arba aiÅ¡kiai per Å¡velni bausmė.Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartÄ Ä¯vertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimÄ reglamentuojančias normas taikė tinkamai.

Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertinta tiek P. V. padaryta nusikalstama veika, tiek jo asmenybę apibÅ«dinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikÅ¡mingos bausmės individualizavimui. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį (tyčinis, baigtas, nesunkus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ pažeidžiantis nusikaltimas), padarymo aplinkybes (nusikaltimÄ Ä¯vykdė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje), nuteistojo P. V. aktyvų vaidmenį darant nusikaltimÄ (pats savo iniciatyva skambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir melagingai pranešė apie užminuotas pataisos namų patalpas), jo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis (nuteistasis Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus specialisto A.

M. charakterizuojamas nepalankiai, kaip pažeidinėjantis nustatytÄ tvarkÄ , dėl ko yra baustas drausminėmis nuobaudomis, nesidomintis pozityvaus užimtumo priemonėmis, turintis siaurÄ interesų ratÄ , ignoruojantis socialinės reabilitacijos priemones, nesidomintis nei mokymusi, nei profesijos įgijimu, konfliktuojantis su kitais nuteistaisiais, keliantis nepagrįstus reikalavimus, nerodantis darbinės motyvacijos (t. 1, b. l. 118)), ankstesnių teistumų skaičių (t. 1, b. l. 106-115) ir ankščiau taikytų bausmių neveiksmingumÄ .

Ä®vertinęs paminėtų aplinkybių visumÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos P. V. polinkiui nusikalsti ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus. AukÅ¡tesnysis teismas, nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, su tokiu vertinimu visiÅ¡kai sutinka.Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas yra jauno amžiaus, gim. 2000 m. rugsėjo 30 d., tačiau iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jau buvo teistas devynis kartus (du nuosprendžiai dar neįsiteisėję), po skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu priimti dar du apkaltinamieji Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. ir 2017 m. liepos 11 d. nuosprendžiai, kas rodo, jog įstatymų imperatyvus nuteistasis visiÅ¡kai ignoruoja.

Nusikalstamas veikas jis pradėjo vykdyti nuo ankstyvos paauglystės ir iki Å¡iol jo elgesys visiÅ¡kai nesikeičia teigiama linkme. Nors Å¡iuo metu P. V. vis dar yra nepilnametis, tačiau Å¡velnesnio baudžiamumo taikymas formuotų jam klaidingÄ nuostatÄ dėl galimybės iÅ¡vengti atsakomybės padarius prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ , o tai tik skatintų pakartotinai nusikalsti. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantui anksčiau buvo taikytas ir laisvės apribojimas, ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau P. V. nesilaikydavo jam skirtų įpareigojimų, dėl ko laisvės apribojimas buvo pakeistas į areÅ¡tÄ , o bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti realios laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos vertinimu, jaunas amžius negali bÅ«ti priežastimi, sÄ lygojančia Å¡velnesnį baudžiamumÄ .

Sutiktina, kad paauglystės metu norisi maiÅ¡tauti prieÅ¡ visuomenėje priimtas laikytis taisykles, tačiau Å¡is savęs prieÅ¡pastatymas visuomenės bendrabÅ«vio normoms negali virsti sistemingu nusikalstamų veikų vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad P. V. turi jau susiformavusias antivisuomenines nuostatas, demonstratyviai reiÅ¡kia nepagarbÄ Ä¯statymui, dėl ko negali tikėtis Å¡velnesnės bausmės rÅ«Å¡ies ar jos dydžio. P. V. nusikaltimo darymo metu buvo nepilnametis, todėl jo atžvilgiu buvo galima vertinti BK 92 straipsnio nuostatų taikymÄ .

BK 92 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų. Tačiau bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas tik tuo atveju, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, įstatyme numatytos pagrindinės sÄ lygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali bÅ«ti atidėtas, yra dvi:

1) nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus;

2) teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmoji sÄ lyga priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės formos ir rÅ«Å¡ies, tikslų bei motyvų ir kitų BK 54 ir 91 straipsniuose iÅ¡vardintų aplinkybių, susijusių su tinkamu veikos kvalifikavimu ir bausmės paskyrimu. Antroji sÄ lyga priklauso nuo nepilnamečio asmenybės, jo gyvenimo ir auklėjimo aplinkybių. Teismas, atidėdamas bausmės vykdymÄ , turi apsvarstyti Å¡ios priemonės taikymo tikslingumÄ .

Ankstesni asmens teistumai, net ir neiÅ¡nykę, teoriÅ¡kai BK 92 straipsnio taikymui nėra kliÅ«tis. Vis dėlto, skiriant bausmę nepilnamečiui, vadovaujantis 91 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi bÅ«ti atsižvelgiama į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sÄ lygas, jo sveikatos bÅ«klę ir socialinę brandÄ , anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumÄ , taip pat į nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Ä® Å¡ias aplinkybes atsižvelgiama ir sprendžiant BK 92 straipsnio taikymo klausimÄ .

Pagal galiojančiÄ teisminę praktikÄ , jei nepilnamečiui anksčiau jau buvo atidėtas bausmės vykdymas, bet jis ir toliau daro tyčines nusikalstamas veikas, pakartotinai taikyti tas pačias poveikio priemones paprastai nėra tikslinga, nes pirmesnis nuosprendis nebuvo geras įspėjimas ir nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Å iuo atveju, jau minėta, P. V. ne kartÄ nusikalto tiek iki analizuojamo nusikaltimo padarymo, tiek ir po Å¡io nusikaltimo įvykdymo. Nors dar ne visi apelianto atžvilgiu priimti apkaltinamieji nuosprendžiai yra įsiteisėję, t. y. asmeniui galioja nekaltumo prezumpcija, tačiau Å¡i informacija neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį.

P. V. Å¡eima nuo 2011 m. gruodžio 30 d. yra įtraukta į Vaikų teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad apelianto gyvenimo bei auklėjimo sÄ lygos nebuvo visiÅ¡kai tinkamos jauno žmogaus asmenybės formavimuisi. Nuo 2012 m. rugsėjo 25 d. iki 2013 m. rugsėjo 25 d. apeliantas gyveno ir mokėsi (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre, nuo 2014 m. vasario 17 d. iki 2015 m. vasario 17 d. – (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre.

Vis dėlto, Å¡iuose socializacijos centruose dirbančių asmenų teikiama pagalba P. V. nebuvo efektyvi, kas rodo, jog jo atžvilgiu tikslinga taikyti griežtesnį priežiÅ«ros režimÄ .BK 285 straipsnio 1 dalies sankcija kaltininkui numato baudÄ , areÅ¡tÄ arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri yra gerokai mažesnė nei sankcijoje numatyto terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Be to, Å¡i bausmė, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis buvo sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė nustatyta keturių mėnesių laisvės atėmimas.

Nors nuteistasis savo kaltę pripažįsta, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog melagingai pranešė apie padėtÄ bombÄ ir reikalavo 40 000 eurų, prieÅ¡ingu atveju grasino susprogdinti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų pastatÄ , nes tiesiog norėjo pajuokauti, tačiau tai niekaip nelengvina jo atsakomybės. P. V. yra pakaltinamas ir sulaukęs įstatyme numatyto amžiaus, nuo kurio galima atsakyti baudžiamÄ ja tvarka, todėl jis turėjo ir galėjo suvokti, jog melagingas praneÅ¡imas apie užminuotÄ pastatÄ sukels neigiamus padarinius – bus kviečiamos spec. tarnybos, kurios ieÅ¡kos padėto sprogmens, nepagrįstai eikvosis tiek materialiniai, tiek žmogiÅ¡kieji resursai, bus sutrikdytas žmonių darbas.

Tačiau apeliantas savo norÄ smagiai praleisti laikÄ , iÅ¡krečiant neva nekaltÄ pokÅ¡tÄ , iÅ¡kėlė aukščiau vieÅ¡osios tvarkos stabilumo reikalavimo, todėl privalo bÅ«ti nubaustas proporcingai padarytos neteisėtos veikos pavojingumui. Todėl, atsižvelgiant į nekoreguojamÄ nuteistojo elgesį, į tai, kad įvairÅ«s specialistai, pareigÅ«nai su apeliantu dirba nuo ankstyvos paauglystės, tačiau akivaizdžių jo elgesio pokyčių nematyti, darytina iÅ¡vada, kad P. V. negali bÅ«ti pataisytas be realaus bausmės atlikimo.

Nuteistasis nepateisino teismo jam anksčiau parodyto pasitikėjimo, elgėsi pagal jam vienam priimtinas taisykles, ignoruodamas aplinkinių žmonių teises bei interesus, todėl Å¡velnesnio baudžiamumo nėra vertas.Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

Tokiais sprendimais formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, Å¡aliÅ¡kai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus. Å iuo atveju P. V. paskyrus galutinę keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nebuvo pažeistas teisingumo principas, pusiausvyra tarp nuteistojo ir valstybės interesų paisymo yra iÅ¡laikyta. P. V. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra teisinio pagrindo, nes byloje nenustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad paskirtoji bausmė bÅ«tų aiÅ¡kiai per griežta ir prieÅ¡tarautų teisingumo principui, tokių aplinkybių apeliantas nenurodo ir savo apeliaciniame skunde, kuris yra formalus ir nemotyvuotas.Apibendrinusi aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirtos bausmės dydis yra adekvatus padarytam nusikaltimui ir nėra jokio pagrindo keisti bausmės rūšį ar mažinti bausmės dydį, nes paskirtoji bausmė užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ ir BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo P. V. apeliacinį skundÄ atmesti.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai             JÅ«ratė Jakubonienė              Algirdas Jaliniauskas              Algirdas Remeika