6ca2c5ae-430d-48b8-88aa-35dd63f0b4eb · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-332-530/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03161-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 12 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dariaus Kantaravičiaus ir Aurelijaus Rauckio, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

G. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1, 2 dalimis bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. G. paskirta galutinė bausmė –10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. G. nuteistas už tai, kad pasikėsino sunaikinti turtÄ visuotinai pavojingu bÅ«du, o bÅ«tent 2021 m. sausio 30 d. apie 07.45 val. namo sienÄ apipildamas benzinu ir padegdamas, visuotinai pavojingu bÅ«du pasikėsino padegti gyvenamÄ jį namÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), tačiau veika nebuvo baigta dėl aplinkybių nepriklausančių nuo kaltininko valios, kadangi gaisras buvo laiku pastebėtas ir užgesintas.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas A. G. atžvilgiu apkaltinamÄ jį nuosprendį, padarė iÅ¡vadÄ , kad jo kaltė dėl inkriminuotos veikos pilnai įrodyta, nusikalstami veiksmai kvalifikuoti teisingai. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, sunkumÄ , jo ankstesnius teistumus, nuteistojo asmenybę, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant jam tik su realiu laisvės atėmimu susijusiÄ bausmę.

3. Apeliaciniu skundu A. G. praÅ¡o pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. kovo 3 d. nuosprendį ir neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu. 3.1. Skunde nuteistasis teigia, kad laisvės atėmimo bausmė jam paskirta remiantis jo praeitimi. Jis neneigia, kad praeityje yra ne kartÄ teistas, ir dėl to gailisi, tačiau vadovautis vien tuo paskiriant bausmę, jo manymu, yra neteisinga. Nurodo, kad už praeitus nusikaltimus yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę ir paleistas į laisvę, pakeitė savo gyvenimÄ , turi draugę, mamÄ , brolį, kurie jį palaiko, ir jis pats siekia gyventi dorai.

Nuteistasis pažymi, kad teismo nuosprendyje neteisingai nurodyta, kad jis nedirbantis, nes išėjęs iÅ¡ pataisos namų jis susirado darbÄ , ir pateikė teismui tai patvirtinančius dokumentus. 3.2. Skunde nuteistasis A. G. praÅ¡o atsižvelgti į tai, kad padaręs nusikaltimÄ , jis iÅ¡ karto prisipažino, nes suprato, kad padarė didelę klaidÄ , dėl kurios vėl praras normalų gyvenimÄ , todėl dabar labai stengiasi gyventi dorai. PraÅ¡o teismo nevertinti jo praeities, o atsižvelgti į Å¡iuo metu dedamas pastangas ir atidėti laisvės atėmimo bausmę, leisti įrodyti, kad daugiau klaidų nebedarys.

4. Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundÄ Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokuroras Kęstutis Jasaitis praÅ¡o nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti galioti teismo nuosprendį.

5. Nuteistojo A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama A. G. kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl Å¡ie klausimai iÅ¡samiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimÄ , skundu praÅ¡o nuosprendį pakeisti, pritaikyti BK 75 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

7. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Ä®vertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai iÅ¡analizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikÅ¡mę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamÄ nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sÄ lyga.

8. Apeliantas skunde nesutinka, kad skiriant bausmę, buvo vertinama jo praeitis, t.y. ankstesni teistumai, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumÄ ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai iÅ¡tirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo bÅ«do bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-391/2013).

9. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant skundžiamo nuosprendžio turinį bei apylinkės teismo motyvus dėl A. G. paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir jos dydžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino apelianto padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, veika nutrÅ«ko pasikėsinimo stadijoje, nuteistojo asmenybę, kad jis praeityje teistas deÅ¡imt kartų, paskutinis nusikaltimas padarytas, atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, jis baustas už administracinių nusižengimų padarymÄ , dėl narkotinių medžiagų vartojimo, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje.

Teismas atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir kad veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Visumos Å¡ių aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas A.

G. skyrė griežčiausiÄ BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , jo dydį nustatydamas mažesnį nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis. Nors BK 187 straipsnio 2 dalies sankcijoje be laisvės atėmimo numatytos ir kitos alternatyvios bausmės: bauda, laisvės apribojimas ir areÅ¡tas, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje ir parinkdamas bausmės rūšį tinkamai įvertino tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , tiek kaltinamojo asmenybę.

Apylinkės teismas laisvės atėmimo bausmės skyrimÄ savo sprendime motyvavo, tinkamai įvertindamas A. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobÅ«dį ir paskatas bei pasekmes ir konstatuodamas, kad paskyrus kitÄ Å¡velnesnę bausmės rūšį nebus pakeisti apelianto nusikalstami polinkiai. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę suÅ¡velninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikÅ¡mingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ ar aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo aukščiau aptartas aplinkybes bei atsižvelgdama į tai, kad A. G. Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė ne tik neiÅ¡nykus teistumui, bet ir bÅ«damas recidyvistu, spendžia, kad jo atžvilgiu parinkta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta.

10. Skunde apeliantas praÅ¡o taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimÄ . BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategorijÄ , esminė taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi bÅ«ti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys.

Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir, kad pakanka tokiu atveju nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sÄ lyga yra teismo iÅ¡vada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ gali suformuluoti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstÄ , t. y. turi bÅ«ti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingos aplinkybės – kad praeityje apeliantas teistas 10 kartų, ankstesniais teismo nuosprendžiais jam ne kartÄ buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau A. G. teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir toliau darė nusikalstamas veikas, paskutinį kartÄ jis nuteistas už nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ pataisos namuose, be to, nusikaltimÄ , už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė bÅ«damas recidyvistas, praėjus tik keliems mėnesiams išėjus iÅ¡ pataisos įstaigos po bausmės atlikimo, leidžia daryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai nuteistajam nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikyti A.

G. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ nėra pagrindo. Taigi, A. G. ankstesni teistumai ir aplinkybės, susijusios su jo asmenybe, požiÅ«riu į savo elgesį ir siekį pasitaisyti, apylinkės teismo buvo įvertinos teisingai.

11. Skunde apeliantas nesutinka su teismo padaryta iÅ¡vada, jog jis niekur nedirba, kadangi teismui buvo pateikti duomenys apie tai, kad jis įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“. IÅ¡ 2021 m. vasario 18 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad nuteistasis A. G. prisistatęs teismui nurodė, jog jis nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, apklausiamas jis nurodė, kad gyvena iÅ¡ užimtumo tarnybos gaunamų iÅ¡mokų, yra susitaręs pokalbiui dėl darbo (b.l. 185). PraÅ¡ymÄ prie bylos pridėti dokumentų apie jo įdarbinimÄ , kopijas, A.

G. pateikė 2021 m. vasario 25 d., t.y., jau baigus bylos nagrinėjimÄ ir teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti galutinio procesinio sprendimo, todėl Å¡ių duomenų teismas jau negalėjo vertinti. Taigi, priimant skundžiamÄ jį nuosprendį, teismas pagrįstai rėmėsi bylos nagrinėjimo metu iÅ¡tirta medžiaga, kuri patvirtino, jog apeliantas niekur nedirba. Be kita ko, teisėjų kolegija pažymi, kad net ir konstatuojant, jog nuosprendžio priėmimo metu A. G. jau dirbo, vien Å¡i aplinkybė, aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumos kontekste, negali bÅ«ti vertinama kaip esminė ar prioritetinė, leidžianti daryti iÅ¡vadÄ , jog BK 75 straipsnio nuostatų taikymui apelianto atžvilgiu yra pagrindai ir sÄ lygos.

12. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu, sprendžia, kad 2021 m. kovo 3 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji bausmė nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. G. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rÅ«mų 2021 m. kovo 3 d. nuosprendžio, atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Danutė Giačaitė Darius Kantaravičius Aurelijus Rauckis