Legislator Case Law & Legislation
6c9fe07d-713b-4e0a-9649-ebfea5a126fa AI generated

6c9fe07d-713b-4e0a-9649-ebfea5a126fa · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 6c9fe07d-713b-4e0a-9649-ebfea5a126fa
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracija nesilaikė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių reikalavimų, t. y. tinkamai neprižiūrėjo jai priklausančių medžių ir kitų želdinių;

Legislator headnote

AI generated

6c9fe07d-713b-4e0a-9649-ebfea5a126fa · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Savo pareigÄ atsakovė, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių resursai, vykdo tinkamai – želdynų ir želdinių inventorizacijos darbai Vilniaus miesto dalyse, taip pat ir adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo atliekami tinkamai. Pažymi, jog tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo patirta turtinė žala, teismui turi bÅ«ti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sÄ lygų visuma, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovei atsiradimÄ .

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. eI2-1253-983/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03591-2022-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS  SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. vasario 7 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. B., pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui R. B., atsakovės atstovei V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A.

B. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. B. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), priteisti 686,47 Eur žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kina, kad 2021 m. liepos 12 d., nuo 16.40 iki 17.05 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ant pareiÅ¡kėjo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis) užkrito medžio Å¡aka ir sugadino automobilio bagažinę, automobilio stogÄ . Automobilio apgadinimai: sulenktas ir subraižytas automobilio bagažinės dangtis, nulaužtas stiklo plovimo purkÅ¡tukas, subraižytas stogas, yra aiÅ¡kiai matomi apgadinimai (tai patvirtina ir pridedamos apgadinto automobilio nuotraukos).

Automobilio apgadinimus ir kilusiÄ Å¾alÄ taip pat patvirtina 2022 m. liepos 7 d. (duomenys neskelbtini) iÅ¡duota Remonto sÄ mata Nr. 0874 (toliau – ir SÄ mata). Å is dokumentas patvirtina susidariusiÄ Å¾alos sumÄ â€“ 686,47 Eur. Be to, minėtas įvykis buvo registruotas policijoje, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog dėl atsiradusios žalos, kai medžio Å¡aka nukrito ir apgadino Automobilį automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje yra atsakinga atsakovė. Å iuo atveju atsakovė netinkamai atliko savo pareigas, t. y. rÅ«pestingai ir atidžiai neprižiÅ«rėjo jų sklype esančių želdynų taip pat nesiėmė veiksmų, kad bÅ«tų iÅ¡vengta žalos atsiradimo.

Atsakovė pažeidė bendrÄ pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnio 3 dalis), dėl ko buvo padaryta žala pareiÅ¡kėjo turtui. PareiÅ¡kėjo Automobilis buvo pastatytas ne bet kur, bet specialiai tam pritaikytoje vietoje. Be to, įrengiant automobilių stovėjimo aikÅ¡teles yra privaloma įvertinti, ar leidžiamoje vietoje yra saugu laikyti automobilius. Atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas, kaip (duomenys neskelbtini) bendruomenės pirmininkas ir buvęs seniÅ«naitis, iki įvykio, t. y. 2021 m. liepos 12 d., ne kartÄ kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija dėl nepakankamai prižiÅ«rimų medžių ir krÅ«mynų, taip pat dėl tvarkomos teritorijos, tačiau nei (duomenys neskelbtini) seniÅ«nija, nei atsakovė jokių papildomų veiksmų nesiėmė.

Pažymi, kad Å¡iuo atveju, yra visos atsakovės atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) Administracija nesilaikė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taip pat nesilaikė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 11 d. sprendimu Nr. 1-446 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių reikalavimų, t. y. tinkamai neprižiūrėjo jai priklausančių medžių ir kitų želdinių;

2) dėl šios priežasties (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje ant Automobilio užvirto medžio šaka, dėl ko atsirado žala;

3) atsiradusi turtinė žala yra tiesioginis Administracijos pareigos elgtis rÅ«pestingai ir atidžiai, kad nebÅ«tų daroma žala trečiųjų asmenų turtui, taip pat minėtų taisyklių reikalavimų, nevykdymo rezultatas. 2022 m. spalio 13 d. pareiÅ¡kėjas teismui pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir papildomus duomenis: fotonuotraukas bei „Google maps“ nuotraukas, kurios patvirtina įvykio vietÄ , t. y., jog tai yra ta pati automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, esanti (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjas ir pareiÅ¡kėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus, prašė skundÄ tenkinti. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundÄ nurodo, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl turi bÅ«ti atmestas. PaaiÅ¡kina, jog atsakovei vieÅ¡oji atsakomybė nagrinėjamu atveju negali kilti, nes pareiÅ¡kėjas nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalÄ , atsakovė vieÅ¡ojo administravimo srityje neatliko.

Be to, netgi tuo atveju, jeigu atsakovės atsakomybė bÅ«tų vertinama pagal CK 6.271 straipsnį, atsakovė kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas nepažeidė jokių teisės aktų nuostatų. Atsakovės kildinama atsakomybė gali bÅ«ti vertinama tik vieÅ¡ojo administravimo kontekste. Å uo atveju, iki įvykusio įvykio nebuvo gauta jokio kreipimosi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ dėl minėto, galimai avarinio medžio, todėl leidimas medžio pjovimui iÅ¡duotas nebuvo. Teigia, kad Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (toliau – ir Želdynų įstatymas) 10 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines).

Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krÅ«mų rūšį, jų fiziologinę bÅ«klę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus bÅ«tų galima efektyviau valdyti (Želdynų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Akivaizdu, kad kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, todėl bÅ«tų nepagrįsta ir neproporcinga pareiga suabsoliutinti savivaldybės pareigÄ susijusiÄ su želdinių priežiÅ«ra iki absoliučios pareigos prižiÅ«rėti kiekvienÄ medį, ir įvertinti jų fiziologinę bÅ«klę – savivaldybės teritorijoje.

Savo pareigÄ atsakovė, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių resursai, vykdo tinkamai – želdynų ir želdinių inventorizacijos darbai Vilniaus miesto dalyse, taip pat ir adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo atliekami tinkamai. Pažymi, jog tam, kad bÅ«tų priteista pareiÅ¡kėjo patirta turtinė žala, teismui turi bÅ«ti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktÄ ir jos dydį. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja civilinės atsakomybės sÄ lygų visuma, kurios lemtų civilinės atsakomybės atsakovei atsiradimÄ .

Be to, pareiÅ¡kėjui neįrodžius atsakovės veiksmų neteisėtumo, negalima konstatuoti, jog ji yra atsakinga už Automobiliui kilusiÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ ant Automobilio užkritus medžio Å¡akai. Želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu pagal teisės aktus yra atliekamas kas deÅ¡imt metų. Å is deÅ¡imties metų terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Å iuo konkrečiu atveju ant Automobilio nukrito ne medis ir ne didelė medžio Å¡aka, o plona Å¡akelė.

Be to, pareiÅ¡kėjas neįrodinėja, kad medžio Å¡aka buvo nesveika ar turėjo pažeidimų, todėl negalima daryti iÅ¡vados, jog atsakovė laiku nespėjo paÅ¡alinti pavojingÄ , nesveikÄ Å¡akÄ . PareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai fotonuotraukomis nurodė įvykio vietÄ , tačiau detalios ir objektyvios įvykio vietos, schemos į bylÄ nepateikė. PareiÅ¡kėjas pateikė į bylÄ fotonuotraukas, tačiau pagal jas negalima objektyviai identifikuoti, detalizuoti ir patvirtinti, kad Å¡i vieta yra bÅ«tent (duomenys neskelbtini).

Pastebi, kad pareiÅ¡kėjas neįrodo, jog medis, nuo kurio lūžo Å¡aka, buvo netinkamai prižiÅ«rimas arba inventorizuotas. Atsakovės duomenimis, Å¡ioje vietoje augę medžiai buvo sveiki ir tvarkingai pagenėti. PareiÅ¡kėjas neįrodo, kad lūžusi Å¡aka turėjo pavojaus požymių, t. y. nepateikia bÅ«tent Å¡akos fotonuotraukų, iÅ¡ kurių matytųsi, kad Å¡aka yra avarinės bÅ«klės ir keltų pavojų. Be to, įvykis įvyko 2021 m. liepos 12 d., o SÄ mata sudaryta tik 2022 m. liepos 7 d., t. y. praėjus beveik metams nuo minimo įvykio.

Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui yra draudžiama eksploatuoti transporto priemonę ir dalyvauti eisme. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti turtinę žalÄ , kuri yra apskaičiuota remiantis pateikta SÄ mata, kurioje įskaičiuotas ir PVM, nors dokumentų, pagrindžiančių, kad tokios iÅ¡laidos buvo sumokėtos byloje nėra. Taigi, atsakovės nuomone, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas žalos dydžio apskritai neįrodė, kadangi nėra įrodytas nei apmokėjimo faktas, nei tikslus žalos dydis, tuo labiau, kad atsiradusi žala yra susijusi iÅ¡imtinai su 2021 m. liepos 12 d.

įvykiu bei jose nurodytos sumos yra neginčijamos ir įrodytos. Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus, prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o jei skundas bÅ«tų tenkintas – sumažinti priteisiamÄ Å¾alos dydį nepriteisiant PVM. Teismas k o n s t a t u o j a : Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareigos atlyginti turtinę žalÄ , atsiradusiÄ nulūžus medžio Å¡akai ant pareiÅ¡kėjo Automobilio ir jį apgadinus.

IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato atsakymo į 2022-09-29 praÅ¡ymÄ Nr. 10-AP-8242 matyti, kad 2021 m. liepos 12 d. 17.04 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas praneÅ¡imas, užregistruotas Policijos registruojamų įvykių registre (duomenys neskelbtini), dėl to, kad 2021 m. liepos 12 d., 17.04 val., (duomenys neskelbtini) kieme ant pareiÅ¡kėjo Automobilio, nukrito medžio Å¡aka ir apgadino jo Automobilį. PareiÅ¡kėjo atstovas 2021 m. liepos 12 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ praÅ¡ydamas atlyginti ant Automobilio nulūžusios medžio Å¡akos padarytÄ turtinę žalÄ .

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyrius 2021 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡tu Nr. A51 /21(3.3.2.26E-MTA), atsakydamas į pareiÅ¡kėjo atstovo 2021 m. liepos 12 d. praÅ¡ymÄ nurodė, kad pagal atsakovės duomenis, iki 2021 m. liepos 12 d. nieks nesikreipė į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ dėl pareiÅ¡kėjo minimo medžio, todėl leidimas medžio tvarkymui iÅ¡duotas nebuvo. PareiÅ¡kėjas 2021 m. rugsėjo 14 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijÄ ir nurodė, kad nesutinka su 2021 m. rugsėjo 13 d. raÅ¡tu Nr. A51 /21(3.3.2.26E-MTA), nes raÅ¡tas nepagrįstas, tyrimas atliktas neiÅ¡samiai, nepatikslinus faktinių aplinkybių.

Taip pat pareiÅ¡kėjas, siekdamas nustatyti ant Automobilio užkritusios medžio Å¡akos padarytÄ Å¾alÄ , kreipėsi į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) pateiktoje 2022 m. liepos 7 d. SÄ matoje nurodyta, jog Automobilio remonto kaina - 686,47 Eur (darbų kaina 264 Eur, papildomos iÅ¡laidos 5 Eur, dažymas 272,83 Eur, dalys 25,50 Eur, (duomenys neskelbtini)14 Eur). PareiÅ¡kėjas 2022 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi su skundu į teismÄ , nurodydamas, kad už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiÅ«rÄ yra atsakinga atsakovė, todėl pareigÄ atlyginti jo patirtus nuostolius dėl apgadinto Automobilio, kurie sudaro 686,47 Eur, turi bÅ«tent ji.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno asmens (taip pat ir valstybės bei savivaldybės valdžios institucijų) pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Å ios pareigos nevykdymas užtraukia civilinę atsakomybę, o padaryta turtinė žala turi bÅ«ti visiÅ¡kai atlyginama atsakingo asmens. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valdžios institucijų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ yra viena iÅ¡ deliktinės civilinės atsakomybės rūšių, kurios pagrindinė funkcija – kompensavimas nukentėjusiojo nuostolių, siekiant grÄ Å¾inti jį į ankstesnę, iki žalos atsiradimo buvusiÄ padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2013).

CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokių elgesio standartų, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, taikoma ir vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei, kurios subjektas yra ne privatus, bet vieÅ¡asis asmuo – valstybė ar savivaldybė. Å is atsakomybės subjekto iÅ¡skirtinumas lemia jos taikymo griežtumÄ , t. y. vieÅ¡ajai atsakomybei nustatyti reikalingos tik trys civilinės atsakomybės sÄ lygos:

1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigÅ«nų) atlikti neteisėti veiksmai (įstatymuose nustatytos pareigos neįvykdymas (neteisėtas neveikimas) arba įstatymuose draudžiamų veiksmų atlikimas (neteisėtas veikimas), 2) asmens patirta žala ir 3) neteisėtus veiksmus bei padarytÄ Å¾alÄ siejantis priežastinis ryÅ¡ys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1979/2013, 2013 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-406/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009; 2010 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2010).

ŽalÄ padariusio asmens kaltė yra preziumuojama, laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A5–665/2005, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1355/2010). Neteisėti veiksmai – tai valdžios institucijos ar jos darbuotojų veikimas, neveikimas, kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams, jeigu valdžios institucijos ar darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti ir įvertinti, ar atsakovas, atlikdamas pareiÅ¡kėjo nurodomus veiksmus (neveikimÄ ), iÅ¡ kurių kildinama žala, veikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Vadinasi, sprendžiant institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte nustatyta, kad viena iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybių funkcijų yra kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebėsena.

Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nustatyta, kad savivaldybės organizuoja savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdo jų bÅ«klės stebėsenÄ , kuria ir tvarko jų duomenų bazes (skaitmenines ir geoinformacines) (1 punktas); organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugÄ , pertvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ , želdynų kÅ«rimÄ ir naujų želdinių veisimÄ , želdynų tvarkymo ir kÅ«rimo projektų rengimÄ , derina juos (2 punktas).

Pagal Å¡io įstatymo 18 straipsnį želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos tikslas – nustatyti želdynų žemės sklypų ribas, medžių ir krÅ«mų rūšį, jų fiziologinę bÅ«klę, matmenis, įvertinti vejų, gėlynų, vandens telkinių, mažųjų kraÅ¡tovaizdžio architektÅ«ros statinių, inžinerinių įrenginių ir kitų želdynuose esančių objektų bÅ«klę, parengti apskaitos duomenis, kad želdynus bÅ«tų galima efektyviau valdyti, teikti informacijÄ apie želdynų ir želdinių, aplinkos bÅ«klę, kontroliuoti, ar jų plotai atitinka galiojančias želdynų normas (1 dalis);

želdynai ir želdiniai inventorizuojami visuose želdynuose ir želdiniuose, nepaisant žemės nuosavybės formos (2 dalis). Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiÅ«ros taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45, nustatyta, kad medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ra apima Å¡iuos darbus: medžių ir krÅ«mų laistymÄ ir tręšimÄ , dirvožemio purenimÄ ir mulčiavimÄ , medžių ir krÅ«mų Å¡iltinimÄ , genėjimÄ ir kitus priežiÅ«ros darbus (1 punktas).

Remiantis Medžių ir krÅ«mų priežiÅ«ros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiÅ«ros taisyklių 43 punktu Å¡alinami vėjo ir sniego nulaužti, aplaužyti, pavojingai palinkę, pavojų praeiviams ir pastatams keliantys, baigiantys džiÅ«ti stiebai ir Å¡akos, o pagal 44 punktÄ tikrinami, ar nesupuvę seni medžiai, ir, jei reikia, paÅ¡alinami. Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų normų nuostatomis, atsakovė, kaip vieÅ¡ojo administravimo subjektas, privalo užtikrinti Å¡ios savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsaugÄ , tvarkymÄ , vykdyti jų bÅ«klės stebėsenÄ , t. y. iÅ¡ esmės užtikrinti, kad jos teritorijoje augantys medžiai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad savivaldybės turi pareigÄ vykdyti želdynų ir želdinių stebėsenÄ , inter alia (be kita ko) siekiant nustatyti konkretaus medžio fiziologinę bÅ«klę (gyvybinę funkcijÄ ). Nors kiekvieno medžio realus patikrinimas sudėtingas procesas, bet įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs pareigÄ dėl želdinių fiziologinės bÅ«klės ir tokia pareiga turi bÅ«ti vykdoma (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A622-1673/2012; 2015 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-362-438/2015; 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2179-662/2020).

Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba patikėjimo teise valdo visÄ valstybinę žemę, iÅ¡skyrus žemę, perduotÄ kitiems patikėjimo teisės subjektams. Vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos“ 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra Lietuvos Respublikos valstybės institucija, kuri įgyvendina valstybės politikÄ Å¾emės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo, nekilnojamojo turto kadastro, apskaitos, geodezijos, kartografijos, valstybinių georeferencinių erdvinių duomenų rinkinių rengimo bei Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktÅ«ros kÅ«rimo srityse.

Nacionalinės žemės tarnybos kompetencijai priskirtos funkcijos yra nurodytos Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje. Želdinių įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad savivaldybės organizuoja valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugÄ , pertvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ , želdynų kÅ«rimÄ ir naujų želdinių veisimÄ , želdynų tvarkymo ir kÅ«rimo projektų rengimÄ , derina juos; sprendžia medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio paÅ¡alinimo, genėjimo, gydymo klausimus (Želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Å ios teisės aktų nuostatos nurodo, kad už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių priežiÅ«rÄ yra atsakingos vietos savivaldos institucijos, t. y. atsakovė. Jei dėl teritorijų (taip pat ir želdinių bei želdynų) priežiÅ«ros savivaldybė sudaro sutartis su trečiaisiais subjektais arba tokios funkcijos jiems perduodamos administraciniais aktais, turi bÅ«ti sprendžiamas ir Å¡ių subjektų civilinės atsakomybės klausimas (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. sausio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje AAS „Gjensidige Baltic“ v.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2012). Teismas vertindamas atsakovės argumentus, kad atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, pažymi, kad savivaldybė, taikydama anksčiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ , deliktinės atsakomybės atsiradimo pagrindų ir sÄ lygų vertinimo kontekste privalo imtis tokių veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas asmenų ir turto saugumas. Kokie tai veiksmai, koks yra nurodytos pareigos įgyvendinimo modelis, nėra reikÅ¡minga vertinant vienos iÅ¡ sÄ lygų, bÅ«tinų deliktinei atsakomybei kilti – konstatuojant neteisėtus veiksmus (veikimÄ arba neveikimÄ ), egzistavimÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1672-415/2020).

Tai, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-5 patvirtintų Želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos taisyklių 3 punkte nustatyta, jog želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų ir aplinkybė, kad savivaldybė šios inventorizavimo tvarkos laikosi kiek leidžia objektyvios aplinkybės, t. y. tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, patvirtina tik tai, kad laikomasi bendrųjų reikalavimų, taikomų želdynų ir želdinių priežiūrai.

Tačiau želdinių augimo vietos ypatumai, kitos aplinkybės lemia savivaldybės bendro pobÅ«džio pareigÄ , kildinamÄ iÅ¡ atsakingo valdymo imperatyvų, taikyti specialias priemones želdynų ir želdinių priežiÅ«rai. Akivaizdu, kad želdinių, augančių kiemuose priežiÅ«rai privalu taikyti specialias sÄ lygas ir priemones, o neatliekant tokių veiksmų konstatuotinas neveikimas (nerÅ«pestingumas ir neatidumas), kuris kvalifikuotinas kaip neteisėti veiksmai – deliktinės atsakomybės sÄ lyga.

Be to, Å¡iuo atveju, nors atsakovė atsiliepime nurodo, jog savo pareigÄ (prižiÅ«rėti bei inventorizuoti želdinius) ji atlieka, kiek tai leidžia objektyvios galimybės, tačiau į bylÄ nepateikė jokių duomenų apie aktualios teritorijos želdinių priežiÅ«rÄ , stebėsenÄ , jos atlikimo dažnumÄ ir pan. Minėtų aplinkybių negalėjo nurodyti ir teismo posėdyje dalyvavusi atsakovės atstovė. Be to, Å¡iuo atveju teismas vertina, kad ir atsakovės argumentai atsiliepime, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė, kad minėtas medis buvo prižiÅ«rėtas netinkamai bei, kad iki ginčijamo įvykio niekas nesikreipė į AdministracijÄ dėl galimai avarinio medžio kirtimo ar genėjimo, yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, nes, kaip nurodyta aptartame teisiniame reguliavime, užtikrinti valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje esančių želdynų ir želdinių apsaugÄ , pertvarkymÄ ir priežiÅ«rÄ turi pareigÄ savivaldybės, nepriklausomai nuo praneÅ¡imo apie galimai avarinį medį gavimo / negavimo fakto.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo Automobilį apgadinusi medžio Å¡aka augo valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, todėl Administracija, bÅ«dama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimÄ ir apskaitÄ , vykdydama jų bÅ«klės stebėsenÄ , organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiÅ«rÄ , privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augęs medis, nepriklausantis privačiai teritorijai, o augantis valstybinėje žemėje, nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui.

Nors atsakovė atsiliepime nurodo, jog ginčo atveju negalima objektyviai identifikuoti, kad įvykis įvyko bÅ«tent (duomenys neskelbtini), kadangi į bylÄ pateikta tik „Google maps“ žemėlapio ekrano nuotrauka su žymėjimu „Paint“ programoje, kas nėra laikytinas objektyviu įrodymu Å¡ioje byloje, tačiau teismas negali sutikti su Å¡iais atsakovės argumentais. Teismas, įvertinęs į bylÄ pateiktus įrodymus: pareiÅ¡kėjo pateiktas fotonuotraukas bei Vilniaus miesto žemėlapio („Google maps“) duomenis, neturi pagrindo abejoti kad įvykis, kurio metu nulūžusi medžio Å¡aka apgadino Automobilį, įvyko automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, adresu (duomenys neskelbtini).

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato atsakymas į 2022-09-29 praÅ¡ymÄ Nr. 10-AP-8242, iÅ¡ kurio matyti, kad 2021 m. liepos 12 d. 17.04 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas praneÅ¡imas, užregistruotas Policijos registruojamų įvykių registre ROIK (duomenys neskelbtini), dėl to, kad 2021 m. liepos 12 d., 17.04 val., (duomenys neskelbtini) kieme ant pareiÅ¡kėjo Automobilio, nukrito medžio Å¡aka ir apgadino jo Automobilį.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiÅ¡kėjo pateiktose fotonuotraukose, kuriose matyti ginčo Automobilis ir „Google maps“ nuotraukose yra užfiksuota ta pati daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, t. y. palyginus matomÄ aplinkÄ (fotonuotraukose bei „Google maps“ nuotraukose), galima aiÅ¡kiai suprasti, jog tai yra ta pati vieta, todėl atsakovės argumentai, jog pagal pateiktus pareiÅ¡kėjo duomenis nėra įmanoma identifikuoti, jog įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), atmestini kaip nepagrįsti.

Teismas, pasisakydamas dėl atsakovės argumentų, jog ant Automobilio užkrito ne medis ir ne didelė medžio Å¡aka, o plona Å¡akelė, pažymi, kad iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų matyti, kad tai nėra plona Å¡akelė. Å iuo atveju byloje esantys įrodymai (fotonuotraukos) patvirtina, jog ant Automobilio užkrito pakankamai didelė medžio Å¡aka, kuri, kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų, sulenkė ir subraižė Automobilio bagažinės dangtį, nulaužė stiklo plovimo purkÅ¡tukus ir subraižė stogÄ .

Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju žala kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Tokios teismo iÅ¡vados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia ir atsakovės nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika kitose administracinėse bylose, kadangi kitų administracinių bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai.

Siekdamas įrodyti žalÄ , kaip civilinės atsakomybės sÄ lygÄ , pareiÅ¡kėjas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktÄ ir žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje žalos padarymo faktÄ patvirtina Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tojo policijos komisariato raÅ¡tas dėl asmens atsakymo į 2022 m. rugsėjo 29 d. praÅ¡ymÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad 2022 m. liepos 12 d., 14.40 val. policijos registruojamų įvykių registre registruotas praneÅ¡imas ROIK Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad 2021 m. liepos 20 d. naudojantis elektroninių paslaugų sistema e.policija.lt buvo registruotas praneÅ¡imas, kad 2021 m. liepos 12 d. laikotarpyje nuo 16.40 val. iki 17.05 val., (duomenys neskelbtini), namo kieme, nulūžus medžio Å¡akai, pastaroji nukrito ir apgadino pareiÅ¡kėjui priklausantį Automobilį.

Sugadinimai: sulenktos ir subraižytas bagažinės dangtis, nulaužtas stiklo apiplovimo purkÅ¡tukas, subraižytas stogas. Taip pat pareiÅ¡kėjas, siekdamas nustatyti ant Automobilio užkritusios medžio Å¡akos padarytÄ Å¾alÄ , kreipėsi į (duomenys neskelbtini)“, kuri 2021 m. liepos 7 d. SÄ matoje nurodė, jog Automobilio remonto kaina yra 686,47 Eur (darbų kaina 264 Eur, papildomos iÅ¡laidos 5 Eur, dažymas 272,83 Eur, dalys 25,50 Eur, (duomenys neskelbtini)14 Eur). Bendruosius žalos atlyginimo principus įtvirtina Civilinis kodeksas (6.249 pvz., straipsnis).

ABTÄ® 4 straipsnio 7 dalis nustato, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymÄ , reglamentuojantį panaÅ¡ius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad žalos administravimo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė.

Å iuo pagrindu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (toliau – ir IÅ¡mokos Taisyklės), 15 punktas nustato, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiÅ¡kai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto iÅ¡laidas, bÅ«tinas atkurti sugadintÄ turtÄ ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos bÅ«tinos turto remonto iÅ¡laidos (be PVM) sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti.

Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Jeigu nustatyta, kad sugadintos detalės ir (ar) dalys gali būti remontuojamos, bet neprivalo būti keičiamos, remontas turi būti atliekamas kaip tik šiuo nurodytu būdu.

IÅ¡mokos taisyklės suponuoja, kad dėl eismo įvykio padaryta žala dėl transporto priemonės sugadinimo apima iÅ¡laidas, bÅ«tinas sugadintam turtui ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertei iki eismo įvykio atkurti. Tuo atveju, jei transporto priemonė buvo remontuojama, žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal faktiÅ¡kai turėtas iÅ¡laidas, o jei neremontuojama – apskaičiuojamas pagal bÅ«tinÄ sias remonto iÅ¡laidas. Toks žalos dėl turto sugadinimo aiÅ¡kinimas atitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ Å¾alos sampratÄ .

Kaip matyti, SÄ mata sudaryta naudojant „Audatex“ sistemÄ . Å i sistema teisės aktais pripažįstama kaip viena iÅ¡ naudotinų transporto priemonių vertinime (Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 120 ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2000 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 10, 4 punktas). Taigi, laikytina, kad pateikta SÄ mata patvirtina bÅ«tinÄ sias remonto ir dalių keitimo iÅ¡laidas, todėl visa SÄ matoje nurodyta suma 567,33 Eur (be PVM) sudaro patirtÄ Å¾alÄ .

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, vertinant, ar į iÅ¡laidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo iÅ¡mokÄ ) turi bÅ«ti įtraukta PVM suma, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuojamas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetÄ PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuoti, vertė be PVM.

Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių sumokėtas Automobilio remonto iÅ¡laidas ir teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad Automobilis dar nesuremontuotas, SÄ matoje nurodytas PVM, kuris sudaro 119,14 Eur, negali bÅ«ti priteisiamas kaip patirta žala. Nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad SÄ mata atlikta praėjus metams po įvykio, todėl yra sunku objektyviai nustatyti patirtos žalos dydį, kadangi praėjo nemažas laiko tarpas po įvykio, kurio metu Automobilis galėjo bÅ«ti naudojamas eisme, tačiau teismui nenurodė jokių argumentų ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie sudarytų pagrindÄ teismui abejoti pateiktoje SÄ matoje nurodytos Automobilio remonto kainos nepatikimumu.

Pažymėtina, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjo į bylÄ pateiktų įrodymų matyti, kad pareiÅ¡kėjas po įvykio tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2021-07-12 tas pačias nuotraukas, kurios pateiktos į bylÄ ir kuriose matyti nulūžusios medžio Å¡akos padaryti Automobilio apgadinimai, el. paÅ¡tu kartu su praÅ¡ymu dėl žalos atlyginimo iÅ¡siuntė atsakovei. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu akcentuodama dėl SÄ matos sudarymo laiko nurodė, kad pačioje SÄ matoje apskaičiuotos žalos dydžio nekvestionuoja.

Atsižvelgus į tai, atsakovės atstovės argumentas, kad SÄ mata atlikta praėjus metams po įvykio, todėl yra sunku objektyviai nustatyti patirtos žalos dydį, atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovei neginčijant SÄ matoje apskaičiuotos žalos dydžio, neaiÅ¡ku kaip vėlesnė SÄ matos parengimo data galėjo įtakoti nustatytÄ Å¾alos dydį. Be to, įrodymų naÅ¡tos pasiskirstymo aspektu pažymėtina, kad pareiga įrodyti patirtus nuostolius teko pareiÅ¡kėjui, kas iÅ¡ esmės byloje ir atlikta.

Tuo tarpu, siekdama juos paneigti, atsakovė turėjo teikti prieÅ¡ingus įrodymus, tačiau, iÅ¡skyrus savo samprotavimus dėl per vėlai parengtos SÄ matos, kitų duomenų, kurie galėtų paneigti SÄ matoje padarytus paskaičiavimus dėl nuostolių dydžio, į bylÄ nėra pateikta. Kita bÅ«tinoji sÄ lyga vieÅ¡ajai civilinei atsakomybei nustatyti yra priežastinis ryÅ¡ys, kuris Å¡ios kategorijos bylose dažnai bÅ«na netiesioginis, t. y. žala atsiranda ne tiesiogiai iÅ¡ neteisėtų veiksmų, bet yra tų neteisėtų veiksmų rezultatas.

Tai reikÅ¡tų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sÄ lygojo žalos atsiradimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-614/2002, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2007, 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2008). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), daugiabučio gyvenamojo namo kieme, valstybinėje žemėje, o už želdinių (Å¡iuo atveju medžių) priežiÅ«rÄ Å¡ioje teritorijoje yra atsakinga atsakovė.

Kadangi konstatuota, jog Administracija tinkamai nevykdė pareigos užtikrinti jos teritorijoje esančių želdinių priežiÅ«rÄ ir jos vykdymo kontrolę, taigi, darytina iÅ¡vada, kad bÅ«tent atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) buvo priežastis žalai atsirasti. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus, darytina iÅ¡vada, jog yra nustatytos visos atsakovės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinos sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priteistina 567,33 Eur turtinės žalos atlyginimo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti ir 5 procentus metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo, skaičiuojant laikotarpį nuo skundo priėmimo nagrinėti iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti yra praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijÄ , tokio pobÅ«džio bylose, t. y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012). Vadovaujantis CK 6.2 straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos.

Bylos iÅ¡kėlimo teisme diena yra skundo priėmimo teisme diena (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Nagrinėjamu atveju skundas priimtas 2022-09-02, todėl nuo Å¡ios dienos priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ . PareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nuostatos dėl iÅ¡laidų atlyginimo įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje bei Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimÄ , 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalį, kai sprendimas priimtas pareiÅ¡kėjo naudai, Å¡is turi teisę reikalauti atlyginti iÅ¡laidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjo atstovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas patyrė 544,50 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti: 363 Eur už skundo parengimÄ teismui, 181,50 Eur už atstovavimÄ 2023-01-10 teismo posėdyje.

Visas Å¡ias iÅ¡laidas patvirtina pareiÅ¡kėjo pateikti įrodymai (sÄ skaitos faktÅ«ros ir mokėjimo nurodymai). Atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Rekomendacijose nustatytos užmokesčio už aptariamas paslaugas sumos, yra pagrįstos, protingos, realiai patirtos, todėl priteistinos proporcingai tenkintam skundo reikalavimui (83 procentai) - 452 Eur. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 straipsniais, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo A. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. B. iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 567,33 Eur (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis eurus, 33 euro centus) turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojant nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Priteisti pareiÅ¡kėjui A. B. iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 452 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt du eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Asta Adamonytė-Å ipkauskienė