Legislator Case Law & Legislation
6c90d16b-ec1a-445e-84fe-54da95bbb473 AI generated

6c90d16b-ec1a-445e-84fe-54da95bbb473 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 6c90d16b-ec1a-445e-84fe-54da95bbb473
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Baudžiamosios bylos Nr. 1-3036-369/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16489-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Ritai Dainelienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Å neideriui, kaltinamajam K. B., nukentėjusiajam D. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

Legislator headnote

AI generated

6c90d16b-ec1a-445e-84fe-54da95bbb473 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: „ko tu čia nori, eik iÅ¡ čia“. Tuomet K. B. pradėjo kažkÄ neriÅ¡liai sakyti anglų kalba frazėmis, bet riÅ¡lių sakinių į jos klausimus suregzti jau negebėjo, jis buvo visiÅ¡kai girtas. Vizualiai iÅ¡ jo žvilgsnio ir kalbos buvo matyti, kad jis iÅ¡gėręs alkoholio. Tada ji K. B. dar kartÄ pasakė: „ko čia atėjai“. Ji stovėjo dar neapsirengusi. K. B. pradėjo brautis į jos buto gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Ji užrakino savo buto duris ir bėgo žadinti savo vyro.

Keywords

AI generated
physical aggression substantial deterioration in health offences against public health endangerment of life and health knee injury combined physical impairment
AI generated
f36789bf-a423-462c-b84d-5e8ba5c2aa07
Court dismisses probation revocation request, upholding suspended sentence for minor family assault while acknowledging prior conviction.
31763114-1a53-4edc-857a-b1fc438a29da
?Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, plano schemos nustatyta, kad nusikaltimo padarymo vieta yra gargždų mBaudžiamoji byla Nr.
035b48a3-3c89-4aa1-babf-cf13397cb68b
?Baudžiamoji byla Nr. 1-1612-287/2021 m. Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24673-2021-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.13; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.3.4.3; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 22 d. Pakruojis Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų teisėja Rima Razumienė, sekretoriaujant Linai Graužinienei, dalyvaujant prokurorei Daivai Kaučikienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.
535dd037-5bbf-4686-8af3-8b6ced97bf3b
?Baudžiamoji byla Nr. e1-665-571/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12768-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.; 1.1.8.6.2.;1.1.8.6.2.;1.1.8.7.13; 1.1.8.7.9.; 1.1.7.2.3. MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 7 d. Marijampolė Marijampolės apylinkės M. M. rÅ«mų teisėja Vilma GadiÅ¡kienė, iÅ¡nagrinėjusi Kauno apygardos M. M. apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktÄ medžiagÄ , kurioje K.
63efab86-4ac4-41b2-8169-7738962cae42
Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamosios bylos Nr. 1-3036-369/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16489-2019-3 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 29 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas, sekretoriaujant Ritai Dainelienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Å neideriui, kaltinamajam K. B., nukentėjusiajam D. P., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje K.

B., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje. Teismas n u s t a t ė : K. B. 2019 m. balandžio 22 d., apie 4.43 val., viešoje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), vartojo necenzūrinius žodžius, rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam D.

P. į veidÄ , pastarajam nukritus ant grindų įkando į kairės rankos nykÅ¡tį, taip nukentėjusiajam padarė muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡inio smilkinio sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimus kairės plaÅ¡takos nykÅ¡tyje ir kairėje kojoje, taip nežymiai sutrikdė D. P. sveikatÄ . Taip K.

B. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ bei padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. Kaltinamasis K. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad pas draudÄ Å¡ventė Velykas. Namo važiavo su draugu M. ir jo žmona N.. Atvažiavus prie jo namų jis miegojo automobilyje, todėl draugai nusprendė jį palikti miegoti automobilyje. Draugams nuvažiavus pas save namo jis liko miegoti automobilyje.

Mano, kad po kurio laiko pabudęs jis nesiorientavo aplinkoje. Pamatė draugės V. namÄ ir ten nuėjo, galimai, norėdamas jÄ pamatyti ar pas jÄ miegoti. Neprisimena kaip mušė nukentėjusįjį, kažkÄ miglotai atsimena, buvo apsvaigęs. Iki įvykio D. P. nepažinojo. Nukentėjusiojo atsiprašė, jie susitaikė, sudarė susitarimÄ , pagal kurį atlygina jam padarytÄ Å¾alÄ : Å¡iuo metu atlygino 400 Eur iÅ¡ sutartų 1 000 Eur. Atlygino D. P. gydymo iÅ¡laidas. Teismo baudžiamajame įsakyme nustatytu laiku negali bÅ«ti namuose dėl darbo, kadangi tenka važiuoti į kitus miestus, komandiruotes.

Å iuo metu komandiruotes pagrindžiančių dokumentų pateikti negali. Jeigu derintų kiekvienÄ iÅ¡vykÄ , apkrautų probacijos tarnybÄ (b. l. 114-116). Kaltinamasis K. B. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po pareiÅ¡kimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinko prokuroras.

Kaltinamasis K. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jis nėra įraÅ¡ytas į psichoneurologinę ar priklausomybės ligų įskaitÄ . 2019 m. balandžio 21 d., naktį iÅ¡ sekmadienio į pirmadienį, važiuodamas iÅ¡ svečių į namus jis nutarė užsukti į svečius pas savo pažįstamÄ V. N., gyvenančiÄ (duomenys neskelbtini). Neatsimena, ar prieÅ¡ tai skambino V.. Kadangi buvo iÅ¡gėręs, apsvaigęs nuo alkoholio, miglotai atsimena įvykio aplinkybes.

Kiek atsimena, norėjo užsukti į svečius pas V., tačiau neatsimena, ar pateko. Gali pasakyti, kad tikrai nenorėjo patekti pas D. P., tačiau, kodėl pateko pas D., pasakyti negali, neatsimena. Visų D. P. sumuÅ¡imo aplinkybių neatsimena, tačiau prisipažįsta dėl sukelto konflikto ir D. sumuÅ¡imo, galėjo jam trenkti ir sutrikdyti sveikatÄ . Labai gailisi dėl savo elgesio ir pažada ateityje taip nedaryti. Nori D. atsipraÅ¡yti, susitaikyti ir atlyginti jam padarytÄ Å¾alÄ (b. l. 44, 48). Nukentėjusysis D.

P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 22 d., apie 4.35 val., į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), pradėjo brautis nepažįstamas vaikinas. Namo pirmame aukÅ¡te bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena jo dukterėčia V. N.. Vaikinas, kuris brovėsi į jo namus, yra jos draugas. Namo bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena jo (D. P.) žmonos tėvai. Apie 4.35 val. jo žmonos tėtis, iÅ¡girdęs, kad kažkas skambina į duris, į koridorių įleido nepažįstamÄ vyrÄ .

Jo (D. P.) žmona, iÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , nuėjo pasižiÅ«rėti, kas vyksta ir pamačiusi, kad ten yra neblaivus vyras, liepė jam iÅ¡eiti, tačiau vyras paprieÅ¡taravo ir žmona, užrakinusi jų buto duris, atbėgo jo (D. P.) pakviesti. Kai jis nuėjo į koridorių, liepė vyrui iÅ¡eiti, sakė, kad tai ne jo namai, tačiau vyras nesutiko, prieÅ¡inosi, sakė, kad jį (D. P.) primuÅ¡ ir bandė patekti į vidų. Vyras buvo neblaivus, elgėsi neadekvačiai, nuolat vartojo necenzÅ«rinius žodžius, momentais kalbėjo angliÅ¡kai.

Jam bandant vyrÄ iÅ¡vesti iÅ¡ namo laiptinės, vyras kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė jam (D. P.) į veido sritį ir prakirto virÅ¡utinę lÅ«pÄ , parvertė ant žemės, dėl ko jis susitrenkė galvos deÅ¡inę pusę ir deÅ¡inę ausį. Kai bandė vyrÄ patraukti nuo savęs, pastarasis jam įkando į kairės rankos nykÅ¡tį. Dėl vyro veiksmų jis juto fizinį skausmÄ . Nurodė, kad asmuo, įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , yra K. B. (b. l. 7). Liudytoja G.

P. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. balandžio 22 d., nuo 4.30 iki 4.35 val., ji iÅ¡girdo skambutį į buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris. Atsikėlusi iÅ¡ lovos nuėjo pažiÅ«rėti pro durų langelį, bet nieko nepamatė, buvo tamsu. Už durų iÅ¡girdo vyriÅ¡kÄ balsÄ , vyras pasakė: „atidaryk, tai aÅ¡, atidaryk, atidaryk“, buvo girdimas nestiprus beldimas. Pamaniusi, kad tai jos brolis, atrakino duris, jas pravėrė ir už durų pamatė svetimÄ vyrÄ , kuris buvo basomis kojomis be batų.

Tai pamatė, nes vyras mėgino koja užremti užveriamas duris. Kadangi ji staigiai sureagavo, iÅ¡kart uždarė ir iÅ¡ vidaus užrakino duris, todėl vyras į vidų nepateko. Kadangi buvo tik su apatiniais, nuėjo užsivilkti chalato, kai iÅ¡girdo triukÅ¡mÄ , kad tėvas J. N. įleido minėtÄ iÅ¡ matymo matytÄ K. B.. Tėvas K. B. žodžiais pradėjo varyti iÅ¡ buto, kuriame gyvena ji su vyru ir trimis vaikais, taip pat jos tėtis su mama. Ji K. B. varė iÅ¡ bendro koridoriaus lauk sakydama:

„ko tu čia nori, eik iÅ¡ čia“. Tuomet K. B. pradėjo kažkÄ neriÅ¡liai sakyti anglų kalba frazėmis, bet riÅ¡lių sakinių į jos klausimus suregzti jau negebėjo, jis buvo visiÅ¡kai girtas. Vizualiai iÅ¡ jo žvilgsnio ir kalbos buvo matyti, kad jis iÅ¡gėręs alkoholio. Tada ji K. B. dar kartÄ pasakė: „ko čia atėjai“. Ji stovėjo dar neapsirengusi. K. B. pradėjo brautis į jos buto gyvenamÄ jÄ patalpÄ . Ji užrakino savo buto duris ir bėgo žadinti savo vyro.

Tuo metu girdėjo, kad K. B. rankomis ar kojomis daužė jos duris, nes buvo girdimi smÅ«giai ir durų rankenos judinimas. Tuomet sutuoktinis D. P. užsimetė chalatÄ ir nusileido iki minėtų durų pabendrauti su K. B., o ji liko buto koridoriuje ir rinko pagalbos numerį 112. Tuo metu ji iÅ¡girdo, kaip K. B. jos vyrui keletÄ kartų garsiai piktai suÅ¡uko keiksmažodžiais: „ar nori aÅ¡ tave iÅ¡jungsiu“. Savo vyro balso ji negirdėjo. K. B. balsas skambėjo kaip grasinimas susidoroti su jos vyru.

Po to ji iÅ¡girdo smÅ«gius, bent taip spėja, nes buvo girdimi trinksėjimai į duris, suprato, kad vyksta muÅ¡tynės. Ji iÅ¡kvietė policijÄ ir tada iÅ¡girdo vyro šūktelėjimÄ : „kviesk greičiau policijÄ â€œ, dar iÅ¡girdo ir tėvo balsÄ , suprato, kad ir jis ten yra. Tėvas sakė: „sustokit, kÄ darot, policija“. Po poros minučių ji pro langÄ pamatė atbėgant savo giminaičius, tai buvo brolis R. N. su savo sugyventine M. M., bet jų balsų ji negirdėjo. Už durų nebuvo girdima grumtynių garso ir tada ji nuėjo pasižiÅ«rėti, kas ten vyksta.

Lauke prie įėjimo į namÄ laiptų pamatė savo vyrÄ , kurio veidas, rankos ir burna buvo kruvini, tuo tarpu K. B. jos brolio buvo rankomis laikomas už pečių ir sodinamas ant lauke esančio suoliuko. Tuo pat metu atvyko policijos pareigÅ«nai, kurie sulaikė K. B.. Pačių grumtynių tarp sutuoktinio ir K. B. ji nematė, nes viso konflikto metu buvo už uždarų durų bute. Jos brolis R. su savo sugyventine taip pat atėjo jau pasibaigus muÅ¡tynėms. Ä®vykį matė jos tėtis, nes jis Å¡aukė, kad kÄ jie daro.

Po Å¡io įvykio K. B. buvo susisiekęs su vyru, kuris jai minėjo, kad K. B. apgailestavo ir atsipraÅ¡inėjo dėl savo tokio elgesio. K. B. minėtÄ vakarÄ keikėsi, elgėsi įžūliai, grasino jos sutuoktiniui. Jai K. B. grasinimų neiÅ¡sakė, dėl to pretenzijų jam neturi. K. B. iÅ¡reiÅ¡kė nepagarbÄ jai ir jos Å¡eimai, nes nakties metu brovėsi į jos butÄ , kur miegojo jos trys vaikai, du iÅ¡ jų nepilnamečiai, pažadino visÄ Å¡eimÄ : tiek jÄ , tiek jos sutuoktinį ir jos tėvÄ su motina O.

N., kuri yra nevaikÅ¡tanti, nuolat gulinti lovoje, yra slaugoma ligonė. Tuo sutrikdė tiek jos Å¡eimos, tiek jos brolio poilsį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), ir dėl iÅ¡girsto triukÅ¡mo taip pat atsibudo bei atbėgo į pagalbÄ . Taip K. B. sutrikdė visų jų rimtį. Po įvykio atvykusi greitoji medicinos pagalba jos sutuoktinį vežė į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikÄ , kur jam siuvo burnoje esančias žaizdas. 2019 m. balandžio 29 d. sutuoktinis atliko kÅ«no tyrimÄ .

Jos Å¡eimos su K. B. niekas nesieja, bet jos dukterėčia V. N. su juo bendrauja kaip pažįstami. V. N. gyvena pas jos brolį ir yra jo duktė (b. l. 23). Liudytojas J. N. N. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), su dukra ir jos Å¡eima. 2019 m. balandžio 22 d. nakties metu, tikslaus laiko neprisimena, bet prisimena, kad jau miegojo, iÅ¡girdo durų skambučio garsÄ , kuris jį prižadino. Nuėjo iki durų pažiÅ«rėti, kas skambina, atidarė duris ir pamatė jam nepažįstamÄ vyriÅ¡kį, kuris su juo neaiÅ¡kiai, angliÅ¡kai kalbėjo.

Tuo metu atėjo jo dukra G. ir jis pasitraukė nuo durų. Kadangi nepažįstamas vyriÅ¡kis buvo agresyvus ir pradėjo daužyti duris, dukra pakvietė savo vyrÄ D.. Tarp jų įvyko konfliktas, jie konfliktavo už uždarų durų, girdėjosi, jog vyksta grumtynės, jo žentas D. Å¡aukė, kad kviestų policijÄ . Dėl tokių nepažįstamo vyriÅ¡kio veiksmų nakties metu buvo sutrikdyta ne tik jo ramybė ir poilsis, bet ir anÅ«kų bei jo žmonos O. ramybė, dėl triukÅ¡mo jie negalėjo ramiai miegoti.

Taip pat dėl triukšmo atsikėlė ir jo sūnus R. N. su šeima, kurie gyvena atskirame bute žemiau jų pirmame aukšte (b. l. 27). Iš Policijos registruojamų įvykių registro duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 22 d. 4.43 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas G. P. pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) tarp jos ir nepageidaujamo asmens vyksta konfliktas, vyras atsisako išeiti. 2019 m. balandžio 22 d. 6.10 val. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos slaugytoja, pavarde L., pranešė, kad 2019 m. balandžio 22 d. 5.25 val. greitoji medicinos pagalba pristatė D.

P., kuris paaiÅ¡kino, kad 2019 m. balandžio 22 d. 4.45 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje jį mušė nepažįstamas iÅ¡ to paties namo. D. P. diagnozuota virÅ¡utinės lÅ«pos žaizda ir jis iÅ¡leistas į namus (b. l. 5). IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos L. M. 2019 m. balandžio 22 d. pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apklaustas pareiÅ¡kėjas D.

P., atlikta įvykio vietos – namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės apžiÅ«ra ir pridėta tai atspindinti fotolentelė (b. l. 6-8, 12). IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ 3-iosios kuopos vyriausiosios patrulės V. A. 2019 m. balandžio 22 d. tarnybinio praneÅ¡imo „Dėl sulaikyto ir į policijos įstaigÄ pristatyto asmens“ matyti, kad 2019 m. balandžio 22 d. Vilniuje patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. V., apie 4.43 val. iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo jie gavo praneÅ¡imÄ , kad (duomenys neskelbtini) yra nepageidaujamas asmuo, kurio pranešėja negali iÅ¡praÅ¡yti.

Vykstant pagal iÅ¡kvietimÄ budėtojas papildomai informavo, kad nurodytu adresu įvyko muÅ¡tynės. Atvykus juos pasitiko D. P., kurio veidas buvo kruvinas. D. P. nurodė vaikinÄ , sėdintį ant kieme esančio suoliuko, teigdamas, kad pastarasis jį sumušė. Vaikinas K. B. buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iÅ¡ burnos sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo neriÅ¡li, jis nesiorientavo aplinkoje, teigė atėjęs pas merginÄ , vardu V.. Atvykusi greitosios medicinos pagabos brigada apžiÅ«rėjo D. P. ir iÅ¡vežė į Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikÄ .

D. P. nurodė, kad dėl padarytų kÅ«no sužalojimų K. B. turi pretenzijų ir raÅ¡ys pareiÅ¡kimÄ . K. B. 5.10 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto 1-Ä jį policijos komisariatÄ . Sulaikymo ir pristatymo į policijos įstaigÄ metu buvo panaudota specialioji priemonė – antrankiai (b. l. 55, 56). IÅ¡ alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2019 m. balandžio 22 d. 5.19 val. K. B. nustatytas 1.85 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 60). IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R.

G. specialisto išvados Nr. G 1336/2019(01) matyti, kad D. P. nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje, dešinio smilkinio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos dešinės ausies kaušelyje, dešinėje alkūnėje, odos nubrozdinimai kairės plaštakos nykštyje ir kairėje kojoje, padaryti kietu, buku daiktu (daiktais). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais.

Sužalojimai padaryti prieÅ¡ Å¡eÅ¡ias-deÅ¡imt parų iki apžiÅ«ros. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos bÅ«tų galima spręsti apie įrankio formÄ , dydį, neužsifiksavo. Odos nubrozdinimai kairėje kojoje galėjo bÅ«ti padaryti griÅ«nant ir atsitrenkiant į kietÄ bukÄ pavirÅ¡ių. Patiriant sužalojimus yra juntamas fizinis skausmas (b. l. 72-74). IÅ¡ K. B. 2019 m. spalio 10 d. praÅ¡ymo reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme matyti, kad jis prašė pakeisti teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ ir jam skirti viešųjų darbų bausmę.

Dėl nepastovios darbo vietos, komandiruočių, negali vykdyti teismo paskirto įpareigojimo bÅ«ti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val. Taip pat prašė panaikinti kardomÄ jÄ priemon, nes jam tenka vykti į užsienį darbo reikalais (b. l. 108). K. B. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir iÅ¡vados BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiÅ¡kai tyčiodamasis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ konstatuoja, jog kaltinamojo K. B. kaltė 2019 m. balandžio 22 d., apie 4.43 val., vieÅ¡oje vietoje – namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje prie buto Nr. (duomenys neskelbtini), vartojus necenzÅ«rinius žodžius, rankos kumščiu sudavus ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajam D. P. į veidÄ , pastarajam nukritus ant grindų įkandus į kairės rankos nykÅ¡tį, taip nukentėjusiajam padarius muÅ¡tinę žaizdÄ virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡inio smilkinio sumuÅ¡imÄ , pasireiÅ¡kusį minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir poodinę kraujosruvÄ deÅ¡inės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimus kairės plaÅ¡takos nykÅ¡tyje ir kairėje kojoje, t. y. padarius jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje, yra visiÅ¡kai įrodyta.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningÄ visumÄ . Kaltinamasis K. B. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad dėl apsvaigimo nuo alkoholio neprisimena kaip mušė D. P. (b. l. 115). AnalogiÅ¡kÄ pozicijÄ K. B. iÅ¡reiÅ¡kė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, parodydamas, kad visų D. P. sumuÅ¡imo aplinkybių neatsimena, tačiau prisipažįsta dėl sukelto konflikto ir D.

P. sumuÅ¡imo, galėjo jam trenkti ir sutrikdyti sveikatÄ (b. l. 44, 48). Be K. B. prisipažinimo jo kaltę pažeidus vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ patvirtina byloje surinkti įrodymai. Å tai iÅ¡ nukentėjusiojo D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad neblaivus K. B. nakties metu brovėsi į jo namus, pažadino gyventojus, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, jam grÄ sino susidorojimu. Bandant iÅ¡vesti iÅ¡ namo laiptinės K. B. kumščiu ne mažiau kaip du kartus sudavė jam į veido sritį ir prakirto virÅ¡utinę lÅ«pÄ , taip pat parvertė ant žemės, dėl ko jis susitrenkė galvos deÅ¡inę pusę ir deÅ¡inę ausį, o bandant patraukti nuo savęs K.

B. jam įkando į kairės rankos nykÅ¡tį, dėl to jautė fizinį skausmÄ (b. l. 7). Tokie D. P. parodymai atitinka liudytojų G. P. ir J. N. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurių sugretinimas rodo, jog K. B. nakties metu skambino ir beldė į D. ir G. P. buto duris, G. P. atidarius bandė koja užremti duris, tuomet skambino į J. N. N. buto duris. G. P. ir J. N. N. bendrame koridoriuje bandė K. B. iÅ¡praÅ¡yti, tačiau jis pradėjo brautis į D. ir G. P. butÄ , rankomis ar kojomis daužė duris, judino rankenÄ .

G. P. iÅ¡kvietė policijÄ . K. B. D. P. necenzÅ«riniais žodžiais grasino susidorojimu, po ko buvo girdimi smÅ«giai, muÅ¡tynės. D. P. Å¡aukėsi policijos pagalbos, J. N. N. prašė baigti grumtynes. Netrukus į pagalbÄ atskubėjo namo gyventojai R. N. ir M. M.. D. P. veidas, rankos ir burna buvo kruvini, R. N. laikė, sodino K. B.. D. P. buvo pristatytas į gydymo įstaigÄ , kur jam suteikta greitoji medicinos pagalba. Dėl K. B. veiksmų buvo sutrikdytas D. ir G. P., J. N. N. ir O. N., R. N. ir M. M. poilsis (b. l. 23, 27).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad įvykis susiklostė namo bendro naudojimo koridoriuje-laiptinėje, kur lankymasis neapribotas ir bet kuriuo metu gali pasirodyti pašaliniai asmenys, todėl ši vieta pripažintina vieša. Teismų praktikoje įžūlus elgesys BK 284 straipsnio prasme suprantamas kaip agresyvus, moralės aspektu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, neteisėtas žmogaus laisvės ribojimas, gyvūno kankinimas kitų žmonių akivaizdoje, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-308-942/2017; 2K-160-697/2019).

Tai sudaro pagrindÄ K. B. brovimÄ si į D. ir G. P. butÄ bei D. P. atžvilgiu panaudotÄ fizinį smurtÄ pripažinti įžuliu elgesiu. Specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad K. B. D. P. padaryti sužalojimai – muÅ¡tinė žaizda virÅ¡utinėje lÅ«poje, deÅ¡inio smilkinio sumuÅ¡imas, pasireiÅ¡kęs minkÅ¡tųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva deÅ¡inės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, deÅ¡inėje alkÅ«nėje, odos nubrozdinimai kairės plaÅ¡takos nykÅ¡tyje ir kairėje kojoje – vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 72-74).

Pagal teismų praktikÄ kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnį ir papildomai pagal BK 140 straipsnį, kaip fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, nekvalifikuojama (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2014, 2K-7-62-489/2015; 2K-3-489/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį pavojingos veikos požymių nepakanka, taip pat bÅ«tina nustatyti pavojingus padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymÄ .

Å ių padarinių konstatavimas reiÅ¡kia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.

Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė Å¡iuos padarinius, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141/2015, 2K-310-942/2016, 2K-160-697/2019). Nagrinėjamu atveju neblaivus K. B. nakties metu brovėsi į D. ir G. P. butÄ , prieÅ¡ D. P. panaudojo fizinį smurtÄ , dėl ko namo gyventojai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ir Å¡okiruoti, buvo nutrauktas jų poilsis, jiems sukeltas iÅ¡gÄ stis, taip pat į įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta policija ir prireikė greitosios medicinos pagalbos – tai užfiksuota Policijos registruojamų įvykių registre (b. l.

5) ir vyriausiosios patrulės V. A. tarnybiniame praneÅ¡ime (b. l. 55, 56). Todėl neabejotina, kad K. B. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Pagaliau, K. B. neblaivumu leidžia objektyviai įsitikinti alkotesterio kvito rodmenys, atskleidžiantys, kad netrukus po įvykio jam buvo nustatytas 1.85 promilės neblaivumo laipsnis (b. l. 60). Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo K.

B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. Dėl K. B. skirtinos bausmės Teismas, skirdamas bausmę K. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55 ir 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ â€“ K. B. padarė vienÄ baigtÄ tyčinį nesunkų nusikaltimÄ vieÅ¡ajai tvarkai, nakties metu bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio brovėsi į svetimÄ butÄ , vieno iÅ¡ gyventojų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , dėl to buvo kviečiama policija ir prireikė greitosios medicinos pagalbos, buvo sutrikdytas namo gyventojų poilsis, kas rodo didesnį negu rūšinis padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tiesiogine tyčia, kuri susiformavo spontaniÅ¡kai, dėl asmeninių paskatų, norėdamas patekti į pažįstamos butÄ , tačiau suklydęs dėl jos gyvenamosios vietos, nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, patirtÄ neturtinę žalÄ nukentėjusysis įvertino 1 000 Eur suma, kurios 400 Eur dalį K.

B. nurodė atlyginęs pagal sudarytÄ susitarimÄ (b. l. 19, 21, 115), taip pat Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlygino nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidas – 50,52 Eur turtinę žalÄ (b. l. 32, 33, 37). Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikÅ¡mingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į K. B. asmenybę apibÅ«dinančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, profesinio iÅ¡silavinimo, dirbantis dviejose darbovietėse ir vykdantis individualiÄ veiklÄ (b. l. 61, 114), per pastaruosius vienerius metus du kartus baustas administracine tvarka už administracinius nusižengimus, susijusius su transportu, paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 64), neteistas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto analogiÅ¡ko nusikaltimo susitaikius su nukentėjusiuoju (b. l. 63, 84-98), neigė priklausomybės lygų ir psichiatrinį gydymÄ (b. l. 44).

Visa tai K. B. charakterizuoja dviprasmiÅ¡kai. Iki nagrinėjamo nusikaltimo padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto analogiÅ¡ko nusikaltimo susitaikius su nukentėjusiuoju, tačiau teisingų iÅ¡vadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė ir vėl nusikalto. Abiem atvejais po nusikaltimo padarymo K. B. savo kaltę pripažino ir iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, ėmėsi veiksmų padarytai žalai atlyginti ir deklaravo pasiryžimÄ nenusikalsti, tačiau prieÅ¡ tai teismo iÅ¡reikÅ¡to pasitikėjimo nepateisino, kas Å¡iuo atveju tokiÄ jo pozicijÄ verčia vertinti daugiau siekiu Å¡velninti gręsiančiÄ baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Nors nagrinėjamÄ nusikaltimÄ K. B. padarė iÅ¡ esmės dėl apsvaigimo nuo alkoholio, tačiau nusikaltimų pakartotinumas leidžia spręsti ne vien tik apie nagrinėjamojo atsitiktinį pobÅ«dį. Nors aiÅ¡kaus polinkio elgtis prieÅ¡ingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, besiformuojančių antivisuomeninių nuostatų K. B. asmenybėje įžvelgti negalima, tačiau pagrindo jį vertinti iÅ¡imtinai teigiamai taip pat nėra. K. B. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad jis atlygino Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos padarytÄ Å¾alÄ ir įsipareigojo atlyginti bei atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Tuo tarpu K. B. atsakomybę sunkina tai, kad veikÄ jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). K. B. prašė teismo jam skirti viešųjų darbų bausmę, kadangi teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas įpareigojimas bÅ«ti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiÅ«ros įstaigose, nesuderinamas su jo darbine veikla. Tai matyti iÅ¡ K. B. praÅ¡ymo reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme (b. l. 108) ir teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų (b. l. 115).

Pirmiausia pažymėtina, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį, be to, bÅ«tina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieÅ¡ nusikalstamos veikos padarymÄ , nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014).

Taip pat ne kartÄ konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus Å¡ia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė.

Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, Å¡aliÅ¡kai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-172/2008, 2K-452/2012).

Teismas nustatė, kad K. B. nakties metu bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio brovėsi į svetimÄ butÄ , vieno iÅ¡ gyventojų atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , dėl to buvo kviečiama policija ir prireikė greitosios medicinos pagalbos, buvo sutrikdytas namo gyventojų poilsis. Tokiais K. B. veiksmais buvo ne tik pažeista vieÅ¡oji tvarka, bet ir sutrikdyta žmogaus sveikata – hierarchiÅ¡kai viena svarbiausių vertybių. Individualizuojant bausmę didelę reikÅ¡mę turi ir praeityje K. B. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto analogiÅ¡ko nusikaltimo susitaikius su nukentėjusiuoju ir nepateisintas teismo pasitikėjimas.

Ä®vertinęs Å¡ias ir aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad hierarchiÅ¡kai Å¡velniausios bausmės rūšies – viešųjų darbų bausmės (BK 42 straipsnio 1 dalis) paskyrimas K. B. neužtikrintų bausmės paskirties, be kita ko, neįgyvendintų teisingumo principo reikalavimų, kadangi tokia bausmė bÅ«tų pernelyg Å¡velni, neatitiktų veikos pavojingumo, jos padarinių, K. B. asmenybės ir sumenkintų nukentėjusiojo interesus, pažeistų jo orumÄ . Antra, asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti, be kita ko, įpareigojimÄ tam tikru laiku bÅ«ti namuose (BK 48 straipsnio 4 dalis, 6 dalies 1 punktas).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamÄ nusikaltimÄ K. B. padarė nakties metu (apie 4.43 val.). Pastebėtina, kad analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , dėl kurio praeityje jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju, K. B. taip pat padarė vėlyvu paros metu (apie 21.00 val.) (b. l. 84-98). Todėl įgyvendinant bausmės paskirtį sudarančiÄ individualiÄ prevencijÄ , konkrečiai, siekiant atimti ar apriboti K. B. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (BK 41 straipsnio 2 dalies 3 punktas), įpareigojimo tam tikru laiku bÅ«ti namuose, kaip vieno iÅ¡ laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementų, paskyrimas, teismo vertinimu, yra pateisinamas, o K.

B. galimi patirti suvaržymai bÅ«tų proporcingi siekiamiems tikslams. Pagrindo įpareigojimo tam tikru laiku bÅ«ti namuose keisti įpareigojimu neatlygintinai iÅ¡dirbti iki 200 valandų per teismo nustatytÄ , bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laikÄ sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat nėra, kadangi pastarasis neužtikrintų bausmės paskirties aktualiu aspektu – atimti ar apriboti K.

B. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas nakties metu. Pažymėtina, kad nuteistojo patiriami apribojimai bei suvaržymai yra objektyvÅ«s bausmės požymiai, antraip ji netektų savo prasmės. Galimas savo nusikalstamo elgesio pasekmes K. B. turėjo įvertinti prieÅ¡ darydamas nusikalstamÄ veikÄ ir už jas yra atsakingas tik jis pats. Apibendrinant iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti K. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymÄ paskyrus sankcijoje numatytÄ su laisvės atėmimu nesusijusiÄ , tačiau jÄ ribojančiÄ bausmės rūšį – laisvės apribojimÄ , kurios dydis nustatytinas mažesnis negu Å¡ios bausmės rūšies vidurkis, paskiriant įpareigojimus, be kita ko, tam tikru laiku bÅ«ti namuose.

Teismo vertinimu, pagal K. B. bei jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ apibÅ«dinančias aplinkybes bÅ«tent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta ar per Å¡velni. K. B. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiÅ¡kai, baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl, vadovaujantis BK 641 straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaitytinas K.

B. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 22 d. 5.10 val. (b. l.

38) iki 2019 m. balandžio 23 d. 14.39 val. (b. l.

50) iÅ¡bÅ«tas laikas, vienÄ laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. K. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (b. l. 51), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. Dėl civilinių ieÅ¡kinių Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos 50,52 Eur turtinės žalos – D. P. gydymo iÅ¡laidų atlyginimo (b. l. 32-33). Mokėjimo nurodymas patvirtina, kad K.

B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atlygino padarytÄ Å¾alÄ (b. l. 37). Tai sudaro pagrindÄ nutraukti procesÄ dėl civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje (BPK 107 straipsnis). D. P. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 19), po ko Å¡alys sudarė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, kurio pagrindu K. B. įsipareigojo D. P. atlyginti padarytÄ 1 000 Eur žalÄ , kiekvienÄ mėnesį atliekant 200 Eur įmokÄ Ä¯ „Swedbank“, AB, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pradedant 2019 m. rugsėjo 10 d., baigiant 2020 m. sausio 10 d. (b. l. 21).

Å alių sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a : K. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir jam skirti devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, K. B. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu bÅ«ti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymusi, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtÄ bausmę įskaityti K.

B. laikiname sulaikyme nuo 2019 m. balandžio 22 d. 5.10 val. iki 2019 m. balandžio 23 d. 14.39 val. iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , vienÄ laikiname sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. K. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 107 straipsniu, nutraukti procesÄ dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje, K.

B. atlyginus padarytÄ 50,52 Eur turtinę žalÄ â€“ D. P. gydymo iÅ¡laidas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, patvirtinti K. B. ir D. P. susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, kurio pagrindu K. B. įsipareigojo D. P. atlyginti padarytÄ 1 000 Eur žalÄ , kiekvienÄ mėnesį atliekant 200 Eur įmokÄ Ä¯ „Swedbank“, AB, sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), pradedant 2019 m. rugsėjo 10 d., baigiant 2020 m. sausio 10 d.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . IÅ¡aiÅ¡kinti K. B., kad: Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Teisėjas Ovidijus Ramanauskas