6c8fbc08-d627-4b47-b2ad-dc7edb6b75fe · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1765-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01369-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės DNB banko atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-4716-275/2016, kuria iÅ¡ dalies patenkintas pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus) valstybės įmonės Turto banko skundas dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Archidis“ 2016 m. balandžio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo; tretieji asmenys – akcinė bendrovė DNB bankas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, n u s t a t ė :

Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 5 d. nutartimi UAB „Archidis“ iÅ¡kelta bankroto byla. PareiÅ¡kėjas VÄ® Turto bankas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde prašė panaikinti BUAB „Archidis“ 2016 m. balandžio 19 d. kreditorių susirinkime priimtus nutarimus: trečiuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtÄ nutarimÄ ir patvirtinti, kad įkeisto turto (336,80 kv. m buto/patalpos su terasa, pažymėta T5, (duomenys neskelbtini)) kaina sudaro 86,066 proc. dydžio dalį (404 510,20 Eur), o neįkeisto turto (žemės sklypo dalies 43176:155300) kaina 13,934 proc. dydžio dalį (65 489,80 Eur) bendros 470 000 Eur Å¡io turto pardavimo kainos; ketvirtuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu priimtÄ nutarimÄ ir patvirtinti, kad BUAB „Archidis“ priklausančios 72855/182200 žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini), vertė yra 91 168,08 Eur. Kreditorių susirinkime AB DNB bankas (BUAB „Archidis“ kreditorius) pasiÅ«lė nustatyti, kad neįkeistos žemės sklypo dalies kaina bendroje 470 000 Eur turto pardavimo kainoje sudaro 34 594,79 Eur, kuri yra apskaičiuota remiantis VÄ® Registrų centro pateikta vidutine žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), rinkos verte.

AB DNB banko vertinimu, pasiÅ«lymo pagrįstumÄ patvirtina tai, jog: žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuris padalintas į 5 atskiras patalpas/butus; žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl minėtu žemės sklypu visi 5 patalpų savininkai naudojasi lygiomis teisėmis ir sklypo vertė visoms sklype esančioms patalpoms yra vienoda; nors žemės sklypo plotas - 0,1553 ha, tačiau yra nustatytas ir VÄ® Registrų centre įregistruotas 0,0193 ha servitutas - teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis), todėl iÅ¡imtinai sklype esančių 5 patalpų savininkai gali naudotis 0,1360 ha žemės sklypo dalimi, t. y. po 0,0272 ha lygiomis teisėmis kiekvienam patalpos savininkui; kadangi VÄ® Registrų centro viso 0,1553 ha sklypo rinkos vertė nustatyta 197 521 Eur, tai 0,0272 ha dalies kaina apskaičiuojama pagal formulę: 197 521 Eur/0,1553 ha x 0,0272 ha = 34 595,79 Eur.Už nurodytÄ pasiÅ«lymÄ kreditorių susirinkime balsavo pats AB DNB bankas, kurio finansinio reikalavimo suma lygi 4 070 775,31 Eur (66,984 %).

PareiÅ¡kėjas VÄ® Turto bankas nesutiko su pasiÅ«lytu nutarimo projektu, balsavo prieÅ¡ ir pasiÅ«lė savo nutarimo projektÄ â€“ nustatyti, kad įkeisto turto kaina sudaro 86,066 % dydžio dalį (404 510,20 Eur), o neįkeisto turto kaina – 13,934 % dydžio dalį (65 489,80 Eur) bendros 470 000 Eur Å¡io turto pardavimo kainos. PareiÅ¡kėjo manymu, neteisėto kreditorių nutarimo priėmimÄ nulėmė didžiausiÄ balsų daugumÄ turinčio kreditoriaus AB DNB banko balsai. Kreditorius AB DNB bankas, pasiÅ«lęs nutarimų projektus ir jiems pritardamas, pirmiausia gynė savo, kaip turto įkaito turėtojo interesus.

Kreditorių susirinkime svarstant ketvirtÄ jį darbotvarkės klausimÄ â€žDėl UAB „Archidis“ priklausančių žemės sklypo dalių adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo“, kreditorius AB DNB bankas pasiÅ«lė: atsižvelgiant į tai, jog BUAB „Archidis“ priklausančios sklypo dalys (duomenys neskelbtini), yra pilnai užstatytos ir jų panaudojimas pagal tikslinę paskirtį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai) yra neįmanomas, t. y. minėtos žemės sklypo dalys nesukuria jokios pridėtinės vertės, BUAB „Archidis“ priklausančių žemės sklypo dalių adresu (duomenys neskelbtini), vertė nustatoma 62 120,74 Eur kiekvienai iÅ¡ dviejų nuosavybės teise BUAB „Archidis“ valdomų patalpų, esančių minėtame sklype.

Sklypo dalių vertė nustatyta remiantis VÄ® Registrų centro pateikta vidutine žemės sklypo rinkos verte. AB DNB banko vertinimu, pasiÅ«lymo pagrįstumÄ patvirtina tai, jog: žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) yra gyvenamasis namas, kuris padalintas į 6 atskiras patalpas/butus; žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl minėtu žemės sklypu visi 6 patalpų savininkai naudojasi lygiomis teisėmis ir sklypo vertė visoms sklype esančioms patalpoms yra vienoda; nors žemės sklypo plotas - 0,1822 ha, tačiau yra nustatyti ir VÄ® Registrų centre įregistruoti 0,0188 ha ir 0,0062 ha servitutai - teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis), todėl iÅ¡imtinai sklype esančių 6 patalpų savininkai gali naudotis 0,1572 ha žemės sklypo dalimi, t. y. po 0,0262 ha lygiomis teisėmis kiekvienam patalpos savininkui; kadangi VÄ® Registrų centro viso 0,1822 ha sklypo rinkos vertė nustatyta 216 000 Eur, tai 0,0262 ha dalies kaina apskaičiuojama pagal formulę: 216 000 Eur/0,1822 ha x 0,0262 ha = 31 060,37 Eur;

BUAB „Archidis“ žemės sklype (Nemenčinės pl. 43, Vilnius) priklauso dvi patalpos, todėl kiekvienai iÅ¡ jų priskirtos žemės sklypo dalies vertė nustatoma 31 060,37 Eur.PareiÅ¡kėjo VÄ® Turto banko teigimu, neteisėto kreditorių nutarimo priėmimÄ nulėmė didžiausiÄ balsų daugumÄ turinčio kreditoriaus AB DNB banko balsai. Pagal VÄ® Registrų centro vieÅ¡ai skelbiamÄ informacijÄ apie turto vidutines vertes pagal masinį vertinimÄ 2016 m. sausio 1 d. 0,1822 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė buvo 228 000 Eur.

Skaičiuojant proporcingai nuo viso sklypo ploto, UAB „Archidis“ priklausanti 72855/182200 žemės sklypo dalis vertintina 91 168,08 Eur verte. Žemės sklypui priklauso dvi patalpos, todėl vienam butui priskirta 1/2 žemės sklypo dalis vertintina 45 584,04 Eur. PareiÅ¡kėjas VÄ® Turto bankas pirmosios instancijos teismo prašė jo siÅ«lomas turto vertes patvirtinti, kadangi kreditoriams pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje turto vertės neiÅ¡skirtos, todėl siÅ«loma vadovautis VÄ® Registrų centro vieÅ¡ai skelbiama informacija apie turto vidutines rinkos vertes pagal masinį vertinimÄ .Atsakovė BUAB „Archidis“ ir trečiasis asmuo AB DNB bankas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo VÄ® Turto banko praÅ¡ymÄ patenkino iÅ¡ dalies – panaikino BUAB „Archidis“ 2016 m. balandžio 19 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, priimtus trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais, ir perdavė Å¡iuos klausimus kreditorių susirinkimui nagrinėti iÅ¡ naujo. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė kreditoriams visos galimos informacijos apie turto dalių (žemės sklypų) vertę bendrame turte.

Teismas pažymėjo, kad nustatyti turto dalies vertės procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ bendroje turto vertėje reikalingos specialios žinios, todėl sprendė, kad ginčijami kreditorių nutarimai galėjo pažeisti pareiÅ¡kėjo interesus. Teismo įsitikinimu, tai, kad nebuvo priimtas sprendimas dėl neįkeistos žemės sklypo dalies vertės procentine iÅ¡raiÅ¡ka, o nustatyta konkreti kaina, taip pat vertintina kaip kreditorių, iÅ¡skyrus AB DNB bankÄ , interesų pažeidimas, kadangi reali turto pardavimo kaina gali skirtis nuo banko nurodytos rinkos vertės. Teismo vertinimu, bÅ«tina nustatyti žemės sklypų kainos dalį bendrame turte.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Trečiasis asmuo AB DNB bankas atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties dalį, kuria iÅ¡ dalies patenkintas pareiÅ¡kėjo VÄ® Turto banko skundas, ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės – VÄ® Turto banko skundÄ dėl BUAB „Archidis“ 2016 m. balandžio 19 d. kreditorių susirinkime priimtų nutarimų trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais panaikinimo atmesti bei priteisti trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo panaikinti pareiÅ¡kėjo apskųstus kreditorių susirinkimo nutarimus. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad priimant nutarimus nebuvo padaryta procedÅ«rinių pažeidimų. Nenustatyta, kad kreditorių nutarimai prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės normoms ar akivaizdžiai neatitiktų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimų. Tai, jog ginčijamų nutarimų priėmimÄ lėmė kreditoriaus AB DNB banko veiksmai ir balsai, nelemia jų neteisėtumo.

Bankroto teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatytos privalomos turto vertinimo procedūros. Kompetencija spręsti dėl turto vertinimo tvarkos ir pradinės turto pardavimo kainos suteikta kreditorių susirinkimui. Administratoriaus pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad išskirti kiekvieno buto ir jam eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalies nėra galimybių, kadangi nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir neįvertino ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų turinio teisėtumo aspektu, neatsižvelgė į įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes.

AB DNB bankas aiÅ¡kiai, iÅ¡samiai ir logiÅ¡kai pagrindė kreditorių susirinkimui pasiÅ«lytus nutarimus dėl butų ir jiems eksploatuoti reikalingų žemės sklypo dalių kainų iÅ¡skyrimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia susiformavusiÄ teismų praktikÄ bankroto bylose. Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėjas VÄ® Turto bankas praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo bankroto administratorės pareigÄ turto vertinimo klausimÄ pateikti spręsti kvalifikuotam turto vertintojui.

Panaikinti kreditorių nutarimai neatitinka įmonių bankroto proceso tikslo – kiek įmanoma operatyviau patenkinti visų įmonės kreditorių interesus ir teisėtus lūkesčius, taip pat prieštarauja bankroto kaip kolektyvinio proceso paskirčiai. Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Bankroto byla – teismo nagrinėjama civilinė byla dėl ginčų, kylančių iÅ¡ bankroto teisinių santykių (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso įstatymų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta teisės norma, kad bankroto ir restruktÅ«rizavimo bylos nagrinėjamos pagal Å¡io Kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Ä®BÄ® normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetÄ jų konkurencijos atveju. Ä®BÄ® 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas Å¡io įstatymo normų prioritetas prieÅ¡ kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedÅ«ras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Ä®BÄ® nuostatoms.

Ä®monės bankroto procedÅ«rų teisinis nagrinėjimas, jų kontrolė ir tvirtinimas teismų procesiniais sprendimais atliekamas visų pirma taikant Ä®BÄ® nuostatas.Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad bankroto procesas yra kolektyvinis procesas, kuris, nors ir prasideda kaip procesas dėl skolininko nemokumo fakto nustatymo, vėliau tampa kolektyviniu kreditorių reikalavimų tenkinimo iÅ¡ skolininko turto mechanizmu. Bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių kreditorių, žinančių apie sunkiÄ skolininko finansinę padėtį, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus.

Kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus – tai kreditorių autonomijos principo išraiška. Ši teisė yra įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime. Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).ĮBĮ 24 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimai privalomi visiems kreditoriams, tačiau kreditorius, nesutikdamas su balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalis).

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo reikia patikrinti, ar buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2007), nes Å¡ie procedÅ«rų veiksmai reikÅ¡mingi ir gali lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ .

Teismas, nustatęs esminius procedÅ«rinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimÄ , taip pat nustatęs, kad priimti nutarimai prieÅ¡tarauja imperatyviosioms Ä®BÄ®, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių grupės teisėtus interesus, kreditorių susirinkimo nutarimus panaikina. Taigi teisminė kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo kontrolė skirta užtikrinti, kad nebÅ«tų pažeistos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo procedÅ«ros, nebÅ«tų pažeistos kitos imperatyvios teisės normos ir kad nė vieno asmens interesas nebÅ«tų suabsoliutinamas kito asmens intereso sÄ skaita.

CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto ir restruktÅ«rizavimo bylos nagrinėjamos pagal Å¡io kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi Ä®BÄ® normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetÄ joms konkuruojant. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad priimant ginčijamus nutarimus buvo laikytasi Ä®BÄ® ir kreditorių susirinkimo nustatytos susirinkimo suÅ¡aukimo, kreditorių dalyvavimo, nustatytos susirinkimo darbotvarkės klausimų nagrinėjimo, balsavimo ir nutarimų priėmimo tvarkos.

Apeliacinis teismas taip pat nenustatė tokių procedūrinių pažeidimų.Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. balandžio 19 d. vykusiame BUAB „Archidis“ kreditorių susirinkime buvo nagrinėjami klausimai dėl bankrutavusiai įmonei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (patalpų / butų, esančių (duomenys neskelbtini) su jiems tenkančiomis žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), dalimis) pardavimo. Bylos medžiaga patvirtina, kad išvardinti butai įkeisti kreditoriui AB DNB bankui, o žemės sklypai (jų dalys) – neįkeisti.

Pareiškėjas VĮ Turto bankas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ginčija kreditorių susirinkime priimtus nutarimus trečiuoju ir ketvirtuoju darbotvarkės klausimais. Kreditorių susirinkime trečiuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas „Nustatyti, kad neįkeistos žemės sklypo dalies kaina bendroje 470 000 Eur turto pardavimo kainoje sudaro 34 594,79 Eur, kuri yra apskaičiuota remiantis VĮ Registrų centro pateikta vidutine žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), rinkos verte, pagal žemiau nurodytas prielaidas:

a) žemės sklype yra gyvenamasis namas, kuris padalintas į 5 atskiras patalpas/butus;

b) žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl minėtu žemės sklypu visi 5 patalpų savininkai naudojasi lygiomis teisėmis ir sklypo vertė visoms sklype esančioms patalpoms yra vienoda;

c) nors žemės sklypo plotas - 0,1553 ha, tačiau yra nustatytas ir VĮ Registrų centre įregistruotas 0,0193 ha servitutas – teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis), todėl išimtinai sklype esančių 5 patalpų savininkai gali naudotis 0,1360 ha žemės sklypo dalims, t. y. po 0,0272 ha lygiomis teisėmis kiekvienam patalpos savininkui;

d) kadangi VĮ Registrų centro viso 0,1553 ha sklypo rinkos vertė nustatyta 197 521 Eur, tai 0,0272 ha dalies kaina apskaičiuojama pagal formulę: 197 521 Eur/0,1553 ha x 0,0272 ha = 34 595,79 Eur“.Kreditorių susirinkime ketvirtuoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas „Atsižvelgiant į tai, jog BUAB „Archidis“ priklausančios sklypo dalys (duomenys neskelbtini), yra pilnai užstatytos ir jų panaudojimas pagal tikslinę paskirtį (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) yra neįmanomas, t. y. minėtos žemės sklypo dalys nesukuria jokios pridėtinės vertės, BUAB „Archidis“ priklausančių žemės sklypo dalių adresu (duomenys neskelbtini), vertė nustatoma 62 120,74 Eur kiekvienai iš 2 nuosavybės teise BUAB „Archidis“ valdomų patalpų, esančių minėtame sklype. Sklypo dalių vertė nustatyta remiantis VĮ Registrų centro pateikta vidutine žemės sklypo rinkos verte pagal žemiau nurodytas prielaidas:

a) žemės sklype ((duomenys neskelbtini)) yra gyvenamasis namas, kuris padalintas į 6 atskiras patalpas/butus;

b) žemės sklypui nėra nustatyta naudojimosi tvarka, todėl minėtu žemės sklypu visi 6 patalpų savininkai naudojasi lygiomis teisėmis ir sklypo vertė visoms sklype esančioms patalpoms yra vienoda;

c) nors žemės sklypo plotas - 0,1822 ha, tačiau yra nustatyti ir VĮ Registrų centre įregistruoti 0,0188 ha ir 0,0062 ha servitutai – teisė ribotai naudotis sklypo dalimi kitais tikslais (visuomenės poreikiams, tarnaujantis), todėl išimtinai sklype esančių 6 patalpų savininkai gali naudotis 0,1572 ha žemės sklypo dalims, t. y. po 0,0262 ha lygiomis teisėmis kiekvienam patalpos savininkui;

d) kadangi VĮ Registrų centro viso 0,1822 ha sklypo rinkos vertė nustatyta 216 000 Eur, tai 0,0262 ha dalies kaina apskaičiuojama pagal formulę: 216 000 Eur/0,1822 ha x 0,0262 ha = 31 060,37 Eur;

e) BUAB „Archidis“ žemės sklype (Nemenčinės pl. 43, Vilnius) priklauso 2 patalpos, todėl kiekvienai iÅ¡ jų priskirtos žemės sklypo dalies vertė nustatoma 31 060,37 Eur.PareiÅ¡kėjo VÄ® Turto banko teigimu, ginčijami kreditorių nutarimai yra neteisėti, kadangi tokio turinio nutarimus (projektus) pasiÅ«lė ir jų priėmimÄ nulėmė didžiausiÄ balsų daugumÄ turintis kreditorius AB DNB bankas. PareiÅ¡kėjo nuomone, bankrutavusios įmonės kreditorių interesai bÅ«tų tinkamai apsaugoti, jeigu bendroje parduodamo turto kainoje bÅ«tų iÅ¡skirta žemės sklypams tenkanti procentinė kainos dalis.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė kreditoriams visos galimos informacijos apie turto dalių (žemės sklypų) vertę bendrame turte. Teismas pažymėjo, kad nustatyti turto dalies vertės procentinę iÅ¡raiÅ¡kÄ bendroje turto vertėje reikalingos specialios žinios, todėl sprendė, kad ginčijami kreditorių nutarimai galėjo pažeisti pareiÅ¡kėjo interesus. Trečiojo asmens AB DNB banko atskirasis skundas iÅ¡ esmės grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė teisinio pagrindo ginčijamiems kreditorių susirinkimo nutarimams panaikinti.

Apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pažymėtina, kad bankrutuojančios įmonės kreditoriai bankroto byloje savo teises gina, balsuodami kreditorių susirinkimuose pagal teismo patvirtintus jų kreditorinius reikalavimus. Kreditorių susirinkimas sprendžia tiek pagrindinius su įmonės tolesniu teisiniu likimu susijusius, tiek ir einamuosius klausimus: įmonės turto pardavimo tvarkos nustatymo, likvidavimo procedūros (ne)pradėjimo, ūkinės komercinės veiklos tęstinumo ir pan. (ĮBĮ 23 straipsnis).

Spręsdamas Å¡iuos klausimus, kreditorių susirinkimas negali peržengti įstatymo jam nustatytų įgaliojimo ribų ar priimti sprendimus, kurie įmonei bÅ«tų nenaudingi arba iÅ¡ esmės pažeistų atskirų kreditorių teises bei teisėtus lÅ«kesčius. Ä®monės kreditorių susirinkimas be kitų įgaliojimų turi teisę tvirtinti įmonės turto pardavimo kainÄ (Ä®BÄ® 23 straipsnio 5 punktas). Ä®statymai ir poįstatyminiai teisės aktai bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų detaliai nereglamentuoja.

Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedÅ«roms, kreditorių susirinkimas priima nutarimÄ dėl įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, Å¡iuo nutarimu turi bÅ«ti nustatyta tokia turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Kaip minėta, teisės aktais pavesta parduodamo įkeisto turto vertę ir tvarkÄ nustatyti kreditorių susirinkimui, t. y. patiems bankrutavusios įmonės kreditoriams, kurie labiausiai suinteresuoti turto pardavimu už didžiausiÄ Ä¯manomÄ kainÄ ir savo kreditorinių reikalavimų kuo didesniu patenkinimu.

Taigi, svarbiausias vaidmuo aptariamais klausimais tenka kreditorių susirinkimui, kurio nutarimai priimami balsų dauguma ir privalomi visiems kreditoriams (Ä®BÄ® 24 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2028/2011).Ä®rodymai, patvirtinantys turto vertę, gali bÅ«ti ne tik tokio turto įvertinimÄ galinčių atlikti asmenų dokumentai (turto įvertinimas, atliktas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo reikalavimus), bet ir duomenys apie parduoto arba parduodamo panaÅ¡aus turto vertes, taip pat kiti įrodymai.

Kilus ginčui tarp kreditorių dėl priimto kreditorių susirinkimo nutarimo Å¡iuo klausimu, ginÄÄ sprendžia teismas, pagal proceso įstatymo reikalavimus tirdamas ir vertindamas byloje esančius įrodymus (CPK 183, 185 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1587/2011). Ginčijamais kreditorių susirinkimo nutarimais dėl BUAB „Archidis“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo nuspręsta tuo aspektu, kiek tai reikalinga nustatant bankroto procese parduodamo įkeisto ir neįkeisto turto kainos dalis.

Kaip minėta, įmonės bankroto procese ketinama parduoti įkeistus kreditoriui butus / patalpas su jiems tenkančiomis neįkeistų žemės sklypų dalimis, kaip nedalomus objektus. Šis kainos dalių klausimas reikšmingas vėlesniame bankroto proceso etape – po nurodytų nekilnojamojo turto objektų pardavimo skirstant kreditoriams iš pardavimo gautas lėšas. Kaip žinia, hipotekos kreditorių (kreditorių, kuriems įkeistas nekilnojamasis turtas) finansiniai reikalavimai tenkinami ĮBĮ 34 straipsnio, o likusių kreditorių – ĮBĮ 35 straipsnio nustatyta tvarka.

Kreditorių susirinkime priimtų ir Å¡ioje byloje ginčijamų nutarimų turinys sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog, atsižvelgiant į bankroto procese atlikto įmonės nekilnojamojo turto vertinimo iÅ¡vadas, kreditorių susirinkimas nustatė pradines parduodamų nekilnojamojo turto objektų kainas. Ginčijamais nutarimais iÅ¡ bendros pardavimo kainos buvo iÅ¡skirtos neįkeistų žemės sklypų dalių kainos remiantis tokiu modeliu: apskaičiuojama konkrečiam butui faktiÅ¡kai tenkanti žemės sklypų dalis, iÅ¡ bendro ploto atėmus sklypų plotus, kuriems nustatyti naudojimosi ribojimai, gautÄ plotÄ lygiomis dalimis padalinus name esantiems butams ir iÅ¡skirto ploto žemės sklypo dalies vertę (kainÄ ) proporcingai apskaičiuojant pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytÄ viso žemės sklypo vidutinę rinkos vertę.

Bylos dalyvių ginčo esmę apsprendžia tai, jog įkeisti butai su neįkeistomis jiems tenkančiomis žemės sklypų dalimis, kaip nedalomi objektai, įkainoti atsižvelgiant į individualaus vertinimo duomenis, tačiau iš bendros kainos neįkeistų žemės sklypų dalių kaina nustatoma (išskiriama) pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytas žemės sklypų vidutines rinkos vertes.Nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka (ĮBĮ 33 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtintas Fizinio asmens, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iÅ¡ varžytynių tvarkos apraÅ¡as, kiti įstatymai ir lydimieji teisės aktai visgi detaliai nereglamentuoja bankrutuojančios įmonės turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo kriterijų. Tačiau turi bÅ«ti atsižvelgiama į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus bei tokiose bylose vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Tuo atveju, kai rengiantis bankrutuojančios įmonės likvidavimo procedÅ«roms kreditorių susirinkimas (komitetas) priima nutarimÄ dėl įmonės turto pardavimo bÅ«do, tvarkos ir kainos nustatymo, Å¡iuo nutarimu turi bÅ«ti nustatytas toks turto pardavimo bÅ«das, turto pardavimo tvarka bei kaina, kad tai atitiktų tiek įmonės, tiek ir daugumos kreditorių interesus. Bankroto procese vykdant įmonės priverstinio likvidavimo procedÅ«ras, siekiama kuo didesnio visų kreditorinių reikalavimų patenkinimo, taip pat visų kreditorių interesų pusiausvyros užtikrinimo.

Jeigu visi įmonės kreditoriai sutinka su pasiÅ«lyta pradine turto pardavimo kaina ar pardavimo bÅ«du bei tvarka, parduodamo turto įvertinimo gali bÅ«ti ir nereikalaujama. Tačiau jeigu dėl įmonės turto pardavimo kainos, bÅ«dų ar tvarkos kyla ginčas, įmonės bankroto administratorius paprastai turėtų organizuoti parduodamo turto įvertinimÄ . Tiek trečiasis asmuo AB DNB bankas, tiek įmonės bankroto administratorius laikosi pozicijos, jog tokį žemės sklypo dalių kainų iÅ¡skyrimo modelį lėmė tai, jog bankroto administratoriaus pasitelktas turto vertintojas negalėjo iÅ¡ bendros vertinamųjų objektų vertės iÅ¡skirti butams tenkančių žemės sklypų dalių vertės. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog Å¡iuo atveju bankroto administratorius, siekdamas nustatyti žemės sklypų dalių vertes, turėjo pasitelkti specialiųjų žinių turinčius asmenis.

Apeliacinės instancijos teismui pateiktos atskirojo skundo medžiagos turinys neduoda pagrindo daryti tvirtÄ iÅ¡vadÄ , jog turto vertintojui iÅ¡ tiesų buvo pavesta atsakyti į byloje sprendžiamam ginčui aktualų klausimÄ . Turto vertinimo ataskaitoje pažymima, kad žemės sklypų dalys nėra (faktiÅ¡kai ir teisiÅ¡kai) iÅ¡skirtos, todėl nėra galimybės nustatyti jų vertės atskirai nuo butų / patalpų vertės. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog ir ginčijamais kreditorių nutarimais žemės sklypų dalys buvo įkainotos nepaisant turto vertintojo akcentuotų kliūčių (teisinio ir faktinio sklypų dalių neiÅ¡skyrimo aplinkybės).

Minėta, kad pagal ginčijamus nutarimus butams tenkančių sklypų dalių kainos iÅ¡skirtos atsižvelgiant į bendrÄ viso sklypo vidutinę rinkos vertę. Taigi ir Å¡iuo metu egzistuoja prielaidos remiantis iÅ¡ esmės analogiÅ¡ka ar panaÅ¡ia metodika iÅ¡skirti žemės sklypų dalių vertę iÅ¡ bendros nedalomo objekto kainos, tačiau pakeičiant vienÄ dėmenį, t. y. vietoje vidutinės žemės sklypų rinkos vertės taikant turto vertintojo individualiai nustatytÄ viso sklypo vertę.

Be to, pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad atskiras turto vertintojas, pasitelkdamas konkretų vertinimo metodÄ , neįstengė iÅ¡ bendros vertės iÅ¡skirti žemės sklypo dalių vertės, nėra pakankama iÅ¡vadai, jog toks (ginčui aktualus) turto įvertinimas iÅ¡ esmės yra neįmanomas. Å iame kontekste bÅ«tina pažymėti, kad tiek ginčijamais nutarimais patvirtinta, tiek pareiÅ¡kėjo VÄ® Turto banko kreditorių susirinkimui siÅ«lyta kainos iÅ¡skyrimo metodika (be kita ko, ir vidutinės rinkos vertės dėmens naudojimas) pasirinkta subjektyviai, remiantis prielaidomis, nors kainos nustatymui (atsižvelgiant į bankroto procese vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ ) reikalingi objektyvÅ«s duomenis, kurių pagrindu spręstina dėl kreditorių visumos interesų užtikrinimo lygio.

Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo nuostatai, jog ginčo klausimui kuo teisingiau iÅ¡spręsti bÅ«tinos specialiosios žinios. Nesant objektyvios galimybės įsitikinti, kad ginčijamais nutarimais nustatyta žemės sklypų dalių kainos iÅ¡skyrimo tvarka iÅ¡ tikrųjų nepažeidžia kitų kreditorių (iÅ¡skyrus apeliantÄ ) teisių ir interesų, konstatuotina, kad tokie nutarimai negali bÅ«ti palikti galioti, todėl pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, laikytinas teisingu ir pagrįstu.

Apeliantas AB DNB bankas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs procedÅ«rinių pažeidimų, neturėjo pagrindo ginčijamus kreditorių susirinkimo nutarimus panaikinti, turėjo atsižvelgti, kad nutarimai atspindi kreditorių daugumos valiÄ , kuri laikytina kreditorių autonomijos principo įgyvendinimu. Apeliacinis teismas nepagrįsta pripažįsta apelianto pozicijÄ , jog kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisminė kontrolė turėtų apsiriboti tik procedÅ«rine patikra.

Atmestinas ir tas atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, naikindamas ginčijamus nutarimus, esÄ nenurodė tam tinkamo teisinio pagrindo. Apeliacinis teismas pažymi, jog vien tai, kad ginčui aktualus teisinis reguliavimas detaliai nereguliuoja parduodamo turto įkainojimo, pardavimo tvarkos nustatymo, neleidžia daryti iÅ¡vados, jog Å¡iais klausimais kreditorių daugumos balsais priimti nutarimai negali pažeisti dalies kreditorių interesų ar bendrųjų teisės principų. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė konkrečias aplinkybes, galinčias sÄ lygoti dalies įmonės kreditorių teisėtų interesų pažeidimÄ .

Å iame kontekste apeliacinis teismas taip pat neturi galimybės pritarti apelianto prielaidoms, jog neįkeistų žemės sklypų dalys, tenkančios įkeistiems butams / patalpoms faktiÅ¡kai yra bevertės, nesukuriančios pridėtinės vertės, jog kainos nustatymo tikslu į bendrÄ dalintinų sklypų vertę neturi bÅ«ti įtraukiamos jų dalys, kurioms nustatytas naudojimosi ribojimas. Tokios aplinkybės gali bÅ«ti kvalifikuotai įvertintos tik asmens, turinčio specialiųjų žinių. Pagal Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 dalį kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine iÅ¡raiÅ¡ka sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

Ä®statyme atskirai neaptariama situacija, kai daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos turi vienas arba keli kreditoriai, kurio (kurių) balsais ir priimamas nutarimas. Vien ta aplinkybė, kad toks dominuojantis vienas arba keli kreditoriai nulemia nutarimo priėmimÄ , net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, savaime nereiÅ¡kia Ä®BÄ® 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo. PrieÅ¡ingai, įstatyme teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčių balsų daugumÄ .

Toks aiÅ¡kinimas atitinka ne tik Ä®BÄ® įtvirtintÄ kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkÄ , tačiau ir vyraujančiÄ teisminę praktikÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-606/2012). Apeliacinis teismas pastebi, jog ir ginčo situacija iÅ¡ esmės atitinka nutarties 29 punkte pateiktÄ normÄ ir jos aiÅ¡kinimÄ teismų praktikoje, kadangi ginčijamų nutarimų priėmimas nulemtas iÅ¡ esmės vieno apelianto balsais.

Tačiau, kaip minėta, kreditorių susirinkime priimtų nutarimų teisminė kontrolė neapsiriboja vien procedūrine patikra. Todėl sprendžiant dėl dominuojančio kreditoriaus turimų balsų kiekio įtakos ginčijamų nutarimų teisėtumui (turinio prasme) turi būti įvertintos ir kitos sprendžiamam klausimui reikšmingos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad AB DNB bankas yra ne tik įmonės bankroto procese dominuojantis, bet ir hipotekos kreditorius. Ginčo nutarimais buvo spręsta dėl jo naudai įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo.

Ä®vertinus nutarimų turinį, akcentuotina ir tai, jog dominuojantis kreditorius buvo asmeniÅ¡kai suinteresuotas ginčijamų nutarimų priėmimu. Nutarimais iÅ¡spręstas klausimas dėl neįkeistos turto dalies (žemės sklypų dalių) kainos iÅ¡skyrimo iÅ¡ bendros nedalomai parduodamų objektų kainos. Tai lemia, jog kreditorius gali bÅ«ti asmeniÅ¡kai suinteresuotas, kad jo, kaip hipotekos kreditoriaus, finansinis reikalavimas, pardavus nekilnojamÄ jį turtÄ , bÅ«tų patenkintas kaip įmanoma didesne apimtimi (tuo tikslu mažinant kartu parduodamo neįkeisto turto kainos dalį bendroje kainoje).

Be to, bylos duomenys patvirtina, kad dominuojantis kreditorius ne tik iÅ¡ esmės nulėmė nutarimų priėmimÄ , bet ir siÅ«lė nutarimų projektus, kuriems buvo pritarta. Taigi iÅ¡lieka abejonės, ar dominuojantis kreditorius neveikė interesų konflikto įtakoje. Todėl Å¡iuo atveju turėjo bÅ«ti dedamos maksimalios pastangos paÅ¡alinti bet kokioms abejonėms dėl dominuojančio kreditoriaus pasiÅ«lymų subjektyvumo, objektyviais duomenimis užtikrinti, jog dominuojančio kreditoriaus interesų sÄ skaita nėra pažeidžiami kitų kreditorių interesai.

Kiti trečiojo asmens atskirajame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti apskųstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, daroma iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :        Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėjas                          Gintaras Pečiulis