6c8f2a1c-03cb-41b7-98ef-cf09cb3faea6 · Å iaulių apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-309/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41161-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.7.4.4; 2.1.8; 2.1.14; 2.2.2.2.2; 2.2.2.2.4; 2.3.4.6; 2.4.6.5.1 (S) Å IAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 30 d. Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Ingai Jocienei, dalyvaujant prokurorei Aurelijai RakÅ¡tienei, gynėjui advokatui Rolandui TamaÅ¡auskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. pripažinta kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, ir nuteista 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. PaskirtÄ baudÄ R. M. įpareigota sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, R. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, Å¡iÄ priemonę įvykdant per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė R. M. – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Daiktinius įrodymus – dirÅ¾Ä , saugomÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2021 m. kovo 15 d. kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grÄ Å¾inti R. M.;

2) du kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įraÅ¡ais nuspręsta palikti saugoti prie baudžiamosios bylos. PraÅ¡ymas dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo paliktas nenagrinėtas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. R. M. nuteista už tai, kad muÅ¡dama mažamečiui padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , bÅ«tent: 2020 m. spalio mėnesį, iki spalio 12 d., tiksliai nenustatytu tiksliu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), suduodama diržu tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių mažamečiam sÅ«nui E. P., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas nugaros kairėje, deÅ¡inėje Å¡launyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistoji R. M. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendį ir priimti jai naujÄ â€“ iÅ¡teisinamÄ jį – nuosprendį. 2.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dėl nuosprendyje iÅ¡dėstytų teismo iÅ¡vadų neatitikimo bylos aplinkybėms, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, t. y. dėl BPK 184 straipsnio 4 dalies, 186 straipsnio 2–4 dalių, 276 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 20 straipsnio 4, 5 dalių, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies pažeidimo. 2.2.

Nuteistosios teigimu, teismas neteisėtai atmetė praÅ¡ymÄ teismo posėdyje apklausti E. P. ir E. P., nors nurodė jų parodymus ir iÅ¡vestinius iÅ¡ Å¡ių parodymų įrodymus (ekspertų iÅ¡vadas ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus ir vaikų darželio darbuotojų parodymus) kaip vienintelius įrodymus, kad ji padarė nusikalstamÄ veikÄ . Nesant BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų sÄ lygų, teismas neteisėtai perskaitė E. P. ir E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nors turėjo visas galimybes apklausti E. P. ir E. P.. 2.3.

Nurodo, kad pagrindas teisme apklausti E. P. ir E. P. buvo ir dėl to, kad ikiteisminio tyrimo metu atliekant E. P. ir E. P. apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , buvo pažeistos BPK 184 straipsnio 4 dalies ir Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d) punkto nuostatos, nes jai nebuvo praneÅ¡ta apie E. P. ir E. P. apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir ji negalėjo užduoti pastariesiems klausimų tokiomis pat sÄ lygomis, kokios buvo taikomos „kaltinimo liudytojams“, taip iÅ¡ jos buvo atimta teisė dalyvauti tiriant esminius įrodymus byloje. 2.4.

Teigia, kad E. P. ir E. P. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo neteisėta ir dėl to, kad E. P. ir E. P. bei jų atstovui nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta jų teisė atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ artimÄ jį giminaitį, mažamečiai buvo verčiami duoti parodymus prieÅ¡ mamÄ . Taip buvo pažeista BPK 183 straipsnio 1 dalis, kurioje numatyta, kad prieÅ¡ pradėdamas liudytojo apklausÄ , prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas įsitikina liudytojo asmens tapatybe, iÅ¡siaiÅ¡kina reikiamus duomenis apie liudytojo asmenybę ir jo santykius su įtariamuoju, iÅ¡aiÅ¡kina jam Å¡io Kodekso 81 ir 83 straipsniuose numatytas liudytojo teises ir pareigas.

BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo gali neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos pateiktus klausimus prieÅ¡ savo Å¡eimos narius ar artimuosius giminaičius. Atliekant E. P. ir E. P. apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo pažeista ir Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius. Mano, kad E. P. ir E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies, kurioje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Å¡iame Kodekse numatytais proceso veiksmais, reikalavimų, nes Å¡iuo atveju buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d) punkto, BPK 184 straipsnio 4 dalies, 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimai. 2.5.

Pasak nuteistosios, pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai laikė įrodymais R. A. ir I. B. parodymus, bei Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketÄ Nr. 6VSV-2021. Dar kartÄ pažymi, kad pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Å¡iame Kodekse numatytais proceso veiksmais, o R. A. ir I. B. parodymų negalima patikrinti kitais proceso veiksmais, nes nebuvo daromas garso įraÅ¡as, nėra patikimų duomenų apie klausimus, kurie buvo užduodami E. P. ir E. P., neaiÅ¡ku, kaip klausimai buvo formuluojami, ar buvo užduodami atsakymus menantys klausimai.

Be to, R. A. ir I. B. įvykdyta faktinė E. P. ir E. P. apklausa neatitinka BPK 186 straipsnio 2–4 dalyse numatytų pagrindinių procesinių garantijų, taikomų mažamečių apklausai, t. y. apklausa atlikta nedalyvaujant psichologui ir mažamečių atstovui, nedarytas garso ir vaizdo įraÅ¡as, mažamečiai apklausinėti keletÄ kartų. Teigia, kad nesant teisėto pagrindo R. A. ir I. B. vertė liudyti prieÅ¡ savo motinÄ ir Å¡eimos narį T. M.. Taip buvo pažeistas Konstitucijos 31 straipsnis, kuriems numatyta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius.

Mažamečio apklausa, neužtikrinant mažamečio teisių, užduodant jam klausimus, ar jį mušė Å¡eimos nariai, nedalyvaujant psichologui ir mažamečio atstovui, yra faktinis mažamečio vertimas duoti parodymus. 2.6. Tai, kad R. A. ir I. B. neteisėtai naudojosi savo statusu vykdydamos faktinę mažamečių apklausÄ nedalyvaujant psichologui ir mažamečių atstovui ir tuo siekė daryti poveikį, pasak apeliantės, patvirtina ir 2021 m. sausio 29 d. – vasario 26 d. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-18/2021, kuriame nurodyta, kad dėl mažo amžiaus E. P. natÅ«raliai paveikus suaugusiųjų nuomonei; tiriamojo parodymai buvo ir yra veikiami jam reikÅ¡mingų asmenų.

Mano, kad šios aplinkybės yra reikšmingos, nes E. P. nurodė ir tai, kad jį mušė T. M., nors tokia aplinkybė tyrimo metu buvo paneigta. Be to, E. P. nurodė, kad vaikų darželyje jį tempdama sužalojo auklėtoja A. S., tačiau ši aplinkybė taip pat nepasitvirtino, 2021 m. kovo 25 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas. Nutarime konstatuota, kad E. P. parodymais apie tai, kad darželyje auklėtoja A. S. jį patempė už pažasties ir E. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tikėti negalima dėl E. P. neadekvatumo. 2021 m. sausio 29 d.

– vasario 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-18/2021, tiek 2022 m. kovo 1 d. – kovo 31 d. ekspertizės akte Nr. 8103MS-37/2022 nurodyta, kad E. P., jį apklausiant skirtingais momentais, nurodo skirtingas, viena kitÄ paneigiančias aplinkybes dėl jo tariamo muÅ¡imo. R. A. ir I. B. taip pat nurodė, kad E. P. skirtingu laiku nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes dėl muÅ¡imo: ir kad užsigavo žaidimų aikÅ¡telėje, ir kad buvo muÅ¡amas. Tai, kad E. P. daug kartų susižalojo pats, konstatuota ir 2021 m. kovo 25 d. nutarime, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Aplinkybė, kad E. P. galėjo susižaloti griÅ«damas, nurodyta ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. 1359/2020(04). Be to, E. P. susižalojo net psichologinio tyrimo metu, ekspertizės akte Nr. 103MS-18/2021 nurodyta, kad E. P. dažnai dėl savo elgesio užsigauna, lįsdamas po stalu susitrenkia galvÄ , eidamas užkliÅ«va už durų rankenos, lipdamas ant kėdės nuo jos nuslysta, bėgdamas koridoriumi pargriÅ«na. 2.7. Nuteistosios manymu, esant nurodytoms aplinkybėms, negali bÅ«ti pripažinti teisėtu bÅ«du gautais įrodymais ir 2021 m. sausio 29 d.

– vasario 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-18/2021, bei 2022 m. kovo 1 d. – kovo 31 d. ekspertizės aktas Nr. 103MS-37/2022. Pažymi, kad teismo posėdyje apklaustos ekspertės S. S. ir T. G.-N. parodė, kad jos negali nurodyti savo iÅ¡vadų patikimumo laipsnio, taip pat negali nurodyti metodikos, kuria vadovaujasi. Ekspertizės grindžiamos eksperčių atlikta faktine E. P. apklausa, kuri neatitinka BPK 186 straipsnio 2–4 dalyse nustatytų pagrindinių procesinių garantijų, taikomų mažamečių apklausai, t. y. apklausa atlikta nedalyvaujant mažamečio atstovui, nedarytas garso ir vaizdo įraÅ¡as, mažametis apklausinėtas keletÄ kartų.

Ekspertizių iÅ¡vados neatitinka ir BPK 20 straipsnio 4 dalies, kurioje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Å¡iame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Ekspertizių metu nebuvo darytas vaizdo ir garso įraÅ¡as, kuriame bÅ«tų užfiksuoti eksperčių klausimai E. P. ir jo atsakymai, ekspertizės iÅ¡vados nepagrįstos objektyviais ir patikrinamais duomenimis. Nors teismo ekspertizės įstatymo 27 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismo eksperto atliekamų tyrimų eigÄ , sÄ lygas ir rezultatus fiksuojantys dokumentai saugomi teismo ekspertizės įstaigoje ir prireikus ekspertinius tyrimus skiriantys ar juos užsakantys asmenys gali jų pareikalauti, tačiau teisme apklaustos ekspertės patvirtino, kad jų atlikta E. P. apklausa nebuvo niekaip fiksuojama.

Å i aplinkybė yra svarbi, kadangi E. P. prieÅ¡taringai nurodo susižalojimo aplinkybes ir, atsižvelgiant į tai, kad jis yra įtaigus ir linkęs meluoti bei iÅ¡sigalvoti istorijas, yra svarbu, ar ekspertizės metu jam buvo užduoti menantys atsakymÄ klausimai, kiek kartų buvo kartojami tie patys klausimai, ar nebuvo daromas neteisėtas poveikis E. P.. Å iuo atveju ekspertizių iÅ¡vados tėra subjektyvi eksperčių nuomonė, pagrįsta spėjimais, o ne patikrintais mokslo metodais. Be to, ekspertizės metu buvo pažeista Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad draudžiama versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius.

Mažamečio apklausa, neužtikrinant mažamečio teisių, užduodant jam klausimus, ar jį mušė Å¡eimos nariai, mažamečio atstovui, yra faktinis mažamečio vertimas duoti parodymus. 2.8. Apeliantės teigimu, teismas taip pat nepagrįstai nesivadovavo liudytojų T. M. ir L. D. parodymais, atsisakydamas pripažinti juos įrodymais, pažeidė Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d) punktÄ , kadangi „gynybos liudytojai“ turi bÅ«ti apklausti tokiomis pat sÄ lygomis, kokios taikomos „kaltinimo liudytojams“.

Pažymi, kad T. M. ir L. D. parodymai patvirtinami teismo psichiatrinių, psichologinių ekspertizių aktais, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ protokolu, teismo medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad pagal sužalojimo pobÅ«dį trauma galėjo atsirasti griuvimo metu, taip pat 2021 m. kovo 25 d. nutarimu, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) , ir kuriame nurodyta kad E. P. daug kartų susižaloja, jo parodymai negali bÅ«ti vertinami kaip patikimi. 2.9. Nuteistosios tvirtinimu, teismas, neargumentuotai pripažindamas patikimesniais jÄ kaltinančiÄ liudytojų parodymus, kurie, be kita to, gauti neteisėtu bÅ«du, neatsižvelgdamas į įrodymus, keliančius abejones teismo iÅ¡vadomis (E. P. sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis nuolat susižaloja, teismo medicinos specialisto iÅ¡vadÄ ) pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalį, kurioje numatyta, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas Å¡io Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, visos abejonės ir (ar) neaiÅ¡kumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai, kurių, iÅ¡naudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma paÅ¡alinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

Be to, skundžiamame nuosprendyje neįvykdytas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimas iÅ¡dėstyti iÅ¡vadas ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė vienus įrodymus, o kitais vadovavosi. Taip buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimas, kuris suvaržė įstatymų garantuotas kaltinamųjų teises ir sukliudė teismui iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį. Apeliantės teigimu, Å¡iuo atveju teismas netinkamai taikė BK 140 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo nustatytas nė vienas iÅ¡ minėtame BK straipsnyje nurodytų veiksmų. 2.10.

Be to, apeliantės vertinimu, jai paskirta bausmė – 2 500 Eur bauda – yra aiškiai per griežta. Nurodo, kad ji išlaiko du mažamečius vaikus, jos gaunamas pajamas sudaro minimali mėnesio alga, todėl paskirta bausmė pažeidžia ir jos mažamečių vaikų interesus.

3. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡aiÅ¡kinimai 4. Minėta, kad apeliaciniame skunde nuteistoji R. M., be kita ko, nurodė, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi bÅ«ti panaikintas dėl esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ir kurie sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti teisingÄ nuosprendį.

Apeliantės teigimu, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos BPK 184 straipsnio 4 dalies ir Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d) punkto nuostatos, nes jai nebuvo praneÅ¡ta apie E. P. ir E. P. apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ir ji negalėjo užduoti pastariesiems klausimų, apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo neteisėta ir dėl to, kad E. P. ir E. P. bei jų atstovui nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta jų teisė atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ artimÄ jį giminaitį, mažamečiai buvo verčiami duoti parodymus prieÅ¡ savo mamÄ ir taip buvo pažeista BPK 183 straipsnio 1 dalis; teismas nepagrįstai atmetė jos praÅ¡ymÄ teismo posėdyje apklausti E. P. ir E. P.; nesant BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų sÄ lygų, teismas neteisėtai perskaitė E. P. ir E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nors turėjo visas galimybes apklausti E. P. ir E. P..

Sutikti su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo. Dėl apeliaciniame skunde nurodytų procesinių pažeidimų 5. Nepilnamečių liudytojo ir nukentėjusiųjų apklausa reglamentuota BPK 186 straipsnyje. Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nepilnametį liudytojÄ ar nepilnametį nukentėjusįjį apklausia ikiteisminio tyrimo teisėjas Å¡io Kodekso 184 straipsnio 3, 4, 5 dalyse nustatyta tvarka, kai vaiko interesais to praÅ¡o jo atstovas, prokuroras ar gynėjas arba Å¡io Kodekso 184 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais.

BPK 186 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad į mažamečio liudytojo ar mažamečio nukentėjusiojo apklausÄ visuomet privalo bÅ«ti kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandÄ , taip pat valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris iÅ¡ kitos patalpos stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo teisės. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikÅ¡ti praÅ¡ymus dėl apklausos.

Nepilnamečio liudytojo ar nepilnamečio nukentėjusiojo apklausoje turi teisę dalyvauti jo atstovas tik įvertinus, ar jis nedarys poveikio nepilnamečiui. BPK 184 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras kreipiasi į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ dėl liudytojo apklausos manydamas, kad:

1) liudytojo nebus įmanoma apklausti nagrinėjimo teisme metu;

2) liudytojas nagrinėjimo teisme metu gali pakeisti parodymus arba pasinaudoti teise atsisakyti duoti parodymus;

3) liudytojas ikiteisminio tyrimo teisėjui duos iÅ¡samesnius parodymus. BPK 184 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamoje liudytojo apklausoje privalo dalyvauti prokuroras, o 4 dalyje nurodyta, kad apie ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos apklausos vietÄ ir laikÄ , kai ji atliekama Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, prokuroras privalo praneÅ¡ti įtariamajam ir jo gynėjui. 6. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad mažamečių nukentėjusiojo E. P. ir liudytojo E. P. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vyko prokurorės praÅ¡ymu – prokurorė 2020 m. spalio 21 d. praÅ¡ymuose nurodė, kad siekiant apsaugoti mažamečių E. P. ir E. P. interesus, jie teisme apklaustini tik kartÄ , be to, manytina, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui jie duos iÅ¡samesnius parodymus (1 t., b. l. 36; 2 t., b. l. 34).

Nepilnamečio nukentėjusiojo 2020 m. lapkričio 18 d. apklausos protokole užfiksuota, kad apklausiant mažametį E. P., dalyvavo visi BPK 186 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys – prokurorė A. RakÅ¡tienė, psichologė L. L. ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė bei nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ E. B.. Mažamečio nukentėjusiojo E. P. apklausoje dalyvavo ir mažamečio nukentėjusiojo įgaliota atstovė advokatė J. Šlapaitienė (1 t., b. l. 41, 44, 50–51, 59–60).

Apklausiant mažametį liudytojÄ E. P., taip pat dalyvavo prokurorė A. RakÅ¡tienė, psichologė L. L. ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė bei nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymÄ E. B. (2 t., b. l. 36–37). Atkreipiamas dėmesys, kad 2020 m. spalio 21 d., kai vyko mažamečio nukentėjusiojo apklausa, jo mama R. P. (dabar M.) dar neturėjo įtariamosios statuso, praneÅ¡imas apie įtarimÄ jai buvo įteiktas 2020 m. lapkričio 19 d. (2 t., b. l. 156). Taigi Å¡iuo atveju prokurorė neprivalėjo praneÅ¡ti R.

P. (dabar R. M.) apie mažamečių nukentėjusiojo ir liudytojo apklausÄ . Dėl to nuteistosios R. M. skundo argumentas, kad jai nepraneÅ¡us apie E. P. ir E. P. apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ iÅ¡ jos buvo atimta teisė dalyvauti tiriant esminius įrodymus byloje ir buvo pažeistos BPK 184 straipsnio 4 dalies bei Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d) punkto nuostatos, atmetamas kaip nepagrįstas. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK tiesiogiai nereglamentuoja situacijos, kai nepilnametis gali duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narius ir artimuosius giminaičius, ir nenurodo, kas turėtų bÅ«ti supažindintas su teise atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ Å¡eimos narius ir artimuosius giminaičius ar atsisakyti atsakyti į tam tikrus klausimus – pats apklausiamas nepilnametis ar jo atstovas pagal įstatymÄ .

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro rekomendacijose „Dėl nepilnamečio liudytojo ir nukentėjusiojo apklausos“ nurodoma, kad Å¡i teisė turi bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kinama vaikui. Sisteminis BPK nuostatų, susijusių su teisės duoti parodymus atsisakymu ar teise atsakyti tik į kai kuriuos klausimus, aiÅ¡kinimas leidžia teigti, kad nepilnametis liudytojas turi bÅ«ti informuotas apie BPK 82 straipsnio 2 dalyje numatytÄ jo teisę. Svarbu tinkamai, iÅ¡samiai, vaikui suprantama kalba iÅ¡aiÅ¡kinti teisę atsisakyti duoti parodymus ir atsakingai įvertinti jo priimtÄ spendimÄ .

Tačiau tokios teisės iÅ¡aiÅ¡kinimas ir nepilnamečio liudytojo nuomonės įvertinimas turėtų bÅ«ti siejamas su konkrečioje baudžiamojoje byloje apklausiamo nepilnamečio asmens amžiumi, socialine branda, jo pozicijos susiformavimo aplinkybėmis, pozicijos formulavimu ir priimto sprendimo padarinių suvokimu, kitomis svarbiomis bylos aplinkybėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265-976/2017). Teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje mažamečiam nukentėjusiajam E. P. apklausos metu buvo 4 metai, o liudytojui E. P. buvo 6 metai, pastarųjų neinformavimas, jog jie gali atsisakyti duoti parodymus prieÅ¡ savo motinÄ , nesudaro pagrindo abejoti jų apklausose užfiksuotų parodymų patikimumu ir Å¡ių parodymų nevertinti kartu su kitais bylos įrodymais.

Duomenų, patvirtinančių apeliantės teiginį, kad mažamečiai buvo verčiami duoti parodymus prieÅ¡ mamÄ , byloje nėra, todėl Å¡is teiginys vertinamas kaip deklaratyvus. Be to, ikiteisminio tyrimo teisėja mažamečiams nukentėjusiajam bei liudytojui prieÅ¡ jų apklausas iÅ¡aiÅ¡kino pareigÄ sakyti tiesÄ ir jie patvirtino, kad sakys tiesÄ . 8. Nesutiktina ir su R. M. skundo argumentu, kad nesant BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų sÄ lygų, teismas neteisėtai perskaitė E. P. ir E. P. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nes turėjo visas galimybes apklausti E. P. ir E. P..

Atkreipiamas dėmesys, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali bÅ«ti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). BPK 186 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnametis liudytojas ar nepilnametis nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiami paprastai ne daugiau kaip vienÄ kartÄ , nepilnametis liudytojas ir nepilnametis nukentėjusysis į teisiamÄ jį posėdį Å¡aukiami tik iÅ¡imtiniais atvejais. Atsižvelgiant į Å¡ias įstatymo nuostatas, taip pat į tai, kad 2021 m. sausio 29 d.

– vasario 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nurodyta, kad papildoma tiriamojo (E. P.) apklausa nėra tikslinga – mažai tikėtina, kad apklausiamas dar kartÄ vaikas pateiks daugiau aplinkybių ir jas detaliau paaiÅ¡kins, labiau tikėtina, kad dėl iÅ¡gyvenamų ilgesio, kaltės ir atsakomybės jausmų jis atsisakys kalbėti arba ims neigti savo žodžius (1 t., b. l. 123–131), sprendžiama, kad teismas, turėdamas tikslÄ patikrinti byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, peržiÅ«rėjo kompaktinius diskus su E. P. ir E. P. apklausomis (3 t., b. l. 168–171) ir pagrįstai jų parodymus pripažino įrodymais.

Å iame kontekste akcentuotina, jog teismų praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui gali bÅ«ti vertinami kaip įrodymai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-27/2014, 2K-208-976/2017, 2K-265-976/2017). Dėl to, kas paminėta, nėra jokio pagrindo pritarti R. M. skundo argumentams, kad atliekant E. P. ir E. P. apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ buvo pažeista ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, E. P. ir E. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų. 9. Atsakant į apeliacinio skundo argumentÄ , kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai atmetė praÅ¡ymÄ teismo posėdyje apklausti E. P. ir E. P., pažymima, kad teismas, vertindamas ir spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių praÅ¡ymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas praÅ¡ymas turi reikÅ¡mės bylos aplinkybėms iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti.

Teismas privalo tenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi spręsti, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2014, 2K-123-1073/2020). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-42-942/2016).

IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokoluose užfiksuotų duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas bei svarstydamas pateiktus praÅ¡ymus, pagrįstai vadovavosi kriterijumi, ar Å¡ie praÅ¡ymai turi reikÅ¡mės iÅ¡samiam ir neÅ¡aliÅ¡kam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui. R. M. gynėjo praÅ¡ymÄ teisiamajame posėdyje apklausti E. P., šį praÅ¡ymÄ grindžiant tuo, kad R. M. ir jos gynėjui nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti vaiko apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ (4 t., b. l. 22, 37), teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad pagal BPK normas nepilnametis liudytojas ir nukentėjusysis paprastai apklausiami tik vienÄ kartÄ , be to, E. P. jau ilgÄ laikÄ gyvena su kaltinamÄ ja, todėl jo apklausa nėra tikslinga (4 t., b. l. 37). 10. Minėta, kad R.

M. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė įrodymais ir R. A., I. B. parodymus bei Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketÄ Nr. 6VSV-2021, nes R. A. ir I. B. parodymų negalima patikrinti kitais proceso veiksmais, Å¡iuo atveju nebuvo daromas garso ir vaizdo įraÅ¡as, nėra patikimų duomenų apie klausimus, kurie buvo užduodami E. P. ir E. P., neaiÅ¡ku, kaip klausimai buvo formuluojami, ar buvo užduodami atsakymus menantys klausimai, apklausa atlikta nedalyvaujant psichologui ir mažamečių atstovui, mažamečiai apklausinėti keletÄ kartų, R.

A. ir I. B. vertė juos liudyti prieÅ¡ savo motinÄ ir Å¡eimos narį T. M.. Å ie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Atkreipiamas dėmesys, kad Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės R. A. ir I. B. 2020 m. spalio 13 d. atliko E. P. situacijos vertinimÄ , Å¡ios specialistės minėtÄ Ä¯vertinimÄ pateikė ne atlikusios E. P. apklausÄ , kaip nepagrįstai teigiama apeliaciniame skunde, o bendravimo ugdymo įstaigoje metu su juo aptarusios vaiko situacijÄ (2 t., b. l. 12–19).

AnalogiÅ¡kai buvo atliktas ir E. P. situacijos vertinimas (2 t., b. l. 23–29). Duomenų, kad vaikų situacijos vertinimas buvo atliktas netinkamai, pažeidžiant teisės normų reikalavimus, nėra, be to, ir pati apeliantė savo skunde nenurodė, kokiais teisės norminiais aktais vadovaujantis vaikų situacijos vertinimo metu turėjo bÅ«ti daromi garso ir vaizdo įraÅ¡ai, kodėl bendravimo su vaikais metu (o ne atliekant jų apklausas) privalėjo dalyvauti psichologas. Savo teiginio, kad R. A. ir I. B. vertė vaikus liudyti prieÅ¡ savo motinÄ ir Å¡eimos narį T.

M., apeliantė taipogi nepagrindė jokiais duomenimis, todėl Å¡is teiginys vertintinas tik kaip niekuo nepagrįsta prielaida. Kartu pažymima, kad apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja R. A., be kita ko, parodė, jog Å iaulių vaiko teisių apsaugos skyriuje iÅ¡ lopÅ¡elio-darželio „V“ gavus praneÅ¡imÄ apie galimÄ mažamečio E. P. teisių pažeidimÄ , ji kartu su kolege I. B. nuvyko į darželį, ten bendravo, kalbėjo su vaiku, taip pat bendravo ir su E. P.. AntrÄ kartÄ Ä¯ darželį pas E. P. vyko dėl to, kad jis pirmojo pokalbio metu nurodė, jog užsigavo Å¡okinėdamas nuo lovos, nes nuo jos nukrito, o po to, bendraujant su ugdymo įstaigos specialistais, jie pasakė, kad vaikas darželyje teigė, jog jį mušė mama (3 t., b. l. 114).

Liudytoja I. B. teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad gavus praneÅ¡imÄ , su kolege R. A. vyko į darželį ir į mokyklÄ , į darželį vyko du kartus, turėdamos tikslÄ iÅ¡klausyti vaikÄ (3 t., b. l. 143). Taigi, byloje nenustatyta, kad Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės R. A. ir I. B. bÅ«tų atlikusios mažamečių E. P. ir E. P. apklausas, o ne vaikų situacijos vertinimÄ , todėl jų pateiktų 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketų nepripažinti įrodymais nėra pagrindo.

To nepaneigia ir R. M. skunde nurodyta aplinkybė, kad 2021 m. sausio 29 d. – vasario 26 d. teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-18/2021 pažymėta, jog dėl mažo amžiaus E. P. yra natūraliai paveikus suaugusiųjų nuomone, jo parodymai buvo ir yra veikiami jam reikšmingų asmenų. Be kita ko, pastebėtina, kad šiame ekspertizės akte kaip mažamečiui reikšmingi asmenys, galintys paveikti jo nuomonę, nurodytos vaiko mama ir močiutė, o ne Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojos. 11. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su R.

M. skundo argumentu, kad negali bÅ«ti pripažinti teisėtu bÅ«du gautais įrodymais 2021 m. sausio 29 d. – vasario 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-18/2021 bei 2022 m. kovo 1 d. – kovo 31 d. ekspertizės aktas Nr. 103MS-37/2022, nes teismo posėdyje apklaustos ekspertės S. S. ir T. G.-N. parodė, kad jos negali nurodyti savo iÅ¡vadų patikimumo laipsnio bei metodikos, kuria vadovaujasi, ekspertizės grindžiamos eksperčių atlikta faktine E. P. apklausa, kuri neatitinka BPK 186 straipsnio 2–4 dalyse nustatytų pagrindinių procesinių garantijų, taikomų mažamečių apklausai, t. y. apklausa atlikta nedalyvaujant mažamečio atstovui, nedarytas garso ir vaizdo įraÅ¡as, mažametis apklausinėtas keletÄ kartų.

Pažymima, kad Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatyme nurodyta, jog teismo ekspertizė – teismo eksperto atliekamas teismo ar teisėjo jam pavestas tyrimas, kuriuo Å¡is ekspertas atsako į specialių žinių reikalaujančius klausimus ir kurio rezultatus jis fiksuoja ekspertizės akte (o ne pagal BPK reikalavimus atliekama tiriamojo apklausa). Be to, teismo ekspertas, atlikdamas savo pareigas, turi teisę savarankiÅ¡kai pasirinkti atliekamų tyrimų bÅ«dus. Kartu pažymima ir tai, kad tarp Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu Nr. KT-75 patvirtintų Teismo ekspertizės rÅ«Å¡ių sÄ raÅ¡e nurodytų ekspertizės rÅ«Å¡ių sprendžiamų uždavinių atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę ir teismo psichologijos ekspertizę ekspertams nenumatyti uždaviniai atlikti tiriamojo apklausÄ , daryti vaizdo ir garso įraÅ¡us, o Teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos apraÅ¡o 23.3.3 punkte, be kita ko, nurodyta, kad ekspertizei atlikti turi bÅ«ti pateikti visi tiriamojo apklausos protokolai.

Teisiamojo posėdžio metu teismo vaikų ir paauglių psichiatrė ekspertė S. S. paaiÅ¡kino, kad Å¡iuo atveju atliekant ekspertizę buvo individualus bendravimas su vaiku ir susipažinimas su bylos medžiaga, su tiriamuoju bendraujama tiek, kiek reikia atsakyti į ekspertui užduotus klausimus, atliekant ekspertizę vaizdo ir garso įraÅ¡ai nedaromi, užduodami klausimai į ekspertizės aktÄ neraÅ¡omi. Konkrečių patvirtintų metodikų nėra, psichikos bÅ«klės įvertinimas atliekamas remiantis stebėjimu, pusiau struktÅ«ruotu pokalbiu ir psichologinio įvertinimo metodikomis.

Klausimų sÄ raÅ¡o ar metodikos, kur bÅ«tų suraÅ¡yti klausimai, nėra ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Teismo vaikų ir paauglių psichologė ekspertė T. G.-N. paaiÅ¡kino, kad yra žinoma ne viena vaikų apklausos metodika, visi klausimai formuojami taip, kad vaikai galėtų atsakyti laisvai, galėtų pateikti savo interpretacijÄ (3 t., b. l. 145–147). Atsižvelgiant į tai, kad 2021 m. sausio 29 d. – vasario 26 d. ir 2022 m. kovo 1 d. – kovo 31 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes atliko kompetentingos ekspertės, bÅ«damos įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos iÅ¡vados pateikimÄ , netikėti minėtų ekspertizių iÅ¡vadomis nėra pagrindo.

Be to, siekiant objektyviai nustatyti tiesÄ byloje teisiamajame posėdyje buvo apklaustos Å¡ias ekspertizes atlikusios ekspertės ir abi jos savo iÅ¡vadas patvirtino, pateikė paaiÅ¡kinimus apie iÅ¡vadose nustatytas aplinkybes ir atsakė į joms pateiktus klausimus. Tai, kad ekspertės pateikė kitokias iÅ¡vadas, negu norėtų nuteistoji, nereiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju ekspertizių iÅ¡vados tėra subjektyvi eksperčių nuomonė, pagrįsta spėjimais, ir, kad teismas nepagrįstai minėtus ekspertizių aktus laikė įrodymais.

R. M. skundo argumentas, kad ekspertizės metu buvo pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalis, kuria uždrausta versti duoti parodymus prieÅ¡ save, savo Å¡eimos narius ar artimus giminaičius, atmetamas kaip nepagrįstas. Dėl BK 140 straipsnio 3 dalies taikymo 12. BK 140 straipsnio 3 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ mažamečiui. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020).

13. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir tik jeigu veikos padarymo metu iÅ¡ jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytÄ nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiÅ¡kai ir besÄ lygiÅ¡kai įrodytas, o teismo iÅ¡vados apie kaltinamojo kaltumÄ grindžiamos teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtais įrodymais.

Apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieÅ¡taravimai byloje turi bÅ«ti patikrinti ir įvertinti teismo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, jog abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015).

14. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumÄ , konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog R. M., muÅ¡dama mažametį Å¡eimos narį – sÅ«nų E. P., padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir R. M. priimamas naujas – iÅ¡teisinamasis – nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

16. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji R. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino. Teisiamajame posėdyje R. M. nurodė, kad 2020 m. spalio mėnesį, tikslios dienos nepamena, tačiau tai buvo savaitgalį, E. Å¡okinėjo savo kambaryje ant lovos. Tuo metu ji buvo virtuvėje, vyresnysis sÅ«nus – svetainėje, o jos vyras T. M. – miegamajame. Gamindama pietus girdėjo, kaip E. iÅ¡dykavo, Å¡okinėjo ant lovos. Nors ji vaikÄ perspėjo, kad neÅ¡okinėtų, nes gali užsigauti, jis vis tiek Å¡okinėjo.

Po kurio laiko ji iÅ¡girdo kritimo garsÄ ir verksmÄ . Atbėgusi į kambarį, pamatė vaikÄ gulintį ant grindų ir verkiantį. ApžiÅ«rėjusi E., jam ant Å¡onų pamatė paraudimus, jie nuėjo į virtuvę Å¡aldyti skaudamų vietų. KojÄ E. jai parodė vėliau, ne iÅ¡ karto. Kadangi vaikas buvo ramus, sÄ moningas, ji greitosios medicinos pagalbos nekvietė. Vakarop ji ant vaiko Å¡ono pamatė susidariusiÄ mėlynę, apie mėlynę ant kojos E. jai iÅ¡ pradžių nesakė, vėliau pasakė, kad užsigavo žaidimų aikÅ¡telėje prie močiutės namų.

Mėlynę ant kojos ji pamatė guldydama vaikÄ miegoti. Paklausus, ar mėlynė atsirado nukritus nuo lovos, E. pasakė, kad užsigavo žaidimų aikÅ¡telėje (3 t., b. l. 143–145). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas R. M. kaltės klausimÄ , jos parodymais nesivadovavo, nurodė, kad kaltinamosios parodymus paneigia nukentėjusiojo E. P. parodymai, duoti apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu. Sutikti su tokiu nukentėjusiojo parodymų vertinimu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Atkreipiamas dėmesys, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo E. P. aiškiai ir konkrečiai nenurodė, kad mama ji mušė, priešingai, jo parodymai yra visiškai nenuoseklūs, akivaizdžiai prieštaringi. Į teisėjo klausimus E. P. atsakė: „Manęs mama nemušė. Greitojoje pasakiau, kad mama mane mušė, nežinau, kodėl taip pasakiau. Galiu pasakyti, kur mušė. Niekas nematė, kai mama mane mušė. Nemušė manęs mama. Mama mane mušė su diržu. Mama manęs nemušė, mane mušė brolis.

Brolis mane mušė su ranka, sudavė į pilvÄ . <...> Mama manęs nemušė diržu.“ Taip pat nurodė, kad jam patinka Å¡okinėti ant lovos, Å¡okinėdamas ant lovos, nukrito ant grindų, jam skaudėjo kojÄ (parodė kojos viršų ir nugaros apačiÄ ), „popa“ atsirado tada, kai jis nukrito nuo lovos (1 t., b. l. 59–60). Teisėjų kolegijos vertinimu, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, R. M. kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nepatvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, t. y. liudytojų N. B., R.

A., I. B. parodymai, nukentėjusiojo E. P. ir liudytojo E. P. paaiÅ¡kinimai, užfiksuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-2021, Å¡ios institucijos 2020 m. spalio 13 d. informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 6JGP-3887, 2020 m. spalio 13 d. informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 6JGP-3888, taip pat ir byloje esančios ekspertizių iÅ¡vados.

17. Atkreipiamas dėmesys, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytojas E. P. nepatvirtino, kad jo brolį E. mušė mama. Liudytojas E. P., atsakydamas į ikiteisminio tyrimo teisėjo klausimus, nurodė: „nežinau, kaip mama drausmina E., kai jos neklauso. Mama veda į tualetÄ su vorais, diržu nemuÅ¡a.“ Taip pat nurodė, kad „E. buvo nukritęs ant lovos, jis Å¡okinėjo ant lovos ir nukrito ant grindų. E. užsigavo, kai nukrito ant grindų. E. skaudėjo, kai užsigavo ir jis verkė. Mama su broliu išėjo į virtuvę“ (2 t., b. l. 36–37). Taigi liudytojo E. P. parodymai nepatvirtina, kad R. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieÅ¡ mažametį E. P., tačiau patvirtina R. M. ir nukentėjusiojo E. P. parodymus, kad jis Å¡okinėjo ant lovos, nuo jos nukrito ir užsigavo.

18. R. M. kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ nepatvirtina ir liudytojų N. B., R. A., I. B. parodymai. Nors, kaip akcentuota skundžiamame nuosprendyje, liudytoja N. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pamačius fotonuotraukas su mėlynėmis ant E. kÅ«no, jai kilo įtarimas, jog tokio dydžio ir formos mėlynės negalėjo atsirasti užsigavus pačiam vaikui, todėl ji kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ ir policijÄ (3 t., b. l. 168–169), Å¡ie jos parodymai nėra įrodymas, patvirtinantis, kad sužalojimus vaikui padarė bÅ«tent jo motina R.

M.. Liudytoja R. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jai su kolege pirmÄ kartÄ nuvykus į darželį ir ten bendraujant su E. P., pastarasis teigė, jog užsigavo Å¡okinėdamas nuo lovos ant lovos ir nuo jos nukritęs, o kojÄ užsigavo žaidimų aikÅ¡telėje. KitÄ dienÄ nuvykus į darželį, E. P. teigė, kad tuomet, kai jis neklauso mamos, mama muÅ¡a jį diržu, tačiau iÅ¡samesnių aplinkybių nenurodė (3 t., b. l. 114). Liudytoja I. B., teismui perskaičius jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji nurodė, jog E. jai pasakė, kad tuomet, kai jis neklauso mamos, mama jį muÅ¡a su diržu (2 t., b. l. 73–74), patvirtino Å¡iuos parodymus (3 t., b. l. 143).

Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad liudytoja nurodė neklaususi E., kada mama jį mušė diržu, taip pat nurodė, jog E. brolis Ei. pasakė, jog tuomet, kai E. neklauso tėvų, E. muÅ¡a diržu (nekonkretizavo, kas bÅ«tent muÅ¡a). Taigi iÅ¡ Å¡ių liudytojos I. B. parodymų taip pat nėra galimybės spręsti, ar iÅ¡ tikrųjų kaltinime nurodytu laiku R. M. mušė sÅ«nų E. P. diržu. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2020 m. spalio 22 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, be kita ko, užfiksuota, kad vaikų kambaryje esančios lovos virÅ¡utinė plokÅ¡tė prie sienos yra įlūžusi (1 t., b. l. 19–30), o iÅ¡ byloje esančių fotonuotraukų su ant E. P. kÅ«no užfiksuotomis mėlynėmis (2 t., b. l. 59, 60), palyginus jų dydį ir formÄ su diržo, kuris buvo paimtas iÅ¡ R.

P. (M.) ir apžiÅ«rėtas bei nufotografuotas (2 t., b. l. 111–118), forma nėra galimybės daryti vienareikÅ¡miÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad E. P. sužalojimai buvo padaryti bÅ«tent Å¡iuo R. M. priklausančiu diržu. Pastebėtina, kad ir specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 1508/2020(04) nurodyta, jog remiantis turimų medicininių dokumentų duomenimis nėra galimybės tiksliai pasisakyti su kokiu konkrečiu daiktu kontaktuojant padaryti E. P. nustatyti sužalojimai (1 t., b. l. 173–174). Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 1359/2020(04) nurodyta, kad E. P. nustatyta poodinė kraujosruvos nugaros kairėje, taip pat nustatyta poodinė kraujosruva deÅ¡inėje Å¡launyje, galėjo bÅ«ti padarytos kontaktuojant su kietu buku daiktu, nustatyti sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu, neatmetama galimybė, kad E. P. nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti griuviminės traumos metu. (1 t., b. l. 167–168).

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktais įrodymais nepaneigta, kad E. P. galėjo užsigauti nugarÄ krisdamas nuo lovos, o kojÄ â€“ žaidimų aikÅ¡telėje. Juo labiau, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. D. nurodė, jog jai paklausus E., kas atsitiko, pastarasis pasakė, kad nukrito ir užsigavo (3 t., b. l. 116–117), o liudytojas T. M. patvirtino, kad bÅ«damas namuose, miegamajame, girdėjo, kaip E. Å¡okinėjo nuo lovos ant lovos, o po to griuvo ir pradėjo verkti (3 t., b. l. 113–114).

19. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ir tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės vaikų globos namų pateiktoje E. P. charakteristikoje, be kita ko, nurodyta, jog E. yra nenustygstantis vienoje vietoje vaikas, jis bėgiodavo svetainėje, šokinėdavo nuo laiptų, vedančių į antrame aukšte esančius vaikų kambarius, bei ant savo ir kitų vaikų lovų, drausminamas žodžiu, nereaguodavo, jam stigo savisaugos, kartais bėgdamas nesugebėdavo laiku sustoti, užkliūdavo ir užsigaudavo (3 t., b. l. 125).

Stacionaro epikrizėje nurodyta, kad E. P. dažnai neįvertina pavojaus, visur lipa – ant spintos, lovos ir pan. (3 t., b. l. 126–136). Specialisto iÅ¡vada Nr. G 946/2021(04) patvirtina R. M. ir liudytojo T. M. nurodytas aplinkybes, kad E. P. čiulpdamas rankÄ pats pasidaro mėlynę (3 t., b. l. 110), o medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡as / siuntimas bei ambulatorinio apsilankymo apraÅ¡ymas patvirtina R. M. nurodytas aplinkybes, kad E. P. yra hiperaktyvus, jis, einant į futbolo treniruotę, bėgdamas buvo atsitrenkęs į metalinį strypÄ ir iÅ¡sinarinęs žandikaulį (3 t., b. l. 133–134, 135–137).

Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmiau minėtoje specialisto iÅ¡vadoje Nr. pG 1508/2020(04) nurodyta, jog neatmetama tikimybė, kad E. P. nustatyti kÅ«no sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (daiktÄ ) ir pavirÅ¡ių.

20. Esant visumai nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad R. M. kaltę įrodo nukentėjusiojo E. P. ir liudytojo E. P. paaiÅ¡kinimai, užfiksuoti Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-2021 ir 2020 m. spalio 13 d. informacijose apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 6JGP-3887 bei Nr. 6JGP-3888. Be to, 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-2021 esantys duomenys yra prieÅ¡taringi – joje nurodyta ir tai, kad E. pasakojo, jog užsigavo Å¡okinėdamas ant lovos, nes nuo jos nukrito, o kojÄ užsigavo žaidimų aikÅ¡telėje prie parduotuvės, kur gyvena močiutė, ir tai, kad E. teigė, jog jis dažnai neklauso mamos, tada mama jį muÅ¡a diržu (atkreipiamas dėmesys, kad Å¡ie parodymai yra prieÅ¡taringi ir iÅ¡ jų visiÅ¡kai neaiÅ¡ku, kada bÅ«tent vaikas galėjo bÅ«ti muÅ¡amas) (2 t., b. l. 12–19), iÅ¡ 2020 m. spalio 13 d. vaiko situacijos vertinimo anketoje Nr. 6VSV-2022 užfiksuoto E. P. pasakojimo taip pat neaiÅ¡ku, ar R.

M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis mušė E. diržu (2 t., b. l. 23–29). Pastebėtina, kad tie patys duomenys nurodyti ir 2020 m. spalio 13 d. informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 6JGP-3887 bei 2020 m. spalio 13 d. informacijoje apie gautÄ praneÅ¡imÄ apie galimÄ vaiko teisių pažeidimÄ Nr. 6JGP-3888 (2 t., b. l. 2–6, 7–11).

21. Dėl to, kas paminėta, prieÅ¡ingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, R. M. kaltės nepatvirtina ir byloje esantys 2021 m. sausio 29 d. – vasario 26 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-18/2021, bei 2022 m. kovo 1 d. – kovo 31 d. ekspertizės aktas Nr. 103MS-37/2022. Ä®vertinus Å¡ių ekspertizių iÅ¡vadas visete su kitais bylos įrodymais nėra pagrindo konstatuoti, kad R. M. padarė BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Nors teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2021 m. sausio 29 d.

– vasario 26 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-18/2021 pateikta iÅ¡vada, kad E. P. nenustatyti tokie pažintinės ir emocinės veiklos ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti konkrečių faktinių („kas, kur, kÄ darė“) aplinkybių, jų įsiminti ir vėliau atgaminti apklausų metu, E. P. dėl mažo amžiaus yra natÅ«raliai paveikus reikÅ¡mingų suaugusiųjų nuomonei, jo parodymai buvo ir yra veikiami jam reikÅ¡mingų asmenų (mamos, močiutės) (1 t., b. l.123–131), o teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2022 m. kovo 1 d.

– kovo 31 d. ekspertizės akte Nr. 103MS-37/2022 nurodyta, kad E. P. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų suprasti konkrečių faktinių bylos aplinkybių ir duoti apie jas parodymų (4 t., b. l. 5–13), įvertinus E. P. parodymų prieÅ¡taringumÄ , taip pat tai, kad pastarojo parodymų neginčijamai nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai, grįsti R. M. kaltę Å¡iomis ekspertizių iÅ¡vadomis taip pat negalima. 22. Teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, konstatuoja, kad byloje buvo iÅ¡naudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad R.

M. padarė nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje, visos abejonės ir neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami pastarosios naudai. Ä®vertinus byloje surinktus įrodymus tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ , daroma iÅ¡vada, kad jie neginčijamai R. M. kaltės padarius jai inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ sudavus diržu tiksliai nenustatytÄ smÅ«gių skaičių mažamečiam sÅ«nui E. P. ir padarius jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ sukėlusius sužalojimus: poodines kraujosruvas nugaros kairėje, deÅ¡inėje Å¡launyje.

Ä®vertinus byloje surinktų duomenų visumÄ , neatmetama tikimybė, kad poodinės kraujosruvos nugaros kairėje ir deÅ¡inėje Å¡launyje E. P. galėjo atsirasti ir kitomis aplinkybėmis, o ne dėl neteisėtų R. M. veiksmų. Dėl to R. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, iÅ¡teisintina jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

23. Atsižvelgiant į tai, kad R. M. priimamas išteisinamasis nuosprendis, dėl jos apeliacinio skundo argumentų, susijusių su jai skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme, nepasisakoma.

24. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35Mr)PT-4759, kurioje praÅ¡oma priteisti valstybei 715,21 Eur iÅ¡laidų, patirtų advokatui M. J. teikiant antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam E. P. (4 t., b. l. 31, 32–34). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Å ios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu. Taigi atsižvelgiant į tai, kad teismas turi teisę priteisti proceso iÅ¡laidas tik tuomet, kai kaltinamÄ jį pripažįsta kaltu, priėmus procesinį sprendimÄ R. M. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, proceso iÅ¡laidos iÅ¡ jos negali bÅ«ti priteisiamos.

25. R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 184–185) panaikintina.

26. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: diržas, saugomas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2021 m. kovo 15 d. kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾intinas R. M. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

2) du kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įraÅ¡ais paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a: Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2022 m. birželio 21 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: R. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panaikinti R. M. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti. Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dirÅ¾Ä , saugomÄ Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2021 m. kovo 15 d. kvitÄ serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti R. M.;

2) du kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įraÅ¡ais palikti saugoti baudžiamojoje byloje NeiÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ R. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų už nukentėjusiajam E. P. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme. Teisėjai Boleslovas Kalainis Zigmas Kavaliauskas Vidmantas Mylė