6c8e0c32-df0c-4397-a1be-c062bb349ddc · Å iaulių apylinkės teismas

AN byla Nr. A2.-1455-771/2019

Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00602-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.3;

(S)

3.1.2.; 21.17.17; 21.17.18; 21.19.9.

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2019 m. rugsėjo 27 d.

Å iauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,

sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei, Linai Paulauskienei, Indrei Kučinskaitei,

dalyvaujant nukentėjusiojo įstatyminei atstovei J. I., psichologei Vaidai Šarauskienei, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. I.,

teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylÄ , kurioje R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) Å iauliai, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 73 straipsnio 1 dalį,-

n u s t a t ė :

R. I. 2019 m. balandžio 26 d., 19.30 val., Å iauliuose, (duomenys neskelbtini) girdint mažamečiui sÅ«nui M. I., gim. (duomenys neskelbtini) konfliktavo ir plÅ«do necenzÅ«riniai žodžiais „kurva“, „čiulpikė“, mažamečio sÅ«nus motinÄ J. I., liepė jai eiti „pačiulpti“, dėl ko mažametis M. I., gim. (duomenys neskelbtini), patyrė iÅ¡gÄ stį, baimę. Tuo R. I. demonstravo netinkamÄ elgesį vaiko atžvilgiu bei pažeidė Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme (1996 m. kovo 14 d. Nr. I-1234) įtvirtintÄ geriausių vaiko interesų prioriteto principÄ , pažeidė 13 str., 20 str., 25 str., reikalavimus.

R. I. kaltu neprisipažino bei parodė, kad J. I. buvusi jo žmona. Su pastarÄ ja iÅ¡situokė prieÅ¡ 5 mėnesius. Su buvusia žmona kartu nebegyveno pusantrų metų. 2019-04-26 jis automobiliu važiuodamas iÅ¡ Kuršėnų miesto, pamatė buvusiÄ Å¾monÄ ir sÅ«nų stovinčius prie namo. Jis sustojo ir priėjo prie jų. Buvusi žmona su vaiku buvo prie laiptinės, stovėjo su dviračiais. Buvusios žmonos necenzÅ«riniais žodžiais nevadino. Tik pakalbėjo su sÅ«numi ir nuvažiavo. Buvusi žmona jam tik pasakė: „“tavęs niekas nekvietė“. Jis atsakė, kad jam kvietimo nereikia, nori pakalbėti tik su sÅ«numi. Tuo metu jokio konflikto nebuvo.

Liudytoja J. I. parodė, kad 2019m. balandžio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 19 val., su sÅ«numi iÅ¡siruošė pasivažinėti dviračiais. Pamatė, kad dviračių padangos buvo pustuÅ¡tės, todėl paskambino pažįstamam G. B., kurio paprašė padėti pripÅ«sti padangas. Ji su sÅ«numi iÅ¡sivarę dviračius laukan prie (duomenys neskelbtini). G. B. atvažiavo dviračiu už 20 min. Pradėjus pÅ«sti padangas, pamatė ateinantį R. I.. Matėsi, kad buvęs vyras prieÅ¡iÅ¡kai nusiteikęs, todėl paklausė kÄ pastarasis čia veikia. G. B. atsakė, kad taiso dviratį. R. I. pastarÄ jį pavadino avinu ir paklausė kÄ pastarasis kÄ Äia veikia. Po to R. I. pradėjo jÄ plÅ«sti necenzÅ«riniais žodžiais, įžeidinėti. Tai girdėjo Å¡alia buvęs sÅ«nus M. I.. Vaikas iÅ¡sigando dėl tokio tėčio elgesio. R. I. su vaiku nekalbėjo. Savo elgesiu R. I. rodė netinkamÄ elgesį savo vaikui. Vaikas drebėjo, patyrė stresÄ . G. B. prašė R. I. nesikeikti.

Liudytojas G. B. parodė, kad R. I. pažįsta iÅ¡ matymo, o J. I. yra jo bendradarbė. 2019 m. pavasarį, tikslaus laiko neprisimena, gal 19-20 val., J. paskambino ir paprašė padėti pripÅ«sti dviračiams padangas. Jis padėjo pripÅ«sti padangas. Ten pat atėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Pastarasis kreipėsi į J. I., kurios klausė kÄ pastaroji veikia. Jis pasakė, kad padeda pripÅ«sti padangas. R. I. jį pavadino durniumi ir liepė dingti. R. I. buvo agresyviai nusiteikęs. Po to R. I. pradėjo necenzÅ«riniais žodžiais keikti J. I.. Vaikas tuo metu buvo prie laiptinės, todėl galėjo girdėti R. I. keiksmažodžius.

Liudytojas M. I. parodė, kad vasarÄ kartu su mama susiruošė pasivažinėti dviračiais. Mamos draugas prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės padėjo pripÅ«sti dviračių padangas. Netrukus ten atėjo jo tėtis R. I., kuris pradėjo stumdyti G. B., vadinti pastarÄ jį negražiais žodžiais, keiksmažodžiais. Jo mamai liepė eiti už kampo, nusimauti kelnes ir kažkÄ padaryti. G. B. prašė tėčio nusiraminti, kalbėti normaliai. Po to tėtis jo klausė kaip jam sekasi. Jis nieko neatsakė. Po to tėtis vėl keikė jo mamÄ Ä¯vairiais keiksmažodžiais. Tuo metu jis jautėsi blogai, nes tėtis keikė mamÄ .

Administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnyje numatyta atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimÄ arba panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaiko interesams. Tėvų valdžios samprata aiÅ¡kinama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnyje - tėvai turi teisę ir pareigÄ dorai auklėti ir prižiÅ«rėti savo vaikus, rÅ«pintis jų sveikata, iÅ¡laikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę bÅ«klę sudaryti palankias sÄ lygas visapusiÅ¡kai ir harmoningai vystytis, kad vaikas bÅ«tų parengtas savarankiÅ¡kam gyvenimui. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sÄ lygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniÅ¡kai, dorais žmonėmis.

Tiek tarptautiniuose, tiek nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko teisių apsaugos principas, t. y. visur ir visada pirmiausia turi bÅ«ti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir kiti teisės aktai). Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas prieÅ¡ingai vaiko interesams, taip pat ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Valstybė į privatų Å¡eimos gyvenimÄ gali ir turi įsikiÅ¡ti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramÄ , reikalingÄ tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiÅ«rai (Konvencijos 18 str.), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir Å¡vietimo priemonių, siekiant apginti vaikÄ nuo priežiÅ«ros nebuvimo ar nerÅ«pestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iÅ¡ tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 str.).

Pažymėtina, jog bylos, kuriose nukenčia vaikai, yra prioritetinės, vis dėlto teismų praktikoje pripažįstama, kad negalima bet kokius konfliktus ir neigiamų emocijų reiÅ¡kimÄ vaiko akivaizdoje vertinti kaip administracinį teisės pažeidimÄ (nusižengimÄ ). Pažeidimas (nusižengimas) turi pasižymėti tam tikro pavojingumo lygiu, be to, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai nustatyta kaltė. Tokiais atvejais, siekiant padaryti iÅ¡vadas dėl pažeidimo (nusižengimo) buvimo, itin svarbu vertinti susidariusios situacijos aplinkybių visumÄ , kuriÄ sudaro ne tik atlikti veiksmai, bet ir konflikto tarp pažeidėjo ir kito suaugusio asmens priežastys, tikslas, pažeidėjo veiksmų kryptingumas vaiko atžvilgiu ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38/2014).

Å iuo atveju, mažametis M. I. administracinio nusižengimo byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 7). Tiek apklausos pas tyrėjÄ metu, tiek teismo metu jis nurodė analogiÅ¡kas konflikto tarp mamos ir tėčio aplinkybes. Taip pat nurodė, kad po tokio tėčio R. I. elgesio su mama J. I., jis buvo iÅ¡sigandęs, jautėsi blogai, tačiau neverkė, dėl tokio tėčio elgesio jam skaudėjo Å¡irdelę. Å ias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, patvirtina byloje apklausti liudytojai J. I. ir G. B., todėl vaiko nurodytas aplinkybes teismas vertina, kaip objektyvias. Teismas atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus, kad jokio konflikto įvykio dienÄ su J. I. nebuvo, jis visokiais necenzÅ«riniais žodžiais pastarÄ jÄ nevadino, nes jo parodymai prieÅ¡tarauja iÅ¡nagrinėtiems įrodymams. Teismui netikėti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais nėra pagrindo. Teismas nustatė aibę objektyvių duomenų, kad dėl sukelto R. I. konflikto ir jo iÅ¡sakytų žodžių mamos bei G. B. atžvilgiu, jo veiksmų, jo sÅ«nus M. I. buvo susijaudinęs, iÅ¡gandęs, jautėsi blogai.

Pažymėtina, kad asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Teismo metu iÅ¡tyrus byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , iÅ¡klausius liudytojų ir mažamečio liudytojo, kuris byloje pripažintas nukentėjusiuoju, parodymus ir jose nurodytas bylai svarbias aplinkybes, buvo nustatyta pakankamai objektyvių įrodymų, kad tėvas R. I. naudojo tėvo pareigas prieÅ¡ingai vaiko interesams, todėl R. I. veiksmuose yra ANK 73 straipsnio 1 dalies požymių.

Skirdamas administracinę nuobaudÄ , teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobÅ«dį, pažeidėjo kaltės formÄ ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų administracinių nusižengimų kiekį ir reikÅ¡mingumÄ . R. I. kaltinamas vieno administracinio nusižengimo padarymu, anksčiau baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 25-27). Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nustatyta nebuvo. R. I. skirtina sankcijoje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – įspėjimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 str., 32-34 str., 619 str. 1 d. 1 p.,-

n u t a r i a :

R. I. nubausti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ .

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuoraÅ¡o) iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismÄ .

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas