2018-12-13 Nr. AB-692-3-61-3-00976-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2321-662/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00976-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. J. (I. J.) skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas I. J. (I. J.) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Teisingumo ministerija) 2017 m. kovo 16 d. raštą Nr. (1.34.)7R-2380 (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą vykdyti įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą išmokėti pareiškėjui 2 275 Eur; 2) priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos (2016 m. birželio 2 d.) iki šio teismo sprendimo įvykdymo; 3) priteisti 50 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu priteisė jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 275 Eur, tačiau Teisingumo ministerija nevykdo šio teismo sprendimo ir kelia neįvykdomus reikalavimus. Pareiškėjas nurodė, kad nenori atsidarinėti banko sąskaitų savo vardu, nes jomis nemoka naudotis, prašė pinigus išmokėti grynaisiais, taip pat pateikė įgaliojimą pinigus pervesti į motinos L. J. sąskaitą, tačiau Teisingumo ministerija atsisakė tai padaryti. Pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas ginčijamas Teisingumo ministerijos Raštas, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėjo prašomas lėšas galima pervesti tik į jo asmeninę sąskaitą. Pareiškėjas pažymėjo, kad ginčijame Rašte nebuvo nurodyta, kodėl negalima jam priteistų lėšų pervesti į jo motinos banko sąskaitą. Be to, pareiškėjo teigimu, Raštas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) reikalavimų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad patyrė 50 Eur turtinę žalą dėl dokumentų vertimo ir 100 Eur neturtinę žalą dėl atsakovo darbuotojų netinkamų veiksmų.

3. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylos dalį dėl Rašto panaikinimo nutraukti, nes byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, o reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad informavo pareiškėją, jog įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m, gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4028-968/2016 nurodytu būdu (pervedant lėšas į kito asmens sąskaitą) negali. 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. (1.15.)7R-1387 pareiškėjas buvo informuotas, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo (toliau - Įstatymas) 2 straipsnio 6 dalies redakcijoje įtvirtinta, kad priteista žala gali būti pervedama tik į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą arba, jei žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Taip pat nurodė, kad Įstatyme nėra numatytos galimybės pinigų sumas išmokėti grynaisiais pinigais. Skundžiamu Raštu pareiškėjas buvo informuotas, kad Teisingumo ministerija gavo antstolės 2017 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl lėšų iš pareiškėjo išieškojimo. Pareiškėjui buvo nurodyta, kad antstolė areštavo jam priklausančias lėšas – 3 003,46 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad 2017 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 25634, vykdydamas antstolės patvarkymą, pervedė į antstolės nurodytą sąskaitą 2 275 Eur sumą, kuri buvo priteista pareiškėjui, todėl laikytina, kad Teisingumo ministerija įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-4028-968/2016.

5. Atsakovo nuomone, ginčas tarp pareiškėjo ir Teisingumo ministerijos kilo teismų sprendimų procesinio vykdymo srityje, o ne konkrečioje viešojo administravimo srityje, todėl bylos dalis dėl Rašto panaikinimo turi būti nutraukta.

6. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jam padarytos turtinės žalos dydį, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir deklaratyvus.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 5 d. sprendimu nutraukė administracinės bylos dalį dėl Rašto panaikinimo, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-4028-968/2016 pareiškėjui I. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisė 2 275 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 25–34). Pareiškėjas 2016 m. liepos 21 d. prašymu kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu priteistą 2 275 sumą pervesti į jo nurodytą sąskaitą (b. l. 35), tačiau Teisingumo ministerija 2016 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (1.34.)7R-9795 nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti įsiteisėjusį 2016 m. gegužės 19 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą (b. 1. 9). 2017 m. sausio 12 d. pareiškėjas pateikė pakartotinį prašymą Teisingumo ministerijai prašydamas įvykdyti įsiteisėjusį 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą ir 2 275 Eur jam išmokėti grynaisiais pinigais (b. 1. 41–42). Teisingumo ministerija 2017 m. vasario 14 d. raštu Nr. (1.15.)7R-1387 nurodė, kad pareiškėjas turi nurodyti savo asmeninę, o ne motinos mokėjimo sąskaitą, į kurią būtų galima pervesti pareiškėjui priklausančią pinigų sumą (b. 1. 10). 2017 m. vasario 21 d. pareiškėjas pateikė skundus Teisingumo ministerijai, Lietuvos Respublikos Prezidentei, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, prašydamas įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą (b. 1. 36–38, 44–50). Teisingumo ministerija ginčijamu Raštu informavo pareiškėją, jog įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I- 4028-968/2016 nurodytu būdu (pervedant lėšas į kito asmens sąskaitą) negali (b. 1. 6–7).

9. Teismas sprendė, kad Teisingumo ministerijos 2017 m. kovo 16 d. raštas Nr. (1.34.)7R-2380 yra informacinio pobūdžio raštas apie veiksmus, kuriuos Teisingumo ministerija atliko, vykdydama 2017 m. kovo 6 d. gautą antstolės patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0056/15/00352 ir turėdama savo žinioje pareiškėjui priklausančias išmokėti pinigines lėšas (b. 1. 39). Pareiškėjas nei skunde Teisingumo ministerijai, nei skunde teismui nenurodė, kad antstolės patvarkymas buvo nepagrįstas ir neteisėtas, kad jokie išieškojimai iš pareiškėjo lėšų ar turto nebuvo vykdomi. Teismas sprendė, kad pareiškėjas antstolės vykdymo veiksmus galėjo skųsti tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatyta tvarka. Teisingumo ministerija privalėjo vykdyti gautą antstolės patvarkymą. Teismas darė išvadą, kad ginčijamas Raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukėlė, todėl bylos dalį dėl Rašto panaikinimo nutraukė pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punktą.

10. Teisingumo ministerija 2017 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 25634, vykdydama antstolės patvarkymą, pervedė į antstolės nurodytą sąskaitą 2 275 Eur sumą, kuri buvo priteista pareiškėjui, todėl teismas laikė, kad Teisingumo ministerija įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą. Teisės aktai nenumato galimybės Teisingumo ministerijai savavališkai nevykdyti antstolio patvarkymų, kurių privalomumas yra įtvirtintas CPK 585 straipsnyje. Teismo vertinimu, pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės atliktais veiksmais, turėjo teisę juos skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo šia teise ir teismas pripažino antstolės veiksmus neteisėtais, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Teisingumo ministerija, atsisakydama pervesti pareiškėjui priteistas lėšas į kito asmens sąskaitą, laikėsi įstatymų reikalavimų ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl atsakovui nekilo pareiga atlyginti neturtinę žalą.

11. Dėl pareiškėjo prašymo priteisti 50 Eur turtinę žalą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tai yra pareiškėjo prašymas atlyginti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu. Kadangi pareiškėjo skundo teismas netenkino, todėl nepriteisė ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

III. 12. Pareiškėjas I. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą.

13. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčijamą Teisingumo ministerijos Raštą nepagrįstai laikė informaciniu laišku, kuris nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Ginčijamas Raštas yra individualus teisės aktas, skundžiamas administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl jam Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu priteistos lėšos negali būti pervestos į jo mamos sąskaitą. Be to, atsakovas neinformavo pareiškėjo apie tai, kad jam priteistos lėšos buvo pervestos į antstolės nurodytą sąskaitą.

14. Pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo teigimu, pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas ir konstitucines normas, kurios įpareigoja ginti piliečių teises. Be to, teismas nepagrįstai nepriteisė materialinės žalos, kuri ir taip buvo sumažinta iki 100 Eur.

15. Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo administracinę bylą, nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, motyvavo, kodėl bylos dalis turi būti nutraukta, o skundas dėl žalos atlyginimo turi būti atmestas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. kovo 16 d. rašto Nr. (1.34.)7R-2380 teisėtumo ir pagrįstumo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo, 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (50 Eur).

18. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Byloje nustatyta, jog ginčijamu raštu I. J. buvo informuotas, kad įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4028-968/2016 pareiškėjo nurodytais būdais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija negali, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi (2015 m. birželio 9 d. įstatymo Nr. XII-1762 redakcija), <... lėšos <...> pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Šiuo raštu papildomai paaiškino, kad Teisingumo ministerija 2017 m. kovo 6 d. gavo antstolės S. K. 2017 m. kovo 6 d. patvarkymą dėl lėšų iš I. J. išieškojimo, kuriuo areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, t. y. 3003,46 Eur.

20. Įvertinus ginčijamo rašto turinį darytina išvada, jog tai yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuriuo paaiškinama dėl priteistų lėšų pervedimo ir apie veiksmus, kuriuos atsakovas atliko vykdydamas 2017 m. kovo 6 d. gautą antstolės patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0056/15/00352. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir jokios įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų turiniui neturi, t. y. pats savaime niekaip nekeičia teisių ir pareigų apimties. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis raštas pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia, jo panaikinimas neturės jokios įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, todėl byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai ir šioje dalyje nutrauktina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

21. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti neturtinę žalą (100 Eur), kurią kildina iš anksčiau nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų, t. y. pareiškėjui priteistų lėšų nepervedimo į jo įgaliotinės sąskaitą.

22. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

23. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

24. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

25. Pagal Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (2002 m. gegužės 21 d. įstatymo Nr. IX-895 redakcija) 2 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės biudžete kasmet numatomi asignavimai žalai, atsiradusiai dėl ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis), taip pat dėl kitų valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (aktų) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis), atlyginti, išskyrus šio straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytus atvejus. Šių asignavimų valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – Teisingumo ministerija). Šio įstatymo minėto straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad <... lėšos iš šio straipsnio 1 dalyje numatytų asignavimų pervedamos į žalą patyrusio asmens asmeninę mokėjimo sąskaitą. Jeigu žalą patyręs asmuo yra suimtas ar atlieka laisvės atėmimo bausmę, lėšos gali būti pervedamos į laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą šio asmens asmeninę sąskaitą. Dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų dokumentų priverstinio vykdymo asmuo gali kreiptis, jeigu Teisingumo ministerija pagal asmens prašymą lėšas pervesti į jo asmeninę mokėjimo sąskaitą arba laisvės atėmimo vietos įstaigos administruojamą jo asmeninę sąskaitą šių dokumentų neįvykdė per šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse nustatytus terminus.

26. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, vykdydama anstolės 2017 m. kovo 6 d. patvarkymą, 2017 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymu Nr. 25634 į anstolės sąskaitą pervedė 2 275 Eur, todėl laikytina, jog atsakovas tokiu būdu įvykdė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-4028-968/2016. Pagal CPK 585 straipsnį, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą, todėl Teisingumo ministerija negalėjo savavališkai nevykdyti antstolio patvarkymų. Pareiškėjas antstolio veiksmus turi teisę skųsti CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka.

27. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, jog nėra jokio pagrindo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus dėl pareiškėjui priteistų lėšų nepervedimo į jo įgaliotinės sąskaitą pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju I. J. neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valstybės tarnautojų neteisėtos veikos, kas reiškia, kad minėtas viešojo administravimo subjektas ar jo darbuotojų/valstybės tarnautojai nagrinėjamoje byloje jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Vadinasi, nenustačius valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų/ valstybės tarnautojų neteisėtų veikų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti prašomą neturtinės žalos atlyginimą. Taigi pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad Teisingumo ministerija, atsisakydama pervesti pareiškėjui priteistas lėšas į kito asmens sąskaitą, laikėsi įstatymo nustatytų reikalavimų ir jokių neteisėtų veiksmų neatliko, todėl atsakovui nekilo pareiga atlyginti neturtinę žalą.

28. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo I. J. (I. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė