6c8c3c24-e218-464a-b580-b6bb9eac07dc · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-8283-580/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02738-2014-0                                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gruodžio 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J.

S. skundÄ atsakovams Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiÅ«ros tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. S. praÅ¡o:

1) priteisti neteisėtai pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 5 straipsnį iÅ¡skaičiuotÄ 3 206,45 Lt pensijos dalį;

2) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-04-30 sprendimo dalį dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo. PaaiÅ¡kino, kad Vidaus reikalų ministerijos sprendimu J. S. buvo paskirta 604,04 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ . PareiÅ¡kėjui nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 kiekvienÄ mėnesį buvo pervedama sumažinta pensija. Taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, J. S. iki 2013-12-31 nebuvo iÅ¡mokėta 3 206,45 Lt. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.

Tvirtina, kad valstybinės pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį suvaržė pareiÅ¡kėjo konstitucinę teisę gauti valstybinę pensijÄ , nepaisant to, kad dirbo tam tikrÄ darbÄ ir Å¡i teisė turi bÅ«ti ginama. J. S. pažymėjo, kad skundžia kompetentingos valstybės institucijos veiksmus ir skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sužinojimo apie skundžiamÄ veiksmÄ dienos t. y., 2010 m. vasario mėnesio, kai gavo pirmÄ sumažintÄ pensijÄ . Nurodė, kad termino praleidimui turėjo įtakos neaiÅ¡kus, dviprasmiÅ¡kas atsakovo elgesys.

PareiÅ¡kėjas buvo klaidinamas dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies grÄ Å¾inimo perspektyvų ir terminų, tikėjosi, kad valstybė iÅ¡spęs šį klausimÄ , nustatys neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies kompensavimo klausimÄ , tačiau, praėjus dviems metams nuo Konstitucinio Teismo nutarimo, valstybinių pensijų kompensavimo tvarka nėra nustatyta. Aplinkybė, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnis prieÅ¡tarauja Konstitucijai, J. S. paaiÅ¡kėjo tik iÅ¡ Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo, nuo kurio paskelbimo dar nepraėjo treji metai.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnis nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų apskundimÄ t. y. reglamentuoja visiÅ¡kai kitus teisinius santykius.Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies prasme specialus trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl, nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, pareiÅ¡kėjas neturėjo galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje.

Kadangi iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Be to, Konstituciniam Teismui 2010-04-20 sprendimu, 2010-06-29 nutarimu ir 2012-02-06 nutarimu konstatavus, kad įstatymų leidėjas, susidarius ypatingai situacijai, kai inter alia dėl ekonomikos krizės neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina valstybinėms pensijoms mokėti, dideliu mastu mažindamas valstybines pensijas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo, pareiÅ¡kėjas įgijo teisėtÄ lÅ«kestį tikėtis, kad praradimai, patirti dėl valstybinių pensijų mažinimo dideliu mastu, bus kompensuojami teisėkÅ«ros subjektų nustatyta tvarka bei terminais, t. y. iÅ¡vengiant teisminės valdžios įsikiÅ¡imo.Atsakovai Vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos, prašė atmesti pareiÅ¡kėjo skundÄ kaip nepagrįstÄ arba administracinę bylÄ nutraukti, neatnaujinus termino skundui paduoti.

PaaiÅ¡kino, kad J. S. apie pensijos mažinimÄ dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. balandžio mėnesį, kai jam pirmÄ kartÄ buvo iÅ¡mokėta sumažinta pensija už kovo mėnesį, taigi praleido terminÄ reikalavimui dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies pateikti. Vidaus reikalų ministerija sprendimo priėmimo metu pagal galiojančius teisės aktus neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimo iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ .

Atsakovas pagal 2012-06-30 Laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ nuo 2012-09-01 Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos nebetaiko, o pensijos kompensavimo mechanizmas nenustatytas. Atsakovų nuomone, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl praleisto kreipimosi į teismÄ termino praleidimo nepateisina tokio ilgo delsimo net iki 2014-06-17, t. y, praėjus daugiau kaip 3 metams kreiptis į teismÄ dėl sumažintos valstybinės pensijos priteisimo, o jo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausiusiomis termino praleidimo priežastimis, sudariusiomis kliÅ«tis laiku kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo.

Be to, priėmus Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimÄ , ginčui aktualių teisės nuostatų prieÅ¡taravimas Konstitucijai buvo plačiai aptarinėjimas įvairiomis vieÅ¡omis priemonėmis, iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėjas turėjo suprasti su tuo susijusias pasekmes ir per tam tikrÄ terminÄ turėjo galimybę kreiptis į teismÄ , tačiau nesikreipė, delsė tai padaryti. Mano, kad nėra pagrindo tenkinti J. S. skundÄ , nes jis neįrodė, jog Vidaus reikalų ministerija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal tuo metu galiojusius ar Å¡iuo metu galiojančius įstatymus privalėjo ar privalo veikti.Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiÅ«ros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ nepateikė.

Skundas tenkintinas. Remiantis administracinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vidaus reikalų ministerijos 2010-12-06 sprendimu Nr. 11SP-3186 pareiÅ¡kėjui nuo 2010-11-01 buvo paskirta 604,04 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už 16 metų, 1 mėnesio ir 14 dienų tarnybÄ (b. l. 14). J. S. su 2014-04-07 praÅ¡ymu kreipėsi į vidaus reikalų ministrÄ ir prašė informuoti, kokiais įstatymais vadovaujantis buvo sumažinta jam priskaičiuota pensija, kokiu metodu ji apskaičiuojama nuo 2010 m. sausio mėnesio, nurodyti, kodėl Vyriausybės 2009-12-03 nutarime Nr. 1583 nustatyta valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarka bei kokia pinigų suma kiekvienÄ mėnesį nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01 nebuvo sumokama, kadangi pareiÅ¡kėjas tuo laikotarpiu dirbo.

J. S. taip pat prašė iÅ¡mokėti neteisėtai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį (b. l. 15–16). Vidaus reikalų ministerija 2014-04-30 sprendime Nr. 1D-3316(11) „Dėl pažymos“ paaiÅ¡kino pareiÅ¡kėjui pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos skaičiavimo tvarkÄ ir pažymėjo, kad praÅ¡ymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, iÅ¡mokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ .

Å iame sprendime taip pat pažymėta, kad Laikinasis įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenustato, o Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti susidariusiÄ nepriemokÄ (b. l. 5–6). 1994-12-13 priimto PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija. Seimas 2009-12-09 priėmė LaikinÄ jį įstatymÄ , kuriuo buvo siekiama sumažinti valstybės biudžeto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto iÅ¡laidas, todėl, nustačius tokį teisinį reguliavimÄ , buvo sumažintos, be kita ko, ir valstybinės bei valstybinės socialinio draudimo pensijos.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas. Laikinojo įstatymo galiojimo terminas nepakeistas, t. y. nustatyta, kad jos perskaičiuojamos (sumažinamos) iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms iÅ¡mokoms, iÅ¡ jų ir valstybinėms pensijoms, Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31. Å io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad jis taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymÄ .

Pagal įstatymo nuostatas, pareigÅ«nų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenustatant kompensavimo mechanizmo.Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigÅ«nų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos Å¡io įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, bei valstybinės socialinio draudimo naÅ¡lių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau Å¡ioje dalyje nurodytų iÅ¡mokų, apskaičiuojant naujÄ mokėtinÄ kiekvienos iÅ¡mokos dydį, visos gaunamos iÅ¡mokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, iÅ¡mokų sumai taikant atitinkamÄ koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 1 priede nurodytÄ formulę.Nuo 2010-01-01 įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad Å¡io įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaičiuotų valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau Å¡iame įstatyme Å¡ios pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), iÅ¡skyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į tÄ mėnesį, už kurį mokama iÅ¡moka, gautų draudžiamųjų pajamų dydį, jeigu iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. To paties straipsnio 2 dalis nustatė, kad jeigu Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytų iÅ¡mokų gavėjai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu draudžiami pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus, jų draudimo valstybiniu socialiniu pensijų draudimu laikotarpiu mokama 50 procentų priklausančios iÅ¡mokos.2010-02-11 įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2010-03-01, Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis buvo pakeista ir nustatyta, kad patikslinant, kad draudžiamųjų pajamų nustatymo momentÄ , kad kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas.

Nuo 2010-12-01 įsigaliojusioje 2010-10-26 įstatymu Nr. IX-1072 priimtoje Laikinojo įstatymo 5 straipsnio redakcijoje nustatyta, kad valstybinių pensijų, kurių skyrimas ir (arba) mokėjimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, rentų buvusiems sportininkams, dirbantiems kÅ«no kultÅ«ros ir sporto srityje, kompensacinių iÅ¡mokų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojams bei Å¡alpos kompensacijų gavėjams, kurie po iÅ¡mokos paskyrimo yra arba buvo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 13 punktus ir kurie tÄ mėnesį, į kurį atsižvelgiama apskaičiuojant mokėtinÄ iÅ¡mokos dalį, turėjo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, arba gauna (gavo) ligos (įskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymÄ , ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos socialinio draudimo paÅ¡alpas, mokamas pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymÄ (toliau pajamos ir paÅ¡alpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), mokama paskirtos, o jei iÅ¡moka yra perskaičiuota pagal Å¡io įstatymo 4 straipsnį, – perskaičiuotos iÅ¡mokos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į draudžiamųjų pajamų dydį.

Tuo atveju, kai iÅ¡moka mokama už einamÄ jį mėnesį, atsižvelgiama į praėjusio mėnesio draudžiamÄ sias pajamas, kai iÅ¡moka mokama už praėjusį mėnesį, atsižvelgiama į užpraeito mėnesio draudžiamÄ sias pajamas. Laikinojo įstatymo 5 straipsnis 2012-09-01 neteko galios. Nurodyto teisinio reglamentavimo analizė rodo, kad asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu (iÅ¡skyrus nustatytas iÅ¡imtis), valstybinės pensijos perskaičiuotos (sumažintos) pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, o pagal Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalį jos dar kartÄ perskaičiuotos (sumažintos), atsižvelgiant į jų gaunamas draudžiamÄ sias pajamas.

Pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį perskaičiuojant asmeniui paskirtÄ valstybinę pensijÄ , taip pat kelių valstybinių pensijų arba valstybinių pensijų ir rentų, valstybinių socialinio draudimo naÅ¡lių pensijų bendrÄ sumÄ , ir tais atvejais, kai Å¡i iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) apribota Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, ir tais atvejais, kai ji neapribota, atsižvelgiant į minėtų tam asmeniui paskirtų iÅ¡mokų dydį, gauta iÅ¡moka (iÅ¡mokų suma) pagal nustatytÄ formulę gali bÅ«ti mažinama nuo 5 iki 20 procentų (didėjant iÅ¡mokų sumai, jis didėja).Nagrinėjamu atveju nuo 2010-03-01 iki 2012-08-31 pareiÅ¡kėjo pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytÄ 2 priede nustatyta tvarka apskaičiuotÄ koeficientÄ , atsižvelgiant į jo turimų draudžiamųjų pajamų dydį (b. l. 19).Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820; 2010-02-11 redakcija, Žin., 2010, Nr. 23-1070; 2010-10-26 redakcija, Žin., 2010, Nr. 132-6717) 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ â€œ.

Å is Konstitucinio Teismo nutarimas leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbtas 2012-09-21. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalyse (2009-12-09 redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kad asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ valstybinę pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ valstybinę pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu valstybinių pensijų gavėjams valstybines pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta valstybinė pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems valstybinių pensijų gavėjams.

Sumažintos pensijos gali bÅ«ti mokamos tik laikinai, t. y. tik tol, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga situacija (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir kt.), kai objektyviai trÅ«ksta lėšų, bÅ«tinų pensijoms mokėti, ir tiek, kiek bÅ«tina užtikrinti gyvybiÅ¡kai svarbius visuomenės interesus, apsaugoti kitas vertybes; tačiau net ir tokiais iÅ¡imtiniais atvejais pensijos negali bÅ«ti mažinamos pažeidžiant Konstitucijoje įtvirtintÄ asmens ir visuomenės interesų pusiausvyrÄ ; toks pensijų mažinimas turi atitikti konstitucinį proporcingumo principÄ .Valstybinių pensijų mažinimas, ignoruojant Konstitucinio Teismo nutarimus, pažeidžia teisinės valstybės principo elementus: teisėtų lÅ«kesčių apsaugÄ , teisinį tikrumÄ ir saugumÄ .

Didelis pareiÅ¡kėjo užtarnautos valstybinės pensijos sumažinimas remiantis Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu reiÅ¡kia teisinį netikrumÄ , teisėtų lÅ«kesčių paneigimÄ Ä¯dėjus atitinkamas pastangas turėti didesnes pajamas, Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principo, konstitucinio lygiateisiÅ¡kumo, proporcingumo principų pažeidimÄ . Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kad pareiÅ¡kėjas, dirbantis tam tikrÄ darbÄ , draudžiamas privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, pensijÄ sumažinus pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį daugiau nei valstybines pensijas gaunantiems, bet nedirbantiems asmenims, iÅ¡ esmės buvo diskriminuotas asmenų, gaunančių pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas, tačiau nedirbančių, atžvilgiu vien dėl to, kad dirba tam tikrÄ darbÄ .

Remdamasis iÅ¡dėstytu reguliavimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pensijos pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnį buvo mažintos neteisėtai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ nuo sužinojimo apie priimtÄ sprendimÄ dienos, numatytÄ Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje.

Nuo 2013-01-01 3 metų terminas yra sutrumpintas iki 6 mėnesių ir įtvirtintas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad Å¡ioje administracinėje byloje buvo sprendžiamas analogiÅ¡ko skundo kaip nagrinėjamoje byloje pagrįstumo klausimas. Taigi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos pagal analogijÄ taikyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintÄ 3 metų terminÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 pažymėta, kad asmuo į teismÄ dėl neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos turi kreiptis per 3 metus. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nėra objektyvių priežasčių nukrypti nuo administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotos iÅ¡vados, jog suinteresuoti asmenys dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos į teismÄ privalo kreiptis per 3 metų procesinį terminÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad 3 metų procesinis terminas kreiptis į teismÄ pripažintas tinkamu ir iÅ¡ esmės pakankamu, kad pareiÅ¡kėjas galėtų pareikÅ¡ti reikalavimÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos.Vidaus reikalų, valstybės saugumo, kraÅ¡to apsaugos bei prokuratÅ«ros sistemų pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimo bei mokėjimo nuostatų 24 punkte įtvirtinta, kad pensija mokama už praėjusį mėnesį pensijÄ mokančių institucijų nustatyta tvarka. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį sumažinta valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta 2010 m. balandžio mėnesį.

IÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos pateiktų duomenų matyti, jog J. S. atskiras sprendimas dėl pensijos sumažinimo siųstas nebuvo, todėl apie pensijos sumažinimÄ jis galėjo sužinoti tik iÅ¡ Vidaus reikalų ministerijos veiksmų, o bÅ«tent – iÅ¡ už 2010 m. balandžio mėnesį iÅ¡mokėtos pensijos dydžio. Ä® teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo J. S. kreipėsi tik su 2014-05-14 skundu, t. y. pasibaigus įstatymo nustatytam terminui ginti savo teises. PareiÅ¡kėjas žinojo, kada jam turi bÅ«ti mokama pensija, o iÅ¡ žiniasklaidos pateikiamos informacijos turėjo bÅ«ti girdėjęs, kad buvo priimti teisės aktai dėl valstybinių pensijų perskaičiavimo, tai reiÅ¡kia, jog jis turėjo suprasti ir tikėtis, kad jo pensijos dydis bus pasikeitęs, dėl to turėjo pasidomėti sumažintos pensijos dydžiu ir per nustatytÄ terminÄ kreiptis į teismÄ .

J. S. akivaizdžiai praleido terminÄ , per kurį apdairus ir rÅ«pestingas asmuo turi pasirÅ«pinti savo teisių apsauga. Teismų praktikoje 3 metų kreipimosi į teismÄ terminas, kuris valstybinių pensijų bylose taikomas pagal analogijÄ su Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi yra atnaujinamas terminas. Tai reiÅ¡kia, jog paaiÅ¡kėjus svarbioms aplinkybėms, teismas gali tokį terminÄ atnaujinti. J. S. pažymėjo, buvo klaidinamas dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies grÄ Å¾inimo perspektyvų ir terminų, tikėjosi, kad valstybė iÅ¡spęs šį klausimÄ , nustatys neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies kompensavimo klausimÄ .

Aplinkybė, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnis prieÅ¡tarauja Konstitucijai, pareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kėjo tik iÅ¡ Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo. Be to, trejų metų terminas kreiptis į teismÄ dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo nėra įtvirtintas vieÅ¡ai paskelbtame norminiame teisės akte, todėl gavęs pirmÄ jÄ sumažintÄ valstybinę pensijÄ ir nežinodamas, ko iÅ¡ jo reikalauja teisė, J. S. neturėjo realių galimybių savo elgesį orientuoti pagal sÄ lygas, kurios buvo nustatytos vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje.

Kadangi iki 2013 m. kovo mėnesio ginčo teisinių santykių srityje vyravo teisinis neaiÅ¡kumas ir neapibrėžtumas, asmens teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimas valstybinių pensijų gavėjams buvo žymiai apsunkintas. Teismas pažymi, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos nėra absoliuti – ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Kalbant apie procesinių terminų skaičiavimo pradžiÄ , pirmiausia reikia pažymėti, kad pareiÅ¡kėjai negali laukti neribotÄ laikÄ iki kreipimosi į teismÄ .

Jie privalo įrodyti tam tikrÄ apdairumÄ ir nedelsdami pateikti skundÄ . IÅ¡ tiesų viena veiksmingiausių asmens, kuris mano, kad jo teisės yra pažeidžiamos, teisinės gynybos priemonių yra operatyvus teisminio proceso dėl pažeistų teisių atkÅ«rimo inicijavimas. Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimÄ ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbÅ«t pažeistų teisių gynybÄ .

Ä®statyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigÄ tai daryti per protingÄ ir pagrįstÄ laiko tarpÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinio teismo praktikoje ieÅ¡kinio senaties diena laikoma diena, kuriÄ asmuo sužinojo apie teisės pažeidimÄ , o ne ta, kuriÄ asmens teisės pažeidimo faktas pripažįstamas teismo sprendimu (2013-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, 2013-02-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-167/2013, 2012-03-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-174/2012 ir kt.).

Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, kuriame pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatos prieÅ¡tarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo interneto tinklalapyje paskelbtas 2012-02-06, o leidinyje „Valstybės žinios“ – 2012-09-21. Taigi, nuo oficialaus praneÅ¡imo apie teisės pažeidimÄ iki pareiÅ¡kėjo kreipimosi į teismÄ praėjo daugiau nei 2 metai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktikÄ , kad, valstybines pensijas gavę asmenys buvo patekę į ekstraordinariÄ padėtį, kuri sudaro pagrindÄ atnaujinti kreipimosi į teismÄ terminus.

Kadangi administracinėse bylose priimtose nutartyse (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-169/2014, 2014-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-213/2014, 2014-02-12 nutartis Nr. AS143-219/2014) priežastys vertinamos ne individualiai, o atsižvelgiant į bendrÄ teisinio reguliavimo Å¡ioje srityje padėtį, tai teismas Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies pagrindu remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuostata teisingumo ir protingumo kriterijų pagrindu atnaujinti praleistÄ terminÄ .IÅ¡ Sveikatos priežiÅ«ros tarybos prie Vidaus reikalų ministerijos 2014-04-23 pažymos Nr. 11DP(P)-2327 matyti, kad taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, pareiÅ¡kėjui nuo 2010 m. kovo mėnesio iki 2012 m. rugsėjo mėnesio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija buvo sumažinta, tačiau vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, valstybinių pensijų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, valstybinės pensijos dydis dėl to neturėtų bÅ«ti mažinamas.

Taigi, J. S. nuo 2010-03-01 iki 2012-08-31 susidarė 3 206,45 Lt nepriemoka (turėjo bÅ«ti iÅ¡mokėta 14 504,15 Lt, tačiau iÅ¡mokėta tik 11 297,70 Lt). Laikinojo įstatymo 5 straipsnis neteko galios nuo 2012-09-01, todėl už rugsėjo mėnesį pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėta pagal Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nesumažinta pensija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-07-23 nutartyje administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012 dėl teisėjų valstybinės pensijos nepriemokos pažymėjo, kad Å¡ios pensijos dalis iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo buvo neiÅ¡mokėta ne dėl teisėjams valstybinę pensijÄ mokančios institucijos – Nacionalinės teismų administracijos – kaltės, nes pastaroji teisėtai taikė iki 2010-11-16 galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieÅ¡taraujančiomis Konstitucijai, dėl to neiÅ¡mokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsižvelgęs į tai, nagrinėjamoje byloje teismas daro iÅ¡vadÄ , kad J.

S. už nuo 2010 m. kovo mėnesį iki 2012 m. rugsėjo mėnesio neiÅ¡mokėta pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis – 3 206,45 Lt – priteistina iÅ¡ Lietuvos valstybės.Byloje spręstinas klausimas, ar pareiÅ¡kėjas turi teisę į nepriemokos priteisimÄ , kai įstatymas, kurį taikant susidarė nepriemoka, antikonstituciniu pripažintas po jo pritaikymo, bet iki kreipimosi į teismÄ . Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, o 4 dalyje, kad neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Teismų praktika aiÅ¡kinant minėtÄ situacijÄ pateikta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-03-01, nutartyje priimtoje administracinėje byloje Nr. A12-219-2004 (Administracinių teismų praktika, Nr. 5, 2004 m.). Å ioje nutartyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad „sprendimo priėmimo procedÅ«roje nustatytų faktinių aplinkybių, iÅ¡ kurių teisinio santykio subjektams kyla teisės ir pareigos, teisinis kvalifikavimas baigiamas priėmus sprendimÄ , kuris jau negali bÅ«ti ginčijamas.

Iki šio momento teisinio santykio turinys nėra galutinai apibrėžtas – tikrasis teisinis santykis, su neginčijamai nustatytomis to santykio dalyvių teisėmis ir pareigomis, dar nėra galutinai susiformavęs, o kartu teises ir pareigas nustatantis sprendimas dar nėra įgavęs būtino įvykdymui stabilumo, nes tinkamos teisės normos (ar tinkamų teisės normų) reguliuotinai situacijai parinkimo procedūra nėra baigta. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tada, kai nustatytų faktų teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti“.Be to, Å¡ioje nutartyje buvo suformuota dar viena nagrinėjamam ginčui ir antikonstituciniais pripažintiems įstatymams taikyti reikÅ¡minga taisyklė, kad „sprendimas dėl skundo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis“.

Toliau Å¡ioje nutartyje teismas yra konstatavęs, kad, žemesnės instancijos teismui priimant sprendimÄ , Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriuo teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, jau buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“, todėl negalėjo bÅ«ti taikomos. Remiantis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, laikytina, kad atsakovo sprendimas dėl pensijos ribojimo yra neįvykdyti. Nagrinėdamas šį ginÄÄ teismas turi taikyti priimant sprendimÄ galiojančius įstatymus, o pagal Administracinių bylų teisenos įstatymų 4 straipsnio 1 dalį, teismai negali taikyti įstatymų, kurie pripažinti antikonstituciniais.

PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o panaikinti Vidaus reikalų ministerijos sprendimo dalį dėl Laikinojo įstatymo 5 straipsnio taikymo. Kaip jau minėta, Å¡iame sprendime atsakovas pažymėjo, kad praÅ¡ymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, iÅ¡mokėjimo nenagrinės, kadangi praėjo daugiau nei 6 mėnesiai nuo paaiÅ¡kėjimo apie nepriemokos neteisėtumÄ . Vidaus reikalų ministerijos 2014-04-30 sprendime Nr. 1D-3316(11) taip pat pažymėta, kad Laikinasis įstatymas sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo nenustato, o Vidaus reikalų ministerija neturi teisinio pagrindo iÅ¡mokėti susidariusiÄ nepriemokÄ .

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nepagrįstai negrÄ Å¾ina pareiÅ¡kėjui pensijos, sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Vidaus reikalų ministerijos rėmimasis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi yra nepagrįstas, kadangi valstybinių pensijų klausimais kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis specialiais įstatymais – PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymu bei kitais pagal analogijÄ taikomais pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimus reguliuojančiais įstatymais.

PraÅ¡oma panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-04-30 sprendimo Nr. 1D-3316(11) „Dėl pažymos“ dalis, kurioje nuspręsta praÅ¡ymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, iÅ¡mokėjimo nenagrinėti, negali bÅ«ti pripažinta teisėta ir pagrįsta, todėl naikintina. Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 2 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti.Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-04-30 sprendimo Nr. 1D-3316(11) „Dėl pažymos“ dalį, kurioje nuspręsta nenagrinėti J.

S. praÅ¡ymo dalies dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, iÅ¡mokėjimo. Priteisti J. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos, 3 206,45 (tris tÅ«kstančius du Å¡imtus Å¡eÅ¡is litus ir keturiasdeÅ¡imt penkis centus (928 Eur (devynis Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus)) neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalį. Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                           Rytis Krasauskas    Mefodija Povilaitienė               Jūra Marija Strumskienė