6c8acd98-eda3-4c95-9860-cbd4e062c87d · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2807-601/2017 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01156-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.11.4.1.; 3.1.7.6. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. gruodžio 11 d. Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Gensera“ ieÅ¡kinį atsakovei Kauno kultÅ«ros centrui ,,Tautos namai“ dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų panaikinimo.

Teismas n u s t a t ė: I. IeÅ¡kovės procesinių dokumentų esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Gensera“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama: - panaikinti kaip nepagrįstÄ atsakovo 2017-10-06 raÅ¡tu įformintÄ sprendimÄ , ta dalimi, kuria ieÅ¡kovo pretenzijos reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti; - panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 kaip neatitinkantį pirkimo objekto ir pažeidžiantį viešųjų pirkimų principus (sÄ Å¾iningumo, skaidrumÄ , lygiateisiÅ¡kumo); - priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad ieÅ¡kovas UAB „Gensera“, susipažinęs su atsakovės paskelbto pirkimo dokumentuose nustatytais ekonominio naudingumo kriterijaus T1 parametrais P11 ir P12 bei ekonominio naudingumo kriterijumi T2, sprendė, kad jie nesusiję su pirkimo objektu, parengti krater apraÅ¡ymai yra dviprasmiÅ¡ki, neaiÅ¡kÅ«s, nes pagal juos neįmanoma tinkamai parengti pasiÅ«lymo ir konkurencingai bei lygiateisiÅ¡kai dalyvauti rungiantis dėl pirkimo sutarties sudarymo, o pagal tokius kriterijus atliekamas tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimas bus itin subjektyvus ir neužtikrinantis vienų iÅ¡ pagrindinių viešųjų pirkimų principų – skaidrumo, tiekėjų lygiateisiÅ¡kumo, sÄ Å¾iningumo, todėl neleidžiantys pasiekti pirkimo tikslo.

Atsakovas pirkimo sÄ lygų 57 punkte pateiktoje lentelėje nustatė ekonominio vertinimo kriterijaus T1 parametrus „P11 Rizikos vertinimas“ ir „P12 Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ ir pateikė jų vertinimo apraÅ¡ymus, kuriuose vartojamos formuluotės yra dviprasmiÅ¡kos, kadangi vertinami tokie aspektai, kaip konkretaus parametrui teikiamo apraÅ¡ymo „pagrįstumas“, „logiÅ¡kumas“, „efektyvumas“, nors jokių skaičiavimų efektyvumo įrodymui nepateikta.

Pagal pateiktus apraÅ¡ymus neįmanoma tiksliai, aiÅ¡kiai ir lygiateisiÅ¡kai įvertinti tiekėjų pasiÅ«lymų. Taip pažeidžiama lygiateisiÅ¡ka tiekėjų konkurencija, nes kiekvienas tiekėjas turi skirtingÄ suvokimÄ ir skirtingÄ patirtį apie galinčias kilti rizikas vykdant darbus, įgyvendinant sutartį, taip pat turi skirtingas patirtis ir skirtingus finansinius pajėgumus taikyti atitinkamas aplinkosaugines priemones sutarties vykdymo metu. Ekonominio naudingumo kriterijaus T1 parametrų vertinimo apraÅ¡ymai yra dviprasmiÅ¡ki ir neaiÅ¡kÅ«s yra tai, kad pagal juos neįmanoma atlikti objektyvaus vertinimo, net ir pripažįstant, kad vis tiek bus tam tikras subjektyvumo elementas.

Niekur pirkimo dokumentuose nėra jokių sankcijų ar kitokių įpareigojimų pirkimo laimėtojui laikytis jo ekonominiame pasiÅ«lyme pateiktų apraÅ¡ymų dėl ekonominio naudingumo kriterijaus T1 ar T2. Atsakovė vertina tiekėjo pateiktÄ gražų apraÅ¡ymÄ ir pagal tai pripažįsta jį pirkimo laimėtoju, tačiau niekaip ir jokiais bÅ«dais pirkimo sÄ lygose, sutartyje jo neįpareigoja laikytis tų apraÅ¡ymų, kurių pagalba jis laimėjo pirkimÄ . 3 Dublike nurodė, kad perkančiosios organizacijos teisė nustatyti ekonominio naudingumo kriterijus, jų lyginamuosius svorius nėra beribė.

Kad atsakovė iÅ¡vieÅ¡ino ekonominio naudingumo kriterijus ir jos aprašė pirkimo sÄ lygose nereiÅ¡kia, kad Å¡ie kriterijai ar jų (taikymo) vertinimo tvarka nepažeidžia imperatyvių VPÄ® principų. Ekonominio naudingumo apraÅ¡ymai nėra tikslÅ«s, vertinimo metu nebus įmanoma užtikrinti skaidraus vertinimo, tiekėjai bus diskriminuojami. Jei atsakovė iÅ¡ tiesų taikydama ekspertinio vertinimo metodÄ norėtų pagal viešųjų pirkimų principus įvertinti tiekėjų pasiÅ«lymus ekonominio naudingumo prasme, tai ji nereikalautų neproporcingai plačių ir didelių apraÅ¡ymų, o suformuotų aiÅ¡kius klausimus pirkimo dalyviams.

Jei bÅ«tų teikiami konkretÅ«s klausimai jau pačioje pirkimo sÄ lygose, tai tiekėjai nebÅ«tų priversti spėlioti, ko tiksliai perkančiajai organizacijai reikia ir kaip tÄ Ä¯sivaizduoja jos pasitelkti ekspertai. Nėra aiÅ¡ku, kokiu laipsniu reikia atitikti pirkimo sÄ lygų reikalavimus, kuo tie laipsniai skiriasi, kokio tikslumo rizikų apraÅ¡ymai turi bÅ«ti ir kiek tų rizikų reikia nurodyti ir jei jos nurodytos, tai neaiÅ¡ku, kaip bus galima patikrinti vertinimo skaidrumÄ , objektyvumÄ . PasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimas sudėtingas, todėl vertinimas pagal laipsnius gali bÅ«ti pakeistas daug objektyvesniais vertinimo kriterijais.

II. Atsakovės procesinių dokumentų esmė 4. Atsakovė atsiliepimu praÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje klaidingai nurodo, kad nėra aiÅ¡ku, nei kaip bus vertinama, nei į kÄ atsižvelgiama, nei kÄ reiktų pateikti, kad gautum maksimalų įvertinimÄ pagal tokius parametrų apraÅ¡ymus. Pirkimo sÄ lygų 57 punkte pateikti vertinimo kriterijai, jų apraÅ¡ymai, balų skyrimo tvarka visiÅ¡kai atitinka Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 6 dalį, kadangi Pirkimo sÄ lygų 57 punktas nesuteikia perkančiajai organizacijai neribotos pasirinkimo laisvės ir užtikrina veiksmingÄ tiekėjų konkurencijÄ .

Perkančioji organizacija, įvykdžiusi iÅ¡ankstinio tiekėjų informavimo dėl tiekėjų vertinimo kriterijaus pareigÄ , turi diskrecijos teisę paskirstyti balus pagal Å¡iuos kriterijus. Perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais ji savo nuožiÅ«ra paskirto subkriterijaus balus Å¡io elementams, neprieÅ¡tarauja SÄ jungos teisei, bÅ«tent vienodo požiÅ«rio į tiekėjus ir skaidrumo principams. Negalima reikalauti iÅ¡ perkančiosios organizacijos, kad pirkimo sÄ lygose visi vertinimo kriterijai bÅ«tų detalizuoti iki smulkmenų.

Perkančioji organizacija, pagal antro kriterijaus T1 pirmÄ parametrÄ praÅ¡ydama pateikti projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, apraÅ¡ymÄ bei galimų rizikų valdymo apraÅ¡ymÄ , siekia įvertinti, kaip tiekėjas sugeba numatyti darbų vykdymo metu galinčias kilti rizikas bei kokių priemonių planuoja imtis, siekdamas iÅ¡vengti. Vertinamas ne gebėjimas apraÅ¡yti galimas rizikas bei jų valdymo bÅ«dus, bet tiekėjo suvokimas, kokios rizikos galėtų kilti, ir kokių priemonių bÅ«tina imtis, siekiant jų iÅ¡vengti arba bent sumažinti neigiamas pasekmes.

Pagal antro kriterijaus T1 antrÄ parametrÄ perkančioji organizacija vertins, kokios konkrečios priemonės tiekėjų bus taikytos vykdant rangos sutartį ir kokia yra siÅ«lomų priemonių nauda. Pirkimo sÄ lygose nustatyti T1 kriterijaus subkriterijai yra pakankamai aiÅ¡kiai apraÅ¡yti ir iÅ¡ jų turinio galima nustatyti, už kokius pasiÅ«lymus bus taikomas tam tikras balas, dėl ko Pirkimo sÄ lygose įtvirtinti ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai yra parengti nepažeidžiant esminių viešųjų pirkimų principų ir VPÄ® nuostatų.

Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkto kriterijaus T1 ,,Projektų rizikų valdymas“ ir jo subkriterijai ,,Rizikos vertinimas“ bei ,,Aplinkos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ yra glaudžiai susiję su pirkimo objektu, teisėti ir pagrįsti.

5. Triplike atsakovė nurodė, kad Pirkimo sÄ lygų 57 punkte yra aiÅ¡kiai ir detaliai nurodyta, kokius dokumentus tiekėjai turi pateikti kiekvieno parametro įvertinimui. Nurodyta, už kÄ skiriami balai ir kokios ribos. Pirkimo sÄ lygų 57 punkto turinys visiÅ¡kai atitinka VPÄ® 55 straipsnio 6 dalį. Atsakovas pirkimo sÄ lygas yra paaiÅ¡kinęs ir sukonkretinęs, todėl kiekvienas viešųjų pirkimų profesionalas turi visiÅ¡kai vienodas galimybes suprasti ir sužinoti, kokie konkrečiai kriterijaus parametrai bus vertinami, kokios parametrų savybės yra svarbos ir kt.

Nurodyta, kokie dokumentai turi bÅ«ti pateikti ir koks turi bÅ«ti jų turinys. TikslÅ«s ir detalÅ«s reikalavimai atliktiems darbams yra paskelbti kartu su pirkimo dokumentais Techniniame projekte. Tiekėjai, dalyvaudami pirkime, privalo atidžiai ir rÅ«pestingai nagrinėti visÄ pirkimo dokumentuose pateiktÄ informacijÄ ir, atsižvelgdami į jÄ , paruoÅ¡ti savo pasiÅ«lymus. Kadangi tiekėjai specializuojasi statybos srityje, bÅ«tent jie turi suvokti visas galimas rizikas, atliekant perkamus darbus, bei sugebėti jas suvaldyti, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami kokybiÅ¡kai, laiku, nesukeltų žalos nei asmenims, dirbantiems objekte, nei tretiesiems asmenims, nei aplinkai, nei saugotinoms vertybėms.

Jei perkančioji organizacija privalėtų nurodyti ir aprašyti visus galimus situacijų sprendinius, atitinkamas formas, kriterijus, tinkamiausias priemones ir pan., jie negalėtų tapti ekonominio naudingumo vertinimo dalyku, o tik galėtų atitikti arba neatitikti perkančiosios organizacijos nurodytus reikalavimus. III. Viešųjų pirkimų tarnybos išvada 6. Viešųjų pirkimų taryba rekomendavo vengti tokių kriterijų, kurie neturi tiesioginės įtakos pirkimo objektui arba ta įtaka labai nedidelė.

Taip pat nerekomendavo pasiÅ«lymus vertinti pagal kriterijus, susijusius su tiekėjų kvalifikacija. Nurodė, kad reikia nustatyti, ar ekonominio naudingumo kriterijai yra pakankamai susiję su Pirkimo objektu, ir jei sÄ saja yra pakankama ir pagrįsta, ar kriterijai, subkriterijai bei vertinimo tvarka yra pakankamai aiÅ¡ki ir tiksli. Perkančioji organizacija, siekdama gauti kuo geresnės kokybės statybos darbus, yra suinteresuota, kad tiekėjas gebėtų identifikuoti galimas darbų vykdymo metu iÅ¡kylančias rizikas bei gebėtų jas valdyti.

Pirkimo objektÄ sudaro ne tik darbai, bet ir darbo projekto parengimo paslaugos, tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai, taikomieji tyrimai, remontas, restauravimas. Manė, kad kriterijus T1 ,,Rizikos vertinimas“ yra susijęs su pirkimo objektu. Perkančioji organizacija, rinkdamasi tiekėjÄ Å¡iems darbams atlikti, turi teisę pamatyti ir įvertinti kiekvieno iÅ¡ potencialių tiekėjų strategijÄ , jų atlikto darbo ekonomiÅ¡kumÄ , tuo pačiu užtikrindama ir tai, jog nurodyto plano bus laikomasi sutarties vykdymo metu.

Pažymėjo, kad ekonominio naudingumo vertinimo kokybiniams parametrams įvertinti, atsakovė pasitelks ekspertinį vertinimÄ . Tokiu bÅ«du ekspertai, to dalyko žinovai, įvertins balais kiekvieno tiekėjo pateiktÄ reikalaujamų ekonominio naudingumo kriterijų apibÅ«dinimÄ . Nurodė, kad galimai ekonominio naudingumo laipsniÅ¡kumas netinkamas, neaiÅ¡ku, kodėl atitiktis konkrečiam kriterijui padalinta į tris lygmenis. Dėl T1 parametrų formuluočių galimo dviprasmiÅ¡kumo, vertinamųjų sÄ vokų panaÅ¡umo gali bÅ«ti suteikiamos pernelyg didelės erdvės vertintojui, pernelyg subjektyviai vertinti tiekėjų pasiÅ«lymus, dėl ko kyla grėsmė, kad bus pažeisti viešųjų pirkimų principai.

IeÅ¡kinys atmestinas. IV. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės 7. Biudžetinė įstaiga Kauno kultÅ«ros centras „Tautos namai“ vykdo supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ â€žKauno kultÅ«ros centro „Tautos namai“ pastato, esančio Vytauto pr. 79, Kaunas, remonto ir tvarkybos darbai, skirti projekto „Kauno kultÅ«ros centro „Tautos namai“ infrastruktÅ«ros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms“ įgyvendinimui. Apie vieÅ¡Ä jį pirkimÄ paskelbta 2017 m. rugsėjo 25 d.

Pasiūlymų pateikimo terminas nustatytas iki 2017 m. spalio 16 d., 10 val.

8. Pirkimo sÄ lygų 57 punkte nustatyta, kad komisija ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ iÅ¡renka pagal kainos ir kokybės santykį. Pirkimo sÄ lygų 58 punkte nustatyta, kad ekonominio naudingumo kriterijai yra: 1) „(C) kaina“, 2) „(T1) Projekto rizikų valdymas “, kurį sudaro parametrai – „P11 Rizikos vertinimas“ ir „P12 Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“; 3) „(T2) Specialistų patirtis“.

9. UAB „Gensera“ 2017 m. spalio 2 d. pateikė pretenzijÄ Nr. 2017-10-12/GR04, kuria reikalavo: Sustabdyti Pirkimo procedÅ«ras iki bus iÅ¡nagrinėta Å¡i Pretenzija; Panaikinti Perkančiosios organizacijos nustatytÄ ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 ir parametrus P11-P12, arba pakoreguoti taip, kad aiÅ¡kiais kriterijais bÅ«tų vertinamas realus siÅ«lomų sprendimų ekonominis naudingumas objekte; Nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T2 maksimaliÄ vertinamÄ reikÅ¡mę.

10. Ieškovė pretenzijoje nurodė:

1) Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai turi būti tiesiogiai susiję su pirkimo objektu. Perkančioji organizacija nustatė tokius vertinimo kriterijus P11 ir P12, kurie nekuria jokios ekonominės naudos nei sutarties vykdymo laikotarpiui, nei po sutarties įgyvendinimo, o yra subjektyvi tiekėjų nuomonė dėl planuojamų atlikti darbų, kuri realiai ir vienodai tarp visų tiekėjų negali būti palyginama;

2) Atsižvelgiant į pateiktus P11 – P12 parametrus, pasiÅ«lymas bus vertinamas subjektyviai, kadangi vertinami tokie aspektai kaip logiÅ¡kumas, efektyvumas ir kt. NeaiÅ¡ku, kaip perkančioji organizacija matuos efektyvumÄ , kaip vertins įgyvendinamumÄ , nenurodyta, kokio dydžio rizikas vertins. NeaiÅ¡ku, kaip perkančioji organizacija vertins logiÅ¡kumÄ , kuomet Å¡alia pateikiamos formuluotės neaiÅ¡kios, nesuprantamos. Parametro vertinime 41-70 nurodytas kriterijus ,,neapraÅ¡yta ar nekonkrečiai apraÅ¡yta svarba užsakovui, visuomenei <...>“, tačiau toks kriterijus negali bÅ«ti naudojamas ekonominio naudingumo vertinime.

Negalima reikalauti, kad tiekėjas įrodytų perkančiajai organizacijai, jog jai tikrai svarbus perkamas objektas ir kaip visuomenė džiaugsis, jei toks objektas bus pastatytas. NeaiÅ¡ku, pagal kokius kriterijus, kokias priemones perkančioji organizacija vertins kaip neveiksmingas/neefektyvias ir kurios Å¡alies požiÅ«riu bus vertinama ar priemonė reikalaujama. NeaiÅ¡ku, kaip perkančioji organizacija įvertins, jog buvo identifikuotos visos rizikos. Perkančioji organizacija pati reikalauja turėti įdiegtas vadybos sistemas, kas reiÅ¡kia, kad ji pati turėtų žinoti, kuo tai prisidės prie darbų atlikimo. 41-70 balų apraÅ¡yme naudojamos tokios sÄ vokos kaip ,,neefektyvus“, neveiksminga“, reikÅ¡minga“, esminiai“, sudėtingas“, tačiau pagal tokį apraÅ¡ymÄ atliekamas vertinimas bus subjektyvus.

P11 ir P12 balai skiriami atsižvelgiant į pateiktų dokumentų turinį, tačiau neaiÅ¡ku, kokia balų suma bus skiriama ar neskiriama už konkrečiai nepateiktÄ ar netiksliai pateiktÄ apraÅ¡ymÄ . Dėl T2 kriterijaus nurodė, kad perkančioji organizacija turi nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus maksimaliÄ vertinimo reikÅ¡mę ne daugiau kaip 5 m. (Å¡ioje dalyje ginčas nekyla).

11. Atsakovas iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo pretenzijÄ ir 2017 m. spalio 6 d. priėmė sprendimÄ jÄ tenkinti iÅ¡ dalies – atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus dėl to, kad reikia panaikinti ekonominio naudingumo kriterijų T1 arba pakoreguoti jo parametrų P11 ir P12 vertinimo praÅ¡ymus taip, kad pagal juos bÅ«tų galima realiai įvertinti tiekėjo pasiÅ«lymo ekonominę naudÄ ;

2) tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl maksimalaus sutarčių skaičiau nustatyto ekonominio naudingumo kriterijui T2.

12. Ieškovas 2017 m. spalio 13 d. teismui pareiškė ieškinį, kuriuo reikalauja:

1) Panaikinti kaip nepagrįstÄ atsakovo 2017 m. spalio 6 d. raÅ¡tu įformintÄ sprendimÄ ta dalimi, kuria ieÅ¡kovo pretenzijos reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti;

2) Panaikinti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų T1 kaip neatitinkantį Pirkimo objekto ir pažeidžiantį viešųjų pirkimų principus (sÄ Å¾iningumo, skaidrumo, lygiateisiÅ¡kumo). V. Teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl pasiÅ«lymų ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų 13. VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad perkančioji organizacija užtikrina, jog atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį viešųjų pirkimų tikslas – vadovaujantis Å¡io įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su vieÅ¡ojo intereso apsauga, todėl Viešųjų pirkimų įstatymas vieÅ¡iesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o Å¡io įstatymo nuostatos aiÅ¡kinamos ir taikomos taip, kad bÅ«tų apgintas vieÅ¡asis interesas.

Atsižvelgiant į nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas ir veiklos ribas, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio nuostatų prasme išskirtinos dvi perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumo vertinimo situacijos:

a) ar nepažeisti viešųjų pirkimų principai ir tikslas;

b) ar nepažeistas tik viešųjų pirkimų tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).

14. Perkančiosios organizacijos, vertindamos tiekėjų pasiÅ«lymus, pripažintus atitinkančiais pasiÅ«lymo pateikimo ir minimalius kvalifikacijos reikalavimus, gali pasirinkti vienÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymo kriterijų – ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ arba mažiausiÄ kainÄ , t. y. kriterijų, kurio pagrindu iÅ¡renkamas laimėtojas. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 39 straipsnį vieÅ¡ojo pirkimo sutarčių sudarymo kriterijai yra tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo kriterijai.

Tiekėjų vertinimo kriterijai turi būti iš anksto paskelbti pirkimo dokumentuose. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus (Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617; 1988 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas B. prieš Nyderlandų valstybę, C-31/87; Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2006 m. spalio 12 d.

įsakymas Nr. 1S-53 Dėl viešųjų pirkimų pasiÅ«lymų vertinimo ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo arba mažiausios kainos vertinimo kriterijumi rekomendacijų IV skyrius). Taikydamos ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo atrankos kriterijų, perkančiosios organizacijos laisvos ne tik pasirinkti sutarties sudarymo (tiekėjų vertinimo) kriterijų, bet ir nustatyti jų lyginamÄ jį svorį tiek, kiek tai, siekiant surasti ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , leistų apibendrintai vertinti nustatytus subkriterijus (Teisingumo Teismo 2003 m. gruodžio 4 d.

Sprendimas EVN ir Wienstrom, C-448/01, Rink. 2003, p. I-14527; Rekomendacijų IV skyrius). EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijaus subkriterijai turi bÅ«ti susiję su vieÅ¡ojo pirkimo sutartimi – sutarties dalyku (Rekomendacijų 11 p.). SÄ saja su pirkimo dalyku turi bÅ«ti suprantama taip, kad atitinkamas kriterijus susijęs tik su produktu plačiÄ ja prasme, tačiau ne su bendra tiekėjo politika tam tikroje srityje (Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieÅ¡ Nyderlandus, C-368/10). EkonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių.

Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui.

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Pirkimo sÄ lygų 57 punkte pasiÅ«lymų vertinimo kriterijų T1, teisėtumo ir pagrįstumo. IeÅ¡kovė teigia, kad Å¡ie ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo nėra tiesiogiai susiję su pirkimo objektu, jų apraÅ¡ymai ir formuluotės yra dviprasmiÅ¡kos, neaiÅ¡kios.

16. Rekomendacijų 18 punkte nustatyta, kad kiekvienam vertinimo kriterijui, iÅ¡skyrus kainÄ , galima papildomai nustatyti parametrus. Pirkimo sÄ lygų 56 punkte numatyta, kad ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymas parenkamas pagal kainos ir kokybės santykį. Pirkimo sÄ lygų 58 punkte numatyta, kad ekonominis naudingumas (S) apskaičiuojamas kaip kainos (C) ir kitų kriterijų (T) sumÄ . Pirmasis kriterijus – Kaina (C). Antrasis kriterijus – Projekto rizikų valdymas (T1), susideda iÅ¡ ,,Rizikos vertinimas“ (P11) ir ,,Aplinkos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ (P12), trečiasis kriterijus (T2) – Specialistų patirtis.

17. P11 ,,Rizikos vertinimas“ (pirmasis T1 parametras) nustatomas, vertinant projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, suvokimas, rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksnių analizė, jos iÅ¡samumas, pagrįstumas, tiekėjo numatytų rizikos valdymo priemonių apraÅ¡ymas, jo iÅ¡samumas, pagrįstumas, priemonių įgyvendinamumas, efektyvumas, susietumas su vykdytinais rangos darbais. Kartu su pasiÅ«lymu pateikiama: projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, apraÅ¡ymas, Projekto įgyvendinimo galimų rizikų sÄ raÅ¡as ir apraÅ¡ymas bei analizė, rizikų valdymo priemonių, jų įgyvendinimo apraÅ¡ymas.

18. P12 ,,Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ (antrasis T1 parametras) nustatomas vertinant – vykdant rangos sutartį taikomos poveikio aplinkai mažinimo priemonės, jų taikymo planas, jo aiÅ¡kumas, pagrįstumas, įgyvendinamumas, efektyvumas, susietumas vykdytinais rangos darbais, su rizikos valdymo priemonėmis, darbų organizavimo ir komunikacijų planu. Vertinamas statybos metu bÅ«simų tarÅ¡os Å¡altinių ir susidarančių atliekų atskleidimas. Vertinamas rangovo įdiegtų vadybos sistemų taikymo, vykdant rangos sutartį, taikymo svarba ir nauda. Kartu su pasiÅ«lymu pateikiama: įdiegtos vadybos sistemos taikymo, vykdant rangos sutartį, apraÅ¡ymas, darbų organizavimo ir komunikacijos planas, statybos dabų vykdymo metu galimų tarÅ¡os Å¡altinių bei susidarančių atliekų sÄ raÅ¡as, poveikio aplinkai mažinimo priemonių apraÅ¡ymas, jų taikymo planas.

19. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė (perkančioji organizacija) ekonominio naudingumo kriterijais pasirinko tokias vertybes, kurios yra susijusios su pirkimo objekto įgyvendinimu, o ne su pačiu pirkimo objektu. Teismo vertinimu, su tokiais ieÅ¡kovės argumentais nėra pagrindo sutikti, kadangi vien jau iÅ¡ Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalies, matyti, jog tokie kriterijai kaip aplinkosaugos charakteristikos (T1 antrasis parametras P12) gali bÅ«ti nustatyti vertinant ekonomiÅ¡kai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ . AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta Rekomendacijų 11 punkte. Nėra abejonių, kad Å¡ie kriterijai yra sietini tiek su pirkimo objektu, tiek ir su vieÅ¡ojo pirkimo tikslu. Taigi, nėra pagrindo teigti, jog perkančioji organizacija neteisėtai ir nepagrįstai nustatė kriterijaus T1 antrojo parametro P12 reikalavimus.

20. Tuo tarpu dėl kito ginčijamo kriterijaus (T1) ,,Rizikos valdymas“ (P11) minėtoje įstatymo normoje tiesiogiai nepasisakyta. Tokiu būdu perkančiajai organizacijai leidžiama pačiai nuspręsti dėl jų tikslingumo.

21. Kaip matyti iÅ¡ Pirkimo sÄ lygų kriterijumi (T1) ,,Rizikos vertinimas“ (P11) yra vertinamas projekto specifikos suvokimas, rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikų identifikavimas, jų veiksmų analizės iÅ¡samumas, numatytų rizikos valdymo priemonių ir bÅ«tų efektyvumas, įgyvendinamumas ir pagrįstumas. Akivaizdu, jog perkančioji organizacija (atsakovė), siekdama gauti kuo geresnius darbus, yra suinteresuota, kad tiekėjas gebėtų identifikuoti galimas darbų atlikimo metu iÅ¡kylančias rizikas ir gebėtų jas valdyti.

Teismas, įvertinęs ginčijamo kriterijaus T1 pirmojo (P11) ir antrojo parametrų (P12) apibÅ«dinimus sprendžia, jog, aptariamuose kriterijuose reikalaujami nurodyti planai bei priemonės realiai yra skirtos parodyti, kokiu pasirinktu bÅ«du bus pasiekiamas galutinis pirkimo objektas. Visas darbo procesas, neskaitant tam tikrų perkančiosios organizacijos nustatytų konkrečių taisyklių, ar iÅ¡ teisės aktų kylančių reikalavimų, priklauso iÅ¡imtinai nuo rangovo valios. Todėl, teismo vertinimu, kad perkančioji organizacija, rinkdamasi tiekėjÄ Å¡iems darbams atlikti, turi teisę pamatyti ir įvertinti kiekvieno iÅ¡ potencialių tiekėjų strategijÄ , jų atlikto darbo ekonomiÅ¡kumÄ , tuo pačiu užsitikrindama ir tai, jog nurodyto plano bus laikomasi sutarties vykdymo metu.

Dėl Å¡ių priežasčių teismas sprendžia, kad T1 parametrai P11 ,,Rizikos vertinimas“ ir P12 ,,Aplinkosaugos priemonės ir vadybos sistemų taikymas“ yra glaudžiai susiję su pirkimo objektu. Dėl ekonominio naudingumo kriterijų T1 neaiÅ¡kumo 22. IeÅ¡kovas nurodė, kad neaiÅ¡ku, kaip perkančioji organizacija vertins logiÅ¡kumÄ , kuomet Å¡alia pateikiamos formuluotės (neaiÅ¡kus, nesuprantamas). Parametro vertinime 41-70 nurodytas kriterijus ,,neapraÅ¡yta ar nekonkrečiai apraÅ¡yta svarba užsakovui, visuomenei <...>“, tačiau toks kriterijus negali bÅ«ti naudojamas ekonominio naudingumo vertinime.

Negalima reikalauti, kad tiekėjas įrodytų perkančiajai organizacijai, jog jai tikrai svarbus perkamas objektas ir kaip visuomenė džiaugsis, jei toks objektas bus pastatytas. Neaišku, pagal kokius kriterijus, kokias priemones perkančioji organizacija vertins kaip neveiksmingas/neefektyvias ir kurios šalies požiūriu bus vertinamos ar reikalaujamos. Neaišku, kaip perkančioji organizacija įvertins, jog buvo identifikuotos visos rizikos. Perkančioji organizacija pati reikalauja turėti įdiegtas vadybos sistemas, tai pati perkančioji organizacija turėtų žinoti, kuo tai prisidės prie darbų atlikimo.

Nurodytos sÄ vokos ,,neveiksminga“, ,,reikÅ¡minga“, esminiai“, ,,sudėtingas“ ir kt., tačiau pagal tokį apraÅ¡ymÄ atliekamas vertinimas bus subjektyvus. P11 ir P12 balai skiriami atsižvelgiant į pateiktų dokumentų turinį, tačiau neaiÅ¡ku, kokia balų suma bus skiriama ar neskiriama už konkrečiai nepateiktÄ ar netiksliai pateiktÄ apraÅ¡ymÄ . Taigi ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės ginčija Pirkimo sÄ lygų 57 punkte pateiktus ekonominio naudingumo vertinimo kriterijų apraÅ¡ymus, už kuriuos kiekvienam iÅ¡ tiekėjų skiriami nustatyti balai, yra abstraktaus pobÅ«džio, kelia abejonių dėl jų turinio aiÅ¡kumo, bei gali sÄ lygoti nevienodÄ jų supratimÄ bei aiÅ¡kinimÄ , iÅ¡ esmės viskÄ paliekant nuspręsti atsakovui, nepaliekant jokių galimybių objektyvumui.

Tačiau teismo vertinimu, šie argumentai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad tiekėjų pasiūlymų ekonominio vertinimo kriterijai ir vertinimo tvarka yra neaiški ar dviprasmiška.

23. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė atliko supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ ,,Kauno kultÅ«ros centro“ Tautos namai pastato remonto ir tvarkymo darbai, skirti projekto ,,Kauno kultÅ«ros centro ,,Tautos namai“ infrastruktÅ«ros pritaikymas vietos bendruomenės reikmėms“ įgyvendinimui“ pirkimÄ , Nr. (duomenys neskelbtini). Perkančioji organizacija 2017 m. rugsėjo 29 d. raÅ¡te Nr. S-76 nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. gavo suinteresuoto teikėjo pretenzijÄ dėl pirkimo sÄ lygų, todėl sustabdė pirkimo procedÅ«ras, kol bus iÅ¡nagrinėta Å¡i pretenzija.

Vertindama pretenzijÄ , perkančioji organizacija nusprendė tenkinti tiekėjo pretenzijÄ dalyje dėl reikalavimo sukonkretinti subkriterijus, pateikiant baigtinį sÄ raÅ¡Ä kriterijų, o ne subkriterijus užbaigiant trumpiniais ,,pan“, atitinkamai pakeičiant pirkimo sÄ lygas ir panaikinant iÅ¡ apibrėžimų trumpinius ,,pan“. Taigi, nurodytų aplinkybių vertinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Pirkimo sÄ lygų 57 punkte ,,Rizikos vertinimas“ ir ,,Aplinkosaugos priemonių bei vadybos sistemų taikymas“ parametrai buvo konkretizuoti.

24. Perkančioji organizacija 2017 m. spalio 9 d. raÅ¡tu Nr. S-85 informavimo suinteresuotus tiekėjus, kad pirkimo procedÅ«ros tęsiamos ir nustatė pasiÅ«lymų pateikimo terminÄ iki 2017 m. spalio 16 d., 10 val.

25. Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedÅ«ras ir nustatant laimėtojÄ , bÅ«tų laikomasi lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslÄ â€“ sudaryti vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas.

26. Kaip jau minėta, perkančioji organizacija, vertindama pasiÅ«lymus pagal ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo kriterijų, pirkimo sutartį sudaro su dalyviu, pateikusiu perkančiajai organizacijai naudingiausiÄ pasiÅ«lymÄ , iÅ¡rinktÄ pagal jos nustatytus kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, – paprastai kokybės, kainos, techninių privalumų, estetinių ir funkcinių charakteristikų, aplinkosaugos charakteristikų, eksploatavimo iÅ¡laidų, veiksmingumo, garantinio aptarnavimo ir techninės pagalbos, pristatymo datos, pristatymo laiko arba užbaigimo laiko. Tiekėjų vertinimo kriterijai turi bÅ«ti iÅ¡ anksto paskelbti pirkimo dokumentuose (VPÄ® 39 str. 4 d.).

27. Jei perkančioji organizacija pasiūlymus vertina pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, ji privalo, be kita ko, paskelbti šio kriterijaus subkriterijaus (kriterijaus sudėtinių dalių) lyginamojo svorio koeficientus. Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijaus subkriterijai turi ne tik sietis su sutartimi bei jos vykdymu, bet ir neturi riboti tiekėjų įsisteigimo ar paslaugų teikimo laisvių. Jie privalo būti nediskriminuojantys ir proporcingi siekiamam tikslui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-344-381/2016;

Teisingumo Teismo 2002 m. gruodžio 12 d. Sprendimas Universale-Bau ir kt., C-470/99, Rink. 2002, p. I-11617), turi nepažeisti ir skaidrumo principo, reiÅ¡kiančio jų (pirkimo sÄ lygų) aiÅ¡kumÄ , tikslumÄ , nedviprasmiÅ¡kumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013). Be to, toks pirkimo sÄ lygų pobÅ«dis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiÅ¡kinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiÅ«lymai jas atitinka (ESTT 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieÅ¡ CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801).

Be to, vienodo požiÅ«rio principas įpareigoja perkančiÄ jÄ organizacijÄ pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sÄ lygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rÅ«pestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiÅ¡kinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiÅ«lymus (ESTT 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-394/2013).

Taigi, visais atvejais pirkimo dokumentuose turi bÅ«ti numatyti ne tik aiÅ¡kÅ«s ir su pirkimo objektu susiję vertinimo kriterijai, bet ir pateiktas detalus jų apraÅ¡ymas, t. y. apraÅ¡yta, už kÄ ir kokį konkretų balÄ skiriama vienam ar kitam vertinimo kriterijui ar jo parametrui, taip sudarant galimybes objektyviai vertinti pasiÅ«lymus ir sumažinti galimų pretenzijų skaičių.

28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pagal Pirkimo sÄ lygos T1 kriterijaus P11 ir P12 parametrai vertinami 100 balų sistemoje. Siekiant palengvinti vertinimÄ ir suvienodinti galimas balų interpretacijas 100 balų skalė padalinta į kokybinius intervalus, taip pat nustatyta atitinkamo balo skyrimo metodika (subkriterijai). t. y. intervalais 0-40 balų, 41-70 balų ir 71-100 balų. Vertinimai atliekami pagal Konkurso sÄ lygų 57 punkte atitinkamo parametro balų intervalui pateiktus apraÅ¡ymus.

29. Pirkimo sÄ lygų 57 punkte yra aiÅ¡kiai nurodoma, kas bus vertinama pirkimo sÄ lygų 57 punkte įtvirtintais kriterijais T1. Pateiktoje lentelėje intervalais nurodoma, kiek balų bus gaunama už tam tikro lygio tiekėjo sugebėjimÄ nustatyti rizikÄ ir priemonių rizikai valdyti taikymÄ . Pavyzdžiui kriterijus T1 ,,Rizikos vertinimas“ nuo 0 iki 40 balų skiriama, jeigu Projekto specifika, susijusi su rangos sutarties vykdymu, yra ne Å¡io Projekto. Identifikuotos tik 1-3 projekto įgyvendinimo rizikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu.

Pateikta rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikų veiksnių analizė ar jų veiksnių analizė nepagrįsta, nelogiška (pateikti teiginiai prieštarauja vieni kitiems, yra neteisingi, analizė yra neaiški, nesuprantama, visiškai nesusijusi su vykdytinais rangos darbais), pateikti rizikos veiksniai yra praktikoje nepasitaikantys, rizikos nėra galimos. Numatytos rizikos valdymo priemonės yra sunkiai ar visai neįgyvendinamos, pateiktas aprašymas yra nepagrįstas, nelogiškas (pateikti teiginiai prieštarauja vieni kitiems, yra neteisingi, rizikos valdymo priemonių aprašymas neaiškus, nesuprantamas, visiškai nesusijęs su vykdytinais rangos darbais).

Nuo 41 iki 100 balų skiriama, kai pateiktas abstraktus, neiÅ¡samus Projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, apraÅ¡ymas (neapraÅ¡yta ar nekonkrečiai apraÅ¡yta svarba Užsakovui, visuomenei, neapraÅ¡ytas ar nekonkrečiai apraÅ¡ytas Projekto įgyvendinimo, darbų vykdymo savitumas, iÅ¡skirtinumas), pateiktas apraÅ¡ymas rodo, kad tiekėjas yra neįsigilinęs ir/ar nesupranta projekto specifikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu. Identifikuotos projekto įgyvendinimo rizikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, tačiau iÅ¡ jų tik kelios (2-3) yra reikÅ¡mingos Å¡io Projekto įgyvendinimui (galinčios sukelti esminius neigiamus padarinius, turinčios didelę įtakÄ tinkamam rangos sutarties įgyvendinimui).

Pateikta rangos sutarties (darbų) vykdymo rizikų veiksnių analizė, bet trÅ«ksta konkretumo, iÅ¡samumo (rizikų veiksnių analizė yra abstrakti, nėra individualiai parengta Å¡iam projektui). Numatytų rizikos valdymo priemonių ir jų įgyvendinimo apraÅ¡ymas abstraktus, neiÅ¡samus (priemonės ir jų įgyvendinimas apraÅ¡ytas nekonkrečiai, apraÅ¡ymas nėra individualiai parengtas Å¡iam projektui), numatytos priemonės ir/ar jų įgyvendinimas neefektyvus (neveiksmingas, neduodantis siekiamo rezultato, jų taikymas sudėtingas ir/ar reikalaujantis neprotingai didelių laiko ir/ar piniginių sÄ naudų), neatitinka ar tik iÅ¡ dalies atitinka rangos sutarties (darbų) specifikÄ .

Nuo 71-100 balų skiriama, kai identifikuotos numatomos IÅ¡samiai (plačiai, detaliai) apraÅ¡yta Projekto specifika, susijusi su rangos sutarties vykdymu (konkrečiai apraÅ¡yta svarba Užsakovui, visuomenei, konkrečiai apraÅ¡ytas Projekto įgyvendinimo, darbų vykdymo savitumas, iÅ¡skirtinumas), pateiktas apraÅ¡ymas rodo, kad tiekėjas yra įsigilinęs ir supranta Projekto specifikÄ , susijusiÄ su rangos sutarties vykdymu. Identifikuotos visos reikÅ¡mingiausios (galinčios sukelti esminius neigiamus padarinius, turinčios didelę įtakÄ tinkamam rangos sutarties įgyvendinimui) projekto įgyvendinimo rizikos, susijusios su rangos sutarties vykdymu, jos galimos ir pagrįstos (realiai tikėtinos).

AiÅ¡ki ir detali rizikos veiksnių analizė, konkrečiai apraÅ¡yti galimi rizikos veiksniai, tiesiogiai ir netiesiogiai susiję su vykdytinais darbais, nustatyta jų atsiradimo tikimybės, rizikų veiksnių analizė visiÅ¡kai atitinka rangos sutarties (darbų) specifikÄ . Numatytų rizikos valdymo priemonių ir jų įgyvendinimo apraÅ¡ymas iÅ¡samus, konkretus, logiÅ¡kas ir pagrįstas (priemonės ir jų įgyvendinimas apraÅ¡ytas aiÅ¡kiai ir tiksliai, apraÅ¡yme nėra prieÅ¡taravimų ir/ar klaidų, yra apraÅ¡ytos rizikos valdymo priemonės ir jų įgyvendinimas techniniais, teisiniais, aplinkosauginiais aspektais), numatytos priemonės ir jų įgyvendinimas efektyvus (veiksmingas, galintis duoti siekiamÄ rezultatÄ , jų taikymas nėra komplikuotas ir/ar reikalaujantis neprotingai didelių laiko ir/ar piniginių sÄ naudų), visiÅ¡kai atitinka rangos sutarties (darbų) specifikÄ .

Kartu su rizikų valdymo priemonių, jų įgyvendinimo apraÅ¡ymu pateiktos schemos, planai. AnalogiÅ¡kai vertinami ir kiti Pirkimo sÄ lygų 57 punkte įtvirtinti kriterijus T1, antrojo parametro P12 aspektai.

30. Teismas įvertinęs nurodytų kriterijų turinį, aplinkybę, kad jie jau tikslinti po tiekėjų pretenzijos, daro iÅ¡vadÄ , kad nurodyti kriterijai yra pakankamai aiÅ¡kÅ«s ir tiekėjui (-ams) gali bÅ«ti suprantami, iÅ¡ turinio galima nustatyti, už kokius pasiÅ«lymus bus taikomas tam tikras balas. Be to, teismas pažymi, kad negalima reikalauti iÅ¡ perkančiosios organizacijos, kad Pirkimo sÄ lygose bÅ«tų nurodyti ir apraÅ¡yti visi galimi situacijų sprendiniai, detalizuoti iki smulkmenų visi vertinimo kriterijai, paaiÅ¡kinta kiekviena sÄ voka ir pan. teismo vertinimu, tiekėjas, kaip konkrečios srities specialistas, įvertinęs Pirkimo sÄ lygų bei Techninių specifikacijoje nustatytų sÄ lygų visetÄ , iÅ¡ esmės gali suprasti Pirkimo sÄ lygose 57 straipsnio numatytus reikalavimus.

31. Taip pat teismas, pažymi, kad po kiekvienu balų intervalu yra paaiÅ¡kinta skiriamų balų tvarka, t. y. pvz. intervalas 0-40 nurodyta, kad skiriama minimali nurodytų balų suma, jeigu tiekėjo pateiktų dokumentų turinys atitinka aukščiau pateiktÄ apraÅ¡ymÄ pilna apimti, kuo mažiau tiekėjo pateiktų dokumentų turinys atitinka aukščiau pateiktÄ apraÅ¡ymÄ , tuo daugiau balų skiriama, tai reiÅ¡kia, jei tiekėjas atitinka 0-40 balų intervale nurodytus kriterijus skiriama 0 balų.

Kadangi Å¡ioje intervale nurodyti neigiami atitikimo kriterijai, t. y. projekto specifika <...> yra ne Å¡io projekto, vykdymo rizikų analizė nepagrįsta, nelogiÅ¡ka, <...>, numatytos rizikos yra sunkiai ar visai neįgyvendinamos, – reiÅ¡kia, kad kuo mažiau vertinimo kriterijų (turinčių neigiamÄ aspektÄ ) bus nustatyta, tuo aukÅ¡tesnis balas Å¡iame intervale skirtinas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad teikėjų vertinimÄ atliks ne perkančioji organizacija, o specialistas, kas teismui leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė deklaratyviais teiginiais bando paneigti tiekėjų pasiÅ«lymų vertinimo objektyvumÄ .

32. Teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad ieÅ¡kovė nepagrindė, kad ekonominio naudingumo kriterijų vertinimo apraÅ¡ymuose vartojamos formuluotės bÅ«tų neaiÅ¡kios, netikslios, dviprasmiÅ¡kos. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė Konkurso sÄ lygose nustatytais terminais bÅ«tų kreipusi į atsakovę dėl jai neaiÅ¡kių Konkurso sÄ lygų paaiÅ¡kinimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ekonominio naudingumo kriterijų nesuprato, ginčijo ar prašė paaiÅ¡kinti kiti konkurse dalyvavę tiekėjai.

Vien tai, kad ieÅ¡kovei nėra aiÅ¡ku, kaip bus vertinami pasiÅ«lymai pagal Konkurso sÄ lygose pateiktus kriterijų apraÅ¡ymus, nepakanka konstatuoti vertinimo kriterijų neaiÅ¡kumo ir juos pripažinti neteisėtais. Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovės argumentus dėl kriterijaus apibrėžimo neaiÅ¡kumo ir t.t. vertina, kad ieÅ¡kovė galimai kvestionuoja sÄ lygas ne dėl to, kad jos jai kaip tiekėjai yra neaiÅ¡kios, tačiau jai aktualu žinoti perkančiosios organizacijos tam tikro sÄ vokos perspektyvinį vertinimÄ (nurodo, kad neaiÅ¡ku, kaip vertins logiÅ¡kumÄ , kaip vertins neveiksmingas/neefektyvias).

33. Pažymėtina, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra pripažįstamos profesionaliais viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektais, todėl, teismo vertinimu, tiekėjams neturėtų bÅ«ti sudėtinga suvokti ir apraÅ¡yti, kokios rizikos gali kilti ir kokių priemonių bÅ«tina imtis, siekiant Å¡ias rizikas suvaldyti, taip pat turėtų bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s ir darbų organizavimo bei vidinės ir iÅ¡orinės komunikacijos aspektai. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ginčijamose Pirkimo sÄ lygose pateikta vertinimo sistema yra pakankamai aiÅ¡ki ir suprantama – atsakovė yra detaliai apraÅ¡iusi subkriterijus ir numačiusi konkrečius balų intervalus už atitinkamo lygio pasiÅ«lymus, todėl spręstina, kad atsakovės ginčijamose Pirkimo sÄ lygose įtvirtinti ekonomiÅ¡kai naudingiausio pasiÅ«lymo vertinimo kriterijai yra parengti nepažeidžiant esminių viešųjų pirkimų principų ir Viešųjų pirkimų įstatymų nuostatų, o ieÅ¡kovės pateikti argumentai dėl vertinimo kriterijų neaiÅ¡kumo yra daugiau samprotaujamojo pobÅ«džio nei teisiÅ¡kai pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimų panaikinti ekonominio vertinimo 57 punkte nustatytus T1 subkriterijus arba įpareigoti atsakovę pateikti tokius kriterijų apraÅ¡ymus, kurie užtikrintų objektyvų pasiÅ«lymų vertinimÄ .

34. Esant aukščiau nurodytų aplinkybių visetui teismas daro iÅ¡vadÄ , kad perkančiosios organizacijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir jų naikinti nėra pagrindo.

35. Kiti ieškovės argumentai nesvarstytini, nes nesusiję su pretenzijoje pareikštais reikalavimais ir neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

36. Atsakovė Kauno kultÅ«ros centras ,,Tautos namai“ už parengtÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, triplikÄ Ä¯ ieÅ¡kovės dublikÄ , ir kitus byloje atliktus procesinius veiksmus patyrė 1 560 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

37. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, atmetus ieškovės UAB ,,Gensera“ ieškinį, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės; ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

38. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokatų darbo laiko sÄ naudas, paruoÅ¡tų dokumentų turinį ir apimtį (rengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ ir kt.), Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, sprendžia, kad atsakovei Kauno kultÅ«ros centras ,,Tautos namai“ iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 1 560 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Vadovaudamasis CPK 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, Viešųjų pirkimų įstatymo 95 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: IeÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Gensera“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) atsakovei Kauno kultÅ«ros centrui ,,Tautos namai“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) 1 560 Eur (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 14 dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismÄ .

Teisėjas Evaldas Burzdikas