N-261-1327-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N261-1327/2012

Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00005-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 44.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo P. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties P. U. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. P. U. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir NŽT Zarasų žemėtvarkos skyrius, Institucija) 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. AT/N-4 nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 100 straipsnį 250 Lt bauda. 2010 m. lapkričio 26 d., vykdant valstybinį žemės naudojimo patikrinimą, buvo nustatyta, jog privatus 1,72 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Nariūnų kaime, Zarasų rajone, nenaudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės ūkio paskirtį, žemės sklypo dalis apsodinta mišku, likusi žemės sklypo dalis (apie 0,85 ha žemės) apleista, blogos agrarinės būklės, apaugusi krūmais, žolė nenušienauta, neganyta.

P. U. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti minėtą NŽT Zarasų žemėtvarkos skyriaus nutarimą Paaiškino, kad žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) negali būti naudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės ūkio paskirtį, nes 2006 m. kovo 22 d. buvo išduotas leidimas Nr. 1-05-582 įveisti mišką privačioje žemėje. Už apželdinto žemės sklypo priežiūrą žemės savininkai moka mokesčius. (b. l. 1-2).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. vasario 18 d. nutarimu pareiškėjo skundą tenkino – NŽT Zarasų žemėtvarkos skyriaus nutarimą panaikino ir bylą nutraukė.

II. Apeliaciniu skundu Institucija prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarimą.

Nurodė, jog žemės sklypo savininkams 2006 m. kovo 22 d. buvo išduotas Zarasų rajono žemėtvarkos skyriaus leidimas Nr. 1-05-582 įveisti mišką 1,72 ha žemės sklypo plote, tačiau tik apie 0,85 ha žemės sklypo ploto yra apsodinta mišku pagal 2006 m. parengtą UAB „Aukštaitijos girios“ želdinimo projektą. Likusi žemės sklypo ploto dalis yra apleista, nenušienauta ir blogos agrarinės būklės. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo faktą, kad likęs žemės sklypo plotas yra žemės ūkio paskirties žemėje, kuriame nėra miško želdinių, o pavieniai (apie 3 pušies medeliai) nesudaro vientiso miško sklypo masyvo. P. U. nepateikė įrodymų (miškotvarkos specialistų išvadų), kurie galėtų patvirtinti, jog likęs žemės sklypo plotas yra apaugęs miškų želdiniais ir 1,72 ha sklypas sudaro vientisą miško ūkio paskirties masyvą. Aplinkybė, kad žemės ūkio paskirties žemėje savaime užaugę pavieniai miško želdiniai, kai jie nėra pažymėti miško želdinimo projekte ir nesuformuoti atskirais sklypais, turi būti vertinama kaip žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį (remiasi Žemės įstatymo 25 str. 1, 3, 5 d.). Teismo išvada, kad P. U. neprivalo naudoti žemės pagal žemės ūkio paskirtį, prieštarauja Žemės įstatymo 21 straipsniui. Institucijos išduotas leidimas įveisti mišką nepateisina žemės sklypo savininko elgesio daugybę metų netvarkyti, nešienauti į želdinimo projektą neįtrauktos žemės sklypo ploto dalies.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 26 d. nutartimi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus apeliacinį skundą tenkino. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimą P. U. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija iš byloje pateikto Leidimo įveisti mišką privačioje žemėje (b. l. 20) nustatė, jog Žemėtvarkos skyrius, leidęs įveisti mišką, žemės savininkus įpareigojo jį įveisti tik tose žemės sklypų vietose, kurios nurodytos pridedamuose žemės sklypų planuose. Be to, leidime nurodyta, jog bendras sklypų, kuriuose leidžiama įveisti mišką, plotas yra 5,22 ha, o mišką įveisti leista tik 3,42 ha plote pagal planus. Iš želdinimo projekto matyti, jog ginčo sklype numatytą apželdinti 1 ha plotą, iš kurio 0,85 ha projektuojami miško želdiniai, 0,06 ha – priešgaisrinė juosta, 0,06 ha – neželdinama elektros trasos apsaugos juosta ir 0,03 ha – kelias į sodybą (b. l. 23), tuo tarpu remiantis VĮ Registrų centro duomenimis, bendras šio sklypo plotas – 1,72 ha (b. l. 29). Teismas padarė išvadą, jog tiek išduotas Leidimas, tiek parengtas projektas suteikė teisę įveisti mišką ne visame 1,72 ha sklype, o jo dalyje, todėl likusi sklypo dalis turėjo būti naudojama pagal jo tikslinę paskirtį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2012 m. spalio 18 d. nutartimi P. U. skundo netenkino ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. AT/N-4, kuriuo P. U. pagal ATPK 100 straipsnį paskirta 250 Lt bauda, paliko nepakeistą.

Teismas rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-280-624/2011 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-631/2012, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl kito sklypo bendrasavininko E. U. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 100 straipsnį dėl tame pačiame žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytų pažeidimų, užfiksuotų tuose pačiuose žemės naudojimo patikrinimo aktuose, įvertintas tas pats visiems to sklypo savininkams išduotas leidimas įveisti mišką privačioje žemėje Nr. I-05-582 ir įvertinti tie patys prie šio leidimo turintys būti dokumentai (prie leidimo būtini yra sklypo planai, kuriuose leidžiama įveisti mišką), jų turinys.

III. Apeliaciniu skundu (b. l. 138-141) administracinėn atsakomybėn patrauktas P. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. AT/N-4.

Skunde nurodo, kad turi leidimą įveisti mišką privačioje žemėje, o Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintų Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 2 punkte leidžiama mišką įveisti ir leidžiant miškui želti (be žmogaus pagalbos arba taikant žėlimą skatinančias priemones), todėl jis neprivalo naudoti žemės pagal žemės ūkio paskirtį, kadangi naudojimas pagal tokią paskirtį trukdo želti miškui. Miško želdinimas nesilaikant Miško želdinimo projekto ar dėl kitokių želdinimo reikalavimų nesilaikymo nesudaro ATPK 100 straipsnio pažeidimo sudėties.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-631/2012. Vilniaus apygardos teismas nustatė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos buvo pateikusi ne visą „Miško želdinimo projektą“, iš kurio matyti, jog miško įveisimas numatomas visame ginčo sklype. Todėl akivaizdu, kad ir E. U. byla išnagrinėta neištyrus šių įrodymų. Vilniaus apygardos teismas turėjo į tai atsižvelgti ir priimti teisingą sprendimą o ne remtis kitu analogišku sprendimu, kuriame neišsiaiškintos visos aplinkybės.

Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucija su juo nesutinka, prašo jį atmesti, o ginčijamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 100 straipsnyje (2010 m. lapkričio 4 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), padarymo. Šiame straipsnyje numatyta, kad privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. AT/N-4, kuriuo P. U. pagal ATPK 100 straipsnį paskirta 250 Lt bauda, paliko nepakeistą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. U. nesutinka su tokiu sprendimu, kadangi teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.

Pažymėtina, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, 2012 m. spalio 18 d. nutarime konstatavo, kad miško želdinimo projektas buvo parengtas ir patvirtintas tik daliai – 1 ha – P. U. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 1,72 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik šioje sklypo dalyje miško želdinimo darbai pagal sutartį ir yra atlikti (išskyrus 0,15 ha, kur pagal projektą (projekto korektūrą) yra kelias, priešgaisrinė juosta ir kt.), likusi šio žemės sklypo dalis turi būti naudojama pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, t. y. žemės ūkio. Teismas vadovavosi kitoje byloje pateiktu išaiškinimu, jog šiuo atveju galiojo tik želdomo sklypo brėžinys, korekcija (b. l. 23), o ne pirminis brėžinys. Teismas pripažino, kad tai, jog likusi sklypo dalis nebuvo sutvarkyta taip, kaip to reikalaujama žemės ūkio paskirties sklypui, neneigė ir pats P. U., ką patvirtina du žemės naudojimo patikrinimo aktai (b. l. 13 ir 28), nuotraukos prie 2010 m. lapkričio 26 d. akto, teisme apklausti liudytojai. Tas faktas, kad šiuo metu jau yra patvirtintas (2011 m. birželio 3 d.) ir likusios sklypo dalies brėžinys miškui želdinti (b. l. 94), patvirtino, kad tikrinimo metu dar nebuvo projekto įveisti mišką toje 1,72 ha sklypo dalyje, kuri nebuvo pažymėta ir institucijos turimame želdomo sklypo brėžinyje su korekcija (b. l. 23). Todėl leidimas galiojo tik tai daliai, kuri buvo nurodyta želdomo sklypo brėžinio korekcijoje. Kita dalis iki naujo brėžinio parengimo liko žemės ūkio paskirties, todėl turėjo būti tvarkoma teisės aktų nustatyta tvarka, o to neatlikus, traukiama administracinėn atsakomybėn ATPK nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į juos ir jais grindė savo sprendimą, tinkamai motyvavo nutartį ir priėmė teistą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgdamas į byloje esančius dokumentus, teismas teisingai nustatė, kad ginčo sklype (1,72 ha ploto, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) miško želdinimo plotas sudaro tik 1 ha žemės, kurio 0,85 ha nustatoma apsodinti miško želdiniais, o likusį 0,15 ha žemės plotą – 0,06 ha (priešgaisrinė juosta), 0,06 ha (elektros trasos apsaugos juosta) ir 0,03 ha kelio į sodybą žemės plotas, pagal miško želdinimo projekto rengimo reikalavimus paliekamas neželdinamas (b. l. 23). Teisingai nustatyta, kad ginčo žemės sklypo pirminis želdinimo projektas buvo patvirtintas 2006 m. rugpjūčio 11 d., o vėliau 2006 m. lapkričio 9 d. buvo atlikta jo korekcija (b. l. 23-24; 96-113) Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, miško įveisimas numatomas ne visame ginčo sklype, todėl likusi žemės sklypo dalis (apie 0,72 ha) privalėjo būti tvarkoma taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį – žemės ūkio (b. l. 29). Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias miško įveisimo tvarką, ir nustatė, kad tiek miško želdinimui, tiek natūraliam žėlinimui (savaiminiam miško žėlimui be žmogaus pagalbos ar taikant žėlinimą skatinančias priemones) būtinas projektas, todėl, likusiai ginčo sklypo daliai neparengus ar nepatikslinus želdinimo projekto, ji laikytina ne miško žeme, o jos netvarkant – taikoma ATPK 100 straipsnyje numatyta atsakomybė. Taigi, darytina išvada, kad nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu priimto sprendimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei minėtas teisės aktų nuostatas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutarties apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

P. U. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. nutartį P. U. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Virgilijus Valančius