2021-09-15 Nr. AB-18689-3-61-3-04355-2019-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1898-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04355-2019-2

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja R. B. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymą Nr. TE-326 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. B.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėja nurodė, kad tarnybinė nuobauda jai paskirta remiantis šališkomis išvadomis, neįvertinus visų faktinių aplinkybių, susijusių su ikiteisminio tyrimo Nr. 05-6-00018-18 (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas Nr. 18) ir ikiteisminio tyrimo Nr. 02-6-00045-18 (toliau – ir Ikiteisminis tyrimas Nr. 45) atlikimu. Pareiškėja teigė, kad jos veiksmuose nebuvo tarnybinio nusižengimo sudėties, ji nepadarė jokios neteisėtos veikos. Pareiškėja nesutiko su Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriaus 2019 m. spalio 30 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 04/8-9-11359 (toliau – ir Išvada), nes nebuvo įvertintos visos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės veikos konstatavimui, taip pat nebuvo nustatyta kaltė, teisinės pasekmės. Pareiškėja nurodė, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas ir atliktas dėl subjektyvių priežasčių, siekiant su ja susidoroti. Pareiškėja tvirtino, kad visi jos veiksmai atliekant ikiteisminius tyrimus buvo vykdomi laikantis teisės aktų reikalavimų.

3. Pareiškėja nurodė, kad 2018 m. gruodžio 4 d. jai paskyrus Ikiteisminį tyrimą Nr. 18, tyrimui vadovaujanti prokurorė iki 2019 m. balandžio 8 d. jokių pastabų dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo neturėjo. Pareiškėjos teigimu, prokurorė nuolat buvo informuojama apie situaciją byloje. 2019 m. kovo 19 d. prašyme pratęsti ikiteisminio tyrimo eigą prokurorė nurodė, kad visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai yra atlikti. Tačiau Išvadoje buvo analizuojami pareiškėjos veiksmai (neveikimas), dėl kurių galimo neteisėtumo Tarnybos Imuniteto ir kontrolės skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. pranešime Nr. 04/8-9-4862 „Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir Pranešimas) informacijos nebuvo pateikiama. Pareiškėja nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo išplėstas įrodinėjamo nusižengimo sudėties objektyvusis požymis – neteisėta veika, apie kurią ji nebuvo informuota. Pareiškėja pažymėjo, kad dėl tariamo tyrimo vangumo nuo 2018 m. gruodžio 4 d. iki 2019 m. balandžio 10 d. ir jo užbaigimo pastovaus vilkinimo ji neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų.

4. Dėl Ikiteisminio tyrimo Nr. 18 pareiškėja paaiškino, kad galimybė jį užbaigti baudžiamuoju įsakymu atsirado tik 2019 m. balandžio 5 d., ji atliko visus būtinus proceso veiksmus. 2019 m. balandžio 8 d. ryte elektroniniu laišku prokurorė pareiškėjai nurodė pateikti ataskaitą Integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – ir IBPS) iki 2019 m. balandžio 9 d., tačiau pareiškėja ataskaitą pateikė tik 2019 m. balandžio 10 d. (iki pietų) dėl darbo laiko bei priemonių dokumentų susiuvimui į bylos tomus trūkumui. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog prokurorės 2019 m. balandžio 8 d. suformuluotas pirminis pavedimas, dėl kurio neįvykdymo ji buvo kaltinama, buvo ne dėl detalios (išsamios) ataskaitos, o dėl ataskaitos pateikimo. Pareiškėja darė išvadą, kad 2019 m. balandžio 10 d. atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų ataskaitą, o taip pat ir 2019 m. balandžio 11 d. papildytą ataskaitą ji surašė nepažeisdama teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja pažymėjo, kad tik 2019 m. balandžio 10 d. 14.09 val. prokurorė pateikė konkrečiai suformuluotą nurodymą jai iki 2019 m. balandžio 11 d. pateikti IBPS išsamią ataskaitą. Tokią ataskaitą pareiškėja ir pateikė 2019 m. balandžio 11 d.

5. Dėl Ikiteisminio tyrimo Nr. 45 vertinimo pareiškėja nurodė, kad Išvadoje buvo dėstoma informacija apie anksčiau vykusį tarnybinį patikrinimą dėl jos veiksmų, atliekant šį ikiteisminį tyrimą nuo 2018 m. liepos 25 d. iki 2018 m. lapkričio 7 d., vertinimo. Išvados dėl nekokybiškai jos atliktų tyrimo veiksmų laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. balandžio 15 d., pareiškėjos teigimu, negali būti svarbios vertinant jos veiksmus Ikiteisminiame tyrime Nr. 45. Pareiškėja nurodė, kad Ikiteisminiame tyrime Nr. 45 nuolat atliko būtinus veiksmus pagal patvirtintus planus tokiu intensyvumu, kokiu jie galėjo būti atliekami, atsižvelgiant į tam įtaką dariusias aplinkybes. Pareiškėjos teigimu, Išvadoje pateiktos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji Ikiteisminiame tyrime Nr. 45, vykdydama 2018 m. lapkričio 28 d., 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. kovo 25 d. sudarytuose planuose numatytus procesinius veiksmus, vilkino ikiteisminį tyrimą.

6. Pareiškėja paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 28 d. sudaryto tyrimų plano 2 punktas numatė, jog iki 2018 m. gruodžio 14 d. specialiuoju liudytoju turėjo būti apklaustas buvęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „A“ darbuotojas, tačiau prokuroras tik 2018 m. gruodžio 13 d. surašė nutarimą apklausti šį asmenį, todėl iki 2018 m. gruodžio 14 d. nebuvo galimybių išsikviesti ir atlikti plano 2 punkte nurodyto asmens apklausos. Plano 3 punktas numatė, jog iki 2018 m. gruodžio 20 d. specialiąja liudytoja turėjo būti apklausta buvusi UAB „A“ darbuotoja, tačiau tik 2018 m. gruodžio 13 d. prokuroras surašė nutarimą apklausti šį asmenį, be to, kviečiamas į apklausą asmuo iki 2018 m. gruodžio 20 d. neatvyko. Pareiškėja nurodė, kad konkretus plano 4 punkte numatytų veiksmų atlikimo terminas nebuvo nustatytas. Plano 5 punkte ne visi nurodyti liudytojai buvo apklausti iki 2019 m. sausio 15 d., nes ne visi galėjo atvykti apklausoms. Plano 6 punkto įvykdymas buvo siejamas ne tik su terminu, bet ir su kitų procesinių veiksmų atlikimu, kurie dėl objektyvių priežasčių (asmenys neatvyko apklausoms) nebuvo atlikti, tačiau naujas tyrimo veiksmų planas vis tiek buvo sudarytas kitą darbo dieną po nustatyto termino 2019 m. sausio 18 d. pabaigos.

7. Pareiškėja paaiškino, kad 2019 m. sausio 23 d. sudaryto tyrimų plano 1 punkte nurodytas veiksmas nebuvo įvykdytas laiku ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių. Kadangi kviečiamas apklausai asmuo iki 2019 m. vasario 15 d. neatvyko, nebuvo galimybių laiku įvykdyti plano 2 punktą. Plano 3 punkto įvykdymas buvo siejamas ne tik su terminu, bet ir su kitų procesinių veiksmų atlikimu, kurie dėl objektyvių priežasčių (asmenys neatvyko apklausoms) nebuvo atlikti, todėl plano 3 punktas iki nustatyto termino negalėjo būti įvykdytas. Plano 4 punkte nurodyti asmenys kviečiami apklausoms iki 2019 m. vasario 28 d. neatvyko, todėl nebuvo galimybių jų apklausti iki nurodytos datos. Plano 5 punkto įvykdymas buvo siejamas ne tik su terminu, bet ir su kitų procesinių veiksmų atlikimu, kurie dėl objektyvių priežasčių (asmenys neatvyko apklausoms) nebuvo atlikti jiems nustatytu laiku. Plano 6 punkte nurodyto veiksmo įvykdymas priklausė ne tik nuo jos valios. Plano 7 punktą, pareiškėjos teigimu, ji įvykdė tinkamai.

8. Pareiškėja paaiškino, kad 2019 m. kovo 21 d. sudaryto tyrimų plano 1, 2 punkte nurodyti asmenys kviečiami į apklausas iki nurodytų datų neatvyko. Plano 3 punkte nurodyto veiksmo įvykdymas nepriklausė nuo jos valios. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad prokuroras 2019 m. kovo 28 d. rašte Nr. 2.S-1861 nenurodė nei procesinių veiksmų atlikimo laiko, nei naujo tyrimo veiksmų plano sudarymo termino. Pareiškėja nurodė, kad gavusi minėtą prokuroro raštą intensyviai dirbo kitus iš anksto suplanuotus darbus. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad prokuroras tik 2019 m. balandžio 17 d. IBPS surašė užduotį dėl Pranešimo apie ikiteisminio tyrimo eigą pateikimo ir suderinto ikiteisminio tyrimo plano atnaujinimo, todėl prokuroro nurodymai buvo vykdomi tinkamai ir laiku.

9. Pareiškėja nurodė, kad jos veiksmuose nebuvo nustatyta objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, atsakomybė taikyta nenustačius būtinojo subjektyvaus tarnybinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės. Pareiškėjos teigimu, tarnybinio patikrinimo metu nebuvo surinkta pakankamai įrodymų dėl jos neteisėto elgesio atliekant Ikiteisminį tyrimą Nr. 18 laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. bei atliekant Ikiteisminį tyrimą Nr. 45 pagal 2018 m. lapkričio 28 d., 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. kovo 25 d. sudarytus tyrimo veiksmų planus.

10. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į pareiškėjos skundą prašė skundą atmesti.

11. Atsakovo teigimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktuose nustatytų procedūrų ir terminų, Išvada buvo teisėta, išsami ir pagrįsta, surašyta įvertinus visas aplinkybes, tarnybinio patikrinimo metu nustatytus faktinius duomenis, motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjos veiksmuose buvo atskleista, nuobaudos, skyrimo terminai ir tvarka atitiko teisinį reglamentavimą, Išvadoje išsamiai išnagrinėtos ir aptartos Ikiteisminio tyrimo Nr. 18 užbaigimo ir Ikiteisminio tyrimo Nr. 45 atlikimo aplinkybės. Atsakovas nurodė, kad Pranešimo turinys dėl to paties kaltinimo galėjo kisti vertinant tai, jog pirminiame tarnybinio patikrinimo atlikimo etape dar nebuvo surinktos ir įvertintos visos faktinės aplinkybės, o Pranešime pateikiamos kaltinimo ribos buvo formuojamos pagal pirminiame etape žinomas aplinkybes. Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo renkami papildomi duomenys, kurių pagrindu kaltinimo turinys galėjo būti išsamesnis, neišeinant iš Pranešimo ribų. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiu, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo išplėstas įrodinėjamo nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymis – neteisėta veika dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, nes tiek Pranešime, tiek Išvadoje neteisėta veika dėl ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro pareiškėjui duoto žodinio ir vėliau rašytinio nurodymo dėl išsamios ataskaitos pateikimo Ikiteisminio tyrimo Nr. 18 medžiagoje nevykdymo buvo analogiška, šio ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktas buvo nagrinėjamas Išvadoje ir į jį buvo atsižvelgta siekiant įvertinti pareiškėjos veiksmų intensyvumą ir galimybę tyrimą užbaigti per nustatytus terminus, o ne siekiant papildomai jai inkriminuoti bylos vilkinimą. Atsakovas pažymėjo, kad prokurorės pateiktos informacijos, susijusios su tyrimo intensyvumu, vertinimas buvo atliktas siekiant įgyvendinti tarnybinio patikrinimo išsamumo principą. Atsakovas nurodė, kad buvo vertintas pareiškėjos tuo metu turėtas darbo krūvis, buvo susipažinta su jos žinioje visais buvusiais ikiteisminiais tyrimais, buvo įvertintas ataskaitos teksto dydis ir galimybės jį surašyti pareiškėjos turėtu darbo laiku, galimybės sukelti tekstą IBPS priemonėmis ir padaryta išvada, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko, reikiamas priemones, popierinę bylos medžiagą, kad laiku ir tinkamai galėtų įvykdyti prokurorės pavedimą.

12. Atsakovas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo surinkti visi reikšmingi duomenys, kurie leido konstatuoti, kad pareiškėja Ikiteisminiame tyrime Nr. 45 nepaisė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnyje nustatytos pareigos atlikti tyrimą išsamiai. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais dėl kokybinio vertinimo, kadangi prokuroras ne kartą davė rašytinius nurodymus ir dėl kiekybės, ir dėl kokybės. Atsakovas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, kurios leido daryti išvadą, jog tyrimas buvo vykdomas formaliai ir paviršutiniškai. Atsakovo teigimu, tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta su visais tuo metu pareiškėjos žinioje turėtais ikiteisminiais tyrimais, jos darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, buvo surinkti duomenys apie kitą pareigūnės užimtumą ir nustatyta, kad jokių papildomų užduočių, pavedimų ji nebuvo gavusi, kitų pareigūnų tyrimuose jokių veiksmų neatliko, jos tyrimuose nebuvo sulaikytų, suimtų asmenų, nebuvo atliekami sudėtingi tyrimo veiksmai, kiti jos žinioje esantys tyrimai buvo nesudėtingi, jokie intensyvūs veiksmai juose nebuvo atliekami.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 17 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

14. Teismas atmetė pareiškėjos teiginius dėl 2019 m. balandžio 10 d. atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų ataskaitos ir 2019 m. balandžio 11 d. papildytos ataskaitos surašymo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ir, atsižvelgęs į Išvadą, konstatavo, kad šios ataskaitos neatitiko joms keliamų reikalavimų. Atmesdamas pareiškėjos teiginius dėl 2019 m. balandžio 10 d. ataskaitos tinkamo parengimo, teismas atkreipė dėmesį, jog prokurorė ataskaitos pateikimo dieną elektroniniu laišku informavo ne tik pareiškėją, bet ir jos tiesioginį vadovą ir vyriausiąjį prokurorą apie tai, kad ataskaita neatitiko jai keliamų reikalavimų ir ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo pateikta prokurorei. Teismas pažymėjo, kad pirminei ataskaitai (2019 m. balandžio 10 d.) esant tinkamai, nebūtų poreikio tyrėjai ją pildyti. Teismas nurodė, kad atsakovas tinkamai įvertino pareiškėjos tuo metu turėtą darbo krūvį, ir darė išvadą, kad pareiškėja turėjo pakankamai laiko laiku ir tinkamai įvykdyti prokurorės pavedimą ir paruošti išsamią ataskaitą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos tinkamos ataskaitos savalaikis nepateikimas lėmė prokurorės kreipimąsi į aukštesnį prokurorą dėl papildomo ikiteisminio tyrimo termino nustatymo.

15. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais dėl Ikiteisminio tyrimo Nr. 45 nevilkinimo ir pažymėjo, kad atsakovo tarnybinis pareiškėjos patikrinimas atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus šiame ikiteisminiame tyrime laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 8 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. patvirtino, jog pareiškėja netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas ir kokybiškai bei tinkamai nevykdė 2018 m. lapkričio 28 d., 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. kovo 25 d. sudarytuose planuose numatytų procesinių veiksmų.

16. Teismas konstatavo, kad pareiškėja 2019 m. sausio 23 d. plane nustatytu terminu neįvykdė 1, 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatytų tyrimo veiksmų taip pat sutiko su atsakovu, jog ir šio plano 6 punktas realiai buvo neįvykdytas, kadangi pareiškėja dar 2018 m. gruodžio 7 d. gavo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakymą, kuriame nurodė, kad 2018 m. lapkričio 29 d. paklausime nepakanka duomenų, jog būtų galima identifikuoti asmenis, pareiškėja tokių duomenų nepatikslino. Teismas taip pat sutiko, jog pareiškėjos 2019 m. sausio 28 d. surašyti prie AB „Swedbank“ ir AB „Šiaulių bankas“ 2018 m. gruodžio 5 d. raštų pridedami kompaktiniai diskai, tiesiog išvardinant juose esančius failus neanalizuojant duomenų, prilygo apyrašui, o ne apžiūros protokolui. Teismas nurodė, kad nepateisinamai ilgai buvo atliekamos liudytojų ir specialiųjų liudytojų apklausos. Teismas darė išvadą, kad pagal 2019 m. kovo 25 d. sudarytą planą pareiškėja neatliko nei vieno suplanuoto ikiteisminio tyrimo veiksmo. Teismas pažymėjo, kad byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų apie neįprastą, išskirtinį pareiškėjos darbo krūvį lyginant su kitais analogiškas pareigas einančiais tyrėjais. Teismas nurodė, kad pareiškėjos paaiškinimai apie jos atliktus veiksmus ikiteisminiuose tyrimuose nepaneigė Išvados teiginių, jog efektyvių ikiteisminio tyrimo veiksmų nebuvo, ikiteisminiuose tyrimuose nevyko arba buvo nepagrįstai delsiama atlikti suplanuotus ir būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjos kaltė dėl jai inkriminuojamų tarnybinių nusižengimų buvo tyčia, t. y. pareiškėja suprato savo tarnybines pareigas atliekant ikiteisminius tyrimus ir sąmoningai jų nevykdė. Teismas jokių pareiškėjos kaltę šalinančių aplinkybių nenustatė.

17. Teismas konstatavo, kad kilo neigiamos pasekmės, nes ikiteisminiai tyrimai nebuvo atliekami pagal teisės aktų reikalavimus, nusikalstama veika nebuvo ištirta per įmanomai trumpiausią laiką, prokurorams nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai organizuoti ikiteisminį tyrimą, prokurorė privalėjo kreiptis į aukštesnį prokurorą dėl papildomo ikiteisminio tyrimo termino nustatymo ir kt. Teismas darė išvadą, kad pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, nes nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys. Teismas vertino, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjos padaryto pažeidimo pobūdis – ikiteisminių tyrimų vilkinimas, yra itin sunkus pažeidimas, sukeliantis rimtas teisines pasekmes. Taip pat ir pareiškėjos kaltės forma – tyčia, lėmė griežtesnės tarnybinės nuobaudos paskyrimą.

III. 18. Pareiškėja R. B. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Įsakymą panaikinti.

19. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad iš teismo sprendimo nėra aišku, kokius Išvadoje nurodytus pažeidimus teismas pripažino kaip padarytus. Pareiškėjos teigimu, teismas kitaip vertino pareiškėjai Išvadoje inkriminuotus pažeidimus, tačiau savo teiginių nekonkretizavo, nesuformulavo konkrečių kaltinimų pareiškėjai, todėl nėra aišku, dėl kokių pažeidimų priimtas teismo sprendimas. Pareiškėjos teigimu, teismo sprendimas yra neišsamus, nekonkretus, nurodyti motyvai ir teiginiai neaiškūs, byla išnagrinėta neišsamiai.

20. Pareiškėja nurodo, kad nei tarnybinio patikrinimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo analizuotas jos darbo krūvis kituose ikiteisminiuose tyrimuose, kita tarnybinė veikla ir užimtumas. Pareiškėja pažymi, BPK 419 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodyto pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu turinį gali atitikti tiek trumpesnė, tiek išsamesnė ataskaita. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais ir kokius teisės aktų reikalavimus ji pažeidė, surašydama 2019 m. balandžio 10 d. ir 11 d. ataskaitas, ir tvirtina, kad šios ataskaitos atitiko teisės aktų reikalavimus (BPK 419 str. 1–4 p.).

21. Pareiškėjos teigimu, teismas nenagrinėjo jos nurodytų aplinkybių dėl ataskaitų surašymo ir pateikimo, nepaneigė pareiškėjos nurodytų aplinkybių. Pareiškėja daro išvadą, kad nebuvo neteisėto jos elgesio atliekant Ikiteisminį tyrimą Nr. 18 (2019 m. balandžio 8 d. – 11 d.), t. y. jos veiksmuose nebuvo nustatyta objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė – neteisėta veika, todėl negali būti ir subjektyviųjų požymių. Pareiškėja nesutinka su teismo išvadomis, kad ji turėjo pakankamai laiko tinkamai įvykdyti prokurorės pavedimą ir paruošti išsamią ataskaitą, kadangi jokie įrodymai apie jos veiklą, užimtumą nuo 2019 balandžio 8 d. iki 11 d. nebuvo renkami ir vertinami. Pareiškėja daro išvadą, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ataskaitos neatitiko teisės aktų reikalavimų ir todėl buvo padarytas tarnybinis nusižengimas.

22. Teikdama argumentus dėl Ikiteisminio tyrimo Nr. 45, pareiškėja pažymi, kad teismas nepasisakė dėl 2019 m. kovo 28 d. prokuroro rašytinių nurodymų vykdymo. Pareiškėja nurodo, kad teismas nenagrinėjo pareiškėjos paaiškinimų dėl planuose numatyto, bet neatlikto ar kitu laiku atlikto veiksmo. Pareiškėjos teigimu, jos veiksmuose nebuvo nusižengimo sudėties, todėl ir tarnybinė nuobauda jai neturėjo būti paskirta.

23. Pareiškėja atkreipia dėmesį į teismo posėdžio metu vykusį teisėjos ir atsakovo atstovo pokalbį apie kitus tarnybinius patikrinimus ir teigia, kad toks teismo elgesys rodo išankstinį, subjektyvų, neigiamą nusistatymą prieš pareiškėją.

24. Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

25. Atsakovo teigimu, pareiškėjos teiginiai apie ataskaitai keliamus reikalavimus teisiškai nėra pagrįsti, o pateiktų teisės normų aiškinimas vertintinas kaip pareiškėjos gynybinė pozicija. Atsakovo teigimu, pareiškėjos pirminėje ataskaitoje tik išvardijami bylos dokumentai ir lapų skaičiai, nenurodoma jokių motyvų, todėl tokia ataskaita neatitinka ikiteisminio tyrimo kokybės, veiksmų planavimo ir operatyvumo reikalavimų, protingumo, ekonomiškumo ir kitų bendrųjų baudžiamojo proceso principų.

26. Atsakovas vadovaujasi Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (toliau – ir Rekomendacijos) 14 ir 14.8 punktais ir daro išvadą, kad pareiškėja, teikdama ataskaitą, privalėjo vykdyti prokurorės nurodymus, o kilus klausimams dėl ataskaitos apimčių privalėjo suderinti su prokuroru tolesnio nurodymų vykdymo apimtis ir vadovautis prokurorės nurodymais.

27. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjos teiginiais, kad ji neįvykdė prokurorės nurodymų dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių, pažymi, kad pareiškėjos paaiškinime nurodytos aplinkybės buvo vertinamos tarnybinio patikrinimo metu, buvo užduodami papildomi klausimai tiek tiesioginiam vadovui, tiek ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiai prokurorei, buvo gauti jų paaiškinimai, surinkti rašytiniai įrodymai ir visa medžiaga buvo įvertinta tarnybinio patikrinimo metu. Taip pat buvo įvertintos pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl darbo laiko trūkumo. Atsakovas nurodo, kad rašytinė medžiaga įrodo, jog pareiškėja telefonu su prokurore nebendravo, į jai duodamų nurodymų esmę neįsigilino, darbus vykdė formaliai. Atsakovas pažymi, kad įrenginio susiūti bylą į tomus neturėjimas neturi įtakos vertinant galimybę surašyti išsamią ataskaitą ir ją laiku pateikti prokurorui. Be to, medžiagos apimtis nebuvo didelė, beveik visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo elektroninė, o fiziškai gautų ikiteisminio tyrimo dokumentų (nedidelė dalis) pareiškėja neįrašė nei į pirminę, nei į patikslintą ataskaitą.

28. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad prokurorė dėl ataskaitos (išsamumo ir kt.) pastabų jai tuo metu neturėjo, taip pat, kad Tarnyboje yra susiformavusi įprasta praktika teikti trumpas ataskaitas. Atsakovas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai pasisakyta dėl pareiškėjos turėto darbo krūvio ir nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja būtų negalėjusi tinkamai atlikti savo pareigų. Atsakovas paaiškino, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas pagal tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis Išvadoje nurodė išsamesnį tarnybinio nusižengimo turinį. Tiek Pranešime, tiek Išvadoje buvo nurodyta, kad pareiškėja pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymų nustatytų priemonių, jog per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Atsakovas pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog tyrimo planai yra abstraktūs, veiksmų atlikimo terminai nurodomi neatsižvelgiant į tai, kada jie realiai bus įvykdyti, nuolatos nukeliamos veiksmų įvykdymo datos, paklausimai formuojami nepakankamai tiksliai. Byloje buvo atliekami formalūs pertekliniai veiksmai, nebuvo vykdomi prokuroro rašytiniai nurodymai.

29. Atsakovo teigimu, teismas išsamiai išnagrinėjo bylos medžiagą, nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, visos pareiškėjo apeliaciniame skunde paminėtos aplinkybės buvo išnagrinėtos teismo posėdžio metu ir aptartos teismo sprendime, teismas aiškiai išdėstė motyvus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Atsakovas pažymi, kad išsamūs duomenys apie pareiškėjai ankščiau taikytas tarnybines atsakomybes yra būtina Išvados turinio dalis, todėl teismo posėdžio metu buvo tikslinamos aplinkybės, susijusios su nagrinėjamu tarnybiniu patikrinimu, ir tai nesudaro pagrindo abejoti teismo nešališkumu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. TE-326, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo medžiagą, ginčo šalių paaiškinimus ir pateiktus įrodymus, atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo pareigūno veiklai taikomą teisinį reguliavimą, konstatavo, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda – papeikimas, pritaikyta pagrįstai, nes pareiškėja, pažeisdama nustatytus terminus, pateikė teisės aktų neatitinkančią ataskaitą Ikiteisminio tyrimo Nr. 18 medžiagoje, be to, jai pavestame atlikti Ikiteisminiame tyrime Nr. 45 netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas ir kokybiškai bei tinkamai nevykdė 2018 m. lapkričio 28 d., 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. kovo 25 d. sudarytuose planuose numatytų procesinių veiksmų. Pareiškėjos veikoje nustatęs visus būtinus tarnybinio nusižengimo elementus, atsižvelgęs į reikšmingus kriterijus, kuriuos būtina įvertinti parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį, teismas konstatavo, jog atsakovo parinkta tarnybinė nuobauda – papeikimas, yra adekvati.

32. Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismo sprendimas yra neišsamus, taip pat tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į jos teiktus paaiškinimus apie konkrečius veiksmus atitinkamuose ikiteisminiuose tyrimuose, nepagrįstai juos vertino kaip nereikšmingus, netinkamai įvertino su pareiškėjos užimtumu atliekant kitus darbus susijusias aplinkybes, nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos veiksmuose buvo visi tarnybinio nusižengimo sudėties požymiai.

33. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015 ir kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.

34. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

35. Iš pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų matyti, kad ji iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų įvertinimu. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, gi vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir materialinės teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas minėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus išsamiai išanalizavo ir įvertino tinkamai, materialinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai. Vien tai, kad pareiškėja įrodymus galbūt vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, laikydama jas formaliomis ir neteisingomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

36. Byloje nustatyta, jog Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, atsakovui konstatavus, kad pareiškėja, būdama statutinė valstybės tarnautoja, eidama vyresniosios tyrėjos pareigas, per faktiškai dirbtą laiką nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. balandžio 11 d. pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatyme nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų užbaigtas Ikiteisminis tyrimas Nr. 18; t. y. per nustatytą terminą dėl nerūpestingumo (aplaidumo) neįvykdė ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro jai duoto žodinio ir vėliau – rašytinio nurodymo dėl išsamios ataskaitos pateikimo Ikiteisminio tyrimo Nr. 18 medžiagoje.

Be to, tyrėja, gavusi iš prokurorės ir tiesioginio vadovo pakartotinius nurodymus per IBPS pateikti išsamią ataskaitą, per papildomai nustatytą terminą nesiėmė jokių veiksmų, kad tiksliai išsiaiškintų, kokių konkrečiai duomenų trūksta, ignoruodama prokurorės papildomą nurodymą į papildomos ataskaitos tekstą sukėlė tik liudytojų parodymus ir, vėl pažeisdama prokurorės ir tiesioginio vadovo jai nustatytus terminus, pateikė neišsamią ikiteisminio tyrimo ataskaitą. Dėl to kilo neigiamos pasekmės – prokurorė neturėjo pakankamai laiko užbaigti bylą BPK 418 straipsnyje nustatyta tvarka ir privalėjo kreiptis į aukštesnį prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo, kas nesudėtingo tyrimo trukmę padarė dar ilgesnę.

Tokiu būdu pareiškėja pažeidė BPK 1, 2 straipsnių, 170 straipsnio 3 dalies, 172 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktų, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. I-134 patvirtintų Rekomendacijų dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu 4 punkto, Rekomendacijų 14, 14.1, 14.2,14.3 ir 14.8 punktų reikalavimus; taip pat nesilaikė nei vidaus tarnyboje įtvirtintų griežtų statutinių pareigūnų santykių ir pavaldumo principų, nei pagarbos ir subordinacijos savo tiesioginiam vadovui principo, pažeidė Tarnybos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 2 d.

įsakymu Nr. V-167 patvirtinto pareiškėjos pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 6.1 ir 7 punktų reikalavimus ir padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą, dėl kurio kilo neigiamos pasekmės – prokurorei iškilo būtinybė dar kartą spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo, tuo nepagrįstai ilginant tyrimo trukmę. Be to, pareiškėja per faktiškai dirbtą laiką nuo 2018 m. lapkričio 7 d. iki 2019 m. balandžio 15 d. dėl nerūpestingumo (aplaidumo) pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatymų nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, t. y.

Ikiteisminį tyrimą Nr. 45 atliko nepakankamai intensyviai, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad tyrimas būtų paspartintas ir nusikalstamos veikos būtų ištirtos per trumpiausius terminus. Objektyviai turėdama galimybę greitai ir išsamiai atlikti ikiteisminį tyrimą, pareiškėja nepakankamai intensyviai jį atliko, tyrimo planuose numatyti veiksmai buvo atliekami nesavalaikiai, o dalis atliktų veiksmų buvo daromi formaliai ir iš esmės neatitiko BPK 1, 2 ir 18 straipsniuose nustatytų greito ir išsamaus tyrimo principų. Be to, pareiškėja, privalėdama tinkamai atlikti Ikiteisminį tyrimą Nr. 45 kontroliuojančio prokuroro 2019 m. kovo 28 d. teisėtus rašytinius nurodymus, sudarytį išsamų ir detalų planą bei atlikti prokuroro nurodytus veiksmus, prokuroro rašytinių nurodymų neįvykdė.

Tuo pareiškėja pažeidė BPK 1, 2 straipsnių, 18 straipsnio 1 dalies, 170 straipsnio 3 dalies, 172 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų, Rekomendacijų 14, 14.1, 14.2, 14.3 ir 14.8 punktų ir Pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.2 punktų reikalavimus ir padarė tęstinį tarnybinį nusižengimą, dėl kurio kilo neigiamos pasekmės – per aptariamą laikotarpį nesiimta visų įstatyme nustatytų priemonių, kad kuo greičiau būtų ištirta nusikalstama veika ir nustatyti ją padarę asmenys.

37. Iš pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo matyti, jog ji yra kaltinama tarnybinį nusižengimą padariusi neveikimu, todėl, kaip teisingai, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, turi nustatyti, kokios konkrečiai pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos tarnautojas (pareigūnas) neatliko, o tai nustatyti galima atlikus tarnautojo (pareigūno) veiklą reglamentuojančių teisės norminių aktų, atitinkamos institucijos (įstaigos) vidaus teisės aktų (pareiginių instrukcijų, pareigybės aprašymų ir pan.) analizę, t. y., turi būti konkretizuota tarnautojui (pareigūnui) nustatytos veikti atitinkamu būdu pareigos pobūdis ir jis įvertintas su tais tarnautojo (pareigūno) faktiškai atliktais / neatliktais veiksmais, kurių neatlikimu jis kaltinamas.

38. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). BPK 18 straipsnio 1 dalis nustato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas yra ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis asmuo, kuris šios įstaigos ar jos padalinio vadovo ar jų įgaliotų asmenų pavedimu atlieka šio kodekso numatytus ikiteisminio tyrimo veiksmus: siekia nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir tokios veikos aplinkybes. BPK 164 straipsnio, 170–172 straipsnių normos nustato, jog ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, o ikiteisminį tyrimą organizuoti, jam vadovauti bei jį kontroliuoti privalo prokuroras. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo: 1) atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos; 2) vykdyti visus prokuroro nurodymus; 3) prokuroro nustatytu laiku pranešti šiam apie ikiteisminio tyrimo eigą (BPK 172 str. 2 d.). Ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip: 1) dėl baudžiamojo nusižengimo – per 3 mėnesius; 2) dėl nesunkių, apysunkių ir neatsargių nusikaltimų – per 6 mėnesius; 3) dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų – per 9 mėnesius (BPK 176 str. 1 d.). Vadovaujantis BPK 176 straipsnio 2 dalimi, dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių šio straipsnio 1 dalyje numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija.

39. Rekomendacijų 14 punktas nustato, kad ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas asmeniškai atsako už tai, kad proceso veiksmai būtų atlikti laiku ir kokybiškai, ir pagal savo kompetenciją privalo: vadovautis ikiteisminio tyrimo teisėtumo ir teisingumo, asmeninės atsakomybės, kokybės, veiksmų planavimo ir operatyvumo reikalavimais, protingumo, ekonomiškumo ir kitais bendraisiais baudžiamojo proceso principais (14.1 p.); ikiteisminio tyrimo metu atlikti visus reikiamus proceso veiksmus ir išnaudoti visas galimybes nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį (rašytinio ar žodinio prokuroro nurodymo nebuvimas neatleidžia ikiteisminio tyrimo pareigūno nuo šios pareigos) (14.2 p.). Pareigybės aprašymo 7.1 punkte yra pakartota BPK 172 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta ikiteisminio tyrimo pareigūno pareiga atlikti būtinus proceso veiksmus, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos, o Pareigybės aprašymo 7.8 punkte nustatyta, kad ji vykdo visus viršininko pavedimus. Pareigybės aprašymo 3 punktas numato, kad skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybė reikalinga atlikti ikiteisminius tyrimus, siekiant užkardyti, atskleisti bei tirti nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus finansų sistemai, kitas su jais susijusias nusikalstamas veikas. Šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo funkcijas specialioje veiklos srityje – atlieka ikiteisminį tyrimą (Pareigybės aprašymo 4 p.). Valstybės tarnautojas, einantis minėtas pareigas, turi atitikti specialiuosius reikalavimus: turėti aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą; būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos Konstitucija, Baudžiamuoju kodeksu, BPK, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu bei kitais teisės aktais; mokėti analizuoti ir apibendrinti informaciją, gebėti sklandžiai dėstyti mintis raštu ir žodžiu; gebėti savarankiškai planuoti, organizuoti darbą ir atitikti kitus specialiuosius reikalavimus (Pareigybės aprašymo 5 p.). Pareigybės aprašymo 6.1 punktas numato pareigą, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, atlikti ikiteisminį tyrimą.

40. Apeliaciniame skunde pareiškėja tvirtina, kad nebuvo jos neteisėto elgesio atliekant Ikiteisminį tyrimą Nr. 18, pateiktos ataskaitos atitiko teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo nustatytas faktines aplinkybes, palygino abiejų ataskaitų duomenis, nustatė, kokių duomenų trūko ataskaitose. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų dėl Ikiteisminio tyrimo Nr. 18, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pakeitė jai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėties elementus (pareiškėja juos įvardija kaip „inkriminuotus pažeidimus“). Pareiškėja nurodomų apeliacinio skundo argumentų nepagrindė, o iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio tokios išvados apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padaryti negali. Tai, kad teismas konstatuotas aplinkybes dėl ataskaitų netinkamo pateikimo įvardijo kaip Ikiteisminio tyrimo Nr. 18 vilkinimą, įvertinus šiais pareiškėjos veiksmais kilusias neigiamas pasekmes – prokurorei kilo būtinybė dar kartą spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo, tuo nepagrįstai ilginant tyrimo trukmę, negali būti vertinama kaip pareiškėjai inkriminuoto tarnybinio nusižengimo praplėtimu. Pažymėtina, kad pareiškėjos tvirtinimas, jog jos darbo krūvis buvo didelis, teisėjų kolegijos vertinimu, pakankamai ir išsamiai įvertintas ir atsakovo atlikto tarnybinio patikrinimo metu, ir pirmosios instancijos teismo sprendime.

41. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvadomis dėl Ikiteisminiame tyrime Nr. 45 2018 m. lapkričio 28 d., 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. kovo 25 d. sudarytuose planuose numatytų proceso veiksmų neatlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjai pareikšto kaltinimo ribos nebuvo išplėstos – tiek pranešime dėl tarnybinio nusižengimo, tiek ir Išvadoje buvo nurodyta, jog pareiškėja nevykdė savo pareigų, nurodant konkrečias teisės normas, kurių reikalavimų ji nesilaikė, pažymėta, kad pareiškėja pagal savo kompetenciją nesiėmė visų įstatyme nustatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas išsamus tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai ir į BPK nustatytus ikiteisminio tyrimo terminus, ir atsakovas, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja netinkamai vykdė savo tarnybines funkcijas ir kokybiškai bei tinkamai nevykdė 2018 m. lapkričio 28 d., 2019 m. sausio 23 d. ir 2019 m. kovo 25 d. sudarytuose planuose Ikiteisminiame tyrime Nr. 45 numatytų procesinių veiksmų. Teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų išvadų. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo jokių objektyvių duomenų apie neįprastą, išskirtinį pareiškėjos darbo krūvį lyginant su kitais analogiškas pareigas einančiais tyrėjais. Faktines aplinkybes nustatė bei išsamiai aprašė pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos veiksmus kiekviename Ikiteisminio tyrimo Nr. 45 plane. Pareiškėjos išsamūs paaiškinimai apie jos atliktus veiksmus pagal konkrečius planus nepaneigė tarnybinio patikrinimo išvadų, jog efektyvių ikiteisminio tyrimo veiksmų nebuvo atlikta, Ikiteisminio tyrimo Nr. 45 planai buvo atliekami nesavalaikiai, dalis atliktų veiksmų buvo daromi formaliai, neatitiko BPK 1, 2, 18 straipsniuose nustatytų greito ir išsamaus tyrimo principų.

42. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą vertina ir pareiškėjos apeliacinio skundo argumentą dėl teismo šališkumo. Išklausius pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašą, nenustatyta jokių bylos nagrinėjimo teismo posėdyje pažeidimų. Tai, kad posėdžio metu buvo tikslinamos aplinkybės, susijusios su nagrinėjamu tarnybiniu patikrinimu, negali būti savaime vertinama kaip teismo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo spręsti, kad teismas buvo šališkas.

43. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismas, priešingai nei teigia pareiškėja, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija, iš esmės pritardama teismo padarytoms išvadoms, nekartodama sprendime išdėstytų motyvų iš naujo bei neaptarinėdama kitų apeliacinio skundo argumentų, neturinčių reikšmės bylos išsprendimui, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė