2020-12-09 Nr. AB-23272-3-63-3-01843-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1969-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01843-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. ir atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą dėl sprendimo panaikinimo (pareiškėjas – A. Š., tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) padavė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK, Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 3R2-57(AG2-40/15-2018) (toliau – ir Sprendimas) ir pareiškėjo A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

2. Atsakovas skunde nurodė, kad:

2.1. LAGK Skyriuje buvo išnagrinėtas pareiškėjo skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. (4.17)-D3-2588 „Dėl adresų suteikimo žemės sklypams“ (toliau – ir Administracijos sprendimas) atsisakyti suteikti adresus sklypams, kuriuos pareiškėjas susibraižė pagal negaliojančius detaliojo plano sprendinius, ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 23 d. prašymą „Dėl adreso žemės sklypui suteikimo“. LAGK sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas, motyvuojant tuo, kad Administracijos sprendime dėl atsisakymo suteikti adresus nenurodyti aiškūs argumentai ir teisinis pagrindimas.

2.2. Administracijos sprendimas nesuteikti adresus yra ypatingai išsamus ir aiškus. Adresai nesuteikti todėl, kad sklypų kadastriniai matavimai padaryti pagal sustabdyto detaliojo plano sprendinius, o pareiškėjui buvo siūloma inicijuoti detaliojo plano rengimą, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Kitoks Administracijos sprendimas negalėjo ir negali būti. Palangos miesto valdyba 2001 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 77 21 ir 22 punktais nurodė Šventosios detaliojo plano klaidas ir kaip jas reikia taisyti, o Palangos miesto taryba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu Šventosios detaliojo plano dalį, kiek tai susiję su Šventosios poilsio nameliais, sustabdė. Palangos miesto savivaldybė niekada neteigė, kad yra sustabdytas visas Šventosios detalusis planas, kaip nurodyta LAGK Sprendime.

2.3. Šventosios detalusis planas, kiek tai susiję su poilsio nameliais, yra galiojantis, bet sustabdytas. Palangos miesto savivaldybė 2016 m. sausio 14 d. gavo Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą įspėti nedaryti pažeidimų ir neleisti rengti formavimo pertvarkymo projektų, jei ginčo teritorijos detalusis planas ir yra sustabdytas, bet to, prokuratūra išaiškino, kad detalusis planas toje vietoje nors yra sustabdytas, tačiau traktuotina, kad detalusis planas yra galiojantis ir reikia rengti detaliojo plano pakeitimus. Administracija nurodytu klausimu iš Klaipėdos apygardos prokuratūros 2017 m. lapkričio 8 d. gavo pakartotinį įspėjimą. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 2D-1609 taip pat išaiškino, kad jei yra parengtas, bet sustabdytas detalusis planas, formavimo pertvarkymo projektai gali būti rengiami tik Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, o pareiškėjas nori susiformuoti sklypą. Pareiškėjo statiniai stovi išimtinai valstybei priklausančiame miške. Administracija pareiškėjui atsakė išsamiai ir teisingai, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas nenumatytas, formuojant naujus žemės sklypus, kai teritorijoje yra parengtas detalusis planas.

3. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo skundą prašė skundą atmesti. Pareiškėjas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. LAGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nes nebuvo pažeistos nei proceso, nei materialiosios teisės normos, o faktinės aplinkybės nustatytos tinkamai. Sutinka su LAGK Sprendime padaryta išvada, kad atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai nurodydama faktines aplinkybes bei konkrečias teisės normas, o nurodyti motyvai yra prieštaringi, neaiškūs, neišsamūs ir neargumentuoti. Atsisakymas yra nepagrįstas ir neteisėtas, pažeidžiantis pareiškėjo teises: tokiu būdu pareiškėjui užkertamas kelias suformuoti žemės sklypus prie pastatų jų eksploatacijai, o tai reiškia, kad jis negalės jų remontuoti, perstatyti ir naudoti pagal paskirtį, t. y. suvaržomos jo nuosavybės teisės į pastatus.

3.2. Ginčas kyla tik dėl to, ar galioja Šventosios detaliojo plano sprendiniai, nes atsakovas nurodo, kad jie yra sustabdyti ir todėl negalioja, o jei negalioja, tai ir nėra pagrindo formuoti naujus žemės sklypus ir jiems suteikinėti adresus. Sutinka su Komisijos sprendime nurodytais argumentais, kad tokia atsakovo pozicija prieštarauja atsakovo teiginiams, kad Šventosios detalusis planas toje teritorijoje yra parengtas ir galioja ir kad jį galima koreguoti tik rengiant kitą detalųjį planą, todėl negalima rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Taip pat teiginiams, kad galiojantį detalųjį planą reikia koreguoti ir Administracijai teikti pasiūlymą dėl detaliojo plano keitimo ar koregavimo bei finansavimo. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija išaiškino, jog Palangos miesto tarybos sprendimai, kuriais sustabdyti detalieji planai, nedaro patvirtinto detaliojo plano sprendinių negaliojančiais.

3.3. Teritorijų planavimo įstatymas ir joks kitas teisės aktas niekada nenumatė tokios procedūros kaip patvirtinto teritorijų planavimo dokumento sprendinių sustabdymo procedūros, todėl Palangos miesto savivaldybės taryba viršijo savo kompetenciją ir priėmė sprendimą prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams. Šventosios detaliojo plano sprendiniai galioja, todėl nesupranta, kodėl neleidžiama jo įgyvendinti.

3.4. Atsakovo argumentas, kad pareiškėjo statiniai stovi išimtinai valstybei priklausančiame miške, yra niekuo nepagrįsti, nes kaip ir pats atsakovas nurodė, koreguojant detalųjį planą, galima šią teritoriją išimti iš Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos (pakeisti specialiojo plano sprendinius), valstybinio miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis, be to, Palangos miesto savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schema, kaip specialusis planas, yra aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas ir jis ginčo teritorijoje įsigaliojo vėliau nei Šventosios detalusis planas, todėl būtina vadovautis detaliuoju planu.

3.5. Be to, buvo sustabdytas ne pats Šventosios detalusis planas, o jo pakeitimai ir papildymai, kurie susiję su konkrečiais žemės sklypais, turinčiais adresus, o su ginčo objektais nėra jokio ryšio. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2016 m. sausio 14 d. nutarime Nr. 4-CB2-2 bei 2017 m. lapkričio 8 d. rašte Nr. 4-S-15102 yra minimi ne Šventosios detaliojo plano sprendiniai, o Palangos miesto centrinės dalies ir konkrečiai tie, kurie nesusiję su teritorija, kurioje yra pareiškėjui priklausantys pastatai. Palangos miesto savivaldybė gali atsisakyti suteikti adresą žemės sklypui ar pastatui tik vieninteliu atveju – jei toje teritorijoje pastatų statyba nenumatyta, bet šiuo konkrečiu atveju jau stovi teisėtai pastatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai, kuriems atsakovas jau suteikė adresus, todėl atsisakydama suteikti adresus naujai formuojamiems prie pastatų žemės sklypams pažeidė diskrecijos teisę.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė įvertinti Administracijos skunde išdėstytus reikalavimus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais. NŽT nuomone, Administracijos atsisakymas dėl adresų suteikimo žemės sklypams yra aiškus ir nedviprasmiškas bei atitinkantis VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovo skundą prašo šį skundą tenkinti. Inspekcija nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ) numato galimybę sustabdyti detaliojo plano galiojimą dėl klaidų ištaisymo procedūros. Šiuo metu galiojančio Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnyje įtvirtinta kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimo ir koregavimo tvarka. Nors pareiškėjas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi turi teisę teikti pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo (Šventosios gyvenvietės detaliojo plano), siekdamas suformuoti naują žemės sklypą prie jam priklausančių pastatų, įvertinus Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas, manytina, kad naujo žemės sklypo formavimas miško žemėje prie šių pastatų nėra galimas.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje iš esmės ginčas kyla dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-2588 „Dėl adresų suteikimo žemės sklypams“ teisėtumo ir pagrįstumo ir atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo atstovo 2018 m. liepos 23 d. prašymą „Dėl adreso žemės sklypui suteikimo“.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėjas per savo atstovą 2018 m. liepos 23 d. prašymu „Dėl adreso žemės sklypui suteikimo“ kreipėsi į Administracijos direktorių nurodydamas, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatai – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), esantys Palangos mieste (toliau – ir Ginčo pastatai), ir pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą (toliau – ir Šventosios DP), patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 38, išsidėstę per tris naujai formuojamus žemės sklypus, kurių projektiniai numeriai – 26, 29 ir 46.

Prašė suteikti naujai formuojamiems trims žemės sklypams (projektiniai Nr. 26, 29 ir 46) adresus, nes reikia pabaigti šiuos sklypus formuoti, nustatant jų visus kadastrinius duomenis. Skundžiamu Administracijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pareiškėjo prašymas dėl adresų suteikimo žemės sklypams suplanuotiems pagal Šventosios DP netenkintas, nurodant, kad teritorijoje prie Ginčo pastatų (toliau – ir Ginčo teritorija) Šventosios DP sprendiniai sustabdyti. Nurodyta, kad vadovaujantis Adresų formavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Adresų formavimo taisyklės), 4.1 punkto nuostatomis, adresų objektai yra žemės sklypai, kuriuose pagal detaliojo plano sprendinius planuojama statyti pastatus, taip pat sodininkų bendrijų žemės sklypai, neužstatyti pastatais.

Paaiškinta, kad Ginčo teritorijoje yra parengtas (galioja) Šventosios DP, kurio sprendiniai Palangos miesto tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu „Dėl detaliųjų planų“ buvo sustabdyti. Informuota, kad Administracijai 2016 m. sausio 14 d. pateiktas Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas Nr. 4-CB2-2 „Įspėti nedaryti teisės aktų pažeidimų“, kuriame, atsižvelgiant į Inspekcijos ir Aplinkos ministerijos raštus, išaiškinta, kad Palangos miesto tarybos sprendimai, kuriais sustabdyti detalieji planai, nedaro patvirtinto detaliojo plano sprendinių negaliojančiais, o šie sprendiniai gali būti keičiami ar koreguojami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d.

įsakymu Nr. D1-8 (toliau – ir Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės), nuostatomis. Paaiškinta, kad detaliųjų planų sprendinių keitimo ir (ar) koregavimo tvarką reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės. Nurodyta, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybės administracijai pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.

Pažymėta, kad Ginčo teritorija pagal Palangos miesto savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046, patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Paaiškinta, jog žemės sklypai miškuose formuojami esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, vadovaujantis Miškų įstatymo 11 straipsniu, kuriame nustatyti miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniai atvejai.

Nurodyta, kad tarp Miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytų miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtinių atvejų nėra numatyta galimybė miško žemę paversti poilsio paskirties statiniui ir jų eksploatavimui reikalingam sklypui formuoti. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 20 d. skundu išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka kreipėsi į LAGK Klaipėdos apygardos skyrių, prašydamas panaikinti Administracijos sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti 2018 m. liepos 23 d. pareiškėjo atstovo prašymą dėl adresų Šventosios DP formuojamiems žemės sklypams suteikimo.

LAGK Klaipėdos apygardos skyriaus 2018 m. rugsėjo 12 d. Sprendimu pareiškėjo skundas tenkintas, t. y. panaikintas Administracijos sprendimas bei atsakovas įpareigotas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 23 d. prašymą dėl adresų Šventosios DP formuojamiems žemės sklypams suteikimo. LAGK Sprendimas motyvuotas tuo, kad nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog Administracijos sprendimas atitinka individualaus administracinio akto reikalavimus, nustatytus VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nes jame nenurodyti aiškūs argumentai ir teisinis pagrindimas, o tinkamas motyvų neišdėstymas lemia administracinio akto neteisėtumą ir nepagrįstumą.

9. Teismas, pasisakydamas dėl Administracijos sprendimo, vadovavosi VSĮ 6 straipsnio 27 punktu, Adresų formavimo taisyklių 4.1, 4.2 punktais ir pažymėjo, kad tam, jog savivaldybė žemės sklypui suteiktų adresą, jis turi atitikti bent vieną iš šių sąlygų – 1) jame pagal detaliojo plano sprendinius turi būti planuojama statyti pastatus; 2) jis turi būti priskiriamas sodininkų bendrijų žemės sklypams ir nebūti užstatytas pastatais; 3) žemės sklypas su jame esančiais pastatais turi būti suformuotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas.

10. Teismas nurodė, kad pagal Šventosios DP sprendinius Ginčo teritorija (žemės sklypai projektiniai Nr. 26, 29 ir 46) patenka į kvartalą Nr. 10, kurio funkcija: infrastraktūros, visuomeninė paskirties, komercinė, gyvenamoji teritorija, rekreacinė, miškų ūkio. Teritorija: urbanizuota, bendramiestinio centro teritorija. Be kita ko, nurodyta, kad esami sklypai paliekami, jie neskaidomi, jų didinimas nenumatomas, numatyta esamuose sklypuose užstatymo tankio nedidinti. Nurodyta ir tai, kad vasarnamiai gali būti rekonstruojami, siekiant geresnės funkcinės ir architektūrinės kokybės, maksimalus rekonstruotų vasarnamių aukštis – 7,5 m nuo žemės paviršiaus, pastatų konstrukcija karkasinė, apdailai naudoti medieną. Rekreacinė teritorija (vasarnamiai) negali būti aptveriama, sklypų plotai tikslinami atlikus geodezinius matavimus. R 1.1 teritorijose, kai teritorijų tvarkymo režimo reikalavimai viršyti, paliekama esama padėtis leidžiant tik didinti aukštingumą iki 7,5 m.

11. Teismas nustatė, kad Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punktu patvirtintas Šventosios gyvenvietės detalusis planas. Palangos miesto valdybos 2001 m. vasario 8 d. sprendimu Nr. 21 „Dėl Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pakeitimo ir papildymo“ nuspręsta šį Šventosios DP pakeisti ir papildyti pagal priedą, o būtent, atlikti Šventosios DP pagrindinio brėžinio bei aiškinamojo rašto papildymus ir pakeitimus, susijusius su konkrečiais adresais esančiais žemės sklypais. Palangos miesto valdybos 2001 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. 77 „Dėl Valdybos 2001 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 21 papildymo“ nuspręsta papildyti Palangos miesto valdybos 2001 m. vasario 8 d. sprendimo Nr. 21 priedą 12–24 punktais, iš kurių 12–20 bei 23–24 punktai taip pat susiję su konkrečiais adresais esančiais žemės sklypais, o 21–22 punktuose skiltyje „Sklypo vieta (adresas)“ nurodyta – žemės sklypai prie poilsio namelių. Teismas pažymėjo, kad nei vienas iš šiuose sprendimuose nurodytų konkrečių adresų nėra susiję su Ginčo teritorija, o minėtais 21–22 punktais, kurie taikomi apskritai visiems žemės sklypams prie poilsio namelių, koreguojamas leidžiamas rekonstruojamų poilsio namelių aukštis bei papildomi urbanistiniai-architektūriniai apribojimai ir sąlygos. Taigi šie sprendimai nėra susiję su žemės sklypų prie Ginčo pastatų formavimu Šventosios DP.

12. Teismas nurodė, kad Palangos miesto tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu sustabdytas Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 38 „Dėl detaliųjų planų“ 2 punkto galiojimas, kiek tai susiję su Palangos miesto valdybos 2001 m. vasario 8 d. Nr. 21 ir 2001 m. balandžio 12 d. Nr. 77 sprendimuose numatomais Šventosios gyvenvietės detaliojo plano pakeitimais ir papildymais. Teismas konstatavo, jog Palangos miesto tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu sustabdytas ne viso Šventosios gyvenvietės detaliojo plano galiojimas, o tik ta dalis, kuri susijusi su nurodytais Šventosios DP pakeitimais ir papildymais, kurie nėra susiję su žemės sklypų prie Ginčo pastatų formavimu, t. y. Šventosios DP klaidos ir jų taisymas neapima žemės sklypų formavimo Ginčo teritorijoje sprendinių – nei šių sklypų vietos nei kt.

13. Teismas nustatė, kad prie Ginčo pastatų žemės sklypai nėra suformuoti ir įregistruoti. Ginčo pastatai (poilsio nameliai) ir pareiškėjo daiktinės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos 2013 m. rugsėjo 30 d. Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. 2-152-83/2013 pagrindu, nurodant jų konkrečius adresus ir unikalius numerius. Teismas padarė išvadą, jog minėti Šventosios DP pakeitimai ir papildymai, kiek tai susiję su ginču, apima tik leidžiamą šių poilsio namelių aukštingumą juos rekonstruojant bei šių namelių urbanistinius-architektūrinius apribojimus ir sąlygas.

14. Teismas paminėjo, kad pareiškėjas 2018 m. birželio 12 d. prašymu kreipėsi į Administracijos direktorių organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą tikslu suformuoti žemės sklypą Palangos mieste prie Ginčo pastatų. Planavimo tikslas – suformuoti apie 0,2 ha ploto žemės sklypą, kurio naudojimo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Palangos miesto savivaldybės administracija 2018 m. birželio 18 d. raštu Nr. (8.6.)-D3-Š-1080r-2004 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ atsisakė tenkinti pareiškėjo 2018 m. birželio 12 d. prašymą, motyvuojant tuo, kad ginčo teritorijoje parengtas Šventosios DP ir kad kai teritorijoje yra parengtas detalusis planas formuojant naujus žemės sklypus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas nenumatytas.

15. Teismas pažymėjo, kad teisiniu Administracijos skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodytas Adresų formavimo taisyklių 4.1 punktas, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, Valstybinės reikšmės miškų plotų schema, Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis bei Miškų įstatymo 11 straipsnis. Skundžiamame sprendime tik cituojamas Adresų formavimo taisyklių 4.1 punktas, tačiau nenurodyta, ar nagrinėjamu atveju, kai prašoma suteikti adresus Šventosios DP numatytiems suformuoti žemės sklypams prie jau esamų Ginčo pastatų, tokie žemės sklypai yra adresų objektais pagal Adresų formavimo taisyklių 4.1 punktą. Skundžiamame sprendime dėstomos abstrakčios nuostatos dėl detaliųjų planų keitimo ir (ar) koregavimo, remiantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėmis, nenurodant jokio konkretaus šių taisyklių punkto, bei Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi. Minimas ir Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas Nr. 4-CB2-2 „Įspėti nedaryti teisės aktų pažeidimų“. Teismo vertinimu, byloje nebekyla ginčas dėl to, kad Ginčo teritorijoje galioja Šventosios DP sprendiniai ir kad jų koregavimas negalimas rengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus – dėl to pasisakė ir atsakovas, be to, tokio projekto nebesiekia rengti ir pareiškėjas. Tačiau Administracijos skundžiamame sprendime nenurodyta, kodėl pareiškėjas apskritai privalo keisti ar koreguoti Šventosios DP sprendinius, kurie yra galiojantys, be to, kaip konstatuota, nėra net ir sustabdyti.

16. Teismas nurodė, kad Administracijos skundžiamas sprendimas grindžiamas ir Valstybinės reikšmės miškų plotų schema – specialiuoju planu, tačiau neaptartas Teritorijų planavimo įstatymo normų dėl skirtingo lygmens teritorijų planavimo dokumentų galiojimo, dėl teritorijų planavimo proceso tęstinumo nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai, iš esmės pakeitusiai buvusią teritorijų planavimo tvarką. Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 5 dalis numato, kad žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi planuojamoje teritorijoje galiojančiais žemiausio lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais. Pagal Šventosios DP sprendinius Ginčo teritorija priskiriama urbanizuotai. Palangos miesto savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schema, patvirtinta Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046, yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, t. y. aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas ir ginčo teritorijoje įsigaliojo vėliau nei detalusis planas. Atsižvelgiant į tai, neaišku kodėl apskritai Valstybinės reikšmės miškų plotų schema šiuo atveju turėtų būti taikoma.

17. Teismas, vadovaudamasis VAĮ 3, 8 straipsniais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika aiškinant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, sutiko su LAGK Sprendimo išvada, kad nagrinėjamu atveju negalima pripažinti, jog Administracijos sprendimas atitinka individualaus administracinio akto reikalavimus, nes jame nenurodyti aiškūs argumentai ir teisinis pagrindimas.

18. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 15 d. prašymu prašė priteisti iš atsakovo 700 Eur už teisinę pagalbą (procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas teisme) advokato padėjėjui V. P.. Kartu pateikti dokumentai (2018 m. spalio 10 d. sąskaita Nr. 2018-43, 2018 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymas) patvirtina, jog pareiškėjas realiai patyrė ir apmokėjo šias išlaidas. Sąskaitoje už teisinę pagalbą nurodytas paslaugų pobūdis – procesinių dokumentų parengimas byloje, valandų skaičius 20, galutinė suma – 700 Eur. Teismas pažymėjo, jog šioje byloje ruoštas tik atsiliepimas, byla nėra sudėtinga. Atsižvelgdamas į tai ir į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos), teismas iš atsakovo priteisė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 19. Pareiškėjas A. Š. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo dalį dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir iš atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos priteisti pareiškėjui 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą sprendimo dalį paliekant nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Pareiškėjas 2019 m. sausio 15 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodė, kad advokato padėjėjui V. P. sumokėjo 700 Eur už teisinę pagalbą už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme pagal 2018 m. spalio 10 d. sąskaitą Nr. 2018-43 ir 2018 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymą. Teismas nepagrįstai sumažino prašomą priteisti bylinėjimosi sumą, nes byla labai sudėtinga dėl to, kad reikalavo specialiųjų žinių teritorijų planavimo srityje, nagrinėjant Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, teko analizuoti teismų praktiką bei byloje pateiktą medžiagą, susijusią su Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimais, LAGK išnagrinėta byla. Ši byla nebuvo išnagrinėta per vieną kartą, o nagrinėjama buvo ne vieną valandą, todėl nelabai aišku, kodėl teismas nusprendė, kad byla nesudėtinga.

19.2. Rekomendacijų 2 punkte numatyta į kokius kriterijus teismas atsižvelgia nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, o 8.2 punkte – rekomenduojamas maksimalus priteisti užmokestis už advokato parengtą ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį yra 2,5 vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Teismai formuoja praktiką, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal principą „pralaimėjęs moka“. Atsakovas šį ginčą pralaimėjo, todėl jis turi atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

19.3. 2018 m. trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) sudarė 935,70 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, jog už atsiliepimo parengimą maksimalus užmokesčio dydis sudaro 2,5 koeficiento, todėl maksimalus užmokestis už minėtas teisines paslaugas gali būti 2 339,25 Eur suma. Pareiškėjo prašomos priteisti 700 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo surašymą yra daugiau nei tris kartus mažesnės už Rekomendacijose nurodomą galimą atlyginti maksimalią priteistiną sumą už advokato suteiktas teisines paslaugas, surašant atsiliepimą, jau nekalbant apie atstovavimą teismo posėdžiuose, todėl akivaizdu, kad priteista suma yra protinga ir pagrįsta.

19.4. Teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepakankamai motyvuotas, kad pareiškėjas galėtų suprasti, kodėl teismas atsisakė vadovautis Rekomendacijų nuostatomis ir teismų formuojama praktika, todėl naikintinas kaip nemotyvuotas (ABTĮ 146 str. 2 d. 5 p.) ir kaip priimtas nesilaikant Rekomendacijų (ABTĮ 147 str.).

20. Atsakovas Administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. vasario 26 d. sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad valstybiniame miške stovintys nei statybos leidimo, nei pridavimo naudoti akto neturintys poilsio nameliai yra tinkamai suformuoti ir gali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre pareiškėjo vardu. Išnagrinėjęs apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismas minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Nors vėliau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) būtent dėl Šventosios namelių bylose (2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-120-695/2017; 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018) nurodė, kad tokio pobūdžio statiniai ir teisės į juos negali būti registruojami Nekilnojamojo turto registre, nes nėra pateikti įrodymai, jog statiniai buvo pastatyti gavus statybos leidimą ir statyba buvo užbaigta statinį priėmus naudoti. Pareiškėjas atliko kadastrinius matavimus, kuriais sau prisiskyrė 37 arus valstybinio miško ir 2018 m. liepos 23 d. kreipėsi į savivaldybę suteikti valstybiniam miškui adresą. Administracijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu pareiškėjo prašymas dėl adresų suteikimo buvo netenkintas. Nepaisant to, kad pareiškėjas reikalauja adresą suteikti valstybiniam miškui, tiek LAGK Sprendimu, tiek teismas pareiškėjo skundą tenkino, nes esą Administracijos priimtame sprendime (dėl atsisakymo suteikti adresus) nenurodyti aiškūs argumentai ir teisinis pagrindimas.

20.2. Administracijos sprendimas nesuteikti adresus yra išsamus ir aiškus: adresai nesuteikti todėl, kad sklypų kadastriniai matavimai padaryti pagal sustabdyto detaliojo plano sprendinius, valstybiniame pajūrio miške. Pareiškėjui buvo siūloma inicijuoti detaliojo plano rengimą, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo. Vienas iš pagrindinių šio apeliacinio skundo pagrindų yra tas, jog teismas konstatavo, kad Šventosios gyvenvietės detaliojo plano sprendiniai, susiję su nameliais, esą nėra sustabdyti, todėl duodama suprasti, kad valstybiniam miškui reikėtų suteikti adresus. Tokie teismo motyvai sukeltų pasekmes tiek atsakovui, tiek pajūrio miško valdytojui, tiek visuomenei. Analogiškų namelių, neturinčių nei statybos leidimų, nei pridavimo naudoti aktų, valstybiniame miške yra šimtai. Jei būtų remiamasi teismo sprendimo motyvais (išaiškinimu), Šventojoje valstybinio pajūrio miško neliktų visai, nes jį minėtų būdu išsidalintų namelių savininkai.

20.3. Administracija nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad sprendimai nėra susiję su žemės sklypų prie Ginčo pastatų formavimu Šventosios DP. Minėtais motyvais pirmosios instancijos teismas iš esmės pasisakė, kad jokių klaidų dėl sklypų nameliams valstybiniame miške suformavimo nėra ir detalusis planas dėl to nėra sustabdytas. Palangos miesto taryba 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktu Šventosios detalųjį planą toje dalyje, kiek tai susiję Šventosios namelius apimančiais detaliojo plano pakeitimais ir papildymais, sustabdė, todėl nėra galimybės, kad dalis sprendinių galioja, dalis negalioja. Kol nėra padaryta pakeitimų, detalusis planas prie namelių yra sustabdytas ir suinteresuoti asmenys visada inicijuoja detaliojo plano pakeitimus. Minėta tvarka galioja daugiau kaip 18 metų. Palangos miesto valdybos 2001 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 77 21 ir 22 punktuose nurodyta, kad reikia keisti užstatymo tankį, saugoti sklype esančius želdinius, todėl teismo motyvai, kad Palangos miesto tarybos 2001 m. balandžio 19 d. sprendimo Nr. 54 2 punktas ir Palangos miesto valdybos 2001 m. balandžio 12 d. sprendimo Nr. 77 21 ir 22 punktai visai nesusiję su sklypais, yra nepagrįsti.

20.4. Pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 272 punktą, rengiant detaliojo plano keitimą reikės kreiptis į Taisyklėse nurodytas institucijas, kad pateiktų planavimo sąlygas, vėliau turėtų vykti derinimas su sąlygas išdavusiomis institucijomis, vykdomas keitimo tikrinimas, todėl teismas motyvu, kad sklypai miške yra suformuoti ir nenumatoma toje dalyje nieko keisti, apriboja institucijoms išduoti sąlygas ir derinant išreikšti savo valią dėl detaliojo plano keitimo, jo apimties ir sprendinių. Teisinė padėtis yra tokia, kad Šventosios detalusis planas, kiek tai susiję su poilsio nameliais, yra sustabdytas, bet, Prokuratūros, Inspekcijos ir Aplinkos ministerijos teigimu, yra tik tarsi galiojantis, todėl yra būtina atlikti detaliojo plano pakeitimus.

20.5. Pareiškėjui Administracija atsakė išsamiai ir teisingai, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas nenumatytas, formuojant naujus žemės sklypus, kai teritorijoje yra parengtas detalusis planas, nors jo galiojimas ir yra sustabdytas. Teismas sprendime visiškai nepasisakė ir dėl atsakovo argumento, kad pareiškėjo pateikti žemės sklypų planai neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 40.4. punkto, nes nėra suderinti su NŽT teritoriniu skyriumi.

21. Pareiškėjas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atmesti Administracijos apeliacinį skundą ir iš jos priteisti pareiškėjui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas atsiliepime nurodo, kad:

21.1. Administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti, tačiau neprašo panaikinti LAGK Sprendimo, dėl kurio panaikinimo ji kreipėsi į teismą. Toks apeliacinio skundo dalykas reiškia, kad ji sutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paliktas galioti LAGK Sprendimas, ir tos teismo sprendimo dalies ji neginčijo. Atsižvelgiant į tai, kad vieno mėnesio terminas užginčyti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atsisakymo panaikinti LAGK Sprendimą jau yra praleistas, LAGK Sprendimas jau įsigaliojo ir atsakovas privalo jį vykdyti. Nepanaikinus LAGK Sprendimo, negali būti reiškiamas reikalavimas dėl pareiškėjo skundo atmetimo. Atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas yra toks netikslus, kad neįmanoma identifikuoti, kokį pareiškėjo skundą prašoma atmesti. Nepanaikinus LAGK Sprendimo, teismo sprendimo panaikinimas atsakovui jokių teisinių pasekmių nesukels, todėl tokia byla negali būti toliau nagrinėjama administraciniame teisme, t. y. ji neteisminga šiam teismui ir todėl turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 d. 1 p.).

21.2. Atsakovas apeliaciniame skunde išreiškė nepasitenkinimą Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 26 d. sprendimu ir Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, kurios pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos pareiškėjo nuosavybės teisės į Ginčo pastatus. Kadangi minėti teismų sprendimai nėra šios bylos dalykas, tai pareiškėjas dėl šių argumentų nieko nepasisako.

21.3. Atsakovas apeliaciniame skunde neįvardijo, ar teismas pažeidė materialiosios, ar proceso teisės normas. Iš nurodytų apeliaciniame skunde argumentų galima daryti išvadą, kad atsakovas prašo panaikinti teismo sprendimą, pažeidus proceso teisės normas, susijusias su byloje esančių įrodymu vertinimu. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl Ginčo pastatų neteisėtumo būtų iškelta byla ar yra ginčijamas toks faktas. Priešingai, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Ginčo pastatai yra įregistruoti šiame registre ir jame nėra įrašyta jokių faktų, kurie patvirtintų atsakovo apeliacinio skundo argumentus. Atsakovo spėlionės ir prielaidos yra tik gynybinė atsakovo pozicija, kuri neparemta jokiais įrodymais.

21.4. Atsakovas nurodė nesuprantamą aplinkybę, kad Šventosios DP sprendiniai galioja, tačiau jie yra sustabdyti. Šiame teiginyje nėra jokios logikos. Joks teisės aktas niekada nenumatė ir nenumato tokio teritorijų planavimo dokumento statuso, kaip „sustabdytas“. Šventosios gyvenvietės detalusis planas yra norminis administracinis aktas, kuris yra galiojantis ir nenuginčytas. Niekas ir niekada nesikreipė į administracinį teismą dėl jo teisėtumo ištyrimo. Atsakovas neteisingai tvirtina, kad Palangos miesto savivaldybės taryba turi teisę (kompetenciją) tirti norminius administracinius aktus, jų atitikimą aukštesnės galios teisės aktams ir jų galiojimą stabdyti.

21.5. Teismas nepasisakė dėl to, kad žemės sklypų planai neatitinka Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo 40.4 punkto. Teismas ir neturėjo teisės pasisakyti, nes tokio klausimo nekėlė ir atsakovas skunde. Tokio argumento jis nenurodė ir pareiškėjo skundžiamame sprendime, kuriuo buvo atsisakyta suteikti naujai formuojamiems žemės sklypams adresus. Kadangi tai nėra ginčo dalykas ir šioje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl žemės sklypų planų teisėtumo, pareiškėjas kaip ir teismas dėl to nieko nepasisako.

21.6. Pareiškėjas pritaria teismo sprendimui ir jame išdėstytiems argumentams, kiek tai susiję su Administracijos skundo atmetimu ir todėl nesikartoja. Teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas. Tokiu būdu jis negali būti naikinamas, išskyrus, teismo sprendimo dalis, kuria buvo sumažinta pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma. Atsakovas piktnaudžiauja savo teisėmis ir vilkina priimti pareiškėjui palankų sprendimą. Dėl šitokio piktnaudžiavimo ir be jokio teisinio pagrindo kreipiantis į teismus dėl tariamos pažeistos teisės gynimo atsakovo elgesys turėtų būti įvertintas ir atsisakyta ginti jo neteisėtus interesus, priteisiant visas pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Atsakovas Administracija atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Administracijos apeliacinį skundą tenkinti, nes pagal netinkamą teismo precedentą Šventojoje nebeliktų valstybinio pajūrio miško. Administracija su pareiškėjo apeliaciniu skundu, kuris susijęs išimtinai su bylinėjimosi išlaidomis, nesutinka, nes dėl bylos sudėtingumo šalių pozicijos yra skirtingos, o teismas dėl bylos sudėtingumo sprendžia pagal savo vidinį įsitikinimą.

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

24. Inspekcija atsiliepime nurodo, kad detaliojo plano sprendinių galiojimo sustabdymas nedaro Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, patvirtinto Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 32 2 punktu, negaliojančiu. Pažymi, kad Miškų įstatymo 11 straipsnyje reglamentuota miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis tvarka, kurioje nenumatyta galimybė miško žemę paversti poilsio paskirties statinio ir jo eksploatavimui reikalingam sklypui formuoti. Inspekcijos nuomone, teismas sprendime padarė klaidingą išvadą, kad Palangos miesto savivaldybės Valstybinės reikšmės miškų plotų schema, patvirtina Vyriausybės 2013 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 1046, yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, t. y. aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentas. Valstybinės reikšmės miškų plotų schema nėra teritorijų planavimo dokumentas ir todėl nepatenka į Teritorijų planavimo įstatymo ir jį lydinčių poįstatyminių teisės aktų reguliavimo sritį. Nors pareiškėjas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, turi teisę teikti pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo (Šventosios gyvenvietės detaliojo plano), siekdamas suformuoti naują žemės sklypą prie Ginčo pastatų, įvertinus Miškų įstatymo 11 straipsnio nuostatas, manytina, kad naujo žemės sklypo formavimas miško žemėje prie Ginčo pastatų nėra galimas.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo tenkinti Administracijos apeliaciniame skunde išdėstytą reikalavimą ir panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą bei priimti naujų sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

26. NŽT atsiliepime nurodo, kad Administracijos sprendimas yra aiškus ir nedviprasmiškas bei atitinkantis VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neanalizavo reikšmingų bylai aplinkybių, netaikė suformuotos teismų praktikos.

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad bylos išsprendimas dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų reikalavimų neturės įtakos NŽT teisėms ir pareigoms. NŽT prašo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-2588 „Dėl adresų suteikimo žemės sklypams“ teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018 m. liepos 23 d. prašymą „Dėl adreso žemės sklypui suteikimo“.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1,2 d.).

30. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacija administracinių bylų teisenoje yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis papildomai jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

31. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 23 d. prašymu „Dėl adreso žemės sklypui suteikimo“ kreipėsi į Administracijos direktorių nurodydamas, kad jam nuosavybės teise priklauso pastatai – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)., esantys Palangos mieste ir pagal Šventosios gyvenvietės detalųjį planą, patvirtintą Palangos miesto tarybos 2000 m. kovo 21 d. sprendimu Nr.38, išsidėstę per tris naujai formuojamus žemės sklypus, kurių projektiniai numeriai – 26, 29 ir 46. Prašė suteikti naujai formuojamiems trims žemės sklypams adresus, nes reikia pabaigti šiuos sklypus formuoti, nustatant jų visus kadastrinius duomenis. Atsakovas skundžiamu 2018 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (4.17)-D3-2588 „Dėl adresų suteikimo žemės sklypams“ pareiškėjo prašymo dėl adresų suteikimo žemės sklypams suplanuotiems pagal Šventosios DP netenkino.

32. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, pagrįstai pažymėjo, kad Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų, bei, kad šiame straipsnyje yra įtvirtintos bendrojo pobūdžio taisyklės, kurios taikytinos, visų pirma, individualaus administracinio akto turiniui.

Tam, kad individualus administracinis aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinas teisės normas, teisinį nustatytų faktų vertinimą. Atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį ir formuodamas jo taikymo praktiką savo jurisprudencijoje nuosekliai akcentuoja, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (pvz., 2015 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1750-525/2015, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-839/2014, 2009 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).

Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (pvz., 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, 2010 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2197/2011). Nurodytos nuostatos patvirtina, kad individualiam administraciniam aktui keliamas motyvuotumo reikalavimas.

Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (pvz., 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-313-146/2016).

33. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo atlikta ginčijamo administracinio akto analize ir turinio vertinimu, pritaria išvadai, kad sprendime nenurodyti aiškūs argumentai ir teisinis jo pagrindimas, pateikti abstraktūs, padriki teiginiai, dėl ko negalima pripažinti, jog skundžiamas sprendimas atitinka individualaus administracinio akto reikalavimus. Toks akto ydingumas pripažįstamas esminiu ir sudaro pagrindą aktą panaikinti (ABTĮ 91straipsnio 1 dalies 1 punktas), dėl ko nekartojant motyvų pritariama pirmosios instancijos teismo sprendimui netenkinant atsakovo apeliacinio skundo.

34. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

35. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas patyrė 700 € prašytas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kurias be pakankamo pagrindo nusprendė sumažinti. Atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir apimtį bei rekomenduojamus atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydžius, teisėjų kolegija tenkina pareiškėjo apeliacinį skundą ir pakeičia priteistinų išlaidų dydį.

36. Dėl paminėto pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas padidinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą patenkinti. Pareiškėjui A. Š. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 700 €.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė