2017-04-05 Nr. AB-7725-3-61-3-03077-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2017-04-05 Nr. AB-7725-3-61-3-03077-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas S. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 5-TE-235 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo S. L.“; 2) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 5-TE-236 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“; 3) pareiškėją grąžinti į ankstesnes pareigas; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Full text
Administracinė byla Nr. A-1016-552/2017
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03077-2015-8
Procesinio sprendimo kategorija 57.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. balandžio 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo S. L. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas S. L. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 5-TE-235 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo S. L.“; 2) panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 5-TE-236 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“; 3) pareiškėją grąžinti į ankstesnes pareigas; 4) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) su skundu nesutiko ir atsiliepimu prašė pareiškėjo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas S. L. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimo palikti nepakeistą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2248-756/2016 pareiškėjo S. L. apeliacinį skundą patenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimu pareiškėjo S. L. skundą tenkino: panaikino Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 5-TE-235 bei 2015 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 5-TE-236; gražino S. L. į Policijos departamento Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas; priteisė 18 878,96 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš šios sumos atskaičius išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas; priteisė po 50,21 Eur vidutinį darbo užmokestį nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo dalyje dėl grąžinimo į tarnybą visiško įvykdymo.
Apeliaciniu skundu atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Pareiškėjas S. L. nesutiko su atsakovo apeliaciniu skundu ir prašė jį atmesti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1016-552/2017 atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą patenkino iš dalies ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimą pakeitė, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:
„Panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 7 d. įsakymą Nr. 5-TE-235 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo S. L.“.
Panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymą Nr. 5-TE-236 „Dėl S. L. atleidimo iš pareigų“.
Laikyti S. L. atleistu iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Investicijų planavimo ir techninės plėtros valdybos Planavimo ir plėtros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų šiuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti S. L. iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 22 945,97 Eur (dvidešimt du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus devyniasdešimt septynis centus) (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš šios sumos atskaičius išmokėtą kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Priteisti S. L. iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2 049,14 Eur (du tūkstančius keturiasdešimt devynis eurus keturiolika centų) išeitinę išmoką Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies pagrindu.“
Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 2 d. sprendimo dalį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą.
III. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo S. L. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalimi, 41 straipsnio 1 dalimi ir prašo iš atsakovo priteisti 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovas Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų prašo pareiškėjo prašomų atlyginti bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti. Atsakovas pažymi, kad su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimo klausimas turėtų būti nagrinėjamas perduodant pareiškėjo prašymo dalį dėl šių išlaidų spręsti Vilniaus apygardos administraciniame teismui. Atsakovas nurodo teismų praktiką, apskaičiuojant priteistinų išlaidų dydį, kai nėra patenkinami pareiškėjo reikalavimai visa apimtimi.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo S. L. prašymo priteisti jam iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant administracinę bylą Nr. A-1016-552/2017, pagrįstumas.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas atsakovo apeliacinį skundą, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, liečiančiomis skundžiamų įsakymų teisėtumą ir pagrįstumą. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino, ar nėra objektyvių kliūčių tęsti pareiškėjo tarnybą. Teisėjų kolegija nustatė, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. Departamente buvo įgyvendinta reali struktūrinė reforma, po kurios ženkliai sumažėjo valstybės tarnautojų skaičius, todėl pareiškėjas nebegalėjo būti grąžintas į eitas pareigas. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad Departamente kitų laisvų valstybės tarnautojų A lygio 11 kategorijos pareigybių, kurių aprašymuose nurodytus specialiuosius reikalavimus atitiktų pareiškėjas, šiuo metu nėra. Teisėjų kolegija darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės gintinos ne jį grąžinant į valstybės tarnybą, bet Darbo kodekso 300 straipsnio 4 dalyje nurodytu alternatyviu pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, nesant galimybės pareiškėją grąžinti į anksčiau užimtas pareigas valstybės tarnyboje dėl organizacinių priežasčių, jis turi būti laikomas atleistu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 26 d. sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad, nors Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 27 d. nutartimi atsakovo apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas, šiuo atveju pareiškėjo reikalavimai buvo tenkinti visa apimtimi. Kaip minėta, pareiškėjo teisės buvo ginamos kitu alternatyviu darbuotojo teisių gynimo būdu, t. y. nesant objektyvių galimybių grąžinti pareiškėją į anksčiau užimtas pareigas valstybės tarnyboje, jis laikytas atleistu nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Esant iš esmės apgintoms pareiškėjo teisėms ir nenustačius jo skundo nepagrįstumo, negalima sutikti su atsakovo argumentais, jog šiuo atveju apskaičiuojant pareiškėjui priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį vertintina, jog pareiškėjo reikalavimai buvo tenkinti iš dalies.
Pažymėtina, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Vertindama pareiškėjo prašymą priteisti pirmosios instancijos teisme turėtas išlaidas, teisėjų kolegija sutinka su atsakovo teiginiais, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, prašymai dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtini apeliacinės instancijos teisme, o prašymus dėl išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, sprendžia pirmosios instancijos teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-562/2010). Atsižvelgusi į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesprendžia pareiškėjo prašymo priteisti pirmosios instancijos teisme patirtas išlaidas ir šią prašymo dalį perduoda nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Iš pareiškėjo prašymo matyti, kad jis patyrė 450 Eur išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, bei 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių dėl pareiškėjo atstovo pasirengimu dalyvauti ir dalyvavimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėją atstovavo advokatas Remigijus Kalašnykas (t. II, b. l. 34, 53). Pareiškėjas 2015 m. lapkričio 17 d. pateikė apeliacinį skundą (t. I, b. l. 90-100). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.10 punktu, maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą dydis (advokatas dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme) yra 1 189,66 Eur (699,8 x 1,7). Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikė 2016 m. lapkričio 15 d. (t. I, b. l. 185-188). Vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu, maksimalus priteistinas bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis yra 972,40 Eur (748 x 1,3). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, neprieštarauja Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintiems kriterijams, atitinka teisingumo ir protingumo principus, todėl priteistina pareiškėjui iš atsakovo.
Bylos medžiaga taip pat rodo, kad pareiškėją atstovavęs advokatas Remigijus Kalašnykas dalyvavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 13 d. posėdyje, prasidėjusiame 09.49 val. ir pasibaigusiame 09.59 val., todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, už pareiškėjo atstovo dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, trukusiame 10 min., patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Tačiau, įvertinusi bylos sudėtingumą, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegijos konstatuoja, kad pareiškėjo prašyme nurodytas pasirengimas teismo posėdžiui laikytinas trukusiu 1 val., ir, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu, pareiškėjui priteistina 79,33 Eur (0,1 x 793,3) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pareiškėjo advokatui rengiantis apeliacinės instancijos teismo posėdžiui, suma.
Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes, į apeliacinio skundo ir pareiškėjo atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjo advokatui už apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėta suma yra jo būtinos, pagrįstos ir realiai patirtos bylinėjimosi išlaidos. Taip pat tokiomis išlaidomis laikytina 1 val. pasirengimo teismo posėdžiui, vertintina 79,33 Eur. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjui priteisti dalį jo prašomos bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sumos – 529,33 Eur (450 + 79,33).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, 137 straipsniu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. L. prašymą dėl išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. L. iš atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 529,33 Eur (penkis šimtus dvidešimt devynis eurus, trisdešimt tris centus) bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjo S. L. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį, kuria prašoma priteisti išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme, perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Anatolijus Baranovas
Ramūnas Gadliauskas