2018-10-16 Nr. AB-18718-3-61-3-00179-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-729-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00179-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medaus pirkliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medaus pirkliai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai „Pakuočių tvarkymo organizacija“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Medaus pirkliai“ (toliau – ir pareiškėjas) prašė panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir VRAAD) 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) 1, 2, 3 punktus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo UAB „Medaus pirkliai“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti ir sustabdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 18 d. direktoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalies 1, 2, 3 punktų vykdymą, kuria laikomi išrašytais neteisėtai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti UAB „Medaus pirkliai“ patvirtinimai Nr. 1314VI001-5513-4613, 1414VI0001-5513-4613, 1514VI0001-5513-4613, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. rugsėjo 5 d. gautas atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirasis skundas, kuriame jis prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės: atmesti pareiškėjo UAB „Medaus pirkliai“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktas Nr. K-42 nėra sprendimas dėl mokestinės prievolės įvykdymo, nes juo įforminti tik mokestinio patikrinimo rezultatai, taigi jis nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjui. Pareiškėjas turi teisę per 30 dienų nuo patikrinimo akto įteikimo dienos pateikti rašytines pastabas ir tik po to Aplinkos apsaugos departamentas priims sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kuriuo bus patvirtinta mokestinė prievolė. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad dėl pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės Aplinkos apsaugos departamentas negalės užbaigti mokestinio patikrinimo procedūros, t. y. priimti sprendimo dėl patikrinimo akto Nr. K-42 tvirtinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsniu, 153 straipsnio 1 dalies 1 punktu, priėmė atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, kuria buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmetė.

Teismas vadovavosi ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir nurodė, kad, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams. Teismas sutiko su atsakovo atskiruoju skundu, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, kuria buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, panaikino ir prašymą sustabdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2017 m. gruodžio 18 d. direktoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalies 1, 2, 3 punktų vykdymą, kuria laikomi išrašytais neteisėtai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti UAB „Medaus pirkliai“ patvirtinimai Nr. 1314VI001-5513-4613, 1414VI0001-5513-4613, 1514VI0001-5513-4613, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, netenkino.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalies, t. y. 1, 2, 3 punktų vykdymą, kuria laikomi išrašytais neteisėtai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti UAB „Medaus pirkliai“ patvirtinimai Nr. 1314VI001-5513-4613, 1414VI0001-5513-4613, 1514VI0001-5513-4613, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundžiamas sprendimas ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktas Nr. K-42 yra neabejotinai susiję. Teismas visiškai nepagrįstai sutiko su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėjui kilsiančios neigiamos pasekmės susijusios ne su skundžiamu Sprendimu, o kyla iš VRAAD vykdomų administracinių procedūrų (2018 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo akto Nr. K-42). Būtent skundžiamu VRAAD Sprendimu panaikinti pareiškėjui išduoti patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą, dėl ko pareiškėjui atsiranda mokestinė prievolė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad patikrinimo aktas pareiškėjui neigiamų pasekmių nesukelia, nes juo neva nėra galutinai apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Skundžiamo Sprendimo galiojimas ir jo pagrindu atliktas pareiškėjo patikrinimas bei pateiktas patikrinimo aktas pareiškėjui padarys neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas, jeigu reikalavimo užtikrinimo priemonė nebus taikoma. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

2. Teismas visiškai neįvertino fakto, kad skundžiamu VRAAD Sprendimu panaikinus pareiškėjui išduotus patvirtinimus mokestinė prievolė ir su ja susiję nurodymai gamintojams ir importuotojams kyla ir yra tiesiogiai įtvirtinti imperatyviose teisės aktų normose. Pareiškėjo finansinė padėtis sudėtinga, todėl 65 051 Eur mokestinės prievolės įvykdymas sukels įmonei itin neigiamas pasekmes. Iš pareiškėjo finansinių duomenų akivaizdu, kad UAB „Medaus pirkliai“ šiuo metu neturi sukaupusi jokių rezervinių lėšų ir per trumpą laikotarpį neturi galimybių jų sukaupti, kad galėtų sumokėti 65 051 Eur dydžio mokestį už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis. Didžiuliai finansiniai nuostoliai, kuriuos pareiškėjas turės padengti dar iki sprendimo byloje priėmimo (netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės), apsunkins jo veiklą. Akivaizdu, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo atveju atsiranda visos prielaidos atsirasti vis naujiems ginčams, kas didina ne tik pareiškėjo, bet ir valstybės bylinėjimosi išlaidas, nors teikdamas savo prašymą pareiškėjas kaip tik siekė, kad bent laikinai būtų sureguliuota padėtis.

3. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą. Pareiškėjo nuomone, viešuoju interesu turi būti laikomas ir verslo subjekto veiklos vykdymas, jo bankroto grėsmės išvengimas, ekonomikos ir darbo rinkos stabilumas, o ne tik valstybinės institucijos galimybė atlikti mokestinį patikrinimą ir atitinkamo mokesčio į valstybės biudžetą surinkimas, kurio teisėtumas apskritai ginčytinas. Nurodyti saugomi principai apima visų visuomenės narių interesų įgyvendinimą, todėl teismas turėjo vertinti ir skundžiamo VRAAD Sprendimo sukeliamas pasekmes pareiškėjui. Teismas neįvertino, kad būtent VRAAD Sprendimo pagrindu naikinama mokestinė lengvata, kyla mokestinės prievolės, dėl ko ne tik pareiškėjas, bet ir daugelis kitų įmonių, esančių analogiškoje situacijoje, patirs neatitaisomą didelę žalą, kas lems daugelio darbuotojų atleidimą bei nedarbo lygio šalyje padidėjimą, finansinius sunkumus įmonės viduje, mokėtinų mokesčių sumų į valstybės biudžetą surinkimą, kadangi įmonės bus nepajėgios toliau sėkmingai funkcionuoti.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos administracinis teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį, o pareiškėjo UAB „Medaus pirkliai“ pašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmesti.

Atsakovas nurodo, kad UAB „Medaus pirkliai“ argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Skundžiama sprendimo dalis pareiškėjui nesukelia jo nurodytų pasekmių. Sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis, taigi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad dėl 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 iš esmės pablogės pareiškėjo finansinė padėtis ar sutriks ūkinė veikla. Pareiškėjo nurodomi neigiami padariniai, reikšmingi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kils/gali kilti iš kitų būsimų atsakovo vykdomų administracinių procedūrų. Šiuo metu atsakovas ir vykdo mokestinio patikrinimo procedūrą. Pareiškėjui yra įteiktas 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktas Nr. K-42, kuris dar nėra sprendimas dėl mokestinės prievolės įvykdymo, jis nesukelia jokių teisinių pasekmių UAB „Medaus pirkliai“, nes juo yra įforminti tik mokestinio patikrinimo rezultatai. Taigi UAB „Medaus pirkliai“ ir 2018 m. rugpjūčio 21d. patikrinimo aktas Nr. K-42 neįpareigoja sumokėti 65 051 Eur mokestį ir šis dokumentas taip pat negali būti laikomas pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Tokiu būdu byloje nėra jokių objektyvių dokumentų, patvirtinančių, kad šiame bylos nagrinėjimo etape yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga “Pakuočių tvarkymo organizacija” atsiliepime į atskirąjį skundą prašo patenkinti pareiškėjo UAB “Medaus pirkliai” atskirąjį skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėjo atžvilgiu vykdytos procedūros, jų pabaigoje surašytas 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktas Nr. K-42 ir dėl to atsirasiančios teisinės pasekmės (mokestinė prievolė) kyla būtent iš šioje byloje ginčijamo VRAAD 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo (jo dalies), kurį pagrįstai ir prašo sustabdyti pareiškėjas. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino fakto, jog VRAAD priėmus Sprendimą mokestinė prievolė ir su ja susiję nurodymai gamintojams ir importuotojams kyla ir yra tiesiogiai įtvirtinti imperatyviose teisės aktų normose. VšĮ “Pakuočių tvarkymo organizacija” manymu, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, taip pat turi būti įvertintas pareiškėjo argumentas, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo atveju atsiranda visos prielaidos atsirasti vis naujiems ginčams. Pareiškėjas pagrįstai nurodė, kad, pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę iki bus išnagrinėta ši byla, viešasis interesas būtų išsaugomas užtikrinant stabilumą tiek ekonomikoje, tiek darbo rinkoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, kuria buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi nusprendė pareiškėjo UAB „Medaus pirkliai“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę tenkinti ir sustabdyti atsakovo 2017 m. gruodžio 18 d. direktoriaus sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-17.5-82 dalies 1, 2, 3 punktų vykdymą, kuria laikomi išrašytais neteisėtai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti UAB „Medaus pirkliai“ patvirtinimai Nr. 1314VI001-5513-4613, 1414VI0001-5513-4613, 1514VI0001-5513-4613, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos padavė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir klausimą išspęsti iš esmės: atmesti pareiškėjo UAB „Medaus pirkliai“ prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pagal ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 1 puntą, gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas (teisėjas) per tris darbo dienas po jo gavimo, sutikdamas su atskiruoju skundu ir jeigu šis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų šio įstatymo 103 straipsnyje nurodytais atvejais, be žodinio nagrinėjimo pats panaikina skundžiamą nutartį ir išsiunčia priimtos šiuo klausimu nutarties patvirtintą kopiją (nuorašą, skaitmeninę kopiją) proceso dalyviams.

Vilniaus apygardos administracinis teismas sutiko su atsakovo atskiruoju skundu, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį, kuria buvo taikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikino ir prašymą sustabdyti Sprendimo dalies vykdymą, kuria laikomi išrašytais neteisėtai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti UAB „Medaus pirkliai“ patvirtinimai Nr. 1314VI001-5513-4613, 1414VI0001-5513-4613, 1514VI0001-5513-4613, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje, netenkino.

Vadovaujantis ABTĮ 70 straipsnio 1 dalimi, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašė sustabdyti skundžiamo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalies, t. y. 1, 2 ir 3 punktų vykdymą, kuria laikomi išrašytais neteisėtai VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ išrašyti UAB „Medaus pirkliai“ patvirtinimai Nr. 1314VI001-5513-4613, 1414VI0001-5513-4613, 1514VI0001-5513-4613, iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. VR-17.5-82 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ dalis nesukelia pareiškėjui jo nurodytų pasekmių. Sprendimu nėra apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nurodomi neigiami padariniai, reikšmingi sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kils/gali kilti iš kitų būsimų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vykdomų administracinių procedūrų. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas, pareiškėjo minimas 2018 m. rugpjūčio 21 d. patikrinimo aktas Nr. K-42 dar nėra sprendimas dėl mokestinės prievolės įvykdymo ir nesukelia jokių teisinių pasekmių UAB „Medaus pirkliai“, nes juo yra įforminti tik mokestinio patikrinimo rezultatai ir neįpareigoja UAB „Medaus pirkliai“ sumokėti 65 051 Eur mokestį.

Nors ginčijama Sprendimo dalis, apskritai, turi tiesioginę įtaką kitiems institucijų administraciniams veiksmams – mokestiniam patikrinimui, mokestinės nepriemokos apskaičiavimui, jos išieškojimui ir pan., tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog asmens siekis ateityje išvengti galimų teisinių ginčų lemiamos reikšmės, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, paprastai neturi (žr., pvz., 2008 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-314/2008; 2018 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-449-442/2018).

Išanalizavusi pirmiau aptartus faktinius bylos duomenis bei ištyrusi kitas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, yra nepagrįsti. Kaip minėta, pareiškėjo skundžiamas Sprendimas nesukuria pareiškėjo prašyme ir atskirajame skunde nurodytų neigiamų pasekmių, nes juo pareiškėjui nėra apskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Taigi šiuo atveju nenustatyta, kad dėl Sprendimo galiojimo iš esmės pablogėtų pareiškėjo finansinė padėtis, sutriktų ūkinė veikla ar kiltų kitokia grėsmė būsimam teismo sprendimui įvykdyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas nėra pateikęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kad dėl Sprendimo galiojimo jo patirtų finansinių nuostolių nebus galima kompensuoti teisės aktų nustatyta tvarka, jeigu Sprendimas būtų panaikintas.

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Medaus pirkliai“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė