6c7ee4a3-e630-47cb-ab68-b18c41d03ee8 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

N U T A R T I S

                                                                                          Administracinė byla Nr. I-418-84/2010

                                                                                                           Procesinio sprendimo

kategorija: 16.5.; 74.;

 (S)

Â

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 7 d.

Å iauliai

           Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė, sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,

nedalyvaujant pareiškėjams E. K., K. G. bei R. Š., nedalyvaujant atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui, nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atstovui,

nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų skundus atsakovui Å iaulių tardymo izoliatoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas

E. K. 2010-05-10 kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 302,48 Lt už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01. PareiÅ¡kėjas K. G. 2010-05-10 kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 777,25 Lt už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01. PareiÅ¡kėjas R. Å . 2010-05-10 kreipėsi į Å iaulių apygardos administracinį teismÄ su skundu, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 1390,87 Lt už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01.

     PareiÅ¡kėjai teismui pateiktuose skunduose nurodė, kad atsakovas apskaičiuodamas priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., nes tai apsunkina teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. PareiÅ¡kėjų nuomone, Valstybės tarnybos įstatymu, Vidaus tarnybos statutu yra nustatytas reguliavimas, sudarantis prielaidas neiÅ¡mokėti jiems visų priklausančių priemokų už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis ar kitokiomis darbo sÄ lygomis, nukrypstančiomis nuo įprastinio darbo režimo, už papildomų užduočių vykdymÄ . Teigė, kad skirtingai nuo Darbo kodekso, Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (redakcija galiojo iki 2009-01-01) apribojo galimų priemokų ir priedų sumÄ iki 70 procentų pareiginės algos. PareiÅ¡kėjai savo praÅ¡ymo reikalavimÄ grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika administracinėse bylose bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis. Â

           Atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu. Atsakovas teismui pateiktu atsiliepimu prašė pareiÅ¡kėjų skundus atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjų nurodytu laikotarpiu atsakovas dirbantiems pareigÅ«nams mokėdamas darbo užmokestį už faktiÅ¡kai dirbtÄ darbÄ vadovavosi tuo metu galiojančių teisės aktų nuostatomis – valstybės tarnybos įstatymu, Statutu, Darbo kodeksu bei kitais aktualiais teisės aktais.

Valstybės tarnybos įstatyme, taikomo valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų dvigubo ribojimo principo esmė - nustatyti dviejų pakopų priedų ir priemokų, mokamų valstybės tarnautojams, ribojimų sistemÄ . Priedų ir priemokų dvigubo ribojimo principas įtvirtintas ir pradėtas taikyti nuo 2002-07-01 kaip priemonė, turinti padaryti teigiamÄ poveikį siekiant užsibrėžtų tikslų, inter alia iÅ¡vengti galimo piktnaudžiavimo mokant valstybės tarnautojams neriboto dydžio priemokas; neleisti susidaryti nepagrįstai dideliems skirtumams tarp valstybės tarnautojų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio bei jo metinio augimo tempo ir asmenų, dirbančių privačiajame sektoriuje, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio bei jo metinio augimo tempo; neleisti susidaryti nepagrįstai dideliems darbo apmokėjimo skirtumams valstybės tarnyboje; drausminti valstybės tarnautojus į pareigas priimančius asmenis (įstaigų vadovus) ir taip juos orientuoti, kad jie pavaldinių darbÄ Ä¯staigoje taip organizuotų, kad valstybės tarnautojai dirbtų įprasta tvarka (krÅ«viu) nustatytu laiku ir tik esant bÅ«tinybei jiems tektų dirbti poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikti papildomas užduotis, dirbti intensyviau darbo dienos metu; racionaliai naudoti valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimus valdymo funkcijoms vykdyti.

Konstitucijos 48 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno piliečio teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ . Å i konstitucinė teisė - daugelio kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaida, inter alia Konstitucijos 23 str. įtvirtintos nuosavybės teisės viena iÅ¡ svarbiausių įgyvendinimo prielaidų. Konstitucinė teisė gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ yra susijusi ir su konstituciniu teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu. Teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų ir asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos.

PareiÅ¡kėjui už faktiÅ¡kai dirbtÄ laikÄ buvo mokama teisės aktų nustatyta tvarka. Teisėti lÅ«kesčiai galėtų bÅ«ti pažeisti tik tuo atveju, jei iki Å¡io pareiÅ¡kėjo nurodyto laikotarpio nebÅ«tų buvę jokio priedų ir priemokų ribojimo, tačiau ribojimas buvo. Prašė skundus atmesti kaip nepagrįstus.

           Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu. Teismui pateiktu atsiliepimu į pareiÅ¡kėjų skundus praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad Valstybės tarnybos įstatymo 4 str.

2 d. nuostatos statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Taip pat nurodė, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Pabrėžė, kad įstatymas ar kitas teisės aktas yra laikomas teisėtu ir privalo bÅ«ti taikomas tol, kol nėra konstatuojamas jo prieÅ¡taravimas Konstitucijai. IÅ¡reiÅ¡kė nuomonę, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus ,,Darbo užmokestis“ nuostatos, kurias taikė atsakovas apskaičiuodamas ir mokėdamas atlyginimÄ pareigÅ«nams, prieÅ¡taravo Konstitucijai, tačiau prieÅ¡taraujantis Konstitucijai įstatymas nėra laikomas neteisėtu nuo pat jo priėmimo momento. Tokius argumentus atstovas grindė vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003. Tai yra, kol nustatyta tvarka nėra nustatyta ir pripažinta, kad Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, jog pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostatos yra teisėtos ir valstybės institucijos privalo vykdyti įstatymo reikalavimus mokant priedus ir priemokas valstybės pareigÅ«nams. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovas, skaičiuodamas ir iÅ¡mokėdamas darbo užmokestį pareiÅ¡kėjams, neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Taip pat nurodė, jog teismui nusprendus tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimus, praÅ¡o daliai pareiÅ¡kėjų reikalavimų taikyti senaties terminÄ .

           Pareiškėjų E.

K. ir K. G. skundai tenkintini, o pareiškėjo

R. Å . skundas tenkintinas dalinai.

Ginčas šioje nagrinėjamoje byloje kilo dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01, kai atsakovas Šiaulių tardymo izoliatorius neišmokėjo pareiškėjui E. K. visos priedų ir priemokų sumos – 302,48 Lt, K. G. - 777,25 Lt, R. Š. – 1390,87 Lt.

Pagal byloje esančiÄ medžiagÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai yra Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo Å iaulių tardymo izoliatoriaus parengtų pažymų pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų dalis laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01 sudarė: E. K. – 302,48 LtÂ

(b.l. 7), K. G. – 777,25 Lt (b.l. 13), R. Š. – 1390,87 Lt (b.l. 19). Ginčo dėl nesumokėto darbo

užmokesčio sumos dydžio tarp proceso šalių nėra.

PareiÅ¡kėjai yra Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nai. Jų teisinį statusÄ , taip pat ir darbo užmokesčio mokėjimo tvarkÄ nustatė Statutas. Statuto 42 str. 1 d. (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1545 redakcija, galiojusi iki 2010-01-01) buvo numatyta, kad pareigÅ«nų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä , turimÄ pareiginį laipsnį, kvalifikacinę kategorijÄ , taip pat priemokos. Priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Statuto 42 str. 2 d. numatė, kad Kalėjimų departamento arba jam pavaldžios įstaigos pareigÅ«nų pareiginė alga mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) VI skyriuje buvo reglamentuota valstybės tarnautojų darbo užmokesčio struktÅ«ra, darbo užmokesčio maksimali riba, darbo užmokesčio, priedų ir priemokų skaičiavimo tvarka. Iki 2005-12-21 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 str. 2 d. buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams Å¡io įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, iÅ¡skyrus Å¡io įstatymo nustatytÄ darbo apmokėjimo tvarkÄ . Nuo 2006-06-07 galiojusios Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 str. 2 d. numatyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams be iÅ¡lygų taikomos Å¡io Ä®statymo VI skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. PareiÅ¡kėjui darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, taip pat priedai ir priemokos iÅ¡mokėtos atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje numatytÄ priedų ir priemokų ribojimÄ .

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius ,,Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai ,,Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimÄ Konstitucijos nuostatoms, iÅ¡nyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimÄ pareiÅ¡kėjui. Konstitucinis Teismas, analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku.

Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 str. nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarime pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai.

Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 str. ir 30 str. nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ . Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.

Toks Konstitucinio Teismo vertinimas reiÅ¡kia, kad minėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ . Už nurodytus darbus, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ , galėjo bÅ«ti kompensuojama papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimu, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimu ar kitokiais kompensavimo bÅ«dais. To nepadarius, tai yra atsakovui tinkamai nekompensavus už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , atsakovas iki Å¡iol nėra tinkamai atsiskaitęs su pareiÅ¡kėju. Tokia situacija prieÅ¡tarauja Konstitucijai bei teisingumo principams. Manytina, kad minėtas Konstitucinio Teismo aiÅ¡kinimas taikytinas ir Statuto 42 str. 1 d. įtvirtintam priedų ir priemokų ribojimui, neatitinkančiam Konstitucijos bei teisingumo principams.

Konstitucinis Teismas, 2004-12-13 nutarime analizuodamas valstybės pareigÄ mokėti įstatymų nustatytÄ darbo užmokestį valstybės tarnautojams, yra nurodęs, kad asmeniui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , pagal KonstitucijÄ atsiranda teisė reikalauti, kad jam bÅ«tų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis bÅ«tų sumokėtas nustatytu laiku. Å i asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 str. nuostatas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 str. 1 d. nustatyti terminai, per kuriuos administraciniuose teismuose turi būti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai arba neveikimas, ir nereglamentuojamas terminas, per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio

priteisimo. Toks terminas nenustatytas ir Valstybės tarnybos įstatyme. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 str. darbo santykius ir socialines garantijas

reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams

taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Kadangi Valstybės tarnybos

įstatymas nereglamentuoja termino, per kurį turi bÅ«ti pareiÅ¡kiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Darbo kodekse. Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustato bendrÄ jį trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieÅ¡kinio senaties terminų. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 297 str. 1 d., kuri nustato sutrumpintÄ (1 mėnesio) ieÅ¡kinio senaties terminÄ ginčams dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų pakeitimo, Å¡ios kategorijos bylose yra netaikytina, nes valstybės tarnautojo tarnyba dėl savo specifikos – nebuvimas darbo sutarties ir dviÅ¡alio susitarimo dėl darbo apmokėjimo sÄ lygų – nepatenka į Darbo kodekso 120 str. 3 d. reguliavimo sferÄ . Taigi, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjų reikalavimui dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminÄ skaičiuoti nuo kreipimo į teismÄ dienos, tai yra pareiÅ¡kėjui R. Å . nuo 2010-05-10 ir tai reiÅ¡kia, kad taikant senaties terminÄ , jam priteistina nesumokėto darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007-05-10 iki 2009-01-01, kadangi skundÄ teismui jis pateikė 2010-05-10; pareiÅ¡kėjams E. K. bei K. G. taikant senaties terminÄ , priteistina nesumokėto darbo užmokesčio dalis už laikotarpį nuo 2007-05-10, kadangi skundÄ teismui pareiÅ¡kėjas pateikė 2010-05-10, tačiau iÅ¡ pažymų Nr. 14/01-6919 ir Nr. 14/01-7141 (b.l. 7, 13) apie jiems priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2007 metus matyti, kad 2007 metų sausį, vasarį, kovÄ , balandį bei gegužį nebuvo taikomas 70 procentų ribojimas priedų ir priemokų sumoms, todėl jiems priteistina visa praÅ¡oma suma.

PareiÅ¡kėjai teismui pateiktais skundais reikalavo solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Å iaulių tardymo izoliatoriaus ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemokÄ , tačiau teismas esant pareiÅ¡kėjų sutikimams pakeitė proceso Å¡alis, nes pareiÅ¡kėjai tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo (ir yra) tiesiogiai susiję su Å iaulių tardymo izoliatoriumi, t.y. subjektu (pareiÅ¡kėjų darbdaviu), privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus, todėl bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovas yra darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamas atsakovas byloje, jeigu pareiÅ¡kėjai, formuluodami savo reikalavimus, praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o priteisti jiems neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovas yra tiesioginis pareiÅ¡kėjų darbdavys, t.y. Å iaulių tardymo izoliatorius, ir Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjams priteistina darbo užmokesčio nepriemoka iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas konstatuoja, kad atsakovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus sprendimai dėl ne viso darbo užmokesčio išmokėjimo laikytini neįvykdytais atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu laikytina, kad pareiškėjų skundai pagrįsti ir tenkintini.

           Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 2 p., n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo E. K. skundÄ tenkinti ir priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 302,48 Lt (tris Å¡imtus du litus 48 ct) už laikotarpį nuo 2007-05-10 iki 2009-01-01.

PareiÅ¡kėjo K. G. skundÄ tenkinti ir priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 777,25 Lt (septynis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt septynis litus 25 ct) už laikotarpį nuo 2007-05-10 iki 2009-01-01.

PareiÅ¡kėjo R. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti pareiÅ¡kėjui iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus nesumokėtÄ darbo užmokesčio dalį – 1080,20 Lt (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt litų 20 ct) už laikotarpį nuo 2007-05-10 iki 2009-01-01.

Sprendimas per 14 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Å iaulių apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                       Â

Marytė Švažienė