2025-10-29 Nr. AB-18538-3-62-3-01916-2023-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1173-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01916-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos 18.4.1; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. P. ir D. R. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kauno rajono savivaldybės administracija, E. V., J. L.) dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjos D. P. ir D. R. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Kauno rajono skyriaus 2023 kovo 31 d. raštą Nr. 7SD-2118-(14.7.137 E.) „Dėl žemės sklypų Domeikavos kadastro vietovėje“ (toliau – ir NŽT raštas) ir NŽT direktoriaus 2023 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1T-8-(5.59 E) „Dėl D. P. ir D. R. atstovo R. T. skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir NŽT direktoriaus sprendimas) bei įpareigoti NŽT Kauno rajono skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos D. P. 2023 m. kovo 24 d. prašymą (reg. Nr. 7FP-1025) ir pareiškėjos D. R. 2023 m. kovo 24 d. prašymą (reg. Nr. 7FP-1024).

2. Pareiškėjos skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjos 2023 m. kovo 24 d. kreipėsi į NŽT ir prašė atkurti nuosavybės teises į žemės ūkio paskirties žemės sklypus Kauno r. sav., Domeikavos sen., tačiau skundžiamais sprendimais jų prašymai buvo netenkinti. Priešingai nei yra nuspręsta, skundžiamuose sprendimuose, aptariama situacija nesudaro pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ (toliau – ir Nutarimas) 2.6 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo ir juo remiantis atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymus.

2.2. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas (t. y. Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-asis pakeitimas, patvirtintas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299, 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu (toliau – ir Bendrasis planas)) (jo brėžinys), aiškiai patvirtina, kad žemės sklypai, į kuriuos pareiškėjos prašo atkurti joms nuosavybės teises, nėra numatyti naudoti ne žemės ūkio veiklai, priešingai – žemės sklypai, remiantis Bendruoju planu, patenka į teritoriją (Bendrojo plano brėžinyje pažymėta violetine spalva „Komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos su papildoma infrastuktūra“, kurioje galimos toje teritorijoje esančios žemės naudojimo paskirtys; viena iš jų – žemės ūkio paskirties žemė), kuri gali būti naudojama žemės ūkio veiklai. Priimant skundžiamus sprendimus, atsakovas neturėjo pagrindo Nutarimo 2.6 punktą aiškinti plečiamai, nurodant, kad žemės sklypai priklauso išskirtinai urbanizuojamoms teritorijoms. Ta aplinkybė, kad žemės sklypai yra išnuomoti tretiesiems asmenims, niekaip nepaneigia galimybės pareiškėjoms atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus.

2.3. Nutarimo 2.6 punkto nuostatos ir Bendrojo plano sprendiniai šiuo atveju neriboja galimybės pareiškėjoms atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus, t. y. tiek pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, tiek pagal Bendrojo plano sprendinius ir atsižvelgiant į žemės naudmenų našumo balą, žemės sklypai gali ir turi būti naudojami pagal žemės ūkio paskirtį, todėl Nutarimo 2.6 punkte įtvirtintas ribojimas, jog teritorijose, kuriose pagal bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims neperduodami, šiuo konkrečiu atveju nėra taikomas. Skundžiamais sprendimais taikius šį ribojimą ir atmetus pareiškėjų prašymus, netinkamai aiškintos ir taikytos Nutarimo 2.6 punkto nuostatos.

2.4. Jeigu dėl kokių nors motyvų vis tik būtų sprendžiama, kad skundžiamuose sprendimuose pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjų pasirinkti žemės sklypai pagal Bendrąjį planą yra numatyti naudoti ne žemės ūkio veiklai ir todėl pareiškėjų pasirinktų žemės sklypų atveju yra taikytinas Nutarimo 2.6 punkte įtvirtintas ribojimas, kad teritorijose, kuriose pagal bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai, taip pat neparduodami (išskyrus žemės sklypus žemėtvarkos projektuose suprojektuotus iki 2011 m. rugpjūčio 24 d.), turėtų būti sprendžiama, kad yra nepagrįstas ir kitas motyvas, jog šiuo atveju pareiškėjoms nuosavybės teisės į pasirinktus žemės sklypus negali būti atkurtos pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte ir 4 punkte įtvirtintas reguliavimas nereiškia, jog asmeniui atkūrus nuosavybės teises į dalį iki nacionalizacijos turėtos žemės, suteikus tam asmeniui lygiavertį žemės plotą (atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjoms jau buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, esančius urbanizuojamoje teritorijoje (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos)), kitoje (neatkurtoje) žemės dalyje nebegalimas nuosavybės teisių asmeniui atkūrimas, suteikiant jam daugiau lygiaverčių žemės sklypų

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2022 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 7VĮ-474-(14.7.2) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Domeikavos, Lapių ir Vandžiogalos seniūnijų, Domeikavos kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, patvirtinimo“ (toliau – ir 2022 m. birželio 22 d. Įsakymas) patvirtino Domeikavos kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios naudojimo sąlygos bei žemės servitutus ir asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašą ir šiuo įsakymu fiziniam asmeniui buvo suprojektuoti žemės sklypai, kurie suformuoti nuomoti žemės ūkio veiklai vykdyti, iki šios žemės prireiks kitoms reikmėms.

3.2. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2023 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 7VĮ-137-(14.7.2) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Domeikavos, Lapių ir Vandžiogalos seniūnijų, Domeikavos kadastro vietovės žemės sklypų planų, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, rengimo“ (toliau – ir 2023 m. vasario 27 d. Įsakymas) nusprendė rengti Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Domeikavos, Lapių ir Vandžiogalos seniūnijų Domeikavos kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – ir Projektas) ir šiuo įsakymu taip pat patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Domeikavos, Lapių ir Vandžiogalos seniūnijų Domeikavos kadastro vietovėje, sąrašas (toliau – ir Sąrašas), naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plotai ir ribos bei nustatyta Projekto rengimo pradžios data – 2023 m. kovo 24 d., kuri yra ir pretendentų susirinkimo diena. Pareiškėjos įrašytos Sąrašo IX eiliškumo grupėje, atitinkamai Sąraše eilės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

3.3. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos (toliau – ir Metodika) 125 punkte nustatyta tvarka NŽT Kauno rajono skyrius 2023 m. vasario 28 d. raštu Nr. 7SD-1318-(14.7.137 E.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ informavo pareiškėjų atstovą, kuris ir dalyvavo susirinkime, apie Projekto pradžią ir pakvietė į organizuojamą pretendentų susirinkimą išreikšti valią dėl pareiškėjoms projektuojamų žemės sklypų vietos ir ribų.

3.4. Kaimo gyvenamosiose teritorijose, kuriose pagal bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, žemė žemės ūkio veiklai nuomojama, kol jos prireikia kitoms reikmėms. NŽT 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimu Nr. 7S-23-(14.7.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei D. P.“ atkurtos nuosavybės teisės į buvusios savininkės K. B. (duomenys neskelbtini), turėtą žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,25 ha ploto kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). NŽT 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 7S-24-(14.7.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei D. R.“ atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko P. A. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 0,2192 ha ploto kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiais sprendimais pareiškėjoms atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų turėtą žemę perduodant kitos paskirties lygiaverčius turėtajai žemei sklypus Kauno rajono teritorijoje, todėl, vadovaujantis ginčui aktualiais teisės aktais, antras kitos paskirties žemės sklypas urbanizuojamoje teritorijoje pareiškėjoms negali būti projektuojamas. Skundžiamų aktų turinys atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, t. y. ginčijami sprendimai yra pagrįsti aiškiais paaiškinimais bei teisės aktų nuostatomis.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. V. (toliau – ir E. V.) prašė pareiškėjų skundą patenkinti.

5. E. V. paaiškino, jog pareiškėja D. R. siekia, kad jai būtų atkurtos nuosavybės teisės suteikiant jos pasirinktą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), Domeikavos k. v., plotas 0,7721 ha, adresas (duomenys neskelbtini). Jis yra minėto ginčo sklypo nuomininkas ir su NŽT pozicija, kad ginčo sklypą numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, nesutinka. Jokių duomenų apie tai, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypą numatoma naudoti ne žemės ūkio veiklai, ar duomenų, kad ketinama keisti šio žemės sklypo paskirtį, nei sudarant šio žemės sklypo nuomos sutartį, nei po jos sudarymo ir iki šiol neturi (2022 m. rugsėjo 22 d. buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 7SŽN-164-(14.7.55.) 25 metų terminui). Minėtos valstybinės žemės nuomos sutarties 4 punkte nustatyta, kad „išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – žemės ūkio, kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Galimybės keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį naudojimo būdą, numatytus pagal savivaldybės ar jos dalies bendrąjį planą ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentą – nenumatyta“. Tiek prieš sudarant nuomos sutartį, tiek ir jos sudarymo metu NŽT specialistai patvirtino, kad šis žemės sklypas turi būti naudojamas žemės ūkio paskirčiai, jį naudoti kokioms nors kitoms paskirtims ar poreikiams nenumatoma. Be to, šio sklypo žemė yra derlinga, todėl šis žemės sklypas negali ir neturėtų būti suteiktas jokiai kitai paskirčiai, išskyrus šiuo metu esamai nustatytai – žemės ūkio paskirčiai.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. L. (toliau – ir J. L.) atsiliepime prašė dėl pareiškėjų skundo spręsti teismo nuožiūra.

7. J. L. nesutiko su NŽT pozicija, kad žemės sklypus, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai. Pažymėjo, jog jis yra ūkininkas, kuriam išnuomoti minėti žemės sklypai 25 metams. Jokių duomenų, kad šie žemės sklypai numatomi naudoti ne žemės ūkio veiklai, ar duomenų, kad ketinama keisti šių žemės sklypų paskirtį, nei sudarant šių žemės sklypų nuomos sutartis, nei apskritai kada nors vėliau, nėra gavęs. Žemės sklypuose visam šių žemės sklypų plotui yra nustatyta dirvožemio apsauga, taikomos šios specialiosios žemės naudojimo sąlygos – ariamoji žemė, kurios dirvožemio našumas didesnis už vidutinį šalyje, taip pat žemė, kurioje yra eksploatuojamos melioracijos sistemos, numatant, kad tokia žemė turi būti naudojama taip, kad nesumažėtų jos plotas, ir nepablogėtų dirvožemio savybės. J.

L. akcentavo, kad NŽT Kauno rajono skyrius 2023 m. gruodžio 11 d. priėmė įsakymą Nr. 7VĮ-911-(14.7.2.) „Dėl Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Domeikavos, Vandžiogalos ir Lapių seniūnijų Domeikavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Domeikavos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas ir Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas. Įsakymu buvo patvirtintas žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 4,02 ha, adresas (duomenys neskelbtini)) pertvarkymas į du savarankiškus žemės sklypus, t. y.

į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (2,92 ha) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (1,10 ha), ir minėtu įsakymu patvirtintu sąrašu, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (2,92 ha) numatoma išnuomoti ūkininkui J. L., o žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (1,10 ha) numatoma išnuomoti ūkininkui V. B.. Šis NŽT priimtas įsakymas tik patvirtina, kad žemės ūkio paskirties žemė neketinama naudoti niekaip kitaip, kaip tik pagal jos esamą paskirtį, paskirties neketinama keisti, kaip ir nėra jokio pagrindo ją keisti, kadangi ši žemė gali būti ir turi būti naudojama žemės ūkiui.

Be to, aptariamas NŽT įsakymas akivaizdžiai pagrindžia, jog NŽT šioje byloje dėstoma pozicija neatitinka tikrovės ir šie žemės sklypai negali ir neturėtų būti suteikti jokiai kitai paskirčiai, išskyrus šiuo metu esamai nustatytai – žemės ūkio paskirčiai.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime dėl pareiškėjų skundo nurodė, kad jos kompetencijai nepriskirta vertinti pareiškėjų reikalavimus, todėl prašo ginčą spręsti teismo nuožiūra.

II. 9. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 24 d. sprendimu tenkino pareiškėjų skundą – panaikino NŽT Kauno rajono skyriaus raštą ir NŽT direktoriaus sprendimą, įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus bei priteisė pareiškėjoms 23 Eur žyminį mokestį.

10. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes:

10.1. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2022 m. birželio 22 d. Įsakymu patvirtino Domeikavos kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui (toliau – ir 2022 m. birželio 22 d. Projektas) ir jame suprojektuotų žemės sklypų ribas ir plotus, nustatytas žemės naudojimo paskirtis ir naudojimo būdus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, bei žemės servitutus ir asmenų, kuriems Projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašą. Šiuo įsakymu fiziniam asmeniui buvo suprojektuoti žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie suformuoti nuomoti žemės ūkio veiklai vykdyti, iki šios žemės prireiks kitoms reikmėms.

10.2. NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjas 2023 m. vasario 27 d. Įsakymu nusprendė rengti Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Domeikavos, Lapių ir Vandžiogalos seniūnijų Domeikavos kadastro vietovės žemės sklypų planus, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui. Šiuo įsakymu taip pat patvirtintas Asmenų, pateikusių prašymus grąžinti natūra perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, taip pat parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis arba patikėjimo teise valstybinės žemės sklypus Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Domeikavos, Lapių ir Vandžiogalos seniūnijų Domeikavos kadastro vietovėje, sąrašas, naujai pažymėtų ar patikslintų valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių plotai ir ribos bei nustatyta Projekto rengimo pradžios data – 2023 m. kovo 24 d., kuri yra ir pretendentų susirinkimo diena.

10.3. Pareiškėjos D. P. pagal 2022 m. spalio 28 d. išvadą Nr. 7IP-8 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada Nr. 7IP-8) ir D. R. pagal 2022 m. lapkričio 7 d. išvadą Nr. 7IP-11 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada Nr. 7IP-11) įrašytos Sąrašo IX eiliškumo grupėje, atitinkamai Sąraše eilės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

10.4. NŽT Kauno rajono skyrius 2023 m. vasario 28 d. raštu Nr. 7SD-1318- (14.7.137 E.) „Dėl kvietimo atvykti į susirinkimą“ informavo pareiškėjų atstovą apie projekto rengimo pradžią ir pakvietė į organizuojamą pretendentų susirinkimą išreikšti valią dėl pareiškėjoms projektuojamų žemės sklypų vietos ir ribų.

10.5. Kauno apskrities Kauno rajono savivaldybės Domeikavos, Lapių ir Vandžiogalos seniūnijų Domeikavos kadastro vietovės teritorijoje 2023 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo žemės sklypų plano pretendentų susirinkimas (toliau – ir Susirinkimas) įvyko 2023 m. kovo 24 d. Susirinkime D. P. atstovas už Išvadoje Nr. 7IP-8 nurodytą 1 973 Eur vertę nuosavybės teisėms atkurti pageidavo pasirinkti anksčiau suprojektuotą valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 4,02 ha. Šis žemės sklypas patvirtintas NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 22 d. Įsakymu ir 2022 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 7SŽN-168-(14.7.55.) išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui J. L. 25 metams žemės ūkio veiklai vykdyti.

10.6. Susirinkime D. R. atstovas už Išvadoje Nr. 7IP-11 nurodytą vertės dalį pageidavo nuosavybės teisėms atkurti pasirinkti likusią žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini)) Šakių k. dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teise su D. P.. Taip pat susirinkime D. R. atstovas pageidavo pasirinkti kitą, anksčiau 2022 m. birželio 22 d. Įsakymu patvirtintą ir 2022 m. rugsėjo 23 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 7SŽN-169-(14.7.55.) išnuomotą trečiajam suinteresuotam asmeniui J. L. žemės sklypą Šakių k. (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 1,1422 ha), ir už Išvadoje Nr. 7IP-11 likusią vertę – 0,7721 ha ploto žemės sklypą Žemaitkiemio k., projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris 2022 m. rugsėjo 22 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi Nr. 7SŽN- 164-(14.7.55.) išnuomotas trečiajam suinteresuotam asmeniui E. V. 25 metų laikotarpiui žemės ūkio paskirčiai.

10.7. NŽT Kauno rajono skyrius 2023 m. vasario 28 d. raštu Nr. 7SD-1308-(14.7.137E) „Dėl reikalavimų žemės sklypų projektavimo darbams vykdyti Domeikavos kadastro vietovėje pateikimo“ kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administraciją prašydamas pateikti reikalavimus projekto prilyginamam planui rengti.

10.8. Kauno rajono savivaldybės administracija 2023 m. kovo 23 d. raštu Nr. SD-1483 „Dėl reikalavimų žemės sklypų projektavimo darbams vykdyti Domeikavos kadastro vietovėje pateikimo“ (toliau – ir Savivaldybės raštas) yra pateikusi reikalavimus žemės sklypų projektavimo darbams Domeikavos kadastro vietovėje. Savivaldybės rašte nurodyta, kad pareiškėjų atstovo pasirinkti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano 1-ąjį pakeitimą, patvirtintą Kauno rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. TS-299 su vėlesniais jo pakeitimais, patenka į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas.

10.9. Pareiškėjų atstovas 2023 m. kovo 24 d. prašymais kreipėsi į NŽT Kauno rajono skyrių, kuriais nurodė pasirinktus, dėl kurių kyla ginčas, žemės sklypus.

10.10. NŽT Kauno rajono skyrius, išnagrinėjęs prašymus, skundžiamame rašte nurodė, kad nuosavybės teisės natūra į pareiškėjų pasirinktus žemės sklypus pareiškėjoms negali būti atkurtos. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjų pasirinkti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui D. P. ir D. R. vardu, suprojektuoti ir patvirtinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 22 d. Įsakymu, todėl skyrius, nagrinėdamas 2023 m. kovo 24 d. prašymą, privalo vadovautis Nutarimo (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 1 d.) 2.6 ir 2.8 papunkčiais ir patvirtintais Bendrojo plano sprendiniais. Pagal Bendrojo plano sprendinius žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Nr. 1607-3, Nr. 1608-3, Nr. 1608-4) patenka į urbanizuojamas teritorijas, yra suformuoti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir išnuomoti žemės ūkio paskirčiai 25 metų laikotarpiui, todėl pareiškėjų atstovo prašymai pasirinktus žemės sklypus perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiais žemės sklypais pareiškėjoms negali būti tenkinami.

10.11. NŽT direktorius sprendimu, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, paliko galioti NŽT Kauno skyriaus raštą. NŽT direktoriaus sprendime nurodyta, kad pareiškėjų atstovo pasirinkti valstybinės žemės sklypai jau yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypams nustatyta žemės ūkio paskirtis ir žemės sklypai, kaip numatyta Nutarimo 2.6 papunktyje, išnuomoti asmenims žemės ūkio veiklai vykdyti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas pareiškėjos galėjo pasirinkti tik vieną projektuojamą lygiavertį turėtajam naują kitos paskirties žemės sklypą, ir kad ankstesniais sprendimais pareiškėjoms atkurtos nuosavybės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypai, manytina, kad prašymas perduoti neatlygintinai nuosavybėn urbanizuojamoje teritorijoje žemės ūkio paskirties žemės sklypus prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto, Nutarimo 2.6 papunkčio bei Nutarimo 1.1 punktu patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6.11 papunkčio, taip pat Metodikos 10.12 papunkčio nuostatų reikalavimams.

11. Teismo vertinimu, byloje nebuvo ginčo byloje, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus žemės sklypų (proj. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, šie žemės sklypai suformuoti 2022 m. liepos 13 d. atliekant kadastrinius matavimus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir išnuomoti žemės ūkio paskirčiai 25 metų laikotarpiui tretiesiems suinteresuotiems asmenims. Teismas pažymėjo, kad pagal Bendrąjį planą šie žemės klypai patenka į komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas.

12. Pasisakydamas dėl skundžiamų sprendimų motyvų, kad, vadovaujantis Nutarimo 2.6 punktu ir remiantis Bendrojo plano sprendiniais pareiškėjų pasirinkti žemės sklypai patenka į urbanizuotas teritorijas, yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre bei išnuomoti žemės ūkio paskirčiai 25 metų laikotarpiui, todėl nuosavybės teisės į šiuos žemės sklypus negali būti atkurtos, teismas nurodė, kad jie yra nepagrįsti.

13. Teismas analizavo Nutarimo 2.6 punkte (žr. aktualią akto redakciją, galiojančią nuo 2022 m. liepos 1 d.) įtvirtintą teisinį reguliavimą. Teismas pažymėjo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktą už valstybės išperkamą žemę perduodamas neatlygintinai nuosavybėn lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertis turėtajam žemės sklypas prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nuostatas ir pažymėjo, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai (Žemės įstatymo 25 str. 1 d.).

14. Buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus administracinio sprendimo turiniui, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, suformuotą aiškinant šias nuostatas.

15. Įvertinęs ginčijamų aktų turinį, teismas darė išvadą, kad ir NŽT Kauno rajono skyrius, ir NŽT direktorius sprendimuose nenurodė pakankamai motyvų ir faktų, kuriais būtų grindžiama jų padaryta išvada, jog pareiškėjų atstovo prašymai pasirinktus žemės sklypus perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiais žemės sklypais pareiškėjoms negali būti tenkinami. Teismo vertinimu, atsakovas pacitavo atitinkamas teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias rengiamų žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų rengimo principus, tačiau nesusiejo jų su konkrečiomis žemės sklypų faktinėmis aplinkybėmis, Bendrojo plano sprendiniais. Teismas pripažino, kad atsakovas tik apsiribojo nurodymu, jog žemės sklypai patenka į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, nevertindamas, ar žemės sklypai šioje teritorijoje gali būti naudojami žemės ūkio veiklai (kokia galima žemės sklypų naudojimo paskirtis), nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypus numatoma naudoti ne žemės ūkio veiklai, ar ketinama keisti šių žemės sklypų paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad jie suformuoti 2022 m. liepos 13 d. atliekant kadastrinius matavimus pagal Bendrojo plano sprendinius (ar ginčo žemės sklypai taip pat pateko į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, ar nepateko).

16. Teismo įsitikinimu, ginčijamuose aktuose išdėstytų sprendimų motyvai nėra nurodyti tokia apimtimi, kad besikreipiančiam subjektui būtų aišku, kodėl jam nėra suteikiama prašoma teisė, kokios faktinės aplinkybės ir motyvai tai lemia, kokius teisės aktuose numatytus veiksmus jis turėtų atlikti ar į kokius subjektus turėtų kreiptis, kad galėtų įgyvendinti savo teisėtus interesus. Teismas sprendė, kad minėti skundžiamų sprendimų turinio trūkumai VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų taikymo prasme yra esminiai, todėl šie sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais ir teisėtais ir turi būti panaikinti kaip neteisėti iš esmės, neatitinkantys aukštesnės galios teisės akto reikalavimų.

17. Pažymėjęs, kad administracinio akto priėmimo motyvai privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte, teismas pastebėjo, kad NŽT atsiliepime į skundą taip pat buvo apsiribota tik skundžiamų aktų turinio perrašymu.

18. Apibendrindamas teismas darė išvadą, kad skundžiami sprendimai nėra pagrįsti objektyviais duomenimis ir nepakankami motyvuoti, todėl jie iš esmės neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų ir priimti nesivadovaujant gero administravimo principu. Pažymėjęs, kad šie trūkumai yra esminiai, teismas ginčijamus sprendimus panaikino ir įpareigojo NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų prašymus.

III. 19. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.

20. NŽT apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 16 straipsniu, Nutarimo ir Metodikos nuostatomis, NŽT tvirtina, kad jos rengiamų žemės reformos žemėtvarkos projektų ar jiems prilyginamų žemės sklypų planų sprendiniai neturi prieštarauti savivaldybės bendrojo plano sprendiniams.

20.2. NŽT, įgyvendindama NŽT Kauno skyriaus vedėjo 2023 m. vasario 27 d. Įsakymą, be kita ko, gavo Kauno rajono savivaldybės rekomendacijas (t. y. Savivaldybės raštą) dėl reikalavimų žemės sklypų projektavimo darbams vykdyti Domeikavos kadastro vietovėje. Šiose rekomendacijose nurodyta, kad pareiškėjų pasirinkti žemės sklypai (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Bendrąjį planą patenka į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, taip pat šie žemės sklypai suformuoti valstybinės žemės sklypų nuomai iki jie bus pradėti naudoti kitoms reikmėms ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

20.3. Nutarimo 2.6 punkte nustatyta, kad teritorijose, kuriose pagal bendruosius planus žemė numatyta naudoti ne žemės ūkio veiklai, laisvos žemės fondo žemėje žemės ūkio paskirties žemės sklypai asmenims neperduodami, nesuteikiami nuosavybėn neatlygintinai, taip pat neparduodami; ši žemė žemės ūkio veiklai nuomojama, kol jos prireikia kitoms reikmėms. Kai pagal bendruosius planus šią žemę numatyta naudoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų, daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, pramonės ir sandėliavimo objektų, komercinės paskirties objektų statybai, joje gali būti formuojami ir pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą už valstybės išperkamą žemę perduodami neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai turėtiesiems nauji žemės sklypai individualiai statybai.

20.4. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, pretendenčių prašymai pasirinkti anksčiau Projekte suprojektuotus žemės sklypus perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiais žemės sklypais žemės ūkio paskirčiai negali būti tenkinami – sklypai nuosavybės teisių atkūrimui turi būti projektuojami pagal bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės išduotus reikalavimus kitai paskirčiai, su nuomininku sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį nutraukiant prieš terminą nuomotojo reikalavimu (Žemės įstatymo 9 str. 14 d.).

20.5. Pažymėtina, kad valstybė, atsižvelgdama į savivaldybės, valstybės, visuomenės poreikius bei teritorijų planavimo dokumentus, sprendžia dėl žemės sklypų panaudojimo ir į žemės reformos žemėtvarkos projekto teritoriją, kurioje projektuojami žemės sklypai, be kita ko, ir nuosavybės teisių atkūrimui, įtraukia tą teritoriją ir tuos jau suprojektuotus žemės sklypus, kurie nėra reikalingi minėtoms visuomenės reikmėms. Ginčo žemės sklypai nebuvo įtraukti į žemės reformos žemėtvarkos projekto teritoriją, kadangi šie žemės sklypai pagal Bendrojo plano sprendinius patenka į urbanizuojamas teritorijas, yra suformuoti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 22 d. Įsakymu patvirtinti ir išnuomoti žemės ūkio paskirčiai, iki jie bus pradėti naudoti kitoms reikmėms.

20.6. Teismas savo sprendime konstatavo, kad ginčo žemės klypai (proj. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) pagal Bendrojo plano brėžinį patenka į komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Taigi, pagal Žemės įstatymo 28 straipsnio 1 dalį pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos priskirtinos kitos paskirties žemei. Ginčo žemės sklypai nuomai suprojektuoti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 22 d. Įsakymu. Projekto rengimo metu suinteresuoti asmenys buvo informuoti, kad šią žemę numatyta naudoti kitai paskirčiai ir kad žemės sklypai gali būti išnuomojami tik kol šios žemės prireiks kitoms reikmėms (tame tarpe ir nuosavybės teisių atkūrimui pagal bendrojo plano sprendinius).

20.7. NŽT įsitikinimu, teismas nevertino Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto taikymo, o tik pacitavo šias teisės normas, taip pat nevertino NŽT išdėstytų argumentų. Pagal šis nuostatas lygiavertis turėtajai žemei naujas kitos paskirties žemės sklypas rengiant žemėtvarkos projektą ar projektui prilyginamą planą piliečiui gali būti projektuojamas tik kaimo gyvenamosiose vietovėse. Vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punktu, rengiant atitinkamą žemėtvarkos projektą ar projektui prilyginamą planą, pilietis, kurio vardu priimta išvada dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, gali pasirinkti ne daugiau kaip vieną projektuojamą lygiavertį turėtajam naują kitos paskirties žemės sklypą nepriklausomai nuo išvadoje nurodytos valstybės išperkamos žemės, miško, vandens telkinio vertės ir nepriklausomai nuo priimtų išvadų, pagal kurias pilietis pageidauja atkurti nuosavybės teises į to paties savininko turėtą žemę, skaičiaus.

20.8. Bylos duomenys patvirtina, kad NŽT sprendimais pareiškėjoms atkurtos nuosavybės teisės į buvusių savininkų turėtą žemę perduodant kitos paskirties lygiaverčius turėtajai žemės sklypus Kauno rajono teritorijoje. Pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas pareiškėjos galėjo pasirinkti tik vieną projektuojamą lygiavertį turėtajam naują kitos paskirties žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjoms jau atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypus, prašymas perduoti neatlygintinai nuosavybėn urbanizuojamoje teritorijoje žemės ūkio paskirties žemės sklypus prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto, Nutarimo 2.6 papunkčio bei Aprašo 6.11 papunkčio, taip pat Metodikos 10.12 papunkčio nuostatų reikalavimams.

20.9. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad NŽT skundžiamuose administraciniuose sprendimuose pagrįstai pareiškėjoms nurodė, jog jų pasirinkti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui patenka į urbanizuotas teritorijas, todėl prašymas šiuos sklypus perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiais žemės sklypais negali būti tenkinamas.

20.10. Dėl pirmosios instancijos teismo vertinimo, kad skundžiami sprendimai dėl motyvų neišsamumo neatitinka VAĮ įtvirtintų reikalavimų, manytina, kad, atsižvelgiant į teisinių santykių pobūdį ir tai, kad pareiškėjos NŽT Kauno rajono skyriaus Raštą apskundė NŽT direktoriui, nurodė nesutikimo faktinius argumentus ir teisės aktų nuostatas, manytina, kad pareiškėjos suprato priimtų administracinių sprendimų faktinius ir teisinius pagrindus, motyvus, dėl kurių joms negali būti perduoti neatlygintinai jų pasirinkti žemės sklypai.

20.11. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnį pagrindą panaikinti administracinį aktą sudaro ne bet kokie, o esminiai procedūriniai pažeidimai, dėl kurių nebuvo užtikrintas objektyvus visų reikšmingų aplinkybių, turinčių įtakos sprendimo priėmimui, įvertinimas. Šiuo atveju NŽT Kauno rajono skyriaus Rašte pagrįstai nurodyta, jog pagal Bendrojo plano sprendinius žemės ūkio paskirties žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) patenka į urbanizuojamas teritorijas, yra suformuoti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir išnuomoti žemės ūkio paskirčiai 25 metų laikotarpiui, Todėl pareiškėjų prašymai pasirinktus žemės sklypus perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiais žemės sklypais pareiškėjoms negali būti tenkinami.

20.12. NŽT direktoriaus Sprendime taip pat pagrįsta, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjų atstovo pasirinkti valstybinės žemės sklypai jau yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypams nustatyta žemės ūkio paskirtis ir žemės sklypai, kaip numatyta Nutarimo 2.6 papunktyje, išnuomoti asmenims žemės ūkio veiklai vykdyti, taip pat į tai, kad pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas pareiškėjos galėjo pasirinkti tik vieną projektuojamą lygiavertį turėtajam naują kitos paskirties žemės sklypą ir kad pirmiau išvardytais sprendimais pareiškėjoms atkurtos nuosavybės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypai, prašymas perduoti neatlygintinai nuosavybėn urbanizuojamoje teritorijoje žemės ūkio paskirties žemės sklypus prieštarauja Teritorijų planavimo įstatymo, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto, Nutarimo 2.6 papunkčio bei Aprašo 6.11 papunkčio, taip pat Metodikos 10.12 papunkčio nuostatų reikalavimams.

20.13. Skundžiamuose raštuose nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateiktas jų vertinimas, nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo NŽT rėmėsi priimdama šiuos administracinius sprendimus, motyvai išdėstyti aiškiai ir yra pakankami, todėl konstatuotina, kad skundžiami raštai atitinka ir VAĮ administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Vien tai, kad pareiškėjų atžvilgiu skundžiami sprendimai netenkina, nereiškia, kad jie yra neteisėti, taip pat nereiškia, kad yra pagrindas skundžiamus sprendimus panaikinti ABTĮ 91 straipsnyje įtvirtintais pagrindais.

20.14. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė ir aiškino materialiąsias ir proceso teisės normas, išvadas padarė remdamasis nevisapusišku, nepilnutiniu ir neobjektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

21. Pareiškėjos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

22. Pareiškėjos atsiliepime į NŽT apeliacinį skundą pakartoja pirmosios instancijos teismui nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus dėl ginčijamų NŽT sprendimų nepagrįstumo. Pareiškėjos akcentuoja, kad:

22.1. NŽT apeliaciniame skunde nepagrindžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl ginčijamų sprendimų neatitikties VAĮ reikalavimams padaryta netinkamai aiškinant ir taikant teisės normas. Viešojo administravimo subjekto priimtame administraciniame sprendime turi būti išdėstomi visi faktai, kurie turėjo įtakos to konkretaus administracinio sprendimo priėmimui, taip pat nurodytos teisės aktų normos, kuriomis rėmėsi viešojo administravimo subjektas, priimdamas konkretų sprendimą, o taip pat turi būti pateikta ir individuali (tam konkrečiam atvejui skirta) argumentacija.

22.2. Įvertinus skundžiamų sprendimų turinį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad šiuose sprendimuose nėra išdėstyti visi reikšmingi faktai, o taip pat nėra pateikta ir individuali argumentacija, iš kurios būtų galima aiškiai suprasti, dėl kokių konkrečiai priežasčių, vadovaudamasi Nutarimo 2.6 punktu, NŽT nusprendė, kad žemės sklypai, į kuriuos prašoma atkurti nuosavybės teises, negali būti perduoti pareiškėjoms nuosavybės teise. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, skundžiamuose sprendimuose tiesiog yra nurodyta, kad žemės sklypai pagal Bendrojo plano sprendinius patenka į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, tačiau NŽT nevertino ir nenurodė, ar žemės sklypai šioje teritorijoje gali būti naudojami taip pat ir žemės ūkio veiklai, ar žemės sklypus numatyta ir ar apskritai šie sklypai gali būti naudojami kokia nors kitai (t. y. ne žemės ūkio) veiklai vykdyti, bei atitinkamai nepasisakė dėl šių aplinkybių reikšmingumo / nereikšmingumo taikant Nutarimo 2.6 punktą.

22.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NŽT Kauno rajono skyriaus Rašte ir NŽT direktoriaus sprendime nurodytos iš esmės skirtingos pareiškėjų prašymų atkurti nuosavybės teises į žemės sklypus netenkinimo priežastys.

22.4. NŽT priimtuose sprendimuose esant nurodytiems skirtingiems pareiškėjų prašymų netenkinimo motyvams, t. y. esant tokiai situacijai, kai asmeniui, siekiant suprasti visas atitinkamo administracinio sprendimo priėmimo priežastis bei motyvus, reikia šiuos motyvus (priežastis) identifikuoti iš skirtingų to viešojo administravimo subjekto priimtų administracinių aktų (sprendimų), papildomai sudaro pagrindą spręsti, kad NŽT, nagrinėdama pareiškėjų prašymus bei priimdama skundžiamus sprendimus, netinkamai įgyvendino pareigą administraciniame sprendime (individualiame administraciniame akte) nurodyti visas faktines aplinkybes ir pateikti motyvus.

22.5. Būtina pastebėti, kad tas administracinis sprendimas (individualus administracinis aktas), kuris šiuo atveju sukelia tiesiogines administracines teisines pasekmes pareiškėjoms, t. y. kuriuo yra nuspręsta netenkinti pareiškėjų prašymų atkurti nuosavybes teisės į jų pasirinktus žemės sklypus, yra NŽT Kauno rajono skyriaus (teritorinio padalinio) Raštas. NŽT direktoriaus sprendimas yra priimtas išnagrinėjus kilusį ginčą dėl teritorinio padalinio administracinio sprendimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Atsižvelgiant į tai, ir įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad faktinės aplinkybės, teisės normos bei individuali argumentacija turi būti išdėstyta pačiame administraciniame sprendime (o ne kituose dokumentuose, kurie viešojo administravimo subjekto yra surašomi jau prasidėjus / kilus ginčui dėl konkretaus administracinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo), darytina išvada, kad šiuo atveju vertintina NŽT Kauno rajono skyriaus rašto atitiktis VAĮ reikalavimams.

22.6. Šiuo atveju visiškai pritartina pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams, kad NŽT Kauno rajono skyriaus raštas akivaizdžiai stokoja pagrindimo (tiek faktų pateikimo, jų išnagrinėjimo / įvertinimo, tiek individualios argumentacijos prasme). Tokią poziciją patvirtina ir ta aplinkybė, kad vėlesniu NŽT direktoriaus sprendimu teritorinio padalinio raštas buvo papildytas, nurodant naują prašymų netenkinimo pagrindą. NŽT apeliaciniame skunde tik pateikia savo subjektyvų skundžiamų sprendimų turinio įvertinimą (t. y. kad jis neturi trūkumų). Nepagrįsta NŽT pozicija, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžių metu NŽT nurodytus argumentus. Tai nepaneigia teismų išaiškinimų, jog proceso (jau ginčo) metu pateikti viešojo administravimo subjekto argumentai (administracinio sprendimo papildymai jau kilus ginčui) nesudaro pagrindo kitaip vertinti paties administracinio sprendimo atitikties VAĮ 10 straipsnyje įtvirtintiems turinio reikalavimams.

22.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skundžiami sprendimai neatitinka VAĮ įtvirtintų turinio reikalavimų, o tai sudarė pagrindą nurodytus sprendimus panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

22.8. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo papildomai dar pasisakyti ir dėl pačios ginčo esmės, t. y. pasisakyti dėl prašymams tinkamai išnagrinėti taikytinų teisės normų aiškinimo ir taikymo, dėl ko byloje NŽT ir pareiškėjų pozicijos kardinaliai išsiskyrė.

22.9. Pirmosios instancijos teismui nepasisakius dėl ginčo esmės, yra spręstina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, turėtų papildyti pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, pasisakant taip pat dėl byloje taikytinų teisės normų (t. y. pasiakyti dėl pareiškėjų skunde iškeltų klausimų). Teismui nepasisakius dėl ginčo esmės, ginčas lieka neišspręstas, o NŽT, vykdydama pirmosios instancijos teismo sprendimą ir iš naujo išnagrinėjus pareiškėjų prašymus, jie vėl būtų atmesti tuo pačiu teisiniu pagrindu, pareiškėjoms tektų inicijuoti naują teisminį ginčą.

22.10. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartimi yra tenkintas pareiškėjų prašymas pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – uždrausti NŽT vykdyti visus žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)., plotas 4,02 ha, adresas (duomenys neskelbtini)) pertvarkymo veiksmus.

22.11. Papildomai pažymėtina, kad byloje yra pateikta įrodymų, kurie patvirtina NŽT argumentų nepagrįstumą, t. y. kad NŽT pozicija šioje byloje ir jos priimti sprendimai akivaizdžiai prieštarauja anksčiau NŽT priimtiems administraciniams sprendimams, kurių pagrindu suprojektuoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai ir į juos asmenims atkurtos nuosavybės teisės, nepaisant tos aplinkybės, jog pagal Bendrojo plano sprendinius sklypai pateko / patenka į urbanizuotas ir urbanizuojamas teritorijas. Nurodyti duomenys patvirtina ir tai, kad visiškai analogiškoje situacijoje NŽT priima skirtingus sprendimus, taip sudarydama skirtingas sąlygas Lietuvos Respublikos piliečiams atkurti nuosavybės teises, kadangi vieniems pretendentams, anot NŽT, yra galima gauti žemės ūkio paskirties sklypą, kuris pagal Bendrojo plano sprendinius yra priskiriamas urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, o kitiems pretendentams, esant analogiškoms aplinkybėms ir taikant tuos pačius teisės aktus, nėra galima.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Kauno rajono skyriaus rašto, kuriuo netenkinti pareiškėjų prašymai pasirinktus žemės sklypus Domeikavos kadastro vietovėje perduoti neatlygintinai nuosavybės lygiaverčiais sklypais pareiškėjoms, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjos skunde suformulavo reikalavimą panaikinti NŽT direktoriaus sprendimą, kuriuo NŽT Kauno rajono skyriaus raštas paliktas galioti, ir įpareigoti NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. kovo 24 d. prašymus.

24. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

25. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjos (pareiškėjų atstovas Susirinkimo metu) NŽT Kauno skyriui pateikė 2023 m. kovo 24 d. prašymus, kuriuose nuosavybės teisėms atkurti pageidavo pasirinkti NŽT Kauno rajono skyriaus 2022 m. birželio 22 d. Įsakymu patvirtintus ir kitiems asmenims išnuomotus valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus (projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini)).

26. Ginčijamu raštu NŽT Kauno rajono skyrius pareiškėjoms, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjų pasirinkti žemės sklypai nuosavybės teisių atkūrimui D. P. ir D. R. vardu, suprojektuoti ir patvirtinti NŽT Kauno rajono skyriaus vedėjo 2022 m. birželio 22 d. Įsakymu, todėl skyrius, nagrinėdamas 2023 m. kovo 24 d. prašymą, privalo vadovautis Nutarimo (redakcija, galiojusi iki 2022 m. liepos 1 d.) 2.6 ir 2.8 papunkčiais ir patvirtintais Bendrojo plano sprendiniais. Pagal Bendrojo plano sprendinius žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į urbanizuojamas teritorijas, yra suformuoti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir išnuomoti žemės ūkio paskirčiai 25 metų laikotarpiui, todėl pareiškėjų atstovo prašymai pasirinktus žemės sklypus perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiais žemės sklypais pareiškėjoms negali būti tenkinami.

27. NŽT direktorius sprendimu, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą, paliko galioti NŽT Kauno skyriaus raštą. NŽT direktoriaus sprendime nurodyta, kad pareiškėjų atstovo pasirinkti valstybinės žemės sklypai jau yra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, žemės sklypams nustatyta žemės ūkio paskirtis ir žemės sklypai, kaip numatyta Nutarimo 2.6 papunktyje, išnuomoti asmenims žemės ūkio veiklai vykdyti, taip pat atsižvelgiant į tai, kad pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas pareiškėjos galėjo pasirinkti tik vieną projektuojamą lygiavertį turėtajam naują kitos paskirties žemės sklypą, ir kad ankstesniais sprendimais pareiškėjoms atkurtos nuosavybės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypai, manytina, kad prašymas perduoti neatlygintinai nuosavybėn urbanizuojamoje teritorijoje žemės ūkio paskirties žemės sklypus prieštarauja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo, Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto, Nutarimo 2.6 papunkčio bei Nutarimo 1.1 punktu patvirtinto Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašo 6.11 papunkčio, taip pat Metodikos 10.12 papunkčio nuostatų reikalavimams.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamų administracinių aktų turinį, darė išvadą, kad jie neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimų (administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai) tuo aspektu, kad atsakovas nenurodė pakankamai motyvų ir faktų, kuriais grindžiama atsakovo išvada dėl pareiškėjų prašymo netenkinimo. Teismo vertinimu, atsakovas tik apsiribojo nurodymu, jog žemės sklypai patenka į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, nevertinta, ar žemės sklypai šioje teritorijoje gali būti naudojami žemės ūkio veiklai (kokia galima žemės sklypų naudojimo paskirtis), nepateikė jokių duomenų apie tai, kad ginčo žemės ūkio paskirties žemės sklypus numatoma naudoti ne žemės ūkio veiklai, ar ketinama keisti šių žemės sklypų paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad jie suformuoti 2022 m. liepos 13 d. atliekant kadastrinius matavimus pagal Bendrojo plano sprendinius (ar ginčo žemės sklypai taip pat pateko į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas ar nepateko).

29. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo išvados, kad ginčijami administraciniai aktai neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008; 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008; ir kt.). Be to, pastebėtina, kad individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami klausimai dėl skirtingo pobūdžio teisinių santykių, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reguliuoti, o tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir panašiai), kadangi gali būti nulemtas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reguliuoja atitinkamus teisinius santykius.

30. Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, taip pat motyvai, todėl kai nėra pagrindo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-709-415/2017, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2457-575/2021).

32. Nagrinėjamu atveju NŽT Kauno rajono skyriaus rašte yra išdėstytos faktinės aplinkybės dėl pareiškėjų (pretendenčių) pasirinktų žemės sklypų ir nurodytas prašymo netenkinimo teisinis pagrindas (Nutarimo 2.6 p.), t. y. iš esmės nurodyta, kad pagal Bendrojo plano sprendinius žemės ūkio paskirties žemės sklypai (Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į urbanizuojamas teritorijas, yra suformuoti, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir išnuomoti žemės ūkio paskirčiai 25 metų laikotarpiui, todėl pareiškėjų atstovo prašymai pasirinktus žemės sklypus perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiais žemės sklypais pareiškėjoms negali būti tenkinami.

33. Iš NŽT direktoriaus sprendimo turinio matyti, kad be teritorinio skyriaus nurodytų motyvų atsakovas papildomai nurodė, jog pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 4 punkto nuostatas pareiškėjos galėjo pasirinkti tik vieną projektuojamą lygiavertį turėtajam naują kitos paskirties žemės sklypą ir kad ankstesniais sprendimais pareiškėjoms atkurtos nuosavybės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiai kitos paskirties (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) žemės sklypai, todėl prašymas perduoti neatlygintinai nuosavybėn urbanizuojamoje teritorijoje žemės ūkio paskirties žemės sklypus negali būti tenkinami (nurodomos teisės aktų nuostatos, kurioms, atsakovo įsitikinimu, prieštarauja pareiškėjų prašymas).

34. Įvertinusi skundžiamų aktų turinį, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie neatitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimų dėl motyvų neišsamumo ir šie trūkumai esminiai, kadangi skundžiamų aktų turinys patvirtina, kad juose nustatytos esminės faktinės aplinkybės, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjoms procesu, jo metu priimtais administraciniais aktais, pareiškėjų pageidaujamų žemės sklypų statusu, aktualiai teritorijai taikomais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Skundžiamuose sprendimuose išdėstytas teisinis reguliavimas, kuriuo vadovaujantis atsakovas grindžia savo išvadas. Pastebėtina ir tai, kad pareiškėjos teismui teiktame skunde, nesutikdamos su ginčijamais sprendimais, pateikė išsamius argumentus dėl aktualių žemės sklypų pobūdžio, Bendrojo plano sprendinių, kitų faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo.

35. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nustatė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus žemės sklypų (proj. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, žemės naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, suformuoti 2022 m. liepos 13 d. atliekant kadastrinius matavimus, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir išnuomoti žemės ūkio paskirčiai 25 metų laikotarpiui tretiesiems suinteresuotiems asmenims ir pagal Bendrojo plano pridedamą brėžinį bei aiškinamąjį raštą patenka į komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas.

36. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino pareiškėjo skundą neįvertinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, nepasisakęs dėl ginčo esmės, bylos proceso šalių pagrindinių argumentų ir nepateikęs motyvuotų išvadų dėl ginčijamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo.

37. Pagal ABTĮ nustatytą kompetenciją, apeliacinės instancijos teismo funkcija – patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir objektyviai, visapusiškai jas ištirti bei teisiškai įvertinti privalo pirmosios instancijos teismas (ABTĮ 56 str. 6 d., 80, 86 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

38. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė ir netinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p., 146 str. 2 d. 5 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis