2019-07-10 Nr. AB-14143-3-64-3-01011-2019-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-450-968/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01011-2019-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Ryčio Krasausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo ir oficialaus perspėjimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. L. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu, prašydamas panaikinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininko atliekančio viršininko pavaduotojo funkcijas D. B. 2019 m. balandžio 4 d. patvirtintą nutarimą Nr. 86-AT2-3 ir jo pagrindu pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą 2019 m. balandžio 4 d. priimtą oficialų perspėjimą.

Pareiškėjas taip pat prašė nustačius, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, atnaujinti terminą skundui paduoti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių. Prašyme nurodė, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato oficialiame perspėjime ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo R. J. 2019 m. balandžio 16 d. rašte nenurodyta apskundimo tvarka, kaip tai numato Lietuvos Respublikos policijos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 5-V-314 patvirtintų Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 55 punktas. Tokiu būdu terminas skundui dėl 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 86-AT2-3 ir 2019 m. balandžio 4 d. oficialaus perspėjimo teikiamas būtent nuo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 16 d. rašto gavimo dienos, t. y. 2019 m. balandžio 17 d., nepraleidus vieno mėnesio termino.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato oficialus perspėjimas, pareiškėjo atžvilgiu priimtas ir jam įteiktas 2019 m. balandžio 4 d., todėl paskutinė apskundimo diena laikytina 2019 m. gegužės 5 d. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2019 m. gegužės 15 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti grindžia iš esmės viena aplinkybe, t. y., kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 16 d. rašte ir 2019 m. balandžio 4 d. oficialiame perspėjime nenurodyta apskundimo tvarka, todėl terminas skundui dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 4 d. patvirtinto nutarimo Nr. 86-AT2-3 ir 2019 m. balandžio 4 d. oficialaus perspėjimo, teikiamas būtent nuo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 16 d. rašto gavimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 17 d.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iš 2019 m. balandžio 4 d. rašto, adresuoto Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, matyti, jog pareiškėjas kreipėsi į komisariatą prašydamas leisti susipažinti ir / ar gauti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 86-AT2-3 kopiją. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2019 m. balandžio 16 d. raštu „Dėl duomenų pateikimo“ nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos nusikalstamumo užkardymo įstatymą bei Taisykles perspėjamajam yra įteikiamas tik oficialaus perspėjimo nuorašas. Nėra numatytas asmens supažindinimas su nutarimu dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju individualaus akto apskundimo terminą siejant ne su oficialaus perspėjimo įteikimu pareiškėjui, o su tam tikrų aplinkybių (įrodymų) paaiškėjimu (atsiradimu), oficialaus perspėjimo apskundimo terminas taptų neribotas laike arba sąlyginio pobūdžio, nors įstatymuose įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą terminų, taip siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą.

Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjo nurodytos termino skundui paduoti aplinkybės, kuriomis jis grindžia prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą, negali būti laikomos pakankamu pagrindu atnaujinti terminą skundui paduoti, t. y. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 86-AT2-3 kopijos neturėjimas ir nežinojimas jo turinio, nebuvo kliūtis kreiptis į teismą laiku. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, nors ir 2019 m. balandžio 16 d. gavęs Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštą ir žinodamas jo turinį, į administracinį teismą kreipėsi tik 2019 m. gegužės 15 d.

Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl skundžiamame akte tiesiogiai nenurodytos apskundimo tvarkos, pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų, aiškinantis skundo padavimo tvarką. Pabrėžė, kad pareiškėjui gavus 2019 m. balandžio 4 d. oficialų perspėjimą tą pačią dieną jo atstovas advokatas I. B. kreipėsi su prašymu į Telšių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Pareiškėjas tuo metu jau buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl teigti, kad jam nebuvo žinoma ginčijamo akto apskundimo tvarka, nėra pagrindo. Kitų termino praleidimo priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo valios, pareiškėjas nenurodė.

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, bylos faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomos termino praleidimo priežastys iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, priklausė nuo paties pareiškėjo valios ir sietinos su jo nepakankamu rūpestingumu, todėl negali būti pripažintos svarbiomis. Dėl nurodytų priežasčių teismas netenkino prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

III. Pareiškėjas A. L. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pripažinus, kad terminas dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 86-AT2-3 ir 2019 m. balandžio 4 d. oficialaus perspėjimo panaikinimo praleistas dėl svarbių priežasčių, praleistą terminą atnaujinti ir išspręsti skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjo teigimu, 2019 m. balandžio 4 d. oficialaus perspėjimo turinys neatitinka individualaus teisės akto turiniui keliamų reikalavimų, dėl ko 2019 m. balandžio 4 d. raštu pareiškėjo advokatas kreipėsi į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą, prašydamas pateikti 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 86-AT2-3 kopiją bei gauti informaciją apie Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato taikytos poveikio priemonės – oficialus perspėjimo –motyvus.

Pareiškėjas nurodo, kad apie tai, jog 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 86-AT2-3 ir 2019 m. balandžio 4 d. oficialaus perspėjimo apskundimo tvarką reglamentuoja Taisyklių nuostatos sužinojo iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo R. J. 2019 m. balandžio 16 d. rašto Nr. 86. Minėtame rašte buvo nurodyta, kad pagal Taisykles perspėjamajam yra įteikiamas tik oficialaus perspėjimo nuorašas ir nėra numatytas asmens susipažinimas su nutarimu dėl prevencinės poveikio priemonės taikymo. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato rašte nebuvo nurodytos pareiškėjo teisės ir pareigos, kas, pareiškėjo teigimu, sąlygojo pagrindą vertinti, jog terminas dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 86-AT2-3 ir 2019 m. balandžio 4 d. oficialaus perspėjimo panaikinimo skundui paduoti laikomas būtent nuo minėto rašto gavimo dienos, t. y. 2019 m. balandžio 17 d.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvados negali būti kategoriškos, nes atsižvelgiant į atsakovo elgesį bei veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, galima pagrįstai manyti, jog pareiškėjui buvo siekiama tikslingai apsunkinti naudotis teise, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjo įsitikinimu, terminas skundui paduoti dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 86-AT2-3 ir 2019 m. balandžio 4 d. oficialaus perspėjimo panaikinimo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų nutartis turėtų būti panaikinta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijamas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą, kuriame teigia, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių, kadangi 2019 m. balandžio 4 d. oficialiame įspėjime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, dėl ko oficialus įspėjimas neatitinka individualaus teisės akto turiniui keliamų reikalavimų.

Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kitą ko), yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis numato, kad skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas su 2019 m. balandžio 4 d. oficialaus perspėjimo nuorašo turiniu buvo pasirašytinai supažindintas tą pačią dieną, t. y. 2019 m. balandžio 4 d. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, jog pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tuo momentu, kai jos (teisės) buvo pažeistos, t. y. priimtas oficialus perspėjimas, todėl kreipęsis į teismą 2019 m. gegužės 15 d. praleido įstatyme įtvirtintą skundo padavimo terminą.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu, administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Administracinių teismų praktikoje, sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis – nebuvo įteiktas 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 86-AT2-3, kuriuo remiantis priimtas ginčijamas oficialus perspėjimas, nuorašas; nenurodyta oficialaus perspėjimo apskundimo tvarka – nepripažino svarbiomis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 6 straipsnyje be kita ko nustatyta, jog: sprendimas dėl oficialaus perspėjimo taikymo asmeniui įforminamas raštišku nutarimu, kurį patvirtina policijos įstaigos vadovas (3 dalis); oficialus perspėjimas pateikiamas asmeniui susipažinti ir pasirašyti (4 dalis); asmeniui turi būti įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas (5 dalis). Iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, kad asmeniui, kuriam pareikštas oficialus perspėjimas, turi būti įteiktas šio dokumento nuorašas, tačiau įstatymų leidėjas neįpareigoja policijos įstaigos įteikti šiam asmeniui taip pat ir sprendimo dėl oficialaus perspėjimo taikymo (nutarimo) nuorašą, net nereikalaujama, kad asmuo būtų su šio sprendimo (nutarimo) turiniu supažindintas. Tokį teisinį reglamentavimą sąlygoja Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo reikalavimų vykdymas. Taigi, pareiškėjas nepagrįstai grindžia savo prašymą dėl termino atnaujinimo aplinkybe, kad jam nebuvo įteiktas 2019 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. 86-AT2-3 nuorašas.

Dėl pareiškėjo argumento, kad 2019 m. balandžio 4 d. oficialiame perspėjime nebuvo nurodyta jo apskundimo tvarka, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastebėjimu, jog įstatymo reikalavimų neatitinkantis individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos išaiškinimas nėra kliūtis asmeniui imtis aktyvių veiksmų, aiškinantis skundo padavimo tvarką. Pažymėtina, kad 2019 m. balandžio 4 d. oficialiame perspėjime buvo nurodyta priedo žyma (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo taikymo tvarkos 3 priedas), nukreipianti į teisės aktą, reglamentuojantį oficialaus perspėjimo turinį (Taisykles). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Taisyklių 3 priede pateiktą pavyzdinę oficialaus perspėjimo formą, joje nėra nurodyta oficialaus perspėjimo apskundimo tvarka (ji (apskundimo tvarka) nurodyta Taisyklių 55 punkte). Teisėjų kolegijos vertinimu, apskundimo tvarkos nenurodymas ginčijamame oficialiame perspėjime šiuo nagrinėjamu atveju nepripažintinas svarbia priežastimi, dėl kurios pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą. Pareiškėjas nuo pats 2019 m. balandžio 4 d. oficialaus perspėjimo priėmimo dienos buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko – advokato, todėl argumentai, jog tik iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojo R. J. 2019 m. balandžio 16 d. rašto Nr. 86 sužinojo, kad oficialaus perspėjimo apskundimo tvarką reglamentuoja Taisyklių nuostatos, atmestini kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė į teisminę gynybą nėra besąlyginė – ji privalo būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (ABTĮ 5 str. 1 d.). Kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės – teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012).

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. L. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas