2021-11-17 Nr. AB-24250-3-63-3-00483-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2643-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00483-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. D. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas P. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2020 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. (10.34E) DV_S-6668 „Dėl P. D. tremties laiko įskaitymo į stažą“ (toliau – ir Sprendimas) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2020 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. (6.5E) I-2713 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2020-03-10 sprendimo Nr. (10.34E) DV_S-6668“ (toliau – ir 2020 m. balandžio 28 d. sprendimas) bei atsakovą įpareigoti į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą (toliau – ir stažas) įskaityti tremties laikotarpį nuo 1958 m. lapkričio 8 d. iki 1964 m. (toliau – ir Laikotarpis).

2. Pareiškėjas skunde nurodė:

2.1. 2020 m. kovo 3 d. kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių, prašydamas į stažą įskaityti tremties laikotarpį nuo 1958 m. lapkričio 8 d. iki 1964 m. Sprendimu jo prašymą atsisakyta patenkinti. Nesutikdamas su Sprendimu, pareiškėjas 2020 m. kovo 27 d. kreipėsi į VSDFV, kuri 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu jo skundą atmetė.

2.2. Atsakovo Sprendimas ir VSDFV 2020 m. balandžio 28 d. sprendimas (toliau abu kartu – ir Sprendimai) yra nepagrįsti ir neteisėti. Nesutiktina, kad į stažą Laikotarpio įskaityti negalima, kadangi jo motinos tremties pabaiga nurodyta 1958 m. birželio 25 d., o jo gimimo data – (duomenys neskelbtini). Atsakovas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pasibaigus tremties laikotarpiui, jo motinai nebuvo leista grįžti į Lietuvą, ji buvo paleista „be teisės gyventi vietovėse, iš kur buvo ištremti“. Tai patvirtina 2019 m. balandžio 9 d. išduotas pažymėjimas apie tremtį Nr. lAP-122, todėl uždraudimo jo motinai grįžti į Lietuvą, pasibaigus tremties laikotarpiui, faktas negali būti nustatytas teismine tvarka.

2.3. Atsakovas turėjo analizuoti ir vertinti įrašus socialinio draudimo byloje, esančioje jo motinos darbo knygelėje, iš kurių matyti, kad 1964 m. balandžio 20 d. jo motina buvo atleista iš darbo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, o 1964 m. liepos 17 d. įsidarbino Kretingos miesto ligoninėje.

2.4. Dėl VSDFV 2020 m. balandžio 28 d. sprendime nurodyto argumento, kad Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos (toliau – ir TSRS) Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1958 m. gegužės 19 d. įsake yra duomenys apie jo močiutės O. K. paleidimą iš tremties, pažymėta, kad tokie įsakai nebuvo priimami atskiriems asmenims ar šeimoms. Pareiškėjas teismo posėdžio metu patikslino, jog TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1958 m. gegužės 19 d. įsako išleidimo momentu jo motina buvo sulaukusi pilnametystės, į Lietuvą grįžo 1964 m. kovo 29 d.

2.5. VSDFV 2020 m. balandžio 28 d. sprendimas naikintinas, nes jis yra nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) individualiam administraciniam teisės aktui keliamų reikalavimų. VSDFV 2020 m. balandžio 28 d. sprendime neaptarti jo 2020 m. kovo 27 d. skunde nurodyti argumentai, nenurodyta, dėl kokių priežasčių jo tremties laikas neįtrauktas į stažą, bei nenurodyta, kokius veiksmus jis turi atlikti tam, kad jo tremties laikas būtų įskaitytas į stažą.

2.6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio 7 dalies, šio Įstatymo 2 priedo 2.7 punkto nuostatomis bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A 1-670 (toliau – ir Nuostatai) 20 punktu, atsakovas įpareigotinas į stažą įtraukti Laikotarpį. Pareiškėjas gimė tremtyje ir į Lietuvą su motina grįžo 1964 m., todėl turi būti taikomos aukščiau minėtų teisės aktų nuostatos.

3. Atsakovas VSDFV Mažeikių skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė:

3.1. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą asmenų faktiniu tremties laiku, kuris įskaitomas į stažą, laikomas laikotarpis nuo asmenų ištrėmimo dienos (gimusių tremtyje – nuo gimimo dienos) iki tremties pabaigos, o asmenų, kuriems, pasibaigus kalinimo ar tremties laikui, buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), ir kartu su jais buvusių jų nepilnamečių vaikų – iki leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje dienos (jei yra duomenų apie faktinį asmens grįžimą į Lietuvą anksčiau, nei jam leista grįžti ir gyventi Lietuvoje, - iki faktinio grįžimo į Lietuvą dienos). Jei nėra duomenų apie šio apribojimo panaikinimo datą, leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje data laikoma faktinio grįžimo į Lietuvą data, bet ne vėliau kaip 1990 m. kovo 11 d.

3.2. Duomenų apie draudimą pareiškėjo motinai S. K. gyventi tuometinės Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos (toliau – ir TSR) teritorijoje nėra, archyviniai fondai nepilnai išlikę ir nėra galimybės patvirtinti fakto pagal turimus dokumentus, todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo į pareiškėjo stažą įskaityti pareiškėjo skunde nurodyto Laikotarpio. Pareiškėjui išaiškinta teisė S. K. uždraudimo grįžti į Lietuvą po tremties faktą nusistatyti teismine tvarka.

4. Atsakovas VSDFV atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. VSDFV atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. 2020 m. balandžio 28 d. sprendimas priimtas privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjus pareiškėjo skundus, tinkamai įvertinus rašytinius įrodymus ir faktines aplinkybes, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus sprendimams keliamus reikalavimus. 2020 m. balandžio 28 d. sprendimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad nepateikti dokumentai, įrodantys, jog pareiškėjo motinai buvo uždrausta gyventi Lietuvoje. Kadangi Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) archyviniai fondai nepilnai išlikę, pareiškėjui buvo pasiūlyta motinos uždraudimo grįžti į Lietuvą po tremties faktą nusistatyti teismine tvarka, taip pat pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teismine tvarka turėtų būti nustatyta faktinė pareiškėjo motinos grįžimo į Lietuvą data, jei jos nėra galimybės nustatyti pagal dokumentus.

4.2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario 19 d. pažymėjimas apie tremtį Nr. 1AP-62 ir 2019 m. balandžio 9 d. pažymėjimas apie tremtį Nr. 1AP-122 patvirtina, kad duomenų apie draudimą ar leidimą S. (S.) K. (pareiškėjo motinai) gyventi Lietuvos TSR teritorijoje, pasibaigus jos tremties laikui, nėra.

4.3. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą dėl tremties laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo stažą, turi būti nustatytas uždraudimo pareiškėjo motinai po tremties grįžti į Lietuvą faktas, nes pareiškėjas gimė, pasibaigus jo motinos tremties laikui. Pareiškėjo motinos faktinio grįžimo į Lietuvą data tampa aktuali tik įrodžius uždraudimo pareiškėjo motinai po tremties grįžti į Lietuvą faktą. Juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas VSDFV ir jos teritorinių skyrių kompetencijai nepriskirtas.

4.4. Pareiškėjo stažo trukmė apskaičiuota pagal jo VSDFV Mažeikių skyriui pateiktus stažą įrodančius dokumentus, vykdant duomenų kaupimą. Įstatymo 15 straipsnyje nustatytas 64 metų 6 mėnesių senatvės pensijos amžius pareiškėjui sueis (duomenys neskelbtini).

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimu pareiškėjo P. D. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. 2018 m. liepos 28 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių su prašymu nurodyti, kokius dokumentus būtina pateikti tremties laikotarpiui į stažą įtraukti. VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. (4.18E) IE-6225 nurodė, kad pareiškėjas turi pateikti paaiškinimą apie tremties aplinkybes, kuriomis remdamasis VSDFV Mažeikių skyrius iš Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro galės pareikalauti trūkstamų dokumentų.

6.2. 2020 m. kovo 3 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyrių su prašymu į stažą įskaityti tremties laikotarpį nuo 1958 m. lapkričio 8 d. iki 1964 m. Atsakydamas į pareiškėjo 2020 m. kovo 3 d. prašymą, VSDFV Mažeikių skyrius Sprendime nurodė, kad įvertinus visų gautų dokumentų duomenis, įskaityti į stažą tremties laikotarpio negali, nes Vidaus reikalų ministerijos išduotuose pažymėjimuose apie tremtį pažymėta, kad archyvinių dokumentų fondai nepilnai išlikę. Atsakovas paaiškino, kad nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 m. okupacijų teisinio statuso pažymėjimas suteikia teisę į nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skyrimą, tačiau tik sukakus senatvės pensijos amžiui arba pripažintam nedarbingu, netekus 60 procentų ir daugiau darbingumo.

6.3. Nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, pareiškėjas kreipėsi į VSDFV, kuri 2020 m. balandžio 28 d. sprendimu konstatavo, jog Laikotarpis į pareiškėjo stažą neįskaitytas pagrįstai.

7. Teismas analizavo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Socialinio draudimo įstatymas) 34 straipsnio 15 punktą, Įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 18 d.; su vėlesniais pakeitimais) 10 straipsnio 7 dalį, Įstatymo 2 priedo 2.7, 4 punktus, Nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. rugpjūčio 10 d.; su vėlesniais pakeitimais) 20, 6.4.9 punktus ir nustatė, kad pareiškėjo motina S. (S.) K. kartu su motina O. K. (duomenys neskelbtini) buvo ištremtos iš Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) ir iki (duomenys neskelbtini) buvo spec. ištrėmime (duomenys neskelbtini). Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. balandžio 9 d. pažymėjime apie tremtį Nr. lAP-122 nurodyta, kad vadovaujantis TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1958 m. gegužės 19 d. įsaku, O. K. buvo paleista iš tremties. Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. balandžio 9 d. pažymėjime apie tremtį Nr. lAP-122 pažymėta, kad Lietuvos TSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) informacinio centro archyviniame fonde Nr. V-135 saugomoje byloje „Normatyviniai aktai ir dokumentai, reglamentuojantys darbą su asmenimis, ištremtais į spec. ištrėmimą“ esančiame dokumentų, reglamentuojančių tremtinių paleidimo iš spec. ištrėmimo tvarką apraše yra duomenų, kad TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1958 m. gegužės 19 d. įsaku iš spec. ištrėmimo paleisti asmenys buvo paleisti „be teisės gyventi vietovėse, iš kur buvo ištremti“.

8. Teismas pažymėjo, kad Vidaus reikalų ministerijos 2019 m. balandžio 9 d. pažymėjime apie tremtį Nr. 1AP-122 ir 2020 m. vasario 19 d. pažymėjime apie tremtį Nr. 1AP-62 nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pasibaigus tremties laikotarpiui, pareiškėjo motinai S. (S.) K. buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje).

9. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), t. y. pasibaigus jo motinos S. (S.) K. tremties laikotarpiui, jam yra suteiktas nukentėjusio nuo 1939–1990 m. okupacijų asmens (tremtinio) statusas. Teismas pažymėjo, jog VSDFV Mažeikių skyriaus vertinti dokumentai nepatvirtina, kad pasibaigus tremties laikotarpiui, pareiškėjo motinai S. (S.) K. buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė, todėl priėjo prie išvados, kad VSDFV Mažeikių skyrius Sprendimu pagrįstai atsisakė į pareiškėjo stažą įskaityti Laikotarpį ir pareiškėjui pasiūlė šią aplinkybę įrodinėti teismine tvarka.

10. Įvertinęs Sprendimų turinį teismas nustatė, kad juose yra išdėstyti atsisakymo tenkinti pareiškėjo 2020 m. kovo 3 d. prašymą argumentai, nurodyta jų apskundimo tvarka, todėl sprendė, jog šie administraciniai aktai atitinka VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotus administraciniams aktams keliamus reikalavimus ir jų panaikinti nėra pagrindo. Tai konstatavęs, teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą į pareiškėjo stažą įtraukti Laikotarpį.

III. 11. Pareiškėjas P. D. apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimą, todėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei turi būti panaikintas.

12.2. Pagal Įstatymo 2 priedo 2.7 punktą asmens stažui prilyginamas reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių (gimusių tremtyje ir kartu su jais buvusių nepilnamečių vaikų) kalinimo ir tremties faktinis laikas. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjui yra suteiktas nukentėjusio nuo 1939–1990 m. okupacijų asmens (tremtinio) statusas. Vadinasi, pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas gimė ne tremtyje. Pagal Įstatymo pareiškėjas turiu būti traktuojamas, kaip gimęs tremtyje asmuo, kurio stažui prilyginamas tremties faktinis laikas. Nesutiktina, jog vieno teisės akto pareiškėjas laikomas tremtiniu (Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo), o kito (Įstatymo) jis nebelaikomas tremtiniu. Toks teismo vertinimas klaidingas.

12.3. Nesutiktina su teismo pozicija, kad nesant duomenų, jog pareiškėjo mamai buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė, pareiškėjas turėtų šią aplinkybę įrodinėti teisme. Teisės aktai, reguliuojantys stažo klausimus, tokios prievolės nenumato ir tokia prievolė pareiškėjui negali būti keliama.

12.4. Reikalavimui įtraukti tremties faktinį laiką į stažą pensijai gauti būtina nustatyti dvi aplinkybes: 1) tai, kad pareiškėjas yra tremtinys; 2) grįžimo iš tremties faktinį laiką. Tokia išvada darytina Įstatymo, Socialinio draudimo įstatymo, Nuostatų normų analizės. Pareiškėjo atveju abi šios aplinkybės yra aiškiai nustatomos. Grįžimo iš tremties faktinis laikas nustatomas pagal pareiškėjo mamos darbo knygelės įrašus. VSDFV tiesiogiai netaiko šių materialiosios teisės normų, o kelia perteklinius reikalavimus, su kuo sutinka ir teismas. Esant tokioms bylos faktinėms aplinkybėms ir rašytiniams įrodymams, pertekliniais laikytini bet kokie reikalavimai pareiškėjui teisme nusistatyti uždraudimo po tremties jo mamai grįžti į Lietuvą juridinį faktą ar faktinės pareiškėjo mamos grįžimo į Lietuvą datos juridinį faktą.

13. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius (proceso šalis pakeista Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 14 d. nutartimi, atsižvelgiant į VSDFV Mažeikių skyriaus prašymą) atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Teismas yra kompetentingas ypatingosios teisenos tvarka nustatyti faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 str. 1 d.). Aiškinant šios įstatymo normos turinį teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2010; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001 ir kt.) laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne dėl kiekvieno asmens, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę.

13.2. Bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 str.), todėl į šią aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tačiau, nepaisant tokių bylų įrodinėjimo proceso specifikos, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o teismai, vertindami pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle.

13.3. Sprendimai laikytini teisėtais ir pagrįstais. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų reikalavimų.

14. Atsakovas VSDFV atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. VSDFV atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Pareiškėjas nepagrįstai vadovaujasi tik Įstatymo 2 priedo 2.7 punkto nuostata, nes laikotarpiai, kurie laikomi faktiniu tremties laiku, yra nurodyti Nuostatų 20 punkte. Pagal šias teisės aktų nuostatas faktiniu tremties laiku, kuris įskaitomas į stažą, laikomas laikotarpis nuo asmenų ištrėmimo dienos (gimusiųjų tremtyje – nuo gimimo dienos) iki tremties pabaigos, o asmenų, kuriems, pasibaigus kalinimo ar tremties laikui, buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), ir kartu su jais buvusių jų nepilnamečių vaikų – iki leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje dienos (jei yra duomenų apie faktinį asmens grįžimą į Lietuvą anksčiau, nei jam leista grįžti ir gyventi Lietuvoje, – iki faktinio grįžimo į Lietuvą dienos). Jei nėra duomenų apie šio apribojimo panaikinimo datą, leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje data laikoma faktinio grįžimo į Lietuvą data, bet ne vėliau kaip 1990 m. kovo 11 d.

14.2. Pareiškėjo pateiktuose dokumentuose nėra duomenų, įrodančių uždraudimo jo motinai grįžti į Lietuvą po tremties faktą. Jo argumentas, kad grįžimo iš tremties faktinį laiką įrodo pareiškėjo mamos darbo knygelės įrašai, atmestinas, nes įrašai apie darbo faktą nepatvirtina, jog pareiškėjo mamai po tremties pasibaigimo iki 1964 m. buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, dėl tremties laikotarpio įskaitymo į pareiškėjo stažą, turi būti nustatytas uždraudimo motinai grįžti į Lietuvą po juridinio tremties pasibaigimo faktas, nes pareiškėjas gimė pasibaigus jo motinos tremties laikui. Pareiškėjo motinos faktinio grįžimo į Lietuvą data taptų aktuali tik įrodžius uždraudimo grįžti į Lietuvą pareiškėjo motinai po tremties faktą.

14.3. Atsižvelgiant į tai, kad nepilnai išlikusiuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjo motinai, pasibaigus jos tremties laikui, buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), šioje administracinėje byloje skundžiamuose Sprendimuose atsakovas ir VSDFV, vadovaudamiesi gero administravimo principu, pasiūlė pareiškėjui kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl motinos uždraudimo grįžti į Lietuvą po tremties fakto nustatymo teismo tvarka (kaip juridinę reikšmę turinčio fakto). Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys dėl perteklinių duomenų reikalavimo yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo ir VSDFV sprendimo, kuriais buvo atsisakyta į pareiškėjo socialinio draudimo stažą įskaityti tremties laikotarpį nuo 1958 m. lapkričio 8 d. iki 1964 m., teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovų atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, jog pareiškėjo pateikti ir atsakovo vertinti dokumentai nepatvirtina, kad pasibaigus tremties laikotarpiui, pareiškėjo motinai S. (S.) K. buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė, todėl VSDFV Mažeikių skyrius Sprendimu pagrįstai atsisakė į pareiškėjo stažą įskaityti Laikotarpį ir pareiškėjui pasiūlė šią aplinkybę įrodinėti teismine tvarka.

17. Pareiškėjas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reguliuojančias pensijų socialinio draudimo stažo apskaičiavimą, todėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas bei turi būti panaikintas.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)

19. Byloje nustatytos šios svarbios faktinės aplinkybės: pareiškėjo motina S. (S.) K. kartu su jos motina O. K. 1949 m. kovo 25 d. buvo ištremtos iš Lietuvos ir iki 1958 m. birželio 25 d. buvo spec. ištrėmime (duomenys neskelbtini); po to jo motina iki 1964 m. gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), ten (duomenys neskelbtini) gimė ir pareiškėjas; 1964 m. vasarą jis su motina grįžo į Lietuvą. Pareiškėjas 2003 m. gruodžio 24 d. buvo pripažintas nuo okupacijos nukentėjusiu asmeniu – tremtiniu.

20. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis, numatanti, jog laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, tai yra iki 1994 m. gruodžio 31 d., kurie yra prilyginami stažui, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas ir tikslinant iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų dydžius (šio įstatymo 50 straipsnis), nurodyti šio įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pensijų įstatymo priedo 2.7 punktas numato, kad asmens stažui prilyginami iki 1994 m. gruodžio 31 d. buvę šie laikotarpiai: reabilituotų politinių kalinių ir tremtinių (gimusių tremtyje ir kartu su jais buvusių nepilnamečių vaikų) kalinimo ir tremties faktinis laikas, jei šis laikas neįskaitytas pagal šio priedo 1 punktą. Šiuos teisės aktus įgyvendinančių Nuostatų 20 punktas numato, kad Pensijų įstatymo 2 priedo 2.7 papunktyje nurodytų asmenų faktiniu tremties laiku laikomas laikotarpis nuo asmenų ištrėmimo dienos (gimusiųjų tremtyje – nuo gimimo dienos, savo noru nuvykusių pas savo šeimas į tremtį – nuo Nuostatų 6.4.9 papunktyje išvardytuose dokumentuose nurodytos datos) iki tremties pabaigos (Pensijų įstatymo 2 priedo 2.7 papunktyje nurodytų gimusių tremtyje nepilnamečių vaikų – iki tėvų arba vieno iš tėvų, jei tremtyje buvo tik vienas iš tėvų arba jei tėvų tremtis baigėsi skirtingu metu, tremties pabaigos), o asmenų, kuriems, pasibaigus kalinimo ar tremties laikui, buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), ir kartu su jais buvusių jų nepilnamečių vaikų – iki leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje dienos (jei yra duomenų apie faktinį asmens grįžimą į Lietuvą anksčiau, nei jam leista grįžti ir gyventi Lietuvoje, – iki faktinio grįžimo į Lietuvą dienos). Jei Nuostatų 6.4.9 papunktyje išvardytuose pažymėjimuose nurodyta, kad nėra duomenų apie šio apribojimo panaikinimo datą, leidimo grįžti ir gyventi Lietuvoje data laikoma faktinio grįžimo į Lietuvą data, bet ne vėliau kaip 1990 m. kovo 11 d. Pensijų įstatymo 2 priedo 2.7 papunktyje nurodytų asmenų kalinimo ir (ar) tremties laikas įskaitomas remiantis Nuostatų 6.4.9 papunktyje nurodytų institucijų pažymėjimais (kartu pateikiami tame papunktyje nurodyti teisinio statuso pažymėjimai)

21. Darytina išvada, kad tam, jog gimusiems tremties metu arba po juridinio tremties pasibaigimo asmenims tolesnis faktinės tremties laikotarpis būtų prilygintas pensijų socialinio draudimo stažui reikalingos dvi sąlygos: pirma – jie turi būti gimę juridinės ar faktinės tremties metu; antra – jų tėvams ar vienam iš tėvų, pasibaigus juridinės tremties laiku, turėjo būti apribota teisė pasirinkti gyvenamąją vietą.

22. Taigi pareiškėjo prašymas galėtų būti tenkinamas, jei būtų nustatyta, jog pareiškėjo motinai, pasibaigus jos tremties laikui, buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje arba vėliau suteiktas leidimas grįžti. Tačiau tai neginčijamai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Vien ta aplinkybė (nurodyta 2019 m. balandžio 9 d. pažymėjime apie tremtį Nr. lAP-122), jog O. K., t. y. pareiškėjo močiutė, buvo paleista iš tremties vadovaujantis TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1958 m. gegužės 19 d. įsaku, nėra pakankama konstatuoti faktą, jog pareiškėjo motinai S. K., kuri tuo metu jau buvo pilnametė ir, tikėtina, ištekėjusi už V. D., taip pat buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje.

23. Priešingai nei teigia apeliantas, atsakovas Sprendime nesiremia faktu, jog pareiškėjas gimė po jo mamos paleidimo iš spec. ištrėmimo, atsakovas ir VSDFV akcentuoja, kad nėra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad S. K. buvo paleista iš tremties būtent vadovaujantis TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1958 m. gegužės 19 d. įsaku arba kad jai kitokiu konkrečiu tuometinės okupacinės valdžios organų sprendimu buvo uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje.

24. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas ir VSDFV priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus. Šie sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimus, keliamus individualiems administraciniams aktams, jų priėmimo procedūros metu nenustatyta jokių esminių pažeidimų, galėjusių turėti įtakos objektyviam sprendimui priimti.

25. Pripažintinas teisingu ir VSDFV institucijų sprendimuose suformuluotas pasiūlymas, pareiškėjui bendrosios kompetencijos teisme nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie draudimą jo motinai grįžti ir gyventi Lietuvoje po tremties. Nors apeliantas tokį reikalavimą laiko pertekliniu, tačiau būtent tais atvejais, kai tam tikrų faktų, nuo kurių atsiradimo priklauso asmenų teisių apimtis, nustatymui nepakanka rašytinių įrodymų, jie galimi nustatyti specialios teisenos tvarka bendrosios kompetencijos teismuose. Nagrinėjamoje byloje toks atvejis ir yra susiklostęs, todėl pareiškėjas savo teisę gali įgyvendinti, kreipdamasis į apylinkės teismą CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka.

26. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, kad pareiškėjo, kaip tremtinio statusą patvirtina 2003 m. gruodžio 24 d. pažymėjimas, teisėjų kolegija pažymi, kad šis pažymėjimas patvirtina pareiškėjo statusą nukentėjusiojo asmens valstybinei pensijai gauti bei faktą, kad jis yra gimęs tremtyje, tačiau, kaip minėta šios nutarties 21 punkte, nepatvirtina antrosios sąlygos, būtinos faktinės tremties laikotarpiui įskaityti į pensijų socialinio draudimo stažą – negalėjimo grįžti ir gyventi Lietuvoje po jo motinos juridinio tremties pasibaigimo. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusiųjų nuo 1939–1990 metų okupacijų teisinio statuso įstatymas, kurio pagrindu pareiškėjui buvo išduotas minėtas pažymėjimas, reglamentuoja kitokio pobūdžio teisinius santykius, todėl tiesiogiai netaikomas pensijų socialinio draudimo stažo nustatymui.

27. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo P. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius