2018-10-03 Nr. AB-17255-3-61-3-00488-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2213-525/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00488-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. (A. K.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas A. K. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d., nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 3 d., nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 11 d. neužtikrino jam teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų. Kameros Nr. 111 ir Nr. 399 buvo perpildytos. Kameroje Nr. 111 prie stalo buvo tik dvi sėdimos vietos, o kamerose Nr. 398 ir Nr. 399 sienos buvo nedažytos, trupėjo tinkas, neatitvertos tualeto patalpos. 2016 m. birželio 1 d. atvykus į Lukiškių TI-K, jam nebuvo išduotos higienos priemonės. Lukiškių TI-K parduotuvėje šias priemones galėjo įsigyti tik 2016 m. birželio 6 d. Dėl tokių kalinimo sąlygų buvo pažemintas jo orumas, buvo priverstas kankintis.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 punktą vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nurodyta kameros ploto norma pareiškėjui buvo užtikrinta. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad šie palaikytų tvarką kamerose. Kamerų valymui išduodamas reikalingas inventorius bei valymo priemonės. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ ir UAB „Dezinfa“. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Lukiškių TI-K kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K laikomi asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl tenka daryti pakartotinį kamerų remontą. Kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, kamerose yra reikalingi baldai, inventorius. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio sienele. Teisės aktai nenustato, kad kamerose esančiuose tualetuose būtų įrengtos durelės. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Atvykus į Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo išduoti asmeninio naudojimo daiktai. Pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nekonkretus. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą iš dalies tenkino ir priteisė jam iš atsakovo 50 Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 16 dienų, visas šias dienas jam buvo užtikrintas minimalus kameros plotas, numatytas Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte. Dėl nurodytų priežasčių teismas nekonstatavo atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu.

7. Dėl sanitarinio mazgo atskyrimo kamerose Nr. 398 ir Nr. 399 teismas akcentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatytus sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad higienos norma HN 76:2010 neteko galios 2015 m. lapkričio 1 d., kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ (toliau – ir higienos norma HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai sanitarinio mazgo įrengimui nėra nustatyti. Teismas vertino, jog tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama. Teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitarinio mazgo patalpa nuo likusios kameros dalies yra atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Ši patalpa nėra atskirose patalpose ir su atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema. Iš to teismas konstatavo, kad Lukiškių TI-K neužtikrino tinkamo sanitarinių mazgų įrengimo kamerose Nr. 398 bei Nr. 399 ir taip pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamas kalinimo sąlygas.

8. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus, jog Lukiškių TI-K kamerose Nr. 398 ir Nr. 399 sienos buvo nedažytos, trupėjo tinkas, rėmėsi higienos normos HN 134:2015 12 punkto nuostatomis ir pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas. Informacijos apie pareiškėjo teiktus skundus dėl jo laikymo sąlygų neturi ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas. Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai patvirtina, jog Lukiškių TI-K kamerose atliktos visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (įskaitant kameras Nr. 111, Nr. 398 ir Nr. 399, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas ir pareiškėjas) aplinkybių, kad Lukiškių TI-K kameros ar jose esantys įrenginiai būtų techniškai netvarkingi ar neatitikę teisės aktų reikalavimų, nebuvo nustatyta. Dėl nurodytų priežasčių teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos Lukiškių TI-K kamerų būklės atmetė kaip nepagrįstus.

9. Dėl kameroje Nr. 111 vietos visiems atsisėsti prie stalo nebuvimo teismas nurodė aktualų teisinį reglamentavimą, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintą Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normą (toliau – ir Norma), pagal kurią kameroje, be kita ko, turi būti vienas stalas, taburečių kameroje turi būti tiek, kiek joje yra asmenų. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai su 2 pasukamomis kėdėmis, atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau nei 4 lovos. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo pareiškėjas, buvo laikoma po 1–8 asmenis. Atitinkamai tais laikotarpiais, kai pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 106 ir Nr. 111, kuriose yra įrengta po 4 lovas, šiose kamerose buvo laikoma po 1‑2 asmenis, todėl vietos atsisėsti prie stalo šiose kamerose užteko. Tuo tarpu kitose kamerose, kuriose ginčo laikotarpiais buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengta daugiau kaip po 4 lovas bei stalai su atitinkamo dydžio suolais, todėl konstatuoti kamerų aprūpinimo baldais pažeidimą nėra pagrindo.

10. Dėl higienos priemonių 2016 m. birželio 1 d. pareiškėjui atvykus į Lukiškių TI-K neišdavimo, teismas, vadovaudamasis Normos nuostatomis, pagal kurias vyrams, laikomiems tardymo izoliatoriuose, vienam mėnesiui išduodama: 100 g tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus, dantų šepetėlis, 50 ml dantų pastos, nustatė, kad daiktai asmeniniam naudojimui pareiškėjui buvo išduoti tik 2016 m. rugsėjo 30 d., 2016 m. spalio 1 d., 2016 m. spalio 7 d., 2016 m. spalio 8 d., duomenų, patvirtinančių, kad 2016 m. birželio 1 d. pareiškėjui būtų išduoti nurodyti daiktai bei, kad pareiškėjas jų būtų atsisakęs, byloje nėra. Nustatytas aplinkybes teismas vertino pareiškėjo naudai, ypač atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo skundo argumentus, kad reikiamų asmens higienos priemonių jis Lukiškių TI-K parduotuvėje galėjo įsigyti tik 2016 m. birželio 6 d., patvirtina byloje pateiktame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. rugsėjo 16 d. rašte nurodyti duomenys. Teismas konstatavo, kad Lukiškių TI‑K nesilaikė teisės aktuose įtvirtintos pareigos nuo 2016 m. birželio 1–10 d. pareiškėją aprūpinti asmens higienos priemonėmis.

13. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustatytų Lukiškių TI-K pažeidimų (netinkamą sanitarinių mazgų įrengimą kamerose Nr. 398 ir Nr. 399 bei pareiškėjo neaprūpinimą asmens higienos priemonėmis laikotarpiu 2016 m. birželio 1–10 d.) mastą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos teismų formuojama praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas darė išvadą, kad dėl padarytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 50 Eur.

III. 11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, tenkinti pilnai ir iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis tikrovės neatitinkančiais Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis apie kamerų plotus ir jose laikomų asmenų skaičių. Būdamas Lukiškių TI-K, jis fiksavo duomenis apie kartu laikomus asmenis, jų skaičių. Dvivietėje kameroje Nr. 111, kurios plotas 7,45 kv. m, nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 1 d. buvo laikomi trys asmenys (jis, G. A., R. G.). Taigi kameros ploto norma nebuvo užtikrinta. Dėl šios aplinkybės patyrė diskomfortą, pažeminimą, negalėjo judėti, pavalgyti, nes prie stalo buvo tik dvi sėdimos vietos. Be to, teismo sprendimas priimtas taikant dvigubus standartus. Teismas, konstatuodamas sanitarinio mazgo įrengimo pažeidimą, vadovavosi negaliojančios higienos normos HN 76:2010 nuostatomis, tačiau, vertindamas skundo argumentų dėl patalpų sienų būklės pagrįstumą, vadovavosi higienos normos HN 134:2015 nuostatomis. Naujų higienos normų patvirtinimas traktuotinas kaip valstybės atsakomybės už netinkamas kalinimo sąlygas vengimas. Teismo priteista suma yra neadekvati jo patirtiems išgyvenimams, nes be higienos priemonių teko gyventi ilgą laiką, t. y. 10 parų. Be to, buvo laikomas patalpose, kuriuose tvyrojo nemalonus kvapas, dėl to jautėsi pažemintas, engiamas, verčiamas gyventi nežmogiškomis sąlygomis.

13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Atsakovo atstovas nurodo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika ar neveikimas, todėl valstybei civilinė atsakomybė nekyla. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 15. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl žalos, kuri, pareiškėjo vertinimu, kilo dėl teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiais nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 10 d., nuo 2016 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. spalio 3 d., nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. spalio 11 d., atlyginimo.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė, kad skunde nurodytos aplinkybės dėl netinkamų kalinimo sąlygų iš dalies yra pagrįstos, t. y. buvo nustatyta, jog kamerose Nr. 398 ir Nr. 399 buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai ir 2016 m. birželio 1–10 d. pareiškėjas nebuvo aprūpintas asmens higienos priemonėmis, todėl priteisė jam 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos pareiškėjo pretenzijos buvo pripažintos nepagrįstomis.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam priteista neturtinės žalos atlyginimo suma, taip pat nurodo, kad kameroje Nr. 111 buvo laikomi trise, higienos normas reglamentuojantys teisės aktai buvo pritaikyti neteisingai, gyvendamas 10 parų be higienos priemonių patyrė neigiamų jausmų.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl kameroje Nr. 111 gyvenusių asmenų skaičiaus, nustatė, kad atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 30 d. (1 parą) buvo laikomas kameroje Nr. 111 (7,45 kv. m) vienas. Minėtas atsiliepimas buvo įteiktas pareiškėjui 2017 m. kovo 28 d. (b. l. 63–64), pareiškėjas jokių atsikirtimų ar nesutikimo su šiame atsiliepime nurodytais duomenimis argumentų pirmosios instancijos teismui neteikė. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas buvo nurodyta prieš tai, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo atstovo duomenimis apie asmenų, buvusių kameroje Nr. 111 skaičių, pagrindo netikėti šiais duomenimis nebuvo, todėl teismas teisėtai nenustatė neteisėtų Lukiškių TI-K ar jo pareigūnų veiksmų bei pareiškėjo teisių pažeidimo dėl jam tekusio per mažo kameros ploto.

20. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo teiginius dėl neteisingai pritaikytų higienos normas reglamentuojančių teisės aktų, pažymi, kad pareiškėjas savo skunde nurodė ginčo laikotarpį, prasidedantį nuo 2016 m. birželio 1 d. Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“. Taigi ši higienos norma galiojo ginčo laikotarpiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė šią higienos normą vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl netinkamų higienos sąlygų Lukiškių TI-K kamerose.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde neteisingai nurodo, jog Lukiškių TI-K teko praleisti 10 parų be higienos priemonių. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog pareiškėjui 2016 m. birželio 1 d. atvykus į Lukiškių TI‑K, jam nebuvo išduotos higienos priemonės. Tačiau ir pats pareiškėjas patvirtino, ir Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. birželio 6 d. šių prekių įsigijo (b. l. 1, 3–4), taigi higienos priemonių neturėjo 6 dienas.

22. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

23. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą).

24. Teismų praktikoje pažymėta, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444‑619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

25. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį, pažymėtina, kad administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

26. Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytą pareiškėjui priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį (50 Eur), pirmiausia pažymi, kad byloje konstatuoti šie pareiškėjo teisių pažeidimai: kamerose Nr. 398 ir Nr. 399 buvo netinkamai įrengti sanitariniai mazgai ir pareiškėjas nebuvo aprūpintas asmens higienos priemonėmis.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aptartus pareiškėjo teisių pažeidimus, neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į teismų panašiose ir analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista 50 Eur suma laikytina adekvačia kompensuoti pareiškėjo patirtą neturtinę žalą.

28. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais dėl

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, tuo tarpu pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

30. Atsakovo atstovas dokumentų kopijavimo išlaidų patyrė vykdydamas pirmosios instancijos teismo nurodymą, todėl šios išlaidos nepriskirtinos prie iš kitos bylos šalies priteistinų bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. K. (A. K.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Artūras Drigotas Dalia Višinskienė