2021-04-06 Nr. BB-1918-1-01-1-58195-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nukentėjusiojo A. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties nuteistojo A. I. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2021-04-06 Nr. BB-1918-1-01-1-58195-2018-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Nukentėjusysis A. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nukentėjusiojo A. J. apeliacinis skundas dėl netinkamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 61 ir 91 straipsnių taikymo, bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. I. paskirta neadekvačiai menka bausmė ir skirti jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-1508/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58195-2018-2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. balandžio 6 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nukentėjusiojo A. J. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties nuteistojo A. I. baudžiamojoje byloje, baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nukentėjusysis A. J. kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria atmestas nukentėjusiojo A. J. apeliacinis skundas dėl netinkamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 61 ir 91 straipsnių taikymo, bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria A. I. paskirta neadekvačiai menka bausmė ir skirti jam 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai taikė BK bendrosios dalies normas, t. y. BK 54, 61, 80, 91 straipsnių nuostatas, ir dėl to paskyrė neteisingą bausmę. Nukentėjusiojo teigimu, teismai taip pat nepagrįstai nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino jo prisipažinimą ir tariamą nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepaisė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio reikalavimų detaliai ir motyvuotai atsakyti į nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvus.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kartu pažymėtina, kad bausmės švelnumas ar griežtumas nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl aiškiai per švelnios ar aiškiai per griežtos bausmės nuosprendį galima apskųsti tik apeliacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 1, 3 dalys). Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmeniui paskirta bausmė yra teisinga, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.
Paduotame kasaciniame skunde nukentėjusysis nesutinka su nuteistajam A. I. paskirta bausme, kuri, nukentėjusiojo nuomone, yra per švelni ir paskirta pažeidžiant BK bendrojoje dalyje nustatytas bausmės skyrimo taisykles. Tačiau, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, šie teiginiai grindžiami nukentėjusiojo subjektyvia BK 61 straipsnio, 90 straipsnio 5 dalies ir 91 straipsnio 3 dalies normų interpretacija ir aiškinimu. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsakė į iš esmės analogiškus nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus, išdėstydamas motyvuotas išvadas dėl pirmiau nurodytų BK bendrojoje dalyje įtvirtintų taisyklių aiškinimo ir taikymo. Teisinių argumentų, pagrindžiančių, jog apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikta.
Nukentėjusiojo teiginiai dėl nepagrįsto BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo taip pat grindžiami ne teisiniais argumentais, o subjektyvia teismų išvadų kritika bei nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, o tai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nukentėjusiojo A. J. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Tomas Šeškauskas
Arvydas Daugėla