6c75abc3-e68e-4992-ab8b-fd8788a2161a · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1-491-626/2020 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.,1.1.7.2.7., 1.2.4.2.3.,2.1.15.3.3.2., 2.3.6.4.5. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija NorkÅ«naitė, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, dalyvaujant prokurorui Antanui Gubistai, kaltinamajai A. V., gynėjai advokatei Danutei Kisinienei, nukentėjusiajam K. A., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyrusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka nebausta, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : A. V. sunkiai sužalojo savo Å¡eimos nario sveikatÄ , o bÅ«tent: ji, 2019-05-25, apie 6.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, asmeninio konflikto su nukentėjusiuoju – Å¡eimos nariu K.

A. metu tyčia ne mažiau kaip 7 kartus peiliu dÅ«rė savo sugyventiniui K. A. į karį petį, į kairę krÅ«tinės pusę po raktikauliu, į deÅ¡inį žastÄ , į deÅ¡inį dilbį, į kairę Å¡launį, į deÅ¡inės krÅ«tinės pusės priekrÅ«tinkaulinėje linijoje III-Ä jį tarpÅ¡onkaulinį tarpÄ bei į Å¡onkaulio lankÄ po deÅ¡iniu speneliu, padarydamas nukentėjusiajam K. A. durtines pjautines žaizdas kairiame petyje, kairėje krÅ«tinės pusėje po raktikauliu, deÅ¡iniame žaste, deÅ¡iniame dilbyje, kairėje Å¡launyje bei kiaurymines durtines pjautines žaizdas krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje su deÅ¡inio plaučio pažeidimu, sukėlusias hemopneumotoraksÄ , taip sunkiai sužalojo nukentėjusiojo, savo sugyventinio K.

A. sveikatÄ . Å iais savo veiksmais A. V. kaltinama padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kaltinamosios parodymai Kaltinamoji A. V. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir teismui paaiÅ¡kino, kad įvykio metu su nukentėjusiuoju K. A. dar buvo sugyventiniai, iki įvykio gyveno apie 10 mėnesių. 2019-05-25 nuo vidurnakčio iki maždaug 6.00 val. ji su K. buvo mieste, įvairiuose baruose, kur gėrė alkoholio. Ji viso iÅ¡gėrė 3 – 4 0,3 l kokteilius, K. irgi gėrė, bet nepamena, kiek iÅ¡gėrė, bet daugiau už jÄ .

Ji jautėsi apsvaigusi nuo alkoholio, bet neÅ¡litinėjo ir nebuvo nukritusi. PrieÅ¡ iÅ¡eidami į barÄ , jie alkoholio nevartojo, tikrai nebuvo namuose iÅ¡gėrę 2 butelius degtinės. Paskutiniame buvusiame bare tarp jų prasidėjo konfliktas, K.is jai priekaiÅ¡tavo, kodėl ji leido jo draugui iÅ¡važiuoti iÅ¡ baro. Jie konfliktavo ir taksi važiuodami namo, į jos nuomojamÄ butÄ . Prie buto durų nukentėjusysis jÄ pradėjo muÅ¡ti – pradėjo spardyti, dėl sužaloto galvos nepamena, kur tiksliai, tempė už plaukų, dėl ko ji įbėgo į butÄ , į virtuvę.

Dėl iÅ¡gerto alkoholio ir galimai galvos traumos ji neatsimena, kas vyko toliau, tik pamena, kad jai bÅ«nant virtuvėje, prie kriauklės, nukentėjusysis priėjo prie Å¡aldytuvo ir pasakė, kad jam labai skauda, ir tada ji pastebėjo kokių 3-4 cm žaizdÄ jo krÅ«tinės deÅ¡inėje pusėje iÅ¡ kurios ertmės girdėjosi kvėpavimo Å¡niokÅ¡timas, galimai dar tada buvo pastebėjusi žaizdÄ ir ant dilbio. Ji iÅ¡kart iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . Galimai ir pats nukentėjusysis kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ , ji Å¡ito nepamena.

Kai ji pamatė sužalotÄ nukentėjusįjį, iÅ¡kart pagalvojo, kad tai ji taip jį sužalojo, net nekilo abejonių, kad jį galėjo taip sužaloti kas nors kitas, nes namuose nieko kito nebuvo. Tada ji pamatė gulinčius virtuvėje ant grindų ir ant salo peilius. Policijos pareigÅ«nai buvo radę ir paėmę peilį kambaryje, taip pat gulėjusį ant grindų. Ji kažkiek atsimena, kad prieÅ¡ pamatant pas nukentėjusįjį žaizdÄ , buvo ėmusi kažkokį peilį, kad vienÄ , maÅ¾Ä , nukentėjusysis iÅ¡ jos buvo atėmęs. Ji nei vieno peilio neplovė.

Jai atrodo, kad tuo momentu nukentėjusysis buvo su marÅ¡kinėliais. Ji nepamena kas vyko per laiko tarpÄ , kai ji nuo laukųjų durų nubėgo į virtuvę ir atsidÅ«rė prie kriauklės, kuomet nukentėjusysis priėjo prie Å¡aldytuvo su žaizda krÅ«tinėje. Ji pripažįsta visus padarytus peiliu sužalojimus nukentėjusiajam, nurodytus kaltinime, ir tų sužalojimų sunkumÄ . Ji mano, kad pavartotas alkoholis abiem turėjo įtakos konfliktui. Ji panaudojo smurtÄ nukentėjusiojo atžvilgiu tik dėl jo anksčiau pavartoto smurto, ji gynėsi.

Po konflikto ji pastebėjo ant savo rankų mėlynes, sužalotÄ pakaušį, bet dėl Å¡ių sužalojimų ji nesikreipė į jokiÄ medicinos įstaigÄ . Ä® įvykio vietÄ atvykęs pareigÅ«nas buvo pastebėjęs jos galvos pakauÅ¡yje žaizdÄ . Galimai dėl didelio streso ir iÅ¡gerto alkholio ji nejautė skausmo dėl jai padarytų sužalojimų. Ji mano, jei nebÅ«tų gėrusi alkoholio, nesiveltų į konfliktÄ , o paprasčiausiai iÅ¡eitų. Ji atvykusiems pareigÅ«nams sakė, kad prieÅ¡ įvykį prieÅ¡ jÄ buvo smurtaujama.

Anksčiau prieÅ¡ nukentėjusįjį nebuvo smurtavusi. Kai nukentėjusysis gulėjo ligoninėje, ji jį slaugė, lsnkė kiekvienÄ dienÄ , vežė maistÄ , jo atsiprašė. Po Å¡io įvykio iÅ¡sikraustė gyventi kitur. Kai nukentėjęs išėjo iÅ¡ ligoninės, jis dar apie mėnesį pas jÄ gyveno, tačiau tada pradėjo daug gerti, nedirbo, smurtauti prieÅ¡ jÄ , galiausiai jie iÅ¡siskyrė, bet nukentėjusysis dar norėjo su ja taikytis, ėjo pas jÄ , skambinėdavo, ji buvo užblokavusi jo telefono skambučius, bet atėjęs vėl konfliktuodavo, grasindavo jai, kad atims iÅ¡jos jos vaikÄ , prisiteis iÅ¡ jos didelius pinigus. dėl ko ji 2019 m. birželio mėn. 3-4 kartus kvietė policijÄ .

Ji viena augina vaikÄ , kuris nėra nukentėjusiojo. Ä®vykio metu jos vaikas buvo pas jos tėvÄ . Ligoninių kasų civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta. Kaltinamosios A. V. kaltė padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodyta jos parodymais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais bei teisiamojo posėdžio protokole detaliai užfiksuotais kitų asmenų parodymais ir kitais bylos duomenimis. Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai Nukentėjusysis K. A. teisme parodė, kad su kaltinamaja prieÅ¡ įvykį gyveno apie 9 mėnesius. 2019-05-24, po darbo jis ir A.a namuose gėrė kokteilius su degtine, iÅ¡gėrė apie 2 butelius degtinės, o paskui, apie vidurnaktį išėjo į barÄ , buvę ne viename, gėrė alkoholinius kokteilius, jis iÅ¡gėrė mažiau už A., gėrė saikingai, daugiau gėrė sulčių.

A. buvo gerai įkauÅ¡usi, viename bare buvo nukritusi ant laiptų, susižeidė galvÄ . Kaip susižeidė nematė, tik ji jam parodė galvÄ , matė kruvinus plaukus. Paryčiais pradėjo su ja konfliktuoti, jis pradėjo jai priekaiÅ¡tauti, kad ji aiÅ¡kino jo draugui, kaip reikia gyventi, dėl ko jis buvo labai įsižeidęs. Grižę namo, toliau konfliktavo, virtuvėje. Grįžę alkoholio nevartojo. Jis prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, tik Å¡aukė ant jos, iÅ¡sakė jai grubius žodžius, po ko A. jį pastÅ«mė bei dÅ«rė jam į Å¾Ä stÄ peiliu ir įpjovė.

Po ko jis praskleidė marÅ¡kinius ir sakė, kad jei jai reikia, tegus dar duria ir ji jam dar dÅ«rė nesmarkiai kelis kartus į krÅ«tinę ir nubėgo į kambarį, o jis – iÅ¡ paskos, sakė jai, kÄ ji padarė, tuomet ji dar kartÄ dÅ«rė jam kokius keturis kartus. Jis nepamena, iÅ¡ kur A. pėmė peilį, galimai nuo stalo, prie kurio jie tada stovėjo. Peilį, kuriuo jam A. dÅ«rė, ji numetė kambaryje, ant grindų, bet pareigÅ«nai paėmė ne ta peilį. Tuomet jis virtuvėje atsigulė ant grindų, prie Å¡aldytuvo.

Kvėpavo per krutinę. Jis skambino policijai ir draugui E.. Kai atvažiavo policijos pareigÅ«nai, jis jiems pasakė, kad jis pats susižeidė, nes mylėjo A. ir nenorėjo jai pakenkti. Kai A. iÅ¡gerdavo, ji nejausdavo savęs, jos akys pabaldavo ir tada kÄ ji darydavo, nieko neatsimindavo. PrieÅ¡ mėnesį prieÅ¡ įvykį ji tokioj pačioj bÅ«senoj buvo jam peiliu sužalojusi kojÄ , bet jis policijai nepranešė. Tada A. jį slaugė. Ä®vykio metu A. vaikas buvo namuose, miegojo kambaryje. Jam atrodo, jei jis nebÅ«tų grubiai priekaiÅ¡tavęs jai dėl savo draugo, taip nebÅ«tų atsitikę.

Dabar jis nežino, ar jis atleido A., ji taip jo ir neatsiprašė. Po įvykio jie dar kartu gyveno drauge, paskui iÅ¡siskyrė, buvo kelis kartus atėjęs, ketino grįžti pas jÄ , prieÅ¡ jÄ nesmurtavo, galimai buvo pasakęs, kad paduos ieÅ¡kinį dėl jo sužalojimo. bet bÅ«davo kviečiama policija. Nustatyta, jog 2019-06-07 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. A. parodė, kad 2019-05-24 jis su A. V. išėjo į miestÄ pasilinksminti, lankėsi įvairiuose naktiniuose klubuose, grįžo taxi automobiliu namo paryčiais, tikslaus laiko nežino.

Tarpusavy jokio konflikto nebuvo, tačiau namuose su A. apsižodžiavo, bet tiksliai dėl ko, neatsimena. Tada jis užsimanė valgyti, paėmė peilį, norėjo susitepti sumuštinį, bet kaip tik tuo metu A. jam pasakė, kad yra blogas jo kojų kvapas, dėl ko jis, laikydamas peilį kairėje rankoje, išėjo iš virtuvės į kambarį, prie durų slenksčio užkliuvo ir nukrito. Viskas įvyko labai greitai, todėl nepamena tiksliai, kaip krito, pamena tik, kad krito ant pilvo. Kai atsipeikėjo, pamatė, kad krūtinės srityje atsirado įbrėžimas.

Nepamena, ar jis kÄ nors vilkėjo. Ji bandė įkvėpti oro, bet juto, kad oras eina ne per burnÄ , o per krÅ«tinę. Tada nuėjo į virtuvę, pas A., kuri tuo metu stovėjo prie kriauklės ir pasakė jai, kad jam yra labai blogai. Ji labai iÅ¡sigando, pabalo ir nubėgo į voniÄ atneÅ¡ti jam rankÅ¡luosčio. Ir jis, ir A. skambino į pagalbos centrÄ iÅ¡kviesti medikų. Medikai jį iÅ¡vežė į ligoninę. Nori pasakyti, kad peiliu jis susižalojo pats, krisdamas. Jo sugyventinė tikrai jo peiliu nesužalojo.

Tuo metu ji buvo neblaivi. Kitos, ne krÅ«tinėje padarytos žaizdos padarytos anksčiau, darbe, jos yra senos, plėštinės. Jis jokių pretenzijų neturi A. Nepageidauja bÅ«ti pripažintas nukentėjusiuoju. PareigÅ«nai įvykio vietoje paėmė kitÄ peilį – ne tÄ , kuriuo susižalojo (t. 1, b. l. 49 – 50). IÅ¡ 2019-10-08 K. A. apklausos ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis davė tokius pat parodymus kaip ir teisme (t. 1, b. l. 57 – 58). 2019-06-06 Všį Respublikinės Vilniaus ligoninės medicinos dokumentų iÅ¡raÅ¡e nurodyta, jog K.

A. dėl krÅ«tinės lÄ stos priekinės sienos žaizdos Chirurgijos skyriuje buvo gydytas 2019-05-25 (1 para) (t. 1, b. l. 51). Liudytojas R. O. teisme parodė, kad tarnybos metu su porininku A. Å . buvo nuvykę į įvykį (duomenys neskelbtini). Kortelėje buvo nurodyta, kad įvykis - smurtas. Vietoje namo laiptinė lyg buvo atidaryta, o buto duris atidarė lyg kaltinamoji. Jis matė kraujÄ virtuvėje. Bendravo su abiem bute esančiais asmenimis. Nukentėjusysis sėdėjo ant grindų. Jis matė ant jo krÅ«tinės lÄ stos sužalojimÄ , taip pat rankoje, prie alkÅ«nės, buvo 2 – 3 sužalojimai.

Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad pats susižalojo, sakė lygtai peiliu. Po to peilį jie rado kitame kambaryje, ant sekcijos ar spintelės, - atviroje vietoje. Tame kambaryje miegojo vaikas. Nepamena, ar ant peilio buvo kraujo. Jis paėmė peilį ir jį supakavo. Peilis buvo virtuvinis, su medine rankena, geležtė – apie 25 cm. Bute daugiau nematė peilių. Taip pat nematė jokio peilio virtuvėje, prie radiatoriaus. VisÄ ta laikÄ nukentėjusysis judėjo, keikėsi, įžeidinėjo kaltinamÄ jÄ ir juos - pareigÅ«nus, buvo neadekvatus, girtas, mosikavo rankomis, su juo buvo neįmanoma susiÅ¡nekėti, neleido sutvarstyti žaizdos.

Kaltinamoji, taip pat buvo iÅ¡gėrusi, tačiau elgėsi adekvačiai, buvo susijaudinusi, verkė. Ji sakė, kad nukentėjusysis pats susižalojo. Jos rÅ«bai buvo kruvini. Ji buvo pridėjusi prie nukentėjusiojo žaizdos kažkokį skudurÄ . Jis bute nebuvo pastebėjęs kokių nors alkoholinių gėrimų ar butelių nuo alkoholinių gėrimų. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 63 – 64), liudytojas parodė, kad jis dabar nepamena, ar nukentėjusysis minėjo, kaip peilis atsirado kambaryje.

Tiksliai nepamena, ar kaltinamoji jam minėjo, kad įvykio metu buvo sužalota, pamena, kad sakė, kad nukentėjusysis kartais girtas jÄ muÅ¡davo. Jis nebuvo pastebėjęs ant nukentėjusiosios kÅ«no sužalojimų. Ji buvo apsiverkusi ir buvo jos kraujuoti plaukai. Jis patikslina, kad ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai buvo tikslesni, patvirtina, kad jei parodymuose užraÅ¡yta, kad peilis buvo kraujuotas, reiÅ¡kia taip ir buvo. Liudytoja G. B. teisme parodė, jog tarnybos metu vyko 2019 m. pavasarį į (duomenys neskelbtini), įvyki vietoje pakeisti kolegas.

Vietoje kolegos jiems perdavė tarnybinį praneÅ¡imÄ ir peilį plastikiniame maiÅ¡elyje. Kai ji su porininku užėjo į butÄ , koridoriuje, virtuvėje ant grindų ir ant sienos buvo raudonų dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ . Virtuvėje buvo moteris. Jos pasiteiravus, kas įvyko, ji pasakė, kad iÅ¡ buto buvo iÅ¡vežtas sužalotas vyras, jos sugyventinis. Moteris buvo akivaizdžiai neblaivi ir pati tai sakė, nuo jos sklido alkoholio kvapas, bet kalbėjo adekvačiai. Moteris nurodė, kad naktį kažkur buvo iÅ¡vykę, vartojo alkoholį ir grįžo paryčiais, kad tarp jų įvyko konfliktas ir po to ji pamatė kraujuotÄ , sužalotÄ vyrÄ , kad jis pasakė, kad mirÅ¡ta.

Taip pat moteris sakė, kad namuose yra jos dukra ir ji miega. Ji buvo kambaryje, kur miegojo mergaitė. Tuo metu mergaitė dar miegojo. Ant kaltinamosios marÅ¡kinių buvo kraujo dėmių. Ant kaltinamosios sužalojimų nematė. Paklausta atsakė, kad tai vyro kraujas, kad norėjo jam padėti ir iÅ¡sipurvino jo krauju. Moteris nesiskundė, kad pati buvo sužalota. Ji nepamena, ar bute buvo alkoholio. Bute nematė iÅ¡daužytų, suverstų daiktų, butas buvo pakankami tvarkingas. Ji virtuvėje, prie radiatoriaus rado dar vienÄ peilį.

PrieÅ¡ tai buvę įvykio vietoje pareigÅ«nai jai neminėjo, kur jie rado peilį. Liudytoja K. P. teisme parodė, kad ji kaip greitosios pagalbos medikė, buvo iÅ¡kviesta adresu (duomenys neskelbtini). Buvo praneÅ¡ta, kad buvo kažkoks sužeidimas. Kai jos brigada atvyko į vietÄ , buto duris atidarė policijos pareigÅ«nai. Bute, virtuvėje ir koridoriuje buvo kraujo. Tenai vaikščiojo kruvinas vyras su žaizda krÅ«tinėje ir rankoje. Kokio nors peilio, ji nematė. Virtuvėje alkoholinių gėrimų nepastebėjo.

Bute taip pat buvo ir moteriÅ¡kė. Nukentėjęs vyriÅ¡kis sakė, kad pats save sužalojo, nepamena, ar minėjo, kuo. Tas vyriÅ¡kis buvo neblaivus. Tai ji matė iÅ¡ jo koordinacijos, kalbos, nuo jo juto alkoholio kvapÄ . Jis vilkėjo užsegamus marÅ¡kinius ir džinsus. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.1, b.l. 77), liudytoja parodė, kad ji geriau atsiminė to vyriÅ¡kio sužalojimus, kai davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Tenai buvusi moteris buvo rami, nieko nesakė, bandė jai padėti, paduodama skudurÄ Å¾aizdai užspausti.

Galimai moteris sakė, kad jie susibarė, tas vyriÅ¡kis puolė jÄ , o ji gynėsi. Ji negalinti pasakyti, ar ta moteris buvo blaivi. Moteris niekuo nesiskundė, tuo tarpu brigada labai skubėjo suteikti pirmÄ jÄ pagalbÄ vyriÅ¡kiui, nes jį reikėjo skubiai vežti į ligoninę. Vežant vyriÅ¡kį į ligoninę, jis sakė, kad jis susipyko su ta moterim ir ji jį užpuolė moteris su peiliu, bet minėjo, kad jai atleidžia. Taip pat jis kažkÄ sakė, kad kai ta moteris iÅ¡geria, pradeda muÅ¡tis, nes buvo jos sunki vaikystė.

Jis prašė jų niekam nesakyti, kad jį sužalojo sugyventinė. Ji užrašė GMP kortelėj tai, kÄ jai sakė tas vyriÅ¡kis. Liudytojas E. L. teisme parodė, kad yra kaltinamosios brolis, jo sesuo kurį laikÄ gyveno su nukentėjusiuoju ir jis žino, kad buvo atvejų, kai nukentėjusysis skriaudė jo seserį. Jis pamena vienÄ Ä¯vykį, atsitikusi 2 mėnesiu prieÅ¡ šį įvykį, kai jis buvo pas juos namuose, žaidė su vaiku, o sesė virtuvėje ruošė valgyti, tada ji sukonfliktavo su nukentėjusiuoju, ir jis matė, kaip tas jai trenkė.

Kelis kartus yra matęs ant sesers rankų mėlynes. Jis norėdavo padėti seseriai, bet sesuo prašė jo nesikiÅ¡ti. BÅ«davo, kad nukentėjusysis nedirbdavo, tada turėjo jį iÅ¡laikyti jo sesuo. Ä®vykio metu jie dar gyveno kartu. Apie įvykį sužinojo iÅ¡ savo bendradarbio, gyvenančio Å¡alia sesers, kuris matė atvažiavusius policijÄ ir greitÄ jÄ . Kaip jis suprato, pastarasis skambino maždaug po pusvalandžio po įvykio. Vėliau jam sesuo papasakojo, kad nukentėjęs skriaudė jÄ , smaugė, ji negalėjo kvėpuoti.

Po įvykio jam skambino iÅ¡ nepažįstamo numerio ir pats nukentėjusysis, provokavo jį. Sesuo minėjo jam, kad po įvykio dar buvo konfliktų tarp jos ir nukentėjusiojo, minėjo, kad tas ant jos Å¡aukė, buvo sudavęs per veidÄ . RaÅ¡ytiniai įrodymai Vilnias rajono policijos komisariato ataskaitų žiÅ«ryklėje nurodyta, kad 2019-05-25, 6.01 val., gautas praneÅ¡imas ir skambinusios A. V. dėl įvykio adresu (duomenys neskelbtini), kuri paaiÅ¡kino, kad su savo sugyventiniu K. A. buvo klube, o grįžus namo, susipyko ir sugyventinis pradėjo save žaloti.

Å ioje ataskaitoje taip pat nurodyta, kad tÄ pačiÄ dienÄ , 5.56 val., buvo skambinta ir praneÅ¡ta, kad muÅ¡asi sutuoktinis, bet pokalbis nutrÅ«ko. IÅ¡ Å¡ios ataskaitos matyti, jog policijos pareigÅ«nai į įvykio vietÄ atvyko 6.18 val. (t. 1, b.l. 9 – 13). 2019-05-25 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota įvykio vietos - buto, (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ra. Protokole pažymėta, jog butas yra penkių aukÅ¡tų name, trečiame aukÅ¡te, 2 kambarių, buto durų spyna be pažeidimų, koridoriuje matyti dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , vedančių į vonios kambarį ir į virtuvę, ant kambaryje Nr. 1 esančios sofos matyti dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , vonios kambaryje, ant grindų, ant praustuvės, yra dėmių, panaÅ¡ių į kraujÄ , kriauklėje yra vyriÅ¡ki mėlynos spalvos trumpomis rankovėmis marÅ¡kiniai, kurių deÅ¡inėje priekinėje pusėje yra pažeidimas, vonioje guli dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ iÅ¡teptas rankÅ¡luostis, ant kabyklų kabo drabužiai, iÅ¡tepti dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ , virtuvėje ant grindų, prie vienos iÅ¡ esančių prie stalo taburečių matyti dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , ant kurios guli sutepti dėmėmis, panaÅ¡iomis į kraujÄ , moteriÅ¡ki languoti marÅ¡kiniai, ant virtuvės kairės sienos, kur įrengtas virtuvės baldų komplektas, matyti dėmės, panaÅ¡ios į kraujÄ , ant stalvirÅ¡io guli polietileninis maiÅ¡elis, kuriame yra peilis su tamsiai raudonos spalvos dėmėmis, virtuvėje po radiatoriumi, prie sienos guli peilis.

Protokole nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu buvo paimta: vyriškiai marškiniai, moteriški marškinėliai, moteriški marškiniai, du peiliai ir dvi nuopluovos su galimais biologiniais pėdsakais kurie buvo apžiūrėti ir jų apžiūra užfiksuota 2019-07-30 ir 2019-07-29 daiktų apžiūros protokoluose (t. 1, b. l . 21 – 38, 108 – 114, 116 – 123). Iš 2019-05-25 vaiko perdavimo akto matyti, jog E. V. (duomenys neskelbtini) perduota K. L. (t. 1, b.l. 40). 2019-05-27 tyrėjo D.

K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog susisiekus su VšĮ respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės medikais, šie paaiškino, kad K. A. nėra galimybės apklausti dėl jo sveikatos būklės po operacijos ir, kuris buvo paaiškinęs medikams, kad buvo padaręs pats sužalojimus, dėl kurių gydomas (t. 1, b. l. 41). 2019-06-11 K. A. medicininių dokumentų apžiūros protokole užfiksuotas specialisto V. K. išvada, kad pagal pateiktus K. A. medicinos dokumentų išrašus iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, t.y pažymos kopijos ir medicinos dokumentų išrašo kopijų, viso 3 psl., nustatyta, kad K.

A. po įvykio 2019-05-25 nustatytos daugybinės durtinės -pjautinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stoje abipus, abijų pečių srityje, deÅ¡iniame dirblyje, kairėje Å¡launyje. Dėl dviejų kiauryminių žaizdų krÅ«tinės lÄ stos dÅ¡iėje pusėje sužalojimai visumoje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mÄ stÄ (t. 1, b. l. 87). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G1965/2019 (01) nurodyta, kad:

1) K. A. nustatytos durtinės pjautinės žaizdos kairiame petyje, kairėje krūtinės pusėje po raktikauliu, dešinėje krūtinės pusėje priekrūtinkauinėje linijoje III-ame tarpšonkauliniame tarpe, po dešiniu speneliu ant šonkaulių lanko, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje, dešinio plaučio žaizda, dešinės pusės trauminis hemopneumatoraksas. Sužalojimai padaryti aštriu duriančiu – pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019-05-25);

2) sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiai2019-05-25, kreipiantis į poveikiais;

3) sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos VšĮ RVUL 2019-05-25;

4) kiauryminės pjautinės durtinės žaizdos krÅ«tinės lÄ stos deÅ¡inėje su deÅ¡inio plaučio pažeidimu, sukėlusios hemopneumotoraksÄ , reminatis SSMNT 6.6.9 punktu kvalifikuojamos sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kitos žaizdos atskirai kvalifikuojamos nežymių sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu;

5) sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui ar griuvimui (t. 1, b.l. 93 – 95). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019-10-30 Nr. 140-(3536) IS15533 išvadoje nurodyta:

1. ant tirti pateikto peilio, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2019-05-25 įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini), mėg. Nr. 2 žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su K. A. genotipu; mėg. 3 rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su K. A. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų K. A. lokusų genotipu, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 2x10(-24). Ant pateikto tirti peilio, tiriant pažymėto Nr. 2, paimto 2019-05-25 įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini); mėg. Nr. 4, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR; mėg 5 rasta žmogaus kraujo žmogaus kraujo nerasta, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su K. A. genotipu.

2. Ant pateiktų tirti tamponų, tiriant pažymėtų Nr.1 ir Nr.3, su nuoplovomis, padarytomis 2019-05-25 apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini) rasta vyro kraujo (pažymėta mėg. Nr. 6, Nr. 8), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su K. A. genotipu. Ant pateikto tirti tampono, tiriant pažymėto Nr. 2, su nuoplova, padaryta 2019-05-25 apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini) rasta moters kraujo (pažymėta mėg. Nr.7), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su A. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiÅ¡kas iÅ¡tirtų A. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 5x10 (-19).

3. ir 4. Ant pateiktų tirti K. A. marÅ¡kinių ir A. V. marÅ¡kinių bei marÅ¡kinėlių, paimtų 2019-05-25 apžiÅ«rint įvykio vietÄ (duomenys neskelbtini) rasta vyri kraujo (pažymėta mėg. 9-17), tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurio genotipas sutampa su K. A. genotipu (t. 1, b. l. 104 – 107). IÅ¡ alkotesterio Nr. 6810 matyti, kad 2019-05-25, 13.18 val., A. V. buvo nustatytas 0,73 proc. girtumas (t. 1, b. l. 160). IÅ¡ 2019-11-29 A. V. priklausančio mobilaus ryÅ¡io telefono apžiÅ«ros protkolo ir prie jo pridėtų iÅ¡klotinių už laikotarpį nuo 2019-05-29 iki 2019-07-11 matyti, kad po įvykio A.

V. intensyviai susiraÅ¡inėja su nukentėjusiuoju K. A., kalbasi apie įvykį, A. V. užsimena apie K. A. sužalojimÄ peiliu, vyksta tarpusavy aiÅ¡kinimaisi, K. A. priekaiÅ¡tauja, kad A. V. jį sužalojiusi ir jis vos nenumiręs, tačiau ir atsipraÅ¡inėja jos, praÅ¡o taikytis ir gyventi kartu, o A. V. priekaiÅ¡tauja K. A., kad jis geia ir, kad nenorinti tęsti su juo santykių ir pan. (t. 1, b. l. 184 – 190). 2019-05-254 greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2019-05-25 buvo registruotas iÅ¡kvietimas K.

A. (iÅ¡kvietimo Nr. 1908229653 adresu (duomenys neskelbtini) dėl suguveėntinės sužalojimo peiliu (t. 1, b. l. 129 - 132). IÅ¡ 2019-07-16 apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas garso įraÅ¡as, gautas iÅ¡ GMP. IÅ¡ iÅ¡klotinės matytyi, kad 2019-05-25, 5.56 val. buvo skambinta į GMP, girdėti neaiÅ¡kÅ«s balsai, vaiko verksmas ir verkiančios moters balsas, praÅ¡antis policijos adresu (duomenys neskelbtini) (1 garso įraÅ¡as). IÅ¡ antro garso įraÅ¡o matyti, kad tuo pačiu numeriu vėl buvo skambinta į GMP ir ta pati verkiant moteris kviečiasi policijÄ minėtu adresu, tačiau pokalbis nutrÅ«ksta. 3 garso įraÅ¡e (5.57 val.) užfiksuotas skambutis į GMP, tie patys neaiÅ¡kus garsai, vyro balsas, sakantis, kad „nieko nevyksta“, o fone - verkiančios moters Å¡auksmas „Padėkit praÅ¡au...“.

Galiausiai paskutiniame garso įraÅ¡e užfiksuotas vyriÅ¡kio skambutis, praneÅ¡antis, kad jis grįžtantis namo buvo sužalotas į rankÄ (t. 1, b.l. 125 – 127). Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Teismas vertindamas kaltinamosios A. V. ir nukentėjusiojo K. A. parodymus atsižvelgia ir vertina ikiteisminio tyrimo metu bei bylos nagrinėjimo metu duotus jų parodymus. Kaip matyti kaltinamosios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s ir vienodi, tarpusavy neprieÅ¡taraujantys. Tiesa, byloje yra duomenų, kad įvykio dienÄ kaltinamoji, kviesdama policijÄ bendruoju pagalbos telefonu ir atvykusiems į įvykio vietÄ policijos pareigÅ«nams bei medikams aiÅ¡kino, kad nukentėjusysis pats save susižalojo netyčia peiliu, tačiau nuo pat pirmos apklausos įtariamaja pripažino savo kaltę sunkiai sužalojusi peiliu savo sugyventinį.

Tuo tarpu nukentėjusiojo K. A. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo nenuoseklÅ«s. IÅ¡ pradžių, pirmos apklausos metu, nukentėjusysis teigė, kad jis pats netyčia krisdamas taip sunkiai susižalojo krÅ«tinę rankoje turėtu peiliu, o kiti sužalojimai buvo padaryti anksčiau, darbe ir, kad tai buvo plėštinės žaizdos. Po to jis savo parodymus pakeitė ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad visus sužalojimus jam padarė buvusi jo sugyventinė A. V.. Dėl savo nenuoseklių parodymų nukentėjusysis teismui paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ pradžių davė melagingus parodymus, nes nenorėjo pakenkti savo sugyventinei, tuo metu jÄ mylėjo, be to prieÅ¡ pat jo sužalojimÄ , buvo jÄ Ä¯Å¾eidęs. Tokie kaltinamosios žodiniai paaiÅ¡kinimai pareigÅ«nams bei nukentėjusiojo pirminiai parodymai rodo, kad nukentėjusysis buvo atleidęs kaltinamajai ir nenorėjo, kad ji atsakytų baudžiamaja tvarka.

Dėl faktinių bylos aplinkybių tiek kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymai teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, tiek tarpusavy sutapo, neprieÅ¡taravo kitiems, teismo paminėtiems įrodymams, specialistų iÅ¡vadoms. Med. specialisto iÅ¡vada, kad visi nustatyti nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti vienu metu, galimai įvykio metu, pjaunančiu savybių turinčiu daiktu ir, kad visumoje nėra bÅ«dingi savęs žalojimui ar griuvimui, patvirtino nukentėjusiojo vėlesnius parodymus bei paneigė pirminius apie savęs netyčinį susižalojimÄ .

Todėl teismas, priimdamas nuosprendį, remiasi kaltinamosios ir nukentėjusiojo (ne pirminiais) parodymais duotais ikiteisminio tyrimo bei teisme metu. Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, jog nukentėjusiajam sužalojimas, sukėlęs jam sunkų sveikatos sutrikdymÄ , buvo padarytas kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir bÅ«du, taip pat, kad tarp kaltinamosios A. V. padarytos veikos ir padarinių yra priežastinis ryÅ¡ys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas yra tiesioginis kaltinamosios veikos rezultatas.

Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad šį nusikaltimÄ galėjo padaryti kiti asmenys, ne A. V. ir, kad nusikaltimas galėjo bÅ«ti padarytas kitomis aplinkybėmis ir bÅ«du, nei nurodyta kaltinime. Kaltinamoji A. V. teisme teigė, kad tokiu bÅ«du sužalojo nukentėjusįjį K. A. gindamasi nuo jo smurto. Todėl teismas sprendė dėl bÅ«tinosios ginties sÄ lygų buvimo. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BaudžiamÄ jį kodeksÄ , jeigu jis, neperžengdamas bÅ«tinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančiÄ veikÄ gindamasis ar gindamas kitÄ asmenį, nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Asmens veiksmai laikomi padaryti esant bÅ«tinajai ginčiai, jei jie atitinka bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygas. Sprendžiant klausimÄ , ar buvo bÅ«tinosios ginties situacija, didelę reikÅ¡mę turi tikslus įvykio faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ bÅ«tinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kuris, savo ruožtu, turi bÅ«ti realus ir akivaizdus. Pavojingas kėsinimasis yra tokia veika, kuria besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje – asmenį (jo gyvybę, sveikatÄ , lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, bÅ«sto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus.

Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams. Pažymėtina, kad vertinant bÅ«tinosios ginties situacijÄ turi bÅ«ti itin kruopščiai nustatoma pavojingo kėsinimosi pradžia ir pabaiga, nes teisingas Å¡ių aplinkybių nustatymas lemia tinkamÄ bÅ«tinosios ginties įvertinimÄ . Besiginančiojo veiksmai padarant žalÄ kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomi bÅ«tinÄ ja gintimi, kai pavojingas kėsinimasis jau žinomai buvo atremtas ar pasibaigęs ir aiÅ¡kiai nebuvo reikalo gintis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135-648/2016).

Taigi, sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant bÅ«tinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos bÅ«tinosios ginties teisėtumo sÄ lygos, susijusios su dviem pagrindiniais Å¡io instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Todėl didelę reikÅ¡mę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas ir teisinis jų vertinimas. Kaltinamosios A. V. ir nukentėjusiojo K. A. parodymai dėl įvykio metu įvykusio žodinio konflikto sutapo. Jie abu teigė, kad nukentėjusysis pradėjo priekaiÅ¡tauti kaltinamajai dar jiems esant bare, kad Å¡ioji „mokė“ gyventi jo draugÄ kaip gyventi.

Pasak jų jie dėl to konfliktavo ir važiuodami namo. Dėl tolimesnių įvykių jų parodymai iÅ¡siskyrė: kaltinamoji A. V. teigė, kad prie buto durų nukentėjusysis pradėjo smurtauti jos atžvilgiu: kelis kartus spyrė jai, tampė už plaukų, dėl ko ji įbėgo į buto vidų, į virtuvę, o paskui nieko neatsiminė, tik tÄ momentÄ , kai jau stovėjo virtuvėje prie kriauklės, o Å¡alia – sužeistas nukentėjusysis, kai tuo tarpu nukentėjusysis K. A. parodė, kad jokio smurto kaltinamosios atžvilgiu nenaudojo, kad galvÄ ji buvo susimuÅ¡usi prieÅ¡ tai nukritusi nuo laiptų viename bare, tačiau pakeltu tonu toliau konfliktavo, pasakė kažkÄ grubiai, po ko Å¡i griebė peilį ir jam dÅ«rė į rankÄ , o vėliau kelis kartus į krÅ«tinę.

Nepaisant to, ar buvo smurtas prie buto durų kaltinamosios atžvilgiu, kaip teigė A. V., ar ne, kaip teigė K. A., iÅ¡ jų parodymų matyti, kad prieÅ¡ A. V. suduodant smÅ«gius peiliu, konfliktas tęsėsi virtuvėje, tai yra po tam tikro laiko grįžus abiem namo. Kaltinamoji A. V. nieko neminėjo, kad tuo metu virtuvėje nukentėjusysis fiziÅ¡kai smurtavo prieÅ¡ jÄ , o nukentėjusysis K. A. parodė, kad tenai toliau pakeltu tonu priekaiÅ¡tavo A. V., iÅ¡sakė jai grubius žodžius, po kurių ji griebė peilį.

Taigi, teismas įvertinęs Å¡iuos jų parodymus, sprendžia, kad prieÅ¡ pat A. V. griebiant peilį ir duriant K. A. į rankÄ , pastarasis nors tuo metu ir buvo iÅ¡sakęs jai grubius įžeidžiančius žodžius, tačiau tuo nesikėsino į jos sveikatÄ ar gyvybę arba į jos turtÄ , t. y. jo veiksmai nebuvo puolamojo pobÅ«džio ir nebuvo jokio kėsinimosi į A. V. sveikatÄ . Taigi, kaltinamosios A. V. parodymai dėl bÅ«tinosios ginties sÄ lygų buvimo nepagrįsti. Teismas konstatuoja, jog pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, nėra jokių objektyvių duomenų, jog nagrinėjamo įvykio metu A.

V. ar jos turtui buvo kilęs akivaizdus ir realus pavojus, nuo kurio ji turėjo gintis. Taip pat byloje nėra objektyvių duomenų ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog kaltinamoji A. V. nukentėjusįjį K. A. sužalojo tyčia staiga labai susijaudinusi dėl paties nukentėjusiojo neteisėto poelgio bei, kad kaltinamosios veiksmai yra greitas atsakas į tai (BK 136 straipsnis), nes įvykio metu kaltinamoji A. V. buvo neblaivi. Kaltinamoji specialiai įrankio nukentėjusiajam sužaloti neieškojo, ji sugyventiniui dūrė po ranka pasitaikiusiu virtuviniu peiliu, prie kurio ji stovėjo.

Todėl teismas sprendžia, kad kaltinamoji, smogdama ne mažiau kaip 7 smÅ«gius peiliu nukentėjusiajam į krÅ«tinę, į rankÄ bei kojÄ , veikė netiesiogine tyčia. Lietuvos Respublikos BK 248 str. 2 d. iÅ¡aiÅ¡kina, kad nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis, arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystės), sutuoktinio tėvai.

Tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusysis teisme patvirtino, jog jie iki įvykio kartu gyveno apie 9 – 10 mėnesius bendrai faktinėje Å¡eimoje, veda bendrÄ Å«kį, taigi, jie laikytini Å¡eimos nariais, kas pripažintina kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojančiu požymiu. Nustačius, kad kaltinamoji, darydama nusikalstamÄ veikÄ veikė netiesiogine tyčia, jos padaryta nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal kilusias pasekmes kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kÄ patvirtino aukščiau paminėta teismo medicinos specialisto iÅ¡vada.

Todėl kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Dėl bausmės Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formÄ ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadijÄ ; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys (2003-05-01 straipsnio redakcija).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

IÅ¡ visų teisme apklaustų asmenų parodymų (iÅ¡skyrus liudytojÄ G. B.) matyti, kad po to, kai kaltinamoji A. V. sužalojo K. A. ir pamatė jį kraujuojantį, nedelsiant skambino į bendrosios pagalbos centrÄ , o po to rankÅ¡luosčiu stabdė iÅ¡ žaizdos tekantį kraujÄ . Taip pat teismas įvertina ir tÄ aplinkybę, kad ji po įvykio rÅ«pinosi nukentėjusiuoju ligoninėje, lankė jį kiekvienÄ dienÄ , nešė valgyti. Todėl teismas Å¡iÄ aplinkybę - pripažįsta lengviančia atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Taip pat kaltinamoji A. V. savo kaltę pripažino nuo pat pirmos savo apklausos įtariamaja ir davė nuoÅ¡irdžius parodymus apie visas įvykio aplinkybes, kurias prisiminė, todėl teismas pripažįsta kaltinamosios A. V. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, kad ji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, nenustatęs bÅ«tinosios ginties sÄ lygų, sprendė klausimÄ dėl pripažinimo kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

IÅ¡ kaltinamosios ir nukentėjusiojo parodymų matyti, jog žodinį konfliktÄ naktiniame bare pradėjo nukentėjusysis, pradėjęs priekaiÅ¡tauti A. V. dėl, jo manymu, jos netinkamo elgesio su jo draugu. Kaltinamoji viso proceso metu teigė, kad tik grįžus namo iÅ¡ naktinio klubo, nukentėjusysis pradėjo jos atžvilgiu naudoti fizinį smurtÄ â€“ spardyti ir tampyti jÄ už plaukų, po ko ji nubėgo į virtuvę, o po kurio laiko virtuvėje toliau tęsė žodinį konfliktÄ , jÄ Ä¯Å¾eidinėjo, dėl ko ji galėjo griebtis peilio ir sužaloti nukentėjusįjį.

K. A. neigė vartojęs fizinį smurtÄ kaltinamosios atžvilgiu. Tačiau teismas tiki Å¡iais kaltinamosios nuoÅ¡irdžiais parodymais, kuriuos pavirtina ir teisme apklausti liudytojai: liudytojas R. O. paliudijo, kad įvyki vietoje A. V. minėjo jam, kad įvykio metu buvo sužalota, kad ir anksčiau sugyventinis smurtavo jos atžvilgiu; liudytoja K. P. parodė, kad tiksliai nepamenanti, nes visas dėmesys buvo nukreiptas į nukentėjusįjį, bet galimai kaltinamoji minėjo, kad jie susibarė, tas vyriÅ¡kis puolė jÄ , o ji gynėsi; liudytojas E. L. teisme patvirtino, kad po įvykio jam jo sesuo A.

V. pasakojusi, kad įvykio metu K. A. smurtavo jos atžvilgiu, skriaudė jÄ , smaugė, ji negalėjo kvėpuoti, kad ir prieÅ¡ tai buvo vartojęs sesers atžvilgiu smurtÄ , net ir tada, kai kartu nebegyveno. Vien tai, kad liudytoja G. B. parodė, kad bute buvusi moteris nesiskundė, kad pati buvo sužalota, tai nepaneigia prieÅ¡ tai liudytojų parodymus apie pavartotÄ smurtÄ kaltinamosios atžvilgiu, nes atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji po įvykio buvo dideliame strese, pergyveno dėl sužaloto sugyventinio, bÅ«dama neblaiva, galėjo ir neminėti visų įvykio aplinkybių, juolab, kad tai nebuvo jos apklausa ir tai ji jau buvo minėjusi kitiems pareigÅ«nams.

Be to Å¡i aplinkybę patvirtina ir 2019-05-25 ataskaitų žiÅ«ryklė, kurioje nurodyta, jog A. V. paskambinus bendrajam pagalbos centrui 6.01 val., buvo skambinta dar ir 5.56 val. ir trumpai praneÅ¡ta apie smurtaujantį sugyventinį. Todėl teismas pripažįsta Å¡iÄ kaltinamosios baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Byloje esantys alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2019-05-25, 13.18 val., A. V. buvo nustatytas 0,73 proc. girtumas. Kaltinamoji teismui paaiÅ¡kino, kad jei nebÅ«tų tÄ naktį vartojusi alkoholinių gėrimų, nekonfliktuotų su nukentėjusiuoju, net po pavartoto jos atžvilgiu smurto, bÅ«tų išėjusi. toks konfliktas net jos apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Byloje nėra objektyvių duomenų, įrodančių, kad kaltinamojo vartojo alkoholinius gėrimus po įvykio. Atsižvelgiant į tai, teismas pripažįsta kaltinamosios atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę tÄ , kad ji nusikalto, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos jos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimÄ nuo 2 iki 12 metų. Skirdamas bausmę kaltinamajai A. V. teismas atsižvelgia į tai, kad ji įvykdė baigtÄ , tyčinį nusikaltimÄ , kuris įstatymų leidėjo priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), sukėlęs sunkius padarinius – sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymÄ , nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai.

Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, amžių, sveikatÄ , jos įvykdyto nusikaltimo paskatas ir motyvus, o bÅ«tent į tai, kad nusikaltimas padarytas spontaniÅ¡kai, specialiai jam nebuvo rengtasi, po to, kai pati patyrė savo atžvilgiu smurtÄ , taip pat į tai, kad yra jos atsakomybę 3 lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės, kad kaltinamoji teisiama pirmÄ kartÄ , galiojančių administracinių nuobaudų neturi, į psichiatrinę ir narkologinę įskaitas neįraÅ¡yta, yra jauno amžiaus, Å¡eimos nesukÅ«rusi, tačiau viena augina mažametį vaikÄ , turi pastoviÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , darbÄ , pajamų Å¡altinį.

Kaltinamajai nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 62, 75 straipsnių nuostatų, nes nėra tam pagrindų ir sÄ lygų. Ir nors aukščiau aptartos aplinkybes nesudaro teisinio pagrindo A. V. taikyti BK 62 straipsnį ir skirti Å¡velnesnę negu įstatymas numato bausmę, tačiau leidžia svarstyti klausimÄ dėl kito baudžiamojo įstatymo, numatančio Å¡velnesnės bausmės skyrimÄ , taikymo (BK 54 straipsnio 3 dalis). BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę.

Teismų praktikoje bausmės Å¡velninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos ir veikÄ padariusio asmens pavojingumÄ , visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2K-420/2006, 2K-7-371/2011, 2K-382/2012, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Teismo nuomone, Å¡ioje byloje yra nustatytos aplinkybės, apibÅ«dinančios ir nusikalstamos veikos pavojingumÄ , ir tÄ veikÄ padariusios A.

V. asmenybę, kurios gali bÅ«ti laikomos iÅ¡imtinėmis ir kurios rodo, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Pažymėtina tai, kad Å¡is smurtas buvo sponaniÅ¡kas, buvo panaudotas po nukentėjusiojo iÅ¡provokuotos situacijos, kurios kaltinamoji dėl buvusio girtumo, negalėjo adekvačiai įvertinti ir pernelyg iÅ¡sigando. Vertinant padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ , atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis pasveiko ir dėl padaryto sužalojimo, kaip teigia pats, jokių liekamųjų sveikatos reiÅ¡kinių nejaučia.

Svarbi aplinkybė ir nukentėjusiojo iÅ¡sakyta pozicija, sprendžiant iÅ¡ kurios, jis kaltinamajai atleido, pretenzijų jai neturi, ikiteisminio tyrimo pradžioje net neteisingai nurodė pačiam save susižalojus, nenorint, kad kaltinamoji bÅ«tų patraukta baudžiamojon atsakomybėn. Tuo tarpu byloje esantys kaltinamosios asmenybę charakterizuojantys duomenys, kaip jau aukščiau minėta, yra iÅ¡imtinai teigiami ir leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. V. padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobÅ«džio bei, kad ji nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Visos aukščiau aptartos aplinkybės, nors ir nepaÅ¡alina kaltinamosios padarytos veikos pavojingumo, nesumažina jos kaltės, tačiau leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai Å¡ioje byloje gali bÅ«ti pasiekti, o teisingumas įgyvendintas taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant A. V. Å¡velnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmę maksimalaus dydžio - laisvės apribojimÄ dviems metams (BK 48 straipsnis), paskiriant draudimus ir įpareigojimus. Atsižvelgiant į tai, kad A.

V. savo nusikalstamais veiksmais padarė turtinę žalÄ gydymo įstaigai, kuri patyrė iÅ¡laidų dėl nukentėjusiojo gydymosi, bei į jos sunkiÄ turtinę padėtį (uždirba minimumÄ , viena augina ir iÅ¡laiko vakÄ , savo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi), ji įpareigotina per visÄ teismo nustatytÄ bausmės laikotarpį pradėti dirbti ar tęsti darbÄ arba netekus darbo užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei atlyginti per teismo nustatytÄ terminÄ dalį (mažiau negu pusę) turtinės žalos (BK 48 straipnio 6 dalies 2 punktas).

Atsižvelgiant į Å¡ios įpareigotinos atlyginti sumos dydį, teismas sprendžia, kad 1 metų ir 10 mėnesių terminas jÄ atlyginti iki priverstinio teismo sprendimo vykdymo yra pakankamas. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajai nustatytÄ sunkinančiÄ aplinkybę – kad kaltinamoji padarė nusikalstamÄ veikÄ , bÅ«dama neblaivis, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, mano, kad tislinga jai uždrausti per teismo nustatytÄ laikotarpį vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5, 7 dalys).

Teismo nuomone toks įpareigojimas darytų teigiamÄ Ä¯takÄ jos elgesiui. Kaltinamoji A. V. 2019-05-25, 12.18 val., buvo sulaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka. (t. 1, b. l. 157 – 158), paleista į laisvę – 2019-05-26, 12.16 val. (t. 1, b. l. 169), todėl į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas sulaikymo laikas - viena para), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl kardomosios priemonės kaltinamajai A. V. 2019-05-26 paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Å i kardomoj priemonė naikintina nuosprendį pradėjus vykdyti. Dėl daiktų, turinčių reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikÅ¡mės bylai iÅ¡nagrinėti, paimti 2019-05-25 apžiÅ«rint įvykio vietÄ ir saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (t. 1, b. l. 122 – 123):

A. V. marÅ¡kiniai, K. A. marÅ¡kiai - esant atitinkamai jų praÅ¡ymui, iÅ¡reikÅ¡tam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grÄ Å¾intini atitinkamai teisėtam jų savininkui, o tokio praÅ¡ymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – naikintini; du peiliai, nuoplovos (2 vnt.), tepinėlis, DNR (2 vnt.) – kaip menkaverčiai naikintini. Dėl civilinio ieÅ¡kinio Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl patirtų nukentėjusiojo gydymo iÅ¡laidų ir 2 730,53 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 75 - 78).

BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla (BPK 109–117 straipsniai).Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Respublios civilinio kodesko (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalies nuostatomis numatyta, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, jeigu Å¡is suluoÅ¡intas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytÄ Å¾alÄ , turi į padariusį žalÄ asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Nustatyta, kad kaltinamosios A. V. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 2 730,53 Eur, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

Byloje nėra ginčo dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtų iÅ¡laidų. IÅ¡ gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡o matyti, kad nukentėjusysis buvo gydomas ir hospitalizuotas dėl krÅ«ties lÄ stos priekinės sienos žaizdos, taigi civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visa apimtimi. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297- 299 straipsniais, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,- n u s p r e n d ž i a: A. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 2 punktu ir 3 punktu, 7 dalimi, uždrausti A. V. per visÄ teismo nustatytÄ bausmės atlikimo laikotarpį (2 metus) vartoti psichikÄ veikiančias medžiagas, įpareigoti A. V. per 1 (vienerius) metus ir 10 (deÅ¡imt) mėnesių atlyginti civiliniam ieÅ¡kovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dalį savo nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos - 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) Eur, per visÄ teismo nustatytÄ bausmės atlikimo laikotarpį (2 metus) pradėti dirbti ar tęsti darbÄ arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtÄ laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti Ž. K. sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019-05-25 iki 2019-05-26 (vienÄ parÄ ), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. A. V. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, nuosprendį paskelbus - palikti galioti, panaikinti - pradėjus nuosprendį vykdyti. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti jos naudai iÅ¡ A.

V. 2 730,53 Eur (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt eurų 53 ct). Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai iÅ¡nagrinėti: A. V. marÅ¡kinius, K. A. marÅ¡kinius - esant teisėto jų savininko praÅ¡ymui, iÅ¡reikÅ¡tam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grÄ Å¾inti teisėtam jo savininkui, o tokio praÅ¡ymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti; du peilius, nuoplovas (2 vnt.), tepinėlį, DNR (2 vnt.) – kaip menkaverčius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismÄ . Teisėja Vitalija NorkÅ«naitė