6c74f3dc-de80-4303-b31e-9804f8a6e893 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-67-1099/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17415-2015-5 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.18.3; 2.6.8.11.1; 2.6.6.2; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.3.8 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 26 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Pavel Liubkevič, sekretoriaujant Agnei Pitrėnienei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ atstovui advokatui Sauliui Avižai, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ atstovams advokatui Aleksandrui Gogolevui (Aleksandr Gogolev) ir vadovui D.

D., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos bÅ«du iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „BM bÅ«stas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“ dėl netesybų priteisimo ir atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei dėl rangos sutarties nutraukimo, vienaÅ¡alio įskaitymo pripažinimo negaliojančiais, skolos, delspinigių ir žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: I. Bylos esmė 1.

Byloje kilo ginčas dėl 2014 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutarties (ne)tinkamo vykdymo ir netesybų priteisimo bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dėl 2014 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutarties (ne)teisėto vienaÅ¡alio nutraukimo, prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir skolos bei nuostolių/žalos atlyginimo. II. Å alių nurodytos aplinkybės ir argumentai 2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-9557-808/2017, ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies; priteisė iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vaidora“ ieÅ¡kovei UAB „BM bÅ«stas“ – 11 725,59 Eur netesybų, 6 proc. procesinių metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 382,48 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „BM bÅ«stas“ atsakovei UAB „Vaidora“ 72 815,73 Eur skolos ir 2 621,37 Eur delspinigių, 6 proc. procesinių metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 3 204,20 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė; priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „BM bÅ«stas“ ir atsakovės UAB „Vaidora“ į valstybės biudžetÄ po 4,99 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų; priteisė iÅ¡ atsakovės UAB „Vaidora“ į valstybės biudžetÄ 2 234 Eur žyminio mokesčio.

3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-692-619/2018, panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimÄ ir bylÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. IeÅ¡kovė UAB „BM bÅ«stas“ ieÅ¡kiniu, kurį bylos nagrinėjimo metu patikslino, praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Vaidora“ 82 033,65 Eur netesybas, 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Ieškovė ieškinyje, patikslintame ieškinyje ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad 2014 m. birželio 12 d. su atsakove sudarė Rangos darbų sutartį (toliau – Rangos sutartis, ginčo sutartis) dėl statybos rangos darbų atlikimo įrengiant pastato vidaus inžinerinius tinklus (vėdinimas, oro vėsinimas, kondicionavimas, vandentiekis su santechnika, vandens mazgas, kanalizacija, buitinė, technologinė su riebalų gaudyklėmis ir kondensato nuvedimo, šildymas, šilumos punktas) statomame prekybos paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo objektas).

5. Anot ieÅ¡kovės, Rangos sutartimi atsakovė (rangovė) įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, savo medžiagomis ir rizika bei laikydamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų tinkamai atlikti darbus, kiekvienÄ mėnesį atliktus darbus perduoti ieÅ¡kovei (užsakovei) pagal atliktų darbų aktÄ , užbaigti viso ginčo objekto darbus ir iki darbų pabaigos juos perduoti ieÅ¡kovei pagal statybos darbų perdavimo-priėmimo aktÄ ir galutinį darbų perdavimo-priėmimo aktÄ , o ieÅ¡kovė įsipareigojo priimti atsakovės tinkamai atliktus darbus bei jų rezultatÄ ir atsiskaityti už juos Rangos sutartyje nustatyta kaina ir tvarka (Rangos sutarties 6.3 punktas, 15 skyrius).

Be to, pažymi, kad Rangos sutarties 20 skyriuje buvo numatyta atsakomybė dėl netinkamos Rangos sutarties vykdymo (nustatytos konkrečios baudos už tam tikrus ginčo sutarties pažeidimus); Rangos sutarties 22 skyriuje numatytos sutarties nutraukimo sÄ lygos. Teigia, kad prie ginčo sutarties pasiraÅ¡ytame priede Å¡alys numatė darbų atlikimo terminus (sudarytas grafikas); jokie grafiko pakeitimai po sutarties sudarymo nebuvo patvirtinti, t. y. grafikas nebuvo keičiamas.

6. IeÅ¡kovė aiÅ¡kina, kad 2014 m. liepos 31 d. Å¡alys sudarė SusitarimÄ Nr. 1 prie 2014 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutarties (toliau – Susitarimas dėl projektavimo), kuriuo atsakovė įsipareigojo parengti vidaus vėdinimo, Å¡ildymo, vėsinimo, Å¡ilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbo projektÄ (toliau – darbo projektas) pagal ieÅ¡kovės patvirtintÄ techninę užduotį ginčo objekte; darbo projekto parengimo terminas numatytas 2014 m. rugpjūčio 18 d.; papildomų darbų kaina – 3 854,84 Eur (13 310 Lt) su PVM.

7. IeÅ¡kovė nurodo, kad 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imu dėl Rangos sutarties ir Susitarimo dėl projektavimo nutraukimo (toliau – 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imas) vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė ginčo sutartį (nuo 2015 m. birželio 5 d.) ir pareikalavo atsakovės atlyginti dėl to patirtus nuostolius bei sumokėti baudÄ . Teigia, kad atsakovė, nepaisydama ieÅ¡kovės 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡ime ir vėlesniuose praneÅ¡imuose (2015 m. birželio 1 d., 2015 m. birželio 4 d., 2015 m. birželio 5 d., 2015 m. birželio 10 d. ir 2015 m. birželio 17 d.) iÅ¡dėstytų reikalavimų bei nurodytų netesybų dydžių, iki Å¡iol nėra sumokėjusi visų baudų bei nėra atlikusi darbų.

8. Anot ieÅ¡kovės, ji pagrįstai vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Rangos sutartį, nes atsakovė atliko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus (esminius), t. y. atliko tęstinius bei pakartotinius savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį pažeidimus: – atsakovė, bÅ«dama verslo subjektu, nepateikė privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso (po to, kai ankstesnis civilinės atsakomybės draudimo polisas baigė galioti 2015 m. kovo 12 d.) ir taip pažeidė Rangos sutarties 19.2 punkto nuostatas, todėl pagal Rangos sutarties 22.1.3 punktÄ sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta.

Atsakomybė dirbti turint galiojantį civilinės atsakomybės draudimÄ ir pareigÄ jį pateikti teko imperatyviai pačiai atsakovei; – atsakovė vėlavo atlikti darbus ir tinkamai jų neorganizavo bei taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.4 punktÄ , todėl Rangos sutarties 22.1.1 punkto pagrindu sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta. Anot ieÅ¡kovės, atsakovė, pažeisdama Rangos sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus, nesugebėjo užtikrinti, kad darbai bÅ«tų atlikti laiku. Teigia, kad atsakovė ne vienÄ kartÄ buvo informuota apie tai, jog ji vėluoja atlikti darbus pagal sutartį; dėl to ieÅ¡kovė, vadovaudamasi Rangos sutarties 22.4 punktu, turėjo pavesti atlikti dalį darbų kitiems rangovams.

Kita vertus, nepaisant sumažintos darbų apimties atsakovė nesugebėjo užtikrinti, kad ji likusius darbus atliktų per tokiems darbams atlikti numatytÄ terminÄ . IeÅ¡kovės teigimu, darbų grafike buvo nustatytas 9 savaičių terminas sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimui ir nors prekybos salės grindų betonavimo darbai buvo baigti 2014 m. gruodžio 22 d., o atsakovė pagal grafikÄ darbus turėjo pradėti 2014 m. gruodžio 29 d., atsakovei buvo leista ir sutarta, kad atsakovė darbus pradės 2015 m. sausio 5 d., t. y. sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo darbai turėjo bÅ«ti baigti iki 2015 m. kovo 9 d., tačiau Å¡ie darbai, nepaisant nuolatinių ieÅ¡kovės raginimų ir sumažėjusios atsakovės darbų apimties, nebuvo baigti net iki ginčo sutarties nutraukimo.

Pažymi, kad atsakovė darbų nesugebėjo atlikti net savo pačios siÅ«lytu pakeistu grafiku (atsakovė prieÅ¡gaisrinės sistemos montavimo darbus žadėjo užbaigti 2015 m. kovo 13 d., o prieÅ¡gaisrinės siurblinės montavimo darbus – 2015 m. gegužės 4 d.). IeÅ¡kovė aiÅ¡kina, kad ne vienÄ kartÄ Ä¯spėjo atsakovę apie tai, jog pastaroji vėluoja atlikti darbus ir privalo padidinti darbų atlikimo tempÄ , skirti papildomÄ skaičių darbuotojų darbams atlikti, tačiau atsakovė į Å¡iuos reikalavimus nereagavo ir darbų užbaigti nesugebėjo.

Be to, Rangos sutarties nutraukimo momentu, praėjus daugiau kaip 2 kalendoriniams mėnesiams po nustatytų darbų atlikimo termino, atsakovė tebuvo atlikusi apie 11 proc. Rangos sutartyje numatytų darbų. Taigi, Rangos sutartis buvo vienašališkai nutraukta dėl to, kad atsakovė nesilaikė atskirų darbų etapų atlikimo terminų (ginčo, jog darbų atlikimo terminai tam tikrose pozicijose skaičiuojami nuo darbų fronto perdavimo atsakovei, nėra, tačiau tai nepanaikina nei darbų grafiko egzistavimo, nei konkrečių darbų grafike nurodytų terminų privalomumo);

– atsakovė neužtikrino, kad darbus prižiÅ«rėtų (bÅ«tų statybvietėje ir organizuotų darbus) statybos darbų vadovas ir taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.1 punktÄ , todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta. Teigia, kad ieÅ¡kovė ne vienÄ kartÄ buvo nurodžiusi atsakovei, jog asmenų, kurių, kaip statybos darbų vadovų atestatus ji yra pateikusi, nei objekte, nei organizuojamuose susirinkimuose nėra mačiusi (kaip ir techninę priežiÅ«rÄ atliekantis asmuo);

– atsakovė neiÅ¡taisė darbo projekto trÅ«kumų, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta. Pažymi, kad 2015 m. gegužės 14 d. praneÅ¡imu ieÅ¡kovė reikalavo, jog atsakovė ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 21 d. perduotų ieÅ¡kovei galutinį darbo projektÄ , kuriame bÅ«tų paÅ¡alinti sprinklerinės sistemos projektavimo trÅ«kumai ir patvirtinta ieÅ¡kovei, kad visos atsakovės projektuotos inžinerinės sistemos, o ne tik atskiros iÅ¡ jų, yra suprojektuotos atsižvelgiant į tai, kad greta Å¡iuo metu statomo pastato yra numatomas statyti dar vienas pastatas; ieÅ¡kovė taip pat reikalavo paÅ¡alinti trÅ«kumus, įskaitant ir sprinklerinės sistemos projektavimo darbų užbaigimÄ , numatant, kad ji turi bÅ«ti padaryta tiek tambÅ«re prie viešųjų tualetų, tiek ir virÅ¡ kasų, tačiau galutinio darbo projekto nebuvo gauta, įskaitant galutines jo AGGS ir Å VOK dalis;

– atsakovė netinkamai vykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimÄ , todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta. AiÅ¡kina, kad atsakovė pažeidė STR 2.09.02:2005 „Šildymas vėdinimas ir oro kondicionavimas“ 8.4 ir 8.5 punktų nuostatas, kuriose yra numatyti reikalavimai tiek oro pateikimo, tiek oro iÅ¡traukimo sprendiniams. Pažymi, kad atsakovės parengtame projekte buvo suprojektuotas tik oro pateikimas (o iÅ¡traukimas nebuvo); Å¡ios klaidos atsakovė neiÅ¡taisė;

– atsakovė netinkamai suprojektavo prieÅ¡gaisrinės siurblinės buvimo vietÄ , todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovė, projektuodama siurblinės buvimo vietÄ statomame prekybos centre, suprojektavo jÄ Å¡ių reikalavimų neatitinkančioje patalpoje (antrame aukÅ¡te; nors tokia siurblinė privalo bÅ«ti arba cokoliniame arba pirmame aukÅ¡te) ir nesiėmė jokių veiksmų, kad Å¡iuos trÅ«kumus paÅ¡alintų; – atsakovė pateikė netinkamÄ gesinimo siurblių stotelę ir piktybiÅ¡kai netaisė nurodytų trÅ«kumų, todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta.

Nurodo, kad Å¡alys Rangos sutarties priede Nr. 3 susitarė dėl gaisrinių siurblių stotelės, kuri sukomplektuota iÅ¡ dviejų elektrinių (30 kW) siurblių, tačiau faktiÅ¡kai atsakovės pristatyta gesinimo siurblių stotelė buvo su dviem siurbliais po 22 kW. Anot ieÅ¡kovės, atsakovė ne tik norėjo apgauti ieÅ¡kovę į atliktų darbų aktÄ Ä¯raÅ¡ydama neteisingus duomenis apie minėtÄ Ä¯rangÄ , tačiau Å¡io trÅ«kumo, net ieÅ¡kovei ir nurodžius, nepaÅ¡alino; – atsakovė nedidino darbų atlikimo tempo, nors buvo nustatyti vėlavimai, ir taip pažeidė Rangos sutarties 7.4.1 punktÄ , todėl Rangos sutarties 22.1.4 punkto pagrindu sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta.

Teigia, kad atsakovė atsisakė užtikrinti, jog darbai bÅ«tų padaryti laiku, visiÅ¡kai nereagavo į ieÅ¡kovės nurodymus padidinti darbų atlikimo tempus skiriant papildomÄ skaičių darbuotojų darbui objekte atlikti bei prailginant darbo laikÄ (nors ieÅ¡kovė buvo pateikusi tokį reikalavimÄ atsakovei).

9. IeÅ¡kovės vertinimu, kiekvienas iÅ¡ pažeidimų, numatytų Rangos sutarties 22.1.1, 22.1.3 ir 22.1.4 punktuose, yra savarankiÅ¡kas sutarties nutraukimo pagrindas. Taigi, anot ieÅ¡kovės, atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, jos elgesys neatitiko protingam ir apdairiam profesionalui keliamo didesnio rÅ«pestingumo standarto bei apdairaus, atidaus subjekto elgesio tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kadangi sÄ Å¾iningumas ir rÅ«pestingumas reikalauja, kad atsakovė apsidraustų savo civilinę atsakomybę, laikytųsi darbų grafiko, darbus vykdytų bei organizuotų pasitelkiant kompetentingus darbų vadovus, vykdytų imperatyvias teisės aktų bei sutartines nuostatas, teiktų ieÅ¡kovei ne klaidingÄ , o vien tik tikrovę atitinkančiÄ informacijÄ . Teigia, kad atsakovės elgesys yra pagrindas jos sutartinei atsakomybei netesybų forma atsirasti, nes pastaroji iÅ¡ esmės pažeidė sutartinę prievolę, nors žinojo Rangos sutarties sÄ lygas bei jose įtvirtintas pareigas.

10. IeÅ¡kovė nurodo, kad visa atsakovės ieÅ¡kovei mokėtina netesybų suma sudaro 116 992,86 Eur, į kuriÄ patenka: – 11 584,60 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.3 punktu – atsakovė neįvykdė savo prievolės, numatytos Rangos sutarties 15.1.1 punkte, t. y. atsakovė pateikė neteisingus duomenis 2014 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų aktuose Nr. 1.1 ir 1.2 už 2014 m. lapkričio mėnesio darbus; 2014 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų aktuose Nr. 2.1, 2.2 ir 2.3 už 2014 m. gruodžio mėnesio darbus; kas, anot ieÅ¡kovės, buvo užfiksuota 2015 m. kovo 2 d. atliktų darbų patikros ir apžiÅ«ros akte.

IeÅ¡kovė pateikė atsakovei pretenzijÄ (su joje nurodyta atsakovei skiriama bauda ir suma, kuria mažinamas jai mokėtinas atlygis) ir 2015 m. kovo 2 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija BMB Nr. 000174 10 485,15 Eur (iÅ¡ kurių 8 688,60 Eur bauda) sumai. Be to, anot ieÅ¡kovės, atsakovės 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų akte Nr. 4.4 nurodyta ir į ginčo objektÄ pristatyta gesinimo stotelė neatitiko reikalaujamų ir projektiniuose dokumentuose nurodytų tokios įrangos charakteristikų, todėl ieÅ¡kovė 2015 m. balandžio 29 d. praneÅ¡imu informavo atsakovę, kad už neteisingų atliktų darbų aktų už 2015 m. balandžio mėnesį pateikimÄ jai skiriama 2 896 Eur bauda, bei pateikė 2015 m. balandžio 29 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija BMB Nr. 000176 – 2 896 Eur sumai; taigi, bendra atsakovei skirtina bauda sudaro 11 584,60 Eur sumÄ ; – 39 085,28 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 22.7 punktu, t. y. skiriama 10 proc. dydžio bauda už ginčo sutarties nutraukimÄ dėl atsakovės kaltės nuo Rangos sutarties nutraukimo momentui neatliktų darbų kainos (Rangos sutarties kaina yra 439 325,30 Eur (1 516 902,41 Lt) be PVM, atsakovė atliko darbų (iki Rangos sutarties nutraukimo) už 48 472,47 Eur (167 365,75 Lt) (apie 11 proc.), dėl atsakovės kaltės neatlikta darbų 390 852,83 Eur (1 349 536,66 Lt) sumai, todėl atitinkamai paskaičiuota 10 proc. dydžio bauda);

– 24 328,08 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.4 punktu (atsakovė iki Rangos sutarties nutraukimo momento nepateikė 84 dienas (nuo 2015 m. kovo 13 d.) civilinės atsakomybės draudimo poliso – savo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės); – 4 344,30 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.6 punktu. Pažymi, kad už Rangos sutarties 13.1 punkte numatyto atsakovės įsipareigojimo dalyvauti rangovų susirinkimuose nevykdymÄ atsakovė turi sumokėti po 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio baudÄ už kiekvienÄ atskirÄ tokio pažeidimo faktÄ ; anot ieÅ¡kovės, atsakovės atstovas nedalyvavo 15 susirinkimų (per 2015 m.) iÅ¡ 16, nors, kaip minėta, atsakovė pagal Rangos sutartį buvo įsipareigojusi užtikrinti, jog statybvietėje visÄ Rangos sutarties vykdymo laikotarpį bÅ«tų ir darbus organizuotų kompetentingas statybos vadovas;

– 25 486,56 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.1 punktu. Teigia, kad atsakovė 88 kalendorines dienas vėlavo atlikti ir perduoti ieÅ¡kovei sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo darbus (turėjo baigti iki 2015 m. kovo 9 d., tačiau nebaigė iki ginčo sutarties nutraukimo), todėl už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ pagal atskirų darbų etapų pabaigÄ skaičiuojama 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio bauda; – 12 164,04 Eur bauda, paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.1 punktu.

Teigia, kad atsakovė 42 dienas pavėlavo atlikti bei perduoti ieÅ¡kovei vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus (turėjo užbaigti 2014 m. gruodžio 17 d., o perdavė tik 2015 m. sausio 29 d.), todėl už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ pagal atskirų darbų etapų pabaigÄ skaičiuojama 289,62 Eur (1 000,00 Lt) dydžio bauda.

11. Kita vertus, aiÅ¡kina, kad atsakovė 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imo pateikimo dienai buvo pateikusi atliktų darbų aktus (kuriuos ieÅ¡kovė patvirtino), pagal kuriuos ieÅ¡kovė atsakovei buvo nesumokėjusi 34 959,21 Eur (120 707,19 Lt) sumos, todėl ieÅ¡kovė atliko vienaÅ¡alį minėtų sumų įskaitymÄ ir atitinkamai jos reikalaujama priteisti netesybų suma sudaro 82 033,65 Eur (116 992,86 Eur - 34 959,51 Eur).

12. IeÅ¡kovė dėl atsakovės argumentų, esÄ patvirtinančių, kad pastaroji parengė darbo projektÄ ir jį perdavė ieÅ¡kovei, nurodo, jog atsakovės teiginiai nelogiÅ¡ki ir prieÅ¡taraujantys jos pačios nurodomoms aplinkybėms. Pažymi, kad atsakovė, kaip tinkamos pareigos perduoti dokumentus įvykdymo įrodymu, remiasi 2015 m. sausio 22 d. sÄ skaita faktÅ«ra ir aktu, nors vėliau pati nurodė, jog projektiniai sprendiniai buvo tikslinami kovo, balandžio, gegužės mėnesiais. Anot ieÅ¡kovės, atsakovės pateikiama 2015 m. sausio 22 d. sÄ skaita faktÅ«ra ir aktas dėl darbo projekto perdavimo nepatvirtina, jog ieÅ¡kovei buvo perduotas galutinis darbo projektas su visais statybų eigoje inicijuotais pakeitimais, kadangi po 2015 m. sausio 22 d. darbo projekto sprendiniai buvo keičiami, o įrodymų, jog ieÅ¡kovei buvo perduotas galutinis darbo projektas su visais statybų eigoje inicijuotais pakeitimais, nėra.

Be to, atsakovės minimi raÅ¡ytiniai įrodymai (dėl UAB „Inžinera“ darbų atlikimo pagal atsakovės sudarytÄ projektÄ ) kaip tik patvirtina ieÅ¡kovės įrodinėjamas aplinkybes, jog ieÅ¡kovė negavo iÅ¡ atsakovės darbo projekto korektÅ«ros su visais statybų eigoje inicijuotais pakeitimais, nes UAB „Inžinera“ nuolat reiÅ¡kė pretenzijas ieÅ¡kovei dėl minėtos darbo projekto korektÅ«ros nepateikimo (kas patvirtina, jog minėtos korektÅ«ros ieÅ¡kovė iÅ¡ atsakovės nebuvo gavusi).

13. IeÅ¡kovė dėl atsakovės argumentų, pateisinančių pastarosios atsilikimÄ nuo darbų grafiko (esÄ darbų grafiko pakeitimus inicijuodavo pati ieÅ¡kovė ir žodžiu keitė projektinius sprendimus), nurodo, kad Å¡alys nagrinėjamo ginčo atveju raÅ¡tu susitarimo dėl darbų atlikimo grafiko pakeitimo nesudarė, t. y. ieÅ¡kovės inicijuoti projektinių sprendinių pakeitimai buvo minimalÅ«s, neesminiai, nevirÅ¡ijantys Rangos sutarties 8.2.1 punkte numatytos ribos, o poreikį keisti projektinius sprendinius lėmė pačios atsakovės netinkamas projektinių sprendinių parinkimas ir netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas.

14. IeÅ¡kovė, nesutikdama su atsakovės argumentais, kad netinkamÄ siurblinės buvimo vietÄ suprojektavo ne atsakovė, o UAB „Tiksli forma“, nurodo, jog analizuojant „Gaisrinė sauga“ projekto dalį akivaizdu, kad projektas parengtas dėl situacijos kontrolės ir valdymo kilus gaisrui, tačiau, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovė, minėtame projekte konkretÅ«s gaisrinės saugos sprendiniai nepateikti ir bÅ«tent „PrieÅ¡gaisrinio vandentiekio“ dalies projekte, kurį rengė atsakovė, o ne UAB „Tiksli forma“, numatyta, jog projektas atliktas remiantis standartais ir normomis (Stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis ir Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėmis).

Aplinkybę, jog minėtÄ projekto dalį rengė atsakovė, anot ieÅ¡kovės, patvirtina projekto dalies vadovės I. G. paraÅ¡as prie atitinkamos projekto „PrieÅ¡gaisrinio vandentiekio“ dalies. Kaip minėta, pagal atsakovės parengtÄ projektÄ stacionari prieÅ¡gaisrinė gesinimo stotelė suprojektuota antrame pastato aukÅ¡te, o tai neatitinka Statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklių 51 punkto, pagal kurį gesinimo stotis turi bÅ«ti įrengiama pirmuose arba cokoliniuose aukÅ¡tuose ir rÅ«siuose, turinčiuose išėjimÄ Ä¯ laiptinę arba laukÄ .

15. IeÅ¡kovė aiÅ¡kina, kad atsakovė buvo įsipareigojusi visus Rangos sutartyje numatytus darbus atlikti už 439 325,31 Eur, tuo tarpu ieÅ¡kovė, turėdama samdyti kitus rangovus Rangos sutarties užbaigimui, sumokėjo 554 765,66 Eur, t. y. 115 440,35 Eur daugiau nei bÅ«tų turėjusi sumokėti pagal su atsakove sudarytÄ ginčo sutartį. Taigi, jei atsakovė bÅ«tų tinkamai ir iki galo įvykdžiusi Rangos sutartį, ieÅ¡kovė nebÅ«tų patyrusi papildomų iÅ¡laidų (nuostolių), kurių dydis 115 440,35 Eur. Taigi, anot ieÅ¡kovės, atsakovei priskaičiuotos ir mokėtinos netesybos net nepadengia ieÅ¡kovės patirtų nuostolių, todėl jos negali bÅ«ti mažinamos. Pažymi, kad ieÅ¡kovės tokio dydžio nuostolius lėmė:

1) atsakovė pagal Rangos sutartį vandentiekio, WC prietaisų, buitinių nuotekų, technologinės nuotekynės bei kondensato nuotekų įrengimo darbus įsipareigojo atlikti už 74 341,95 Eur, tačiau atsakovei nebaigus šių darbų, ieškovė samdėsi naujus rangovus bei pirko medžiagas ir sumokėjo 99 197,79 Eur (24 855,84 Eur brangiau); 2) atsakovė pagal Rangos sutartį įsipareigojo atlikti šildymo sistemos įrengimo darbus už 40 301,03 Eur, tačiau šių darbų neatliko, todėl ieškovė ieškojo naujų subrangovų šiems darbams atlikti ir sumokėjo 49 794,54 Eur (9 493,54 Eur brangiau); 3) atsakovė pagal Rangos sutartį įsipareigojo atlikti šilumos punkto įrengimo darbus už 19 960,40 Eur, tačiau šių darbų neatliko, todėl ieškovė sudarė sutartis su naujais rangovais dėl šilumos punkto rengimo darbų atlikimo ir sumokėjo 11 600 Eur;

4) atsakovė neatliko ir vėsinimo sistemos įrengimo darbų, todėl ieškovė sudarė sutartį su nauju rangovu ir sumokėjo 49 619,90 Eur;

5) atsakovė pagal Rangos sutartį įsipareigojo, bet neatliko vėdinimo sistemos įrengimo darbų už 171 565,60 Eur, todėl ieškovė samdė kitas įmones šiems darbams atlikti ir sumokėjo 271 192,82 Eur (99 627,22 Eur brangiau);

6) atsakovė pagal Rangos sutartį įsipareigojo, bet iki galo neatliko, automatinės gaisro gesinimo sistemos įrengimo darbų, kurių kaina buvo 67 527,46 Eur, ieÅ¡kovė Å¡iems darbams užbaigti samdėsi naujÄ rangovÄ ir sumokėjo 49 619,90 Eur. Visi naujų subrangovų atlikti darbai buvo atliekami pagal pačios atsakovės rengtÄ projektinę dokumentacijÄ .

16. Atsakovė UAB „Vaidora“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

17. Atsakovė atsiliepimuose į ieÅ¡kinį (pradinį ir patikslintÄ ), raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodo, kad 2015 m. kovo 2 d. pretenzijoje (dėl galimai nurodytų neatliktų darbų) esančius teiginius paneigia tai, jog 2014 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų aktai Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3 ieÅ¡kovės buvo priimti ir pasiraÅ¡yti Rangos sutartyje nustatyta tvarka, patvirtinant atliktų darbų aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3 nurodytų darbų atlikimo faktÄ ; taip pat iÅ¡raÅ¡ytos 2014 m. lapkričio 25 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija SAF Nr. 1139 ir 2014 m. gruodžio 17 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija SAF Nr. 1143, todėl ieÅ¡kovė negali ginčyti, kad atliktų darbų akte nurodyti darbai faktiÅ¡kai nebuvo atlikti (Rangos sutarties 15.1.6 punktas).

18. Atsakovė aiÅ¡kina, kad atlikti darbai buvo perduodami suteikiant ieÅ¡kovei laiko patikrinti, ar pateiktuose atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti. Å ias aplinkybes patvirtina tai, kad 2014 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų aktai Nr. 1.1, 1.2, bei 2014 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų aktai Nr. 2.1, 2.2, 2.3 buvo pasiraÅ¡yti ne jų pateikimo dienÄ , bet atitinkamai 2014 m. lapkričio 28 d. ir 2014 m. gruodžio 23 d, t. y. ieÅ¡kovei ir techniniam prižiÅ«rėtojui atlikus pateiktų atliktų darbų aktų patikrinimus, kurių metu faktiÅ¡kai atliktų darbų apimties neatitiktis atliktų darbų aktuose nurodytiems darbams nenustatyta. Taigi, atsakovė tinkamai atliko kiekvieno konkretaus darbų etapo darbus bei pasiekė iÅ¡ jos reikalaujamÄ rezultatÄ .

19. Nurodo, jog ieÅ¡kovė nepagrįstai atsisakė pasiraÅ¡yti 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų aktÄ Nr. 4.4 „Gesinimo stotis“, nes pateikta gaisrinių siurblių stotelė atitiko charakteristikas, nurodytas ieÅ¡kovės. Pažymi, kad vienintelis nurodomas į objektÄ pristatytos gaisrinių siurblių stotelės neatitikimas 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų akte Nr. 4.4, darbų sÄ matoje ir projektiniuose dokumentuose įtvirtintiems reikalavimams gaisrinių siurblių stotelei – atsakovės pristatyta gaisrinių siurblių stotelė buvo sukomplektuota iÅ¡ dviejų 22 kW, o ne 30 kW elektrinių siurblių.

Kita vertus, anot atsakovės, nurodyta aplinkybė negali būti laikoma netinkamos, projektiniuose dokumentuose nurodytų charakteristikų neatitinkančios įrangos pateikimu; siurblių galingumas rodo, kiek elektros energijos yra sunaudojama siurbiant, tačiau siurblių efektyvumo neapibūdina, nes siurblių efektyvumas priklauso nuo jų našumo (m3/h) ir palaikomo slėgio (bar), o ne nuo sunaudojamos elektros energijos kiekio. Pažymi, kad pateiktos gaisrinių siurblių stotelės našumas (130 m3/h) ir palaikomas slėgis (3,1 bar) atitinka projektinių dokumentų reikalavimus, kuriuose nurodoma siurblių galia max. iki 30 kW (siekiant užtikrinti, kad nebūtų pateikti siurbliai, kurių galia yra didesnė nei objektui tiekiama elektros galia).

20. Anot atsakovės, ieÅ¡kovė netinkamai aiÅ¡kina Rangos sutarties 20.2.3 punktÄ , nes Å¡i nuostata, atsižvelgiant į nustatytų netesybų dydį, aiÅ¡kintina kaip nustatanti pareigÄ mokėti baudÄ tik tuo atveju, jei rangovė (atsakovė) iÅ¡ viso nėra atlikusi darbų/neužbaigia darbų etapo, tačiau, siekdama iÅ¡vengti atsakomybės už darbų atlikimo terminų nesilaikymÄ , vis vien pateikia užsakovei (ieÅ¡kovei) priimti neatliktus darbus. Teigia, kad aiÅ¡kinant Rangos sutarties 20.2.3 punktÄ , kaip įtvirtinantį ieÅ¡kovės teisę reikalauti 2 896 Eur baudos, net ir tuo atveju, kai atsakovė užbaigia darbų etapÄ (o ginčo dėl to, kad darbų, kuriems perduoti buvo suraÅ¡omi atliktų darbų aktai, etapus atsakovė užbaigė, nėra), Rangos sutarties 20.2.3 punkte įtvirtintos netesybos neatitiktų tikslo, kurio yra siekiama netesybų nustatymu.

21. Atsakovė aiÅ¡kina, jog ieÅ¡kovė nutylėjo aplinkybes, kad Å¡alių susitarimu buvo keičiami darbų atlikimo terminai – ieÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose iÅ¡ esmės pati pripažįsta faktÄ , jog darbų grafiko nebuvo laikytasi ir dėl darbų atlikimo terminų buvo tariamasi su atsakove. Taigi, anot atsakovės, atsižvelgiant į tai, kad darbų grafikas buvo pakeistas, ieÅ¡kovė turėtų įrodyti dėl kokių darbų atlikimo terminų buvo sutarta, pateikti naujÄ , Å¡alių suderintÄ darbo grafikÄ , tačiau ieÅ¡kovė Å¡ių aplinkybių neįrodė, atitinkamai neįrodė ir atsakovės vėlavimo atlikti darbus.

Be to, anot atsakovės, ieÅ¡kovė statybų eigoje keitė projektinius sprendimus, tokius pakeitimus inicijuodavo pati ir praktiÅ¡kai visada tik žodžiu; dėl projektinių pakeitimų keitėsi darbo apimtis, darbų atlikimo terminai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovė vėlavo atlikti darbus, juos atliko ne pagal darbo grafikÄ ir pan. Apibendrindama, pabrėžia, kad darbų eiga ir atlikimo terminai buvo derinami pačioje statybų aikÅ¡telėje, kassavaitinių susirinkimų metu. Be to, ieÅ¡kovė neįrodė, kad sudarė sÄ lygas atsakovei atlikti jai pavestus darbus, t. y. kad perdavė darbo projektÄ , statybvietę, statybos leidimÄ ir pan.

22. Anot atsakovės, ji įvykdė SusitarimÄ dėl projektavimo, parengė ir perdavė ieÅ¡kovei Vidaus vėdinimo, Å¡ildymo, vėsinimo, Å¡ilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbų projektÄ , tačiau ieÅ¡kovė nėra perdavusi atsakovei, kaip rangovei, darbo projekto su techninio prižiÅ«rėtojo žyma „pritariu statyti“, todėl neįvykdė Rangos sutarties 9.1.4 punkto nuostatų, dėl ko atsakovė negalėjo vykdyti darbų dėl ieÅ¡kovės kaltės (Rangos sutarties 10.3 punktas).

23. Atsakovė nurodo, jog ieÅ¡kovė nutraukė Rangos sutartį nesilaikydama sutarties nutraukimo tvarkos, numatytos Rangos sutarties 22.1 punkte. Anot atsakovės, minėtas Rangos sutarties punktas numato 10 dienų įspėjimo terminÄ rangovei apie sutarties nutraukimÄ , kurio reikÅ¡mė – suteikti rangovei papildomÄ terminÄ užsakovės nurodytiems sutarties vykdymo trÅ«kumams paÅ¡alinti bei iÅ¡saugoti sutartį, jei rangovė trÅ«kumus paÅ¡alina, tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, nutraukdama Rangos sutartį, nesuteikė jokio termino atsakovei paÅ¡alinti Rangos sutarties vykdymo trÅ«kumus ir nepaliko galimybės atsakovei iÅ¡saugoti Rangos sutarties.

Taigi, atsakovės vertinimu, ginčo sutarties nutraukimas yra neteisėtas vien dėl procedūrų nesilaikymo. Pažymi, kad atsakovė 2015 m. birželio 3 d. pateikė ieškovei motyvuotus prieštaravimus dėl ginčo sutarties nutraukimo, tačiau ieškovė į juos neatsakė, kadangi ieškovės tikslas buvo bet kokia kaina Rangos sutartį nutraukti neva dėl atsakovės kaltės, jog nereikėtų mokėti atsakovei už jos atliktus darbus. Aiškina, kad iki 2015 m. birželio mėnesio dirbusi, savo lėšomis pirkusi medžiagas, mokėjusi darbuotojams darbo užmokestį ir t. t., atsakovė negaus jokio, net savo kaštų padengiančio, atlygio ir liks dar skolinga ieškovei netesybų (68 520,39 Eur (116 992,86 Eur (baudinės netesybos) - 48 472,47 Eur (rangovės atliktų darbų kaina)).

24. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės paskaičiuotomis netesybomis, nurodo, kad: – ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 39 085,28 Eur baudos (pagal Rangos sutarties 22.7 punktÄ ) yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė neįrodė Rangos sutarties nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, reikalaujamas baudos dydis yra akivaizdžiai nesÄ Å¾iningas, pažeidžiantis Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo, teisingumo ir protingumo principus; – ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 24 328,08 Eur baudos (pagal Rangos sutarties 20.2.4 punktÄ ) yra nepagrįstas, nes nurodyta Rangos sutarties nuostata nedetalizuoja prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«do (laidavimas, garantija, rankpinigiai, netesybos ar kt.) ir numatyta sankcija yra nežinia už kÄ , o susitarimas dėl netesybų turi bÅ«ti raÅ¡ytinis (CK 6.72 straipsnis).

Anot atsakovės, civilinės atsakomybės draudimo polisas negalėjo bÅ«ti pateiktas ieÅ¡kovei dėl jos pačios nesÄ Å¾iningų veiksmų, t. y. atsisakymo pasiraÅ¡yti ir pateikti draudimo bendrovės atitinkamos formos patvirtinimÄ ; – ieÅ¡kovės reikalavimas dėl 4 344,30 Eur baudos (pagal Rangos sutarties 20.2.6 punktÄ ) yra nepagrįstas, nes ieÅ¡kovė tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovė nedalyvavo 15 iÅ¡ 16 organizuotų per 2015 m. kassavaitinių susirinkimų, tačiau nepateikė įrodymų (protokolų, praneÅ¡imų) apie vykusius susirinkimus ir atsakovės tinkamÄ informavimÄ apie organizuotus susirinkimus;

– ieÅ¡kovės reikalavimai dėl 25 486,56 Eur ir 12 164,04 Eur baudų (pagal Rangos sutarties 20.2.1 punktÄ ) yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovė nepateikė duomenų, kada atsakovei buvo pateikti: darbo projektas (Rangos sutarties 9.1.4 punktas), statybvietė (Rangos sutarties 9.1.3 ir 16.1 punktai) bei statybos leidimas (Rangos sutarties 9.1.5 punktas), t. y. neįrodė, kad atsakovė privalėjo atlikti ieÅ¡kovės nurodytus darbus bei kad atsakovė pažeidė darbų atlikimo terminus.

25. Be to, atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė reikalauja dvigubų netesybų, t. y. už atskirus Rangos sutarties pažeidimus (20.2.1-20.2.9 punktai) ir už Rangos sutarties nutraukimÄ (22.7 punktas), kai sutarties nutraukimo pagrindu buvo tie patys Rangos sutarties pažeidimai (20.2.1-20.2.9 punktai); taigi, anot atsakovės, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė netesybas skaičiuoja kumuliatyviai, kas yra draudžiama. Tuo atveju, jei teismas vis dėl to spręstų, kad yra pagrindas taikyti atsakovei sutartinę atsakomybę, atsakovė praÅ¡o mažinti ieÅ¡kovės praÅ¡omas netesybas iki 3 proc. dydžio nuo atsakovės atliktų darbų vertės.

26. Anot atsakovės, ieÅ¡kovė apie savo teisių pažeidimÄ turėjo sužinoti tada, kai jai buvo pateikti 2014 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų aktai Nr. 1.1, 1.2 ir 2014 m. gruodžio mėn. 17 d. atliktų darbų aktai Nr. 2.1, 2.2, 2.3 – atitinkamai 2014 m. lapkričio 25 d. ir 2014 m. gruodžio 17 d., todėl dalis ieÅ¡kinio reikalavimo (dėl 5 792 Eur baudos) turi bÅ«ti atmesta, nes ieÅ¡kinys buvo pateiktas praleidus CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte įtvirtintÄ sutrumpintÄ 6 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Taip pat ieÅ¡kovės reikalavimams dėl netesybų mokėjimo už tariamÄ nedalyvavimÄ rangovų susirinkimuose, vėlavimÄ atlikti rangos darbus turi bÅ«ti taikomas sutrumpintas 6 mėn. ieÅ¡kinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo sužinojimo apie teisės pažeidimÄ .

27. Atsakovė nurodo, kad parengė darbo projektÄ ir perdavė jį ieÅ¡kovei. Be to, pati ieÅ¡kovė 2015 m. rugpjūčio 30 d. pakartotiniame praneÅ¡ime dėl Rangos sutarties netinkamo vykdymo nurodė, kad koreguotas vėdinimo darbo projektas rangovei UAB „Inžinera“ buvo pateiktas birželį; ieÅ¡kovės pateiktame UAB „Inžinera“ 2015 m. rugpjūčio 26 d. raÅ¡te Nr. 15/052 pastaroji nurodo, kad negavo iÅ¡ UAB „BM bÅ«stas“ Å ildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų darbo projektų korektÅ«rų, su visais statybų eigoje UAB „BM bÅ«stas“ inicijuotais pakeitimais ir iki Å¡iol vadovaujasi UAB „BM bÅ«stas“ pateikta 2015 m. vasario 27 d. versija, kuri neatitinka faktinės situacijos.

IeÅ¡kovė, kitoje byloje įrodinėdama, kad rangovei UAB „Inžinera“ perdavė visÄ statybų darbams vykdyti bÅ«tinÄ dokumentacijÄ , pateikė ieÅ¡kovės 2015 m. vasario 17 d. el. laiÅ¡kÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovė darbo projekto Å VOK dalį gavo iÅ¡ UAB „Vaidora“ darbuotojos J. S..

28. Anot atsakovės, iÅ¡ kitos civilinės bylos duomenų (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-3112-431/2016) nustatyta, kad faktiÅ¡kai kitų rangovų darbai ginčo objekte buvo vykdomi dar 2015 m. spalio mėn.; patalpos nuomininkei buvo perduotos tik 2015 m. lapkričio 2 d. Taigi, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovei (ir kitiems darbus atliekantiems rangovams) buvo žinoma, jog ieÅ¡kovė ginčo objekto nepriduos eksploatuoti ankščiau nei 2015 m. rudenį; toks darbų atlikimo terminas buvo įvardintas ir atsakovei. Atsakovės vertinimu, ji nevėlavo atlikti rangos darbų pagal žodžiu sutartus terminus, o ieÅ¡kovė nepatyrė ir negalėjo patirti jokių nuostolių dėl negautų pajamų už pastato nuomÄ .

29. Atsakovė pažymi, kad nerengė „Gaisrinės saugos“ dalies projekto, tačiau rengė „PrieÅ¡gaisrinio vandentiekio“ projekto dalį, t. y. atsakovė nenurodė ir neprojektavo patalpos, kur turi bÅ«ti stacionari prieÅ¡gaisrinė gesinimo stotelė, nes stacionarios prieÅ¡gaisrinės gesinimo stotelės buvimo vieta yra numatoma projekto dalyje „Gaisrinė sauga“, kuriÄ rengė UAB „Tiksli forma“. Atsakovė pažymi, kad pasikeitus pastato planui, buvo numatyta pastatÄ statyti be rÅ«sio, todėl atsakovė gavo kitÄ stacionarios prieÅ¡gaisrinės gesinimo stotelės buvimo vietÄ â€“ antro aukÅ¡to patalpų eksplikacijoje yra nurodyta 65,67 kv. m patalpa Nr. 20 „Kompresorinė – Gesinimo stotis“.

Teigia, kad atsakovė buvo atsakinga už tinkamÄ vandentiekio privedimÄ iki stacionarios prieÅ¡gaisrinės gesinimo stotelės ir stacionarios prieÅ¡gaisrinės gesinimo stotelės tinkamumÄ objektui, bet ne už stacionarios prieÅ¡gaisrinės gesinimo stotelės buvimo pastate vietÄ . Taigi, darbo projekto dalinės ekspertizės akte pastabos apie netinkamoje vietoje suprojektuotÄ stacionarios prieÅ¡gaisrinės gesinimo stotelės vietÄ yra skirtos ne UAB „Vaidora“, bet projektuotojai, projektavusiai darbo projekto dalį „Gaisrinė sauga“.

Be to, „PrieÅ¡gaisrinio vandentiekio“ projekto dalyje buvo atliktas hidraulinis sistemų skaičiavimas, kuris iÅ¡ esmės patvirtina, kad elektros galia neturi reikÅ¡mės siurblių naÅ¡umui, t. y. pagrindiniai siurblių parametrai yra vandens kiekio padavimas per atitinkamÄ laikÄ ir slėgis. Pažymi, kad UAB „Technobaltic“ pagal atsakovės nurodytÄ darbo taÅ¡kÄ parinko stacionariÄ prieÅ¡gaisrinę gesinimo stotelę, kuri užtikrina vandens padavimÄ Q-130 m3/h ir slėgį H–3,1 bar.

Taigi, atsakovės vertinimu, UAB „Technobaltic“ parinkta stacionari prieÅ¡gaisrinė gesinimo stotelė atitiko ieÅ¡kovės nurodytus naÅ¡umo reikalavimus ir nevirÅ¡ijo maksimalaus elektros galingumo 30 kW, t. y. sukomplektuota su 22 kW galingumo siurbliais, užtikrinančiais reikalaujamÄ stacionarios prieÅ¡gaisrinės gesinimo stotelės naÅ¡umÄ .

30. Atsakovė UAB „Vaidora“ pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais 2014 m. birželio 12 d. Rangos sutarties ir 2014 m. liepos 31 d. susitarimo Nr. 1 nutraukimÄ bei vienaÅ¡alį įskaitymÄ , atliktus ieÅ¡kovės 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imo pagrindu; priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės užmokestį už atliktus darbus – 72 815,73 Eur skolÄ , 1 396,95 Eur delspinigius, 100 322,30 Eur negautÄ pelnÄ (pažymėtina, kad atsakovė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo dalies dėl Å¡io reikalavimo, kuris buvo atmestas, neskundė, todėl bylÄ nagrinėjant antrÄ kartÄ teismas dėl minėto reikalavimo nepasisako; atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog Å¡io reikalavimo nebepalaiko), 7 824,35 Eur žalos atlyginimÄ , 8,25 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

31. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodo, kad ieÅ¡kovė be pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Rangos sutartį 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imu, nes nebuvo Rangos sutarties 22.1 punkte nurodytų sÄ lygų bei jokio faktinio pagrindo: – dėl nepateikto civilinės atsakomybės draudimo poliso atsakovė nurodo, kad ji negalėjo pratęsti civilinės atsakomybės draudimo (nors dėl tokio pratęsimo kreipėsi) dėl ieÅ¡kovės kaltės ir jos nesÄ Å¾iningų veiksmų – ieÅ¡kovė atsisakė pasiraÅ¡yti ir pateikti draudimo bendrovei atitinkamos formos patvirtinimÄ , jog iki tokio patvirtinimo dienos nėra įvykę draudiminių įvykių.

Teigia, kad apie bÅ«tinybę pateikti draudimo bendrovei atitinkamÄ raÅ¡tÄ atsakovė ne kartÄ buvo informavusi ieÅ¡kovę, tačiau pastaroji nebendradarbiavo; – dėl pažeistų darbų atlikimo terminų ir nepadidintų darbų atlikimo tempų atsakovė nurodo, kad nors pasiraÅ¡ant Rangos sutartį buvo tikimasi darbus atlikti per devynis mėnesius (iki 2015 m. kovo 12 d.), tačiau Å¡is terminas į Rangos sutartį nebuvo įtrauktas. Å alys Rangos sutarties priede Nr. 2 (darbų grafike) darbų atlikimo terminus apibrėžė savaitėmis, tačiau nenumatė galutinio darbų atlikimo termino, t. y. numatytas tik darbų atlikimo periodas.

Taigi, atsakovės teigimu, esminę reikÅ¡mę turi ne darbų pabaigos terminai, bet jų atlikimo pradžios terminai, t. y. rangos darbų atlikimo savalaikiÅ¡kumas, jų atlikimas per darbų grafike numatytÄ periodÄ , darbų užbaigimas pagal grafike nurodytas orientacines savaites, priklausė iÅ¡imtinai tik nuo ieÅ¡kovės prieÅ¡prieÅ¡inių pareigų, numatytų Rangos sutarties 9.1.4, 9.1.3, 16.1, 9.1.5 punktuose, vykdymo, tačiau ieÅ¡kovė minėtų pareigų neįvykdė. Anot atsakovės, ieÅ¡kovė nesilaikė darbų grafike nustatytų darbų fronto perdavimo terminų, o darbai vyko pagal atskirus ieÅ¡kovės nurodymus, neatsižvelgiant į darbų grafike nurodytus terminus.

Teigia, kad su ieškove žodžiu buvo sutarta dėl rangos darbų atlikimo pabaigos 2015 m. rugpjūčio pabaigoje, nes tik tada buvo planuojamas įrengti privažiavimas iki statomo prekybos centro, atlikti lietaus nuotakyno darbai. Be to, atsakovė negalėjo atlikti tam tikrų darbų iki kiti rangovai atliks savuosius, pvz., negalima buvo montuoti sprinklerių galinių taškų nuomos patalpose, baigti sistemos montavimo, nes nebuvo įrengtas lubų karkasas, pertvaros. Net ir po 2015 m. gegužės 26 d. pranešimo atsakovei nebuvo galimybės atlikti darbų dėl ieškovės kaltės, nes nebuvo darbų fronto;

– dėl neužtikrinimo, kad statybvietėje bÅ«tų statybos vadovas, atsakovė nurodo, jog byloje esantys įrodymai (įsakymai „Dėl atsakingų asmenų už darbų eigÄ , kokybę, darbo ir prieÅ¡gaisrinę apsaugÄ skyrimo statybos objekte“ bei kvalifikacijos atestatai) Å¡ias aplinkybes paneigia; – dėl neparengto darbo projekto atsakovė nurodo, kad tinkamai įvykdė susitarimu prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ parengti darbo projektÄ ir jį perdavė ieÅ¡kovei, kuri perdavimo metu jokių pastabų jam neturėjo – priėmusi ir pasiraÅ¡iusi atsakovės pateiktÄ 2015 m. sausio 22 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VSF Nr. 0004 ir atliktų darbų aktÄ Nr. 150122, t. y. patvirtindama, kad darbo projekto parengimo darbai atlikti ir perduoti tinkamai; – dėl nepaÅ¡alintų trÅ«kumų, susijusių su vėdinimo sistemos įrengimu, atsakovė nurodo, kad ji tinkamai įvykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimÄ pagal jai pateiktus dokumentus projektavimui; – dėl netinkamai suprojektuotos prieÅ¡gaisrinių siurblių stotelės buvimo vietos atsakovė nurodo, kad prieÅ¡gaisrinės siurblinės vietÄ inžinieriams paprastai nustato projekto vadovas pagal prieÅ¡gaisrinę dalį darančių specialistų nurodymus.

Teigia, kad projekto prieÅ¡gaisrinės dalies parengimas ir įvertinimas buvo pavestas ne atsakovei, bet UAB „Fire experts“. Anot atsakovės, ji informavo ieÅ¡kovę apie tai, kad paskirtos patalpos galimai nėra tinkamos prieÅ¡gaisrinių siurblių stotelės įrengimui, tačiau ieÅ¡kovė, turėdama asmenį, atsakingÄ už prieÅ¡gaisrinį vertinimÄ , į Å¡iÄ atsakovės pastabÄ neatsižvelgė ir vis vien reikalavo atsakovę darbo projekte nurodyti konkrečiÄ prieÅ¡gaisrinių siurblių stotelės buvimo vietÄ ;

– dėl parinktos netinkamos gesinimo siurblių stotelės atsakovė nurodo, kad rengiant darbų projektÄ nėra sprendžiama dėl įrenginių modelių ir gamintojų pasirinkimo, darbų projekte yra nurodomos tik apytikslės įrenginių charakteristikos (jų naÅ¡umas) su galingumo rezervu dėl elektros energijos galios užtikrinimo įrenginiui. Pažymi, kad nors atsakovė įrengė gesinimo siurblių stotelę su dviem 22 kW, o ne 30 kW, galios siurbliais, tai negali bÅ«ti laikoma neatitiktimi darbo projektui.

AiÅ¡kina, kad renkantis gesinimo siurblių stotelę, darbo projektas buvo pateiktas siurblių gamintojui, kuris, įvertinęs visÄ darbo projektÄ , parinko tinkamiausiÄ gesinimo siurblių stotelės modelį. Nors atsakovė siÅ«lė ieÅ¡kovei, kad gesinimo siurblių stotelės tinkamumÄ objektui įvertintų ekspertai, bei pakeisti gesinimo siurblių stotelę už atskirÄ mokestį, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė.

32. Atsakovė pakartotinai pažymi, kad ieškovė Rangos sutartį nutraukė nesilaikydama sutarties nutraukimo tvarkos, numatytos Rangos sutarties 22.1 punkte, ir nesuteikė jokio termino atsakovei pašalinti galimų Rangos sutarties vykdymo trūkumų, bei nesilaikė įspėjimo terminų (10 dienų įspėjimo terminas pasibaigė tik 2015 m. birželio 5 d., o Rangos sutartis turėjo būti nutraukta nuo 2015 m. birželio 6 d.). Be to, pažymi, kad Rangos sutartyje numatytas 10 dienų terminas yra neprotingas, akivaizdžiai per trumpas.

33. Anot atsakovės, ieÅ¡kovės 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imu atliktas įskaitymas yra neteisėtas, nes nebuvo sÄ lygų visumos įskaitymui atlikti. Nurodo, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl netesybų įskaitymo metu net nebuvo vykdytinas pagal pačios ieÅ¡kovės parengtÄ ir pasiÅ«lytÄ Rangos sutartį (18.10, 20.4 punktai). Atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė, siekdama įskaityti savo tariamÄ teisę į netesybas, pirmiausiai turėjo pareikalauti atsakovės jas sumokėti ir suteikti 10 kalendorinių dienų terminÄ ; tik suėjus 10 dienų nuo pareikalavimo sumokėti tariamas netesybas, ieÅ¡kovės teisė į netesybas taptų vykdytina.

Pažymi, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė niekada iki 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imo sudarymo nereikalavo sumokėti 105 408,26 Eur netesybų. Be to, ieÅ¡kovės teisė į netesybas nebuvo galiojanti, nes vienaÅ¡alis Rangos sutarties nutraukimas yra neteisėtas, atsakovė nepažeidė Rangos sutarties, todėl baudų skyrimui nebuvo pagrindo. Galiausiai, atsakovė aiÅ¡kina, kad ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ ieÅ¡kovė atliko jau po to, kai teisme buvo inicijuotas ginčas dėl netesybų pagal Rangos sutartį bei ieÅ¡kinys buvo priimtas, todėl ieÅ¡kovės atliktas vienaÅ¡alis įskaitymas pažeidė imperatyvų draudimÄ , numatytÄ CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte, atitinkamai yra negaliojantis.

Atkreipia dėmesį ir į tai, kad atsakovė iki šios dienos nėra gavusi jokio apskaitos dokumento ieškovės reikalaujamai netesybų sumai, todėl įskaitymas, kaip ūkinė operacija, iš esmės nebuvo atliktas.

34. Atsakovė praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 38 804,26 Eur dydžio skolÄ už atliktus ir ieÅ¡kovės priimtus darbus pagal 2015 m. kovo 16 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VSF Nr. 0029 (32 824,76 Eur suma) ir 2015 m. sausio 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VSF Nr. 0004 (3 854,84 Eur suma). Remiantis Rangos sutarties 18.12 punktu, atsakovė ieÅ¡kovei paskaičiavo 1 396,95 Eur dydžio delspinigius už 180 dienų laikotarpį.

35. Atsakovė taip pat praÅ¡o priteisti 34 011,47 Eur skolÄ už faktiÅ¡kai atliktus, bet ieÅ¡kovės nepagrįstai nepriimtus, darbus pagal 2015 m. kovo 16 d. aktÄ Nr. 3.5 (17 390,74 Eur suma); 2015 m. kovo 16 d. aktÄ Nr. 3.6 (2 737,75 Eur suma); 2015 m. balandžio 25 d. aktÄ Nr. 4.4.1 (9 168,81 Eur suma); 2015 m. gegužės 26 d. aktÄ Nr. 5.4 (4 714,17 Eur suma) ir jų pagrindu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras.

36. Atsakovė nurodo, kad dėl neteisėto Rangos sutarties nutraukimo ji patyrė nuotolių, kuriuos prašo ieškovės atlyginti. Aiškina, kad atsakovė patytė tiesioginių 7 824,35 Eur nuostolių, kuriuos grindžia patirta žala dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais trūkstant lėšų (jos paskaičiavimu, procesiniais sprendimais ir antstolių vykdomosiose bylose priimtais dokumentais).

37. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

38. Nurodo, kad Rangos sutartis nutraukta pagrįstai, nes atsakovė atliko tęstinius ir pakartotinius savo įsipareigojimų pagal Rangos sutartį pažeidimus. Palaiko patikslintame ieškinyje nurodytus argumentus ir papildomai pažymi, kad: – atsakovė nepateikė privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso (atsakovė priešieškinyje to neginčija) ir ši jos pareiga nėra numatyta kaip įgyvendinama tik bendromis rangovės ir užsakovės pastangomis, t. y. neįpareigoja ieškovės atlikti konkrečius veiksmus, tokius kaip bet kokių formų pildymas, kuriose atsisakoma savo teisių; anot ieškovės, šiuo atveju buvo siekiama įpareigoti ieškovę pasirašytinai patvirtinti, kad atsakovė nėra atlikusi jokių darbų su defektais (nors tuo metu ieškovė jau reiškė pretenzijas);

– atsakovė iÅ¡ esmės vėlavo atlikti darbus, tinkamai jų neorganizavo ir taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.4 punktÄ , todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.1 punktÄ . Skirtingai negu teigia atsakovė, darbų grafike, kurį pasirašė tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovė, numatyti darbų atlikimo terminai, kaip ir kiti sutartiniai įsipareigojimai, turėjo Å¡alims įstatymo galiÄ . Be to, atsakovė nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų, jog ieÅ¡kovė nesuteikė atsakovei darbų fronto, tačiau skaičiavo darbų atlikimo terminus; kad bÅ«tų susitarta dėl papildomų darbų ir kad atsakovė bÅ«tų siekusi terminų pratęsimo.

PrieÅ¡ingai, kadangi atsakovė nuolat vėlavo atlikti darbus, ieÅ¡kovė pasinaudojo Rangos sutarties 22.4 punkte numatyta teise perduoti dalį atsakovės darbų kitiems rangovams, dėl to atsakovei buvo sumažinta darbų apimtis (kurios atsakovė neįvykdė); – atsakovė neužtikrino, kad darbus prižiÅ«rėtų darbų vadovas, ir taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.1 punktÄ , todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktÄ . Anot ieÅ¡kovės, atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nepateikė jokių įrodymų ir paaiÅ¡kinimų, kuriais įrodytų, kad prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodyti asmenys (D.

G. ir M. Å .), kaip darbų vadovai, faktiÅ¡kai buvo objekte, t. y. Å¡ie asmenys objekte nesilankė ir darbų neorganizavo. Atsakovės interesus faktiÅ¡kai atstovavo tam tinkamos kvalifikacijos neturintis asmuo M. S., kuris dalyvavo organizuojamuose gamybiniuose pasitarimuose (nors asmens paskyrimo ir tinkamos kvalifikacijos įrodymų atsakovė ieÅ¡kovei nepateikė); – atsakovė neiÅ¡taisė darbo projekto trÅ«kumų, todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktÄ . Teigia, kad reikalavimai atsakovei dėl darbo projekto iÅ¡taisymo buvo reiÅ¡kiami 2015 m. gegužės mėnesį.

AiÅ¡kina, kad įvertinant statybos procesų eigÄ ir logikÄ , taip pat ir tarp Å¡alių sudarytÄ SusitarimÄ dėl projektavimo, 2015 m. sausio 22 d. priimdama pirminį darbo projektÄ , ieÅ¡kovė neturėjo galimybės visiÅ¡kai įvertinti jo tinkamumo, kadangi tam tikri trÅ«kumai gali pasimatyti tik darbų eigoje (kas faktiÅ¡kai ir įvyko); – atsakovė netinkamai vykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimÄ ir nors prieÅ¡ieÅ¡kinyje su Å¡iuo Rangos sutarties nutraukimo pagrindu nesutiko, tačiau nepateikė įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes;

– atsakovė netinkamai suprojektavo prieÅ¡gaisrinės siurblinės buvimo vietÄ , todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktÄ . IeÅ¡kovė nurodo, kad tik atsakovei, o ne jokiam kitam subjektui, buvo pavesta atlikti prieÅ¡gaisrinės siurblinės suprojektavimo darbus, o atsakovės nurodoma UAB „Fire experts“ ieÅ¡kovės buvo pasitelkta atlikti kitus darbus. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, jog ne ji buvo atsakinga dėl prieÅ¡gaisrinės siurblinės projektavimo trÅ«kumų;

– atsakovė pateikė netinkamÄ gesinimo siurblių stotelę ir piktybiÅ¡kai netaisė nurodytų trÅ«kumų, todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktÄ . Pažymi, kad esant Å¡alių susitarimui Rangos sutarties priede Nr. 3, kuris yra konkretus, aiÅ¡kus ir vienareikÅ¡miÅ¡kas, nebegali bÅ«ti vadovaujamasi jokiais teoriniais iÅ¡vedžiojimais dėl to, kÄ manė esant „tinkamiausiu“ sprendimu siurblių gamintojas, ar koks buvo subjektyvus atsakovės įsitikinimas dėl siurblių galios – kadangi atsakovė įsipareigojo įrengti AGGS su dviem 30 kW siurbliais (o ne iki 30 kW, max. 30 kW ar bet kaip kitaip), ieÅ¡kovė turėjo teisę reikalauti bÅ«tent dviejų 30 kW siurblių įrengimo ir nepriimti Å¡io reikalavimo neatitinkančio atsakovės sutartinės prievolės įvykdymo;

– atsakovė nedidino darbų atlikimo tempo, nors buvo nustatyti vėlavimai, ir taip pažeidė Rangos sutarties 7.4.1 punktÄ , todėl kilo pagrindas nutraukti Rangos sutartį pagal 22.1.4 punktÄ .

39. IeÅ¡kovė pažymi, kad jos vienaÅ¡alis Rangos sutarties nutraukimas atitinka sutartyje numatytÄ vienaÅ¡alio nutraukimo tvarkÄ (Rangos sutarties 22.1 punktas). Pažymi, kad Rangos sutarties 22.1 punkto formuluotė „pranešęs“ (o ne „įspėjęs“ ar pan.) yra aiÅ¡ki, konkreti ir vienareikÅ¡miÅ¡ka, bei patvirtina, kad terminas skirtas atsakovės informavimui apie vienaÅ¡alį nutraukimÄ , per kurį atsakovė galėtų pateikti prieÅ¡taravimus, įvertinti ieÅ¡kovės nurodomus vienaÅ¡alio nutraukimo pagrindus, bandyti bendradarbiauti, kooperuotis su ieÅ¡kove, o neskirtas įspėti atsakovę apie galimÄ nutraukimÄ , jeigu atsakovė per 10 dienų neiÅ¡taisys trÅ«kumų.

Teigia, kad ieÅ¡kovei įgyvendinus Rangos sutarties 22.1 punkte numatytus nutraukimo pagrindus, sutartis nebereikalauja ieÅ¡kovės suteikti papildomus terminus atsakovei iÅ¡taisyti pažeidimus, nes tokie terminai jau arba buvo suteikti, arba pažeidimai yra tokio pobÅ«džio, kad negali bÅ«ti iÅ¡taisomi. Be to, kadangi Rangos sutarties 22.1 punkte nurodytas 10 dienų terminas yra skirtas praneÅ¡ti atsakovei apie Rangos sutarties vienaÅ¡alį nutraukimÄ , o ne dar kartÄ atsakovę įspėti suteikiant terminÄ iÅ¡taisyti pažeidimus, Å¡is terminas yra protingas ir pakankamas atsakovės informavimo ar prieÅ¡taravimų parengimo funkcijai atlikti.

40. IeÅ¡kovės vertinimu, ji turėjo teisinį ir faktinį pagrindÄ atlikti 34 959,21 Eur įskaitymÄ , nes egzistavo visos įskaitymui reikalingos sÄ lygos, numatytos CK 6.130 straipsnyje, t. y. egzistavo abipusės teisės ir pareigos (neapmokėta suma už priimtus darbus nutraukimo dienÄ buvo 34 959,21 Eur (Rangos sutarties 9.1.1 ir 18.1 punktai), o pagal byloje pateiktus įrodymus atsakovė turėjo pareigÄ mokėti ieÅ¡kovei 105 408,26 Eur netesybų sumÄ ); ieÅ¡kovės ir atsakovės reikalavimai buvo prieÅ¡prieÅ¡iniai, kylantys tarp Rangos sutarties vykdymo Å¡alių, dėl neatliktų (netinkamai atliktų) darbų ir sumokėjimo už darbus; ieÅ¡kovės ir atsakovės reikalavimai buvo vienarÅ«Å¡iai, kadangi abi Å¡alys turi sumokėti pinigines sumas viena kitai; abu reikalavimai buvo galiojantys, vykdytini ir apibrėžti.

Be to, pažymi, kad Rangos sutarties 18.8 punktas numato ieÅ¡kovės teisę įskaityti mokėtinas sumas ir atsakovės netesybas, o Rangos sutarties 20.4 punkte numatytos dvi alternatyvos (sumokėti netesybas per 10 d. arba atlikti tarpusavio įsipareigojimų užskaitas) dėl netesybų mokėjimo. Kadangi ieÅ¡kovės mokėtinos sumos atsakovei buvo mažesnės negu bendra netesybų suma, ieÅ¡kovei pasinaudojus antrÄ ja alternatyva – tarpusavio įsipareigojimų užskaita, likusi netesybų suma buvo nurodyta 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡ime (atitinkamai ir patikslintame ieÅ¡kinyje).

41. Taigi, anot ieÅ¡kovės, ji yra atsiskaičiusi už atsakovės atliktus ir ieÅ¡kovės priimtus darbus (34 959,21 Eur sumai), atliekant vienaÅ¡alį įskaitymÄ , todėl nėra įsiskolinusi atsakovei; atitinkamai negali bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai. Pažymi, kad, kaip minėta, atsakovė, siekdama įrodyti tariamÄ ieÅ¡kovės skolÄ 3 854,84 Eur sumai už darbo projekto parengimÄ , remiasi 2015 m. sausio 22 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra VSF Nr. 0004, tačiau atsakovė neiÅ¡taisė 2015 m. gegužės mėn. nurodytų darbo projekto trÅ«kumų, t. y. tinkamai neatliko projektavimo darbų, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovės Å¡i suma negali bÅ«ti reikalaujama.

42. IeÅ¡kovė nurodo, kad kadangi atsakovė darbų už atsakovės nurodomÄ 34 011,47 Eur sumÄ faktiÅ¡kai tinkamai neatliko ir neperdavė ieÅ¡kovei, ieÅ¡kovė turėjo teisę jų nepriimti ir neturi pareigos už juos sumokėti (Rangos sutarties 18.1, 18.5 ir 18.9 punktai). Teigia, kad PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 0092, Nr. 0093, ir Nr. 0094, Nr. 0095 yra iÅ¡raÅ¡ytos tik 2016 m. vasario 29 d., t. y. iÅ¡ esmės parengtos tik prieÅ¡ieÅ¡kinio teikimui.

43. Pažymi, kad atsakovė neturi teisės reikalauti nuostolių atlyginimo, nes ieškovė nepažeidė Rangos sutarties ar CK nuostatų, įtvirtinančių civilinę atsakomybę – atsakovė neįrodė, kad ieškovė neteisėtai nutraukė Rangos sutartį, nėra jokio sutartinio ir/ar įstatyminio pagrindo atsakovės tariamai patirtų nuostolių skaičiavimui.

44. IeÅ¡kovės atstovas teismo posėdžių metu patikslintÄ ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti visiÅ¡kai, o atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ esmės palaikė ieÅ¡kovės procesiniuose dokumentuose nurodytÄ pozicijÄ . IeÅ¡kovės atstovas – dėl ginčo sutarties nutraukimo, pakartotinai paaiÅ¡kino, kad dėl nuolatinių ir tęstinių atsakovės pažeidimų (netinkamo darbų organizavimo, vėlavimo, draudimo poliso (užtikrinimo priemonės) nepateikimo, statybos vadovų nedalyvavimo statybų procese, netinkamo darbo projekto (nenumatytas oro iÅ¡traukimas, netinkama prieÅ¡gaisrinės sistemos vieta), netinkamos gesinimo siurblių stotelės), ieÅ¡kovė turėjo teisę nutraukti ginčo sutartį, kÄ pagrįstai ir padarė.

Pažymėjo, kad netesybos ir jų dydžiai paskaičiuoti remiantis ginčo sutarties nuostatomis: – sprinklerinė sistema turėjo bÅ«ti įrengta iki 2015 m. kovo 9 d., tačiau iki 2015 m. birželio 5 d. taip ir nebuvo užbaigta, todėl už 88 d. paskaičiuota 25 486,56 Eur bauda; – vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbai turėjo bÅ«ti baigti iki 2014 m. gruodžio 17 d., tačiau užbaigti tik 2015 m. sausio 29 d., todėl už 42 d. paskaičiuota 12 164,04 Eur bauda; – dėl neteisingų aktų pateikimo (nurodant darbus, kurie nebuvo atlikti; kÄ patvirtino ir teismo ekspertas) paskaičiuota 11 584,60 Eur bauda;

– už draudimo poliso nepateikimÄ 84 d. paskaičiuota 24 328,08 Eur bauda; – už statybų darbų vadovo nedalyvavimÄ susirinkimuose (15) paskaičiuota 4 344,30 Eur bauda; – už sutarties nutraukimÄ dėl atsakovės kaltės paskaičiuota 39 085,28 Eur bauda (10 proc. nuo neįvykdytos ginčo sutarties vertės). PaaiÅ¡kino, kad bendra paskaičiuota netesybų suma sudarė 116,992,86 Eur sumÄ , tačiau buvo atliktas įskaitymas 34 959,21 Eur sumai, todėl praÅ¡omas priteisti likutis sudaro 82 033,65 Eur.

Anot atstovo, įskaityta buvo kita netesybų dalis, dėl kurios dar nebuvo kreiptasi į teismÄ ; be to, į teismÄ kreipėsi ieÅ¡kovė, o ne atsakovė, todėl buvo galimas ir visų netesybų įskaitymas. Nurodė, kad dėl atsakovės kaltės – nutraukus ginčo sutartį, ginčo darbai ieÅ¡kovei pabrango apie 115 000 Eur, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo mažinti praÅ¡omų priteisti netesybų, nes jos faktiÅ¡kai mažesnės nei patirti tiesioginiai ieÅ¡kovės nuostoliai.

Pakartotinai nurodė, kad ieÅ¡kovė neturi pagrindo apmokėti už atsakovės nurodytus tariamai atliktus rangos darbus, nes atsakovė minėtų darbų ieÅ¡kovei nepridavė, nepateikė dėl jų praÅ¡omos dokumentacijos, todėl ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai negalėjo patikrinti minėtų darbų apimties; Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡ esmės patvirtino ir teismo ekspertas; taigi, laikė, jog atsakovė neįrodė tinkamai atliktų darbų ir jų apimties; be to, atsakovė visiÅ¡kai neįrodė savo nurodomos žalos dydžio.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė neginčija prievolės atsiskaityti už atsakovės darbo projekto parengimÄ ir atsiskaitė atlikdama įskaitymÄ . Be to, ieÅ¡kovės atstovas prašė skirti atsakovei 3 000 Eur dydžio baudÄ , pusę Å¡ios baudos skiriant ieÅ¡kovei, už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis – nepagrįsto prieÅ¡ieÅ¡kinio pateikimÄ , kurio pagrindu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (areÅ¡tuotas ieÅ¡kovės turtas), dėl ko ieÅ¡kovė patyrė nemažai nepatogumų.

45. Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti. IÅ¡ esmės palaikė atsakovės procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ . Papildomai nurodė, kad su ieÅ¡kove žodžiu buvo sutarta dėl kitokio darbų grafiko, nei buvo patvirtintas kartu su ginčo sutartimi, kadangi ieÅ¡kovė informavo, jog darbai jai bus reikalingi vėliau; dėl Å¡ios priežasties atsakovė darbus pradėjo tik apie 2014 m. spalio-lapkričio mėn. Be to, aiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovės nustatyti terminai buvo neadekvatÅ«s, turėjo bÅ«ti sudarytas naujas grafikas (kurį atsakovė ir siÅ«lė, tačiau ieÅ¡kovė nepatvirtino); tuo labiau vėlesnis darbų atlikimas jokios žalos ieÅ¡kovei nesukėlė, nes, kaip minėta, ginčo objektas galėjo bÅ«ti atidarytas tik 2015 m. rudenį.

Pažymėjo, kad vamzdynų klojimo darbus atliko sutartu laiku, o vėliau tik taisė tam tikrus nustatytus defektus; dėl sprinklerinės sistemos nurodė, jog negalėjo jos užbaigti dėl ieÅ¡kovės kaltės – neperduoto darbų fronto (neįrengtų darbų). Nurodė, kad gesinimo siurblinės vieta iÅ¡ pradžių buvo nurodyta rÅ«syje, bet vėliau pati ieÅ¡kovė pakeitė jos vietÄ ; dėl gesinimo stotelės siurblio nurodė, jog svarbiausia yra jo naÅ¡umas, o ne galia, todėl atsakovės pateikti siurbliai (22 kW galingumo) atitiko kitus bÅ«tinus parametrus; pats gamintojas juos rekomendavo; tokio galingumo stotelės vėliau buvo sumontuotos ir kitos rangovės. Atstovų teigimu, ieÅ¡kovės organizuojamuose susirinkimuose įprastai dalyvavo atsakovės atstovas M.

S., kuris, anot atsakovės, buvo tinkamas atstovas; tuo labiau ieÅ¡kovė jokių pretenzijų dėl jo nereiÅ¡kė, taip pripažindama jo tinkamumÄ . Teigė, kad draudimo polisas galiojo numatytu sutarties vykdymo metu (iki 2015 m. kovo 12 d.); pasikeitus darbų grafikui, jį reikėjo pratęsti, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė draudimo bendrovei jos reikalaujamos pažymos (dėl pretenzijų nebuvimo). Atsakovės vadovas pripažino, kad kartais Å¡alys susitardavo aktuoti iÅ¡ dalies kitokius darbus, nei bÅ«davo nurodyti aktuose, bet kurie iÅ¡ esmės atitinka faktÄ , nes iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės dažnai bÅ«davo žodiniai nurodymai, keitimai ir pan.

Atstovai taip pat nesutiko su ieÅ¡kovės atliktu įskaitymu ir laiko jį neteisėtu, nes nebuvo visų bÅ«tinų sÄ lygų minėtam įskaitymui; be to, jau buvo iÅ¡kelta pačios ieÅ¡kovės inicijuota byla dėl netesybų priteisimo. Nurodė, kad ieÅ¡kovės reikalaujamos netesybos iÅ¡ esmės yra dvigubos – už tuos pačius pažeidimus skaičiuojamos tiek atskiros baudos, tiek bendra bauda dėl sutarties nutraukimo; tuo labiau, jog ieÅ¡kovė su kita rangove UAB „Inžinera“ sudarė rangos sutartis dėl tų pačių darbų atlikimo dar galiojant ginčo sutarčiai (anot atstovų, tai patvirtina ieÅ¡kovės nesÄ Å¾iningumÄ ir siekį vien priskaičiuotomis netesybomis atsiskaityti už atsakovės atliktus darbus, bei dar ir pasipelnyti).

Palaikė prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus (iÅ¡skyrus reikalavimÄ dėl netiesioginių nuostolių) – ieÅ¡kovė dalį darbų priėmė (įskaitant ir darbo projektÄ ), todėl turi už juos sumokėti (įskaitymÄ pripažinus negaliojančiu); tuo tarpu kitų darbų ieÅ¡kovė piktybiÅ¡kai nepriėmė, net jų netikrinusi, nors tokiÄ galimybę turėjo; be to, prašė priteisti tiesioginius nuostolius/žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė tuo, jog ieÅ¡kovei nepagrįstai neatsiskaičius, atsakovė negalėjo atsiskaityti su savo kreditoriais ir dėl to padidėjo jos mokamos sumos (prisidėjo palÅ«kanos, netesybos, vykdymo iÅ¡laidos ir pan.).

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimui dėl baudos už galimai pavėluotÄ vamzdynų paklojimo darbų atlikimÄ (turėjo bÅ«ti baigta 2014 m. gruodžio 17 d., o patikslintas ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas tik 2015 m. birželio mėn.); dėl baudų už 2014 m. lapkričio ir gruodžio mėn. aktus nebepalaikė reikalavimų dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo (kadangi dėl to jau pasisakė apeliacinės instancijos teismas).

46. Liudytojas G. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirbo UAB „Inžinera“ (duomenys neskelbtini) (iki bendrovės bankroto). Paaiškino, kad 2014 m. lapkričio mėn. UAB „Inžinera“ sudarė rangos sutartį su ieškove dėl elektrotechnikos darbų atlikimo; darbų eigoje su ieškove (jos vadovo prašymu) buvo sudaryti papildomi susitarimai dėl kitų darbų atlikimo, dėl kurių sutartis su atsakove buvo nutraukta. Nurodė, kad, anot liudytojo, atsakovė dalį darbų, iki UAB „Inžinera“ perimant darbus, buvo atlikusi – padarytas nulinis vandentiekio tinklas, pradėti vėdinimo ir sprinklerinės sistemos (jos darbus baiginėjo kita įmonė) darbai, atvežta gaisro gesinimo stotelė;

UAB „Inžinera“ atlikinėjo šildymo, vėdinimo, nuotekų sistemų darbus. Anot liudytojo, visi rangovai žinojo, jog visi statybos darbai turėjo būti baigti maždaug iki 2015 m. rugpjūčio mėn. Patvirtino, kad UAB „Inžinera“ buvo pateiktas atsakovės techninis projektas, pagal kurį, atlikus tam tikrus pataisymus, buvo toliau atliekami darbai, tačiau galutinis darbo projektas nebuvo pateiktas, pateikti tik jo fragmentai. Nurodė, kad darbų eigoje iš ieškovės buvo nuolatiniai darbų keitimai, kurie reikalavo ir projekto keitimo.

47. Liudytojas M. S. teismo posėdžio metu (2017 m. sausio 31 d.) nurodė, kad jis buvo atsakovės (duomenys neskelbtini); statybos darbų vadovas lankydavosi ginčo objekte, bet nedažnai (3-4 kartus); liudytojas dalyvaudavo susirinkimuose (ieÅ¡kovė dėl to pretenzijų nereiÅ¡kė), kuriuose, be kita ko, buvo tartasi ir dėl darbų terminų. PaaiÅ¡kino, kad atsakovės darbai buvo pradėti maždaug 2014 m. pabaigoje, nes ieÅ¡kovė nebuvo perdavusi darbų fronto; be to, didelė dalis atsakovės darbų priklausė nuo kitų rangovų darbo; ieÅ¡kovė taip pat informavo, jog galutinis terminas darbų užbaigimui turėjo bÅ«ti apie 2015 m. rugsėjo mėn. Atsakovės statybos darbų vadovai turėjo ir kitų objektų, todėl ginčo objekte lankėsi keletÄ kartų. Nurodė, kad buvo dirbama pagal atsakovės parengtÄ darbo projektÄ , kuris buvo tinkamas, ekspertuotas, tačiau darbų eigoje, dėl užsakovės pageidavimų, jis ne kartÄ buvo tikslinamas/koreguojamas.

48. Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu (2017 m. sausio 31 d.) nurodė, kad buvo atsakovės (duomenys neskelbtini); anot liudytojos, jis buvo tinkamas, ekspertuotas; vėliau buvo atliekami projekto pakeitimai, tačiau jie buvo neesminiai, buvo atlikta pakoreguoto projekto ekspertizė. PaaiÅ¡kino, kad gaisro gesinimo stotelės vieta iÅ¡ pradžių buvo numatyta rÅ«syje, tačiau vėliau keitėsi iÅ¡planavimas; stotelės vietÄ pasirinko ne atsakovė, o gaisrinės saugos projekto projektuotojas; pačiÄ stotelę rinkosi atsakovė pagal jai pateiktus parametrus. Teigė, kad ant projekto (jo dalies) buvo uždėtas skanuotas ieÅ¡kovės atstovo paraÅ¡as, taip įprasta praktikoje.

49. Liudytoja V. P. teismo posėdžio metu (2017 m. sausio 31 d.) nurodė, kad projekte buvo suprojektuotas tik oro pateikimas, o iÅ¡traukimas nesuprojektuotas, nes tai pagal tesės aktų reikalavimus nėra privaloma. Pats projektas ne kartÄ buvo keičiamas (užsakovės iniciatyva). PaaiÅ¡kino, kad gaisro gesinimo stotelės vietÄ parinko ne atsakovė, nes projekto gaisrinės saugos dalį rengė kiti projektuotojai (UAB „Tiksli forma“); stotelę atsakovė parinko pagal pateiktus parametrus; galingumas neturėjo esminės reikÅ¡mės. III.

Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės 50. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad 2014 m. birželio 12 d. ieškovė su atsakove sudarė Rangos darbų sutartį dėl statybos rangos darbų atlikimo įrengiant pastato vidaus inžinerinius tinklus (vėdinimas, oro vėsinimas, kondicionavimas, vandentiekis su santechnika, vandens mazgas, kanalizacija, buitinė, technologinė su riebalų gaudyklėmis ir kondensato nuvedimo, šildymas, šilumos punktas) statomame prekybos paskirties pastate, adresu (duomenys neskelbtini).

Rangos sutarties Priede Nr. 2 Å¡alys numatė darbų atlikimo terminus, kurie buvo iÅ¡dėstyti Darbų grafike; iÅ¡ esmės dėl galutinio termino nebuvo sutarta, nustatyti konkrečių darbų etapų intervalai/laikotarpiai. 51. 2014 m. liepos 31 d. Å¡alys sudarė SusitarimÄ Nr. 1 prie 2014 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutarties, kuriuo atsakovė įsipareigojo parengti vidaus vėdinimo, Å¡ildymo, vėsinimo, Å¡ilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbo projektÄ pagal ieÅ¡kovės patvirtintÄ techninę užduotį ginčo objekte.

Darbo projekto parengimo terminas numatytas 2014 m. rugpjūčio 18 d.; papildomų darbų kaina – 3 854,84 Eur (13 310 Lt) su PVM.

52. Nustatyta, kad 2014 m. birželio 13 d. atsakovė su UAB DK „PZU Lietuva“ sudarė rangovo civilinės atsakomybės privalomÄ jį draudimÄ (draudimo liudijimas PZULT Nr. 1732540); draudimo sutartis galiojo laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 11 d. iki 2015 m. kovo 12 d.; draudimo sutarties sÄ lygose nurodytas prekybos paskirties pastato (8.3), esančio (duomenys neskelbtini), vidaus inžinerinių tinklų įrengimas; draudimo objektas – rangovės civilinė atsakomybė; draudimo sumos (tiek kiekvienam įvykiui, tiek visam sutarties laikotarpiui) – 43 443 Eur (150 000 Lt); besÄ lyginė iÅ¡skaita (franÅ¡izė) – 1 448,10 Eur (5 000 Lt); statomo statinio statybos darbų kaina 531 583,64 Eur (1 835 452 Lt). 53. 2014 m. spalio 31 d. ieÅ¡kovės direktorius I.

L. (I. L.) kreipėsi į atsakovę el. laiÅ¡ku, kuriame nurodė, jog atsakovė kanalizacijos darbus vėliausiai turi pradėti lapkričio 4 d., nes yra suderintas su rangovu terminas dėl grindų betonavimo (laikotarpiu nuo lapkričio 17 iki 20 d.); pažymėjo, jog jeigu darbai nebus pradėti numatytu terminu, ieÅ¡kovės direktorius turės surasti kitÄ rangovÄ , o atsakovei turės piniginių pretenzijų dėl darbų pradžios vėlavimo. Atsakovė 2014 m. lapkričio 3 d. el. laiÅ¡ke nurodė, jog Å¡iÄ savaitę dalį darbų turi baigti kitame objekte, o ieÅ¡kovės objekte galėtų darbus pradėti trečiadienį-ketvirtadienį. 2014 m. lapkričio 4 d. el. laiÅ¡ke ieÅ¡kovė nurodė, jog objekte prieÅ¡ tris savaites buvo aptarta darbų pradžia;

į šį laiÅ¡kÄ atsakovė atsakė 2014 m. lapkričio 4 d. el. laiÅ¡ku, kuriame nurodė, jog Å¡alys sutarė, kad ieÅ¡kovė apie pradžiÄ informuos bent prieÅ¡ 3-4 savaites. 54. 2014 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų aktuose Nr. 1.1, 1.2 ir 2014 m. gruodžio 17 d. Atliktų darbų aktuose Nr. 2.1, 2.2, 2.3 nurodyti atsakovės atlikti darbai, kuriuos priėmė/patvirtino paraÅ¡ais ieÅ¡kovės direktorius I. L. bei techninis prižiÅ«rėtojas V. M.. Å ių aktų pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros: 2014 m. lapkričio 25 d.

PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija SAF Nr. 1139 iÅ¡raÅ¡yta už 2014 m. lapkričio 25 d. Atliktų darbų aktais Nr. 1.1, 1.2 perduotus darbus (suma 11 143,33 Eur (38 475,68 Lt)) ir 2014 m. gruodžio 17 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija SAF Nr. 1143 iÅ¡raÅ¡yta už 2014 m. gruodžio 17 d. Atliktų darbų aktais Nr. 2.1, 2.2, 2.3 perduotus darbus (suma 14 683,61 Eur (50 699,56 Lt)); minėtas sÄ skaitas pasirašė ir ieÅ¡kovės vadovas.

55. Atsakovė 2015 m. sausio 22 d. surašė aktÄ Nr. 150122, kuriame nurodyti darbai: vidaus vėdinimo, Å¡ildymo, vėsinimo, Å¡ilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbų projektas, bei Å¡io akto pagrindu iÅ¡rašė 2015 m. sausio 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VSF Nr. 0004 (suma 3 854,84 Eur); aktÄ bei sÄ skaitÄ pasirašė ir ieÅ¡kovės atstovai.

56. IeÅ¡kovė 2015 m. kovo 2 d. pateikė atsakovei pretenzijÄ , kurioje nurodė atsakovei skiriamas Rangos sutartyje numatytas baudas (už netinkamų aktų pateikimÄ â€“ aktuose nurodžius darbus, kurie faktiÅ¡kai nebuvo atlikti) ir kokiomis sumomis yra mažinama atsakovei mokėtina suma; taip pat buvo pateikti UAB „Vaidora“ atliktų darbų ginčo objekte apžiÅ«ros ir patikrinimo aktas Nr. 15/03/02 bei 2015 m. kovo 2 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija BMB Nr. 000174 10 485,15 Eur sumai, iÅ¡ kurios baudos už netinkamų aktų pateikimÄ sudarė 8 688,60 Eur.

57. Minėtame UAB „Vaidora“ atliktų darbų ginčo objekte apžiÅ«ros ir patikrinimo akte Nr. 15/03/02, kurį sudarė ir pasirašė ieÅ¡kovės atstovai (vadovas ir technikos direktorius) bei techninis prižiÅ«rėtojas, nurodoma, kad: – pagal aktÄ Nr. 1.1 permokėta suma nurodoma 688,24 Eur (2 376,34 Lt su mokesčiais) – už laikiklius su gumos tarpine 447,46 Eur (1 545 Lt) ir PVC storasienius movinius nuotekų vamzdžius, 110 mm diametro, 152,88 Eur (527,88 Lt); – pagal aktÄ Nr. 2.1 permokėta suma nurodoma 347,52 Eur (1 199,92 Lt su mokesčiais) – už PVC storasienius movinius nuotekų vamzdžius, 50 mm ir 110 mm diametro, atitinkamai 71,59 Eur (247,20 Lt) ir 162,06 Eur (559,55 Lt), už PVC nuotekų vamzdžius (N klasės), 110 mm diametro, 69,49 Eur (239,95 Lt);

– pagal aktÄ Nr. 2.2 permokėta suma nurodoma 54,75 Eur (189,04 Lt su mokesčiais) – už mažatriukÅ¡mius PP nuotekų vamzdžius, 50 mm diametro, 76,06 Eur (262,63 Lt)), PVC nuotekų vamzdžius, 50 m ir 160 mm diametro, atitinkamai 31,50 Eur (108,77 Lt) ir 154,23 Eur (532,53 Lt); taip pat nurodyta, jog per mažai aktuota mažatriukÅ¡mių PP nuotekų vamzdžių, 110 mm diametro, 214,04 Eur (739,03 Lt) sumai; – pagal aktÄ Nr. 2.3 permokėta suma nurodoma 394,27 Eur (1 361,22 Lt su mokesčiais) – už PVC storasienius movinius nuotekų vamzdžius, 50 mm ir 110 mm diametro, atitinkamai 73,20 Eur (252,76 Lt) ir 140,63 Eur (485,55 Lt), PVC nuotekų vamzdžius (N klasės), 110 mm diametro, 130,07 Eur (449,09 Lt);

– pagal aktus Nr. 3, 4 permokėta suma nurodoma 7 135,02 Eur (24 635,81 Lt su mokesčiais) – už plieninius juodus vamzdžius PN10 barų, kurie jungiami suvirinimu (ar sriegiu) su fasonimėmis dalimis ir tvirtinimo elementais, 150 mm diametro – 1 532,47 Eur (5 291,31 Lt), 100 mm diametro – 1 657,93 Eur (5 724,50 Lt), 80 mm diametro – 77,75 Eur (268,44 Lt)), 65 mm diametro – 44,75 Eur (154,50 Lt)), 40 mm diametro – 869,73 Eur (3 003 Lt), 25 mm diametro – 914,91 Eur (3 159 Lt), vamzdžio laikiklius (pakaba arba atrama):

DN150 – 149,69 Eur (516,84 Lt), DN110 – 273,75 Eur (945,21 Lt), DN80 – 11,82 Eur (40,80 Lt), DN65 – 10,98 Eur (37,92 Lt), DN50 – 51,41 Eur (177,52 Lt), DN40 – 232,56 Eur (803 Lt), DN25 – 640,38 Eur (2 211,12 Lt), vamzdynų dažymÄ du kartus – 208,60 Eur (720,27 Lt), sistemos hidraulinį iÅ¡bandymÄ â€“ 651,51 Eur (2 249,52 Lt); taip pat nurodyta, jog tam tikrų darbų (plieniniai juodi vamzdžiai PN10 barų, kurie jungiami suvirinimu su fasonimėmis dalimis ir tvirtinimo elementais, 50 mm ir 32 mm diametro, vamzdžio laikiklių DN32, sprinklerinių purkÅ¡tukų, įvorių purkÅ¡tuko įsukimui d15) aktuota per mažai (bendrai 3 841,04 Lt (1 112,44 Eur) sumai); 58. 2015 m. kovo 16 d.

Atliktų darbų akte Nr. 3.4 yra nurodyti atsakovės atlikti darbai, kuriuos priėmė/patvirtino paraÅ¡ais ieÅ¡kovės direktorius I. L. bei techninis prižiÅ«rėtojas V. M.. Å io akto pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡yta 2015 m. kovo 16 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija VSF Nr. 0029 (32 824,76 Eur suma); minėtÄ sÄ skaitÄ pasirašė ir ieÅ¡kovės vadovas.

59. Nustatyta, kad atsakovė 2015 m. balandžio 25 d. surašė ir pateikė ieÅ¡kovei atliktų darbų aktÄ Nr. 4.4 (24 866,07 Eur sumai), kurio ieÅ¡kovės atstovai nepasirašė. Be to, iÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė ieÅ¡kovei el. paÅ¡tu bei 2015 m. balandžio 15 d. atsakymu į 2015 m. balandžio 14 d. raÅ¡tÄ , pateikė ieÅ¡kovei atliktų darbų aktus: 2015 m. kovo 16 d. atliktų darbų aktÄ Nr. 3.5 „Vėdinimas“; 2015 m. kovo 16 d. atliktų darbų aktÄ Nr. 3.6 „Vėdinimas (papildomai ortakio dažymas)“; 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų aktÄ Nr. 4.4.1 „Gesinimo stotis“; 2015 m. gegužės 26 d. atliktų darbų aktÄ Nr. 5.4 „Gesinimo stotis“.

Anot atsakovės, Å¡ių aktų pagrindu 2016 m. vasario 29 d. buvo iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros: PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija VSF Nr. 0092 (9 168,81 Eur suma; pagal aktÄ Nr. 4.4.1); 2016 m. vasario 29 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija VSF Nr. 0093 (17 390,74 Eur suma; pagal aktÄ Nr. 3.5); 2016 m. vasario 29 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija VSF Nr. 0094 (2 737,75 Eur suma; pagal aktÄ Nr. 3.6); 2016 m. vasario 29 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija VSF Nr. 0095 (4 714,17 Eur suma; pagal aktÄ Nr. 5.4).

60. IeÅ¡kovė 2015 m. balandžio 29 d. praneÅ¡imu informavo atsakovę, kad atsisako priimti atliktus darbus pagal 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų aktÄ Nr. 4.4 „Gesinimo stotis“ ir jai skiriama 2 896 Eur bauda (už pateiktÄ netinkamÄ gesinimo stotelę, nurodant klaidingus jos parametrus), bei pateikė 2015 m. balandžio 29 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija BMB Nr. 000176 – 2 896 Eur sumai. 61. 2015 m. balandžio 30 d. UAB „Technobaltic“ praneÅ¡ime nurodoma, kad prieÅ¡gaisrinę siurblinę parinko gamintojas, atsižvelgdamas į reikalaujamÄ projektinį darbo taÅ¡kÄ .

62. Atsakovė 2015 m. gegužės 4 d. raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę su reikalavimu priimti atliktus darbus. Atsakovė 2015 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. gegužės 15 d. raÅ¡tais siÅ«lė ieÅ¡kovei, kad gesinimo siurblių stotelės tinkamumÄ objektui įvertintų ekspertai.

63. IeÅ¡kovė 2015 m. gegužės 14 d. atsakovei siuntė praneÅ¡imÄ , kuriame reikalavo, kad atsakovė nedelsdama, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gegužės 21 d., atliktų Å¡iuos darbus:

1) užbaigtų ir perduotų ieÅ¡kovei galutinį darbo projektÄ , kuris pagal 2014 m. liepos 31 d. SusitarimÄ Nr. 1 prie 2014 m. birželio 12 dienos Rangos sutarties preliminariai turėjo bÅ«ti užbaigtas 2014 m. rugpjūčio 18 d.;

2) pašalintų visus projekto trūkumus, įskaitant vėdinimo ir sprinklerinės sistemos projektavimo darbus, numatant, kad ji turi būti padaryta tiek tambūre prie viešųjų tualetų, tiek ir virš kasų;

3) atsakovė iki nurodyto termino turi užbaigti skirstomųjų vamzdynų subnuomos zonoje ir virÅ¡ kasų įrengimÄ , taip pat gaisrinių čiaupų montavimÄ su dėžėmis ir vamzdynų prie čiaupų privedimÄ ;

4) atsakovė iki nurodyto termino turi sumontuoti darbo projekto ir sÄ matos prie Rangos sutarties parametrus atitinkančiÄ gaisrinę stotį.

64. IeÅ¡kovė 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imu dėl Rangos sutarties ir Susitarimo dėl projektavimo nutraukimo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Rangos sutartį ir reikalavo atsakovės atlyginti dėl to patirtus nuostolius bei sumokėti baudÄ .

65. IeÅ¡kovė 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡ime nurodė Å¡ias ginčo sutarties nutraukimo priežastis: 1) atsakovė pažeidė Rangos sutarties 19.2 punktÄ ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SÄ®) 37 straipsnį – nepateikė ieÅ¡kovei pratęsto civilinės atsakomybės draudimo poliso;

2) atsakovė pažeidė Rangos sutarties 8.1.4 punktÄ â€“ vėlavo atlikti darbus ir tinkamai jų neorganizavo; 3) atsakovė pažeidė Rangos sutarties 8.1.1 punktÄ â€“ neužtikrino, kad darbus prižiÅ«rėtų kompetentingas statybos darbų vadovas; 4) atsakovė neiÅ¡taisė darbo projekto trÅ«kumų ir nepateikė galutinio darbo projekto;

5) atsakovė netinkamai vykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimÄ ;

6) atsakovė netinkamai suprojektavo prieÅ¡gaisrinės siurblinės buvimo vietÄ ; 7) atsakovė į Atliktų darbų aktÄ už 2015 m. balandžio mėn. įtraukė gesinimo siurblių stotelę, kuri esÄ turėjo du siurblius po 30 kW (nors faktiÅ¡kai buvo po 22 kW); 8) atsakovė, vėluojant atlikti darbus, nedidino darbų atlikimo tempo. IeÅ¡kovė nurodė, kad Rangos sutartis laikoma nutraukta nuo 2015 m. birželio 5 d. (Rangos sutarties 22.1 punktas) ir nurodė atsakovei paskaičiuotas skirtinas baudas (kurių apskaičiavimÄ aiÅ¡kino ir kitais vėlesniais procesiniais dokumentais tiek atsakovei, tiek teismui):

– 39 085,28 Eur pagal Rangos sutarties 22.7 punktÄ â€“ Rangos sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės Rangos sutarties 22.1 punkte nurodytais pagrindais nuo 2015 m. birželio 5 d. Bendra Rangos sutarties kaina yra 439 325,30 Eur (1 516 902,41 Lt) be PVM, o atsakovė iki praneÅ¡imo apie Rangos sutarties nutraukimÄ buvo atlikusi darbų už 48 472,47 Eur (167 365,75 Lt), dėl atsakovės kaltės neatliktų darbų suma sudaro 390 852,83 Eur (1 349 536,66 Lt); skirtina bauda sudaro 10 proc. neatliktų darbų vertės;

– 24 328,08 Eur pagal Rangos sutarties 20.2.4 punktÄ â€“ atsakovė nepateikė prievolės įvykdymo užtikrinimo nuo 2015 m. kovo 13 d. iki 2015 m. birželio 5 d., t. y. 84 dienas iki Rangos sutarties nutraukimo dienos; – 4 344,30 Eur (289,62 Eur x 15 kartų) pagal Rangos sutarties 20.2.6 punktÄ â€“ per 2015 m. organizuojamuose kassavaitiniuose susirinkimuose atsakovės atstovai, kurie turėtų tinkamus įgaliojimus, nedalyvavo 15 iÅ¡ organizuotų 16 susirinkimų (viename susirinkime – 2015 m. balandžio 7 d., dalyvavo įmonės direktorius);

– 25 486,56 Eur (289,62 Eur x 88 dienas) pagal Rangos sutarties 20.2.1 punktÄ â€“ atsakovė sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo darbus turėjo baigti iki 2015 m. kovo 9 d., tačiau jie nebuvo baigti iki Rangos sutarties nutraukimo; darbų grafike buvo nustatytas 9 savaičių terminas sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimui. Pagal grafikÄ darbai turėjo prasidėti po savaitės po vamzdynų po grindimis paklojimo darbų (savaitės pertrauka reikalinga betonavimo darbams atlikti), todėl pagal grafikÄ darbai turėjo prasidėti gruodžio 24 d., tačiau ieÅ¡kovė sutiko, kad darbai prasidėtų po Å¡venčių, t. y. 2015 m. sausio 5 d.

Taigi, darbų pabaiga turėjo bÅ«ti 2015 m. kovo 9 d. (9 savaitės nuo 2015 m. sausio 5 d.), tačiau faktiÅ¡kai nebuvo pabaigti iki Rangos sutarties nutraukimo dienos. Netesybų skaičiavimo laikotarpis – nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. birželio 5 d. (88 dienos); – 12 164,04 Eur pagal Rangos sutarties 20.2.1 punktÄ â€“ atsakovė vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus (vamzdynai po grindimis) turėjo užbaigti 2014 m. gruodžio 17 d., tačiau darbai buvo užbaigti tik 2015 m. sausio 29 d. Darbų grafike buvo nustatytas 8 savaičių terminas vamzdynų po grindimis įrengimui; darbų pradžia 2014 m. spalio 22 d., o pabaiga turėjo bÅ«ti 2014 m. gruodžio 17 d.

Faktinė darbų pabaiga – atsakovė darbus perdavė 2014 m. gruodžio 17 d., bet trūkumus pašalino ir vamzdynų bei kanalizacijos paklojimo darbus baigė tik 2015 m. sausio 29 d. Netesybų skaičiavimo laikotarpis nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2015 m. sausio 29 d. (42 d. x 289,62 Eur); – 11 584,60 Eur (4 pažeidimai) pagal Rangos sutarties 20.1, 20.2 ir 20.2.3 punktus – UAB „Vaidora“ pateikė ieškovei atliktų darbų aktus, kuriuose buvo nurodyti realiai neatlikti darbai. Nustatyti keturi pažeidimo atvejai:

1) atsakovė pateikė neteisingus duomenis 2014 m. lapkričio 25 d. pateiktuose atliktų darbų aktuose Nr. 1.1 ir 1.2 už 2014 m. lapkričio mėn. darbus;

2) atsakovė pateikė neteisingus duomenis 2014 m. gruodžio 17 d. pateiktuose atliktų darbų aktuose Nr. 2.1, 2.2 ir 2.3 už 2014 m. gruodžio mėn. darbus;

3) atsakovė pateikė neteisingus duomenis 2015 m. vasario 25 d. pateiktuose atliktų darbų aktuose Nr. 3 ir 4 už 2015 m. sausio-vasario mėn. darbus;

4) atsakovės 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų akte Nr. 4.4. „Gesinimo stotis“ nurodyta į objektÄ pristatyta įranga (gesinimo stotelė) neatitiko atliktų darbų akte, darbų sÄ matoje nurodytos įrangos parametrų ir charakteristikos, taip pat neatitiko projektiniuose dokumentuose nurodytų tokios įrangos charakteristikų. Už kiekvienÄ pažeidimÄ skirta 2 896,20 Eur dydžio bauda (už paskutinį pažeidimÄ â€“ 2 896 Eur).

66. Be to, ieÅ¡kovė 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡ime nurodė, kad kadangi iÅ¡ atsakovės priimta ir neapmokėta darbų suma ieÅ¡kinio reiÅ¡kimo dienai buvo 34 959,21 Eur, ieÅ¡kovė atliko vienaÅ¡alį įskaitymÄ nurodytai sumai ir bendra ieÅ¡kovės iÅ¡ atsakovės reikalaujama suma sudaro 82 033,65 Eur (116 992,86 Eur - 34 959,21 Eur).

67. IeÅ¡kovė 2015 m. birželio 1 d. praneÅ¡imu informavo atsakovę, jog 2015 m. birželio 5 d. ginčo objekte bus atliekamas atsakovės atliktų darbų patikrinimas; prašė pateikti reikalaujamÄ dokumentacijÄ ir atlaisvinti ginčo objektÄ .

68. Atsakovė 2015 m. birželio 3 d. atsakyme nurodė, jog ji neatliko jokių ieÅ¡kovės nurodomų Rangos sutarties ir Susitarimo dėl projektavimo pažeidimų bei paprašė ieÅ¡kovės informuoti apie galimų derybų laikÄ ir vietÄ .

69. IeÅ¡kovė 2015 m. birželio 4 d. praneÅ¡imu nurodė, kad nors atsakovės 2015 m. birželio 3 d. atsakyme nurodomos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, tačiau ji neatsisako derybų galimybės; dar kartÄ priminė, jog atsakovė turi pateikti 2015 m. birželio 1 d. praneÅ¡ime nurodytÄ dokumentacijÄ ir paprašė, jog galimų derybų susitikime dalyvautų tariamai statybos objekte nuolat buvęs atsakovės statybos darbų vadovas. Atsakovė 2015 m. birželio 4 d. atsakymu į 2015 m. birželio 1 ir 4 d. praneÅ¡imus nurodė, jog ieÅ¡kovės reikalaujamÄ dokumentacijÄ perduos iki 2015 m. birželio 12 d., o statybos aikÅ¡telę atlaisvins iki 2015 m. birželio 5 d. vakaro.

70. Ieškovė 2015 m. birželio 5 d. pranešimu informavo atsakovę, kad buvo atlikta TV diagnostika pagal Rangos sutartį atliktiems darbams, kurios metu buvo nustatyta, jog atsakovė darbus atliko nekokybiškai ir paprašė iki 2015 m. birželio 12 d. pašalinti defektus bei atlikti TV diagnostikos darbus. Atsakovei neatlikus defektų šalinimo darbų, ieškovė pakartotinai kreipėsi su 2015 m. birželio 10 d. pranešimu. Atsakovė 2015 m. birželio 10 d. raštu informavo ieškovę, jog defektų šalinimo darbus atliks per savaitgalį, t. y. 2015 m. birželio 15 d.

71. Ieškovė 2015 m. birželio 17 d. pranešimu informavo atsakovę apie tai, jog nors ji vykdė defektų šalinimo darbus, tačiau neatliko nuotekų vamzdyno praplovimo ir TV diagnostikos darbų bei paprašė atsakovę šiuos darbus atlikti iki 2015 m. birželio 19 d.

72. Taip pat nustatyta, kad 2015 m. gegužės 15 d. (bei 2015 m. gegužės 8 d.) rašte atsakovė nurodė, jog draudimo pratęsimui išduoti draudimo įmonė prašo iš ieškovės rašto (pridėjo pavyzdį), kuriame būtų nurodyta, kad iki šio momento draudiminių įvykių objekte nebuvo ir užsakovė dėl to pretenzijų neturi.

73. Byloje pateikti ginčo objekto pasitarimų protokolai Nr. 25-46, iÅ¡ kurių matyti, kad: 2014 m. lapkričio 18 d. pasitarimų protokolo Nr. 25 7 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2014 m. lapkričio 21 d. užbaigti pirmo aukÅ¡to tinklų įrengimo darbus iki F-F aÅ¡ies, iki 2014 m. lapkričio 25 d. perduoti UAB „BM bÅ«stas“ statybos darbų žurnalÄ , iki 2014 m. gruodžio 1 d. užbaigti pirmo aukÅ¡to tinklų įrengimo darbus, pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2014 m. lapkričio 25 d. pasitarimų protokolo Nr. 26 5 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2014 m. gruodžio 2 d. užbaigti pirmo aukÅ¡to tinklų įrengimo darbus iki L-L aÅ¡ies ir iki 2014 m. gruodžio 2 d. perduoti UAB „BM bÅ«stas“ statybos darbų žurnalÄ ; pasitarime atsakovės atstovai nedalyvavo; 2014 m. gruodžio 2 d. pasitarimų protokolo Nr. 27 3 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta iki 2014 m. gruodžio 5 d. užbaigti pirmo aukÅ¡to tinklų įrengimo darbus iki L-L aÅ¡ies ir perduoti darbų frontÄ UAB „Lakaja“; pasitarime atsakovę atstovavo M.

S.; 2014 m. gruodžio 9 d. pasitarimų protokolo Nr. 28 3 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta iki 2014 m. gruodžio 23 d. užbaigti pirmo aukÅ¡to tinklų įrengimo darbus iki L-L aÅ¡ies ir perduoti darbų frontÄ UAB „Lakaja“; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2014 m. gruodžio 16 d. pasitarimų protokolo Nr. 29 3 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta iki 2014 m. gruodžio 23 d. užbaigti pirmo aukÅ¡to tinklų įrengimo darbus iki L-L aÅ¡ies ir perduoti darbų frontÄ UAB „Lakaja“; pasitarime atsakovę atstovavo M.

S.; 2015 m. vasario 3 d. pasitarimų protokolo Nr. 30 5 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. vasario 5 d. pradėti vėdinimo sistemos įrengimo darbus ir perdažyti gaisro gesinimo sistemos vamzdžius (Å¡io darbo terminas nenumatytas); pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. vasario 10 d. pasitarimų protokolo Nr. 31 5 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. vasario 13 d. pradėti vėdinimo sistemos įrengimo darbus, iki 2015 m. vasario 17 d. pristatyti į objektÄ gaisro gesinimo spintas, iki 2015 m. vasario 25 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus tarp A-E aÅ¡ių; pasitarime atsakovę atstovavo M.

S.; 2015 m. vasario 17 d. pasitarimų protokolo Nr. 32 5 punkte nurodyta, kad UAB „Vaidora“ atstovas nedalyvavo; 2015 m. vasario 24 d. pasitarimų protokolo Nr. 33 5 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. kovo 5 d. užbaigti vėdinimo sistemos montavimo darbus palei A-A ašį ir iki 2015 m. kovo 5 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus prekybos salėje ir atlikti sistemos iÅ¡bandymÄ ; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. kovo 3 d. pasitarimų protokolo Nr. 34 5 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. kovo 7 d. užbaigti vėdinimo sistemos montavimo darbus palei A-A ašį, iki 2015 m. kovo 9 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus ir iki 2015 m. kovo 11 d. atlikti hidraulinį gaisro gesinimo sistemos iÅ¡bandymÄ ; pasitarime atsakovę atstovavo M.

S.; 2015 m. kovo 10 d. pasitarimų protokolo Nr. 35 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. kovo 12 d. užbaigti vėdinimo sistemos montavimo darbus palei A-A ašį, iki 2015 m. kovo 12 d. atlikti hidraulinį gaisro gesinimo sistemos iÅ¡bandymÄ ir iki 2015 m. kovo 16 d. nudažyti ortakį palei A-A ašį; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. kovo 17 d. pasitarimų protokolo Nr. 36 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. kovo 18 d. pradėti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus tarp L-N aÅ¡ių, be to, UAB „Vaidora“ atstovas Å¡io pasitarimo metu negalėjo patvirtinti, ar jau užsakyta gaisrinių siurblių stotelė ir nurodė kreiptis į įmonės direktorių D.

D. dėl užsakymo patvirtinimo iki 2015 m. kovo 19 d.; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. kovo 23 d. pasitarimų protokolo Nr. 37 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. kovo 27 d. pateikti naujÄ gaisro gesinimo sistemos darbo projektÄ , atitinkantį faktiÅ¡kai atliktus gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus, iki 2015 m. kovo 30 d. atlikti naujo gaisro gesinimo sistemos darbo projekto ekspertizę ir iki 2015 m. kovo 31 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus tarp L-N aÅ¡ių; pasitarime atsakovę atstovavo M.

S.; 2015 m. kovo 31 d. pasitarimų protokolo Nr. 38 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta, jog ji turi atlikti naujo gaisro gesinimo sistemos darbo projekto ekspertizę (terminas nenurodytas); pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. balandžio 7 d. pasitarimų protokolo Nr. 39 4 punkte numatyta:

1) su rangovės atstovu M. S. buvo suderinta, kad automatinės gaisro gesinimo sistemos įrengimo darbai bus pradėti 2015 m. sausio 5 d. Rangovė turėjo užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus per 9 savaites, t. y. iki 2015 m. kovo 12 d. (pagal darbų grafikÄ prie Rangos sutarties), bet smarkiai atsilieka nuo grafiko;

2) rangovės atstovai D. D. ir M. S. žada: iki balandžio 17 d. pristatyti į objektÄ gaisrinių siurblių stotelę; per 3 darbo dienas nuo pristatymo į objektÄ pastatyti gaisrinių siurblių stotelę į vietÄ ir pritvirtinti; per 2 savaites nuo pristatymo į objektÄ pilnai prijungti gaisrinių siurblių stotelę; iki 2015 m. balandžio 10 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus II aukÅ¡te; iki 2015 m. balandžio 21 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos suvirinimo darbus I aukÅ¡to gamybos patalpose;

3) užsakovė įspėjo rangovę, kad jos vėlavimas trukdo kitiems rangovams planuotis ir atlikti darbus;

4) rangovės atstovas D. D. paprašė suteikti papildomÄ 2 mėnesių terminÄ darbams užbaigti; užsakovė atsisakė keisti sutartyje nustatytÄ grafikÄ ; pasitarime atsakovę atstovavo M. S., V. P., vadovas D. D.; 2015 m. balandžio 14 d. pasitarimų protokolo Nr. 40 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. balandžio 15 d. 16.00 val. pateikti gaisro gesinimo sistemos patikslintÄ darbo projektÄ , iki 2015 m. balandžio 17 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus rampos zonoje, iki 2015 m. balandžio 17 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus palei L-L ašį, iki 2015 m. balandžio 20 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos siÅ«lių antrÄ dažymÄ ir iki 2015 m. balandžio 28 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus subnuomos patalpose; pasitarime atsakovę atstovavo M.

S.; 2015 m. balandžio 21 d. pasitarimų protokolo Nr. 41 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. balandžio 24 d. pastatyti gaisrinių siurblių stotelę į vietÄ ir pritvirtinti, iki 2015 m. balandžio 28 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos montavimo darbus subnuomos patalpose, iki 2015 m. balandžio 28 d. užbaigti gaisro gesinimo sistemos suvirinimo darbus I aukÅ¡to gamybos patalpose, iki 2015 m. gegužės 5 d. pilnai prijungti gaisrinių siurblių stotelę; pasitarime atsakovę atstovavo M.

S.; 2015 m. balandžio 28 d. pasitarimų protokolo Nr. 42 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. gegužės 5 d. pastatyti gaisrinių siurblių stotelę atitinkančiÄ saugos projektÄ ir iki 2015 m. gegužės 5 d. sutvarkyti gaisrinės saugos projektÄ dėl sprinklerių trÅ«kumo pakabinamose lubose; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. gegužės 5 d. pasitarimų protokolo Nr. 43 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. gegužės 12 d. pastatyti gaisrinių siurblių stotelę atitinkančiÄ saugos projektÄ ir iki 2015 m. gegužės 12 d. sutvarkyti gaisrinės saugos projektÄ dėl sprinklerių trÅ«kumo pakabinamose lubose; pasitarime atsakovę atstovavo M.

S.; 2015 m. gegužės 12 d. pasitarimų protokolo Nr. 44 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. gegužės 19 d. pastatyti gaisrinių siurblių stotelę atitinkančiÄ saugos projektÄ ir iki 2015 m. gegužės 19 d. sutvarkyti gaisrinės saugos projektÄ dėl sprinklerių trÅ«kumo pakabinamose lubose; pasitarime atsakovę atstovavo M. S.; 2015 m. gegužės 19 d. pasitarimų protokolo Nr. 45 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. gegužės 21 d. perprojektuoti gaisrinių siurblių stotelės vietÄ laikantis galiojančių gaisrinės saugos normatyvų, iki 2015 m. gegužės 21 d. pastatyti gaisrinių siurblių stotelę atitinkančiÄ gaisrinės saugos projektÄ ir iki 2015 m. gegužės 21 d. sutvarkyti gaisrinės saugos projektÄ dėl sprinklerių trÅ«kumo pakabinamose lubose; atsakovės atstovai nurodytame pasitarime nedalyvavo; 2015 m. gegužės 26 d. pasitarimų protokolo Nr. 46 4 punkte UAB „Vaidora“ buvo numatyta: iki 2015 m. birželio 2 d. iÅ¡sivežti gaisrinės saugos projekto neatitinkančiÄ gaisrinių siurblių stotelę iÅ¡ objekto; atsakovės atstovai nurodytame pasitarime nedalyvavo.

74. Atsakovė raÅ¡tais, skirtais ieÅ¡kovei – 2015 m. kovo 6 d. atsakymu į 2015 m. vasario 26 d. praneÅ¡imÄ ir 2015 m. kovo 2 d. pretenzijÄ ; 2015 m. kovo 9 d. raÅ¡tu; 2015 m. kovo 19 d. atsakymu į 2015 m. kovo 18 d. praÅ¡ymÄ ; 2015 m. kovo 20 d. atsakymu į 2015 m. kovo 19 d. raÅ¡tÄ ; 2015 m. gegužės 11 d. raÅ¡tu; kitos rangovės UAB „Tiksli forma“ 2015 m. gegužės 4 d. raÅ¡tu, grindžia aplinkybes, jog atsakovė negalėjo atlikti tam tikrų darbų iki kiti rangovai atliks savuosius darbus.

75. Atsakovės 2014 m. lapkričio 12 d. įsakymu „Dėl atsakingų asmenų už darbų eigÄ , kokybę, darbo ir prieÅ¡gaisrinę apsaugÄ skyrimo statybos objekte” darbų vadovu paskirtas D. G.; o 2015 m. sausio 8 d. įsakymu darbų vadovu paskirtas M. Å .; pridėti jų kvalifikacijos atestatai.

76. Pagal atsakovės buhalterinės apskaitos duomenis (apyvartos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.) ieÅ¡kovės pradelsta skola sudaro 38 804,26 Eur (pagal 2015 m. sausio 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ VSF0004 – 3 854,84 Eur; 2015 m. kovo 16 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. VSF0029 – 32 824,76 Eur; likutis pradžiai iÅ¡ viso sudarė 15 604,55 Eur, o pabaigai – 38 804,26 Eur).

77. Atsakovės paskaičiavimais, ji dėl ieškovės savalaikio neatsiskaitymo patyrė 7 824,35 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos grindžia UAB „Vaidora“ patirtos žalos dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais trūkstant lėšų paskaičiavimu, procesiniais sprendimais (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-45841-933/2015; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-35087-631/2015;

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio darbo ginčų komisijos 2015 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. DGKS-4275; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-32121-535/2015; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-53264-910/2015; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. teismo įsakymu, priimtu civilinėje byloje Nr. eL2-5626-960/2016) ir antstolių D.

K., V. M., D. B., V. Č. vykdomosiose bylose priimtais dokumentais). Anot atsakovės, 1) pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0174/15/01055 palÅ«kanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 75,47 Eur; vykdymo iÅ¡laidos – 487,05 Eur; 2) pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0116/15/06911 vykdymo iÅ¡laidos sudaro 86,40 Eur;

3) pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0116/15/06857 palÅ«kanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 4,49 Eur; vykdymo iÅ¡laidos – 133,75 Eur;

4) pagal teismo sprendimÄ Nr. CBP-37999 palÅ«kanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 47,23 Eur; vykdymo iÅ¡laidos – 176,42 Eur; bylinėjimosi iÅ¡laidos – 5 Eur;

5) pagal teismo sprendimÄ Nr. 3K-3-365/2010 palÅ«kanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 195,38 Eur; vykdymo iÅ¡laidos – 3,76 Eur; bylinėjimosi iÅ¡laidos – 8,69 Eur; kompensacija – 195,38 Eur;

6) pagal sprendimÄ Nr. DGKS-4275 palÅ«kanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 581,07 Eur; vykdymo iÅ¡laidos – 14,48 Eur; kompensacija – 279,99 Eur;

7) pagal teismo įsakymÄ Nr. L2-36121-535/2015 palÅ«kanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 2 351,59 Eur; bylinėjimosi iÅ¡laidos – 415 Eur;

8) pagal teismo sprendimÄ Nr. e2-43900-608/15 palÅ«kanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 463,02 Eur; bylinėjimosi iÅ¡laidos – 600,29 Eur;

9) pagal reikalavimÄ Nr. 15-49 palÅ«kanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 304,46 Eur; bylinėjimosi iÅ¡laidos – 802,45 Eur; kompensacija – 2,24 Eur;

10) pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0240/15/02718 vykdymo iÅ¡laidos sudaro 34,67 Eur;

11) pagal teismo įsakymÄ Nr. eL2-53264-910/2015 palÅ«kanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 41,30 Eur; bylinėjimosi iÅ¡laidos – 41,30 Eur;

12) pagal vykdomÄ jÄ bylÄ Nr. 0035/15/01590 vykdymo iÅ¡laidos sudaro 169 Eur;

13) pagal teismo įsakymÄ Nr. eL2-5626-960/2016 palÅ«kanos/delspinigiai/nesumokėta alga sudaro 16,60 Eur; bylinėjimosi iÅ¡laidos – 10 Eur. 78. 2019 m. ekspertizės akte ekspertas dr. D. K. nurodė iÅ¡vadas: – atliktų darbų aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 4.4.1 nurodyti ne darbai, o panaudotos medžiagos. Darbai yra įkainoti viena eilute ir nėra priskirti medžiagoms, kaip tai įprasta. Medžiagos, nurodytos aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 4.4.1 yra paslėptos po pastato grindimis arba stovuose, kurie aptaisyti apdailinėmis medžiagomis, todėl fiziÅ¡kai neįmanoma patikrinti panaudotų medžiagų kiekio. Patvirtinta iÅ¡pildomoji dokumentacija eksperto praÅ¡ymu nebuvo pateikta. Didelė dalis medžiagų, įraÅ¡ytų aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 4.4.1, yra neįraÅ¡ytos į statybos darbų žurnalÄ Nr.

7. Taip pat statybos darbų žurnale įrašytų atliktų darbų pavadinimai neatitinka aktuose pateiktų pavadinimų, kadangi aktuose nėra nurodyti darbų pavadinimai, tik naudojamos medžiagos. Dėl to neįmanoma patikrinti ryšio tarp žurnalo ir atliktų darbų aktų įrašų. Įvertinus šias aplinkybes – nėra galimybės nustatyti ar visi aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 4.4.1 įrašyti darbai ir jų kiekiai yra faktiškai atlikti; – kadangi faktiškus atliktų darbų kiekius nustatyti nebuvo galimybės dėl paslėptų darbų, nepilnų įrašų žurnale ir išpildomosios dokumentacijos nebūvimo – nėra galimybės nustatyti atliktų/neatliktų darbų vertės bei procentalaus įvertinimo;

– remiantis apžiÅ«ros vietoje surinktais duomenimis, statybos darbų žurnalo įraÅ¡ais ir ekspertui pateikta papildoma medžiaga – prieÅ¡gaisrinės sistemos įrengimo darbai buvo atliekami ne pagal 2013 m. gruodžio mėn. projektÄ Nr. TF-0279-TDP, o pagal 2015 m. vasario mėn. projektÄ TF-0279-DP-VN_2. Esminiai sprendiniai darbo projekte TF-0279-DP-VN_2 nepasikeitė, tačiau atsirado darbų kiekių skirtumai. Remiantis darbų kainomis, pateiktomis Priede Nr. 3 prie Rangos sutarties, ir darbų kiekių skirtumais tarp projektų – buvo sudarytos dvi sÄ matos projektų vertės skirtumams iÅ¡reikÅ¡ti:

1) pateikiama skirtumų tarp projektų (žr. sÄ mata Nr.

1) darbų kiekiams, kurie 2015 m. projekte yra mažesni nei 2013 m. projekte ir sÄ matos suma sudaro 9 163,78 Lt be PVM (2 654,01 Eur be PVM), arba 11 088,17 Lt su PVM (3 211,36 Eur su PVM);

2) pateikiama skirtumų tarp projektų (žr. sÄ mata Nr.

2) darbų kiekiams, kurie 2015 m. projekte yra didesni nei 2013 m. projekte ir sÄ matos suma sudaro 10 307,29 Lt be PVM (2 985,20 Eur be PVM), arba 12 471,82 Lt su PVM (3 612,09 Eur su PVM). Darytina iÅ¡vada, kad parengus 2015 m. vasario mėn. projektÄ TF-0279-DP-VN_2, darbų kiekiai tapo didesni ir jų vertė tapo didesnė nei darbų, numatytų 2013 m. gruodžio mėn. projekte Nr. TF-0279-TDP, vertė; – pagal susitarimÄ Nr. 1 prie Rangos sutarties UAB „Vaidora“ įsipareigojo parengti vėdinimo, Å¡ildymo, vėsinimo, Å¡ilumos punkto, lauko vandentiekio ir nuotekų sistemų darbo projektus.

Ekspertui paprašius, buvo pateikti Šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo; Vandentiekio ir nuotekų šalinimo ir stacionariosios gaisrų gesinimo sistemos bei Priešgaisrinio vandentiekio darbo projektai. Šilumos punkto darbo projektas nebuvo pateiktas. Šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo darbo projektas TF_0279-DP-ŠVOK, vandentiekio ir nuotekų šalinimo darbo projektas TF_0279-DP-VN_1; kai kurie projekto lapai yra nepasirašyti. Taip pat darbo projekte pasigendama detalizacijos kaip tvirtinami inžinieriniai tinklai, kokiais atstumais įrengiami ir pan.

Kadangi darbo projektas pateiktas nepilna apimtimi ir nepilnai detalizuotas, galima teigti, kad neatitinka atliktų darbų akte nurodytos informacijos. 79. 2021 m. sausio 6 d. papildomos ekspertizės akte ekspertas dr. D. K. nurodė sekančius motyvus ir iÅ¡vadas: – motyvai, atsakant į pirmÄ klausimÄ â€“ ar UAB „Vaidora“ suraÅ¡ytuose atliktų darbų priėmimo perdavimo aktuose: 2014 m. lapkričio 25 d. Nr. 1.1, 1.2, 2014 m. gruodžio 17 d. Nr. 2.1, 2.2, 2.3, 2015 m. kovo 16 d. Nr. 3.4, 2015 m. kovo 16 d.

Nr. 3.5, 2015 m. kovo 16 d. Nr. 3.6, 2015 m. balandžio 25 d. Nr. 4.4.1, 2015 m. gegužės 26 d. Nr. 5.4 nurodyti darbai yra faktiškai atlikti/juose nurodytos medžiagos faktiškai panaudotos?: – įprastai atliktų darbų kiekiai matuojami ir skaičiuojami faktiškai, t. y. fiziškai su matavimo įrankiais atliekama patikra, kiekiai sumuojami ir gaunami rezultatai. Šiuo atveju beveik visi darbai numatyti Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 yra paslėpti. Tai reiškia, kad šis patikros metodas jau nėra tinkamas, nes atlikti darbai yra paslėpti kitais, vėliau atliktais darbais.

Jeigu nėra galimybės patikrinti atliktų darbų kiekių faktiškai – tikrinama išpildomoji dokumentacija, kur įprastai sužymimos atliktų darbų pozicijos ir surašomi atliktų darbų kiekiai. Jeigu ant išpildomosios dokumentacijos pasirašė techninis prižiūrėtojas – galima laikyti, kad kiekiai yra patikrinti ir yra faktiškai atlikti. Tačiau šiuo atveju išpildomoji dokumentacija nebuvo rengiama, ji nėra užfiksuota tam skirtose statybos darbų žurnalų F-15 ir F-16 formose.

Taigi, vienintelis likęs atliktų darbų patikros bÅ«das – kasdienių įrašų apie atliktus darbus statybos darbų žurnalo F-7 formoje tikrinimas, jeigu tuos darbus priėmė techninis prižiÅ«rėtojas; – rangovas/subrangovas kiekvienÄ dienÄ statybos darbų žurnalo F-7 formoje įraÅ¡o tÄ dienÄ atliktus darbus ir jų kiekius, neatsižvelgiant į tai ar pildomos kitos žurnalo formos. Kitos žurnalo formos tik papildo Å¡iÄ formÄ specialiais duomenimis, kurių nėra galimybės joje įraÅ¡yti.

Parašai formos F-7 7 ir 9 skiltyse patvirtina, kad nurodytus darbų kiekius priėmė statinio statybos vadovas ir bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas, siūlydami statytojui (užsakovui) juos apmokėti. Taigi, atliktų darbų akte neturėtų būti įrašytas kitoks darbų kiekis nei yra statybos darbų žurnale. Jeigu techninis prižiūrėtojas nepasirašė statybos darbų žurnalo F-7 formos 9 skiltyje – darbai nėra patikrinti ir priimti ir neturėtų būti aktuojami;

– akte Nr. 1.1 aktuojami buitinės nuotekynės darbai atlikti 2014 m. lapkričio mėnesį –nurodomas vamzdžių (diametras 110) kiekis atliktų darbe akte Nr. 1.1 – 300 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 251,8 m, skirtumas – 48,2 m; nurodomas laikiklių su gumos tarpine kiekis atliktų darbe akte Nr. 1.1 – 1 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 1 kompl.; nurodomas plastikinių pvc nuotekų vamzdžių (ekspertas nurodė, kad nėra aišku kas tai) kiekis atliktų darbe akte Nr. 1.1 – 0,8 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 0,8 kompl.).

Taigi, remiantis skirtumais tarp statybos darbų žurnalo įrašų ir atliktų darbų akto – darytina išvada, kad atliktų darbų akte įrašyta daugiau darbų nei 2014 m. lapkričio mėnesį buvo faktiškai atlikta; – akte Nr. 1.2 aktuojami technologinės nuotekynės darbai atlikti 2014 m. lapkričio mėnesį – nurodomas vamzdžių (diametras 110) kiekis atliktų darbe akte Nr. 1.2 – 100 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 m, skirtumas – 100 m; nurodomas mažatriukšmių pp nuotekų vamzdžių fasoninių dalių kiekis atliktų darbe akte Nr. 1.2 – 0,5 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 0,5 kompl.).

Taigi, remiantis skirtumais tarp statybos darbų žurnalo įrašų ir atliktų darbų akto – darytina išvada, kad atliktų darbų akte įrašyta daugiau darbų nei 2014 m. lapkričio mėnesį buvo faktiškai atlikta; – aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 aktuojami buitinės, technologinės ir šaldymo kamerų kondensato nuotekynės darbai atlikti 2014 m. gruodžio mėnesį (2.1, 2.2. ir 2.3 aktų kiekiai sumuojami, kadangi statybos darbų žurnale nėra išskirta buitinė, technologinė ir kondensato nuotekynės, taip pat nėra išskirti 160 ir 110 diametro vamzdžių kiekiai, vamzdžių tipas) – nurodomas vamzdžių (diametras 50) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 – 154 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 m, skirtumas – 154 m; vamzdžių (diametras 110-160) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 – 971 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 195 m, skirtumas – 776 m; plastikinių pvc nuotekų vamzdžių (ekspertas nurodė, kad nėra aišku kas tai) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 – 0,2 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 0,2 kompl.; plastikinių pvc nuotekų vamzdžių fasoninių dalių kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 – 1,0 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 1,0 kompl.; pvc vamzdžių fasoninių dalių kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 – 1, o darbų žurnalo F-7 formoje – 0, skirtumas – 1; mažatriukšmių PP nuotekų vamzdžių fasoninių dalių kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 – 0,5 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 0,5 kompl.; sistemos hidraulinių bandymų kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 – 3, o darbų žurnalo F-7 formoje – 0, skirtumas – 3.) Taigi, remiantis skirtumais tarp statybos darbų žurnalo įrašų ir atliktų darbų aktų – darytina išvada, kad atliktų darbų aktuose Nr. 2.1, 2.2. ir 2.3 įrašyta daugiau darbų nei 2014 m. gruodžio mėnesį buvo faktiškai atlikta;

– aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 aktuojami gesinimo stoties darbai atlikti nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio – nurodomas priešgaisrinės sist. paruošimo, gruntavimo, dažymo kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 1 678 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 298 m, skirtumas – 1 380 m; priešgaisrinės sistemos montavimo (diametrai 150, 50, 32) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 0 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 148 m, skirtumas – -148 m; priešgaisrinės sistemos montavimo (diametras 150) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 264 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 291 m, skirtumas – -27 m; priešgaisrinės sistemos montavimo (diametras 50) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 756 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 627 m, skirtumas – 129 m; priešgaisrinės sistemos montavimo (diametras 32) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 917 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 550 m, skirtumas – 367 m; priešgaisrinės sistemos montavimo (diametras 100) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 419 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 286 m, skirtumas – 133 m; priešgaisrinės sistemos montavimo (diametras 25) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 363 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 255 m, skirtumas – 108 m; priešgaisrinės sistemos hidraulinio bandymo kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 0 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 2 vnt., skirtumas – -2 vnt.; priešgaisrinės sistemos dažymo palubėje kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 0 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 240 m, skirtumas – -240 m; vamzdžių laikiklių kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 859 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 859 vnt.; sprinklerinių purkštukų kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 468 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 468 vnt.;

įvorės purkštuko įsukimui kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 489 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 489 vnt.; priešgaisrinių dėžių montavimo kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 0 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 4 vnt., skirtumas – -4 vnt.; priešgaisrinių dėžių pajungimas (diametras 50) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 0 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 32 m, skirtumas – -32 m; sistemos hidraulinio bandymo kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 1 678 m, o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 m, skirtumas – 1 678 m; gaisrinio čiaupo komplekto kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 – 8 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 8 vnt.

Taigi, remiantis skirtumais tarp statybos darbų žurnalo įrašų ir atliktų darbų aktų – darytina iÅ¡vada, kad atliktų darbų aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 įraÅ¡yta daugiau darbų nei buvo faktiÅ¡kai atlikta laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio. Statybos žurnalo įraÅ¡ai neatitinka atliktų darbų akte deklaruojamų darbų, skirtingų diametrų vamzdžiai statybos žurnale įraÅ¡yti į vienÄ eilutę, dėl ko patikrinti atliktų darbų kiekius remiantis žurnalo įraÅ¡ais tampa neįmanoma;

– Aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 aktuojami vėdinimo darbai atlikti 2015 m. kovo mėnesį – nurodomas triukšmo slopintuvo apvaliems ortakiams (d315 mm, l=900 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 1 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 1 vnt.; ugnies vožtuvo (d200 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 1 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 1 vnt.; ortakinės oro šalinimo grotelės 600x200 kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 30 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 30 vnt.; cinkuoto juostinio plieno apvalių ortakių (d100 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 8 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 8 vnt.; cinkuoto juostinio plieno apvalių ortakių (d160 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 3 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 3 vnt.; cinkuoto juostinio plieno apvalių ortakių (d200 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 12 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 12 vnt.; cinkuoto juostinio plieno apvalių ortakių (d250 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 3 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 3 vnt.; cinkuoto juostinio plieno apvalių ortakių (d315 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 12 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 vnt., skirtumas – 12 vnt.; cinkuoto juostinio plieno apvalių ortakių (d1250 mm) kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 93 vnt., o darbų žurnalo F-7 formoje – 88 vnt., skirtumas – 5 vnt.; akmens vatos demblių su aliuminio folija ir PVC danga 20 mm kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 5 m2, o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 m2, skirtumas – 5 m2; cinkuotų juostinių plieno ortakių fasoninių dalių kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 0,2 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 0,2 kompl.; metalo tvirtinimui kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 0,2 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 0,2 kompl.; papildomo ortakio dažymo kiekis atliktų darbe aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 – 1 kompl., o darbų žurnalo F-7 formoje – 0 kompl., skirtumas – 1 kompl.

Taigi, remiantis skirtumais tarp statybos darbų žurnalo įrašų ir atliktų darbų aktų – darytina iÅ¡vada, kad atliktų darbų aktuose Nr. 3.5 ir 3.6 įraÅ¡yta daugiau darbų nei buvo faktiÅ¡kai atlikta laikotarpiu nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. gegužės mėnesio. Statybos darbų žurnalo įraÅ¡ai neatitinka aktuose deklaruojamų atliktų darbų ir jų kiekių; – statybos darbų žurnalas yra privalomas ir pildomas, kad dokumentais bÅ«tų patvirtinta: atskirų statinio statybos darbų, naudojamų statybos produktais atitiktis statinio projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimams; statybos metu padaryti statinio projekto pakeitimai; statinio statybos vadovo, bendrosios statinio statybos techninės priežiÅ«ros vadovo, statinio projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovo iÅ¡vados apie atliktų statybos darbų, panaudotų statybos produktų kokybę, atitiktį deklaruotoms eksploatacinėms savybėms, statybos valstybinės priežiÅ«ros, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiÅ«ros institucijų atstovų nurodymų įvykdymÄ statinio statybos metu.

Žurnalas pildomas nuo statinio statybos pradžios iki darbų pabaigos ir pateikiamas statybos užbaigimo komisijai kartu su kitais dokumentais, patvirtinančiais statinio statybos pabaigÄ ir atliktų statybos darbų normatyvinę kokybę; – iÅ¡samus statinio eigos ir panaudotų statybos produktų apraÅ¡ymas statybos darbų žurnale suteikia galimybę statinio statybos ar naudojimo metu atsiradus statinio deformacijoms, kitiems nukrypimams nuo projekto, pripažįstant avarinę bÅ«klę ar įvykus griūčiai, nustatyti defektų atsiradimo laikÄ (statybos ar naudojimo metu), priežastis (projektavimo, statybos, naudojimo klaidos), kaltus asmenis;

– nėra aišku kokiu būdu užsakovė UAB „BM būstas“ ir techninis prižiūrėtojas V. M. tikrino atliktus darbus, kadangi rangovei UAB „Vaidora“ atliktų darbų aktus pasirašydavo be pastabų. Atliktų darbų aktai Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3 ir 3.4 užsakovės UAB „BM būstas“ ir techninio prižiūrėtojo V. M. pasirašyti be pastabų. Tai reiškia, kad atliktų darbų aktų surašymo metu, dėl įrašų žurnale ir atliktų darbų kiekių skirtumų, užsakovė ir techninis prižiūrėtojas pretenzijų nereiškė;

– iÅ¡vados, atsakant į pirmÄ klausimÄ â€“ kadangi vienintelė priemonė paslėptiems darbams patikrinti buvo statybos darbų žurnalas, tačiau ir statybos darbų žurnalas užpildytas netinkamai – nėra galimybės patikrinti ar visi aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 nurodyti darbai yra faktiÅ¡kai atlikti, ar juose nurodytos medžiagos yra faktiÅ¡kai panaudotos. Tačiau laikant, kad statybos darbų žurnale nuosekliai daryti įraÅ¡ai apie atliktus darbus yra teisingi ir grindžiant atlikta žurnalo ir aktų analize, daroma iÅ¡vada, kad ne visi aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 nurodyti darbai yra atlikti.

– iÅ¡vados, atsakant į antrÄ klausimÄ â€“ ar pateiktuose kitų bendrovių (UAB „Inžinera“) inžinerinių dalių statybos darbų žurnaluose užraÅ¡yti atlikti darbai dubliuojasi (įraÅ¡yti tie patys) su UAB „Vaidora“ darbais, suraÅ¡ytuose atliktų darbų priėmimo perdavimo aktuose: 2014 m. lapkričio 25 d. Nr. 1.1, 1.2, 2014 m. gruodžio 17 d. Nr. 2.1, 2.2, 2.3, 2015 m. kovo 16 d. Nr. 3.4, 2015 m. kovo 16 d. Nr. 3.5, 2015 m. kovo 16 d. Nr. 3.6, 2015 m. balandžio 25 d. Nr. 4.4.1, 2015 m. gegužės 26 d.

Nr. 5.4: – atliktų darbų akte Nr. 1.1 aktuojami buitinės nuotekynės darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 1.2 aktuojami technologinės nuotekynės darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 2.1 aktuojami buitinės nuotekynės darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 2.2 aktuojami technologinės nuotekynės darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 2.3 aktuojami šald. kam. kondensato nuvedimo darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 3.4 aktuojami gesinimo stoties darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 3.5 aktuojami vėdinimo darbai, kurie, tikėtina – dubliuojasi (atliktų darbų akte Nr. 3.5 yra aktuojami vėdinimo darbai atlikti nuo 2015 m. vasario mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio; paskutinius vėdinimo sistemos darbus pagal statybos darbų žurnalo Nr. 7 įrašus UAB „Vaidora“ atliko 2015 m. kovo 10 d.; pagal statybos darbų žurnalo Nr. 13 įrašus, UAB „Inžinera“ objekte pradėjo dirbti nuo 2015 m. kovo 2 d.; remiantis statybos darbų žurnalo įrašais, rangovai vienu metu dirbo skirtingose vietose, montavo skirtingų matmenų ortakius, todėl mažai tikėtina, kad žurnaluose įrašais užfiksuoti darbai galėtų dubliuotis; tačiau akte Nr. 3.5 yra aktuojami mažų skersmenų diametro (100-315 mm) ortakiai, grotelės, ugnies vožtuvas, kurie nėra įrašyti statybos darbų žurnale Nr. 7; taigi, tikėtina, kad šie darbai dubliuojasi, nes tokių pat matmenų ortakius UAB „Inžinera“ taip pat įrenginėjo 2015 m. kovo mėn.); atliktų darbų akte Nr. 3.6 aktuojami ortakių dažymo darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 4.4.1 aktuojami gesinimo stoties darbai nesidubliuoja; atliktų darbų akte Nr. 5.4 aktuojami gesinimo stoties darbai nesidubliuoja.

IeÅ¡kinys ir prieÅ¡ieÅ¡kinis tenkintini iÅ¡ dalies. IV. Teismo argumentai ir motyvai Dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo 80. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad tarp Å¡alių susiklostė statybos rangos santykiai. Kaip rangos sutartis kvalifikuojama sutartis, kuria viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Statybos rangos sutartys iÅ¡ kitų rangos sutarčių iÅ¡skiriamos pagal savo dalykÄ â€“ tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iÅ¡ statybos rangos kylantiems santykiams kaip specialiosios prioritetu taikomos CK 6.681–6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos (CK 6.644–6.671 straipsniai) – tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

81. CK 6.681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ . Pagal CK 6.681 straipsnio 2 dalį statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti. Vienos rangos sutarties Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi Å¡alis gali reikalauti iÅ¡ kitos sutarties Å¡alies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti pareigos priimti darbÄ bei už jį apmokėti ir prieÅ¡ingai.

82. Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneÅ¡a užsakovui apie pasirengimÄ perduoti atliktų darbų rezultatÄ arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytÄ darbų etapÄ , o Å¡is turi nedelsiant pradėti jų priėmimÄ (CK 6.694 straipsnio 1 dalis). Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad abiejų sutarties Å¡alių pasiraÅ¡omas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dviÅ¡alis sandoris, sukuriantis Å¡alims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikÅ¡mę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trÅ«kumai, o jų nenurodymas akte reiÅ¡kia trÅ«kumų nekonstatavimÄ , todėl trÅ«kumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasiraÅ¡ymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

Akte yra faktinio pobÅ«džio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sÄ lygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovÄ vykdyti jo prieÅ¡prieÅ¡inę pareigÄ â€“ sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktÄ patvirtinantis dokumentas.

83. Byloje tarp šalių ginčai iš esmės kilo dėl atsakovės galimo Rangos sutarties pažeidimo ir tuo pagrindu ieškovės atlikto vienašalio sutarties nutraukimo, netesybų paskaičiavimo, ieškovės mokėtinų sumų ir priskaičiuotų netesybų įskaitymo, taip pat dėl ieškovės neatsiskaitymo už kitus atsakovės galimai atliktus darbus, kurių ieškovė nepriėmė. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės ir atsakovės reikalavimai ir atsikirtimai (nurodyti ieškinyje ir priešieškinyje) yra tarpusavyje susiję, toliau sprendime dėl jų pasisakoma bendrai.

Dėl ginčo sutarties pažeidimų (ne)egzistavimo ir jos nutraukimo (ne)teisėtumo 84. Å alis gali nutraukti sutartį, jeigu kita Å¡alis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sÄ raÅ¡as aplinkybių, į kurias turi bÅ«ti atsižvelgiama, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne. Å ios aplinkybės yra:

1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato;

2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sÄ lygų laikymasis turi esminės reikÅ¡mės;

3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo;

4) ar neįvykdymas duoda pagrindÄ nukentėjusiai Å¡aliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje;

5) ar sutarties neįvykdžiusi Å¡alis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis bÅ«tų nutraukta. CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo atvejai. Tai gali bÅ«ti padaryta, jeigu kita Å¡alis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); taip pat vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). AiÅ¡kindamas Å¡ias įstatymo nuostatas kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tuo atveju, jeigu Å¡alys susitarė, jog tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiant joje numatytais atvejais, teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261-421/2015).

85. Nustatyta, kad ginčo Rangos sutarties nutraukimo atvejai ir tvarka buvo aptarti Å¡ios sutarties 22 skyriuje, kurio 22.1 punkte numatyti pagrindai, suteikiantys teisę užsakovei (ieÅ¡kovei) vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ , praneÅ¡us apie tai rangovei raÅ¡tu prieÅ¡ 10 dienų, nutraukti sutartį įstatymuose numatytais pagrindais ir reikalauti rangovės atlyginti dėl to patirtus nuostolius bei sumokėti baudÄ , įskaitant, bet neapsiribojant, sutarties 22.1.1-22.1.7 papunkčiuose nustatytais atvejais.

Taigi, nors Å¡alys ginčo sutartyje ir nefiksavo, kad sutarties 22.1 punkte vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindÄ sudarančios aplinkybės bus laikomos esminiais rangos sutarties pažeidimais, tačiau tokias aplinkybes detalizavus ir nustačius, kad jos suteikia teisę užsakovei vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, nėra bÅ«tina įrodinėti, jog Å¡alys bÅ«tų susitarusios tokius pažeidimus vertinti kaip esminius (kaip kad įrodinėjo atsakovė, teigdama, jog tam tikri pažeidimai, jeigu tokie ir buvo, buvo formalaus pobÅ«džio, neesminiai).

86. Kaip minėta, ieÅ¡kovė nutraukimo priežastis nurodė 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡ime dėl sutarties nutraukimo, todėl toliau pasisakoma ir vertinama ar ieÅ¡kovės nurodyti atsakovės ginčo sutarties pažeidimai iÅ¡ tiesų egzistavo ir atitinkamai ar ji turėjo pagrindÄ nutraukti Rangos sutartį. 86.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė nepateikė privalomo civilinės atsakomybės draudimo poliso; atsakovė Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės neginčijo (byloje nekilo ginčo dėl to, kad ankstesnis civilinės atsakomybės draudimo polisas baigė galioti 2015 m. kovo 12 d.), argumentuodama tuo, jog draudimo polisas nebuvo pateiktas dėl ieÅ¡kovės veiksmų (jos nebendradarbiavimo, atsisakius pateikti draudimo bendrovei praÅ¡omÄ pažymÄ ). 86.1.1.

Rangos sutarties 19.2 punkte nustatyta, kad rangovė po ginčo sutarties pasiraÅ¡ymo per 10 kalendorinių dienų užsakovei pateikia galiojantį savo civilinės atsakomybės draudimo polisÄ , skirtÄ iÅ¡skirtinai tiktai darbų bei kitos rangovės veiklos pagal sutartį draudimui, ne mažesnei nei 150 000 Lt sumai; draudimo polisas turi galioti visu statybos rangos sutarties galiojimo laikotarpiu. Be to, tokia atsakovės (kaip rangovės) pareiga buvo numatyta ir SÄ® 37 straipsnyje. Taigi, atsakovė privalėjo turėti nurodytÄ draudimo polisÄ visÄ ginčo sutarties vykdymo laikotarpį; kaip minėta, ginčo sutartis ieÅ¡kovės iniciatyva buvo nutraukta nuo 2015 m. birželio 5 d. (t. y. galiojo iki Å¡ios datos), o draudimo polisas galiojo tik iki 2015 m. kovo 12 d., t. y. buvo pažeistas ginčo sutarties 19.2 punktas, atitinkamai egzistavo pagrindas nutraukti ginčo sutartį pagal 22.1.3 punktÄ .

Teismas, iÅ¡ esmės pritardamas ieÅ¡kovės pozicijai, pažymi, kad atsakovės pareiga turėti galiojantį draudimo polisÄ nebuvo numatyta kaip įgyvendinama tik bendromis rangovės ir užsakovės pastangomis, t. y. neįpareigojo ieÅ¡kovės atlikti konkrečius veiksmus, tokius kaip bet kokių formų pildymas, kuriose, be kita ko, atsisakoma savo teisių – Å¡iuo atveju buvo praÅ¡oma, jog ieÅ¡kovė patvirtintų jokių draudiminių įvykių ir pretenzijų dėl atliktų statybos darbų nebuvimÄ (nors, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų, ieÅ¡kovė jau turėjo ir reiÅ¡kė pretenzijas atsakovei dėl atliekamų darbų). 86.1.2.

Be kita ko, atsakovė kvestionavo, ar draudimo polisas yra/gali būti prilyginamas garantijai/prievolių vykdymo užtikrinimui. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose suformuluotas kasacinio teismo praktikoje. 86.1.3.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai, lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, bet ir įvertinti sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ . Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-686/2016).

Taigi, kai kyla Å¡alių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslÄ , jos sudarymo aplinkybes, į Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. liepos 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224-1075/2021). 86.1.4.

Nagrinėjamu atveju teismas, sistemiškai ir lingvistiškai įvertinęs ginčo sutarties nuostatas, įvertinęs tai, jog minėto draudimo poliso pateikimo reikalavimas buvo numatytas sutarties skyriuje „Rangovo prievolių vykdymo užtikrinimas“, išanalizavęs visas nurodyto skyriaus nuostatas (kuriose aiškiai ir nedviprasmiškai draudimo polisas įvardinamas kaip garantija), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė dėl draudimo poliso kaip atsakovės prievolių pagal ginčo sutartį vykdymo užtikrinimo priemonės (garantijos), todėl atsakovės atsikirtimai šioje dalyje atmestini. 86.2.

IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė vėlavo atlikti darbus (iÅ¡ esmės sprinklerinės gesinimo sistemos darbų etapÄ ; darbų „vamzdynai po grindimis“ etapÄ atsakovės taip pat atliko pavėluotai, tačiau dėl to plačiau bus pasisakyta sprendžiant dėl netesybų skaičiavimo) ir tinkamai jų neorganizavo bei taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.4 punktÄ . Teismas nagrinėjamu atveju pritaria ieÅ¡kovės pozicijai, kad atsakovė, pažeisdama Rangos sutartyje nustatytus darbų atlikimo terminus (kurie buvo nustatyti prie ginčo sutarties patvirtintame darbų grafike), nesugebėjo užtikrinti, kad darbai bÅ«tų atlikti laiku (bent jau jų dalį, kuriÄ iki sutarties nutraukimo atlikinėjo atsakovė). 86.2.1.

IÅ¡ bylos medžiagos (ieÅ¡kovės raÅ¡tų, pasitarimų protokolų ir kt.) nustatyta, kad atsakovė ne vienÄ kartÄ buvo informuota apie tai, jog ji vėluoja atlikti darbus pagal sutartį, t. y. sprinklerinės gesinimo sistemos darbus. Rangos sutarties 1.1 punkte numatyta, kad grafikas reiÅ¡kia pagal pavyzdį atsakovės parengtÄ ir suderintÄ su ieÅ¡kove kalendorinį darbų atlikimo grafikÄ , pagal Rangos sutarties priedÄ Nr.

2. Kaip matyti iÅ¡ minėto Å¡alių patvirtinto (ir rengto bÅ«tent atsakovės) grafiko (ir ginčo sutarties nuostatų), Å¡alys iÅ¡ esmės nustatė tik tarpinius terminus, dėl galutinio termino faktiÅ¡kai nebuvo susitarta (Å¡ios aplinkybės iÅ¡ esmės neginčijo ir pati ieÅ¡kovė); kita vertus, darbų grafike numatyti darbų atlikimo terminai (nurodytiems darbų etapams) atsakovei buvo privalomi, ji negalėjo juos savaip intepretuoti (net jeigu ir žinojo (ieÅ¡kovės jai buvo praneÅ¡ta), jog ginčo objektas galimai bus priduotas eksploatavimui tik 2015 m. rudenį, nes atsakovė įsipareigojo atlikti sutartus darbus, o ne priduoti visÄ ginčo objektÄ ieÅ¡kovės eksploatavimui). 86.2.2.

IeÅ¡kovė nurodė (ir, teismo vertinimu, atsakovė nenuginčijo Å¡ių aplinkybių), kad darbų grafike buvo nustatytas 9 savaičių terminas sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimui. Viena vertus, grafike nurodyta, jog minėti darbai turėjo bÅ«ti atliekami nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 8 d., tačiau ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neginčijo, kad atsakovė darbus (ieÅ¡kovės leidimu) pradėjo vėliau – atitinkamai grindų betonavimo darbus atsakovė turėjo baigti iki 2014 m. gruodžio 22 d., o sprinklerinės gesinimo sistemos darbus, pagal grafikÄ , pradėti po savaitės, t. y. 2014 m. gruodžio 29 d., tačiau, anot ieÅ¡kovės (Å¡i aplinkybė ne kartÄ buvo konstatuota ir raÅ¡ytiniuose įrodymuose, be kita ko, pasitarimų protokoluose), atsakovei buvo leista minėtus sprinklerinės gesinimo sistemos pradėti 2015 m. sausio 5 d. ir atitinkamai turėjo bÅ«ti baigti iki 2015 m. kovo 9 d. (per grafike sutartas 9 savaites).

Kita vertus, byloje iÅ¡ esmės nekilo ginčo dėl to, kad iki 2015 m. gegužės 26 d. (praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ ) ir 2015 m. birželio 5 d. (sutarties nutraukimo) minėti darbai nebuvo atlikti. IÅ¡ raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad atsakovė, iÅ¡ esmės suprasdama savo pareigÄ minėtus darbus atlikti iki 2015 m. kovo 9 d., ne kartÄ Å¾adėjo užbaigti Å¡iuos darbus kiek vėliau, t. y. iÅ¡ pradžių žadėta atlikti iki 2015 m. kovo 13 d., vėliau – iki 2015 m. gegužės 4 d.; tačiau, kaip minėta, iki ginčo sutarties nutraukimo nurodyti darbai taip ir nebuvo atlikti.

Nors atsakovė, be kita ko, teigė, kad jai tariamai nebuvo suteiktas darbų frontas, tačiau, teismo vertinimu, nepateikė jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų Å¡ias aplinkybes (bÅ«tent dėl sprinklerinės gesinimo sistemos darbų užbaigimo), t. y. atsakovė neįrodė, jog iki 2015 m. kovo 9 d. reiÅ¡kė ieÅ¡kovei kažkokias pretenzijas dėl negalėjimo užbaigti Å¡ių darbų dėl darbų fronto nebuvimo; tokių aplinkybių nebuvo nurodoma ir vykusiuose pasitarimuose; atsakovės į bylÄ pateiktos nuotraukos yra neinformatyvios – neaiÅ¡ku nei kur, nei kada jos darytos, bei kÄ atsakovė jomis siekė įrodyti.

Teismas sprendžia, kad atsakovė minėto darbų etapo neužbaigė, labiausiai tikėtina, ne dėl ieÅ¡kovės neperduoto darbų fronto (Å¡ios aplinkybės, kaip minėta, atsakovė neįrodė), o dėl pristatytos netinkamos gesinimo stotelės, ieÅ¡kovei atsisakius jÄ priimti, o atsakovei jos nepakeitus (plačiau dėl minėtos gesinimo stotelės tinkamumo/netinkamumo bus pasisakyta vėliau); be to, teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad Å¡alys buvo sutarusios dėl kitokio darbų grafiko. 86.2.3.

Taigi, Rangos sutartis ieÅ¡kovės pagrįstai buvo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta dėl to, kad atsakovė nesilaikė atskiro darbų etapo atlikimo – Å¡iuo atveju sprinklerinės gesinimo sistemos, termino, t. y. remiantis ginčo sutarties 22.1.1 punktu. 86.3. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė neužtikrino, jog darbus prižiÅ«rėtų paskirti statybos darbų vadovai ir taip pažeidė Rangos sutarties 8.1.1 punktÄ . 86.3.1. Ginčo sutarties 8.1.1 punkte nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo paskirti statybos vadovÄ , kuris visÄ laikÄ turi bÅ«ti statybvietėje ir organizuotų darbus, bei visais klausimais atstovautų atsakovę santykiuose su ieÅ¡kove, medžiagų tiekėjais ir subrangovais.

Kaip minėta, byloje nustatyta ir atsakovė neginčijo, kad atsakovės 2014 m. lapkričio 12 d. ir 2015 m. sausio 8 d. įsakymais statybos darbų vadovais paskirti atitinkamai D. G. ir M. Š.. Kita vertus, tiek liudytojas M. S., kuris iš esmės ir atstovavo atsakovę ginčo statybų metu (įvardinęs save kaip (duomenys neskelbtini)), nurodė, kad M. Š. retai lankydavosi objekte (3-4 kartus); iš esmės ši aplinkybė nurodyta techninio prižiūrėtojo ir statybų žurnale, kuriame nuolat buvo atliekami įrašai, jog atsakovės statybos darbų vadovas nebūna/nepasirodo objekte; be to, iš pasitarimų protokolų taip pat matyti, kad paskirti atsakovės statybos darbų vadovai pasitarimuose nedalyvaudavo, t. y. tikėtina nebūdavo ir ginčo objekte. 86.3.2.

Taigi, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė turėjo teisę nutraukti ginčo sutartį, remiantis sutarties 22.1.4 punktu. 86.4. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė neiÅ¡taisė darbo projekto trÅ«kumų, nurodytų 2015 m. gegužės mėn., kurie pasireiÅ¡kė darbų eigoje; be to, anot ieÅ¡kovės, atsakovė netinkamai vykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimÄ (nenumatė oro iÅ¡traukimo), taip pat netinkamai suprojektavo prieÅ¡gaisrinės siurblinės buvimo vietÄ . 86.4.1.

Teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė Å¡ioje dalyje nurodytų atsakovės galimai padarytų pažeidimų neįrodė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 ,185 straipsniai). 86.4.2. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Ä®vertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). 86.4.3.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė tam tikras pretenzijas dėl galutinio darbo projekto neperdavimo atsakovei pradėjo reikÅ¡ti tik 2015 m. gegužės 14 d., nors, kaip minėta ir byloje nekilo dėl to ginčo, atsakovė dar 2015 m. sausio 22 d. surašė aktÄ Nr. 150122 (dėl darbų projekto perdavimo), bei Å¡io akto pagrindu iÅ¡rašė 2015 m. sausio 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VSF Nr. 0004 (suma 3 854,84 Eur); aktÄ bei sÄ skaitÄ pasirašė ir ieÅ¡kovės atstovai, tokiu bÅ«du patvirtindami darbo projekto atlikimÄ ir priėmimÄ (ir faktiÅ¡kai jo kokybę).

IeÅ¡kovės argumentai, kad darbo projekto trÅ«kumai pasimatė tik darbų eigoje, vertintini kritiÅ¡kai, nes iki 2015 m. gegužės mėn. atsakovės darbai jau buvo atliekami apie 6 mėn. ir iki tol pretenzijų dėl darbo projekto nebuvo (bent jau byloje nėra pateikta tai pagrindžiančių įrodymų); be to, nustatyta, kad atsakovės rengtas projektas buvo perduotas ir kitai rangovei (UAB „Inžinera“), tęsusiai atsakovės pradėtus darbus, kuri, kaip nurodė liudytojas G. V., tęsė darbus bÅ«tent pagal nurodytÄ projektÄ (su tam tikrais patikslinimais); pažymėtina ir tai, jog pati ieÅ¡kovė Å¡ioje byloje pripažino, jog iÅ¡ esmės visi naujų subrangovų atlikti darbai buvo atliekami pagal pačios atsakovės rengtÄ projektinę dokumentacijÄ (taigi, ieÅ¡kovės pozicija Å¡iuo klausimu yra prieÅ¡taringa, todėl vertinama kritiÅ¡kai).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip buvo nustatyta iÅ¡ Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimų, poreikis tikslinti darbo projektÄ , labiausiai tikėtina, iÅ¡ esmės buvo susijęs su tuo, kad darbų eigoje ieÅ¡kovė (jos vadovas ar kitas įgaliotas asmuo) dažnai keisdavo tam tikrus darbus, dėl ko atsirasdavo poreikis tikslinti/keisti ir darbo projektÄ (jo atitinkamas dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog atsakovė iki Rangos sutarties nutraukimo neperdavė ieÅ¡kovei galutinio (patikslinto) darbo projekto, didžiÄ ja dalimi buvo susijusi ir su pačios ieÅ¡kovės veiksmais (darbų, nors ir neesminių (kaip nurodė liudytojos), keitimu). 86.4.3.

Teismas laiko neįrodyta ir ieÅ¡kovės pozicijÄ , kad atsakovė netinkamai vykdė vėdinimo sistemos įrengimo projektavimÄ (nenumatė oro iÅ¡traukimo). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė, nors ir nurodė atitinkamas STR 2.09.02:2005 nuostatas, tačiau neįrodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės suprojektuota oro vėdinimo sistema neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateikto projekto (jo dalies) „Šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas“ turinio, minėtame projekte (aiÅ¡kinamajame raÅ¡te), kurio vėdinimo dalį rengė bÅ«tent atsakovė, buvo/yra numatytas tiek oro padavimas, tiek jo Å¡alinimas iÅ¡ ginčo objekto, nurodytos techninės charakteristikos.

Be to, pažymėtina, kad ant Å¡io projekto uždėta techninio prižiÅ«rėtojo V. M. rezoliucija („Pritariu montuoti“) ir darbų vadovo V. M. rezoliucija („Taip pastatyta“), kurie iÅ¡ esmės patvirtino minėtų darbų atlikimÄ ir pritarimÄ jiems. Taigi, Å¡iuo atveju laikytina, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovės suprojektuotas/ar nesuprojektuotas oro iÅ¡traukimas neatitiktų ginčo sutarties ir/ar teisės aktų reikalavimų. 86.4.4. Nėra pagrindo sutikti ir su ieÅ¡kovės argumentais, kad atsakovė netinkamai suprojektavo prieÅ¡gaisrinės siurblinės buvimo vietÄ (suprojektavo jÄ teisės aktų reikalavimų neatitinkančioje patalpoje (antrame aukÅ¡te; nors tokia siurblinė privalo bÅ«ti arba cokoliniame arba pirmame aukÅ¡te), nes, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė neįrodė, jog projekto prieÅ¡gaisrinės dalies parengimas ir įvertinimas buvo pavestas atsakovei (pagal bylos duomenis už tai buvo atsakingas kitas asmuo – galimai UAB „Tiksli forma“ ir/ar UAB „Fire experts“ (tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas), bet ne atsakovė;

Å¡iÄ aplinkybę patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos). Vien ta aplinkybė, kad atsakovė projektavo visos gaisrinės sistemos pajungimÄ prie minėtos siurblinės, rengė kitÄ PrieÅ¡gaisrinio vandentiekio projekto dalį (kuriame, be kita ko, nurodyta minėtos siurblinės vieta antrame aukÅ¡te) ir matė, jog pasirinkta vieta galimai yra netinkama (kÄ nurodė atsakovės atstovai ir bylos nagrinėjimo metu), nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog bÅ«tent atsakovė buvo atsakinga už siurblinės parinkimo vietÄ ir atitinkamai dėl to jai kilo atsakomybė, t. y. atsakovė nebuvo atsakinga už kitų ieÅ¡kovės pasitelktų/pasamdytų rangovų darbÄ ir jo rezultatus.

Be to, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė nenuginčijo atsakovės argumentų, jog pati ieÅ¡kovė pasirinko konkrečiÄ prieÅ¡gaisrinių siurblių stotelės buvimo vietÄ (CPK 12, 178, 185 straipsniai). 86.5. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė pateikė netinkamÄ gesinimo siurblių stotelę ir piktybiÅ¡kai netaisė nurodytų trÅ«kumų. 86.5.1. Teismas, įvertinęs ginčo sutarties ir jos priedų turinį, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ esmės pritaria ieÅ¡kovės pozicijai, kad atsakovės pateikta gesinimo siurblių stotelė buvo netinkama.

Pažymėtina, kad Rangos sutarties priede Nr. 3 – lokalinėje sÄ matoje, Å¡alys buvo susitarę, kad „gaisrinių siurblių stotelė, sukomplektuota iÅ¡ dviejų elektrinių (30 kW) siurblių, kurie užtikrina 130m3/h, 3.1 bar charakteristikas <...>“. Taigi, Å¡i sÄ matos pozicija buvo pakankamai aiÅ¡ki ir konkreti, t. y. ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai nurodė kokios stotelės (kokių parametrų) jai reikia ir kokia turi bÅ«ti pateikta, atitinkamai atsakovė (ar kitas trečiasis asmuo – gamintojas) Å¡ioje dalyje negalėjo/neturėjo teisės interpretuoti, kokia stotelė bÅ«tų ginčo objektui tinkamiausia.

Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad galia – bÅ«tent 30 kW, buvo nurodyta aiÅ¡kiai, todėl vėlesni atsakovės interpretavimai, jog buvo susitarta dėl galios iki 30 kW, neturi pagrindo. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė, vėliau rengdama projektÄ , jame nurodė minėtos stotelės galiÄ iki 30 kW, nelaikytina tinkamu Å¡alių susitarimo pakeitimu. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovė, siekdama priduoti atliktus darbus ieÅ¡kovei, atliktų darbų akte Nr. 4.4 (kuris vėliau, kaip galima suprasti iÅ¡ bylos duomenų, buvo pakeistas į aktÄ Nr. 4.4.1) taip pat nurodė, jog, be kita ko, priduodama stotelė, sudaryta iÅ¡ dviejų 30 kW galios siurblių (kaip ir buvo numatyta ginčo sutarties priede – lokalinėje sÄ matoje), nors žinojo ir suprato (kÄ patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu), kad faktiÅ¡kai pateikti 22 kW siurbliai.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė apie Å¡iÄ aplinkybę bÅ«tų informavusi ieÅ¡kovę, t. y. kad pateikiama gaisro gesinimo stotelė, sukomplektuota iÅ¡ 22 kW galingumo siurblių, kad juos siÅ«lė pats gamintojas, ar kad siektų pakeisti nurodytas sutarties (jos priedo) nuostatas; Å¡ių veiksmų atsakovė ėmėsi tik po to, kai ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai nesutiko priimti pateiktos stotelės ir prašė pakeisti į tinkamÄ â€“ Å¡alių susitartÄ , tačiau atsakovė Å¡io trÅ«kumo netaisė (ir neiÅ¡taisė) bei reikalavo už tai dar ir papildomų lėšų (neva tik tada galėtų pakeisti minėtÄ stotelę, nors tokios galimybės/teisės atsakovei ginčo sutarties nuostatos nesuteikė, t. y. vienaÅ¡aliÅ¡kai keisti sutarties nuostatas).

Vien ta aplinkybė, kad po ginčo sutarties nutraukimo kita rangovė (pagal byloje pateiktus duomenis) sumontavo minėtÄ stotelę, sukomplektuotÄ iÅ¡ dviejų 22 kW galingumo siurblių, nesudaro pakankamo pagrindo paneigti atsakovės atsakomybės dėl netinkamų savo prievolių vykdymo (prievolių netinkamas vykdymas iÅ¡ esmės pasireiÅ¡kė ne dėl to, jog pateikta stotelė buvo brokuota/su defektais, netinkama, o dėl to, jog jos ne visi parametrai (Å¡iuo atveju galingumas) atitiko Å¡alių iÅ¡ anksto sutartų charakteristikų). 86.5.2.

Taigi, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė turėjo teisę nutraukti ginčo sutartį, remiantis sutarties 22.1.4 punktu (atsakovei per nustatytÄ terminÄ neiÅ¡taisius nurodytų trÅ«kumų). 86.6. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė nedidino darbų atlikimo tempo, nors buvo nustatyti vėlavimai, ir taip pažeidė Rangos sutarties 7.4.1 punktÄ . 86.6.1. Rangos sutarties 7.4 ir 7.4.1 punktuose nustatyta, kad užsakovei nustačius bet kokį vėlavimÄ pagal grafikÄ dėl rangovės ir rangovei nelikvidavus tokio vėlavimo per septynias kalendorines dienas, užsakovė turi teisę pareikalauti rangovės, o pastaroji savo rizika, be kokio papildomo užmokesčio, iki bus tinkamai likviduotas nustatytas atsilikimas nuo grafiko, organizuoti ir vykdyti darbus užsakovės nurodytu laiko režimu – iÅ¡ esmės nenutrÅ«kstamai/nepertraukiamai (24 val./7 d.), bei užsakovės nustatytu darbų vykdymo pajėgumu – savo sÄ skaita pasitelkus papildomas užsakovės nurodytas priemones ir įrangÄ . 86.6.2.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta (ir kaip minėta Å¡iame sprendime), kad ieÅ¡kovė ne kartÄ informavo atsakovę apie vėluojančius darbus ir prašė didinti darbų tempÄ , tačiau byloje nėra įrodymų, jog atsakovė vykdė Rangos sutarties 7.4.1 punkto reikalavimus, t. y. nedidino darbų atlikimo tempo, nors buvo nustatyti vėlavimai. Taigi, teismo vertinimu, ieÅ¡kovė turėjo teisę nutraukti ginčo sutartį, remiantis sutarties 22.1.4 punktu (atsakovei per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius nurodytų įpareigojimų).

87. Kaip minėta, Å¡alims susitarus, jog tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, nebÅ«tina, kad Å¡alys bÅ«tų susitarusios tÄ pažeidimÄ vertinti kaip esminį, ir tokiu atveju teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas jos nutraukimo pagrindas pagal savo pobÅ«dį atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Å alių sudarytoje Rangos sutartyje nustačius savarankiÅ¡kus vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo užsakovės iniciatyva pagrindus (22.1.1-22.1.7 papunkčiai), sutartis galėjo bÅ«ti nutraukta esant bet kuriam iÅ¡ jų, todėl nagrinėjamu atveju konstatavus aukščiau nurodytus atsakovės pažeidimus (sprendimo 86 punktas), laikytina, jog ieÅ¡kovė jÄ nutraukė teisėtai, t. y. esant teisiniam pagrindui, todėl atsakovės reikalavimas – dėl 2014 m. birželio 12 d. rangos sutarties ir 2014 m. liepos 31 d. susitarimo Nr. 1 nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė, bÅ«dama profesionali statybos rinkų dalyvė, sudarydama statybos rangos sutartį, turėjo galimybę ir pareigÄ Ä¯vertinti savo pajėgumÄ atlikti rangos sutartyje nurodytus darbus joje nustatytomis techninėmis sÄ lygomis ir terminais bei suvokti Å¡ių terminų pažeidimo galimas pasekmes, todėl atsakovės argumentai dėl netinkamo rangos sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo (CK 6.217 straipsnio 5 dalies taikymo) yra nepagrįsti.

88. Be to, teismas atmeta atsakovės atsikirtimus, kad ieÅ¡kovė Rangos sutartį nutraukė nesilaikydama sutarties nutraukimo tvarkos, numatytos Rangos sutarties 22.1 punkte, ir nesuteikė jokio termino atsakovei paÅ¡alinti Rangos sutarties vykdymo trÅ«kumų, t. y. nesilaikė įspėjimo terminų. Teismas, pritardamas ieÅ¡kovės pozicijai, pažymi, kad vienaÅ¡alis Rangos sutarties nutraukimas atitinka sutartyje numatytÄ vienaÅ¡alio nutraukimo tvarkÄ , nustatytÄ Rangos sutarties 22.1 punkte, kuriame, kaip minėta, nurodyta Rangos sutarties 22.1 punkto formuluotė „pranešęs“, o ne „įspėjęs“ ar pan. t. y. ieÅ¡kovė neturėjo pareigos įspėti atsakovę apie galimÄ nutraukimÄ ir/ar nustatyti dar papildomÄ terminÄ sutarties pažeidimams paÅ¡alinti, o tiesiog pranešė, jog po 10 d. sutartis bus vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta.

Vien ta aplinkybė, jog pagal CPK nustatytus terminų skaičiavimus (CPK 73-74 straipsniai) ieÅ¡kovė ne visai tiksliai apskaičiavo ginčo sutarties nutraukimo datÄ , t. y. 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imu praneÅ¡us apie sutarties nutraukimÄ po 10 d., faktiÅ¡kai sutartis turėjo bÅ«ti nutraukta 2015 m. birželio 6 d. (o ne birželio 5 d.), savaime nesudaro Å¡io nutraukimo laikyti neteisėtu; toks skaičiavimo neatitikimas laikytinas neesminiu ir nesukeliančiu nei vienai iÅ¡ Å¡alių kažkokių neigiamų pasekmių (prieÅ¡ingai, atsakovei už trumpesnį laikotarpį skaičiuojamos netesybos).

Dėl netesybų skaičiavimo 89. Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, todėl viena sutarties Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Netesybos yra vienas iÅ¡ prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (CK 6.70 straipsnis), kartu – viena iÅ¡ civilinės atsakomybės formų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnis).

Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba jÄ Ä¯vykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis).

90. Sutarties nutraukimas atleidžia Å¡alis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti nuostolių, atsiradusių dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybų atlyginimo (CK 6.221 straipsnio 1, 2 dalys). Nustačius, kad rangovės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų pažeidimai sudarė teisėtÄ pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kam sutarties nutraukimui, konstatuotina, kad ieÅ¡kovė turi teisę reikalauti netesybų pagal sutartyje nustatytas nuostatas ir dydžius. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl sutartyje numatytų ir ieÅ¡kovės reikalaujamų priteisti netesybų pagrįstumo; atsakovė iÅ¡ esmės neginčijo netesybų skaičiavimo.

91. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, jog tuo atveju, kai statybos rangos sutarties Å¡alys yra įmonės, užsiimančios Å«kine komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems Å«kio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklÄ standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2014).

92. Pagal Rangos sutarties 20.1 punktÄ , bet koks Rangos sutartyje numatytų prievolių nevykdymas ar netinkamas vykdymas laikoma Rangos sutarties pažeidimu, ir, vadovaujantis Rangos sutarties 20.2 punktu, rangovė užsakovei už netinkamÄ prievolių vykdymÄ moka Rangos sutarties 20.2 papunkčiuose nustatyta tvarka apskaičiuojamas netesybas, kurias užsakovė, be kita ko, turi teisę iÅ¡skaityti iÅ¡ rangovei mokėtinų sumų.

93. Kaip minėta, ieÅ¡kovė iÅ¡ viso paskaičiavo atsakovei 116 992,86 Eur dydžio netesybas: 93.1. 11 584,60 Eur bauda paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.3 punktu, kuriame nurodyta, jog už neatliktus ir užsakovei priimti pateikiamus darbus rangovė moka 10 000 Lt (2 896,20 Eur) dydžio baudÄ už kiekvienÄ atskirÄ tokio pažeidimo faktÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovė paskaičiavo atsakovei 4 pažeidimo atvejus, atitinkamai 4 Å¡ias baudas. Nurodė, kad atsakovė pateikė neteisingus duomenis 2014 m. lapkričio 25 d. atliktų darbų aktuose Nr. 1.1 ir 1.2 už 2014 m. lapkričio mėnesio darbus; 2014 m. gruodžio 17 d. atliktų darbų aktuose Nr. 2.1, 2.2 ir 2.3 už 2014 m. gruodžio mėnesio darbus; taip pat nurodė, jog už 2015 m. vasario 25 d. atliktų darbų aktuose Nr. 3 ir 4 nurodytus neatitinkančius darbus, tačiau teismas pažymi, kad, labiausiai tikėtina, Å¡i bauda buvo skirta už akte Nr. 3.4 nurodytus darbus, nes minėtame akte ir 2015 m. kovo 2 d. patikrinimo akte iÅ¡ esmės visų darbų pozicijos atitinka; be to, kituose aktuose (pvz., Nr. 3.5, 3.6 ir 4.4.1) nurodomi jau kiti darbai, kurie buvo atliekami vėliau nei sudarytas 2015 m. kovo 2 d. patikrinimo aktas, ir kurie ieÅ¡kovės nebuvo priimti (dėl jų bus pasisakoma vėliau sprendime).

Be to, bauda buvo skirta ir už 2015 m. balandžio 25 d. atliktų darbų akte Nr. 4.4 nurodytÄ gesinimo stotelę, kuri neatitiko reikalaujamų ir projektiniuose dokumentuose nurodytų tokios įrangos charakteristikų. 93.1.1. Teismas, įvertinęs byloje esančiÄ raÅ¡ytinę medžiagÄ ir Å¡alių paaiÅ¡kinimus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju buvo/yra pagrindas skirti atsakovei 2 896 Eur baudÄ už faktiÅ¡kai tik vienÄ pažeidimÄ /epizodÄ , t. y. už neteisingų duomenų pateikimÄ akte Nr. 4.4 – netinkamos gesinimo stotelės pristatymÄ , neatitinkančios sutartų parametrų (kaip nurodyta sprendimo 86.5 punkte), tačiau jÄ pateikiant ir akte nurodant kaip tinkamÄ .

Dėl kitų darbų ir aktų, kuriuose, anot ieÅ¡kovės, buvo nurodyti, be kita ko, ir neatlikti darbai, teismas pažymi, kad, kaip minėta, ieÅ¡kovė (jos vadovas) su techniniu prižiÅ«rėtoju reguliariai (kiekvienÄ mėnesį) tikrindavo ir priimdavo atsakovės pateikiamus darbus ir aktus – atitinkamai Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3 ir 3.4, juos pasirašė (prieÅ¡ tai turėdami pakankamai laiko patikrinti atsakovės atliktus darbus pagal ginčo sutarties 15.1.1 punktÄ ), tokiu bÅ«du patvirtinant atsakovės atliktų darbų tiek kiekį, tiek jų kokybę (aktuose jokių pretenzijų, iÅ¡lygų nenurodyta), todėl Å¡iuo atveju po tam tikro laiko (apie 3-4 mėn.) iÅ¡ naujo patikrinus atsakovės darbus (atsakovei minėtame tikrinime nedalyvaujant ir apie jį nepraneÅ¡us) ir neva nustačius, jog tam tikri darbai yra neatlikti (ne visos medžiagos panaudotos), ieÅ¡kovė neturi pagrindo remtis Å¡iais trÅ«kumais/pažeidimais (CK 6.662 straipsnio 1-3 dalys).

Å ios teismo iÅ¡vados nepaneigia ir teismo eksperto nustatytos aplinkybės, t. y. kad, anot eksperto, laikant, kad statybos darbų žurnale nuosekliai daryti įraÅ¡ai apie atliktus darbus yra teisingi ir grindžiant atlikta žurnalo bei aktų analize, daroma iÅ¡vada, kad ne visi aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4 nurodyti darbai yra atlikti, nes, kaip minėta, ieÅ¡kovė (jos atstovai) visus darbus, nurodytus Å¡iuose aktuose, priėmė be iÅ¡lygų/pretenzijų, iÅ¡ esmės iÅ¡ karto po jų atlikimo (kas laikytina reikÅ¡minga aplinkybe, nes vėliau, atliekant kitus darbus, jų patikrinti faktiÅ¡kai nebuvo aplinkybių, jie tapo užslėpti – kÄ iÅ¡ esmės konstatavo ir teismo ekspertas).

Be to, abejonių kelia ir ta aplinkybė, jog aktas Nr. 3.4 (ar kiti vėlesni aktai, kurie buvo sudaromi dar vėliau) buvo sudarytas 2015 m. kovo 16 d., o pasiraÅ¡ytas tik 2015 m. balandžio 17 d., todėl nesuprantama kaip ieÅ¡kovė 2015 m. kovo 2 d. galėjo nustatyti, jog tam tikri darbai minėtame akte galimai neatitiko faktinės situacijos (t. y. užaktuota per daug darbų/medžiagų). 93.2. 24 328,08 Eur bauda paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.4 punktu už civilinės atsakomybės draudimo poliso – savo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (atsakovė iki Rangos sutarties nutraukimo momento nepateikė 84 dienas (nuo 2015 m. kovo 13 d. iki sutarties nutraukimo) nepateikimÄ .

Teismas, įvertinęs nurodytÄ reikalavimÄ , taip pat atsižvelgęs į Å¡io sprendimo 86.1 punkte pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus dėl atsakovės draudimo poliso (kurį vertino kaip atsakovės prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę) nepateikimo, vertina nurodytÄ baudÄ kaip pagrįstÄ ir teisėtÄ . 93.3. 4 344,30 Eur bauda paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.6 punktu, kuriame nustatyta, jog rangovė, pažeidusi sutarties 13.1 punkte numatytÄ rangovės įsipareigojimÄ , t. y. nedalyvavusi organizuojamuose rangovų susirinkimuose, moka užsakovei 1 000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudÄ už kiekvienÄ atskirÄ tokio pažeidimo faktÄ .

Anot ieÅ¡kovės, atsakovės atstovas (tinkamai įgaliotas) nedalyvavo 15 susirinkimų (per 2015 m.) iÅ¡ 16. 93.3.1. Viena vertus, teismas iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovės pozicija, kad atsakovė buvo įsipareigojusi užtikrinti, jog statybvietėje visÄ Rangos sutarties vykdymo laikotarpį bÅ«tų ir darbus organizuotų kompetentingas statybos vadovas (sutarties 8.1.1 punktas; kaip nurodyta ir Å¡io sprendimo 86.3 punkte). Kita vertus, nei Rangos sutarties 20.2.6 punkte, nei 13 skyriuje (nustatančiame susirinkimų organizavimÄ ir dalyvavimÄ ), nėra nurodyta, jog minėtuose susirinkimuose bÅ«tinai dalyvautų – atstovautų atsakovę, paskirtas statybos darbų vadovas (kaip minėta, Å¡iuo atveju tai buvo D.

G. ir M. Å .); be to, M. S., kuris ir dalyvavo nurodytuose susirinkimuose (bent jų daugumoje), buvo įtrauktas prie Å¡alių atstovų ir nurodytas ginčo sutarties 25 skyriuje. Taigi, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas skirti atsakovei baudÄ tik už tris pažeidimus – 868,86 Eur (289,62 Eur x 3), t. y. už nedalyvavimÄ 2015 m. vasario 17 d., 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. pasitarimuose (ieÅ¡kovė kėlė atsakovės atsakomybės klausimÄ tik už nedalyvavimÄ susirinkimuose 2015 m., todėl dėl 2014 m. susirinkimų plačiau nepasisakoma).

Be to, atmestinas atsakovės argumentas, kad ieÅ¡kovė galimai netinkamai organizavo minėtus pasitarimus/susirinkimus – nėra duomenų apie atsakovės informavimÄ apie Å¡iuos pasitarimus, kadangi, kaip matyti, atsakovė (jos atstovas) dalyvavo daugumoje Å¡ių pasitarimų, t. y. apie juos žinojo; tuo labiau, atsakovės atstovai privalėjo nuolat bÅ«ti statybvietėje ir organizuoti darbus (sutarties 8.1.1 punktas), todėl negalėjo nežinoti apie organizuojamus susirinkimus. 93.4. 25 486,56 Eur bauda paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.1 punktu, kuriame nustatyta, kad už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ pagal atskirų darbų etapų pabaigÄ atsakovė moka 1 000 Lt (289,62 Eur) dydžio baudÄ . 93.4.1.

Kaip jau buvo nurodyta ir nustatyta Å¡io sprendimo 86.2.2 punkte, atsakovė 88 kalendorines dienas vėlavo atlikti ir perduoti ieÅ¡kovei sprinklerinės gesinimo sistemos įrengimo darbus (turėjo baigti iki 2015 m. kovo 9 d., o faktiÅ¡kai nebaigti iki ginčo sutarties nutraukimo), todėl už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ieÅ¡kovė pagrįstai paskaičiavo 289,62 Eur (1 000 Lt) dydžio baudÄ â€“ bendrai 25 486,56 Eur. 93.5. 12 164,04 Eur bauda paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 20.2.1 punktu. Byloje nustatyta, kad atsakovė 42 dienas pavėlavo atlikti bei perduoti ieÅ¡kovei vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus – Å¡ie darbai turėjo užbaigti 2014 m. gruodžio 17 d. (atsakovė Å¡ios aplinkybės neginčijo), o faktiÅ¡kai atsakovė juos perdavė tik 2015 m. sausio 29 d.

Å iÄ aplinkybę, teismo vertinimu, be kita ko, patvirtina statybos darbų žurnalo įraÅ¡ai – dėl iÅ¡ naujo praklotų 5 trapų pajungimų; Å¡ių darbų atlikimÄ ir datÄ (2015 m. sausio 29 d.) patvirtino paraÅ¡ais tiek techninis prižiÅ«rėtojas, tiek atsakovės statybos darbų vadovas M. Å . (el. b. T. 8, b. l. 138-139); atsakovės atstovas bylos nagrinėjimo metu taip pat patvirtino, kad Å¡ių darbų tam tikri defektai buvo taisomi vėliau. Taigi, Å¡iuo atveju už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ieÅ¡kovė pagrįstai paskaičiavo atsakovei 289,62 Eur (1 000Lt) dydžio baudÄ â€“ bendrai 12 164,04 Eur. 93.6. 39 085,28 Eur bauda paskaičiuota vadovaujantis Rangos sutarties 22.7 punktu, kuriame nurodyta, kad nutraukus sutartį 22.1 punkte nurodytais pagrindais, skiriama 10 proc. dydžio bauda nuo Rangos sutarties nutraukimo momentui neatliktų darbų kainos.

Ieškovė nurodė, kad Rangos sutarties kaina yra 439 325,30 Eur (1 516 902,41 Lt) be PVM, atsakovė atliko darbų (iki Rangos sutarties nutraukimo) už 48 472,47 Eur (167 365,75 Lt) (kuriuos ieškovė priėmė; dėl atsakovės galimai atliktų, bet ieškovės nepriimtų darbų bus pasisakyta vėliau sprendime, atitinkamai, esant poreikiui, bus patikslinta ir šioje dalyje skirta bauda), todėl dėl atsakovės kaltės neatlikta darbų 390 852,83 Eur (1 349 536,66 Lt) sumai, atitinkamai pagrįstai paskaičiuota 10 proc. dydžio bauda.

92. Taigi, apibendrintai, darytina iÅ¡vada, kad bendra atsakovei skirtina bauda, kuriÄ kaip pagrįstÄ ir teisėtÄ pripažino teismas, sudaro 104 828,82 Eur sumÄ . Kita vertus, dėl galutinės priteistinos netesybų sumos bus pasisakytina iÅ¡sprendus atsakovės reikalavimus/praÅ¡ymus dėl įskaitymo pripažinimo negaliojančiu ir skolos už atliktus, bet ieÅ¡kovės nepriimtus, darbus priteisimo, taip pat dėl netesybų mažinimo Dėl atlikto vienaÅ¡alio įskaitymo (ne)teisėtumo 93. IeÅ¡kovė aiÅ¡kino, kad atsakovė 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imo pateikimo dienai buvo pateikusi atliktų darbų aktus (kuriuos ieÅ¡kovė patvirtino), pagal kuriuos ieÅ¡kovė atsakovei yra nesumokėjusi 34 959,21 Eur (120 707,19 Lt) sumÄ , todėl ieÅ¡kovė 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imu atliko vienaÅ¡alį minėtų sumų – atsakovei paskirtų baudų ir ieÅ¡kovės mokėtinų sumų, įskaitymÄ , kuris atsakovės yra ginčijamas byloje pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu, nurodant, jog nebuvo visų bÅ«tinų sÄ lygų minėtam įskaitymui, be to, jau buvo iÅ¡kelta civilinė byla dėl netesybų priteisimo.

94. Ä®skaitymas – vienas iÅ¡ prievolės pasibaigimo pagrindų. Ä®statymas numato, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas (CK 6.130 straipsnis). Ä®skaitymo atlikimui yra bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: – prievolės Å¡alys turėjo turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, tai yra, skolininkas kartu turėjo bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; – Å¡alių reikalavimai turėjo bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

šalys turėjo turėti reikalavimų viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; – šie šalių reikalavimai turėjo būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turėjo būti toks pat (pvz:, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); – abu reikalavimai turėjo galioti; – abu reikalavimai turėjo būti vykdytini; – abu reikalavimai turėjo būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-530/2011).

Ä®skaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , jei kitai prievolės Å¡aliai kontrahentas praneÅ¡a apie šį teisinį veiksmÄ ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sÄ lygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2014; 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136-469/2016).

Pažymėtina, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog draudžiama įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme.

95. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, atsakovė, siekdama pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovės 2015 m. gegužės 26 d. atliktÄ Ä¯skaitymÄ , tokių aplinkybių (sÄ lygų įskaitymui nebuvimo) neįrodė (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Å iuo atveju nustatyta, kad:

1) prievolės Å¡alys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų – byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė buvo skolinga atsakovei 34 959,21 Eur sumÄ už atsakovės atliktus ir ieÅ¡kovės priimtus darbus, o atsakovei, kaip nurodyta ir Å¡iame sprendime, iÅ¡ esmės pagrįstai paskaičiuotos netesybos (Å¡iuo sprendimu teismas atmetė tik pakankamai nedidelę jų dalį);

2) šalių reikalavimai buvo priešpriešiniai, t. y. šalys turėjo reikalavimų viena kitai;

3) šie šalių reikalavimai buvo vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turėjo būti toks pat – piniginės prievolės;

4) abu reikalavimai galiojo;

5) abu reikalavimai buvo vykdytini;

6) abu reikalavimai buvo apibrėžti.

96. Atsakovė, be kita ko, kėlė abejones, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl netesybų įskaitymo metu nebuvo vykdytinas; atsakovės vertinimu, ieÅ¡kovė, siekdama įskaityti savo tariamÄ teisę į netesybas, pirmiausiai turėjo pareikalauti atsakovės jas sumokėti ir suteikti 10 kalendorinių dienų terminÄ bei tik suėjus 10 dienų nuo pareikalavimo sumokėti tariamas netesybas ieÅ¡kovės teisė į netesybas taptų vykdytina. Tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su tokia atsakovės pozicija.

97. Rangos sutarties 20.4 punkte nustatyta, kad visos netesybos ir baudos mokamos nedelsiant, per įmanomai trumpiausius terminus, bet ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo užsakovės raÅ¡ytinio reikalavimo mokėti netesybas pateikimo rangovei dienos, arba yra daromos tarpusavio įsipareigojimų užskaitos. Taigi, prieÅ¡ingai nei aiÅ¡kina atsakovė, sutartyje aiÅ¡kiai nustatyta netesybų ir baudų įskaitymo į atlyginimÄ už darbus galimybė (kaip viena iÅ¡ alternatyvų), bei nurodyta, jog visos netesybos mokamos nedelsiant, t. y. prievolė mokėti netesybas, jeigu jos pagrįstos, tampa vykdytina iÅ¡ karto, o 10 dienų terminas nustatytas atsakovei geranoriÅ¡kai sumokėti minėtas netesybas, arba, kaip minėta, užsakovė turi teisę įskaityti (iÅ¡ esmės nedelsiant) priskaičiuotas netesybas atliekant tarpusavio įsipareigojimų užskaitas.

Ši užsakovės teisė, be kita ko, buvo nurodyta ir ginčo sutarties 18.8, 18.10 punktuose. Be to, kaip nustatyta šiame sprendime, ieškovė teisėtai nutraukė ginčo sutartį, atitinkamai turėjo teisę skaičiuoti minėtas netesybas, dėl to netesybų reikalavimas buvo galiojantis.

98. Atsakovė taip pat aiÅ¡kina, kad ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ ieÅ¡kovė atliko jau po to, kai teisme buvo inicijuotas ginčas dėl netesybų pagal Rangos sutartį bei ieÅ¡kinys buvo priimtas, todėl ieÅ¡kovės atliktas vienaÅ¡alis įskaitymas pažeidė imperatyvų draudimÄ , numatytÄ CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

99. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, gali bÅ«ti taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymÄ atlieka esant iÅ¡keltai civilinei bylai, kurioje keliamas ginčas dėl įskaitomų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2011). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė pradinį ieÅ¡kinį dėl 11 584,60 Eur netesybų priteisimo teisme pareiÅ¡kė 2015 m. gegužės 18 d. (tÄ pačiÄ dienÄ pradinis ieÅ¡kinys ir buvo priimtas); ieÅ¡kovė ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ atliko 2015 m. gegužės 26 d., t. y. faktiÅ¡kai jau esant iÅ¡keltai civilinei bylai.

Kita vertus, teismas pažymi, kad ieÅ¡kovė ginčijamo įskaitymo dienÄ (2015 m. gegužės 26 d.) priskaičiavo atsakovei papildomas 105 480,26 Eur (neįskaitant teisme pareikÅ¡tų reikalavimų dėl 11 584,60 Eur netesybų) dydžio netesybas, į kurias, kaip matyti iÅ¡ minėto 2015 m. gegužės 26 d. praneÅ¡imo, ir įskaitė atsakovei mokėtinÄ 34 959,21 Eur sumÄ (aiÅ¡kiai nurodžiusi, jog galutinė mokėtina netesybų suma sudaro 82 033,65 Eur (105 408,26 Eur (naujai priskaičiuotos netesybos) - 34 959,21 Eur (mokėtina suma atsakovei) + 11 584,60 Eur (teisme pareikÅ¡tas reikalavimas)).

Taigi, iÅ¡ nurodytų aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovė ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ atliko tarp prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių, kurių nei viena tuo metu nebuvo ginčijama teisme, atitinkamai nepažeidė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto draudimo. 100. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei dėl 34 959,21 Eur skolos už atliktus ir priimtus darbus laikytinas pasibaigęs ieÅ¡kovei atlikus minėtÄ Ä¯skaitymÄ , kurio pripažinti negaliojančiu nėra pagrindo.

IeÅ¡kovės atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad į nurodytÄ Ä¯skaitytÄ 34 959,21 Eur sumÄ Ä¯Ä—jo atsiskaitymas pagal atliktų darbų aktÄ Nr. 3.4 – 32 824,76 Eur sumai, o likusi dalis buvo pagal ginčo sutarties nuostatas (sutarties 18.5.2 punktas) sulaikytos sumos (10 proc.) už ankstesnius priimtus darbus. Dėl statybos darbų perdavimo ir apmokėjimo 101. Nagrinėjamu atveju atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinyje praÅ¡o iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisti 38 804,26 Eur dydžio skolÄ už atliktus ir ieÅ¡kovės priimtus darbus pagal 2015 m. kovo 16 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VSF Nr. 0029 (32 824,76 Eur suma) ir 2015 m. sausio 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VSF Nr. 0004 (3 854,84 Eur suma). Be to, remiantis Rangos sutarties 18.12 punktu, atsakovė ieÅ¡kovei paskaičiavo 1 396,95 Eur dydžio delspinigius už 180 dienų laikotarpį. 102. Taigi, kaip jau buvo konstatuota Å¡io sprendimo 100 punkte, atsakovės reikalavimas ieÅ¡kovei dėl, be kita ko, 32 824,76 Eur skolos už atliktus ir priimtus darbus pagal aktÄ Nr. 3.4 laikytinas pasibaigęs ieÅ¡kovei atlikus minėtÄ Ä¯skaitymÄ , todėl Å¡ioje dalyje atsakovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. 103.

Kita vertus, ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų, jog buvo apmokėta 2015 m. sausio 22 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra serija VSF Nr. 0004 – 3 854,84 Eur sumai, už pateiktÄ darbo projektÄ . IeÅ¡kovės atstovas, be kita ko, neginčijo ieÅ¡kovės prievolės atsiskaityti pagal minėtÄ sÄ skaitÄ , tačiau teigė, kad Å¡i suma taip pat buvo padengta atlikus ginčijamÄ Ä¯skaitymÄ arba apmokėta atliekant kitus mokėjimus, pačiai atsakovei pasirinkus už kÄ buvo užskaitytos mokėtinos sumos, kurios buvo nurodytos atsakovės 2016 m. kovo 10 d. klientų apyvartos pažymoje. 104.

Kaip minėta, į nurodytÄ Ä¯skaitytÄ 34 959,21 Eur sumÄ Ä¯Ä—jo atsiskaitymas pagal atliktų darbų aktÄ Nr. 3.4 – 32 824,76 Eur sumai, o likusi dalis buvo pagal ginčo sutarties nuostatas (sutarties 18.5.2 punktas) sulaikytos sumos (10 proc.) už ankstesnius priimtus ir apmokėtus darbus, todėl laikytina, jog atlikus minėtÄ Ä¯skaitymÄ 3 854,84 Eur suma pagal 2015 m. sausio 22 d. sÄ skaitÄ liko nepadengta. Be to, kaip matyti iÅ¡ minėtos atsakovės 2016 m. kovo 10 d. klientų apyvartos pažymos (kurios ieÅ¡kovė neginčijo), iki atsakovei 2015 m. sausio 22 d. iÅ¡raÅ¡ius sÄ skaitÄ 3 854,84 Eur sumai, ieÅ¡kovės skola atsakovei tuo metu sudarė 15 604,55 Eur, todėl ieÅ¡kovės 2015 m. sausio 28 d., 2015 m. vasario 11 d. sumokėtos sumos (atitinkamai 8 688,60 Eur, 2 233,09 Eur, 2 548,40 Eur), labiausiai tikėtina, buvo įskaitytos bÅ«tent nurodytos senesnės 15 604,55 Eur skolos dengimui, atitinkamai 3 854,84 Eur suma pagal 2015 m. sausio 22 d. sÄ skaitÄ liko nepadengta. 105.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir įvertinus, jog ieÅ¡kovė faktiÅ¡kai neginčijo prievolės apmokėti nurodytÄ 2015 m. sausio 22 d. sÄ skaitÄ (neaiÅ¡kumai buvo kilę tik dėl jau galimo apmokėjimo, kurie buvo paneigti), iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei priteistina 3 854,84 Eur skola pagal 2015 m. sausio 22 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija VSF Nr. 0004 (CK 6.644-6.662 straipsniai). Be to, pagal ginčo sutarties 18.12 punktÄ , atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės taip pat priteistini 138,77 Eur (3 854,84 Eur x 0,02 proc. /100 proc. x 180 d.) delspinigiai už 180 d. (pati atsakovė skaičiavo delspinigius už 180 d. laikotarpį), taikant 0,02 proc./d. normÄ (CK 6.71-6.72 straipsniai;

Rangos sutarties 18.12 punktas). 106. Atsakovė taip pat praÅ¡o priteisti 34 011,47 Eur skolÄ už faktiÅ¡kai atliktus, bet ieÅ¡kovės nepriimtus, darbus pagal 2015 m. kovo 16 d. aktÄ Nr. 3.5 (17 390,74 Eur suma); 2015 m. kovo 16 d. aktÄ Nr. 3.6 (2 737,75 Eur suma); 2015 m. balandžio 25 d. aktÄ Nr. 4.4.1 (9 168,81 Eur suma); 2015 m. gegužės 26 d. aktÄ Nr. 5.4 (4 714,17 Eur suma) ir jų pagrindu iÅ¡raÅ¡ytas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras. Taigi, Å¡iuo atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė minėtų darbų nepriėmė (ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės reikalavo, jog atsakovė, priė priduodant darbus, pateiktų papildomÄ dokumentacijÄ ). 107.

CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasiraÅ¡o dvi Å¡alys. Jeigu viena iÅ¡ Å¡alių atsisako pasiraÅ¡yti aktÄ , jame daroma žyma apie atsisakymÄ ir aktÄ pasiraÅ¡o kita Å¡alis. VienaÅ¡alis perdavimo aktas gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita Å¡alis atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ pagrįstai. 108. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikÅ¡mės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų Å¡altinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikÅ¡mingi faktinio pobÅ«džio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimÄ , jų atitiktį sutarties sÄ lygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

Atliktų darbų priėmimo aktas yra rangos sutarties vykdymo dokumentas, kuriame yra užfiksuojama rangovo atliktų darbų rezultatas ir užsakovo valia priimti šį rezultatÄ su iÅ¡lygomis arba be jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). 109. CK 6.38 straipsnyje nustatyti prievolių vykdymo principai: prisiėmusi prievolę Å¡alis turi jÄ Ä¯vykdyti tinkamai, sÄ Å¾iningai ir laikantis nustatytų terminų, o jei prievolės vykdymas yra profesinė veikla, – laikantis tokiai veiklai taikomų reikalavimų.

Atsižvelgdamas į statybos rangos sutarties specifikÄ , įstatymų leidėjas specialiai aptarė tokios sutarties Å¡alių pareigÄ bendradarbiauti (CK 6.691 straipsnis). Tinkamas Å¡ios pareigos vykdymas yra priemonė, įgalinanti maksimaliai iÅ¡vengti vykdant sutartį galimų nuostolių, ginčų dėl darbų atlikimo, atsiskaitymo, net sutarties nutraukimo. CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties Å¡alių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu reiÅ¡kia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties Å¡alis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliÅ«tims paÅ¡alinti. 110.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis Å¡alių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, Å¡i pareiga vienodai svarbi abiem sutarties Å¡alims, o Å¡alis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos Å¡alies bendradarbiavimo stokos prieÅ¡ jÄ kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiÅ¡kai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). 111.

Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas statybos rangÄ reglamentuojančias CK normas, yra konstatavęs, kad rangos sutarties Å¡alių teisės ir pareigos turi prieÅ¡prieÅ¡inį pobÅ«dį – vienos Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). Rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneÅ¡a užsakovui apie pasirengimÄ perduoti atliktų darbų rezultatÄ , o Å¡is turi nedelsdamas pradėti jų priėmimÄ .

Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Ä®statyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo–perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali bÅ«ti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo–perdavimo akto požymius. IÅ¡ CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi bÅ«ti raÅ¡ytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimÄ be iÅ¡lygų arba pažymint darbų trÅ«kumus, nustatant jų paÅ¡alinimo tvarkÄ ir sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). 112.

Pagal CK straipsnių nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005; 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Kaip Å¡ios taisyklės iÅ¡imtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminÄ ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymÄ , sutartį ar darbų pobÅ«dį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trÅ«kumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytÄ paskirtį, o Å¡ių trÅ«kumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali paÅ¡alinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).

Užsakovas, atsisakydamas pasiraÅ¡yti aktÄ , privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatÄ yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktÄ , pasiraÅ¡yti jį vienaÅ¡aliÅ¡kai. TokiÄ teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sÄ lygomis sudarė sÄ lygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienaÅ¡aliÅ¡kai rangovo pasiraÅ¡ytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ .

Toks vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytas aktas turi tokiÄ pat juridinę galiÄ kaip ir pasiraÅ¡ytas abiejų Å¡alių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasiraÅ¡iusiai Å¡aliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem Å¡alims pasiraÅ¡ius aktÄ . Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y.

įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2005; 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2016 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-421/2016; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016). 113. Ä®statymo nuostata, suteikianti vienos Å¡alies pasiraÅ¡ytam aktui juridinę galiÄ , yra specialioji, taikoma iÅ¡skirtinai statybos rangos santykiams kaip priemonė, užkertanti galimybę užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimÄ ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas.

Užsakovo interesų apsaugÄ užtikrina įstatyme įtvirtinta jo teisė ginčyti tokį aktÄ â€“ vienaÅ¡alis perdavimo aktas gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita Å¡alis atsisakė pasiraÅ¡yti aktÄ pagrįstai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009).

Žyma apie atsisakymÄ pasiraÅ¡yti, įraÅ¡yta akte, atskleidžia priežastis, dėl kurių aktas pasiraÅ¡omas vienaÅ¡aliÅ¡kai, tačiau tokios žymos nebuvimas nelemia akto negaliojimo. Esant vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytam aktui, užsakovui neginčijant atsisakymo jo pasiraÅ¡yti, atsisakymo pasiraÅ¡yti aktÄ faktas gali bÅ«ti nustatytas ne aktu, o kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovui pripažinus, kad rangovas jam pateikė darbų perdavimo aktus, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasiraÅ¡ymÄ nebuvimas negali bÅ«ti vertinamas kaip kliÅ«tis tokius aktus kvalifikuoti pasiraÅ¡ytais vienaÅ¡aliÅ¡kai, sukeliančiais užsakovo pareigÄ Ä¯vykdyti prieÅ¡prieÅ¡ines prievoles pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2011). 114.

Taigi, nors nagrinėjamu atveju nurodytuose aktuose Nr. 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 nėra jokių žymų apie ieÅ¡kovės atsisakymÄ pasiraÅ¡yti minėtus aktus (tiek iÅ¡ atsakovės, tiek iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės), tačiau, kaip minėta, tai negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis tokius aktus kvalifikuoti pasiraÅ¡ytais vienaÅ¡aliÅ¡kai (esant atsakovės atstovo paraÅ¡ams); tuo labiau, jog byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė iÅ¡ tiesų gavo minėtus aktus (į bylÄ pateikti atsakovės atstovo el. laiÅ¡kai – 2015 m. kovo 16 d., 2015 m. balandžio 15 d. ir 2015 m. gegužės 26 d. ieÅ¡kovės vadovui) ir atsisakė juos pasiraÅ¡yti (Å¡i aplinkybė matoma tiek iÅ¡ Å¡alių veiksmų, tiek iÅ¡ raÅ¡ytinio susiraÅ¡inėjimo).

Å iuo atveju toliau pasisakoma dėl priežasčių, kodėl ieÅ¡kovė atsisakė pasiraÅ¡yti nurodytus aktus ir ar toks atsisakymas buvo pagrįstas. 115. Anot ieÅ¡kovės, ji atsisakė pasiraÅ¡yti atsakovės pateiktus nurodytus aktus dėl to, kad, ieÅ¡kovės vertinimu, atsakovė nesilaikė ginčo sutartyje nustatytos darbų perdavimo tvarkos/procedÅ«ros ir neperdavė ieÅ¡kovei reikalaujamos atitinkamos dokumentacijos, jog ieÅ¡kovė galėtų patikrinti perduodamų darbų tinkamumÄ . 116.

Kaip minėta, įstatyme yra numatyti tik keli atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti pasiraÅ¡yti darbų perdavimo–priėmimo aktÄ â€“ termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę, privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami, kai nustatomi darbų rezultato trÅ«kumai, dėl kurių jų neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytÄ paskirtį ir Å¡ių trÅ«kumų neįmanoma paÅ¡alinti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyta nei vieno nurodyto atvejo, dėl kurio užsakovė turėjo teisę atsisakyti pasiraÅ¡yti darbų perdavimo-priėmimo aktÄ (t. y. ieÅ¡kovė, pavyzdžiui, turėjo teisę sulaikyti/atidėti mokėjimus (sutarties 15.1.3 punktas), siekti užfiksuoti atsakovės atliktus darbus, pateiktuose aktuose nurodyti konkrečias pretenzijas (sutarties 15.1.1 punktas) ir pan.).

Kita vertus, iš dalies pritartina ir ieškovės pozicijai, kad atsakovė tinkamai nebendradarbiavo – neperdavė visos reikiamos dokumentacijos dėl galimai atliktų darbų, dėl ko apsunkino ieškovei galimybes šiuos darbus patikrinti ir priimti. Taigi, šiuo atveju matyti, kad abidvi šalys – kilus nesutarimams, pirmiausiai dėl gaisrinės stotelės netinkamumo, o vėliau ieškovei konstatavus ir kitus atsakovės pažeidimus bei galiausiai nutraukus ginčo sutartį, nepakankamai bendradarbiavo tarpusavyje (CK 6.691 straipsnis). 117.

Kaip minėta, tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismÄ ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357-684/2017); ko nagrinėjamu atveju atsakovė ir reikalauja. 118.

IeÅ¡kovė iÅ¡ esmės neginčijo savo pareigos atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus, tačiau savo nesutikimÄ grindė tuo, jog atsakovei tinkamai neperdavus darbų ir dokumentacijos, nei ieÅ¡kovė, nei teismo ekspertas negalėjo įvertinti atsakovės atliktų darbų kiekio ir kokybės. 119. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju statybos darbų užsakovė buvo ieÅ¡kovė, todėl jai kilo pareiga savo lėšomis organizuoti atsakovės atliktų darbų priėmimÄ (CK 6.694 straipsnio 2 dalis).

Šiuo atveju ta aplinkybė, kad ieškovė nepasirašė atliktų darbų aktų, o juos vienašališkai pasirašė tik atsakovė, kaip minėta, savaime nepaneigia ieškovės pareigos atsiskaityti su atsakove už jos atliktus statybos darbus (tuo labiau, ieškovė iš esmės neginčijo, kad atsakovė tam tikrus darbus nuo 2015 m. kovo iki gegužės mėn. vis dėl to atlikinėjo ir ieškovė galimai naudojasi tam tikrais atsakovės atliktais darbais). 120. Be to, teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėse nurodoma, kad pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017). 121.

Nagrinėjamu atveju siekiant nustatyti ar atsakovė atliko darbus, be kita ko, nurodytus aktuose Nr. 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4, buvo paskirtos statybos ekonominė ekspertizė ir papildoma statybos ekspertizė, atitinkamai gauti ekspertizės ir papildomos ekspertizės aktai, kuriuos surašė teismo ekspertas D. K.. 122. Pažymėtina, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumÄ dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų Å¡altiniuose esančius duomenis, tačiau eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu, t. y. ekspertizės iÅ¡vada vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012).

Eksperto iÅ¡vada yra vienas iÅ¡ bylos įrodymų, kuriÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu įrodymų viseto iÅ¡tyrimu (CPK 218 straipsnis). Teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad eksperto iÅ¡vada, kuria suformuluotas kategoriÅ¡kas atsakymas į teismo pateiktÄ klausimÄ , pripažįstama tiesioginiu įrodymu; pagrindas atmesti kaip įrodymÄ eksperto iÅ¡vadÄ ar jos dalį gali bÅ«ti paties ekspertizės akto trÅ«kumai: ekspertizės akto turinys prieÅ¡taringas, iÅ¡vados neiÅ¡plaukia iÅ¡ tyrimo eigos, neįvertinti tam tikri reikÅ¡mingi faktoriai, iÅ¡vada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neiÅ¡samiai, ir kitais panaÅ¡iais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl eksperto neÅ¡aliÅ¡kumo, kvalifikacijos ar kompetencijos, paaiÅ¡kėjimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-93-916/2017).

Taigi, nesivadovauti byloje esančiu, teismo nutartimi paskirtos ekspertizės pagrindu parengtu ekspertizės aktu galima tik tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo, tyrimo eigos ar jo rezultatų. Teismo atsisakymas atsižvelgti į eksperto išvadas, negali būti paremtas deklaratyviomis prielaidomis ar vienos iš šalių nepagrįstu nesutikimu su nustatytais statybos darbų defektais ir jų verte. Nagrinėjamu atveju šalys iš esmės nurodytų ekspertizės aktų nekvestionavo, jų išvadų neginčijo (nesutikimas su reikalavimais ar atsikirtimais buvo paremtas kitais motyvais), teismas taip pat nenustatė, jog nurodyti ekspertizės ir papildomos ekspertizės aktai būtų nepagrįsti, jų išvados nėra paneigtos, todėl nėra pagrindo nesivadovauti jų išvadomis. 123.

Kaip minėta, teismo ekspertas ekspertizės akte, be kita ko, nurodė, kad medžiagos, nurodytos aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 4.4.1, yra paslėptos po pastato grindimis arba stovuose, kurie aptaisyti apdailinėmis medžiagomis, todėl fiziÅ¡kai neįmanoma patikrinti panaudotų medžiagų kiekio; patvirtinta iÅ¡pildomoji dokumentacija eksperto praÅ¡ymu nebuvo pateikta; didelė dalis medžiagų, įraÅ¡ytų aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 4.4.1, yra neįraÅ¡ytos į statybos darbų žurnalÄ Nr. 7; taip pat statybos darbų žurnale įraÅ¡ytų atliktų darbų pavadinimai neatitinka aktuose pateiktų pavadinimų, kadangi aktuose nėra nurodyti darbų pavadinimai, tik naudojamos medžiagos; dėl to neįmanoma patikrinti ryÅ¡io tarp žurnalo ir atliktų darbų aktų įrašų;

įvertinus šias aplinkybes – nėra galimybės nustatyti ar visi aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6 ir 4.4.1 įrašyti darbai ir jų kiekiai yra faktiškai atlikti. 124. Papildomos ekspertizės akte ekspertas iš esmės taip pat nurodė, jog kadangi vienintelė priemonė paslėptiems darbams patikrinti buvo statybos darbų žurnalas, tačiau ir statybos darbų žurnalas užpildytas netinkamai – nėra galimybės patikrinti ar visi aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 nurodyti darbai yra faktiškai atlikti, ar juose nurodytos medžiagos yra faktiškai panaudotos.

Kita vertus, ekspertas apskaičiavo, laikant, kad statybos darbų žurnale nuosekliai daryti įrašai apie atliktus darbus yra teisingi ir grindžiant atlikta žurnalo ir aktų analize, kad ne visi aktuose Nr. 1.1, 1.2, 2.1, 2.2, 2.3, 3.4, 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 nurodyti darbai yra atlikti, minėtuose aktuose ir statybos žurnale nurodytų darbų kiekių skirtumus. 125. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neturint galimybių (iš esmės nei ekspertui, nei teismui) kitais būdais patikrinti atsakovės galimai atliktų darbų kiekio pagal nurodytus aktus Nr. 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4 (kurių ieškovė nepasirašė ir nepriėmė), šie darbai vertintini pagal statybos darbų žurnalo duomenis, kuriuos patvirtino tiek atsakovės statybos darbų vadovas, tiek ieškovės paskirtas techninis prižiūrėtojas. 126.

Remiantis nurodytu apskaičiavimo metodu, laikytina, kad pagal aktÄ Nr. 3.5 atsakovė faktiÅ¡kai atliko 88 m (o ne 93 m, kaip nurodyta akte) cinkuoto juostinio plieno apvalių ortakių montavimo darbų, kurių vertė (apskaičiuojant proporcingai metrų kiekiui) sudaro 3 789,09 Eur (13 082,96 Lt) (88 m x 148,67 Lt (kainos akte nurodytos litais ir perskaičiuotos į eurus tik akto pabaigoje)). Taigi, iÅ¡ akte nurodytų 23 809,46 Lt vertės medžiagų pripažinus pagrįstomis 13 082,96 Lt (t. y. 54,95 proc.), atitinkamai proporcingai apskaičiuojamas ir darbo užmokestis, kuris Å¡iuo atveju sudaro 13 475,80 Lt/3 902,86 Eur (24 523,75 Lt x 54,95 proc.).

Taigi, bendrai atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės pagal aktÄ Nr. 3.5 priteistina 9 307,26 Eur (7 691,95 Eur (3 789,09 Eur + 3 902,86 Eur) + PVM) skolos. Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į atsakovės netinkamÄ darbų perdavimo proceso vykdymÄ (apsunkinant tiek ieÅ¡kovei, tiek ekspertui, tiek teismui galimybes nustatyti tikrÄ jį atliktų darbų kiekį), atsakovei jos planuotas ir aktuose skaičiuotas pelnas nepriteistinas; į priteistinas sumas skaičiuojamas ir pridėtinės vertės mokestis (PVM), kaip ir kituose aktuose, kuriuos ieÅ¡kovė priėmė ir apmokėjo, nes teismas Å¡iuo atveju pripažįsta, kad tam tikrus darbus atsakovė atliko (Å¡iuo atveju Å¡alys netaikė atvirkÅ¡tinio PVM). 127.

Kadangi statybos darbų žurnale nėra jokių duomenų (teismo ekspertas neužfiksavo) apie papildomÄ ortakio dažymÄ , t. y. darbus, nurodytus akte Nr. 3.6, taip pat nesant kitų įrodymų, galinčių pagrįsti, jog atsakovė faktiÅ¡kai atliko minėtame akte nurodytus darbus, laikytina, jog atsakovė neįrodė atlikusi akte Nr. 3.6 nurodytų darbų (panaudojusi jame nurodytų medžiagų), todėl jokia suma pagal šį aktÄ atsakovei nepriteistina. 128. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konkrečių ir racionalių skaičiavimų dėl aktuose Nr. 4.4.1 ir 5.4 atsakovės faktiÅ¡kai atliktų darbų iÅ¡ esmės nėra galimybės/neįmanoma atlikti, nes teismo eksperto papildomos ekspertizės akte nurodyti skirtumai (bendri) tarp aktuose Nr. 3.4, 4.4.1 ir 5.4 bei statybos darbų žurnale nurodytų darbų.

Kita vertus, kaip minėta, ieÅ¡kovė priėmė ir pasirašė aktÄ Nr. 3.4 su visais jame nurodytais darbais (bei atsiskaitė atlikdama Å¡iame sprendime ginčytÄ Ä¯skaitymÄ ), todėl Å¡iuo atveju faktiÅ¡kai neįmanoma apskaičiuoti kiek konkrečiai aktuose Nr. 4.4.1 ir 5.4 nurodytų darbų buvo užfiksuota ir statybos darbų žurnale (kurio duomenimis rėmėsi teismo ekspertas). Kita vertus, iÅ¡ teismo eksperto skaičiavimų ir iÅ¡vadų nustatyta, kad ne visi aktuose Nr. 4.4.1 ir 5.4 atsakovės nurodyti darbai buvo atlikti (medžiagos panaudotos), vertinant su statybos darbų žurnalo duomenimis, o tik tam tikra jų dalis, t. y. konstatuotina, jog atsakovė pagal nurodytus aktus atliko tam tikrus darbus, tik ne visus (kurių iÅ¡ esmės neįmanoma apskaičiuoti/įvertinti). 129.

Taigi, nagrinėjamu atveju įvertinus abiejų Å¡alių elgesį – nepakankamÄ bendradarbiavimÄ perduodant/priimant minėtus atsakovės darbus – atsakovei nepateikus reikalaujamos dokumentacijos, o ieÅ¡kovei neorganizuojant darbų priėmimo (o praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po darbų atlikimo jų kiekio ir kokybės faktiÅ¡kai neįmanoma patikrinti), atsižvelgus į teismo eksperto iÅ¡vadas, nurodytas Å¡io sprendimo 78-79 punktuose (be kita ko, į tai, jog atsakovės ir UAB „Inžinera“ darbai nesidubliavo (kÄ konstatavo ekspertas), bent jau jų didžioji dalis), teismas sprendžia, kad atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 6 941,49 Eur skolos pagal aktus Nr. 4.4.1 ir 5.4, t. y. priteisiant pusę sumos, nurodytos minėtuose aktuose (9 168,81 Eur + 4 714,17 Eur) / 2) (CK 1.5, 1.8, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.644-6.662 straipsniai). 130.

Å iuo atveju taip pat nekonstatuoti atsakovės atliktų darbų trÅ«kumai, statybos objekto defektai ir (ar) kitoks atsakovės netinkamo darbų atlikimo rezultatas; nėra duomenų, jog vėliau atsakovės darbus perėmę rangovai bÅ«tų taisę atsakovės darbų defektus ir pan. Be to, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu tam tikri darbai buvo atlikti su trÅ«kumais, ieÅ¡kovė savo pažeistas teises turėjo ginti įstatyme nustatyta tvarka, o ne ignoruodama tiek įstatyme, tiek sutartyje įtvirtintÄ pareigÄ priimti rangovės-atsakovės darbo rezultatus ir atsiskaityti už atliktus darbus, arba bent jau imtis aktyvių veiksmų dėl darbų priėmimo (6.694 straipsnio 2 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios praktikos laikosi ir aukÅ¡tesnės instancijos teismai, nagrinėdami panaÅ¡aus pobÅ«džio ginčus (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-565-302/2021). 131. Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 16 248,75 Eur (9 307,26 Eur + 6 941,49 Eur) skolos už atsakovės faktiÅ¡kai atliktus darbus pagal aktus Nr. 3.5, 3.6, 4.4.1 ir 5.4. Taip pat sudėjus priteistÄ 3 854,84 Eur skolÄ , bendra priteistina skola sudaro 20 103,59 Eur ir 138,77 Eur delspinigių.

Dėl netesybų mažinimo 132. Atsakovė teigė, kad jos atžvilgiu pagal ginčo sutartį taikomos netesybos yra neprotingai didelės ir atitinkamai prašė juos sumažinti (iki 3 proc. nuo neatliktų darbų vertės). 133. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Nurodytose teisės normose apibrėžtos ir teismo teisės mažinti netesybas ribos – netesybos negali būti sumažintos tiek, kad taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-7-409/2010). 134.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes jÄ riboja susitarime dėl netesybų iÅ¡reikÅ¡ta Å¡alių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai) ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017). 135. Aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi bÅ«ti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes.

Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). 136.

Kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vienas netesybų tikslų – sumažinti kreditoriaus įrodinėjimo naÅ¡tÄ reikalaujant atlyginti nuostolius. Antra, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiÅ¡kumÄ tarp Å¡alių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios Å¡alies atsakomybę tam tikra sutartine ir iÅ¡ anksto žinoma pinigų suma. Trečia, netesybos skirtos skatinti skolininkÄ laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Kita vertus, kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, netesybos negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005) bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). 137.

Be to, kasacinis teismas savo iÅ¡aiÅ¡kinimuose yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties Å¡alis siejantis teisinių santykių pobÅ«dis. Kasacinio teismo nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobÅ«dį (pvz., abi sutarties Å¡alys – privatÅ«s verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sÄ lygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai sutarties Å¡alys yra profesionalios verslininkės, sudariusios komercinę sutartį, tai reiÅ¡kia, kad jos geba pamatuoti prisiimtÄ rizikÄ , todėl galimas teismo įsikiÅ¡imas į jų sutartinius santykius yra labai ribotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-313/2017). 138. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, be kita ko, 104 828,82 Eur priskaičiuotų netesybų dydį (kuris Å¡iuo sprendimu iÅ¡ esmės buvo pripažintas pagrįstai paskaičiuotu pagal ginčo sutarties nuostatas), Å¡alių sudarytos sutarties kainÄ (439 325,30 Eur Eur be PVM), įvykdytos (tiek ieÅ¡kovės priimtos, tiek Å¡iuo teismo sprendimu nustatytos) prievolės dalį (68 576,06 Eur (su PVM): 48 472,47 Eur ieÅ¡kovės pripažinta mokėtina suma + 3 854,84 Eur priteista suma už darbo projektÄ + 16 248,75 Eur priteista suma už faktiÅ¡kai atsakovės atliktus darbus), aplinkybę, jog Å¡iuo teismo sprendimu konstatavus didesnę atsakovės atliktų ginčo sutarties darbų dalį atitinkamai mažėja ir bauda, paskaičiuota pagal ginčo sutarties 22.7 punktÄ (10 proc. nuo neatliktų darbų kainos), įvertinęs tai, jog ieÅ¡kovė į kitÄ rangovę (UAB „Inžinera“) kreipėsi dar galiojant ginčo sutarčiai su atsakove (dėl iÅ¡ esmės tų pačių darbų atlikimo, kaip kad nurodė liudytojas G.

V.), aplinkybę, jog, kaip paaiÅ¡kino liudytojas G. V. ir nustatyta iÅ¡ teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieÅ¡kovė minėtai rangovei UAB „Inžinera“ nesumokėjo visos sumos už pastarosios atliktus darbus, kadangi ir su ja buvo atliktas prieÅ¡prieÅ¡inių prievolių – priskaičiuotų netesybų ir mokėtinų sumų, įskaitymas (taip iÅ¡ dalies paneigiant ieÅ¡kovės argumentus dėl faktiÅ¡kai realiai patirtų 115 440,35 Eur dydžio nuostolių, ieÅ¡kovei kitiems rangovams sumokėjus didesnę sumÄ , nei buvo sutarta su atsakove; be to, Å¡i suma, pagal ieÅ¡kovės pateiktus skaičiavimus, tikėtina, apskaičiuota su PVM, nors atsakovės įsipareigota atlikti darbų vertė nurodoma be PVM, tokiu bÅ«du nepagrįstai nurodant didesnę nuostolių sumÄ ), Å¡iame sprendime konstatuotas aplinkybes dėl abiejų Å¡alių nepakankamo bendradarbiavimo, tai, jog abi Å¡alys juridiniai asmenys, besispecializuojantys statybų versle, daro iÅ¡vadÄ , kad nurodytos 104 828,82 Eur netesybos mažintinos iki 50 000 Eur sumos.

Å iuo konkrečiu atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad toks netesybų mažinimas pažeistų rangos sutarties Å¡alių laisvės principÄ (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis) ir (ar) bÅ«tų akivaizdžiai nesuderinamas su prievolės Å¡alių interesų pusiausvyros principais, t. y. su atsakovės interesu, jog netesybos iÅ¡liktų kompensuojamojo pobÅ«džio ir nebÅ«tų baudinės (teismas nesutinka su atsakovės argumentais dėl dvigubų/kumuliatyvių baudų; atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nurodytos nuostatos dėl baudų skaičiavimo iÅ¡ dalies buvo įvertintos jau kitoje civilinėje byloje – Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-3112-431/2016, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-179-330/2017, kurioje buvo sprendžiamas ginčas tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Inžinera“ pagal panaÅ¡aus turinio rangos sutartį), taip pat ir su ieÅ¡kovės interesu, kad netesybos atliktų sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės funkcijÄ (CK 6.71, 6.72 straipsniai). 139.

Kaip minėta, dalis ieškovės mokėtinos sumos – 34 959,21 Eur, buvo įskaityta į priskaičiuotas netesybas, todėl nagrinėjamu atveju ieškovei iš atsakovės priteistina likusi netesybų dalis – 15 040,79 Eur (50 000 Eur - 34 959,21 Eur). Dėl žalos atlyginimo 140. Atsakovė nurodo, kad dėl neteisėto Rangos sutarties nutraukimo ir ieškovės neatsiskaitymo ji patyrė nuotolių, kuriuos prašo ieškovės atlyginti. Aiškina, kad atsakovė patytė tiesioginių 7 824,35 Eur nuostolių, kuriuos grindžia patirta žala dėl negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais trūkstant lėšų. 141.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius).

Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimÄ â€“ neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytÄ Å¾alÄ (CK 6.249 straipsnis) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Dar viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. 142.

Viena vertus, nagrinėjamu atveju Å¡iuo teismo sprendimu iÅ¡ esmės konstatuoti ieÅ¡kovės neteisėti veiksmai – nepagrįstai laiku neatsiskaityta su atsakove (atsiskaityta nevisiÅ¡kai). Kita vertus, nurodytas ieÅ¡kovės neatsiskaitymas iÅ¡ dalies buvo susijęs ir su pačios atsakovės veiksmais – tinkamai neperdavus atliktų darbų, neperdavus reikalaujamos dokumentacijos ir kt., dėl to apsunkinus ieÅ¡kovei galimybę įvertinti atliktų darbų kiekį ir kokybę. 143. Be to, teismas, remdamasis Å¡io sprendimo 86.4.2 punkte nurodytomis įrodinėjimo nuostatomis ir teismų praktika, taip pat Å¡io sprendimo 77 punkte nurodytomis aplinkybėmis (jų Å¡ioje dalyje nekartojant), t. y. atsakovės pažyma, kurioje atsakovė paskaičiavo praÅ¡omÄ priteisti žalÄ , ir pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (teismų/antstolių procesiniais sprendimais), sprendžia, kad atsakovė nagrinėjamu atveju neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡ios žalos ir ieÅ¡kovės neteisėtų veiksmų.

Teismo vertinimu, atsakovė neįrodė, kad vien dėl ieškovės savalaikio neatsiskaitymo atsakovės finansinė būklė taip pablogėjo, jog ji nebuvo pajėgi atsiskaityti su savo kreditoriais, dėl ko skolos atsakovės kreditoriams padidėjo (palūkanų, netesybų/vykdymo išlaidų ir pan. forma) (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės atstovai bylos nagrinėjimo metu patvirtino, jog ieškovė nebuvo vienintelė atsakovės užsakovė ginčui aktualiu metu, t. y. 2014-2016 m. atsakovė vykdė ir kitus darbus/suteikinėjo paslaugas, atitinkamai jos finansinė būklė ir pajamos nebuvo išimtinai susijusios su ieškovės tinkamu prievolių vykdymu.

Kadangi Å¡iuo teismo sprendimu konstatuota, jog ginčo sutartis nutraukta teisėtai, atsakovės argumentai dėl žalos, patirtos neteisėtai nutraukus sutartį, atmestini kaip nepagrįsti. 144. Taigi, apibendrinant, atsakovė neįrodė visų ieÅ¡kovės civilinės atsakomybės sÄ lygų, todėl atsakovės reikalavimas dėl 7 824,35 Eur nuostolių/žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 6.246-6.249 straipsniai). Dėl ieÅ¡kinio senaties termino taikymo 145. Atsakovė, be kita ko, prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį reikalavimams dėl netesybų mokėjimo/skaičiavimo už atsakovės nedalyvavimÄ susirinkimuose, vėlavimÄ atlikti rangos darbus (vamzdynų paklojimo darbų atlikimÄ ). 146.

IeÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). 147.

Byloje nekilo ginčo dėl to, kad reikalavimams dėl netesybų priteisimo taikomas sutrumpintas 6 mėnesių ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė reikalavo netesybų priteisimo už atsakovės atstovų nedalyvavimÄ 2015 m. susirinkimuose, t. y. nuo 2015 m. vasario 3 d., o patikslintas ieÅ¡kinys pateiktas 2015 m. birželio 26 d., t. y. nepraleidus 6 mėn. termino. 148. Kita vertus, teismas iÅ¡ esmės pritaria atsakovei, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė iÅ¡ dalies praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl reikalavimo priteisti netesybas už pavėluotai atliktus vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus.

Kaip nustatyta Å¡iame sprendime, atsakovė vamzdynų ir kanalizacijos paklojimo darbus turėjo užbaigti 2014 m. gruodžio 17 d., o perdavė 2015 m. sausio 29 d.; kaip minėta, patikslintas ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2015 m. birželio 26 d., todėl faktiÅ¡kai ieÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ dėl minėtų netesybų priteisimo nuo 2014 m. gruodžio 17 d. iki 2014 m. gruodžio 26 d. Kita vertus, teismo vertinimu, minėtas senaties terminas praleistas nežymiai; be to, kaip jau konstatuota aukščiau Å¡iame sprendime, ieÅ¡kovės praÅ¡ytų netesybų dydis sumažintas Å¡iuo sprendimu, todėl Å¡io termino atnaujinimas nepažeistų atsakovės interesų.

Atsižvelgiant į tai, ieÅ¡kovei Å¡ioje dalyje atnaujintinas praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Dėl baudos (ne)skyrimo 149. IeÅ¡kovė, be kita ko, prašė skirti atsakovei 3 000 Eur dydžio baudÄ , 50 proc. Å¡ios baudos skiriant ieÅ¡kovei, už piktnaudžiavimÄ procesu – akivaizdžiai nepagrįsto prieÅ¡ieÅ¡kinio (jo reikalavimų dėl 100 322,30 Eur negauto pelno ir 7 824,35 Eur žalos atlyginimo) ir jo pagrindu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 95 straipsnis). 150.

CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatęs Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus (nesÄ Å¾iningai pareiÅ¡kiant nepagrįstÄ ieÅ¡kinį ir (ar) kitÄ procesinį dokumentÄ ; arba sÄ moningai veikiant prieÅ¡ teisingÄ ir greitÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ ir iÅ¡sprendimÄ ), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tÅ«kstančių eurų baudÄ , iki 50 procentų iÅ¡ Å¡ios baudos gali bÅ«ti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. 151. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

Tačiau teismų praktikoje pažymima, kad ne kiekvienas pareigos sÄ Å¾iningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiÅ¡kia teisės pažeidimÄ , galintį sukelti teisinės atsakomybės, numatytos CPK 95 straipsnyje, taikymÄ . Tam tikrais atvejais dalyvaujančio asmens elgesys gali bÅ«ti įvertintas tik kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Pastebėtina ir tai, kad pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ Ä¯statyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali bÅ«ti laikomas piktnaudžiavimu tik iÅ¡imtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). 152.

Nors nagrinėjamu atveju atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimai (dėl negauto pelno, kuris buvo atmestas pirmÄ kartÄ nagrinėjant bylÄ , ir žalos atlyginimo) buvo atmesti, tačiau, teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo atsakovės veiksmus (teikiant prieÅ¡ieÅ¡kinį) vertinti kaip akivaizdų piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis (be to, dalis prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų buvo iÅ¡ dalies patenkinti). Teismas sprendžia, kad nenustatyta ir kitų iÅ¡skirtinių aplinkybių, leidžiančių teigti, jog piktnaudžiavimo procesu požymių buvo kituose atsakovės veiksmuose; vien ta aplinkybė, jog atsakovės pateiktam prieÅ¡ieÅ¡kiniui užtikrinti ieÅ¡kovės atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (kurias pritaikė teismas), nesudaro pagrindo atsakovės veiksmų vertinti kaip akivaizdaus piktnaudžiavimo procesu.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kad teismas nenustatė atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl baudos skyrimo atsakovei atmestinas. Dėl procesinių palÅ«kanų priteisimo 153. Tenkinant ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , iÅ¡ atsakovės priteistinos 6 proc. metinės procesinės palÅ«kanos už priteisiamÄ 15 040,79 Eur sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 24 d. – patikslinto ieÅ¡kinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). 154.

Tenkinant atsakovės praÅ¡ymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistinos 8,25 proc. metinės procesinės palÅ«kanos už priteisiamÄ 20 242,36 Eur (16 248,75 Eur + 3 854,84 Eur + 138,77 Eur) sumÄ už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 14 d. – prieÅ¡ieÅ¡kinio priėmimo dienos) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis; Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis). 155.

Kiti Å¡alių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas iÅ¡vadas, vertintini kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo 156. CPK 150 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimÄ turi iÅ¡spręsti sprendimu.

Nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo. 157. Nustatyta, kad: – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi taikytas atsakovės turto areÅ¡tas 11 584,60 Eur sumai; – 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-2753-653/2015) taikytas atsakovės turto areÅ¡tas papildomai 70 449,05 Eur sumai (padidinant 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi pritaikyto areÅ¡to mastÄ nuo 11 584,60 Eur sumos iki 82 033,65 Eur);

– 2016 m. kovo 23 d. nutartimi (kuri palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1321-431/2016) taikytas ieÅ¡kovės turto areÅ¡tas 182 081,46 Eur sumai; – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2226/2017, sumažintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi taikytas ieÅ¡kovės turtui areÅ¡to mÄ stas, panaikinant areÅ¡tÄ ieÅ¡kovės turtui dalyje – 100 322,30 Eur sumai. 158.

Taigi, Å¡iuo teismo sprendimu priteisus ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 15 040,79 Eur, o atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovės – 20 242,36 Eur, sumas, yra pagrindas, teismo sprendimui įsiteisėjus, sumažinti Å¡alių atžvilgiu taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones iki nurodytų sumų (CPK 148-150 straipsniai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 159. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, Å¡iame straipsnyje nurodytos iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. 160.

IeÅ¡kovė patyrė byloje 11 902,02 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 3 460 Eur (261 Eur + 1 237 Eur + 1 962 Eur) žyminis mokestis, 7 242,02 Eur (597,49 Eur + 543,17 Eur + 1 503,36 Eur + 4 598 Eur) iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti ir 1 200 Eur (1 000 Eur + 100 Eur + 100 Eur) iÅ¡laidos už ekspertizę ir eksperto apklausÄ . 161. Atsakovė patyrė byloje 12 384 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias sudaro 2 784 Eur (2 236 Eur + 548 Eur) žyminis mokestis, 7 300 Eur (5 500 Eur + 1 800 Eur) iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, 2 200 Eur (1 000 Eur + 1 200 Eur) ekspertizės iÅ¡laidos, 100 Eur iÅ¡laidos už eksperto apklausÄ . 162.

Teismo vertinimu, kadangi nagrinėjamu atveju tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkinti iš dalies, įvertinus tai, kad šalių išlaidos yra pakankamai panašios, teismas sprendžia, jog šalims jų patirtos išlaidos neatlyginamos, t. y. kiekviena šalis lieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų ir priešingai šaliai nieko neatlygina (CPK 93 straipsnio 4 dalis). 163. Byloje iš viso patirta 33,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš šalių lygiomis dalimis, t. y. po 17 Eur (CPK 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BM būstas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“ dėl netesybų priteisimo tenkinti iš dalies. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BM būstas“ dėl rangos sutarties nutraukimo, vienašalio įskaitymo pripažinimo negaliojančiais, skolos, delspinigių ir žalos atlyginimo, tenkinti iš dalies.

Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“, j. a. k. 222636490, ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „BM bÅ«stas“, j. a. k. 300126817, 15 040,79 Eur (penkiolikos tÅ«kstančių keturiasdeÅ¡imties eurų 79 ct) netesybas, 6 (Å¡eÅ¡ių) proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (15 040,79 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2015 m. rugsėjo 24 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Kitoje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „BM bÅ«stas“, j. a. k. 300126817, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“, j. a. k. 222636490, 20 103,59 Eur (dvideÅ¡imties tÅ«kstančių vieno Å¡imto trijų eurų 59 ct) skolÄ , 138,77 Eur (vieno Å¡imto trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų 77 ct) delspinigius, 8,25 (aÅ¡tuonių ir dvideÅ¡imt penkių Å¡imtųjų) proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (20 242,36 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Sumažinti, Å¡iam teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vaidora“, j. a. k. 222636490, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to – mastÄ , kuris buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015 m. gegužės 18 d. ir 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. e2-24725-535/2015, nuo 82 033,65 Eur iki 15 040,79 Eur. Sumažinti, Å¡iam teismo sprendimui įsiteisėjus, ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „BM bÅ«stas“, j. a. k. 300126817, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių – turto areÅ¡to – mastÄ , kuris buvo nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016 m. kovo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-9476-535/2016, ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2226/2017, nuo 81 759,16 Eur iki 20 242,36 Eur.

Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“, j. a. k. 222636490, valstybei 17 Eur (septyniolika eurų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ ).

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „BM bÅ«stas“, j. a. k. 300126817, valstybei 17 Eur (septyniolika eurų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (iÅ¡laidos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vienÄ iÅ¡ biudžeto pajamų surenkamųjų sÄ skaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Pavel Liubkevič